Baltarusijos KGB nurodė, kad Rusijoje ir kai kuriose posovietinėse šalyse gegužės 9-ąją minimos Pergalės dienos išvakarėse buvo užkirstas kelias teroristiniam aktui. Keliomis dienomis anksčiau pasienyje buvo sustiprinta kontrolė.

Dėl papildomų apžiūrų iš Lietuvos į Baltarusiją važiuojantys autobusai vėluoja po kelias valandas. Keleivių reikalaujama atrakinti telefonus ir kompiuterius, klausinėjama, kodėl jiems buvo išduotos vizos.

DW, pasikalbėjęs su keliais asmenimis, susidūrusiais su tokiais patikrinimais, skelbia, kad Baltarusijos jėgos struktūrų nariai detaliai studijuoja sieną kertančių asmenų telefonų ir piniginių turinį. Ypač tikrinami opozicijos veikėjai ir Ukrainos piliečiai.

Baltarusijos specialiosios tarnybos sako, kad griežtesnė kontrolė pasienyje būtina siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Tuo metu Muitinės komitetas nurodo, kad tai standartinė procedūra, nesusijusi su politine piliečių pozicija.

Vienas teisių gynimo organizacijos „Human Constanta“ ekspertas komentare transliuotojui DW pažymėjo, kad pagal įstatymą pasieniečiai ir muitininkai išties gali papildomai tikrinti bet kurį keleivį, jei jiems kyla pagrįstų įtarimų.

„Tačiau jei pagrindu sugriežtintai patikrai tapo piliečio politinės pažiūros, tai yra diskriminacija, – patikslino teisininkas. – Šalyse, kur užtikrinama įstatymo viršenybė, specialiosios komisijos ar teismas galėtų tirti tokį incidentą ir patraukti kaltuosius atsakomybėn. Baltarusijoje šiuo metu nėra instrumentų tokiai praktikai teisiniu keliu sustabdyti.“ 

Baltarusijos leidinys „Zerkalo“ išanalizavo A. Lukašenkos darbotvarkę ir padarė išvadas, kad gegužę nebuvo planuota jokių viešų renginių. Jau trečią dieną iš eilės diktatorius apskritai niekur nebesirodo.

„Baltarusijos politiko rutinos anomalijos prasidėjo gegužę, dar prieš kelionę į Maskvą švęsti Pergalės dienos“, – rašyta laikraštyje.

Gegužės trečią, ketvirtą ir penktą dienomis A. Lukašenka turėjo tik vieną viešą renginį – gegužės penktąją įteikti valstybiniai apdovanojimai to nusipelniusiems įvairiose srityse. Žiniasklaidos dėmesį atkreipė užkimęs diktatoriaus balsas. Tai pasirodė keista, nes A. Lukašenka yra įpratęs kalbėti dažnai ir ilgai, ypač su žurnalistais.

Dar vienas viešas renginys buvo susitikimas, kuriame buvo aptartos saugumo grėsmės, įstatymai ir teisėtvarka, priemonės užtikrinti saugumą pasienyje. 

Kur dingo A. Lukašenka?

Per Pergalės dienos paradą Maskvoje, tikėtina, kad A. Lukašenka susirgo. Jis nepasirodė bičiulio Vladimiro Putino organizuojamoje vakarienėje. Rusijos Federacijos Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad A Lukašenka išskrido iš karto po parado todėl, kad yra „labai užsiėmęs“.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, galybė gydytojų buvo pakviesti padėti A. Lukašenkai, kai jis buvo Maskvoje. Teigiama, kad jam pastatyta lašinė ir Baltarusijos valdovas išsiųstas namo. Minske diktatorius šlubuodamas pasirodė žurnalistams. Kartu su juo buvo ir sūnūs, kurie sekė kiekvieną A. Lukašenkos žingsnį. Negana to, politikas nepasakė tradicinės kalbos.

Sklandant gandams apie Baltarusijos diktatoriaus yrančią sveikatą, keliamas klausimas, kas jį pakeistų mirties atveju. Politikos ekspertai tikina, kad tokiu atveju Baltarusijos valdžia kreiptųsi į Baltarusijos Respublikos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkę Nataliją Kochanovą.

„Policijos pareigūnai surašė protokolą vyrui, stovėjusiam su plakatu Antakalnio kapinėse“, – rašoma trečiadienį paskelbtame Vilniaus apskrities policijos pranešime.

Kaip skelbta, antradienį, Rusijai švenčiant Sovietų Sąjungos pergalę prieš Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ant pakylos, kur anksčiau buvo skulptūros sovietų kariams, atsistojęs vyras laikė iškėlęs plakatą su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Čia stovėjo paminklas žuvusiems antifašistams, jį nugriovė fašistų gynėjai.“

Policijos pareigūnai teiravosi 65 metų vyro, ar šis apie vieno asmens iniciatyvą pranešė Vilniaus savivaldybei, prašė jo nulipti, tačiau jis atsisakė tai padaryti.

Įvykį stebėję ir į minėjimą atvykę žmonės, pasišalinus pareigūnams, ėmė ploti, skanduoti „ačiū.“

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas bandė bendrauti su vyru, tačiau pastarasis atsisakė.

Gegužės 9-ąją Vilniaus apskrityje policijos pareigūnai iš viso užfiksavo du teisės pažeidimus, didesnių incidentų išvengta.

Be jau minėto įvykio Antakalnio kapinėse, antradienio rytą 5.09 val. buvo gautas pranešimas, kad kad Vilniuje, Ozo gatvėje, ant pėsčiųjų tilto, virš važiuojamosios kelio dalies, pakabinta raudonos spalvos vėliava.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vėliavą su užrašu rusų kalba nuėmė.

Dėl minėto įvykio Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimo ar demonstravimo.

Pažeidėjams gresia bauda nuo 300 iki 700 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki vieno 1,2 tūkst. eurų.

„Dėl įvykio pradėta administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį“, – BNS sakė policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Šis straipsnis numato atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą, pažeidėjams gresia bauda nuo 300 iki 700 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki vieno 1,2 tūkst. eurų.

5.09 val. buvo pranešta, kad važiuojant nuo Savanorių žiedo link Gariūnų, ant pėsčiųjų tilto virš važiuojamosios kelio dalies, pakabinta raudonos spalvos vėliava.

Apie tai pareigūnams pranešė pro šalį važiavęs vairuotojas.

Policija nuvyko į įvykio vietą Oslo gatvėje ir ant tilto rado kabančią raudonos spalvos vėliavą. Nukabinę ją, policininkai pamatė Rusiją šlovinantį užrašą.

Vėliavą pareigūnai pasiėmė ir pristatė į komisariato budėtojų dalį.

Antradienį, gegužės 9-ąją, Rusija mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.

Kelios dešimtys aktyvistų prie įėjimo taip pat atidengė meno instaliaciją su šimtais Ukrainos vėliavų ir kryžių per Rusijos invaziją žuvusiems ukrainiečiams.

Instaliacija taip pat apima kelis Rusijos subombarduotų gyvenamųjų namų įvairiuose Ukrainos miestuose modelius.

Ambasadorius Sergejus Andrejevas bandė padėti vainiką prie mauzoliejaus, bet susidūrė su proukrainietiškais aktyvistais ir galiausiai buvo priverstas padėti gėles prie įėjimo į memorialą.

„Kaip matote, susiduriame su akivaizdžiu viešosios tvarkos trikdymu. Deja, jau antrą kartą negalime padėti vainikų prie paminklo sovietų kariams, čia žuvusiems kovoje su fašizmu“, – sakė S. Andrejevas.

Ambasadorius toje pačioje vietoje su protestais susidūrė ir pernai; aktyvistai tuomet jį apliejo raudonais dažais.

Viktoria Pogrebniak (Viktorija Pogrebniak) iš proukrainietiškos organizacijos „Euromaidan“ naujienų agentūrai AFP sakė, kad protesto akcijos tikslas buvo parodyti Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes.

„Žinoma, jie bandys rodyti, kaip vis dar kovoja su fašizmu... Iš tiesų tai jie vėl pradėjo fašizmą, davė jam kitą pavadinimą“, – sakė ji.

„Euromaidan“ aktyvistai taip pat paragino Lenkiją išvaryti Rusijos ambasadorių.

„Mes, žinoma, negalime nieko reikalauti. Galime tik prašyti. Bet prašome... rusų diplomatus išsiųsti iš Lenkijos, iš civilizuoto pasaulio, nes jie jam nebepriklauso“, – sakė V. Pogrebniak.

Nuo antradienio ryto kelios dešimtys žmonių apsilankė prie anksčiau buvusių, tačiau praėjusių metų gruodį nukeltų skulptūrų sovietų kariams –  jie renkasi daugiausiai pavieniui, be didesnės pompastikos, kuri buvo būdinga ankstesniems minėjimams iki Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Atvykusieji vieni kitus sveikina su Pergalės diena, o žuvusiuosius pagerbia daugiausia raudonais gvazdikais.

Dalis mininčių „Pergalės dieną“ pasisako ir dėl karo Ukrainoje, kaltindami dėl to ne Rusiją, o Vakarus. Kai kurie jų taip pat reiškia nuoskaudas dėl nukeltų sovietinius karius vaizduojančių stelų.

Ant pakylos, kur anksčiau buvo skulptūros sovietų kariams, atsistojęs vyras laikė iškėlęs plakatą su užrašu „Čia stovėjo paminklas žuvusiems antifašistams, jį nugriovė fašistų gynėjai.“

Policijos pareigūnai teiravosi vyro, ar šis apie vieno asmens iniciatyvą pranešė Vilniaus savivaldybei, prašė jo nulipti, tačiau jis atsisakė tai padaryti.

Įvykį stebėję ir į minėjimą atvykę žmonės, pasišalinus pareigūnams, ėmė ploti, skanduoti „ačiū.“

Į Antakalnio kapines atvykęs Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad pareigūnai situaciją fiksuoja vaizdo stebėjimo kameromis, spręs klausimą dėl teisenos pradėjimo.

71-erių pensininkas Genrikas Andrijevskis sakė švenčiantis ir gegužės 8-ąją, kuomet karo pabaigą mini Vakarai, ir 9-ąją.

„Aš gyvenu, jūs gyvenat dėl to, jie už mus kariavo prieš fašizmą už laisvę“, – BNS kalbėjo jis.

Sovietinių skulptūrų nuėmimą jis vadino „grynu vandalizmu“, o karą Ukrainoje – „sukurtą Amerikos, o ne Rusijos“.

„Ir anglai kišasi, ir visi kišasi, tik kad Rusija nukentėtų. O Ukraina ginasi taip, kaip jie galvoja, už laisvę, bet kokia laisvę? Už laisvę buvo 1990-ais, 1991-ais, tai kokį velnią dabar?“ – kėlė klausimą jis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Minėjimas vyksta stebint policijos pareigūnams, šie, kaip ir pernai, vertina, ar besirenkantieji nesegi uždraustos sovietinės simbolikos – Georgijaus juostelių, tai yra populiaraus juodos ir oranžinės spalvų ženklo tarp mininčiųjų Pergalės dieną. Jas demonstruoti Seimas uždraudė po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Ir anglai kišasi, ir visi kišasi, tik kad Rusija nukentėtų. O Ukraina ginasi taip, kaip jie galvoja, už laisvę, bet kokia laisvę? Už laisvę buvo 1990-ais, 1991-ais, tai kokį velnią dabar?

Buvusio paminklo vietoje – ir Rusijos bei Baltarusijos ambasadų vainikai, čia skamba ir sovietinę pergalę šlovinančių dainų įrašai.

56-erių Andrejus sakė, kad šią dieną „Tarybų armija išlaisvino Europą nuo fašizmo“.

„Senukai kariavo, konclageriuose buvo“, – BNS kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip vertina, kad sovietinės skulptūros buvo nuimtos, Andrejus citavo XIX amžiaus imperinės Vokietijos kanclerį Ottą von Bismarką.

„Aš jau šiandien sakiau tą frazę, kažkada Bismarkas pasakė, kad žmonės, kurie nuneša paminklus praeities, neturi ateities. Čia visur apie viską“, – BNS sakė jis.

Tuo metu 62-iejų pensininkė Olga Kolesnikova BNS kalbėjo, kad gegužės 9-ąją mirė jos senelė, kurios „sūnų, žentą ir anūkėlį nužudė fašistai“.

Ant kaklo pasikabinusi senelio, kariavusio Pirmajame pasauliniame kare 1914-aisiais, portretą, O. Kolesnikova sovietinių skulptūrų nuėmimą vadino išniekinimu.

„Kadangi pas mane pusę giminių žuvo, man nesvarbu, ar dabar kovoja, ar tada, visi žmonės, visų gaila ir visų reikia gailėti. Čia atminimas visų žuvusiųjų, aš taip skaitau“, – BNS sakė 77-erių pensininkė Olga Šalkina, paklausta, kodėl mini gegužės 9-ąją.

Aš manau, kad negražiai padarė, negalima buvo šitų liest ir viskas. Arba Petros Cvirkos...

Paklausta, kas, jos nuomone, pradėjo karą Ukrainoje, moteris sakė nenorinti į tai gilintis ir pridūrė, kad „visų žmonių gaila.“

Sovietinių skulptūrų nuėmimą O. Šalkina tvirtino vertinanti neigiamai.

„Aš manau, kad negražiai padarė, negalima buvo šitų liest ir viskas. Arba Petros Cvirkos... (skulptūrą nuimti – BNS) irgi negalima. Dabar ką ten ta bendruomenė žydų, jie ten betvarkes daro, ten šokiai, ten triukšmas“, – kalbėjo ji.

Priešpiet Antakalnio kapinėse apsilankęs buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas, paklaustas, ar jo nuomone dera švęsti Sovietų sąjungos pergalę Rusijai vykdant karą Ukrainoje, žurnalistams tvirtino tikintis Kremliaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino naratyvu, jog Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija“, o karą esą sukėlė grėsmę Rusijai keliantis Kyjivas ir NATO.

„Ne mes NATO stūmėme čia prie Rusijos, o NATO čia atėjo (...). Aš nematau tokių aukų, mes nešaudom civilių, o jie šaudo“, – pareiškė jis.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.

Valstybinė televizija parodė V. Putiną, stovintį šalia Antrojo pasaulinio karo veteranų Raudonojoje aikštėje, kur tūkstančiai paradinėmis uniformomis vilkinčių Rusijos kariuomenės karių susirinko žygiuoti pritariant kariniam pučiamųjų orkestrui.

Kremliui pavyko pasiekti, kad į karinį paradą, skirtą sovietų pergalei prieš nacių Vokietiją 1945 metais, atvyktų bent šeši posovietinių šalių lyderiai, tarp jų Armėnijos premjeras ir Kazachstano prezidentas.

V. Putinas, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį, kreipėsi į tūkstančius karių Maskvos Raudonojoje aikštėje, kur sustiprintas saugumas.

„Šiandien civilizacija vėl atsidūrė lemtingame posūkyje, – sakė V. Putinas. – Prieš mūsų tėvynę pradėtas tikras karas.“

Pagal oficialų Kremliaus naratyvą rusai kovoja egzistencinę kovą su Vakarais, esą pasinaudojančiais Ukraina kaip įrankiu Rusijai sunaikinti, jos istorijai perrašyti ir jos tradicinėms vertybėms sutriuškinti. Tokia įvykių interpretacija dominuoja Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose apie karą.

Savo kalboje V. Putinas tvirtino, kad karas kilo dėl Vakarų nežabotų ambicijų, arogancijos ir nebaudžiamumo.

Šiandien civilizacija vėl atsidūrė lemtingame posūkyje. Prieš mūsų Tėvynę pradėtas tikras karas.

Jis pasveikino parade dalyvavusius Ukrainoje kovojančius karius. „Už Rusiją! Už mūsų drąsias ginkluotąsias pajėgas! Už pergalę!“ – baigė kalbą V. Putinas.

Vis dėlto Rusija nelabai turi ką pademonstruoti dėl metus ir du mėnesius tęsiamo karo Ukrainoje. Rusų kariai kelis mėnesius bando užimti Ukrainos rytuose esantį Bachmutą, Rusijos kariuomenės vadovybę skaldo nesutarimai, o Kyjivas rengiasi kontrpuolimui.

Atšaukti planai

Politikos analitikas Arkadijus Dubnovas sakė, kad pirmą kartą per kelerius metus šalia V. Putino per Pergalės dienos paradą buvo posovietinių šalių lyderių.

„Nors po 2022 metų vasario 24-osios jos pozicijos pasaulyje rimtai susilpnėjo, Rusija tam tikru mastu išlieka buvusios imperijos centras, į kurio veiksmus reikia atsižvelgti“, – sakė A. Dubnovas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, jog imamasi visų būtinų priemonių lyderių saugumui užtikrinti.

Svarbiausiame Rusijos parade dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. karių, įskaitant tuos, kas dalyvauja karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje, taip pat 125 karinės technikos vienetai.

Iš pradžių planuota, kad į paradą atvyks tik Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas, bet pirmadienį pareigūnai patvirtino, į Maskvą taip pat atvyksta Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano lyderiai.

Sumažintos iškilmės vyksta po miglotų oficialių praėjusios savaitės pranešimų, kad du ukrainiečių dronai tamsoje atskrido iki Kremliaus, bet buvo numušti. Kremlius tai pavadino pasikėsinimu nužudyti V. Putiną, bet Ukraina neigia, kad yra susijusi su šiuo incidentu.

Prieš gegužės 9-ąją Rusijoje įvyko virtinė incidentų – dėl sprogimų nuo bėgių nuvažiavo traukinių, kilo didelių gaisrų, įvyko minėta dronų ataka prieš Kremlių, per bombos sprogimą buvo sužeistas vienas garsiausių prokremliškų Rusijos rašytojų Zacharas Prilepinas.

Daugiau kaip du tuzinai miestų ir miestelių, esančių prie Ukrainos sienos ir toliau nuo jos, dėl susirūpinimo saugumu atšaukė planus surengti savo pačių karinius paradus.

Tačiau Kremlius sakė, kad paradas Raudonojoje aikštėje, laikomas svarbiu V. Putino teisėtumo patvirtinimui, įvyks. Jis truko maždaug 45 minutes, aviacijos pasirodymo per jį nebuvo.

Dalyvių ir svečių saugumu rūpinosi ant Kremliaus ir aplinkinių pastatų stogų dislokuoti snaiperiai.

Nuo 2000-ųjų, kai atėjo į valdžią, V. Putinas kurstė patriotinius jausmus dėl 1945 metų sovietų pergalės prieš nacius ir stiprino savo, kaip sovietų galios perėmėjo, pozicijas.

Atsiminimais apie sovietų kariavimą su naciais Kremlius taip pat naudojasi teisindamas puolimą Ukrainoje – tvirtina, kad kaimyninėje šalyje kovoja su Vakarų remiamais „fašistais“.

Valdžia atsisakė planų surengti vadinamojo Nemirtingojo pulko eitynes, per kurias žmonės neša veteranų ar Antrajame pasauliniame kare žuvusių šeimos narių nuotraukas.

Nors pareigūnai sako, kad šie renginiai nevyks susirūpinus saugumu, Kremliaus kritikai tvirtina, kad daug rusų būtų galėję atsinešti per kovas Ukrainoje žuvusių karių nuotraukų, o tai būtų atkreipę dėmesį į Maskvos nuostolių mastą.

Problemos fronte

Kelios dienos prieš paradą rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė virtinę vaizdo įrašų, kuriuose necenzūriniais žodžiais plūdo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą dėl šaudmenų trūkumo.

Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) atkreipia dėmesį į Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadovavimo grandies problemas, verčiančias abejoti Maskvos sugebėjimais koordinuoti vieningą gynybinę kampaniją visame karo veiksmų teatre. Kalbama apie vidaus nesutarimus ir konkurenciją.

Vis dėlto Rusija geba nuolat rengti oro atakas visoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant praėjusios nakties aviacijos smūgius.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno, antradienio naktį rusai paleido 25 sparnuotąsias raketas, bet 23 iš jų ukrainiečiai numušė.

Kyjivo karinė administracija nurodė, kad virš sostinės numušta apie 15 rusų raketų, ir pridūrė, kad dėl kritusių raketų nuolaužų žmonės nenukentėjo, didelės žalos nepadaryta.

Pirmadienį Ukraina drauge su Europa paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje bus nugalėtos taip, kaip Antrojo pasaulinio karo metais buvo nugalėta nacistinė Vokietija.

Jis sakė, kad Kremlius yra atsakingas už „agresiją ir aneksiją, okupaciją ir deportaciją, masines žudynes ir kankinimus“.

V. Zelenskis nurodė pateikęs parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį Antrojo pasaulinio karo pabaiga Ukrainoje būtų oficialiai minima gegužės 8-ąją, o gegužės 9 dieną būtų švenčiama Europos diena, skirta taikai ir žemyno vienybei. Taip dar labiau atsiribojama nuo Maskvos, nes Sovietų Sąjungoje ir, vėliau, Rusijoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 9-ąją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį atvyko į Kyjivą paminėti Europos dienos ir su V. Zelenskiu aptarti Ukrainos siekį vieną dieną tapti Europos Sąjungos nare.