Jis tapo antruoju koronavirusu sergančiu „Serie A“ futbolininku po Turino „Juventus“ gynėjo Daniele Rugani. Jam virusas nustatytas trečiadienio vėlyvą vakarą.

28-erių M.Gabbiadini Genujos klubui atstovauja nuo praėjusių metų.

„Jis lengvai karščiuoja, bet jaučiasi gerai. Klubas pasirūpino, jog futbolininkas būtų izoliuotas nuo komandos ir imsis vidų saugumo priemonių“, – skelbiama klubo pranešime.

M.Gabbiadini yra Italijos rinktinės žaidėjas.

Priminsime, kad dėl koronaviruso išplitimo Italijos „Serie A“ čempionatas sustabdytas iki balandžo 3 dienos.

Tuo tarpu Anglijoje buvo izoliuoti trys kol kas neįvardinti „Leicester City“ klubo futbolininkai. Jiems pasireiškė koronaviruso simptomai ir nenorėdamas rizikuoti, klubas ėmėsi būtiniausių apsisaugojimo priemonių.

Trečiadienį vyko mišios viename sandėlyje, esančiame netoli vietos, kur per smarkią liūtį 2018-ųjų rugpjūčio 14 dieną sugriuvus daliai Morandžio viaduko kartu su nuolaužomis iš 45 metrų aukščio ant apačioje esančių geležinkelio bėgių nukrito dešimtys lengvųjų automobilių ir keletas sunkvežimių.

Jaučiame, kad naujasis tiltas bus atgimimo simbolis.

Toje vietoje tebėra nuolaužų, o birželio pabaigoje tilto tarpatramiai ir atraminės kolonos buvo nugriauti per įspūdingą valdomą sprogimą, siekiant atlaisvinti vietą naujam statiniui.

Mišios, kurias laikė Genujos arkivyskupas Angelo Bagnasco (Andželas Banjaskas), prasidėjo perskaičius visų 43 aukų vardus. Ceremonijoje dalyvavo šimtai jų artimųjų ir gelbėtojų, o kai kas prie statomo naujo tilto padėjo gėlių.

Per ceremoniją kalbėjo Genujos meras Marco Bucci (Markas Bučis), Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) ir nelaimės aukų šeimų atstovai.

„Jaučiame, kad naujasis tiltas bus atgimimo simbolis“, – teigė G. Conte.

Genuja „vėl įžiebė šviesą ir atgaivino viltį visai šaliai“, pridūrė jis.

Po tylos minutės 11 val. 36 min. vietos (12 val. 36 min. Lietuvos) laiku, kai lygiai prieš metus sugriuvo viadukas, suskambo miesto bažnyčios varpai ir ėmė gausti uosto sirenos.

Scanpix nuotr.

Meras M. Bucci pakvietė infrastruktūros milžinės „Autostrade per L'Italia“ (ASPI), prižiūrėjusios tą tiltą, atstovus dalyvauti minėjime, tačiau sielvartaujantys aukų artimieji prieš mišias paprašė jų išeiti.

ASPI nurodė, kad visuose savo eismo informacijos stenduose Italijos keliuose paskelbė žinutę su užrašu „14/8/2018-14/8/2019. Aukų Genujoje atminimui.“

Šio pražūtingo įvykio pirmosios metinės minimos Italijoje tvyrant politinei krizei, kurią išprovokavo iš valdančiosios koalicijos su antisisteminiu Penkių žvaigždučių judėjimu (M5S) pasitraukęs radikalių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis).

Ceremonijoje Genujoje dalyvavo visi pagrindiniai politinės dramos Romoje veikėjai: G. Conte, prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), M. Salvini ir jo buvęs koalicijos partneris bei M5S ekslyderis Luigi di Maio (Luidžis di Majas).

„Laikysis tūkstantį metų“

Išvakarėse Italijos Senatas atmetė M. Salvini raginimą nedelsiant surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo premjeru ir nusprendė, kad G. Conte rugpjūčio 20-ąją turės pasakyti senatoriams kalbą dėl politinės krizės.

Senatoriai buvo atšaukti iš atostogų partijų frakcijų Senate vadovams pirmadienį nesusitarus dėl krizės sprendimo tvarkaraščio.

Genujos pareigūnai savo ruožtu sakė nerimaujantys, kad kova dėl valdžios gali sutrukdyti naujo viaduko statyboms; statinys turi būti baigtas kitų metų pradžioje.

„Tikiuosi, kad dėl šios vyriausybės krizės nebus atidėta šio svarbaus infrastruktūros [objekto statybų] pabaiga“, – naujienų agentūrai AFP sakė vieno iš Genujos rajonų vadovas Federico Romeo (Federikas Romeo).

Scanpix nuotr.

Naujas plieninis ir betoninis viadukas, kurį suprojektavo italų architektas iš Genujos Renzo Piano (Rencas Pianas), turėtų būti atidarytas balandį.

Baltas tiltas simbolizuos „tris laivus, kylančius į dangų ir susijungiančius į vientisą daugiau kaip kilometro ilgio struktūrą“, R. Piano sakė laikraščiui „La Repubblica“.

Pernai architektas sakė besitikintis, kad jo kūrinys „laikysis tūkstantį metų“.

Teisinės kovos

Be kita ko, tebesitęsia teisinės kovos dėl to, kas atsakingas už praėjusių metų tragediją Genujoje.

ASPI ginasi nuo aukų šeimų ir politikų, daugiausia M5S narių, kurie tvirtina, kad bendrovė skyrė daugiau dėmesio pelnui, o ne saugumui.

Morandžio viaduko statybos prasidėjo 1963 metais ir buvo baigtos 1967-aisiais. Tilto, kurio bendras ilgis – 1,18 km, plačiausias tarpas tarp atramų buvo 219 metrų. Jo betoninės atramos buvo iki 90 metrų aukščio.

Viaduko konstrukcijoje panaudota iš anksto įtempto gelžbetonio technologija buvo būdinga jį suprojektavusio garsaus italų inžinieriaus Riccardo Morandi (Rikardo Morandžio), mirusio 1989 metais, projektams.

Kaip neseniai sakė Genujos prokuroras Francesco Cozzi (Frančeskas Kocis), tiltas „sugriuvo, nes daugiau nebegalėjo stovėti“.

Byloje dėl tilto griūties figūruoja 71 kaltinamasis, įskaitant kelis dviejų mados imperijai „Benetton“ priklausančių kompanijų vadybininkus ir valstybės tarnautojus. Su byla dirba per 100 teisininkų, 120 ekspertų, joje yra 75 liudininkai, gausybė dokumentų ir kitų įrodymų.

Viaduko griūties pasekmės buvo vienas iš daugelio klausimų, dėl kurio nesutarė M. Salvini partija „Lyga“ ir L. Di Maio M5S.

M5S norėjo skubiai atšaukti ASPI koncesiją, o „Lyga“, artima šiaurės Italijos pramonės sektoriui, atsargiai vertino, kam priskirti kaltę dėl tragiško incidento.

Jiems gresia kaltinimai nužudymu ir saugumo taisyklių nesilaikymu, nurodė šiaurės vakarinio miesto magistratai.

Pasibaigus tyrimui, prokurorai nuspręs, ar pareikšti kam nors iš įtariamųjų, tarp kurių yra ir viaduką prižiūrėjusios infrastruktūros milžinės „Autostrade per L'Italia“ darbuotojų, kaltinimus.

„Autostrade per L'Italia“ po nelaimės sulaukė vyriausybės kaltinimų per mažai investavus į sugriuvusio tilto priežiūrą ir grasinimų nutraukti su šia bendrove pasirašytas pelningas sutartis.

Rugpjūčio 14-ąją įvykusi tragedija nusinešė 43 gyvybes, o dar kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Genujos prokuroras Francesco Cozzi (Frančeskas Kocis) sakė, kad įtariamųjų skaičius gali augti.

Naktį iš nuolaužų buvo ištraukti trijų paskutiniųjų be žinios dingusiais laikytų žmonių kūnai, tviteryje pranešė ugniagesiai. Kaip ir spėta, tai yra devynmetė mergaitė ir jos tėvai.

Tačiau incidento vieta toliau bus apieškoma, jog būtų įsitikinta, kad po griuvėsiais nėra daugiau aukų, apie kurių dingimą galėjo būti nepranešta.

Italijos vidaus reikalų ministerija šeštadienį paskelbė, kad tarp žuvusiųjų yra užsieniečių. Tai keturi prancūzai, trys čiliečiai, du albanai, du rumunai, kolumbietis ir peruietis. Ligoninėje vis dar gydomi devyni sužeistieji.

Viadukas Šiaurės Italijos uostamiestyje sugriuvo per audrą antradienį - 45 metrus žemyn krito daugiau kaip 30 automobilių.

Civilinės saugos agentūra neįvardijo žuvusiųjų skaičiaus, bet Italijos žiniasklaida informavo, kad buvo rasti trys vienos šeimos nariai, įskaitant mažą mergaitę.

Šiuo metu oficialus tragedijos aukų skaičius yra 38.

„Galime pasakyti tik tiek, kad priešgaisrinė tarnyba šįryt rado automobilį su žmonių palaikais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Civilinės saugos agentūros vienas atstovas.

„Negalime nurodyti skaičiaus, nes nežinome, kiek kūnų yra viduje – tai labai sudėtinga operacija“, – pridūrė jis.

Po 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) Italijos priešgaisrinė tarnyba paskelbė aptikusi vieno iš automobilių, „remiantis pranešimais, važiavusio viaduku griūties metu“, „sunaikintas nuolaužas“.

Italų žiniasklaida skelbia, kad iš 45 m aukščio nukritęs automobilis buvo sutraiškytas milžiniško betono luito.

Valstybinės laidotuvės turi prasidėti Genujoje 11 val. 30 min. (12 val. 30 min. Lietuvos laiku).

Tvyro artimųjų pasipiktinimas

Italija šeštadienį ruošiasi oficialiai pagerbti žuvusiuosius per viaduko griūtį Genujoje, bet kai kurie pasipiktinę artimieji sako boikotuosiantys šias ceremonijas.

Populistų vyriausybė atsakomybę už antradienį įvykusią tragedija priskyrė viaduko operatorei bei pagrasino nutraukti sutartis su šia bendrove.

Vietos valdžia paskelbė gedulą ir planuoja surengti Genujos merijoje valstybinių laidotuvių ceremoniją.

Prie merijos pastato penktadienį susirinkę artimieji laikė apkabinę karstus ir prie jų meldėsi. Daugelis jų atsinešė gėlių ir žuvusiųjų nuotraukų.

Tačiau, kaip pranešė laikraštis „La Stampa“, 17 aukų šeimos nariai atsisakė dalyvauti ceremonijoje, o dar septyni artimieji tebesprendžia, ar prisijungs prie boikoto.

„Už tai atsakingi valdininkai; tegul jie nerodo savo veidų – šis politikų paradas yra gėdingas“, – citavo spauda vieno iš keturių žuvusių Neapolio gyventojų motiną.

Valstybinėms laidotuvėms ketina vadovauti prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) ir ministras pirmininkas Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė).

Tuo tarpu dar vienos aukos iš Neapolio tėvas socialiniuose tinkluose išreiškė savo pasipiktiną rengiama ceremonija.

„Mano sūnus netaps tiesiog skaičiumi žuvusiųjų dėl Italijos nesėkmių sąraše“, – sakė gedintis tėvas Roberto (Robertas).

„Norime ne šio laidotuvių farso, o privačios ceremonijos“, – pridūrė jis.

Vyriausybė kaltina infrastruktūros milžinę „Autostrade per L'Italia“ per mažai investavus į sugriuvusio tilto priežiūrą ir grasina nutraukti su šia bendrove pasirašytas pelningas sutartis.

Vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) savo ruožtu pareikalavo, kad kompanija išmokėtų iki 500 mln. eurų – ši suma, pasako jo, būtų skirta kompensacijoms šeimoms ir padėtų vietos valdžiai likviduoti tragedijos pasekmes.

Nepaprastoji padėtis

Dėl 7-ame dešimtmetyje pastatyto Morandi (Morandžio) viaduko konstrukcijos jau seniai kildavo įvairių problemų. Statinio techninė priežiūra buvo labai brangi, o inžinerijos ekspertai ne kartą kritikavo projektą.

Tilto griūtis išprovokavo nuogąstavimus dėl pasenusios infrastruktūros visame pasaulyje.

Italija paskelbė regione vienerius metus galiosiančią nepaprastąjį padėtį.

Beveik pusę Italijos greitkelių prižiūrinčios „Autostrade“ skaičiavimais, viadukui atstatyti prireiks penkių mėnesių.

Įmonė neigia, kad taupė lėšas greitkelio priežiūrai ir pareiškė nuo 2012-ųjų kasmet investavusi į „tinklo saugumą, priežiūrą ir stiprinimą“ per milijardą eurų.

Tuo tarpu „Atlantia“ – „Autostrade“ kontroliuojanti holdingo bendrovė, kurios 30 proc. akcijų priklauso mados imperijai „Benetton“ – perspėjo vyriausybę, kad jai tektų atlyginti mažiausiai iki 2038-ųjų galiojančios sutarties vertę.

Premjeras G. Conte savo ruožtu pareiškė, kad „Autostrade“ privalo užtikrinti šio viaduko priežiūrą ir garantuoti visų juo keliaujančių saugumą“.

„Įvyko kabineto posėdis, per kurį nutarėme įvesti 12 mėnesių nepaprastąją padėtį ir skyrėme pirmąją 5 mln. eurų išmoką iš nacionalinio krizių fondo“, – G. Conte sakė per spaudos konferenciją šiaurės vakariniame uostamiestyje po maždaug valandą trukusio vyriausybės posėdžio.

G. Conte taip pat patvirtino vyriausybės ketinimą nutraukti sutartį su privačia įmone „Autostrade per l'Italia“, atsakinga už sugriuvusio viaduko ir greitkelio A10, kurio dalis jis buvo, priežiūrą.

Susisiekimo ministras Danilo Toninelli (Danilas Toninelis) ir premjero pavaduotojai Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) bei Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) apie šiuos ketinimus paskelbė anksčiau trečiadienį.

Susisiekimo ministerija patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad šiuo metu sprendžiama tik dėl sutarties dėl automagistralės A10 priežiūros.

„Ši tragedija nepriimtina modernioje visuomenėje, ir vyriausybė padarys viską, ką gali, kad neleistų tokiems dalykams pasikartoti“, – pabrėžė premjeras. – Jau esame paskelbę, kad pradėsime „Autostrade“ koncesijos atšaukimą.“

Genujoje antradienį netikėtai sugriuvus apie 200 metrų ilgio viaduko ruožui nuolaužos ir daugiau kaip 30 transporto priemonių nukrito ant apačioje esančių geležinkelio bėgių.

G. Conte sakė, kad šio incidento aukų skaičius tikriausiai didės ir pridūrė, kad per aukų laidotuves bus paskelbta nacionalinė gedulo diena.

Po nuolaužomis gali būti iki 20 žmonių

Genujoje po sugriuvusio viaduko nuolaužomis dar gali būti iki 20 žmonių, ketvirtadienį pranešė šio Italijos miesto prokuratūra. Gelbėtojai tarp betono ir kitokių nuolaužų toliau ieško žmonių. Iki ketvirtadienio pareigūnai neskelbė, kiek žmonių buvo pasigesta po antradienį įvykusios nelaimės. 

Vyriausiasis prokuroras Francesco Cozzi (Frančeskas Kocis) ketvirtadienį žurnalistams sakė: „Gali būti nuo 10 iki 20 dingusių žmonių.“

Vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) sakė, jog sunku nustatyti tikslų skaičių, nes dalis žmonių, dėl kurių dingimo buvo kreiptasi į pareigūnus, galėjo tiesiog išvykti atostogų, o pasiekę savo kelionės tikslą nesusisiekė su artimaisiais ar draugais.

Kruizinis laivas „Costa Concordia“, kuris prieš pustrečių metų apvirto prie Italijos Džilijo salos, sekmadienį buvo atvilktas į Genujos uostą, kur bus supjaustytas metalo laužui.

Maždaug dvigubai už „Titaniką“ didesnis laivas į Italijos šiaurėje esančią Genują buvo atvilktas po keturias dienas trukusios 280 km kelionės iš tragedijos vietos.

„Pagaliau galime lengviau atsikvėpti“, – žurnalistams sakė Italijos aplinkos ministras Gianis Luca Galletti (Džanis Luka Galetis).

Nuogąstavimai, kad apgadintas korpusas gali įtrūkti ir kad į didžiausią Europoje jūrų draustinį gali išsilieti toksinės medžiagos, nepasitvirtino. Prie Genujos laivą drauge su aplinkosaugos ekspertais lydėjo delfinai.

Buvęs prabangus laineris atvyko sekmadienio naktį; maždaug dvi jūrmylės nuo kranto inžinieriai prikabino jį prie buksyrų, kurie 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku atitempė jį į Genujos Voltrio uostą.

Civilinės saugos agentūros vadovas Franco Gabrielli (Frankas Gabrielis) žurnalistams sakė, kad stiprus vėjas trukdo delikačiai operacijai ir kad laivas tikriausiai nebus apsaugotas iki 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.

Kai tik jis bus pritvirtintas vietoje, iš jo bus išnešti visi daiktai ir išmontuota įranga. Tada palengvėjęs laivas bus nutemptas į metalo laužo vietą, kur bus supjaustytas į tris dalis ir išmontuotas.

Išaušus minios vietos gyventojų susirinko prie uosto Genujos pakraštyje pamatyti buvusio prašmatnaus lainerio, kuris savo paskutinę kelionę nuo Džilijo į Genują pradėjo trečiadienį.

Aprūdijęs laineris buvo iškeltas prie jo bortų pritvirtintais didžiuliais oro rezervuarais. Tai buvo didžiausia iškėlimo operacija per jūrų laivybos istoriją.

„Costa Concordia“, kuriuo plaukė 4 229 žmonės iš 70 šalių, į uolas prie Džilijo salos krantų atsitrenkė 2012 metų sausio 13-osios vakarą, kai daugelis keleivių ruošėsi sėsti vakarienės pirmąjį savo kruizo vakarą.

2005 metais laivų statykloje „Sestri Ponente Finantieri“ Genujoje pastatytas „Costa Concordia“ tuo metu, kai buvo pradėtas eksploatuoti, buvo didžiausias Italijos kruizinis laivas per visą istoriją. Tačiau nuo pat pradžių kai kas jį laikė nelaimingu.

Laivo paėmimo operacija yra didžiausia per istoriją ir turi atsieiti 1,5 mlrd. eurų.

Genujai – buvusiai galingai jūrų valstybei, kurioje gimė Kristupas Kolumbas, – laivo išmontavimo kontraktas yra lauktas postūmis per ekonomikos krizę, kuriuo mieste 22 mėnesių periodui sukuriama šimtai darbo vietų.

114 500 tonų „Costa Concordia“ liekanos nebus paprasčiausiai išmestos: daugiau kaip 80 proc. jų tikimasi perdirbti ar panaudoti vėl.

40-50 tūkst. t plieno bus išlydyta ir panaudota statybos pramonėje, o dar geri variniai laidai, vandentiekio vamzdžiai, plastikas, mechanizmai ir baldai bus parduoti. Asmeniniai daiktai, paimti iš žemesniųjų denių, bus grąžinti savininkams, o tokie daiktai, kaip laivo pianinas, kuriuo buvo grojama, kai laineris rėžėsi į uolas, gali atsidurti muziejuje.

Tarp pirmųjų užduočių bus ieškoti vienos aukos – padavėjo indo Russelo Rebello (Raselo Rebelo) – palaikų, kurie taip ir nebuvo rasti. Manoma, kad jie gali būti įstrigę laivo dalyje, kuri anksčiau buvo neprieinama gelbėjimo komandai.