Peržiūrėti vaizdo įrašus teismo prašė nuteistosios advokatas Danius Svirinavičius.

„Kas nurodoma apeliaciniuose skunduose, psichologinis smurtas teisėjos ir vaiko atžvilgiu vartotas, matysime vaizdus, (...) nuteistoji buvo afekto būsenoje“, –  sakė advokatas.

Trijų teisėjų kolegija šį prašymą atmetė motyvuodama, kad teismas išsamiai susipažino su vaizdo medžiaga, apeliaciniais skundais.

„Teisme buvo ištirti šie duomenys, dar kartą peržiūrėti nėra jokio pagrindo“, – sakė teisėjas Albinas Bielskis.

Jis paskelbė, jog įrodymų tyrimas šioje byloje nebus atliekamas. Toliau byla bus nagrinėjama gruodžio 6 dieną.

Nei N. Venckienė, nei nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė posėdyje nepasirodė, joms atstovavo advokatai.

Bausmę atliko

Liepos 8 dieną Panevėžio apygardos teismas 50-metę N. Venckienę pripažino kalta ir nuteisė kalėti, tačiau, įskaičius suėmime išbūtą laiką, teismas nusprendė, kad ji bausmę jau atliko. Jai taip pat priteista atlyginti 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos iš JAV išlaidų.

Teisme buvo ištirti šie duomenys, dar kartą peržiūrėti nėra jokio pagrindo.

Buvusi teisėja pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo, už ką jai skirta subendrinta laisvės atėmimo metams ir devyniems mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas N. Venckienės suėmime išbūtas laikas.

Taip pat priteista neturtinė žala Laimutei Stankūnaitei, antstolei ir policijos pareigūnui, ieškinį dėl 50 tūkst. eurų neturtinės žalos L. Stankūnaitės dukrai teismas paliko nenagrinėtą.

L. Stankūnaitei N. Venckienė turės atlyginti 2,3 tūkst. turtinės ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos, antstolei – 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, policijos pareigūnui – 500 eurų.

Prašo grąžinti bylą

N. Venckienės advokatas D. Svirinavičius mano, kad nuosprendį jo ginamajai paskelbęs Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas, tam tikros nuosprendžio dalys turi būti panaikintos ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, o jeigu šie reikalavimai nebūtų patenkinti, bylą reiktų grąžinti prokurorui.

Advokatas sako, kad teismas nesilaikė teismų praktikos skiriant kardomąsias priemonės N. Venckienei, teismų praktikos neatitinka ir priteistos žalos.

N. Venckienė savo apeliaciniame skunde teigia, kad jos procese buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvevencija, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, jis nesirėmė teismų praktika, o kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai.

Nuteistoji prašo ją išteisinti, arba bylą nutraukti, atmesti visus civilinius ieškinius.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.

Pripažino kalta

Jai taip pat priteista atlyginti 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos išlaidų, BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė.

N. Venckienė pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo, už ką jai skirta subendrinta laisvės atėmimo metams ir devyniems mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas N. Venckienės suėmime išbūtas laikas, todėl pripažinta, kad ji bausmę atliko.

Teismas nutraukė bylą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, nes suėjo jo senaties terminas.

Teismas panaikino N. Venckienei skirtas kardomąsias priemones – 10 tūkst. eurų užstatą, asmens dokumento paėmimą ir registraciją policijoje.

Turės atlyginti ieškinius

Taip pat Laimutei Stankūnaitei priteista turtinė žala 2316 eurų, ir neturtinė – 4 tūkst. antstolei – 3 tūkst. ir policijos pareigūnui – 500 eurų, ieškinį dėl 50 tūkst. eurų neturtinės žalos L. Stankūnaitės dukrai teismas paliko nenagrinėtą. Kaip portalui kauno.diena.lt sakė J. Gudelienė, dėl pastarojo ieškinio palikta galimybė kreiptis civilinio proceso tvarka.

L. Stankūnaitė prašė jai priteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.

Teismo sprendimas vykdytas prievarta

Teismo įsitikinimu, 2012 metų gegužės 17 dieną įvykis iš esmės buvo išprovokuotas N. Venckienės neteisėtų veiksmų, dangstantis jos kaip teisėjos imunitetu, kieme susirinkusia sekėjų minia ir net mažamete mergaite.

Teismas akcentavo, kad N. Venckienė „savo tyčiniais veiksmais sąlygojo tai, kad teismo sprendimas buvo vykdomas prievarta, jį vykdant buvo sukeltas didžiulis ažiotažas, sužaloti keli asmenys, sugadintas kaltinamosios tėvų turtas“. Už tai, teismo įsitikinimu, atsakinga yra tik kaltinamoji N. Venckienė.

Teismas pažymėjo ir tai, kad N. Venckienė, supratusi, kad jos kaip teisėjos ir kaip tuometinės Seimo narės imunitetas neapsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės, pabėgo iš Lietuvos, ilgą laiką slapstėsi JAV, tikėdamasi, kad Lietuvai ji taip ir nebus išduota.

„Nors kaltinamoji teisiama pirmą kartą, ir pagal įstatymą jai galėtų būti skirta su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tik skyrus laisvės atėmimo bausmę N. Venckienė bus tinkamai nubausta, t. y. bus tinkamai įvertintas jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas visuomenei, jos pačios kaip asmenybės įtaka 2012-05-17 įvykiui ir jo metu sukeltoms pasekmėms, tik taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas“, – konstatavo teismas.

Nuosprendį žada skųsti

Salėje nuosprendžio klausė keli žmonės. Visi jie elgėsi santūriai, kultūringai, nuosprendžio paskelbimui netrukdė. Paskelbus nuosprendį, pasak J. Gudelienės, N. Venckienė pasakė, kad tokio nuosprendžio ir tikėjosi, tačiau pridūrė jį skųsianti.

N. Venckienė teismo prašė bylą nutraukti suėjus senačiai, o jeigu ji nebus nutraukta, išteisinti dėl visų kaltinimų.

Įvykiai Garliavos istorijoje

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

Ji tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

Teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė BNS sakė, kad advokatas Danius Svirinavičius trečiadienį per posėdį pareiškė, kad N. Venckienė – nekalta, bylos medžiaga jos kaltės neįrodo ir nepatvirtina, o liudytojai yra nepatikimi.

Advokatas taip pat sakė, kad yra suėjęs senaties terminas, kaltinamasis aktas turi būti grąžintas prokurorui, todėl byla gali būti nutraukta suėjus senačiai, o jei to teismas nepadarytų, N. Venckienė turi būti išteisinta.

Pasak advokato, kaltinamasis aktas yra su trūkumais, jis netikslus, jo teiginiai deklaratyvūs.

Kitame posėdyje, kuris vyks birželio 30 dieną, pasisakys kaltinamoji N. Venckienė.

Pasak advokato, kaltinamasis aktas yra su trūkumais, jis netikslus, jo teiginiai deklaratyvūs.

Trečiadienį per posėdį taip pat kalbėjo nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė, jos ir dukters advokatė.

L. Stankūnaitė pasakojo apie savo patyrimus ir išgyvenimus, kad jai trukdyta bendrauti su dukra, kad N. Venckienė ir jos aplinka darė viską, jog vaikas bijotų ir nekęstų savo mamos.

Jos teigimu, būtent dėl N. Venckienės veiksmų jos su dukra dabar priverstos gyventi ne savo šalyje, negalinčios susitikti su šeima ir artimaisiais, kartu praleisti švenčių, negalinčios keliauti, pasirinkti gyvenamosios vietos ir pan.

L. Stankūnaitė sakė mananti, kad N. Venckienė turi būti pripažinta kalta, priteista neturtinė žala – 50 tūkst. eurų dukrai ir 20 tūkst. eurų – jai pačiai.

Anot teismo pranešimo, L. Stankūnaitės ir jos dukros advokatė Neringa Grubliauskienė trečiadienį sakė, kad N. Venckienė kūrė išimtinai negatyvų motinos įvaizdį.

Ji tvirtino, jog prokuroro siūloma bausmė kaltinamajai yra teisinga ir adekvati.

Gegužę prokuroras N. Venckienei pasiūlė skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės kaltintojas siūlė N. Venckienę pripažinti kalta dėl visų jai pateiktų kaltinimų – teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo.

N. Venckienė jai pateiktų kaltinimų nepripažįsta nė dėl vienos inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

Ji tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.

Nenori prisiminti

"Garbingai tarnauk, garbingai pasitrauk", – sako Tomas Ulpis, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas, Marijampolės apskrities policijos komisariato vadovas.

Jis buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų ir išeiti į pensiją kilus vadinamajam Policijos departamento pareigūnų kriminalinių veikų skandalui. Dabar jis sako nenorintis prisiminti praeities.

Visvaldas Račkauskas, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kartu su T.Ulpiu ir dar trimis tuomečiais Policijos departamento pareigūnais beveik penkerius metus trynęs teismų slenkstį, kad išgirstų išteisinamąjį nuosprendi, šiek tiek kalbesnis.

"Kai parvežė N.Venckienę, paskambino žurnalistė ir pakvietė į televizijos laidą. Atsisakiau. Pastarosiomis dienomis į nepažįstamus skambučius neatsiliepiu. Žmona man yra priekaištavusi, kodėl aš po pertraukos grįžau į Policijos departamentą – penkerius metus ne tik mano šeimai, bet ir giminėms teko kęsti šmeižtą, pažeminimą", – dienraščiui sakė V.Račkauskas.

Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas.

"Violetinė banga" nuplovė ir ilgametį Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį. Nors jis ir laimėjo konkursą užimti aukštas pareigas Generalinėje prokuratūroje, tuometis institucijos vadovas Darius Valys konkurso rezultatus ignoravo. Dabar advokato praktika užsiimantis K.Betingis dienraščiui sakė, kad kvalifikuoti pareigūnai buvo nušalinti nuo įvykių tyrimo, o rankos buvo atrištos nuolankiems politikams, kurie dirigavo ir "violetinei bangai".

"Ieškokite politikų", – mįslingai dienraščiui sakė ir V.Račkauskas, pridūręs, kad kai kurių įvykių datų sutapimas atrodo taip pat mįslingai.

Apkaltino neveiklumu

2010 m. pavasarį Kauno apygardos prokuratūrą užgriuvo Generalinės prokuratūros komisija, pasišovusi ištirti K.Betingio veiklą. Buvo ieškoma galimų pažeidimų tiriant galimą mažametės mergaitės tvirkinimą, teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės tyčinius nužudymus, Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimą. Komisija jokių pažeidimų nenustatė, o ir pats K.Betingis šių bylų netyrė. Nors buvo verčiamas atsistatydinti, iš pareigų jis pasitraukė tik 2013 m., baigiantis pirmai kadencijai ir sulaukęs žinios, kad antrai kadencijai nebus skiriamas.

K.Betingis sakė, kad jam skaudu, jog kai kurie įvykiai, pratęsę žmogžudystes Kaune, buvo ne tik neištirti, bet ir netirti neva neradus nusikalstamos veikos požymių. Neištirtas ir jo paties pareiškimas dėl galimo šmeižto, trukdymo vykdyti pareigas.

Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti tai, ką jie privalėjo.

"Šiandien nenorėčiau komentuoti praeities, nes yra nukentėjusiųjų, kurie, grąžinus N.Venckienę, bandys ieškoti teisybės. Galbūt aš, kaip liudytojas, galėsiu jiems padėti. Kalbu apie fiziškai nukentėjusius asmenis, kurie jau kelia klausimą dėl naujų veikų, dėl kurių kaltinimai nepareikšti N.Venckienei, kvalifikavimo", – dienraščiui sakė K.Betingis.

Pašnekovo teigimu, jei ne politikai, aklai pritarę N.Venckienės mintims, "violetinė banga" nebūtų įgijusi tokio pagreičio, atplukdžiusio ją net iki Seimo: "Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti to, ką jie privalėjo. Keisčiausia, kad politikai rinkosi jiems parankius pareigūnus. Antai Seime buvo sudaryta Stasio Šedbaro vadovaujama komisija Garliavos įvykiams nagrinėti. Politikai manęs į ją nepakvietė, nors ilgą laiką vadovavau Kauno apygardos prokuratūrai. Tai buvo labai keista. Juo labiau, kad turėjau nemažai informacijos, kuri galėjo būti paviešinta tikintis, kad kai kurie įvykiai bus ištirti ir nenuslėpti."

K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų įvykių tyrimo, juos sujungti į vieną ir pažiūrėti, kodėl "iki to prieita, kodėl visi atsidūrė kvailio vietoje, kai paaiškėjo tikrosios aplinkybės".

"Tikiuosi, kad atsiras sveikos nuovokos ir bus inicijuotas toks tyrimas. Manau, kad atsiskleistų vaizdas, kodėl nuo paprasto įvykio – šeimos problemų sprendimo aiškinantis, kad turėtų tekti vaiko globa – motinai ar tėvui, pereita prie politinių klausimų ir vos ne iki revoliucinių metodų, kai valstybinių institucijų pareigūnams buvo apribojama jų veikla, jie šalinami iš pareigų", – kalbėjo K.Betingis.

Pašnekovo teigimu, valstybė ne viską padarė, todėl kriminaliniai įvykiai virto politine kampanija, buvo sukiršyti žmonės. "Buvo masinės eitynės prie Kauno apygardos prokuratūros, buvo deginamos žvakės, dedami vainikai. Policija ramiai stebėjo. Pareigūnai nė karto nepasiteiravo, ar akcijoms vykdyti turimas leidimas. Maža to, buvo išsityčiota iš valstybės himno. Kai reikėjo šiuos įvykius aiškintis, nė vienas pareigūnas nedavė parodymų – vieni neprisiminė, kiti nieko nematė. Tad apie kokį procesą kalbėti, kai tokiems įvykiams atveriama erdvė?" – stebėjosi K.Betingis.

Jo manymu, jei ir toliau bus kurstoma nepaklusti įstatymams, valstybinės institucijos greičiausia kaip ir anksčiau laikysis nuošalyje.

K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų "violetinės bangos" įvykių tyrimo.

Keisti sutapimai

Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas, pataręs žvilgtelėti į kai kurių įvykių ir datų keistą sutapimą.

Teisėjas J.Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009 m. spalio 5 d. Spalio 2 d. švenčiama Angelų sargų diena – Lietuvos policijos profesinė šventė.

2011 m. lapkričio 8 d. laidos "Abipus sienos" metu paskelbta, kad tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T.Ulpis žinojo, kad D.Kedys imsis žudyti, tačiau tam kelio neužkirto. Žurnalistas Virginijus Gaivenis laidą pradėjo rengti likus kelioms dienoms iki spalio 27-osios, kai švenčiama Lietuvos kriminalinės policijos šventė.

Dėl šių ir dar trijų Policijos departamento pareigūnų galimai nusikalstamos veikos Departamento Imuniteto tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jiems pareikšti įtarimai. Tačiau Generalinės prokuratūros rinktuose įrodymuose teismai nerado nė vieno fakto, įrodančio pareigūnų kaltę. O praėjusiųjų metų pabaigoje teismas privertė LNK paskelbti paneigimą, kad V.Račkauskas ir T.Ulpis žinojo apie D.Kedžio rengiamas žmogžudystes. Jiems bendrovė už garbės ir orumo pažeidimą solidariai sumokėjo po 5 tūkst. eurų patirtos neturtinės žalos.

Drąsius Kedys

Mistika kvepia ir mažosios mergaitės grąžinimo jos motinai istorija ir datos.

2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas paskelbė, kad D.Kedžio mažametė dukra turi gyventi su motina. Nors buvo sakoma, kad sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant, N.Venckienė ir jos šalininkai tokiam sprendimui nepakluso.

"Kiek žinau, Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti dukrą, tai yra atiduoti mergaitę, jei mergaitė su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą", – viename iš pokalbių žurnalistams sakė tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kaip suprasti D.Grybauskaitės pasakymą, kad N.Venckienė "vykdo teismo sprendimą" neatiduodama dukterėčios motinai? Į šį klausimą greičiausia atsakymo reikėtų ieškoti kadenciją baigusios prezidentės buvusi vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės knygoje "Nustokim krūpčiot", kurioje teigiama, jog Garliavos istorija Prezidentūroje buvo lūžio taškas: "Po Garliavos įvykių daugiau niekada – net kai mums atrodydavo, kad stojo pasaulio pabaiga, ir jau būdavom pasirengę prisiimti atsakomybę – Prezidentė neprarado savitvardos ir emocijos viršaus nepaėmė (...) Dėl vaikų Prezidentė būdavo pasirengusi padaryti viską, tačiau šioje istorijoje rankos sviro visiems. Iš Garliavos kasdien tiesiogiai transliuojamos naujienos tik kurstė visuomenės isteriją, ir mums nepavyko į tai pažiūrėti iš šono ir objektyviai."

Taigi buvusi politikė atvira – Prezidentūrai nepavyko į įvykius pažiūrėti iš šono. Ar tai reiškia, kad buvo kišamasi? Klausimas pagrįstas, nes D.Grybauskaitė neatleido teisėjos N.Venckienės net tada, kai tai padaryti rekomendavo Teisėjų garbės teismas.

Neringa Venckienė

Dar keisti sutapimai. 2012 m. gegužės 17 d. mergaitė jėga paimama iš Venckų namų Garliavoje – tos dienos prezidentės dienotvarkė buvo tuščia, o netrukus ji išskrido į Čikagą, kur vyko NATO šalių vadovų susitikimas. 2018 m. vasario 13 d. N.Venckienė pati pasiduoda Amerikos teisėsaugai ir yra įkalinama. D.Grybauskaitė prieš dvi dienas buvo išvykusi vizito į Pietų Korėją.

Mistika kvepia ir generalinio prokuroro teiginiai. Jis 2016 m. vasarį paskelbė, kad JAV priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos. Tuo metu JAV apeliacinio teismo sprendime dėstomos visai kitokios aplinkybės: "2013 m. balandžio 8 d. N.Venckienė atskrido iš Vokietijos į JAV. Ji iškart pasiprašė prieglobsčio ir pradėjo dirbti bei gyventi Ilinojaus valstijoje. Praėjus maždaug penkeriems metams nuo tada, kai N.Venckienė pabėgo į JAV, Lietuva formaliai paprašė jos ekstradicijos pagal sutartį."

Taigi, anot JAV teismo, Lietuva oficialiai dėl ekstradicijos kreipėsi tik 2018 m. ir N.Venckienė vos ne iškart buvo suimta.

Trečiadienį byloje paskutinį žodį tarė paskutiniai kaltinamieji, o sprendimą byloje teismas skelbs balandžio 29 dieną, BNS informavo teismo padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas.

2016 metais pradėtoje nagrinėti byloje kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, grasinimo nužudyti pateikti vienuolikai asmenų.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje buvusi teisėja Neringa Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus Vaidas Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L. Stankūnaitė su dukra, jos buvusi advokatė Loreta Kraujutaitienė, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Kaltinimai pateikti A. Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui.

Anksčiau dėl bausmių kaltinamiesiems pasisakiusi prokurorė prašė sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad daugumą nusikaltimų jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

A. Skučienę ji prašė nubausti ketverių metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu trejiems metams.

Laisvės atėmimo su atidėjimu bausmes taip pat prašyta skirti R. Baltuškienei, G. Banaičiui, A. Lobovui ir R. Ščiglinskui.

G. Aiduką, T. Borovec, V. Banaitienę ir D. Kaminską prokurorė prašė nubausti laisvės apribojimu, o R. S. Rinkevičiaus atžvilgiu bylą nutraukti dėl senaties.

V. Keršio atžvilgiu viename epizode bylą taip pat prašoma nutraukti dėl senaties, o dėl kitų veikų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, aktyviai prisidėjusį prie nusikalstamų veikų atskleidimo.

Visi kaltinamieji išskyrus pilnai savo kaltę pripažinusį V. Keršį savo kaltę byloje neigė arba teigė nesuprantantys, kuo yra kaltinami, BNS sakė V. Jončas.

Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei, tačiau jai pasislėpus JAV, jos byla išskirta.

Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.

2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas ir tuomet aštuonerių metų mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei. Sprendimą vykdė antstolė S.Vaicekauskienė.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D. Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

Šis teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teismo nuosprendyje teigiama, kad 2012-ųjų gegužės 17 d., D. K., veikdamas bendrininkų grupėje, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje prie Garliavos, Teleičių kaime, Klonio gatvėje, aktyviais veiksmais - tyčiniu susibūrimu prie namo durų, sudarydamas spūstį ir taip užblokuodamas patekimą į namą, bendrai užgauliai šaukdamas ir atkakliai nepaklusdamas pasišalinti - kėlė sumaištį. Taip trukdė antstolei Sonatai Vaicekauskienei patekti prie namo durų ir į jo vidų, tai yra atlikti būtinus veiksmus, vykdant teismo sprendimą. D. K. kartu su bendrininkais naudojo jos atžvilgiu prievartą - spaudė ir stumdė, tuo antstolei sukėlė fizinį skausmą.

Anot Kaišiadorių teismo atstovės Rasos Baranauskaitės, bylos nagrinėjimas šio kaltinamojo atžvilgiu užsitęsė, nes D. K. atžvilgiu byla buvo išskirta iš to paties teismo nagrinėtos bylos dėl D. K. patirtos traumos.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis teismui paaiškino, kad į Klonio gatvę minėtu laiku su kitais asmenimis susirinko stebėti, kaip bus vykdomas teismo sprendimas dėl mergaitės perdavimo motinai. Kad kliudys antstolei tai atlikti, su niekuo nesitarė. Prie namų buvę žmonės prašė nešti suolų eiles, nes pasklido kalbos, kad atvažiavę policijos pareigūnai yra su tarnybiniais šunimis. Kaip teisiamas vyras pats teigė, jis buvo priėjęs prie N. V. namo durų, skambino durų skambučiu ir prašė, kad N. V. įleistų antstolę, tačiau ji to nepadarė.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti net 37 dalyvavę įvykyje liudytojai, iš kurių dalis taip pat nuteisti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu dėl trukdymo antstolio veiklai.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neginčijamais įrodymais pripažino vaizdo įrašus iš įvykio vietos, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdžiuose, ir baudžiamojoje byloje esančias fotonuotraukos.

Į teismą bus kviečiami Rūta Janutienė, Audrė Kudabienė ir Kristupas Krivickas, BNS pranešė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Apklausti žurnalistus paprašė vienas kaltinamųjų – Andrejus Lobovas. Jam pritarė ir kiti kaltinamieji.

Sausį teismas nuotoliniu būdu apklausė nukentėjusiąja pripažintą valstybės saugomą Laimutę Stankūnaitę.

Pernai vasarį Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, grasinimo nužudyti.

Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei, tačiau jai pasislėpus JAV, jos byla išskirta.

Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje N.Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus Vaidas Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L.Stankūnaitė su dukra, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Kaltinimai pateikti A.Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, A.Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui.

Ši byla susijusi su vadinamąja Garliavos pedofilijos istorija.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žmogžudysčių D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra gyveno senelių ir tetos buvusios teisėjos, D.Kedžio sesers Neringos Venckienės namuose Garliavoje. Nors teismai nustatė, kad mergaitė turi gyventi su motina, antstoliams vis nepavykdavo įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti dukrą iš globojamų giminaičių.

2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas ir tuomet aštuonerių metų mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei. Sprendimą vykdė antstolė S.Vaicekauskienė.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A.Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje pirmadienį advokatė Inga Blaževičienė kalbėjo, kad kaltinamasis aktas yra ydingas, byla su šiuo kaltinamuoju aktu turi būti grąžinta prokurorui, arba teismas turi priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kaltinimai E.Barauskaitei susiję su mestais įtarimais Drąsiui Kedžiui – esą ji padėjo D.Kedžiui nužudyti teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę. Gynėja sako, kad bendrininko veiksmai teisiškai turi būti įvertinti tik tada, kai išspręstas nusikaltimo vykdytojo atsakomybės klausimas.

„Kaltinimas mano ginamajai pareikštas nepagrįstai. D.Kedys yra miręs, tik nustačius, kad D.Kedys nužudė ar rengėsi nužudyti, būtų galima spręsti dėl atsakomybės, procesas E.Barauskaitės atžvilgiu yra neįmanomas“, – sakė advokatė I.Blaževičienė.

Ji sako, kad mirus D.Kedžiui, teismai negali nagrinėti jo bylos, nes teismai anksčiau yra išaiškinę, kad procesas, kai asmuo yra miręs, gali vykti tik reabilituojančiais pagrindais. Šiuo atveju teismas neturi teisės konstatuoti, kad D.Kedys padarė nusikalstamą veiką.

„Nėra tokio įstatymo kuris leistų teisti ir nuteisti mirusįjį“, – sakė gynėja.

Advokatė mano, kad valstybės kaltintojas šioje byloje pažeidė nekaltumo prezumpciją, ėmėsi teisėjo vaidmens teigdamas, kad dabar miręs asmuo šaudė iš pistoleto su duslintuvu.

I.Blaževičienė stebėjosi, kad jos klientei inkriminuojamas pritarimas D.Kedžio sumanymams, nes pritarimas nėra priskiriamas prie nusikalstamų veikų, be to, nėra objektyvių ir neginčijimų duomenų, kad kaltinamoji pritarė Kedžio veiksmams.

„Iš Kauno į Vilnių vežė D.Kedį susitikti su M.Žalimu – kas šiuose veiksmuose nusikalstamo? Be to, E.Barauskaitė sako, kad mašiną vairavo D.Kedys. Tikslas kelionės buvo M.Žalimo vaiko sveikinimas“, – stebėjosi gynėja.

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti ir Raimundui Ivanauskui.

Abiem kaltinamiesiems prokuratūra siūlo teismui skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes. R.Ivanauską, kuris serga sunkia ir nepagydoma liga, prokuroras Redas Savickas siūlo atleisti nuo bausmės. Tuo metu E.Barauskaitei siūloma skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroro siūloma aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra minimali įstatymo bausmė už šiems asmenims inkriminuotus nusikaltimus.

Prokuratūros duomenimis, kauniečiai R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė kaltinami kurstę padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – D.Kedį raginę 2009 metų rudenį nužudyti teisėją Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, Laimutę Stankūnaitę ir Andrių Ūsą.

Jie kaltinami dar ir tuo, kad planuojant rengiamų nužudymų detales, davė patarimų dėl nužudymų eigos, rado galimą bendrininką, kartu su D.Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D.Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų. Anot prokuratūros, R.Ivanauskas ir E. Barauskaitė dalyvavo išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes.

„Neprisipažįstu – melas, nesveikas baisus melas“, – apie kaltinimus yra kalbėjęs R.Ivanauskas.

E.Barauskaitė yra sakiusi, kad kaltinimus supranta, tačiau kalta neprisipažįsta, mano, kad „tai – absurdiški dalykai“.

D.Kedys įtariamas nužudęs J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A.Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo.

Teismas galutinai atmetė buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės skundą, kuriuo ji prašė priteisti per 15 tūkst. eurų kompensaciją dėl per krizę sumažinto teisėjos atlyginimo.

Skundą atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti pernai rugsėjį priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą. LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Šiuo metu Lietuvos teisėsaugos ieškoma N.Venckienė prašė priteisti jai darbo užmokestį nuo 2009 metų sausio iki 2012 metų liepos 2 dienos, bei 5 proc. metines palūkanas.

LVAT pakartojo žemesnės instancijos teismo poziciją, kad pagal Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą Seimas yra nustatęs kompensavimo mechanizmą dėl per krizę sumažintų atlyginimų, kuris galioja ir teisėjams. Taip pat atkreiptas dėmesys į KT išaiškinimą, kad atlyginimų kompensavimo atidėjimas metams (iki 2015-ųjų gegužės 1-osios) neprieštaravo Konstitucijai.

„Atsižvelgusi į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada (...), todėl konstatuoja, jog pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“, – nurodė LVAT.

Per krizę Lietuvoje visiems valstybės tarnautojams buvo sumažinti atlyginimai, 2013 metų liepą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad algos buvo sumažintos neproporcingai.

Teisėsaugos ieškoma N.Venckienė yra pateikusi ir kitą ieškinį dėl atlyginimo, ji prašo priteisti beveik 30 tūkst. eurų neišmokėto darbo užmokesčio už darbą parlamente ir palūkanas.

N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Už posėdžių nelankymą jai panaikintas parlamentarės mandatas. 2014 metų spalį Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros prašymą suimti N.Venckienę, kuri, manoma, yra apsistojusi Jungtinėse Valstijose. JAV 2015 metų gruodžio mėnesį priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos.

N.Venckienei yra pareikšta įtarimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Generalinė prokuratūra skelbia, kad pagrindiniai įtarimai siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama šiuo metu, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę.