Erzina koncertai ir kvapai

Naujoji automobilių statymo tvarka senamiesčio centre ir siūlymas įvesti vienpusį eismą sukėlė audringas diskusijas.

Kažkodėl iniciatyva senamiestyje įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų sukėlė senamiesčio gyventojų atstovų kritiką.

Kai kuriems kliuvo tai, kad automobilius dabar kai kur galima statyti statmenai, o ne išilgai gatvės.

Kai kuriems centro gyventojams nepatinka per miesto šventes senamiestyje sklindantys rūkyklų ir kepyklų kvapai, erzina viešųjų renginių ir koncertų keliamas triukšmas.

Vietinius nervina ir mugių metu prekybininkų naudojami elektros generatoriai.

Stebint senamiesčio gyventojų atstovų viešąsias diskusijas su savivaldybės atstovais, kartais susidaro įspūdis, kad senamiesčio gyventojai yra absoliučiai viskuo nepatenkinti.

„Ir aš šių diskusijų metu žiūrėdama į šiuos jaunus veidus stebiuosi. Lyg tai būtų senyvo amžiaus žmonės. Sunku paaiškinti šių jaunų žmonių mintis. Gal jiems norėtųsi, kad automobilių senamiestyje iš viso nebūtų ir jie čia galėtų ramiai vaikščioti, kaip po parką? Bet miestui juk reikia gyvybės“, – kalbėjo verslininkė Inga Česnakienė.

Pastarojoje viešoje diskusijoje, vykusioje Eismo saugumo komisijos posėdyje, senamiesčio gyventojai vardijo tokius argumentus – pakeitus automobilių stovėjimo tvarką, pablogėjo eismo saugumas centre.

Esą vietiniams tapo nesaugu vaikščioti šaligatviais. Vienas senamiesčio gyventojas smulkiai pasakojo, kaip jis stovėjo ant šaligatvio ir stebėjo automobilį norintį pastatyti vairuotoją. O šis, išvydęs akis išpūtusį pėsčiąjį, neva net nusistebėjo, kodėl sulaukė dėmesio, lyg darytų kažką neleistino.

„Aš girdėjau tuos argumentus. Na, man jie juoką kelia. O kažkam viskas atrodo labai rimta. Nerandu net prasmės šioje neargumentuotoje kritikoje“, – pastebėjo I. Česnakienė.

Justas Liubinskas / Stop kadras

Nuomoja savo butus

Tik mažoji vietinių senamiesčio gyventojų dalis aktyviai dalyvauja diskusijose su miesto valdžia.

Dalis jų, kaip aiškėja, tyliai daro biznį – užsiima savo būstų nuoma.

Vienoje populiarioje interneto platformoje galima suskaičiuoti apie 120 privačių asmenų, nuomojančių būstus trumpalaikiam ar ilgalaikiam poilsiui.

Butus ir apartamentus tik nuomai laikantys gyventojai neretai gyvena net ne Klaipėdoje.

Tad kyla klausimas – kokie tikrieji yra Klaipėdos senamiesčio gyventojų interesai ir pageidavimai?

„Aš nemanau, kad užsieniečiui labai nepatiks triukšmas ar rūkomų žuvų kvapai. Kiti to kaip tik ir ieško – triukšmo, linksmybių. Man šis nepasitenkinimo reiškimas panašesnis į lipimą ant „bačkos“. Labai viskas keista. Diskusijos keliamos net ten, kur klausimų niekam kitam nekyla. Vis reiškiamas amžinas nepasitenkinimas“, – svarstė I. Česnakienė.

Pasigirdus siūlymams, kad Klaipėdos senamiestį vertėtų iš viso uždaryti automobilių eismui, verslininkė stebėjosi.

„Žmogui turi likti nors menka galimybė įvažiuoti į senamiestį. Kitaip jis čia iš viso neužsuks. Jis važiuos ir nuvažiuos pro šalį. Galimybė pasiekti senamiestį automobiliu yra vienas argumentų gaivinant senamiestį“, – pastebėjo I. Česnakienė.

Ji senamiesčio gaivinimui mato tik vienintelį kelią.

„Senamiestis turi būti gyvas, o tokį jausmą suteikia kavinės, barai, linksmybės, pramogos. Kodėl visi veržiasi į Vilniaus senamiestį? Todėl, kad ten vyksta šurmulys. Žmogų traukia žmogus“, – patikino I. Česnakienė.

Įvaizdis: I. Česnakienė prisiminė atvejį, kai senamiesčio centre sutikti užsieniečiai jos klausė, kaip pagaliau surasti Klaipėdos senamiestį. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Suvokia, kur gyvena

Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Justinas Liubinskas, paklaustas, kiek iš tiesų senamiesčio gyventojų gyvena jame, o kiek tik užsiima butų nuoma, patikino, kad tokį skaičių būtų sudėtinga įvardinti.

„Mūsų bendruomenę sudaro apie 80 narių. Kiek jų užsiima nuoma, sunku atsakyti. Tokia informacija niekas nelinkęs dalintis. Yra ir tokių, kurie yra išsikraustę į užmiestį, o būstą senamiestyje nuomoja“, – kalbėjo J. Liubinskas.

Kyla klausimas – kas tie senamiesčio gyventojai? Ar apartamentus nuomojantys ir užmiestyje gyvenantys žmonės yra tikrieji senamiesčio atstovai?

Tačiau J. Liubinskas tikino, kad kritika valdžios sprendimams nėra jau tokia bereikšmė.

„Juk buvo minėta, kad pagal projektą visai kitaip turėjo būti organizuotas automobilių stovėjimas. Už europines lėšas vykdytas projektas. Buvo išsakytas siūlymas padaryti vienpusį eismą senamiestyje – Teatro ir Sukilėlių gatvėse. Gal tai ir būtų sprendimas. Bet prasidėjus remontams kitose gatvėse, gyventojai galės įvažiuoti tik per vieną pusę“, – aiškino J. Liubinskas.

Tačiau ko nori patys senamiesčio gyventojai, aiškiai ir paprastai J. Liubinskas negalėjo sudėlioti.

„Viešbučiai ir kavinės nori terasų ir kuo mažiau automobilių. Iki 2030 m. numatyta, kad senamiestyje iš viso nebeliks automobilių. Kelerius metus dar grūsime automobilius į senamiestį, o po to jų turės nelikti“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Tačiau J. Liubinskas pripažino, kad ir jis pats neturi kur pasistatyti automobilio.

„Mes suprantame, kur mes gyvename. Neįmanoma išvengti triukšmo, pramogų ar dar kažko. Mes siūlėme restoranų ir kavinių terasas perkelti į Teatro aikštės centrinę dalį. Didžiąją metų dalį aikštė būna tuščia“, – pastebėjo J. Liubinskas.

Vis tik bendruomenės pirmininkas įsitikinęs, kad automobilių senamiestyje neturi likti.

Jei žinotume, kaip atgaivinti senamiestį, nebūtume tiek metų įstrigę.

„Visi įpratę privažiuoti prie pat durų. Reikėtų keisti tokią kultūrą. Kažkas bijo pabranginti automobilių stovėjimą senamiestyje, nes niekas nevažiuos. Tačiau paskaičiuota, kad leidimų gyventojams yra išduota daugiau, nei realiai yra vietos jų mašinoms senamiestyje. Jei žinotume, kaip atgaivinti senamiestį, nebūtume tiek metų įstrigę“, – pripažino J. Liubinskas.

Išguis generatorius?

Klaipėdos miesto taryboje dar turėtų būti svarstomi pakeitimai dėl renginių organizavimo taisyklių viešose teritorijose.

Panašu, kad linkstama iš tiesų uždrausti elektros generatorių naudojimą senamiestyje renginių metu.

„Jūros šventės metu juk tokie generatoriai nebenaudojami. Tačiau sprendimas dar ruošiamas, negaliu iš anksto įvardinti, koks jis bus. Kiek teko domėtis, kuo galingesnis ir šiuolaikiškesnis generatorius, tuo jis tyliau veikia. Bet kaip suprantu, valdžios noras yra, kad mieste nebeliktų dyzelinu varomų generatorių“, – tikino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Kol kas aiškinamasi, kaip praplėsti elektros jungčių skaičių vietose, kur vyksta lauko prekyba.

„Jei Jūros šventės metu pavyksta įgyvendinti tai, tada ir mugių metu tikrai turi pavykti. Bet štai M. Mažvydo alėjoje nėra galimybės jungtis prie elektros tiekimo“, – kalbėjo M. Poimanskis.

Renginių organizatoriai jau išreiškė nepasitenkinimą, kad generatoriai bus gujami iš renginių vietų.

Dar vienas siūlymas – nukelti vidaus degimo generatorius ir maisto rūkyklas 25 metrus nuo pastatų – kelia rūpesčių taisyklių projekto rengėjams.

„Yra vietų, kur net nebūtų tų reikalaujamų 25 metrų. O jei stovės kas už 24 metrų? Kaip jam reikėtų liepti pasitraukti, jei nebūtų jau kur trauktis? O kas eis ir matuos metru? Nežinau, kaip čia reikėtų įgyvendinti. Suraskite 25 metrus kur nors Turgaus ar Tiltų gatvėje, kur nebūtų gyvenamojo namo“, – svarstė M. Poimanskis.

Vis tik yra gerų žinių dėl amžino ginčo, kaip gaivinti senamiestį.

„Šiais metais numatyta 300 renginių. Būta metų, kai vykdavo vos 150. Prieš porą mėnesių buvome ausis suglaudę, nes neturėjome nė vienos paraiškos kokiam nors renginiui. Nebežinojome, kas čia vyksta. Dažniausiai vasario gale jau viskas paaiškėja. Tačiau net tada, kai kažkas kažką daro, vis tiek atsiras toks, kuris sakys, kad blogai viskas padaryta. Nežinau, tai gal iš viso nešvęsti miestui jokių švenčių?“ – svarstė M. Poimanskis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Stovės nemokamai

Paklaustas, kokių vizijų turi dėl senamiesčio gaivinimo, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas tikino, kad neišnaudotų galimybių dar yra.

„Visame pasaulyje miestų senamiesčiai yra gyvi. Tik Klaipėdoje jis verčiamas miegamuoju rajonu. Bet mes ieškome bendrų sąlyčio taškų tarp verslo ir gyventojų. Kitaip nieko nebus. Negali būti tik vieniems ar kitiems geras“, – pastebėjo A. Žukas.

Direktorius patikino, kad miesto valdžia pritaria idėjai keisti automobilių stovėjimo apmokestinimo tvarką.

„Žvejų gatvėje, į dešinę nuo Pilies tilto iki pasukamojo tiltelio ne sezono metu galėtų būti nemokamas stovėjimas. Stovėjimas nemokamas būtų savaitgaliais. Tai būtų paskata žmonėms atvažiuoti į centrą ir čia lankytis, nes už stovėjimą nereikėtų mokėti. Reikia kavinių ir renginių. Kam žmogui važiuoti į senamiestį, jei nėra kur pavalgyti? Ko čia keliauti iš kitų miestų, jei nėra renginių? Žmonės nori paprastų dalykų“, – teigė A. Žukas.

Jis priminė, kad šiais metais buvo atsisakyta rengti Šviesų festivalį.

„Netenkino koncepsija ir kaina. Renginių reikia ne dėl paukščiuko, o tam, kad jie pritrauktų daugiau žmonių“, – kalbėjo A. Žukas.

Anot KAM, parama kariaujančią valstybę pasiekė ketvirtadienį.

„Lietuvos parama Ukrainai yra nepertraukiama. Padedame Ukrainai visomis išgalėmis ir ieškome būdų, kaip tą pagalbą didinti. Mūsų ir sąjungininkų tiekiama ginkluotė ir technika kritiškai prisideda prie Ukrainos kovos už laisvę,“ – ministerijos pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet Rusijos užpultai šaliai jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir dešimtis tūkstančių šiltų rūbų komplektų, tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1.

Lietuvos parama Ukrainai iš viso siekia apie vieną milijardą eurų, iš kurios karinė parama siekia apie 610 mln. eurų.

KAM duomenimis, per šiuos metus jau suteikta paramos už maždaug 84 mln. eurų, siekiama, kad tokia paramos dinamika ir išliktų.

„Lietuva Ukrainai siunčia technologijas, kurios padeda šiuolaikiniame kovos lauke. Svarbu suprasti, kad šiandienos karui reikalingos tokios modernios technologijos kaip antidronai ar kita moderni įranga. O generatoriai perduodami galvojant apie nenumaldomai artėjančią žiemą, kuri, matyt, bus sunki“, – sako ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak Ukrainos kariuomenės vado generolo Valerijaus Zalužno, su Rusijos invazija kovojančiai jo šaliai šiuo metu itin reikia pažangių dronų technologijų, elektroninės kovos pajėgumų ir įrangos, skirtos minoms nukenksminti.

Ministerijos teigimu, Lietuva šiemet Ukrainai jau perdavė sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, šarvuotuosius transporterius M113, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją, radiolokacinės įrangos komplektus ir daug įvairios kitos paramos.

Lietuva taip pat apmoko ukrainiečių karius, teikia ukrainiečiams gydymą ir reabilitaciją, rengia ekspertines konsultacijas, skiria lėšas į tarptautinius paramos Ukrainai fondus.

Lietuva yra sudariusi ir ilgalaikės paramos Ukrainai planą – 2024–2026 metams yra numatytas naujas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas.

KAM duomenimis, bendras jau suteiktos Lietuvos paramos Ukrainai paketas siekia daugiau nei milijardą eurų arba daugiau nei 1,2 proc. BVP, pusę šios sumos sudaro karinė parama.

Nors Ukrainos valdžia tikina, kad Bachmuto miesto neatiduos ir stengsis išlaikyti šias pozicijas, kiek tik bus įmanoma, arti fronto linijos gyvenantiems eiliniams ukrainiečiams tenka evakuotis. Rusai ne tik masiškai apšaudo gana siaurą fronto liniją Donecko srityje prie Bachmuto, bet ir daužo ilgesnio nuotolio raketomis tuos Donecko miestus ir gyvenvietes, kurias dar kontroliuoja ukrainiečiai.

Vakarų sąjungininkių sprendimas duoti Ukrainai tankų ir prasidėjusios derybos dėl vakarietiškų karo lėktuvų, labai pagelbėtų kovojant su agresore Rusija.

„Kai pirmą kartą pataikė, apgaubiau vaiką ir sakau: „Sūneli, tu tik nejudėk, nes mes gulime ant stiklų“, – siaubo kupinomis akimis pasakojo moteris. 

Vietos gyventojai suskubo evakuotis, nes rusų puolimas reiškia, kad viskas, kas čia stovi, gali būti sulyginta su žeme. Tie, kurie  negali patys susiruošti, sužeisti, prašo kitų pagalbos. Ir jos sulaukia.

Blogiausia tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, kuriuose nėra įvesta dujų, nes ten be elektros niekas neveikia.

 

„Mes specialiai atvažiavome, kad žmonėms padėtume, tiesiog pagelbėti. Čia giminių neturime“, – sakė vaikinas, padedantis evakuotis daugiabučių gyventojams.

Eilinių ukrainiečių, ypač gyvenančių netoli fronto linijos, padėtis tikrai nepavydėtina. Pavyzdžiui, per paskutinį masinį antskrydį rusai taip sudaužė Odesos miesto elektrines ir tris pagrindines pastotes, kad tik dabar pavyko atkurti bent mažą dalį generavimo pajėgumų ir grąžinti elektrą į miestą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dabar pagrindinis tikslas – atkurti dar bent vieną elektros energijos tiekimo kanalą į miestą, kad būtų galima elektrą tiekti bent dvi valandas su 5 ar 6 valandų pertrauka. Kad bent kelis kartus aprūpintume elektra kiekvieną gyventoją“, – sakė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudritskis.

Blogiausia tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, kuriuose nėra įvesta dujų, nes ten be elektros niekas neveikia. Dėl tokių aplinkybių Ukrainos valdžia skuba aprūpinti Odesą galingais autonominiais generatoriais. Be abejo, dar blogiau tiems, kurie prarado ne tik savo namus, bet ir savo vyrus.

Kai pirmą kartą pataikė, apgaubiau vaiką ir sakau: „Sūneli, tu tik nejudėk, nes mes gulime ant stiklų.

„Šiandien – ne pati geriausia diena. Laidojame mano draugės 37 metų vyrą Olesių. Liko dvejų metukų dukrelė. O čia, mūsų kapinėse, jau – antroji „Šlovės“ alėja, nes pirmojoje nebeliko vietos“, – sunkiai rinko žodžius vietos gyventoja.

Panaši, tik gerokai niūresnė ir mažiau žinoma bei viešinama padėtis putiniškoje Rusijoje. Ten skardiniuose karstuose kareiviai masiškai gula į vagnerininkų kapines arba keliauja į pačias tolimiausias Rusijos vietoves, pavyzdžiui, į Baškiriją. Ir taip tęsiasi jau beveik metus. Kita vertus, nei Baškirijos, nei kitos Rusijos moterys, bent jau tos, kurios gavo kelių milijonų rublių kompensacijas už žuvusius vyrus, kol kas nesiskundžia, kad joms per mažai sumokėjo. Už tiek galima nusipirkti nedidelį butą. Gal tam padeda nesibaigianti Kremliaus propaganda, skirta ištikimiausiems Maksvos televizijos žiūrovams.

„Kas sudegins jų „Leopardus“, kas juos išsvilins, mes kiekvienam padovanosime marškinėlius su užrašu „Tik – Putinas“, – šaukė pensininkių būrelis.

Kremliaus režimui kol kas netrūksta per porą Vladimiro Putino valdymo dešimtmečių sukauptų šimtų milijardų naftos dolerių. Tačiau Ukrainos sąjungininkų sprendimas pradėti tiekti Kyjivui ne tik patrankas, bet ir sunkiąją šarvuotąją techniką, pavyzdžiui, šiuos amerikietiškus šarvuočius, privers V. Putiną gerai paskaičiuoti, ar bus kuo į tai atsakyti.

„Kauno dienos“ studijoje – žurnalisto Gražvydo Muižio pokalbis su Praeities žvalgu apie naują akciją, rusų trolių fermas ir kitus su Ukraina susijusius dalykus.

– Kaip sugalvojai tokią akciją?

– Tai nėra visai iš oro sugalvota. Ukrainoje labai sunki energetikos padėtis, problemiškas elektros tiekimas. Nuo elektros priklauso daugybė kitų gyvybei reikalingų funkcijų, ypač dabar – žiemą. Prieš keletą dienų buvo naujas raketų antskrydis, vėl atakuota Ukrainos infrastruktūra, buvo visiškai sunaikintos šešios elektrinės. Labai sunki situacija, bendrauju su ukrainiečiais – tiek su kariškiais, tiek su civiliais. Yra atvejų, kai elektra tiekiama du tris kartus per parą. Kai nėra grafiko, ne visada įkrauni telefonus. Būna situacijų, kai savaitėmis nėra elektros. Dabar labiau akcentuosime ir naujai pradėtą kampaniją – surinkti pinigų generatoriams. Tikslas – per tris mėnesius išvežti 1 tūkst. generatorių. Reikia maždaug 400–500 tūkst. eurų. Populiariausi 3,5 KW galios generatoriai. Akcija vadinasi „Generatoriais prieš degeneratus“.

– Kodėl feisbuke esi užblokuotas?

– Feisbuke pastaruoju metu būnu neužblokuotas kokias keturias ar penkias dienas, tada vėl mėnesiui blokuojamas. Dabar vėl savaitę galiu rašyti. Feisbukas panaikina net žmonių, kurie prenumeruoja mano puslapį, prieigą jiems net nežinant, o kai jie nori sugrįžti, feisbukas išmeta pranešimą, kad neleidžia spausti patiktuko, kol žmogus nesusipažįsta su visu turiniu, nes esą šis puslapis pažeidžia visas įmanomas feisbuko taisykles.

Rusija yra pasaulio blogio šaltinis. Rusija yra pasaulio vėžys. Kol Rusija egzistuos, tol sakyti, kad karas baigėsi, negalėsime.

– Kalbi apie Praeities žvalgo ar asmeninę paskyrą?

– Praeities žvalgo, bet asmeninės paskyros matomumas irgi ribojamas. Dabar iš viso negaliu nieko daryti, tik mesendžeriu naudotis.

– Ar pats supranti, kodėl esi blokuojamas?

– Suprantu. Manau, pagrindinis dalykas – už paramą Ukrainai. Pastaruoju metu nelabai ten kažką pikto rašau apie Rusiją ir rusus. Pastarąjį kartą nieko neskelbiau, už ką galėtų mane blokuoti, tačiau yra žmonių, kurie komentaruose bando išprovokuoti, kad parašyčiau kažką blogo. Šį kartą įkliuvau: buvo komentaras, ar tikrai visi rusai blogis, atsakiau, kad taip. Po penkiolikos minučių mane užblokavo 30 dienų.

– Atrodo, dirba speciali suinteresuotų žmonių grupė, kad tavo paskyra visada būtų užblokuota.

– Taip, aš irgi taip manau. Galbūt yra grupė žmonių, kurie užsiima ne šiaip feisbuko paskyrų blokavimu, bet ir bando išprovokuoti. Komentaras liko, jo neištrynė, neužblokavo. Tai kryptinga ataka.

– Ar gerai įvertiname grėsmes, kylančias informaciniame kare, ir priešo pajėgumus, veikiančius Lietuvos informacinėje erdvėje?

– Apie tai kalbama jau gana seniai. Valstybės saugumo departamento ataskaitose tai buvo minima. Pasaulis jau ne pirmi metai kalba apie rusų trolių fermas ir karą e. erdvėje. Feisbukas yra priešiška e. erdvė ir esame priešo teritorijoje. Manau, dėmesio ir veiksmų tuo klausimu galėtų būti daugiau. Ačiū Dievui, užsienio reikalų ministras Šveicarijoje susitiko su feisbuko atstovu, vadinasi, tai keliama valstybiniu lygmeniu. Problema – labai akivaizdi, turbūt nepatogu būtų nekreipti dėmesio. Manau, klausimas pajudės.

– Ar buvo atgarsių iš susitikimo?

– Kol kas tik tiek, kad feisbukas imsis priemonių.

– Anksčiau tikinta, kad socialinę erdvę tikrina dirbtinis intelektas (DI), tačiau tavo pavyzdys rodo, jog tai atlieka grupė žmonių su labai aiškiu tikslu.

– Manau, feisbukas bando slapstytis už DI ir algoritmų. Visus algoritmus sukūrė žmonės. Karo pradžioje jie taip neveikė, kažkuriuo momentu jie buvo modifikuoti arba įjungti. Vadinasi, galima tą procesą valdyti. Kol kas jis valdomas kryptingai į vieną pusę.

– Ar, tavo nuomone, mūsų valstybės institucijos daro užtektinai, kad Lietuvoje būtų užkardomi vatnikų veiksmai informacinėje erdvėje ir ne tik?

– Mano nuomone, norint kritikuoti, turi būti kritikos objektas. Dabar nėra ką kritikuoti. Viskas vadovaujamasi jau atgyvenusiu Baudžiamuoju kodeksu, kuriame aprašyti dalykai kaip antivalstybinė veikla, bet seni apibrėžimai seniai nebeaktualūs. Mes gyvename kitame amžiuje, tie apibrėžimai buvo aktualūs, kai buvo galima plakatus kabinti ir mėtyti skrajutes. Be jokios abejonės, reikia keisti mūsų teisinę bazę ir būtinai atkreipti dėmesį į žmones, kurie užsiima valstybine ardomąja veikla, juos apriboti.

– Tuoj bus metai tiesioginio karo. Keista, kad per tą laiką valstybė neparengė vatnikus užkardančių priemonių.

– Turime žodžio laisvę ir galime pasakyti savo nuomonę. Tačiau tai antivalstybinė atrodomoji veikla, jie kuria melagienas, buria žmones, organizuoja. Užtenka vien tik pasižiūrėti, kokie feisbuke, „Telegram“ kanaluose antivalstybinių veikėjų komentarai. Matyti, kurios paskyros sukurtos, jie naudojasi kitų žmonių tapatybėmis, kad skleistų savo nesąmones. Tačiau yra ir tikrų žmonių, kurie ne tik spaudžia patiktukus, bet ir dalijasi, rašo palaikančius komentarus. Jų veikla nėra nežalinga, ji tikrai daro įtaką.

– Priešiškai nusiteikę žmonės bando skatinti mūsų abejingumą. Vis kalba apie dingusį rūpinimąsi mūsų žmonėmis, senoliais.

– Ta pati strategija – skaldyk ir valdyk. Mūsų valstybės viduje žmonės skaldomi, bandoma ieškoti kampų, kurie keltų tam tikrais klausimas nesutarimų. Taip pat bandoma supriešinti ukrainiečius ir lietuvius, nors esame toje pačioje barikadų pusėje. Priešas – bendras, visi turėtume susitelkti ir bandyti kovoti su degeneratų valstybe. Tačiau bandoma sukelti priešiškumą ukrainiečiams, bandoma ieškoti netikrų, pritempiamų, net akivaizdžiai suvaidintų vaizdo įrašų, kad ukrainiečiai negeri Lietuvoje. Kita vertus, Lietuvoje turbūt nei valstybiniu, nei instituciniu lygmeniu nieko nedaroma. Vieninteliai, kurie daro, savanoriškai, savo valia užsiima iniciatyva. Tai netiesioginis darbas, jie pavargsta. Reikia gyventi ir savo gyvenimus, eiti į darbą. O priešų pusėje – etatai, jie kitos veiklos ir neturi, tik kenkti mums.

– Ekspertai pripažįsta, kad karas nesibaigs, Rusija niekur nedings. Rusija, pripažinusi klaidas, ruošis, stiprinsis – geografiškai niekur nuo jų nepabėgsime.

– Rusija yra pasaulio blogio šaltinis. Rusija yra pasaulio vėžys. Kol Rusija egzistuos, tol sakyti, kad karas baigėsi, negalėsime. Galime sakyti, kad buvo pauzė kare. Rusija nekariauja tik tam, kad sukauptų jėgų ir išteklių naujam karui. Tol, kol Rusija egzistuos tokiu formatu, kaip dabar, tol pasaulis bus nesaugus.

– Ar yra prasmė gaišti laiką, rinkti pinigus, vežti į Ukrainą generatorių, kai pats įvykių mastelis gerokai didesnis?

– Jeigu vokiečiai taip galvotų, turbūt ir neduotų tankų. Tai bendras priešas ir visiems reikia vienytis. Kiekvienas žmogus, kuris prisideda, įneša indėlį į bendrą pergalės katilą. Kiekvienas euras, tankas, šovinys... Žmonės susivienija, mobilizuojasi bendram veiksmui.

– Ar vienas organizuoji šią kampaniją?

– Vienam tokio masto kompaniją vykdyti labai sudėtinga. Bus savanorių, kurie man seniai padeda. Veiksime feisbuke, prisidės kiti fondai, organizacijos, privatūs asmenys. Jau esame aptarę strategiją, kalbėta su žmonėmis, tikiuosi, kad prie mūsų kampanijos socialinėje erdvėje prisidės dar daugiau žmonių, kurie, jei ne pinigais, tai bent sklaida galės padėti.

– Ambicingas tikslas – 0,5 mln. ir 1 tūkst. generatorių. Ar pavyks?

– Labai tikiuosi. Juo labiau kad mes matėme karo pradžioje didžiulę paramą, vėliau ji mažėjo, tačiau srautai nusistovėjo. Nemanau, kad tai nerealu. Terminas – trys mėnesiai. Vadinasi, trys atlyginimai.

– Koks numeris ir kokia suma paaukojama tuo numeriu?

– 1893. Auka – 10 eurų. Jei kažkas nusiteikęs aukoti daugiau ir gali aukoti didesnes sumas, tada reikėtų kreiptis į mane feisbuke arba Praeities žvalgo paskyroje susirasti visus banko sąskaitos duomenis.

– Ar nebus problemų įsigyti generatorių?

– Generatoriai dabar tikrai ne deficitas. Jų iš Kinijos atvežta daug. Vien Lietuvos sandėliuose vienu metu galima nusipirkti 50–100 generatorių. 500 yra Europoje. Aišku, logistika užtruktų apie dvi savaites, bet tai įmanoma.

Kaip praneša VSAT, ši siunta sukomplektuota pagal Ukrainos pasieniečių pateiktą poreikių sąrašą.

Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos sienos apsaugos pareigūnams kolegos iš Lietuvos jau šį savaitgalį perduos penkias bepiločių orlaivių blokavimo sistemas „SkyWiper“ (EDM4S) su priedais. Jas iš gamintojo nupirko VšĮ „Mėlyna Geltona“ („Blue/Yellow“).

VSAT įsigijo bei Ukrainos pasieniečių prašymu jiems taip pat šioje siuntoje gabena tris benzininius elektros generatorius RS 7541 PAE su komplektacija, 2345 pasieniečių uniformos krepšeliui priskiriamas dalis – šiltų apatinių drabužių komplektus bei 864 bekontakčius kūno termometrus KI-8271.

Planuojama, kad sekmadienį šią siuntą Lietuvos pasieniečiai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje perduos Ukrainos valstybinei pasienio tarnybai.

Pernai VSAT irgi gabeno įvairios įrangos bei daiktų krovinius prieš Rusijos okupantus kovojantiems Ukrainos pasieniečiams – elektros generatorius, profesionalias radijo stoteles, smūgiams atsparius planšetinius kompiuterius, radiacijos matavimo prietaisus, asmeninius dozimetrinius matuoklius, sauso maisto davinius, VSAT pareigūnų lauko uniformos komplektus ir jos dalis bei kt.

„Vandenyje iš krano labai, labai, labai daug kalkių, bet gerai, kad yra ir tokio vandens. Čia, automate, jis filtruotas“, – pasakojo Lvivo gyventojas.

Prasidėjus karui dar nebuvo taip, kad Lvive būtų atjungtas vandens tiekimas, bet žmonės pasiruošę viskam.

„Čia dėl to, kad būtų galima gauti vandens, jei nutrūktų centrinis tiekimas. Ir šiaip, dabar, prasidėjus karui, vanduo šiek tiek suprastėjo. Sakyčiau, daugiau kalkių atsirado. Nežinau kodėl“, – dalijosi kitas praeivis.

Prie karo Lvivo mikrorajono gyventojai jau pripratę.

„Mes prie šito elektros trūkumo jau apsipratę. Juk karas. Nejaučiam jo taip kaip rytų Ukrainos gyventojai. Viskas bus gerai, mes laimėsim“, – užtikrintai dėstė senolis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Visiškai normaliai. Gyvename, nepasiduosime, laukiame pergalės ir laukiame, kad galų gale Maskva padvėstų“, – juokėsi kalbintas vyras.

Svarbesnius pastatus, tokius kaip bankai, geležinkelių viadukai, saugo automatais ginkluoti kariškiai.

Gyvename, nepasiduosime, laukiame pergalės ir laukiame, kad galų gale Maskva padvėstų.

Gražią saulėtą dieną Lvivo centre gyvenimas, atrodo, teka įprasta vaga. Tačiau, kad vyksta karas, išduoda pastovus generatorių ūžesys.

„Taip, jie garsūs, sunkūs, teršia aplinką, bet tokios jau karo aplinkybės“, – sutiko Lvivo gyventoja.

„Labai kompaktiškai gyvenam, mes vis tiek namie. Atvažiavome į Lvivą prieš kelias dienas, bet rytoj jau grįšime į Charkivą. Elektrą atjungia, kartais ir šilumą. Bet svarbiausia – esame Ukrainoje ir be rusų“, – tvirtino kita kalbinta mergina.

Lvive dažnai kaukia oro sirenos. Dar sausio 20 dieną raketos pataikė į kelis miesto objektus.

„Kai oro pavojaus sirenos kaukia, visos kavinės, restoranai, parduotuvės užsidaro. Per garsiakalbius pasako, kur eiti. Daug policijos stovi, visada jie parodo, kur žmonėms slėptis“, – aiškino sutikta praeivė.

Lvivo centre gausu jaunimo, kuris čia atvyko iš kitų Ukrainos miestų.

„Galime pasakyti, kad mūsų vietoje karas nelabai juntamas. Va, draugai, kurie gyvena Charkive, Odesoje, jiems sunkiau. Ten elektros ir šilto vandens nebūna kur kas dažniau. Čia kartais tik atjungia. Tuo ir džiaugiamės“, – atviravo kalbinama mergina.

„Smūgiai į namą Dnipre, jie suteikia mums jėgų kautis už mūsų tautos laisvę. Mes nepasiduosime, kovosime iki pergalės“, – tvirtino kita moteris.

„Šiek tiek sunku, tačiau bandome gyventi įprastai. Perkame generatorius ir jeigu darbe dingsta elektra, įjungiame juos. Viskas gerai“, – optimistiškai pasakojo dar viena Lvivo gyventoja.

„Terasas Ševčenka, Stepanas Bandera, čia mūsų herojai, jų dvasia mums padės laimėti. O generatoriai – čia smulkmena. Tikslas – laimėti. O kai laimėsime, generatoriai liks tik prisiminimuose“, – tikino gatvės muzikantu prisistatęs vyras.

Viskas aplink nugriauta, kaimai nušluoti, likę tik griuvėsiai ir pamatai iš abiejų kelio pusių.

Čia pat pasirodė ir Ukrainai pagalbą atvežę lietuviai.

„Atvažiavome šešiais autobusiukais ir dabar važiuosime į Bachmutą, išdalinsime visą paramą kareiviams. Teko ten būti jau tris kartus. Viskas aplink nugriauta, kaimai nušluoti, likę tik griuvėsiai ir pamatai iš abiejų kelio pusių. Nieko naujo, karas vyksta ir jo gražaus nebūna“, – pasakojo VšĮ „Lukšų vyrų“ atstovas Haroldas Korzonas.

Lietuviai pasakoja, kad Ukrainos karių moralė fronte – aukšta.

„Faktiškai neigiamų negirdėjome tikrai, visi optimistiškai kalba ir kad jokiomis sąlygomis neatiduos. Čia taip ir turėtų būti, manau, mes visi į tą pusę ir dirbame, kad ta pergalė greičiau ateitų ir viskas pasibaigtų. Nereikėtų ir mums daugiau važinėti“, – su šypsena pasakojo H. Korzonas.

Kad Lvive vyksta karas, geriausiai matoma naktį. Viename iš daugelio pastatų nėra elektros, o kitoje gatvės pusėje šviesos dega, gyvenimas vyksta. Tas pats su žibintais, dalis jų dega, dalis – ne.

Pačiame Lvive šilumą atjungia labai retai, tačiau elektra atjunginėjama pagal grafiką. Vienas kvartalas keturias valandas elektrą turi, gretimas tuo metu – ne. Tada antrajame įjungiama, o tas, kuris turėjo, keturias valandas pagyvena be elektros.

Būtent kai nėra elektros, žmonės ir užkuria generatorius. Jei pradeda kaukti oro pavojaus sirenos, dažnai elektra išjungiama visam miestui. Visai išjungus elektrą ir raketai pataikius į kokį nors objektą, nuostoliai tinklams būna mažesni. Naktinių klubų neliko, vidurnaktį prasideda komendanto valanda. Vietiniai sako, kad prasidėjus karui krito ir nusikalstamumo lygis. 

LRK duomenimis, per visas Lietuvos savivaldybes jau yra nupirkti 220 generatorių ir surinkti beveik 4 tūkst. miegmaišių, tačiau jų poreikis vis dar yra itin didelis.

Tad norėdami prisijungti prie šios akcijos, gyventojai raginami tą padaryti per savo mieste veikiantį LRK skyrių.

Pasak LRK Klaipėdos skyriaus vadovės Jolantos Jonikienės, generatorių kol kas negauta nė vieno, o gauti miegmaišiai labiau tinkami esant ne minusinei temperatūrai.

Generatorių kol kas nėra nė vieno.

"Miegmaišių turime, bet atitinkančių kriterijų, kad tarnautų iki 15-os laipsnių šalčio, tokių neturime. Turime vasarinius, tinkamus vasaros metu. Generatorių kol kas nėra nė vieno. Kvietėme prisijungti įmones, įstaigas, fizinius ir juridinius asmenis, bet kol kas atsako į prašymą pasidalyti generatoriais negavome", – teigė pašnekovė.

Ši akcija, palaikoma ir šalies Prezidento Gitano Nausėdos, truks iki sausio 22 d. Tiek generatorius, tiek miegmaišius, tiek bet kokią paramą, kuri būtų ne daiktais ar rūbais, o susijusi su elektros įrenginiais, Raudonasis Kryžius įsipareigoja nuvežti iki Lvovo.

Kitos paramos, kuria klaipėdiečiai norėtų prisidėti, LRK Klaipėdos skyrius nerenka, nes neturi sandėliavimo patalpų.

"Turime problemų ir su patalpomis veiklai, bet dar didesnių problemų turime su sandėliavimo patalpomis, todėl paramos net neprašome. Dabar esame susitarę su įmone, kuri mums paskolino patalpas iki sausio 22 d., ten viską dedame", – sakė J. Jonikienė.

Vasarį po Lietuvos miestus važinės sunkvežimis, kuris surinks generatorius ir miegmaišius ir išveš į Vilnių, o iš Vilniaus jie keliaus tiesiai į Ukrainą.

Ketvirtadienį iš Lietuvos kaip nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus iniciatyva „Sušildyk Ukrainą“ į Rusijos sukelto karo niokojamą šalį išvežami pirmi generatoriai ir dyzeliniai šildytuvai.

„Iniciatyvos esmė yra raginti visuomenę telkti, aukoti pinigus ir pirkti generatorius, šildytuvus ir kitą įrangą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis.

Pirmąją generatorių ir dyzelinių šildytuvų partiją „Stiprūs kartu“ nupirko už anksčiau gyventojų ir verslo suaukotas lėšas. Pasak akcijos organizatorių, pirmoje siuntoje yra 15 šildytuvų, 20 generatorių ir 55 universalūs šviestuvai, taip pat kuras, bakai ir tepalai.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

E. Jakilaitis nurodė, kad pirmos siuntos vertė – apie 65 tūkst. eurų, ji keliaus į vakarų Ukrainą.

Jo teigimu, vežami dyzeliniai šildytuvai gali apšildyti nuo keliasdešimties iki 100 kvadratinių metrų patalpą.

Iniciatyvos esmė yra raginti visuomenę telkti, aukoti pinigus ir pirkti generatorius, šildytuvus ir kitą įrangą.

„Mes orientuojamės į generatoriaus galią. Nuo penkių iki šešių kilovatų yra optimali galia, nes tu gali aprūpinti elektros energija ir administracines patalpas, ir gyvenamąsias patalpas, kur santykinai yra nedaug žmonių ir jį lengva transportuoti, jam nereikia daug kuro“, –  sakė E. Jakilaitis.

Jis pažymėjo, kad tokių generatorių vidutinė kaina siekia apie 1 tūkst. eurų. Jau sumokėta ir už antrą generatorių siuntą, ji iš Lietuvos išvykti turėtų gruodžio 17–18 dienomis.

„Esame sumokėję 50 tūkst. eurų į priekį už generatorius, kuriuos gausime“, – teigė E. Jakilaitis.

Akcijos organizatoriai iki žiemos pabaigos tikisi nupirkti ir ukrainiečiams perduoti 2 tūkst. generatorių. Tam jie planuoja surinkti apie 2 mln. eurų.

Teigiama, jog visa surinkta ir įsigyta įranga bus gabenama į Ukrainos pabėgėlių ir reabilitacijos centrus, kultūros įstaigas, muziejus, kurie yra virtę daugiafunkciais objektais.

„Mes norėjome paramos Ukrainai su paprasta žinute. Žinutė šiandien yra aiškų aiškiausia: artėja žiema, jau atėjo žiema, ji darosi vis šaltesnė. Mes manome, kad šiandien šiluma, generatoriai yra tas ginklas, reikalingas apsiginti nuo agresoriaus“, – sakė Dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.

Trečiadienį Ukrainos institucijos pranešė, kad šalyje per pastarąją parą per gaisrus žuvo devyni žmonės. Rusijai taikantis į šalies energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai  priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių.

Per kelias pastarąsias savaites Maskvos surengti oro smūgiai sutrikdė elektros energijos ir vandens tiekimą milijonams žmonių, todėl didelė dalis jų buvo priversti naudoti avarinius generatorius ir dujų balionus.

Anot Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų padaugėjo nelaimingų atsitikimų dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jam pareiškė, kad Vokietija atsiųs generatorių, taip pat suteiks 56 mln. eurų vertės finansinę pagalbą energetikos infrastruktūros remontui, pranešė Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas).