Anot jo, šiuo metu tokią galimybę vertina specialiai šiam tikslui suburta darbo grupė.

„Greitai bus dveji metai, kai mes turime „Geotermos“ turtą perėmę iš valstybės, šis turtas iki šios dienos niekaip nenaudojamas. Pagrindinis tikslas yra ne šiaip kokį projektą įvykdyti, bet piginti šildymo kainas klaipėdiečiams. Tai darbo grupė yra sudaryta. (...) Turi pasitikrinti įrangą ir toliau žiūrėti, kaip tvarkytis“, – pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Jis sakė nežinantis, ar jėgainės darbo atnaujinimas būtų sudėtingas, kol nėra informacijos apie infrastruktūros būklę.

„Noras yra, kad tokia struktūra veiktų (...) Šiai dienai, kol aš neturiu informacijos, kokia yra būsena visos tos infrastruktūros, atsakyti negaliu“, – teigė A. Vaitkus.

„Geotermos“ veikla sustabdyta 2017 metų kovo 1 dieną dėl pasikeitusios dujų kainos. Tais pačiais metais buvo paskelbtas 100 proc. bendrovės akcijų viešas aukcionas, tačiau bendrovę įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas 2018 metų pradžioje buvo sustabdytas.

Turto bankas į teismą dėl bankroto bylos „Geotermai“ iškėlimo kreipėsi 2019 metų vasarį, o bankrotas bendrovei iškeltas tų pačių metų kovą.

Jėgainės turtą pernai iš valstybės perėmė Klaipėdos savivaldybė.

Miesto taryba prieš kelis mėnesius vienbalsiai sutiko iš Turto banko perimti laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esantį geoterminės jėgainės pastatą, šildymo katilus ir visą įrangą.

Miesto planuose numatyta šį turtą panaudoti šilumai gaminti ir tiekti į Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo tinklus.

Dar gerokai prieš bankrutavusios eksperimentinės gamyklos perdavimą buvo diskutuota, kokie galėtų būti sprendimai dėl "Geotermos" panaudojimo.

Tada nuspręsta, kad objektą reikėtų perduoti valdyti savivaldybės įmonei "Klaipėdos energija", kuri bus atsakinga už šilumos gamybą, nes "Klaipėdos energija" ir taip planavo įsigyti katilus ir statyti naują katilinę LEZ’e.

Tačiau paskutinį žodį dėl turto perdavimo patikėjimo teise artimiausiame posėdyje turėtų tarti Klaipėdos taryba.

"Geotermos" teritorija yra šalia Lypkių rajoninės katilinės teritorijos.

"Geoterma" ir Lypkių rajoninė katilinė yra sujungtos bendrais šilumos tiekimo tinklais.

Bendrovė "Klaipėdos energija" nurodo, kad "Geotermoje" yra sumontuoti trys vandens šildymo katilai, deginantys gamtines dujas, kurių instaliuota šilumos generavimo galia – po 16 MW, bendra katilų galia – 48 MW.

Vizualiai katilai esą atrodo patenkinamos būklės, todėl jie galėtų būti panaudoti kaip optimalus variantas Lypkių katilinėje esančio didelio našumo vandens šildymo katilo pakeitimui.

Šilumos tiekėjai tikina, kad Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje trūksta nedidelės galios dujinių katilų, kurie galėtų patenkinti trūkstamus mažus miesto šilumos poreikius, atsirandančius piko valandomis.

Dabar esantis Lypkių vandens šildymo katilas yra per didelio našumo, kad galėtų patenkinti mažus Klaipėdos centrinės šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikius.

Tad "Klaipėdos energija" dalį "Geotermos" turto naudotų šilumos gamybai bei šilumos tiekimui miesto gyventojams.

Bendrovė tikina, kad perduodamo turto vertė ir amortizaciniai atskaitymai neturėtų įtakos šilumos tiekimo kainai.

Paklaustas, ko pas jį atvyksta aplinkos ministras, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas buvo šmaikščiai lakoniškas: "Ministrą atpūtė vėjas."

Iš tiesų S.Gentvilą domino ne tik pastarosios audros padariniai, bet ir vandentvarkos reformos klausimai, taip pat neseniai miestui perduotos eksperimentinės jėgainės "Geoterma" perspektyvos.

"Neseniai šią įmonę Vyriausybė perdavė Klaipėdos savivaldybei. Tai pažadėjau giliai "ministerijos kišenėse" ieškoti pinigų dujų katilams pakeisti biokuro katilais. Manau, kad dar šiais metais Klaipėdos savivaldybė galėtų mėginti pretenduoti į finansavimą, ir tikrai padėsime", – pažadėjo aplinkos ministras.

Seime pradėjus derinti Aplinkos ministerijos parengtą vandentvarkos reformos projektą, ministras pavyzdžiu pateikė būtent Klaipėdos įmones, kurios pirmosios regione pradėjo šių bendrovių stambinimo procesą, kai buvo sujungtos Klaipėdos miesto ir rajono vandentvarkos įmonės.

"Dabar tai yra pavyzdingiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė. Su jais kalbėjome, kaip tą reformą turėtume įgyvendinti ir kitose savivaldybėse. Konsultuojamės su geriausiais, kad atrastume tą tinkamą pertvarkos modelį, kad stiprūs regionai galėtų pasirūpinti silpnesniaisiais", – kalbėjo Klaipėdoje viešėjęs aplinkos ministras.

Taip pat S.Gentvilas susitiko su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais dėl žaliojo uosto koncepcijos.

"Jie turi gana ambicingų planų, tai susitikome išsiaiškinti, kokių įstatymų pakeitimų tam reikėtų", – teigė S.Gentvilas.

Kartu su kitais klaipėdiečiais Seimo nariais ministras dalyvavo susitikime ir su Klaipėdos pramonininkų asociacijos atstovais.

S.Gentvilas nujautė, kad su verslo atstovais laukia nelengvas pokalbis, bet esą geriau žinoti realią situaciją, šnekėtis ir išgirsti kritiką, nei tokie kalbėjimai vyktų už nugaros.

Ministras vakar aplankė ir Pervalką, kur vos prieš tris mėnesius paplūdimiuose buvo investuota nemažai lėšų ir sutvarkyta infrastruktūra, kurios po pastarojo štormo neliko.

"Labai gaila, ką tik viską įrengėme, sutvarkėme ir štai nuplovė audra. Penktadienį iš pat ryto lankysiuosi Palangoje, su kurorto meru apžiūrėsime paplūdimius. Žinau, kad Palangoje situacija geresnė nei Neringoje. Prie Monciškės pliažai paplauti gerokai, bet prie kurortinių vietų – mažiau. Dar susitiksiu su urėdu dėl vėjo išverstų medžių miškuose. Viską reikia susitvarkyti iki vasaros sezono", – teigė S.Gentvilas, neįvardijęs, kiek lėšų tam galėtų prireikti iš valstybės biudžeto.

Dėlioja galutinius taškus

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis patvirtino, kad tiek Finansų ministerija, tiek Turto bankas, kurie yra bankrutuojančios bendrovės „Geoterma“ valdytojai, siekia, jog Klaipėdos savivaldybė perimtų savo žinion šios įmonės materialųjį nekilnojamąjį turtą ir įrenginius.

Klaipėdos miesto taryba sutiko perimti Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esantį geoterminės jėgainės pastatą, šildymo katilus ir visą įrangą.

„O kadangi „Geoterma“ yra visai šalia mūsų rajoninės Lypkių katilinės, su bendrove „Klaipėdos energija“ matome galimybę panaudoti tuos įrenginius tiek šilumai perduoti į LEZ, tiek sudaryti galimybę ekstra atveju naudoti tuos dujinius katilus, esančius „Geotermoje“, šilumos gamybai miestui“, – paaiškino E.Simokaitis.

Ateityje galbūt būtų planuojama su Klaipėdos universiteto mokslininkais bandyti atgaivinti geoterminių vandenų išgavimą moksliniams tikslams, nes šildymui ši technologija yra per brangi, būtent dėl to bendrovė ir bankrutavo.

„Šiuo metu valstybės įmonė Turto bankas derina veiksmus su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – Finansų ministerija dėl galimo turto perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybei“, – patikino Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.

Eksperimentas nepavyko

„Geoterma“ šilumos gamybą pradėjo 2004-aisiais ir visą veiklos laikotarpį susidūrė su finansiniais sunkumais.

Eksperimentinis, milijonus kainavęs geoterminės jėgainės projektas galutinai žlugo, kai prieš ketverius metus šilumos gamybai karštą vandenį iš žemės gelmių naudojusios įmonės „Geoterma“ veikla buvo sustabdyta.

Tai lėmė dideli bendrovės įsipareigojimai ir nekonkurencingas šilumos gaminimas.

2017 m., sustabdžius jos veiklą, buvo paskelbtas 100 proc. bendrovės akcijų viešas aukcionas.

Tačiau bendrovę įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas buvo sustabdytas.

Dar po dvejų metų Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl „Geotermos“ bankroto bylos iškėlimo.

Esą tai buvo vienintelė alternatyva teisiniu būdu  likviduoti veiklos nevykdančią įmonę ir sudaryti galimybes išsaugoti bendrovės geotermijos įrenginius.

Paskola virto skola

Siekiant užtikrinti įmonei nuosavybės teise priklausančių geotermijos įrenginių veiklą, Turto bankas organizavo du bendrovei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursus, tačiau nė vienas neįvyko.

2019 m. rugpjūtį teismas „Geotermą“ pripažino bankrutavusia, įmonę nuspręsta likviduoti.

Jos įsipareigojimai kreditoriams siekė beveik 4 mln. eurų.

„Geoterma“ buvo pirmoji tokia jėgainė Baltijos regione, pradėta statyti Klaipėdoje 1997 m.

Pagrindinis jos finansavimo šaltinis buvo valstybės vardu gauta Pasaulio banko paskola.

Be valstybės lėšų, į 21,4 mln. eurų vertės projektą investavo Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra.

Liko vienintelė alternatyva?

Valstybės įmonė Turto bankas dar šių metų vasarį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei "Geoterma".

Esą tai buvo vienintelė alternatyva teisiniu būdu likviduoti veiklos nevykdančią įmonę ir sudaryti galimybes išsaugoti bendrovės geotermijos įrenginius.

Įmonės veikla buvo sustabdyta dar 2017 m. dėl didelių įmonės įsipareigojimų ir nekonkurencingos šilumos gamybos.

Toks sprendimas, anot Turto banko vadovo Mindaugo Sinkevičiaus, buvo priimtas kartu su Laikinąja geotermijos rėmimo grupe Seime bei Finansų ministerija.

Paskola – iš Pasaulio banko

"Geoterma" buvo įsteigta Vyriausybės 1995 m. Ši pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione pradėta statyti Klaipėdoje 1997 m.

Pagrindinis jos finansavimo šaltinis – valstybės vardu gauta Pasaulio banko paskola. Projektui buvo skirta ir Danijos aplinkosaugos agentūros bei Pasaulio aplinkosaugos fondo parama.

Bendrovė šilumos gamybą pradėjo 2004-aisiais.

"Geoterma" visą veiklos laikotarpį susidūrė su finansiniais sunkumais ir 2017 m. jos veikla buvo sustabdyta.

Nuo 2015 m. 76,5 proc. valstybei priklausančių bendrovės "Geoterma" akcijų valdo Turto bankas, likusias – įmonė "Lietuvos energijos gamyba".

Bandant gelbėti situaciją, 2017 m. buvo paskelbtas 100 proc. bendrovės akcijų viešas aukcionas.

Tačiau bendrovę staiga įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas buvo sustabdytas.

Nuomotis niekas nepanoro

2016 m. "Geotermos" nuostoliai siekė 456 tūkst. eurų, 2015 m. – 369 tūkst. eurų.

Esą reikalai pablogėjo, kai kaimynystėje pradėjo veikti termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda".

Bendras "Geotermos" pastatų, esančių Klaipėdos LEZ, plotas sudaro 1 663 kv. m, žemės sklypų plotas – 2,5 ha.

2017 m. lapkričio viduryje visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas leisti naujam investuotojui nuomoti "Geotermai" priklausantį turtą už ne mažesnį kaip 369 tūkst. eurų be PVM metinį mokestį.

Susirinkime nutarta, kad turtas bus išnuomojamas penkeriems metams su galimybe nuomos sutartį pratęsti, tačiau ne ilgesniam nei 21 metų laikotarpiui.

Buvo tikimasi, kad nuomininkas ne tik užtikrins už valstybės bei tarptautinių fondų pinigus pastatytos jėgainės turto priežiūrą, bet ir atgaivins pagrindinę bendrovės veiklą – šilumos gamybą.

Tačiau nuomininkų taip ir neradus, nuspręsta skelbti "Geotermos" bankrotą.

"Labai daug neaiškumų"

Pagrindinis "Geotermos" kreditorius – valstybė (Finansų ministerija), jai įkeistas bendrovės turtas (pastatai, inžineriniai tinklai ir įrenginiai).

Bendrovės "Geoterma" bankroto administratorė Raminta Valiulienė teigė, kad kreditoriai jau pateikė kreditorinius reikalavimus, juos bankroto administratoriai patikrino.

"Dabar, kai teismas priims nutartį dėl įmonės likvidavimo, mes kreipsimės į Vyriausybę su pasiūlymu, kad valstybė įsigytų šią įmonę. Bet yra toks teisinis kazusas – "Geoterma" priklauso Finansų ministerijai, kuri yra ir didžiausias šios bendrovės kreditorius, tik atstovaujama Turto banko", – dėstė R.Valiulienė.

Šiuo metu "Geotermai" teikiami kreditoriniai reikalavimai siekia 3,890 mln. eurų.

Įmonė yra skolinga Finansų ministerijai, ESO, darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, "Sodrai", kitoms bendrovėms.

"Lietuva tokios bankroto praktikos dar neturi. Paprastai bankrutuojančią įmonę kreditoriai nusprendžia pardavinėti viešose varžytinėse už rinkos vertintojų nustatytą kainą. O čia reikia remtis kitu Vyriausybės nutarimu, kuris yra aukščiau negu Įmonių bankroto įstatymas. Dar labai daug neaiškumų, kol kas nelabai suprantu, kaip čia kas vyks", – kalbėjo R.Valiulienė.

Iki praėjusio penktadienio buvo laukiama pasiūlymų iš investuotojų, kurie ryžtųsi nuomotis šią šilumą gaminančią įmonę, tačiau vienintelis konkurso dalyvis netiko.

"Iki nustatyto termino (lapkričio 30 d. 9 val.) gauta viena paraiška, bet potencialaus dalyvio pasiūlymas neatitiko keliamų nuomos konkurso sąlygų. Artimiausiu metu bus sprendžiama dėl tolesnių bendrovės "Geoterma" veiklos galimybių", – patikslino Turto banko atstovė ryšiams su visuomene Aldona Violeta Grinienė.

Po trylikos metų veiklos dar pernai pavasarį geoterminę jėgainę planuota parduoti. Tačiau Vyriausybė vis dėlto nusprendė Turto bankui (77 proc. akcijų paketo) ir "Lietuvos energijos gamybai" (23 proc. akcijų) priklausančią bendrovę įtraukti į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą. Privatizavimas buvo nutrauktas.

Beveik prieš metus "Geotermos" veikla buvo sustabdyta, tačiau, siekiant užtikrinti bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto racionalų valdymą ir naudojimą, nuspręsta konkurso būdu išnuomoti bendrovei priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą.

Lapkričio viduryje visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas leisti naujam investuotojui nuomoti "Geotermai" priklausantį turtą už ne mažesnį kaip 369 tūkst. eurų be PVM metinį mokestį.

Susirinkime nutarta, kad turtas bus išnuomojamas penkeriems metams su galimybe nuomos sutartį pratęsti, tačiau ne ilgesniam nei 21 metų laikotarpiui.

Buvo tikimasi, kad nuomininkas ne tik užtikrins už valstybės bei tarptautinių fondų pinigus pastatytos jėgainės turto priežiūrą, bet ir atgaivins pagrindinę bendrovės veiklą – šilumos gamybą.

Parodomoji geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pradėta statyti 1997 m.

Ekologinis eksperimentas Klaipėdos pašonėje nepasiteisino. Po trylikos metų veiklos dar pernai pavasarį geoterminę jėgainę planuota parduoti.

Tačiau Vyriausybė vis dėlto nusprendė Turto bankui (76,56 proc. akcijų paketo) ir "Lietuvos energijos gamybai" (23,44 proc. akcijų) priklausančią bendrovę įtraukti į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą. Privatizavimas buvo nutrauktas.

Beveik prieš metus "Geotermos" veikla buvo sustabdyta, tačiau, siekiant užtikrinti bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto racionalų valdymą ir naudojimą, nuspręsta konkurso būdu išnuomoti bendrovei priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą.

Lapkričio 13 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas leisti naujam investuotojui nuomoti "Geotermai" priklausantį turtą už ne mažesnį kaip 369 tūkst. eurų be PVM metinį mokestį.

Susirinkime nutarta, kad turtas bus išnuomojamas penkeriems metams su galimybe nuomos sutartį pratęsti, tačiau ne ilgesniam nei 21 metų laikotarpiui.

Tikimasi, kad nuomininkas ne tik užtikrins už valstybės ir tarptautinių fondų pinigus pastatytos jėgainės turto priežiūrą, bet ir atgaivins pagrindinę bendrovės veiklą – šilumos gamybą. Paraiškų nuomos konkursui laukiama iki lapkričio 30 d.

Parodomoji geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pradėta statyti 1997 m. Projektui buvo skirta Danijos aplinkosaugos agentūros bei Pasaulio aplinkosaugos fondo parama, taip pat pasitelkta ir Pasaulio banko paskola. Bendras "Geotermos" pastatų, esančių Klaipėdos LEZ, plotas sudaro 1 663 kv. m, žemės sklypų plotas – 2,5 ha.

Įmonė šilumos gamybą pradėjo 2004 m. ir po 13 metų veikla nutrūko. 2016 m. "Geotermos" nuostoliai siekė 0,456 mln. eurų, 2015 m. – 0,369 mln. eurų.

Esą reikalai pablogėjo, kai kaimynystėje pradėjo veikti termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda".

Strateginės svarbos objektas

Ekologiniam eksperimentui bendrovėje "Geoterma" patyrus fiasko, buvo mėginama gelbėti situaciją, tad prasiskolinusią įmonę nuspręsta privatizuoti.

Po trylikos metų veiklos dar praėjusį pavasarį sustabdyta geoterminė jėgainė turėjo būti parduota šių metų sausio pabaigoje.

Tačiau privatizavimas stabdomas, nes sausio 12 d. vykusiame Seimo posėdyje balsų dauguma buvo pritarta "Geotermai" pripažinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės statusą.

"Planuota parduoti "Geotermos" 100 proc. akcijų paketą už 1 eurą, viešo aukciono laimėtoją įpareigojant grąžinti bendrovės skolą Finansų ministerijai iki rugsėjo 1 d. Taip pat užtikrinant, kad įmonėje būtų tęsiami ES finansuojami projektai inžinerijos mokslinių tyrimų srityje ir ne trumpiau nei penkerius metus po privatizavimo mokslininkams būtų sudarytos sąlygos atlikti tyrimus pagal finansuojamus projektus bei programas geotermijos srityje", – teigė Turto banko Finansinio turto ir pardavimų departamento direktorius Benitas Jonikas.

Tačiau, pasikeitus "Geotermos" statusui, privatizuoti dabar bus galima tik apie 10 proc. bendrovės akcijų, tad veikiausiai norinčiųjų pirkti šias "ašaras" artimiausiu metu neatsiras.

Slegia milijoninės skolos

Pirmosios ir vienintelės geoterminio šildymo jėgainės akcijos priklauso valstybės įmonei Turto bankas (76,56 proc. akcijų paketo) ir bendrovei "Lietuvos energijos gamyba" (23,44 proc.).

2016 m. "Geotermos" nuostoliai siekė 0,456 mln. eurų, 2015 m. – 0,369 mln. eurų.

"Įmonės finansinė būklė šiuo metu yra labai bloga, susikaupė per 8 mln. eurų skolų, vien Finansų ministerijai skola viršija 3 mln. eurų. Čia ta paskola, kuri "Geotermai" buvo suteikta su valstybės garantija. Tačiau yra ir kitų kreditorių. Yra išduoti keli vykdomieji raštai antstoliams, įmonės sąskaitos areštuotos", – patikslino Turto banko Privatizavimo ir sutarčių rengimo grupės vadovė Girda Valiulytė.

Neatlaikė konkurencinės kovos

"Geoterma" šilumos negamina nuo šių metų kovo, nes nebegalėjo konkuruoti tiekdama šilumos energiją.

Esą įmonės reikalai pablogėjo, kai "Geotermos" kaimynystėje pradėjo veikti termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda".

"Geoterma" šilumos gamybą pradėjo 2004 m., ir po 13 metų veikla nutrūko.

Parodomoji geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pradėta statyti 1997 m.

Projektui buvo skirta Danijos aplinkosaugos agentūros bei Pasaulio aplinkosaugos fondo parama, taip pat pasitelkta ir Pasaulio banko paskola.

2016 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės nutarimu Turto banko valdoma "Geotermos" akcijų dalis buvo įtraukta į Privatizavimo objektų sąrašą.

Bendras "Geotermos" pastatų, esančių Klaipėdos LEZ, plotas sudaro 1 663 kv. m, žemės sklypų plotas – 2,5 ha.

Turto bankui (76,56 proc. akcijų paketo) ir bendrovei "Lietuvos energijos gamyba" (23,44 proc. akcijų) priklausanti įmonė "Geoterma" – pirmoji ir vienintelė geoterminio šildymo jėgainė Lietuvoje netrukus bus parduota.

"Geoterma" šilumos negamina nuo šių metų kovo, nes nebegalėjo konkuruoti tiekdama šilumos energiją.

2016 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės nutarimu Turto banko valdoma "Geotermos" akcijų dalis yra įtraukta į Privatizavimo objektų sąrašą.

Turto bankas atsakingas už bendrovės akcijų privatizavimo būdo nustatymą, privatizavimo sąlygų parengimą bei visų kitų reikalingų procedūrų vykdymą.

"Privatizavimo datos dar nežinome, pirmiausia vyks Privatizavimo komisijos posėdis, kai komisija patvirtins privatizavimo programą, tada bus paskelbta pardavimo data, pradinė pardavimo kaina. Tai turėtų nutikti artimiausią mėnesį", – patvirtino Turto banko Finansinio turto departamento direktorius Benitas Jonikas.

Įmonė šilumos gamybą pradėjo 2004 m. ir po 13 metų veikla nutrūko. 2016 m. "Geotermos" nuostoliai siekė 0,456 mln. eurų, 2015 m. – 0,369 mln. eurų.

Esą reikalai pablogėjo, kai kaimynystėje pradėjo veikti termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda". Ar "Fortum Klaipėda" turi planų įsigyti "Geotermą", jos atstovai oficialiai nepatvirtino.

"Bendrovę "Fortum" viskas domina, kas susiję su energetika. Mes investuojame į daugelį sričių. Jeigu ta įmonė bus parduodama, manau, "Fortum" svarstys galimybę: dalyvauti tame pirkime ar nedalyvauti. Viskas priklausys nuo to, kokios bus privatizavimo sąlygos ir kiti dalykai. Ir pasakyti, kad mus domina "Geoterma", dar negalime", – tvirtino bendrovės "Fortum Klaipėda" atstovas Andrius Kasparavičius.

Parodomoji geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pradėta statyti 1997 m. Projektui buvo skirta Danijos aplinkosaugos agentūros bei Pasaulio aplinkosaugos fondo parama, taip pat pasitelkta ir Pasaulio banko paskola.

Bendras "Geotermos" pastatų, esančių Klaipėdos LEZ, plotas sudaro 1 663 kv. m, žemės sklypų plotas – 2,5 ha.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui pakoreguoti Privatizavimo objektų sąrašą.

Investuotojams bus siūloma įsigyti 76,56 proc. „Geotermos“ akcijų, kurias dabar valdo Turto bankas. Dar 23,44 proc. akcijų priklauso energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonei „Lietuvos energijos gamyba“.

„Geotermos“ akcijos anksčiau jau buvo įtrauktos į privatizavimo sąrašą, tačiau 2013-ųjų balandį iš jo buvo išbrauktos. Neprivatizuoti įmonės tuomet prašė opozicinės Tėvynės sąjungos narys Jurgis Razma, kuris teigė, kad bendrovės išsaugojimas valstybės rankose svarbus ir mokslo tyrinėjimams.

Pernai „Geotermos“ pardavimo pajamos sumenko 40,2 proc. iki 1,252 mln. eurų, grynieji nuostoliai - 20,5 proc. 369,2 tūkst. eurų, joje vidutiniškai dirbo 15 žmonių.

Į privatizavimo sąrašą taip pat įtraukti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro valdomi 0,07 proc. „Pieno žvaigždžių“, 0,04 proc. „Agrovikos LT“, 0,001 proc. „Amilinos“, 0,006 proc. „Kėdainių grūdų“ ir 0,03 proc. „Nordic Sugar Kėdainiai“ akcijų paketai, Kūno kultūros ir sporto departamento valdoma Respublikinė mokomoji sporto bazė, Šilalės rajono savivaldybei priklausantis Šilalės knygynas.

Iš sąrašo išbraukta bendrovė „Autoūkis“, kurią rugsėjį už 1,2 mln. eurų įsigijo Vilniaus įmonė „Tripod Capital“, taip pat kelis kartus nesėkmingai bandyti privatizuoti Šiaulių turgus ir Jurbarko autobusų parkas.