„Vitaminai C ir D, cinkas bei geležis užtikrina tinkamą imuninės sistemos veiklą ir veiksmingą apsaugą nuo ligas sukeliančių virusų. Tačiau tam, kad šie vitaminai ir mikroelementai galėtų „padaryti savo darbą“, turime gauti reikiamą jų paros normą. Dalį šių vitaminų ir mineralų paros dozės galime gauti vartodami jų praturtintus maisto produktus, tačiau likusią dalį užsitikrinti padės tik maisto papildai“, – pasakoja A. Šeputienė.

„Camelia“ vaistininkė primena, kiek per parą vitaminų C ir D, cinko bei geležies turėtų suvartoti suaugusieji:

    • vitamino C paros dozė moterims – 75 mg, vyrams – 90 mg;

    • vitamino D paros dozė suaugusiems –1000–4000 TV;

    • cinko paros dozė moterims – 8 mg, vyrams – 11 mg;

    • geležies paros dozė moterims – 18 mg, vyrams – 8 mg.

Nauda ir kylančios grėsmės

Vitaminas C

A. Šeputienė sako, kad vitaminas C stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių gamybą ir aktyvumą, saugo nosį, gerklę bei bronchus nuo jiems galinčių pakenkti virusų ir toksinų. Be to, šis vitaminas padeda geriau įsisavinti geležį.

„Kai trūksta vitamino C, kamuoja sąnarių skausmai, dantenų uždegimai, lėtai gyjančios žaizdelės, paraudusi ir išsausėjusi oda. Be to, išryškėja raukšlės, lūžinėja nagai ir plaukai, kankina nuovargis ar depresija. Kai pasireiškia ilgalaikis vitamino C trūkumas, silpsta imunitetas, o dėl to žmogus dažniau serga infekcinio pobūdžio ligomis“, – įspėja vaistininkė.

Vitaminas D

Anot A. Šeputienės, vitaminas D ne tik valdo daugiau nei 200 genų funkcijų, gerina odos būklę, regėjimą ir kaulų formavimąsi, bet pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Be to, šis vitaminas padeda geriau įsisavinti kalcį ir fosforą.

„Kai trūksta vitamino D, dažnai kamuoja pasikartojantis peršalimas, nuolatinis nuovargis, slogi nuotaika, lėtai gyjančios žaizdos bei kaulų, nugaros ir raumenų skausmai. Ilgalaikis vitamino D trūkumas silpnina imunitetą ir jo gebėjimą apsiginti nuo virusų bei bakterijų, gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas ir kt.“, – teigia vaistininkė.

Be to, dėl šio vitamino trūkumo gali sutrikti vaiko vystymasis, dantų dygimas, medžiagų apykaita ir išsivystyti daugybiniai organų pažeidimai.

Cinkas

A. Šeputienė sako, kad cinkas užtikrina organizmo ląstelių, tarp jų ir imuninių, funkcionalumą, stiprina reprodukcinę sistemą bei pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Vartojantys cinką profilaktiškai, mažina riziką užsikrėsti COVID-19, o pradėjus jį vartoti per pirmąją parą po infekcijos simptomų atsiradimo, galima sutrumpinti ligos trukmę, palengvinti eigą bei sumažinti liekamųjų reiškinių tikimybę.

„Kai trūksta cinko, oda sausėja ir praranda elastingumą, išsivysto aknė, slenka plaukai, nagai tampa trapūs. Taip pat, pablogėja atmintis ir rega, suprastėja uoslės ir skonio pojūčiai, kankina bendras nuovargis ir silpnumas, nemiga bei pykinimas. Dėl ilgalaikės cinko stokos, padidėja rizika patirti psichikos sutrikimus, susirgti epilepsija, šizofrenija, mažakraujyste, nevaisingumo ir susilpnėjusio imuniteto problemas“, – aiškina vaistininkė.

Geležis

Pasak A. Šeputienės, geležis atsakinga už deguonies ir anglies dvideginio pernešimą kraujotakoje – tai ypač svarbi funkcija, užtikrinanti ląstelių ir organų funkcionalumą. Be to, ji reikalinga leukocitų dauginimuisi ir brendimui. Šie baltieji kraujo kūneliai geba atpažinti ir sunaikinti į organizmą patekusius svetimkūnius – virusus bei bakterijas.

„Kai trūksta geležies, atsiranda bendras silpnumas, galvos svaigimas, oda, liežuvis tampa blyškūs, trūkinėja burnos kampučiai, slenka plaukai, pradeda lūžinėti nagai, padažnėja širdies pulsas. Jeigu organizmas ilgą laiką jaučia geležies stoką, gali išsivystyti mažakraujystė“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

Sveikatą stiprinkite ir kitais būdais

Pasak A. Šeputienės, rekomenduojama vartoti ne tik vitaminus ir mineralus, bet sveikatą stiprinti ir kitais būdais: „Užsiimkite reguliaria fizine veikla, daugiau laiko praleiskite lauke, sveikai maitinkitės, nusistatykite darbo-poilsio režimą ir  užsiimkite jums patinkančiomis veiklomis.“

Tokie triukai primena 2019 metų vasaros bandymus apkaltinti bendrovę, kai viename iš butų nustatyta tarša kelis kartus viršijo geležies rūdos koncentraciją, randamą bendrovės veiklos vietoje. Logiškai ir remiantis fizikiniais dėsniais to paaiškinti negalėtų niekas.

Prieš keletą dienų skelbėme, kad aplinkosaugos institucijoms ir visuomenei prieinami aplinkos tyrimo ir oro stebėjimo (monitoringo stotelių) duomenys atskleidžia priešingą vaizdą apie tariamą uosto taršą. Pakeliamoji tarša išaugusi visame mieste, taip pat ir tose vietovėse, kurioms uosto veikla negali turėti jokios įtakos. Balandžio 1-5 dienomis KLASCO teritorijoje esanti uosto monitoringo stotelė (lyginamajame grafike KLASCO 2), rodė daugiau kaip perpus žemesnį lygį negu užfiksuota miesto monitoringo stotelėse, esančiose Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pavyzdžiui, balandžio 1 d. fiksuota kietųjų dalelių paros vidutinė koncentracija (µg/m³) buvo 4,26 (KLASCO 2) – 9 (Bangų g.) – 11 (Šilutės pl.); balandžio 4 d., atitinkamai, – 3,8 -11 -11 (µg/m³). Leidžiama vidutinė paros norma – 50 (µg/m³). Todėl stotelės KLASCO 2 duomenys toli nuo pavojaus slenksčio, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių priemonių. Ir net pirmąjį mėnesio savaitgalį, kai dėl techninių priežasčių neveikė viena iš dviejų, šiaurinė, uosto stotelė, antroji (KLASCO 2) rodė dvigubai žemesnį taršos lygį nei kitose Klaipėdos miesto vietose.

Sutapimas ar ne, tačiau gyventojų skundai pasipylė tuomet, kai nustojo veikti viena iš dviejų Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pastatytų monitoringo stotelių. Bet skundžiantis ant langų ir palangių nusėdusiomis dulkėmis vertėtų prisiminti kovą vyravusius audringus orus, kai vėjas gūsiai sukėlė didelę pakeliamąją taršą. Tuomet vyravo pietų – pietryčių vėjas, t. y. jis pūtė iš miesto pusės link uosto. Klaipėdoje oro monitoringo stotelės kovo 26, 27, 28 dienomis visos fiksavo padidėjusią taršą visame mieste. Uosto dispečerinės duomenimis, balandžio 2, 3 dienomis, ypač naktimis, pūtė smarkus vakarų krypčių vėjas (17-24 m/s).

Norime priminti dar kartą, kad KLASCO dispečeriai operatyviai gauna KVJUD visą parą atliekamos oro kokybės tyrimo duomenis ir pagal juos koreguoja krovos procesus. Jei kietųjų dalelių rodikliai kreivėje pakyla, taikomos papildomos prevencines priemones.

Pastaraisiais metais KLASCO daug investuoja į technines ir technologines dulkėtumo prevencijos priemones. Bendrovėje krovos darbai vykdomi naudojant dulkių slopinimo sistemas – vandens purškimo patrankas. Dulkių nusodinimas vyksta 24 val. per parą ir netgi nevykdant krovos patrankos naudojamos

teritorijai drėkinti. KLASCO pirmoji ir vienintelė iš uosto krovos bendrovių naudoja rotacinius transporterius su magnetais krovos operacijoms paspartinti ir sutrumpinti krovos laiką. Teritorija nuolat valoma naudojant specialią techniką. Bendrovė naudoja visas Europos uostose taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir dirba laikydamasi visų aplinkosaugos reikalavimų.

Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Ilmos Plynytės, žmonėms, kurie naktį miega ramiai ir pakankamai, tačiau atsibudę ryte vis tiek jaučiasi pavargę, patariama pasitikrinti geležies kiekį kraujyje.

„Kai trūksta geležies, sutrinka deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, todėl organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Dėl to atsiranda nuovargio ar silpnumo jausmas, o galiausiai gali išsivystyti mažakraujystė“, – paaiškina I. Plynytė.

Geležis svarbi ne tik energijai palaikyti. Kai šio elemento mūsų organizme trūksta, gali kamuoti ir galvos skausmas, plaukų slinkimas, pakitę skonio pojūčiai ar lūpų kampučių trūkinėjimas.

Svaigsta galva – trūksta kalio

Jeigu kartu su nuolatiniu nuovargiu papildomai jaučiamas raumenų skausmas ar širdies permušimai, tikėtina, jog organizme yra kalio stoka. Ignoruojant šiuos simptomus ir kalio trūkumą, gali grėsti net apalpimas.

„Apalpimas paprastai pasireiškia tada, kai organizmas išsenka, trūksta skysčių ir dėl to sutrinka smegenų veikla. Kadangi kalis yra svarbus tinkamai skysčių pusiausvyrai organizme, alpstame ir esant jo stygiui“, – išskiria priežastis farmacijos specialistė.

Pasak jos, pajutus staigų silpnumą, reikėtų gerti mineralinį vandenį, kuriame gausų ištirpusių druskų, tarp jų ir kalio. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad patalpoje būtų pakankamai oro ir smegenims netrūktų deguonies.

Per daug – pavojinga

Pagrindiniai geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušinio trynys, o kalio gausu šviežiuose vaisiuose bei daržovėse. Jei šių produktų jūsų virtuvėje mažai – svarbių elementų trūkumas labai tikėtinas.

Nuovargis yra ir vienas iš vitamino D trūkumo simptomų. Tačiau šio vitamino populiarumui augant, svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis jo kiekis pasireiškia panašiais ženklais kaip ir trūkumas. Todėl prieš vartojant papildus su šiuo vitaminu verta išsitirti. Pasak farmacininkės, visų svarbių elementų perdozavimas yra nemažiau pavojingas, kaip ir jų trūkumas, tad jaučiant rimtus negalavimus ir didelį nuovargį pirmiausia verta atlikti kraujo tyrimą.

„Geriant geležies preparatus gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Iš pradžių rekomenduojama geležies preparatus vartoti valgio metu, tačiau jei simptomai išlieka – būtina keisti preparato dozę“, – stebėti simptomus pataria I. Plynytė.

Jei medžiagų iš tiesų trūksta, geležies preparatus patariama vartoti ne tik kol hemoglobino koncentracija kraujyje taps normali, bet ir dar papildomai bent 3 mėnesius, kad susidarytų šio elemento atsargos. O jaučiant kalio stygių, rekomenduojama vartoti sudėtinius preparatus su magniu, tuomet organizmas geriau pasisavina trūkstamus elementus.

Ši patologinė būsena yra itin pavojinga ne tik motinai, bet ir vaisiui – negavęs pakankamai deguonies, jis gali gimti mažesnio svorio, neišnešiotas. Su anemija dar iki nėštumo susidūrusi fotomodelis Rasa Ciūnė pasakoja, kad sužinojusi apie didžiuosius pokyčius, dar kurį laiką baiminosi, kad turimos sveikatos problemos neatsilieptų vaikeliui.  

„Šiaip mano kraujas visą gyvenimą buvo stebuklingai geras, net ir persirgus sunkiomis ligomis. Tik paskutiniais metais, kai pradėjau kasdien jaustis it mirštanti gulbė – visada pavargus, nuolat mieguista – vyras sunerimo ir paskatino kreiptis į gydytojus“, – apie neseniai patirtas sveikatos problemas pasakoja R. Ciūnė.

Pasitvirtinus anemijos diagnozei, ji teigia pradėjusi vartoti maisto papildą su geležimi, folio rūgštimi, vitaminais B11 ir D3. „Kadangi jokių kitų sveikatos sutrikimų neturiu, įtariau, kad geležies trūkumas atsirado dėl nevisavertės mitybos. Kadangi esu visiška miltų vergė, retai valgau daržoves, nemėgstu mėsos, turiu nuolat papildomai vartoti geležį“, – apie gyvenimo būdo silpnybes, tikėtinai sukėlusias anemiją, pasakoja pašnekovė.

Kadangi esu visiška miltų vergė, retai valgau daržoves, nemėgstu mėsos, turiu nuolat papildomai vartoti geležį.

Moteris taip pat atvirauja, kad vos tik sužinojus apie nėštumą iš karto buvo apėmęs nerimas dėl mažakraujystės: „Tą dieną nebuvo taip, kaip daug kas skelbia, kad šokinėčiau iš laimės. Pirmiausia, išsigandau, nes buvau girdėjusi, kad sirgti mažakraujyste ir lauktis – pavojinga, nes tai gali labai pakenkti kūdikiui.“

Visgi būsima mama džiaugiasi, kad šiuo metu kraujo tyrimų rezultatai geri. „Pasirodo, mano organizmui tiek tereikėjo – papildomai vartoti geležį, folio rūgštį, vitaminus B11 ir D3, kad viskas susitvarkytų ir anemija dingtų. Aišku, preparatus vartoju ir toliau, tačiau daugiau nieko kito stebuklingo nedarau. Turbūt esu tokia maištininkė...“ – su šypsena pasakoja fotomodelis.

Tiesa, moteris viešai dar neatskleidžia, kada turėtų sulaukti kūdikio. „Kadangi gyvenime teko nemažai laiko praleisti ligoninėse, esu šiuo klausimu jautresnė, ir man labai baisu džiaugtis iš anksto. Todėl kol kas tiesiog santūriai laukiu ateities ir labai viliuosi, kad viskas bus gerai“, – komentuoja  R. Ciūnė.

Anemija atsiranda nepastebimai

„Anemija – būsena, kai kraujyje sumažėjus eritrocitų ir juose esančio baltymo hemoglobino kiekiui organizmas nebegauna pakankamai deguonies ir yra alinamas – jaučiamas bendras silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas“, – pasakoja Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šis procesas vyksta lėtai ir nepastebimai: „Dažnai moterys neįvertina netenkamo kraujo kiekio menstruacijų metu ir nė neįtaria apie geležies stoką.“

Mažakraujystės rizika ypač padidėja besilaukiančioms moterims. „Dėl anemijos gali nukentėti ne tik nėščiosios, bet ir vaisiaus sveikata. Dažniau pasitaiko priešlaikinio gimdymo atvejų, gali atsilikti vaisiaus augimas. Be to, kiekvienas gimdymas baigiasi tam tikru kraujavimu, tad jei moteris buvo anemiška, dar labiau silpninamas jos organizmas“, – pabrėžia gydytoja.

Net ir toms, kurios artimiausiu metu nesvarsto apie šeimos pagausėjimą, rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per metus atlikti kraujo tyrimus –  bendrą kraujo tyrimą, geležies, feritino, vitamino B12, folio rūgšties koncentracijos kraujo serume nustatymą.

Būtina organizmą maitinti papildomai

„Planuojančioms pastoti, žindančioms ir nėščioms moterims reikėtų pasirūpinti maisto raciono įvairove, rinktis šviežiai ruoštą valgį“, – komentuoja gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.

Ypač svarbu organizmą aprūpinti būtinomis maistinėmis medžiagomis, kurių pats žmogaus organizmas negamina. Tai – vitaminas B12, folio rūgštis bei geležis. Kokias funkcijas šios medžiagos atlieka mūsų organizme?

Vitaminas B12 palaiko normalų eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, atsakingų už deguonies pernešimą į audinius, susidarymą. Geležis atsako už normalų hemoglobino susidarymą ir yra naudojama kiekvienos ląstelės deguonies poreikiui patenkinti. Folio rūgštis palaiko normalią kraujodarą, padeda susiformuoti sveikiems eritrocitams.

Pagrindiniai B12 vitamino maistiniai šaltiniai – kiaušiniai, mėsa, žuvis, pieno produktai, todėl pasirinkus vegetarišką, veganišką mitybą, svarbu vartoti vitaminą B12 kaip maisto papildą.

Esant įsisenėjusiai geležies stokai, taip pat nėštumo metu rekomenduojama geležies preparatus vartoti papildomai.

„Tik vasarą mes galime būti ramūs, kad jeigu vaikas atostogauja pas senelius kaime, o ten gausus uogų, daržovių derlius, jam vitaminų tikrai užtenka. Augančiam vaiko organizmui būtini gerai subalansuoti vitaminai ir mikroelementai, ypač vėlyvo rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.

Farmacininkė sako, kad net maitinantis subalansuotai, retai vaikai suvalgo pakankamai vaisių ir šviežių daržovių. „Tėvai dažnai yra linkę vaikams leisti užkandžiauti nesveiku maistu, todėl neretai vietoje obuolio ar kokio kito vaisiaus jie renkasi saldumynus“, – teigia farmacijos specialistė.

Nepamiršti ir mikroelementų

Kalbėdama, į kuriuos vitaminus reikėtų labiausiai koncentruotis, specialistė sako, kad patiems mažiausiems aktualiausi A, C ir D vitaminai. Nustatyta, kad netgi maitinanti kūdikį mama kartais pati stokoja vitaminų ir kai kurių mikroelementų kūdikis negauna net su mamos pienu. Vyresniems prisideda vitaminai B ir E bei mineralai, rašoma pranešime spaudai.

„Mineralinės medžiagos – makro mineralai – kalcis, fosforas ir kalis, tai statybinė medžiaga kaulams, kiti mineralai reikalingi labai mažais kiekiais. Gali pritrūkti jodo, cinko, šiais laikais tiek vaikams, tiek suaugusiems labai dažnai pritrūksta geležies. Taip yra, nes užkandžiaujame netinkamai, dažnai vietoje džiovintų vaisų, riešutų, pasirenkame mažavertį užkandį ir ilgainiui tai atsiliepia sveikatai“, – kalba farmacijos specialistė.

Gali pritrūkti jodo, cinko, šiais laikais tiek vaikams, tiek suaugusiems labai dažnai pritrūksta geležies.

Anot vaistininkės, svarbu, kad augančiam vaikui nepritrūktų kalcio ir magnio, kurie yra itin reikalingi gerai kaulų ir dantų struktūrai palaikyti. Taip pat svarbūs yra ir geležies preparatai, o geram viso organizmo vystymuisi – Omega-3.

Vitaminų trūkumą rodo skirtingi simptomai

Kiekvieno vitamino trūkumą išduodantys simptomai yra skirtingi. „Pavyzdžiui, vitamino A trūkumą signalizuoja šerpetojanti oda, pūlinukai, gleivinės išsausėjimas, nuovargis ir regos sutrikimai, kuomet prastai matoma tamsoje arba prieblandoje. Tik turiu pastebėti, kad duoti vieną vitaminą A nerekomenduojama. Vitamino D trūkumo simptomai kiek kitokie – vaikas dažnai jaučiasi pavargęs, irzlus, skundžiasi kaulų ir raumenų skausmais, sutrinka miegas, vaikas tampa pasyvus“, – pasakoja pašnekovė.

Jeigu vaiko organizmui trūksta vitamino C, tai išduoda nuovargis, kraujosruvos, sutrikęs vystymasis, dantenų kraujavimas ir dažnas sergamumas peršalimo ligomis. Vitamino B trūkumas pasireiškia padidėjusi jautrumu, dirglumu ir nervų sistemos sutrikimu.

„Jeigu trūksta geležies, bus pabalę lūpos, veidas, gali lūžinėti, slinkti plaukai, atsiranda poreikis valgyti nevalgomus dalykus – dantų pastą, molį, kreidą, ledukus, krakmolą. Tai ženklas, kad organizmui labai trūksta geležies ir būtinai reikėtų kreiptis į pediatrą, kad jis atliktų tyrimą ir subalansuotų mitybą“, –rekomenduoja vaistininkė.

Dažnai vaikams lūžinėja ir trūkinėja rankų ir kojų nagai, tai reiškia, kad trūksta kalcio. Vadinamas „nagų žydėjimas“, kai ant nago atsiranda baltos dėmelės ar taškeliai, dažniausiai atsiranda paauglystėje. Tai ženklas, kad trūksta cinko – jis svarbus imuninei sistemai.

Jeigu trūksta kalcio ir magnio pasikartoja mėšlungis. Jeigu trūksta vitamino B, padidėja jautrumas, galimas net širdies sutrikimas.

Koks vitaminų kiekis yra optimalus?

„Vartojant polivitaminus jų perdozuoti negalima. Noriu priminti tėvams, kad vitaminai nėra saldumynai, ir jų padauginti negalima, vartoti tiek, kiek nurodo specialistas. Ypač tai svarbu kalbant apie vitaminus C ir D“, – perspėja vaistininkė.

Norint apsieiti be vitaminų, vaisių ir daržovių per dieną vaikai turėtų suvalgyti 3-5 porcijas. „Dauguma vaikų nemėgta nei vaisių, nei daržovių, todėl palaikyti jų subalansuotą mitybą tėvams gali būti sudėtinga, todėl kasdieniu įpročiu turėtų tapti vitamino vartojimas iš karto po pusryčių“, – pabrėžia vaistininkė.

Farmacijos specialistės teigimu, vitaminus vaikams reiktų rinktis atidžiai, apgalvojant visas priežastis, kokie vitaminai labiausiai tiktų būtent jūsų vaikui.

„Patariame rinktis pagal amžių. Dažniausiai iki 3 metų vaikams duodami skysti papildai, kad vaikas neužspringtų. Iki vienerių metų vitaminus skirti gali tik gydytojas, tėvams nereikėtų patiems nuspręsti ir pirkti. Nuo 3 metų galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus“,  – aiškina „Eurovaistinės“ atstovė.

Jeigu vaikui nustatyta alergija, vitaminuose neturėtų būti dažiklių, skonio priduodančių medžiagų. Dažnai alergijas sukelia ir B grupės vitaminai, bičių produktai bei vitaminas C, tad kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kartu su mitybos specialiste Vaida Kurpiene jis atskleidė, ką daryti, kad organizmas geležies pasisavintų daugiau.

Visų pirma, anot gydytojo A. Unikausko, reikėtų sužinoti, ar tikrai žmogui aktualus geležies trūkumas. Tai preliminariai patikrinti gali kiekvienas.

„Jeigu mažakraujystė švelni, atskirti sunku, bet jei patempę apatinį akies voką žemyn matote, kad gleivinės blyškios, vadinasi, jau yra anemija. Gleivinės turi būti rožinės“, – sako A. Unikauskas.

Gydytojas aiškina, kad, jei organizmui trūksta geležies, tai trūksta hemoglobino ir savaime trūksta deguonies.

„Jeigu trūksta deguonies, apninka silpnumas, gali trūkti oro, mirga akyse, gali troškinti“, – teigia A. Unikauskas.

Gydytojas neabejoja, kad pirmasis ir visiems gerai žinomas geležies šaltinis yra mėsa. Joje esančią geležį organizmas pasisavina lengviau.

Geležies kiekis įvairioje mėsoje (100 g):

Jautiena – 2,6 mg,

Aviena – 2,3 mg,

Triušiena – 2,1 mg,

Vištiena – 1,3 mg,

Žvėriena – 1,2 mg,

Kiauliena – 0,9 mg.

Anot mitybos specialistės V. Kurpienės, taip pat yra didelis skirtumas, kurią mėsos dalį valgysime – geležies kiekis gali skirtis net keletą kartų.

Jei turite galimybę, rinkitės jauno gyvulio, auginto namuose, kepenėles. Kitu atveju kepenėlių nerekomenduojama valgyti dažniau kaip kartą per mėnesį.

„Tarkime, jautienoje daugiausia geležies yra išpjovoje ir mentėje, o kitose dalyse mažiau. Vištienoje didesnis geležies kiekis yra šlaunelėse. Tamsesnės paukštienos dalys turi daugiau geležies“, – kalba V. Kurpienė.

Sakoma, kad gausus geležies šaltinis yra kepenys, tačiau, A. Unikausko pastebėjimu, jose daug toksinų. Ypač pramoniniu būdu augintų gyvulių kepenyse.

„Jei turite galimybę, rinkitės jauno gyvulio, auginto namuose, kepenėles. Kitu atveju kepenėlių nerekomenduojama valgyti dažniau kaip kartą per mėnesį“, – teigia A. Unikauskas.

V. Kurpienė taip pat atskleidė, kad beveik visos lapinės, ypač tamsiai žalios, daržovės turi daug geležies – petražolės, špinatai, dilgėlės. Tačiau kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, špinatuose ar dilgėlėse, yra oksalatų, kurie slopina geležies pasisavinimą.

„Bet yra būdų, kaip to išvengti. Pavyzdžiui, špinatus ar dilgėles reikėtų ne virti, o nuplikyti. Taip nuo karščio suyra didelė dalis oksalatų ir geležį pasisaviname geriau“, – sako V. Kurpienė.

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad iš augalų organizmas geležį pasisavina sunkiau nei iš mėsos, tad, norint jo gauti pakankamai, daržovių reikėtų suvalgyti daug daugiau nei mėsos.

„Labai dažnai žmonės burokėlius valgo su sūriu ar grietine, grikius verda piene ir gardina sviestu, špinatus maišo su varške, o jautienos kepsnį užgeria kava su pienu. Tokiu atveju jūs suvalgote daug geležies, tačiau tik labai mažą dalį jos pasisavinate. Pakoreguokite mitybą pagal mūsų rekomendacijas ir nustebsite, kaip pagerėjo jūsų kraujo rodikliai“, – teigia A. Unikauskas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 38 proc. nėščiųjų susiduria su mažakraujyste, kurią dažniausiai sukelia geležies trūkumas, taip pat joms rekomenduojama vartoti kuo daugiau baltymų, nes tuo metu ne tik intensyvėja būsimosios mamos svorio augimas, bet ir formuojasi vaisius. Neveltui dauguma medicinos ir sveikos mitybos specialistų atkreipia dėmesį, kad laukiantis mamoms vertėtų susidaryti specialų racioną ir valgyti daug geležies ir baltymų turinčios jautienos bei mikroelementais priturtintų daržovių.

Geležis – privalomas mikroelementas 

2009-2010 m. VUL Santariškių klinikų gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė ištyrė 129 Vilniaus miesto nėščiąsias ir nustatė, kad jų mityba yra nesubalansuota, nereguliari, o nėščiosios maistą renkasi pagal skonį. Pasak jos, planuojanti nėštumą ar besilaukianti moteris turi išmanyti tinkamos mitybos principus: svarbu, kad ji gautų pakankamą energijos ir baltymų kiekį, vartotų joduotą druską, pakankamai vartotų omega 3 riebalų rūgščių, atsisakytų alkoholinių gėrimų, su maistu gautų optimalų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį – papildomai folio rūgšties ir, prireikus, geležies.

Nėščiajai vartojant per mažai geležies, gali išsivystyti mažakraujystė – liga, kurios metu kraujyje esančiuose eritrocituose geležies sumažėja iki 90 g/l. – kuri pasireiškia išblyškusia, sausa oda, plaukų slinkimu, nagų lūžinėjimu, žemu kraujospūdžiu ir sumažėjusiu apetitu.

Mitybos specialistai rekomenduoja žmogui per parą gauti 2-2,5 mg geležies, o nėščiosioms – dvigubai daugiau, tad į racioną būtina įtraukti daug šio mikroelemento turinčio maisto, pirmiausia, įvairių rūšių jautienos, nes vištienoje, kalakutienoje ir triušienoje geležies yra gerokai mažiau –100 g jautienos nugarinės ar kumpio yra net 4,2 mg geležies, vištienoje – 1,9 mg, kalakutienoje – 2,3 mg, triušienoje – 2,1 mg. Svarbu atkreipti dėmesį, kad brandaus gyvulio mėsoje geležies yra daugiau nei jauno, todėl geriau rinktis jautieną ar avieną nei veršieną ir ėrieną.

Šio mikroelemento dozę galima padidinti savo mitybą papildant špinatais ir burokėliais, kuriuose taip pat yra geležies, be to, būtina vartoti produktų, turinčių vitamino C, kuris padeda organizmui įsisavinti šį metalą. Tiesa, iš daržovių absorbuojama 2–10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – net 20–40 proc.

„Nėščioji turėtų valgyti kuo įvairesnį ir šviežesnį maistą – iš esmės jai tinka tos pačios sveikos mitybos rekomendacijos, kaip ir visiems, tad, nors moteris ir laukiasi, rekomenduojama valgyti ne „už du“, o dvigubai kokybiškiau. Visgi, įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje besilaukiančios moterys vis dar vartoja per mažai daržovių, grūdinių produktų bei per daug cukraus turinčių patiekalų. Taip pat jos didesnę nei rekomenduojama energijos dalį gauna iš riebalų. Šiek tiek padidinus valgomo maisto porcijas, įvedus keletą papildomų užkandžių (pvz., vaisių, riešutų, vieną kitą kefyro ar jogurto stiklinę), papildomi kalorijų ir maistinių medžiagų poreikiai bus patenkinti“, – pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja gastroenterologė Barbora Jarašūnė.

Baltymai užtikrina tinkamą vaisiaus augimą

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į baltymus, pagrindinę vaisiaus, placentos, motinos audinių statybinę medžiagą, – jų augantiems organizmas reikia labiausiai, tad nėščioji papildomai turi gauti 6–10 g baltymų per parą. Užtenka dienos kalorijų kiekį padidinti vos 100-200 kalorijų pirmus šešis mėnesius ir 300-400 kalorijų paskutinį trimestrą, didesnį dėmesį vartojamiems baltymams skiriant antrojo nėštumo trimestro metu, kai kūdikis auga sparčiu tempu.

„Nėščioji neturėtų laikytis dietų, ypač tokių, kurių metu vartojamas tik vienas ar keli maisto produktai – šiuo gyvenimo etapu visiškai netinka iškrovos dienos. Baiminantis su maistu plintančių infekcijų, nėščiosioms nerekomenduojama vartoti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies ar su ja pagamintų patiekalų (pvz., sušių), nepasterizuoto pieno ir jo produktų, žalių kiaušinių, pašteto. Be abejo, maistą ruošti ir valgyti reikia kruopščiai laikantis visų higienos taisyklių, dažnai plauti rankas“, – rekomenduoja gydytoja gastroenterologė B. Jarašūnė.

Nustatyta, kad su maistu nėščiosios taip pat gauna per mažai kalcio, cinko, vitaminų A, C ir D bei folio rūgšties. Jautienos filė yra ne tik daug baltymų, bet ir amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą, todėl jautienos baltymai yra vertingesni nei bet kuris kitas jų šaltinis. Nustatyta, kad 100 g šios mėsos krūtininėje dalyje yra:  baltymų – 20,7 g, riebalų – 7,4 g, vitamino E – 0,3 mg, niacino – 3,9 mg, kalcio – 5 mg, geležies – 1,9 mg, magnio – 23 mg, kalio – 330 mg, Omega-3 riebalų rūgščių – 20 mg, Omega-6 riebalų rūgščių – 180 mg.

Brandintos jautienos kepsnys su daržovėmis

Pasak „Biovela Group“ maisto specialisto Luko Semezevičiaus, paruošti jautieną nėra taip sudėtinga, kaip dauguma galvoja: „Ne kartą teko girdėti, kad jautiena – pretenzinga mėsa, nes ilgai ruošiama, iškepus būna kieta ir neskani, tačiau į tai visada atsakau paprastai – kaip ir ruošiant bet kokį patiekalą, reikia žinoti, kokius ingredientus pasirinkti bei kaip ruošti, juk net manų košė gali būti skirtingos konsistencijos ir skonio“, – šypsosi jis.

Kaip teigia virtuvės šefas, norint greitai ir skaniai paruošti jautieną, galima parduotuvėje dairytis brandintos produkcijos, nes brandinta mėsa pasižymi ypatingomis skoninėmis ir aromatinėmis savybėmis, brendimo metu pakinta mėsos konsistencija, ji tampa minkštesnė, elastingesnė, lengviau sukramtoma ir virškinama – tai itin aktualu nėščiosioms.

L. Semezevičius savaitgalio pietums siūlo paprastą, visų maisto medžiagų gausų brandintos jautienos nugarinės kepsnio receptą, mat ši mėsos dalis – viena liesiausių, nes neturi trapraumeninių riebalų.

200 g brandintos jautienos nugarinės be kaulo „New Yourk strip“

Padažui

0.3 stiklinės raudono vyno

2 vienetų šalotinių svogūnų

4 šaukšteliai sviesto

1 šaukštelis medaus

0.25 šaukštelio druskos

1 vienetas lauro lapų

Salotoms

Jaunų burokėlių lapų, gražgarsčių, špinatų lapų, vyšninių pomidorų, sėklų ir riešutų mišinio salotoms, šaukštelis citrinos sulčių, tyro alyvuogių aliejaus.

Gaminimas

Brandintą jautieną paruošti itin lengva: į keptuvę reikia įpilti šiek tiek alyvuogių aliejaus, apkepti mėsą iš kiekvienos pusės iki 6 minučių vidutiniškai įkaitintoje keptuvėje.

Padažui reikės smulkiai supjaustyti šalotinius svogūnus ir pakepinti juos svieste iki suminkštės bei taps permatomi. Tada reikia supilti vyną, įdėti medaus, lauro lapą, įberti druskos – visa tai kaitinti ant vidutinės ugnies apie 5 minutes.

Salotų lapus sudėti į dubenį, suberti perpus perpjautus vyšninius pomidorus, įberti sėklų ir riešutų mišinį, apšlakstyti citrinų sultimis bei alyvuogių aliejumi.

Skanaus.

Geležies nepakankamumas organizme yra vienas dažniausiai pasitaikančių mitybos trūkumų visame pasaulyje. Geležies stoka ypač žalinga moterims ir vaikams – negydant šios problemos, gali kilti pavojus tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Trūkstant geležies dažnai apima silpnumas, jaučiamas bendras nuovargis, mieguistumas, blogėja odos, nagų ir plaukų būklė. Iki šiol geležies nepakankamumą buvo galima nustatyti tik atliekant kraujo tyrimą, tačiau jau atrastas naujas būdas šiai problemai nustatyti – lengvesnis ir pigesnis tyrimas be kraujo mėginio.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo geležies nepakankamumo kenčia daugiau žmonių nei nuo bet kurios kitos sveikatos problemos – net 24,8 proc. populiacijos yra nustatoma anemija. Per  parą su maistu žmogus turėtų gauti10–15mg geležies, kitaip gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė).  Deja, dėl greito gyvenimo tempo dauguma žmonių neturi pakankamai laiko pasirūpinti visaverte mityba ir gauti visų būtinų organizmui mikroelementų. Labai dažnai geležies trūksta vegetarams ir nėščioms moterims.

Kaip pastebėti?

Pagrindiniai požymiai, kad organizme trūksta geležies – nuovargis, oro trūkumas, širdies permušimai, galvos skausmas, pakitęs skonio pojūtis, išblyškusi oda, skilinėjantys nagai ir spindesį praradę plaukai.

Norint šių problemų išvengti būtina pasitikrinti, ar negresia geležies nepakankamumas. Dauguma žmonių net nežino, kad jų organizme geležies nepakanka ir nepastebi organizmo siunčiamų signalų. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pataria bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti, kad laiku būtų pastebėtas geležies trūkumas ir pradėtas tinkamas gydymas. „Jei jums jau diagnozuota anemija, turėtumėte vartoti geležies preparatus, folio rūgšties ir B grupės vitaminų papildus, C vitaminą, kuris padeda įsisavinti geležį. Taip pat siūlau racioną praturtinti produktais, kurie gausūs geležimi“, – pasakoja gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Kokybiška mityba

Geriausias būdas užkirsti kelią geležies trūkumui ir dėl to kylančioms komplikacijoms yra  visavertė mityba. Moterims rekomenduojama suvartoti 15mg geležies per parą, vyrams – 10 mg. Būtina vartoti pakankamai gyvūninių produktų, vaisių ir daržovių. „Pagrindiniai su maistu gaunamos geležies šaltiniai yra kepenys ir mėsa (ypač raudona mėsa – jautiena, veršiena).  Augaliniuose produktuose daugiausiai geležies turi tamsiai žalios lapinės daržovės – špinatai, krapai, petražolės, ankštinės daržovės, citrusiniai vaisiai, riešutai ir kruopos, bet visgi mėsos dvivalentė geležis yra pasisavinama geriausiai “, – teigia dietologė E. Cikanavičiūtė.

Geležies taip pat yra piene ir jo produktuose, daugumoje vaisių ir šakniavaisių, įvairiuose riebalų produktuose, aukščiausios rūšies miltuose. Kai kurie gamintojai papildomai praturtina savo gaminius pridėtiniu geležies kiekiu. Taigi, norint išvengti geležies trūkumo, svarbiausia sąlyga –  įvairi, kokybiška mityba ir tinkamas maisto derinimas.

Nukritęs hemoglobino lygis kraujyje parodė, kad sergate geležies stokos anemija? Tai reiškia, kad gerokai uždelsėte. Silpstančio kraujo požymius galima pastebėti daug anksčiau, kai liga lengviau įveikiama.

Susirgus anemija kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas, o negydoma liga gali baigtis tragiškai. Dažniau nei vyrai mažakraujyste serga moterys.

Kaip laiku ištrūkti iš geležies stokos anemijos gniaužtų? Apie tai pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja hematologė Jūratė Daubarienė.

Kaltę suverčia ir klimaksui

Geležies stokos mažakraujystė – dažniausia visų anemijos formų. Reikia žinoti, kad ji formuojasi iš lėto. Išskiriami geležies atsargų sumažėjimo, geležies trūkumo ir mažakraujystės etapai.

Pradėjus sekti geležies atsargoms žmogus greičiau pavargsta, būna mieguistas, o antroje dienos pusėje sumažėja darbingumas, silpnėja koncentracija, padidėja jautrumas. Dažniausiai tuomet visa bėda suverčiama darbo krūviui, poilsio stokai, ar net klimaksui, nes bendrasis kraujo tyrimas jokių blogų pokyčių neparodo.

Tuo metu vienintelis feritino (geležies atsargų tyrimas) gali atskleisti šios anemijos pradžią. Kitu atveju, negaunant gydymo liga progresuoja ir pereina į antrąjį – geležies trūkumo – etapą.

Pradeda patikti benzino kvapas

Vis labiau trūkstant geležies žmogus jaučia visus pirmojo anemijos etapo požymius. Bet jie būna intensyvesni: sunkiau kopti laiptais, po vidutinio fizinio krūvio tenka pailsėti, norisi ilgiau pamiegoti. Sutrinka uoslė ir skonis: pradeda patikti benzino kvapas, norisi krimsti sausus makaronus, ragauti žalios bulvės ir kt.

Kartais ir ligonio išvaizda pasufleruoja diagnozę: prigęsta žvilgsnis, sausėja, slenka plaukai, džiūsta oda, nagai tampa trapūs, gilėja veido raukšlės. Moterys tuomet neretai atsidūsta: „Kaip greit pasenau“.

Į geležies trūkumą stipriau reaguoja visas organizmas: greičiau plaka širdis – ypač streso metu, dažnėja alsavimas, vargina galvos skausmas. Dažnai tokie žmonės greitai susierzina, jiems viskas tampa „negerai“.

Šiuo etapu kraujo tyrimai dar rodo normalų hemoglobino kiekį, bet geležies kraujyje jau būna sumažėję, pastebimi pakitimai eritrocituose, mažas feritino kiekis.

Kenčia visas organizmas

Susiformavus geležies stokos mažakraujystei išlieka visi buvę simptomai, tačiau jie dar labiau pagilėja. Gal tik energijos ginčytis bei „kovoti“ nelieka, dažnai dūsaujama ir dejuojama.

Šiuo atveju, pirmieji ligą gali pastebėti, pavyzdžiui, artimieji, nematę žmogaus apie pusmetį. Jie atkreipia dėmesį į odos blyškumą, paakių patamsėjimą, žmogaus būdo pokyčius. Beje, kartu gyvenantys žmonės anemijos dažniausiai neįtaria, kadangi ligonio būklė keičiasi labai lėtai – pusmetį, metus.

Sergant mažakraujyste trūksta deguonies visoms organizmo sistemoms, todėl nukenčia visi organai ir jų funkcijos: oda, širdis, plaučiai, endokrininė sistema, lytinė funkcija, virškinimas ir kt.

Atlikus paprasčiausią kraujo tyrimą, jau matysime žemą hemoglobino lygį. Šis rodiklis parodo, kaip sunkiai gali būti sutrikusios organizmo funkcijos.

Geriau pačiam nesigydyti

Kuo gilesnė mažakraujystė, tuo intensyviau ir ilgiau ją reikia gydyti. Įtarus ligą reiktų kreiptis į gydytoją. Net apie 80 procentų ligonių pas hematologą atvyksta su vidutinio laipsnio mažakraujyste, nes nepadėjo „kaimynų patarti vaistai“.

Beje, iki metų amžiaus vaikai lengvai pakelia ir sunkaus laipsnio mažakraujystę. Teko gydyti mažylį, kuris bėgiojo, žaidė, tik buvo pablyškęs. Jo hemoglobino rodiklis buvo 32 g/l, o sveiko norma – virš 130 g/l. Išaiškėjo, jog nuo gimimo vaikas valgė tik mamos, vėliau karvės pieną ir nieko daugiau.

Teko matyti ir vyresnę nei 80 metų amžiaus močiutę, kurios hemoglobinas buvo nukritęs iki 42 g/l. Artimieji teigė, jog dar prieš savaitę ji tvarkėsi pati namuose.

Vidutinio amžiaus žmonėms, ypač turintiems kardiologinių, plaučių ligų, net ir vidutinio laipsnio mažakraujystė yra sunkiai pakeliama.

Svarbu žinoti

Jei nustatytas pirmas mažakraujystės etapas, galima koreguoti mitybą, ne trumpiau nei 3 mėn. vartoti maisto papildus su geležimi. Jei būklė negerėja, skiriami geriami geležies preparatai su vitaminu C, foline rūgštimi, B grupės vitaminais. Toks gydymas trunka apie 3 mėn. ir ilgiau. Sunkaus laipsnio geležies stokos anemija gydoma iki 6 mėn.

Dėl geležies stokos mažakraujystės ypač kenčia moterys bei merginos. Joms ypač dažnai reikia pasirūpinti savo geležies atsargomis dėl nėštumo, gimdymo ar gausių menstruacijų. Neišgydyta mažakraujystė moteris dažnai atsiveja iš paauglystės.

Tarp kitko

Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies.

Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas anemija diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažiau kaip 120 gramai litre (g/l), vyrams ir moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l, nėščiosioms – per pirmus ir paskutinius tris nėštumo mėnesius – mažiau kaip 110 g/l, o per likusius tris – mažiau kaip 105 g/l, vaikams – mažiau kaip 110 g/l.

Kaip išvengti geležies trūkumo

Pagrindinis geležies šaltinis yra raudona mėsa (jautiena, kepenėlės, liežuvis, veršiena), kiaušinio trynys, žuvis, austrės, krevetės, vištienoje jos nėra daug (vertingesnė šlaunelių (raumenų) mėsa). Mėsoje esanti geležis pasisavinama 17–22 proc. geriau, iš augalų – tik 2–3 proc. Nustatyta, kad mėsą vartojant kartu su daržovėmis stipriai pagerėja geležies pasisavinimas ir iš daržovių. Be to, mėsoje yra ne tik geležies, bet ir vitamino B12, reikalingo eritrocitų ir hemoglobino gamybai.

Tikri geležies lobynai slypi grūduose (ypač grikiuose), ankštiniuose produktuose ir sėklose. Pagal vertingumą – moliūgų, sezamų sėklos, sojos ir paprastos pupelės, lęšiai, saulėgrąžos, linų sėmenys, lazdyno, žemės riešutai, avižos.

Mažakraujystės profilaktikai puikiai tiks šviežios, ekologiškos daržovės, vaisiai ir kiti žalumynai, pavyzdžiui, žalialapės (petražolės, špinatai), tamsiai žalios spalvos daržovės (briuselio kopūstai, brokoliai, salotos). Taip pat – moliūgai, burokėliai, morkos, pomidorai, obuoliai,  granatai. Nemažai geležies turi kviečių želmenys, žalieji jūros dumbliai, jūros bei rauginti kopūstai.

Daug geležies yra džiovintuose baravykuose (net 69 mg) bei džiovintuose vaisiuose (ypač abrikosuose), kakavoje, juodajame šokolade. Taip pat tokiose uogose, kaip žemuogės, braškės, juodieji serbentai, mėlynės, spanguolės, slyvos, vynuogės, šaltalankio, putino vaisiai.

Tinkamai pasisavinti geležį trukdo didelės kalcio, magnio, cinko dozės. Geležies atsargų gali sumažėti ir vartojant antibiotikus, kitus vaistus, taip pat – išgeriant didelius kavos kiekius.

Kadangi organizmas neturi geležies pertekliaus šalinimo mechanizmo, perdozavus geležies galima ir apsinuodyti (perteklius itin pavojingas jaunesniems nei 6 metų vaikams). Dažniau ilgainiui daugiau geležies susikaupia vyrų kraujyje, tačiau vyresniame amžiuje šis elementas ima kauptis ir moters organizme. Verta žinoti, kad geležies pasisavinimą didina gyvūniniai baltymai.

Perdozavus geriamųjų preparatų su geležimi galimas nepageidaujamas poveikis: vėmimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas, išmatų patamsėjimas.

Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas yra išsamus, tačiau jis neparodo visko, kas vyksta žmogaus organizme, LRT Radijui sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. „Jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų“, – pastebi ji.

Anot medikės, dabar į sąrašus, įtraukta daugiau nemokamų tyrimų, tačiau už kai kuriuos, norint užbėgti ligai už akių, verta susimokėti patiems. Toks, pabrėžia D. Babenskienė, yra ir vėžio žymenų tyrimas: „Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.“

– Kokios informacijos galima gauti ištyrus kraują?

– Laboratorinė diagnostika yra labai pažengusi ir išsami. Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas (manau, kad klaidinga jį taip vadinti) iš tikrųjų neatspindi visos situacijos. Dirbdamas organizmas į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Būtent laboratorinių tyrimų metu mes tas medžiagas aptinkame, matome jų kiekį, pokyčius ir pagal tai galime atrasti ir anksti diagnozuoti ligą. Taip, bendrasis kraujo tyrimas yra informatyvus, jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų.

– Dabar pavasaris, ir žmonės dažnai skundžiasi, kad nėra jėgų, energijos.

– Taip gali būti dėl įvairių priežasčių: dėl ligos, pervargimo, vitaminų ar mikroelementų stokos, psichologinių problemų. Todėl mes ir tiriame, kad rastume priežastį. Aš visada sakau – geriau atlikti tyrimus, pasižiūrėti ir atmesti tai, ko nėra, negu praleisti tai, kas yra. Tarkim, dėl vitaminų trūkumo gali sutrikti įvairiausios funkcijos, pavyzdžiui, kepenų, virškinamojo trakto, skydliaukės. O negydomos ligos įsisenėja.

– Taigi vitaminų poreikį galima nustatyti ištyrus kraują? Bet dažniausiai žmonės patys kažkokių nusiperka.

– Paprasčiausiai iš kraujo tyrimo galima nustatyti kiekį. O ta mada, kai vitaminus perkame, nes vyksta akcija arba geria kaimynė, pas mus labai gaji. Vitaminų ar maisto papildų vartojame ar reikia, ar nereikia, nors organizmui kenkia tiek jų trūkumas, tiek perteklius. Yra nepavojingų vitaminų, kurie tirpsta vandenyje, – pavyzdžiui, vitamino C perteklius pašalinamas su šlapimu. Bet tokių vitaminų, kaip D ar E, kurie yra tirpūs riebaluose, tikrai galime perdozuoti, o pasekmės taip pat bus grėsmingos, kaip ir tada, kai jų trūksta. Todėl visą laiką sakau – atlikime tyrimus ir pažiūrėkime, kiek ir ko iš tikrųjų reikia.

– Hepatitai yra tylieji žudikai – iš pradžių žmogus nieko nejaučia. Paskui, kai jau liga aptinkama, ji būna įsisenėjusi, todėl gydymas labai sudėtingas. Kaip nustatyti prasidėjusią ligą?

– Elementarus kraujo tyrimas, kai mes aptinkame C arba B antikūnus – medžiagas, kurios kovoja su virusu. Hepatitai yra gydomi, taigi nereikia bijoti jų rasti. Tačiau juos reikia rasti laiku. Kuo labiau liga įsisenėjusi, kuo didesni pažeidimai, tuo sunkesnis gydymas, o kartais jau ir neįmanomas. Hepatitai yra labai klastingi ir net 10–20 metų gali nebūti jokių simptomų, tik pusei žmonių pasireiškia gelta. Nors manoma, kad hepatitas būtinai susijęs su gelta, taip nėra. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, mums jų ir neskauda. Taigi visos klastingos ligos pasireiškia tada, kai prasideda komplikacijos.

Hepatitų komplikacija yra kepenų cirozė arba vėžys, kurio gydymas – tik kepenų transplantacija. Kai žmonės tikrinasi profilaktiškai, mes atrandame daug hepatito atvejų. Vis dėlto, kiek žmonių serga, nežinome. Žinome tik tai, kiek yra diagnozuotų atvejų. O sergantis žmogus gali ir pats sulaukti siaubingų komplikacijų, ir apkrėsti šeimos narius, kolegas. Klystama, jei galvojama, kad tai – tik asocialių žmonių liga. Tai mūsų amžiaus liga, kuria mes galime užsikrėsti ir pedikiūro ar manikiūro salone, ir pas odontologą. Žinoma, bijoti nereikia, bet reikia žiūrėti, kad visi tinkamai elgtųsi, pavyzdžiui, ir manikiūrininkės dėvėtų pirštines.

Be abejo, jei reaguosime į kiekvieną suskaudėjimą, kiekvieną simptomėlį, pas gydytoją bėgsime labai dažnai. Bet jei kartą per metus tikrinsimės nuolat, jausdamiesi sveiki, užteks ir šitų tyrimų, o tikimybė, kad laiku aptiksime ligas, yra didelė.

– Atėjus pas gydytoją ir pasakius, kad norima pasitikrinti profilaktiškai, tikrai dėl hepatito B ar C netikrins.

– Labai gaila, kad netikrins. Iš tikrųjų gydytojai yra labai supančioti. Jie tikrai sąmoningi ir žino, kad reikėtų pacientui pasiūlyti ir vieną, ir kitą tyrimą. Kadangi nepakanka lėšų profilaktiškai tirti žmones valstybės mastu, tai gydytojai tegul bent jau ištiria, ką gali, nes norma yra praplėsta, įtraukta daugiau tyrimų.

Deja, reikia ir pačių žmonių sąmoningumo. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone onkocitologinio tyrimo programa vykdoma 14 metų, bet ten patikrinta tik 25 proc. moterų, nors žinome, kad būtent nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes pasaulyje miršta po moterį. O diagnostiką turime puikią, yra galimybė anksti atrasti vėžį. Taigi pacientui tereikia ateiti ir pasakyti – aš noriu tyrimo, padarykite, kas priklauso. O tiriantis dėl kitų ligų, tokių kaip hepatitas C, reikia susimokėti.

Dabar laboratorijos turi sudariusios tam tikrus tyrimų, rekomenduojamų atlikti kartą per metus, paketus. Tai yra apie 70 kraujo parametrų, kurie apima praktiškai visas organizmo funkcijas: bendrąjį kraujo, kepenų, skydliaukės tyrimą, vėžio žymenis ir kt. Žmogus turi tai žinoti ir pats investuoti į savo sveikatą.

– Paminėjote vėžio žymenis. Kraujo tyrimais įmanoma nustatyti vėžį?

– Kai kuriuos – taip. Yra septyni pagrindiniai vėžio žymenys, kuriuos tiriame Lietuvoje. Tai yra kiaušidžių, krūtų, virškinamojo trakto, plaučių, skrandžio, prostatos vėžio žymenys. Netiesa, kad yra vienas žymuo, galintis parodyti, ar yra vėžys, ar ne. Vėžio žymenų specifiškumas yra 85–95 proc., kai kurių – netgi 99 proc. Tarkim, krūties vėžio žymenų specifiškumas 95 proc. Atlikus tyrimą 100 vėžiu sergančių moterų, penkiais atvejais žymuo vis dėlto bus neigiamas, o 95 atvejais – teigiamas. Šiuo atveju labai reikalingas gydytojas, kuris turėtų interpretuoti šį tyrimą. Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.