„Kažkada pavasario laukdavau dėl savo gimtadienio, o dabar šį metų laiką labiausiai branginu už galimybę matyti, kaip sužaliuoja, pražysta Kaunas, kaip kasmet gražėja ir puošiasi kartu su gamta atgimstantis mūsų miestas. Savivaldybės specialistai ne tik puoselėja ligšiolines žaliąsias zonas, bet ir kuria naujas, kad ryškių spalvų ir estetinio grožio mieste būtų vis daugiau“, – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Pavasariui įpusėjus, miesto viešosiose erdvėse atsiveria visas gėlynų grožis. Šiemet jų gretas papildys dar dvi naujos erdvės. Gedimino gatvės skvere pasodinti dvylikos skirtingų rūšių augalai žydės visą vasarą, keisdami vieni kitus ir kurdami spalvingą augaliją. Naujas gėlynas sužydės ir Vilijampolėje esančiame Neries krantinės parke, šalia pagrindinio tako.

Dabar šį metų laiką labiausiai branginu už galimybę matyti, kaip sužaliuoja, pražysta Kaunas, kaip kasmet gražėja ir puošiasi kartu su gamta atgimstantis mūsų miestas.

Dar vienas pernai suformuotas įspūdingas želdynas šiemet jau džiugins praeivių akis Nemuno saloje. Tarp spalvingų gėlių įrengti pasivaikščiojimo takeliai leis iš arčiau pasigrožėti ne tik žiedais, bet ir juos lankančiais drugeliais, bitėmis ir kitais vabzdžiais.

Taip pat atnaujintas Vytauto parko rožynas bei esanti gėlių klomba Vienybės aikštėje. Nepamirštos ir nuo centro nutolusios miegamųjų rajonų erdvės – čia augalija parinkta taip, kad skirtingu metu kuo ryškiau žydėtų vis kiti želdynai.

„Atokiau nuo miesto centro esančias teritorijas apsodinome taip, kad per miestą vykstančius kauniečius gėlės pasitiktų vis kitoje vietoje skirtingu laiku. Pavyzdžiui, nužydėjus Veiverių gatvėje, akcentu taps Taikos prospekto skiriamojoje juostoje esantis gėlynas“, – pasakojo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak jos, spalvinga augalija papuoš ir miesto žiedines sankryžas. Jose augalai sodinami taip, kad žydėtų visą šiltąjį sezoną iki pat rudens.

Daugelio kauniečių nuomone, gražiausias pavasarinis žydėjimas nebe pirmus metus matomas Karaliaus Mindaugo prospekte, ties Nemuno krantine, Laisvės alėjoje, Studentų skvere, Kauno pilies ir miesto savivaldybės prieigose, Miesto sode šalia Muzikinio teatro, kur žiedus aukštyn kelia narcizai ir tulpės. Vienybės aikštėje tarp jų įkomponuoti ypatingu aromatu pasižymintys hiacintai. Kiek vėliau dalyje šių gėlynų suvešės ir miestiečių pamėgti ryškiaspalviai česnakų žiedai.

Artėjant rudeniui visi želdynai bus papildyti svogūninėmis gėlėmis, kad kitąmet nuo pat ankstyvo pavasario vėl džiugintų miestiečius.

Kaune gėlynai užima daugiau kaip dviejų hektarų plotą. Juose auga per 80 įvairių rūšių daugiamečių ir apie 40 skirtingų rūšių vienmečių gėlių, dekoratyvinių krūmų bei žolinių augalų.

Pernai klaipėdiečius ir miesto svečius džiuginęs įspūdingas rožynas šalia Senojo turgaus dabar juoduoja.

Miestiečiai būgštauja, ar tik jis nebus sunaikintas ir pakeistas kitomis gėlėmis.

„Mes rožyno žiede prie Senojo turgaus nenaikiname, tiesiog rožės žiemai nukirptos. Buvo atgarsių, kad pernai rožynas labai žmonėms patiko. Šiemet viskas išliks, taip pat ir  vienmečių gėlių ruožas aplinkui rožyną. Be to, turime minčių atnaujinti daugiau gėlynų, užsodinant juos daugiamečiais augalais“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Šiais metais gėlynų formavimui ketiname pasitelkti kraštovaizdžio specialistą.

Pernai naujai buvo pasodintas didelis gėlynas šalia Taikos prospekto 33 namo, gėlių žiedas Melnragės centre, priešais biblioteką, pakeliui į pagrindinį paplūdimį.

Šiais metais bus sutvarkytas nedidelis gėlynas prie Poilsio parko, rožynai bus atnaujinti keliose Herkaus Manto gatvės vietose (šalia prekybos centro ir netoli sankryžos ties S. Daukanto gatve).

„Papuošime kelias naujas vietas gėlėmis. Turėjome atsižvelgti į finansines galimybes, stengiamės neviršyti numatytų lėšų limito. Pernai miesto gėlynams buvo skirta 160 tūkst. eurų, tačiau to nepakako, reikėjo dar bent 20 tūkst., šiemet gėlėms numatyta 200 tūkst. eurų. Šiais metais gėlynų formavimui ketiname pasitelkti kraštovaizdžio specialistą. Jau dabar jis bendradarbiauja su gėlininkais, kurie tiekia gėles. Norime ko nors naujo, žiūrėsime, ar mums tiks ir patiks naujovės“, – teigė I. Kubilienė.

Pasak jos, jei daugiamečiai gėlynai sulauks palankių klaipėdiečių vertinimų, ateityje jie bus plečiami, nes šiuo metu mieste daugiausia vyrauja vienmetės gėlės, kurių atnaujinimui kasmet pinigų reikia labai daug.

Kova su barščiais

Kauno rajone gausu gamtos kampelių, į kuriuos mėgsta atvykti tiek vietiniai, tiek svečiai iš kitų savivaldybių. Tačiau siekiant, kad aplinka būtų draugiška lankytojams, tenka įdėti nemažai darbo. Vienas pagrindinių darbų – naikinti pavojingus invazinius augalus, kad jų teritorija nesiplėstų.

Sosnovskio barščiai Lietuvoje išvešėjo sovietmečiu, tačiau iki šiol tenka vargti juos naikinant. Šie augalai sparčiai auga, per sezoną gali užsiveisti didelis plotas. Tai pavojingi augalai, mat, prie jų prisilietus, žmogaus oda gali stipriai nudegti ir susidaryti sunkiai gyjančios pūslės. Be to, Sosnovskio barščiai neleidžia augti vietinei augmenijai, todėl kasmet Kauno rajono savivaldybė drastiškai naikina šiuos augalus. Tam nuolat numatyta ir atskira eilutė savivaldybės biudžete.

„Dar 2017 m. 25 seniūnijose buvo inventorizuoti visi sklypai, pažeisti invazinio augalo valstybinėje žemėje. Tokių sklypų plotas sudaro apie 50 ha. Nuo 2018 m. kiekvienais metais skiriama lėšų iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) Sosnovskio barščiams naikinti“, – nurodė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Iš viso pagal SAARSP barščiams naikinti per šešerius metus skirta daugiau nei 61 tūkst. eurų. Kiekvienais metais paskirstytas biudžetas leido naikinti Sosnovskio barščius skirtingų plotų sklypuose, taip mažinant jų paplitimą. Pagal minėtą programą, vien šiemet šiems invaziniams augalams naikinti skirta daugiau nei 6,2 tūkst. eurų. Už šią sumą nupurkšta 38 ha ploto.

„Daugiausia invaziniai augalai veši prie upelių, sunkiai prieinamose vietose, apleistuose žemės ūkio paskirties sklypuose. Seniūnijų bendro naudojimo sklypuose jie naikinami selektyviais herbicidais. Efektyviai veikia herbicidai, tokie kaip „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“. Taip pat barščiai naikinami mechaniniu būdu (šienaujant ar iškapojant) tose teritorijose, kur negalima purkšti. Į tokias teritorijas patenka vandens telkinių juostos, zonos šalia gyvenamųjų namų ir pan.“, – kaip vyksta kova su Sosnovskio barščiais, komentavo J. Rakauskaitė.

Priežiūra: nuolat tenka šienauti pakeles, plotus ties dviračių takais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Iš tiesų naikinti šiuos invazinius augalus yra sudėtinga. Reikia ne tik nuolat imtis priemonių, bet ir saugoti darbininkus, todėl artintis prie barščių galima tik dėvint specialią aprangą, turint apsaugas, kad tik nebūtų galimybės plikomis rankomis prie jų prisiliesti. Nors barščių naikinimas reikalauja didelių pastangų, jos tikrai atsiperka.

„Iš pradžių kelerius metus didesnio poveikio nebuvo, tačiau, laiku atliekant naikinimo darbus, bent jau plotai nedidėja ir vizualiai barščių nematyti. Po penkerių naikinimo metų inventorizuotuose plotuose šių invazinių augalų sumažėjo apie 15 ha“, – kalbėjo Aplinkos skyriaus vedėja.

Specialistė pažymėjo, kad didelė Sosnovskių barščių plitimo problema išlieka privačiuose sklypuose. Jei šeimininkai savo valdas užleidžia barščiams, šie labai greitai pradeda plisti ir aplinkinėse teritorijose, todėl ekspertai ragina ir pačius gyventojus prisidėti prie nelengvos kovos su invaziniais ir pavojingais augalais.

Lankoma: Kauno rajone gausu gražių gamtos kampelių, tad rūpinamasi patekimu ir prie pakrančių. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žalieji plotai

Rajone gausu lankytinų gamtos objektų, kuriuose taip pat vyrauja žaliosios erdvės. Čia norisi susilieti su gamta, tačiau jaustis patogiai, kad nereikėtų braidyti po dideles žoles.

Tokioms vietoms šienauti tenka pasitelkti daugiau rankų, mat įprastos žoliapjovės negali įveikti kalnuoto reljefo ar privažiuoti prie pat pakrantės.

Gėlynai seniūnijose pertvarkomi kasmet, atnaujinami augalai, įkuriami nauji.

„Piliakalnio žolės pjovimo darbams samdome įmonę. Ringaudų seniūnija turi vidinių sandorių sutartį pasirašiusi su Kauno rajono komunalinių paslaugų centru, kuris puikiai prižiūri tiek dviračių tako prieigas, tiek Pyplių piliakalnio teritoriją. Piliakalnis šienaujamas nešiojamomis žoliapjovėmis“, – kaip prižiūrimi Ringaudų žalieji plotai, kalbėjo seniūnė Rūta Slivinskienė.

Ji pripažino, kad šioje seniūnijoje labai didelių viešųjų erdvių nelabai yra, tačiau tenka prižiūrėti nemažai pakelės ploto. Pakelėse pasitelkiami ir traktoriai, ir žoliapjovės tam, kad ne tik teritorija atrodytų tvarkingai, bet ir būtų užtikrinamas eismo saugumas.

„Šienaujame dažnai, kol vienur nupjauname, jau reikia grįžti į anksčiau pjautą vietą. Vasaros sezonas būna toks“, – kad darbų netrūksta, pridūrė R. Slivinskienė.

Tiesa, šioje seniūnijoje galima rasti ir natūralių pievų, kurios specialiai nešienaujamos. Ties dviračiu taku, einančiu palei Nemuno pakrantę, ir ties atodangomis, kur įrengti laiptai link upės, žydi laukiniai augalai, specialiai paliekama aukštesnė žolė. Natūraliose pievose galima stebėti įvairių vabzdžių gyvenimą, užtikrinti, kad įvairūs gyviai turėtų nektaro ir galėtų maitintis.

Naikinamas: Sosnovskio barščiai Kauno rajone naikinami ir herbicidais, ir mechaniniu būdu. / E. Virkečio nuotr.

Kuria ir bendruomenė

Gamtos kampeliuose žaliąsias erdves dažniau prižiūri kvalifikuoti specialistai, tačiau gyvenvietėse darbuojasi ne tik jie, bet ir vietos bendruomenės. Rajono atstovai pripažino, kad tikrai yra gėlynų, prie kurių kūrimo prisidėjo ir vietiniai gyventojai, todėl sukurtos kompozicijos dabar gali džiuginti tiek praeivius, tiek ir pačias bendruomenes.

„Pas mus daugiau vyrauja sezonui pastatomi vazonai ar jų kompozicijos. Jau ne pirmi metai į šį procesą įsijungia bendruomenė. Vienais metais originaliai buvo panaudotos statinės, į kurias buvo sodinamos gėlės. Dabar padaryti nauji stovai. Noreikiškių kaimo stotelėse pastatyti masyvūs vazonai su gėlių kompozicijomis.

Natūraliose pievose galima stebėti įvairių vabzdžių gyvenimą, užtikrinti, kad įvairūs gyviai turėtų nektaro ir galėtų maitintis.

Ringaudų kaimo pagrindinėje gatvėje bendruomenės moterų iniciatyva pastatyti vazonai su gėlėmis, kuriuos prižiūri patys gyventojai. Praėjusiais metais bendruomenės padedami atnaujinome tremtinių kalnelį Tabariškių kapinėse. Ringaudų kaimo aikštę prie kryžiaus pagyvinome trimis dekoratyviniais dagiliais, tad tikimės, kad pavyks įgyvendinti ir kitas iniciatyvas ir taip patiems gražinti savo aplinką“, – kalbėjo Ringaudų seniūnė R. Slivinskienė.

Kitose rajono seniūnijose taip pat puoselėjami gėlynai. Specialistai eksperimentuoja kurdami gėlių kompozicijas, derindami augalus tarpusavyje, tad apsilankę skirtingu metu svečiai gali išsivežti ir skirtingus prisiminimus, kaip atrodė viena ar kita rajono vieta.

„Gėlynai seniūnijose pertvarkomi kasmet, atnaujinami augalai, įkuriami nauji. Gėlynai sukomponuoti iš daugiamečių gėlių ir puošniųjų krūmų. Gėlynuose vyrauja levandos, katžolės, šalavijai, soruolės, snapučiai, miskantai, melėsai, šilokai, ežiuolės, alūnės, durantai, žiemės, astrancijos, burbuliai, dekoratyvūs česnakai, eraičinai, gaisrenos, kemerai, kraujalakės, kraujažolės, lendrūnai, monardos, rudbekijos, saulainės, veronikos, rusmenės, narcizai ir kt.

Krūmynus sudaro hortenzijos, lanksvos, šliaužiantieji kadagiai, pūsleniai, kalniniai serbentai, sedulos ir kt.“, – apie tai, kad kiekvienoje seniūnijoje pasitinka vis kitokie žiedai, pasakojo Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Klaipėdos savivaldybės puslapyje viena moteris rašė, kad gėlių ypač trūksta Sportininkų kvartale. Anot jos, čia nėra nė vienos gėlės.

Panašiai skundėsi ir skaitytoja Irena, tik jos nurodyta vieta kita.

„Kalbu apie Naująją perkėlą, kampą, kur yra sankryža, visi suka važiuoti nuo „Akropolio“ ta pagrindine sankryža. Šioje teritorijoje įvyko daug pokyčių – rekonstravo kelius, tvarkė dviračių takus, sutvarkė visus šviesoforus. Neseniai „Klaipėdoje“ perskaičiau, kad Klaipėda žydės lyg gėlynas, įvardintos visos gatvės ir aikštės, kur bus sodinamos gėlės, bet mano minėtos vietos sąraše nėra. Nors čia reprezentacinė vieta, didelis judėjimas, daug turistų, bet esame lyg pamirštas Dievo kampas“, – skundėsi Irena.

Nors čia reprezentacinė vieta, didelis judėjimas, daug turistų, bet esame lyg pamirštas Dievo kampas.

Uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė tikino, kad šioje sankryžoje statyti gėlynų neplanuojama.

„Sankryža yra labai avaringa, intensyviai naudojama, ten nėra galimybės pastatyti gėlinių“, – pažymėjo I. Kubilienė.

Tačiau yra klaipėdiečių, kuriuos pasodintos gėlės vis dėlto džiugina.

„Noriu padėkoti gėlininkams. Mūsų miestas tikrai pražydo, yra kur akis paganyti. Ačiū jiems už sukurtą grožį. Spalvos labai ryškios ir gražios. Šaunuoliai“, – džiaugėsi į „Klaipėdą“ paskambinusi gyventoja.

Gėlių sodinimui šiemet skirta 160 tūkst. eurų (2022 m. – 160,5 tūkst.).

Miesto gėlynus kol kas gelbėja našlaitės, tačiau jos neprilygsta spalvingų vasarinių gėlių žiedams, kuriuos klaipėdiečiai kasmet tokiu laiku buvo pratę matyti.

Danės skvere žydinčių gėlių iš viso nėra, prie Senojo turgaus žiedinės sankryžos tarp mažyčių našlaičių styro nužydėjusių tulpių kotai, Atgimimo aikštėje irgi nėra kuo pasidžiaugti, dauguma gėlinių kol kas tuščios, o ant senamiesčio šviestuvų jų taip pat nėra.

Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Inga Kubilienė nuramino, kad jau visai netrukus uostamiestis bus imtas puošti gėlėmis.

„Tuoj atgaivinsime miesto gėlynus. Turime naują sutartį su rangovais, senoji jau baigiasi. Gėlynai bus užsodinami naujomis gėlėmis. Artimiausiu metu susitiksime su rangovais, važiuosime per visą miestą, ieškosime naujų vietų, kur pasodinti gėles, bandysime parinkti naujų augalų. Apsodinimas prasidės jau labai greitai“, – tikino I. Kubilienė.

Anot Miesto tvarkymo skyriaus vadovės, paprastai vasarinėmis gėlėmis Klaipėdos gėlynai būdavo apsodinami birželio viduryje.

Pastebėta, kad daug augalų, kurie buvo pasodinti pagal vykdytus projektus, neprigijo.

Pavyzdžiui, Danės krantinėje esančiuose vazonuose gėlės po žiemos turėjo atsigauti, tačiau jos nunyko, todėl teks atsodinti.

„Nepadeda ir nuolatinė saulė, nors gėles ir laistome, bet trūksta natūralios drėgmės. Iš tikrųjų vasarinės gėlės ir yra sodinamos birželį, tad netrukus miestiečiai pastebės permainas. Gėlėms šiems metams suplanuota 160 tūkst. eurų. Gėlių bus ir ant šviestuvų, ir ant turėklų, daugelyje vietų atsiras pastatomos gėlinės. Miestas tikrai jau greitai sužydės“, – pabrėžė I. Kubilienė.

Praeiviai stebėjo, kaip ties savivaldybės pastatu komponuojami nauji augalai. Matyti, kad čia išstyps smilgas primenančios žolės, įsipaišys balti ir rožiniai plukių žiedai, tad gėlių klombos primins pievas.

„Kaip tik mačiau, kad moterys jau sodina naujas gėles. Tulpės buvo labai gražios, bet, žinoma, jos jau nužydėjo. Manau, kad naujas gėlynas taip pat bus labai žavus ir tarp klombų takeliuose pamatysim ne vieną kaunietį, besigrožintį žiedais“, – kalbėjo Marija, pridūrusi, kad ir Muzikinio teatro sodelyje taip pat pluša darbininkai ir gražina gėlynus, tad miestas iš tiesų artimiausiu metu sužydės naujomis, vasara dvelkiančiomis spalvomis.

Įvairūs žiedai miestiečius džiugins iki pat vėlyvo rudens – šiais metais sostinę puoš apie 72,5 tūkst. žiedų, informuoja Vilniaus savivaldybė.

Vienmetes keičia daugiametės gėlės

Sostinėje šiais metais gėlynų plotas apims apie 80 arų, kuriuose bus pasodinta daugiau kaip 16 tūkst. svogūninių gėlių, atsiras daugiau nei 60 naujų gėlinių Naujamiestyje, Žvėryne, Pavilnyje ir kitose sostinės vietose. 

„Projektuodami gėlynus, laikomės tvarumo principų. Daugumoje vietų vienmetes gėles keičiame daugiametėmis. Stengiamės būti kūrybiški, projektuojame įvairių rūšių kompozicijas. Parenkame vietinių rūšių gėles ir augalus – šilokus, žemuoges, raudonėlius, juozažoles. Jos gražios, bet kartu ir nelepios, ištveria sunkias miesto sąlygas, pakelia kaitrą“, – laisvą minutę tarp pavasarinių darbų atradusi pasakojo Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė.

Projektuojant gėlynus komponuojamos skirtingu metu žydinčios rūšys, kad žiedai ar lapai puoštų tą plotą nuo pavasario iki vėlyvo rudens. 

Ir gėrėtis, ir paskanauti

Šių metų naujovė – sostinėje bus valgomasis gėlynas Šnipiškių gatvėje prie Prekybos centro „CUP“. Jame augs medetkos, mėtos, nasturtos, mangoldai, lapiniai kopūstai, moliūgai ir net pomidorai. „Skandinavijoje ir Vakarų Europos šalyse itin populiarūs vadinamieji miesto daržai ir valgomieji gėlynai. Jie atrodo gražiai, tačiau kartu yra ir savotiška edukacija miestiečiams, ypač vaikams – apie augalus, daržoves, kurios atsiduria ant mūsų stalo“, – kalbėjo V. Marozienė.

Ji prisipažino, jog nebijotų paragauti iš tokio daržo nuskintos daržovės – Šnipiškių gatvė skirta tik pėstiesiems, šalia nėra automobilių srauto. „Čia užaugę pomidorai neturėtų skirtis nuo tų, kurių miestiečiai užsiaugina balkone“, – svarstė specialistė.

S. Žiūros nuotr.

Pavasarinės gėlės jau žydi terasose prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Bernardinų sode sužydo pernai rudenį pasodintų per 60 tūkst. pavasarinių gėlių svogūnėlių, prie Katedros aikštės iš narcizų suformuotas 700 ženklas – pavasarinis pasveikinimas miestui, švenčiančiam 700 metų jubiliejų.

Jie atrodo gražiai, tačiau kartu yra ir savotiška edukacija miestiečiams, ypač vaikams – apie augalus, daržoves, kurios atsiduria ant mūsų stalo.

Neries krantinės pieva prie Baltojo tilto pasipuošė tūkstančiais pražydusių krokų. O einant krantine šiuo metu būtina užsukti ir pasidaryti asmenukę jau pražydusių Čijunės Sugiharos sakurų parke. Trakų Vokės dvaro sodyboje sužydėjo narcizai, krokai, greitu metu pražys tulpės.

Šį sezoną nauji gėlynai puoš Vokiečių gatvę, Rotušės aikštę ir jos prieigas, Odminių ir Vašingtono skverus. L. Stuokos-Gucevičiaus skvere augančių medžių pomedžiuose taip pat pasodinta gėlių.

Atnaujintos ir papildytos gėlių kompozicijos Lukiškių aikštėje, Reformatų parke. Gėlėmis puošiami ir transporto žiedinės sankryžos: bus atnaujinta gėlių kompozicija Santariškių g. žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, taip pat sužydės Žirmūnų žiedinė sankryža ir kitoje upės pusėje esanti Antakalnio ir Olandų gatvių žiedinė sankryža.

Sostinėje taip pat atnaujinami ir kuriami nauji rožynai. Anot V. Marozienės, rožės – miestui tinkantis augalas. Jos daugiametės, nelepios, labai estetiškos ir kvapnios.

Šiais metais miesto parkuose, skveruose bus pasodinta apie 700 rožių. Rožėmis pakvips Bernardinų sodas. Nemažai jų bus pasodinta Trakų Vokės dvaro parke. Jame taip pat bus pasodinta daugiamečių – snapučių,  rasakilų, ežiuolių, astrancijų, bei šiek tiek vienmečių, kad būtų išlaikytos dvaro autentiškumo tendencijos: celiozijų, margenių, fuksijų, kordilinų.

Kaip įprasta, gėlynų tvarkymas prasidėjo nuo daugiamečių augalų paruošimo – nudengimo, sanitarinio tvarkymo, tręšimo ir vienmečių augalų plotų paruošimo sodinimo darbams.

Sodinamos stambiažiedės ir smulkiažiedės našlaitės, spalvos – artimos jūros atspalviams.

Ketvirtadienį po pietų gėlės pradėtos sodinti prie Herkaus Manto g. viaduko esančio šlaito, čia gėlėmis bus išrašyta „Klaipėda 770“, ir Karlskronos aikštėje.

Likusius vienmečius gėlynus planuojama apsodinti per kitą savaitę.

Pavasarinėmis gėlėmis, užaugintomis Ukmergės rajone įsikūrusiame Prano Rimando Olisevičiaus gėlininkystės ūkyje, miestą puošia bendrovė „Klaipėdos želdiniai“.

Klaipėdos savivaldybės užsakymu iš viso šiemet mieste bus pasodinta apie 33 tūkst. vienetų vėsiems orams atsparių našlaičių.

Praėjusios savaitės pabaigoje, atšilus orams, gėlės pražydo ir kitose uostamiesčio vietose, šlaituose prie įvažų į miestą sužydo įvairiaspalviai krokai.

Uostamiestyje yra 151 pastatoma gėlinė.

Daugiamečių gėlynų plotas siekia 5 891 kv. m, vienmečių gėlynų – 1 485 kv. m.

Pavasariniam gėlių sodinimui šiemet suplanuota 30 tūkst. eurų.

Miesto tvarkymo skyriaus atstovai dar kovą nurodė, kad pastatomų gėlinių sanitarinis tvarkymas ir apsodinimas vyks Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, Pilies g. ir Galinio Pylimo g. sankryžoje, Naujojo Sodo g. ir Naujosios Uosto g. sankryžoje, Liepų g., Taikos pr. sankryžoje su Dubysos g., Priestočio g. ir daugelyje kitų miesto vietų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, gėlynų tvarkymas prasidės nuo daugiamečių augalų paruošimo – nudengimo, sanitarinio tvarkymo, tręšimo ir vienmečių augalų plotų paruošimo sodinimo darbams.

„Atsižvelgiant į palankias oro sąlygas, vienmečiai gėlynai ir pastatomos gėlinės bus apsodintos smulkiažiedėmis bei stambiažiedėmis našlaitėmis“, – pasakojo I. Kubilienė.

Miesto tvarkymo specialistai nurodė miesto vietas, kuriose gėlynai bus tvarkomi pirmiausia.

Gėlių sodinimo pradžia yra planuojama balandžio antroje pusėje, atsižvelgiant į oro sąlygas.

„Tai plotelis prie paminklo „Arka“, Atgimimo aikštėje esantys gėlynai, Pilies g. prie ąžuoliuko, Turgaus g. žiedinėje sankryžoje, prie Debreceno ženklo, gėlynas su užrašu šalia Herkaus Manto g. viaduko, Karlskronos aikštė, K. Donelaičio skveras. Taip pat bus vykdomas pastatomų gėlinių sanitarinis tvarkymas ir apsodinimas Tiltų g., Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, Pilies g. ir Galinio Pylimo g. sankryžoje, Herkaus Manto g. po viaduku, Naujojo Sodo g. ir Naujosios Uosto g. sankryžoje, Liepų g., Taikos pr. sankryžoje su Dubysos g., Žvejų g., Priestočio g.“, – vardijo specialistai.

Uostamiestyje iš viso yra 151 pastatoma gėlinė.

Daugiamečių gėlynų plotas siekia 5 891 kv. m, vienmečių gėlynų – 1 485 kv. m.

„Gėlių sodinimo pradžia yra planuojama balandžio antroje pusėje, atsižvelgiant į oro sąlygas“, – sakė I. Kubilienė.

Pavasariniam gėlių sodinimui suplanuota 30 tūkst. eurų.

Gėlių tiekimą su pasodinimo darbais vykdo „P. R. Olisevičiaus gėlininkystės ūkis“.

Didžiausi gėlynai

Kai gėlynų projekto autorius landšafto kraštovaizdžio architektas Petras Daukantas dar tik pratino kretingiškius prie populiarėjančios olandiškos apželdinimo stilistikos, vietiniai kraipė galvas ir priekaištavo, kad mieste trūksta žiedų ir spalvų.

"Kurie gražesni gėlynai? Aišku, kad Kretingos", – paklausta, kur gražiau – Kretingoje ar Berlyne, nedvejojo Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė.

Ji palygino Kretingą ir su Klaipėda.

"Paskaičiavus šių miestų bendrą plotą, Kretingoje yra didesnis gėlynų ploto procentas net už Klaipėdos. Lyginau miestų, esančių vakarų Lietuvoje, teritorijas, nuo Tauragės iki Skuodo. Mūsų gėlynai didžiausi, lyginant su miesto bendru plotu", – pasakojo G.Liobikienė.

Kurie gražesni gėlynai? Aišku, kad Kretingos.

Raus smilgas

Kretingiškiai socialiniame tinkle ne pirmą kartą įsuka diskusiją apie miesto gėlynus.

Prieš penketą metų miestiečiai dar kreivokai žiūrėjo į miesto centre susodintus smilginius augalus. Vyresnio amžiaus miestiečiai priekaištavo, kad centrinėje miesto aikštėje nebėra spalvų, prašė tarp smilgų prisodinti vienmečių gėlių.

Dabar gi vietiniai džiaugiasi stilingais vaizdais.

"Labai gražu, profesionalu. Atsiskleidžia gamtos natūralumas, laisvės pojūtis, originalumas, išskirtinumas. Stebina ir nenuobodu", – pagyras internete bėrė vietinė gyventoja.

"Mes vienmečių gėlynų nebeturime. Vienmetes gėles sodiname tik į gėlines, klombas. O Klaipėda perka labai daug vienmečių gėlių", – sakė G.Liobikienė.

Naujų gėlynų kretingiškiai nežada kurti, tačiau jau turi planų dėl esančiųjų korekcijos.

"Norime susitvarkyti taip, kaip norėtųsi. Gėlynas prie kryžiaus šiek tiek paseno, smilginiai augalai išsiplėtė, užgožė kitus augalus. Reikia pertvarkyti", – pasakojo seniūnė.

Ketinama atnaujinti ir gėlyną prie miesto bibliotekos, ten jau yra daugiamečių gėlių.

Užfiksavo: kelionėje į Berlyną ir Drezdeną lietuviai prifotografavo tokių vaizdų, dėl kurių darbštiesiems vokiečiams turėtų būti nesmagu. Socialinio tinklo paskyros "Mūsų Kretinga" nuotr.

Už viską – 20 tūkst. eurų

"Specialiai gėlynų priežiūrai mums pinigų niekas neduoda. Mes turime lėšas, skirtas aplinkos tvarkymui. Vienmečių gėlių įsigijimui skiriama 5 tūkst. eurų. Jos sodinamos du kartus per metus. Išeina 10 tūkst. eurų", – sakė G.Liobikienė.

Seniūnija samdo ravėtoją, kuri šiltuoju metu prižiūri viešąsias erdves. Kartais tenka samdyti komunalininkus gėlynų mulčiavimui.

Už visus darbus miesto gėlynų priežiūrai išleidžiama apie 10 tūkst. eurų.

"Iš viso apie 20 tūkst. eurų. Taip, manau, kad nedideli pinigai lyginant su gėlynų gausa ir grožiu", – didžiavosi seniūnė.