Apdovanojimams įpusėjus vėl nuskambėjo E.Pauzos vardas. Menininkui buvo įteiktas specialus Kauno valstybinės filharmonijos prizas. Išlaikant intrigą iki pat renginio pabaigos ir paskelbus laureatus bei išdalijus dovanas, buvo atskleista, kad Geriausias 2019 m. kūrinys, iš 2 233 žiūrovų balsų surinkęs 219, E.Pauzos skulptūra "Su meile II".

"Visi apdovanojimai man svarbūs. Labai džiaugiuosi, kad kūrinys sulaukė tiek daug dėmesio. Tačiau kas nulėmė mano sėkmę, nesvarstau. Tiesiog dirbu toliau", – sako skulptorius.

Kuo skulptoriaus kūryba paperka? Profesionalumu ir kūrinių estetika.

Profesionalumas ir estetika

Šiuose didelio susidomėjimo kasmet sulaukiančiuose apdovanojimuose skulptorius nugalėtoju tampa nebe pirmą kartą – 2005-ieji ir 2008-ieji E.Pauzai taip pat buvo sėkmingi. Tai parodo, kad menininko kūryba yra vertinama ir žiūrovų, ir meno lauko profesionalų, o toks sutapimas nėra dažnas. Kuo skulptoriaus kūryba paperka? Profesionalumu ir kūrinių estetika.

E.Pauzos darbai nėra, perkeltine prasme kalbant, apibarstyti milteliniu cukrumi, kai norima išryškinti, kaip puikiai kūrėjas atkartoja realybę (nesvarbu, tapybos, skulptūros ar kito dailės žanro kūrinys) idealiai ją nukopijuodamas ir dargi išlygindamas visus jos netobulumus, kad žiūrovas, vos pažvelgęs į kūrinį, pajustų nepatogumą dėl akistatos su didingu realybės atvaizdu.

Skulptorius nuo realybės nenutolsta: jos formos, proporcijos E.Pauzos kūriniuose nėra deformuojamos, be to, idėjiškai menininko kūriniai atkartoja realybės epizodus.

Tikriausiai tai lemia ir menininko kūrybą sekančių jos gerbėjų ir profesionalų pagarbą bei įvertinimą. E.Pauza išlaiko skulptūros žanro ribas, neperkrauna darbų detalėmis ir vizualioje raiškoje vengia akivaizdžių kontrastų. Jo kūriniai – malonūs akims ir suteikiantys galimybę vizualiai patirti, pajausti darbus, o konceptualiai – pasukti galvą, įsitraukus į prasmių ir kontekstų žaidimą.

Moteris, vyras ir žąsys

Idėjiškai savo kūriniuose skulptorius žongliruoja paradoksais, ironija, suteikdamas pramogą ir džiaugsmą žiūrovams. Puikus to pavyzdys – Geriausiu 2019 metų kūriniu išrinktas darbas "Su meile II".

Vieno filmo herojus yra pasakęs: "Pasakose meilė įkvepia būti kilnų ir drąsų, tačiau realiame gyvenime meilė tėra pasiteisinimas dėl egoistiško elgesio." O kam įkvepia E.Pauzos "Su meile II"?

Nusikelti laiku į praeitį – tarpukarį – ir akimis įsispitrėti į du nepažįstamuosius, galbūt stabtelėjusius kur nors Laisvės alėjos viduryje, po liepomis, tingią birželio pabaigos popietę. Juk atšilus orams, prisėdus ant suolelio Laisvės alėjoje, stebėti praeivius, žingsniuojančius pagrindine miesto arterija, – malonus užsiėmimas. Apie ką su šalia sėdinčiu kaimynu būtų galima pasišnibždėti žiūrint į E.Pauzos skulptūros veikėjus?

Ar konfliktinė situacija, kurią galima įžvelgti šioje skulptūroje, gali būti dialogo su žiūrovu apie moterų emancipaciją paskatinimas? Galbūt.

Akivaizdu, kad moteris kažko nori, rodos, net reikalauja, nes visa jos figūra yra palinkusi į priekį, link vyro. Vyro poza spinduliuoja ramybę, o šiek tiek šonu pakreiptas veidas reiškia arba norą pabučiuoti, arba nepajudinamą kategoriškumą, įsmeigiant savo akis į moters ir pro sukąstus dantis iškošiant: "Bus taip ir ne kitaip, nes aš taip pasakiau."

Ar konfliktinė situacija, kurią galima įžvelgti šioje skulptūroje, gali būti dialogo su žiūrovu apie moterų emancipaciją paskatinimas? Galbūt. Tiek tarpukariu, tiek dabar ši tema nepraranda savo aktualumo ir sukelia diskusijas ar net ginčus.

Meno kūriniu elegantiškai paprovokuoti abiejų lyčių žiūrovus juk nėra nieko blogo. Tačiau nuo šios temos atitraukia viena, kiek keista, detalė kūrinyje – į žaislines panašios žąsys, kurias vaizduojamos moters ir vyro figūros laiko rankose. Tai citata iš 1934-ųjų, kai buvo kilusi vadinamoji žąsų krizė. To meto Vyriausybės nurodymu, kiekvienas asmuo, priklausomai nuo uždirbamos algos, turėjo įsigyti atitinkamą žąsų skaičių.

Toks posūkis prie žąsų tikrai netikėtas. Juk žąsis – mažoji gulbės versija, priskiriama moterų ir namų sričiai. Tai ir ištikimybės, neišsekančios laimės simbolis. Tad šio paukščio pasirodymas skulptūroje – kiek dviprasmiškas: ar tai parodymas moteriai, kad jos vieta turėtų būti namuose, rūpinantis buitimi? Ar gražus palaikymo, supratimo gestas, akcentuojantis buvimą drauge ir laimėje, ir nelaimėje (juk tiek moteris, tiek vyras rankose laiko po vieną žąsį, o tai reiškia lygybę)? Atsakymų gali būti įvairių. Tikriausiai kiek žiūrovų, tiek ir nuomonių.

Geriausio 2019 metų kūrinio autorius sako: "Seniai galvojau apie skulptūrą, skirtą miestui, kuriame gimiau ir kuris turi art deco veidą. Kūrinio vizualumas primena tarpukario skulptorių meistrų plastiką, o jo idėja nulemta "Fluxus" pasaulėjautos. Ir tai buvo geriausias mano 2019 metų kūrinys. Su meile – praeičiai ir ateičiai!"

Ši skulptūra ir jos prasmių ieškojimas tikrai tampa nuotykiu, į kurį pasinerti galima iki kovo 1 d. parodoje "Geriausias metų kūrinys" Kauno paveikslų galerijoje.

Kas? Paroda "Geriausias 2019 metų kūrinys".

Kur? Kauno paveikslų galerijoje.

Kada? Veikia iki kovo 1 d.

Pagerbtas ne vienas

Komisija išskyrė ir Žydrūno Šlajaus (kūrinys "Vanagas"), Viliaus Ksavero Slavinsko ("Visuma I, II"), Danieliaus Sodeikos ("Mirties šauklio taurė") darbus.

Atskirų įvertinimų sulaukė ir parodoje savo kūrinius pristatę Miglė Kosinskaitė, Sigitas Straigis, Romanas Averincevas, Mindaugas Pridotkas, Irmantas Kazlauskas, Sigutė Bronickienė, Birutė Sarapinienė, Jolanta Galdikaitė, Valerija Medelinskienė, Gintarė Jarašienė, Sigita Grabliauskaitė ir kt.

Šioje tradicinėje kasmet rengiamoje demokratiškoje parodoje dalyvauti gali visi norintys profesionalūs – turintys atitinkamą išsilavinimą – kūrėjai. Gausioje autorių ir kūrinių ekspozicijoje kiekvienas lankytojas galėjo rasti savo meno kūrinį ir balsuoti už jį.

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje veikiančią parodą aplankyti ir su laureatų darbais susipažinti galima iki kovo 1 d. Vasario 19, 21 d. 15 val. rengiamos edukacinės programos, kurių metu padedant tapytojai, edukatorei Eglei Velaniškytei lankytojai nagrinės plastikos kalbą, formos sprendimus, parodos autorių kūrybos pokyčius.

Žaidimas simboliais

Parodoje išsiskyrusi skulptūrinė E.Pauzos kompozicija "Su meile II" puikiai reprezentuoja žinomą menininką. Geriausių lankytojų ir komisijos įvertinimų sulaukęs kūrinys "Su meile" – tai žaisminga aliuzija į vieną tarpukario legendų – 1934-aisiais kilusią žąsų krizę.

1933 m. naciams atėjus į valdžią, Vokietijoje kilo įtampa prie Lietuvos jau prijungtame Klaipėdos krašte. Dėl šios ir kitų priežasčių, Berlynui paskelbus embargą lietuviškoms prekėms, Lietuvos paukštininkystę ištiko suirutė: ūmai radosi šimtai tūkstančių žąsų, kurių niekas nebepirko.

Vyriausybės rastas sprendimas išgelbėjo situaciją. Visiems valstybės tarnautojams, priklausomai nuo jų kategorijos, kitiems darbuotojams ir pensininkams – priklausomai nuo jų pajamų, nurodyta įsigyti tam tikrą kiekį skirtingos vertės žąsų. Pasakota, kad garsusis operos solistas Kipras Petrauskas algą gavęs žąsų būriu, keiksnodamas situaciją gynė savąjį pulką per pačią Laisvės alėją.

Visuotinės žąsų manijos aukos ir E.Pauzos kompozicijos herojai: inteligentiškos išvaizdos vyrukas ir jo koketė dama – abu nešini savomis žąsimis.

Išskirtinis bruožas

Į savo personažus E.Pauza pažvelgė kiek ironiškai, berniokiškai ir pozityviai. Kaip sako pats autorius, jo kūrinių idėjos gimsta socialinėje aplinkoje, o išraiškos forma – žaislų parduotuvėje.

Tuo menininkas išsiskiria Lietuvos moderniosios skulptūros kontekste, kuriame gausiai skleidžiasi abstrakti, asociatyvi kalba. E.Pauza siekia konceptualaus turinio, tačiau jį talpina realistinėje skulptūros formoje. Anot menotyrininkų, autorius ieško pusiausvyros tarp klasikinės skulptūros vertybių (tradicinių patvarių medžiagų, formos išraiškingumo ir išbaigtumo) ir sąvokų, būdingų šiuolaikiniam meniniam mąstymui (fikcijų kūrimo, paradoksalių situacijų, ironijos).

"E.Pauzos kuriami figūratyvai liudija autoriaus meistriškumą ir dėmesį kiekvienai detalei, tačiau realistinio vaizdavimo pasirinkimas nėra formalus ar savitikslis. Būtent tikroviškumas E.Pauzos kūryboje padeda skleistis autoriaus intencijoms ir žaismingoms, kiek sarkastiškoms mintims", – menininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kotryna Džilavjan.

Minties ir ekspresijos žaismas

Paroda stebina minties ir ekspresijos įvairove, kurią paprastai sunku pasiekti personalinėse parodose. Čia persipina gamtos peizažai, archajiški motyvai, žmonių ir gyvūnų portretai, natiurmortai, abstraktūs pojūčiais ir jausmais vedini darbai, architektūros ir miesto erdvių įkvėpti ieškojimai, dedikacijos patriotiniams jausmams, šių dienų realijas atliepiantys kūriniai bei pasivaikščiojimai po fantazijos ir vidinius menininkų pasaulius.

Skiriasi ir kūriniuose naudojamos medžiagos bei technikos. Šalia akvarelinės ir aliejinės tapybos, galima išvysti tekstilės ir grafikos darbų. Greta taikomosios dailės eksponatų šliejasi skulptūros kūriniai iš medžio, metalo, keramikos ar stiklo. Lankytojai gali aptikti netgi eksperimentinių darbų iš neįprastų medžiagų – tokių kaip arbatos pakeliai, plastikas, seni nebenaudojami rakandai ar silikonas.

Paveikslų išdėstymas erdvėje taip pat vertas atskiro paminėjimo. Kaip teigia tapytoja ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus edukologė Eglė Velaniškytė, rengiant šią parodą ir išdėstant erdvėje beveik šimtą darbų reikia atkreipti dėmesį į labai daug detalių, tokių kaip paveikslų formatai – ar jis horizontalus, ar vertikalus, ar mažas ar didelis, koks koloritas, netgi paveikslo emocija yra svarbi – ar paveikslas negatyvus ar pozityvus.

Ne vietoje pakabintas paveikslas gali užgožti kitą darbą arba priešingai – pranykti ir likti lankytojo nepastebėtas. "Čia kaip teatre scenografiją padaryti. Apšvietimas svarbu, siena, lubų aukštis. Suvaldyti šimtą kūrinių yra labai rimtas darbas", – sako E.Velaniškytė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Abipusė nauda

Parodoje eksponuojamų darbų temų ir technikos įvairovė negali netraukti lankytojų: juk kiekvienas gali rasti kūrinį pagal savo skonį ir dar pareikšti savo valią, steigti prizą laureatui. Susidomėjimas paroda akivaizdus: 1999 m. pirmą kartą surengus šią parodą, apdovanoti penki menininkai, pernai – jau trylika.

E.Velaniškytė yra įsitikinusi, kad toks parodos formatas pritraukia lankytojus ir prisideda prie meno sklaidos: "Auditorija gauna labai daug, ji jaučiasi gerai, jaučiasi svarbi, jaučiasi kad paisoma jos balso. Balsavimas labai pritraukia žmones."

Kai man sako, kad menas negražus, tai aš atsakau: kaip gyvename, toks ir menas.

Tačiau menininkė neapsiriboja išskirdama vien parodos auditoriją, o įžvelgia abipusę naudą: "Kai premijuoju menininką, ieškau tokio žmogaus, kuriam mano prizas padės pasitempti. Kai kuriems žmonėms tai padeda atsibusti. Po premijos kai kurie kūrėjai ima labiau savimi pasitikėti. Tai yra labai didelis šios parodos privalumas."

E.Velaniškytė taip pat įvertina ir kiekvieno dalyvio meninį įdirbį bei progresą, kuris matosi lyginant su praėjusiais metais. "Kai kurie menininkai užsikonservavę ir stovi vietoje, kiti stipriai paaugę ir su kiekvienais metais vis toliau auga. Smagu, kai menininkai plečia savo galimybes", – teigia ji.

Laimučio Brundzos nuotr.

Ši paroda taip pat yra puiki arena auditorijai pristatyti savo darbus. Visi profesionalūs menininkai gali teikti savo kūrinius, laisvai pasirinkti temą ir medžiagas. Anot E.Velaniškytės, tai ypač aktualu pradedantiesiems profesionalams ir mažiau laiko kūrybai galintiems skirti menininkams. "Yra žmonių, kurie tikrai neturi galimybių, gal mažiau tapo, kad galėtų daryti personalines parodas, nepriklauso jokioms menininkų grupėms, nepapuola į kuratorių organizuojamas parodas. Jiems ši paroda yra vienintelis langas į pasaulį parodyti savo darbus. Tai yra labai gražu ir sveikintina", – įsitikinusi pašnekovė.

Kodėl žmogus turėtų eiti į muziejų, o ne į kitas pasilinksminimo vietas? Todėl, kad menas yra formulė, kuri padeda suprasti gyvenimą ir padeda gyventi gyvenimą.

Tačiau toks demokratiškas parodos formatas turi ir minusų. Nors paroda taikosi būti apžvalgine, pristatančia Kaune kuriančius menininkus ir jų naujausius kūrinius, šį tikslą išpildo tik iš dalies, nes ne visi garsiausi Kauno menininkai noriai šioje parodoje dalyvauja. Anot E.Velaniškytės, kai kuriuos garsesnius kūrėjus būtent ir atbaido ši teminė bei profesionalumo lygio įvairovė.

Raštingumo problematika

Vaikštant po parodą kyla dilema – kaip teisingai pasirinkti ir įvertinti iš pirmo žvilgsnio sunkiai sulyginamus kūrinius? Naudojant tuos pačius argumentus sunku įvertinti realistinės, abstrakčios tapybos ar taikomosios dailės darbus. Tačiau E.Velaniškytė yra įsitikinusi, kad ne šie skirtumai yra svarbiausi renkantis už ką balsuoti: "Skiriasi geras darbas nuo blogo darbo. Yra paprasti profesionalumo kriterijai. O toliau viskas priklauso nuo skonio, kas ką mėgsta, kam kas gražu."

Panašu, kad auditorijos simpatijos linksta prie realistinės tapybos. Tai įrodo jau kelerius metus iš eilės parodos laureatu tampantis realistinės tapybos darbas.

Anot meno edukologės, realistiniai darbai populiaresni, kadangi perskaityti jų siužetą yra lengviau nei kitokių žanrų kūrinius, o meno kūrinio siužetas paprastai yra svarbesnis argumentas parodos lankytojams renkantis savo favoritus nei meninis profesionalumas.

Vis dėlto menininkė pabrėžia, kad ir realistiniams darbams įvertinti svarbios yra specifinės dailės žinios: "Pasakysiu gastronomiškai – žiūrėdamas į realistinį paveikslą žmogus įsivaizduoja, kad visą patiekalą suvalgė, bet iš tiesų pusė patiekalo lieka taip ir neparagautas. Su realizmu yra tas apgaulingas įvaizdis. Realizme irgi yra paslėptų dalykų, antras dugnas. Prasmė. Rebusas. Forma. Negana vien tik siužetą atpažinti. Jeigu užtektų tik siužeto, galėtume skaityti tik knygos nugarėlę, bet mes ją skaitome visą, nes yra kalba, meninė raiška."

Laimučio Brundzos nuotr.

Dailės žinioms gilinti muziejus rengia edukacines ekskursijas, kurias ir veda tapytoja E.Velaniškytė. Edukatorė savo vaidmenį mato kaip meno vertėjos, kuri padeda kūriniui prabilti visiems suprantama kalba, o žiūrovui padeda pamatyti kūrinių detales, formas, kurios galbūt liktų nepastebėtos, įvertinti kūrinio kompoziciją ir struktūrą, specifinę kiekvieno menininko raišką.

Menininkė yra įsitikinusi, kad meno pagrindinis vaidmuo ir misija yra atspindėti savo gyvenamą vietą ir laiką. Todėl gilindamiesi ir bandydami suprasti meną, bandome ne tiek patį meną suprasti, kiek įprasminti aplinkinį pasaulį, kuriame gyvename.

"Kai man sako, kad menas negražus, tai aš atsakau: kaip gyvename, toks ir menas, – juokiasi E.Velaniškytė, – kodėl žmogus turėtų eiti į muziejų, o ne į kitas pasilinksminimo vietas? Todėl, kad menas yra formulė, kuri padeda suprasti gyvenimą ir padeda gyventi gyvenimą. Šiemet daug gražių darbų. Įdomu, ką tauta išsirinks?"

Kas? paroda "Geriausias 2019 metų kūrinys"

Kur? Kauno paveikslų galerijoje

Kada? Geriausio metų kūrinio rinkimų rezultatai skelbiami vasario 16 d. 16 val. Paroda veikia iki kovo 1 d.

ELTA primena, kad tokia paroda, kurioje meno kūrėjai bei visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį, kasmet Kaune rengiama nuo 1999-ųjų.

Šįsyk parodoje „Geriausias 2019 metų kūrinys“ eksponuojami 93 autorių darbai. Juos pristato įvairaus amžiaus menininkai: nuo jauniausių, ką tik baigusių studijas, iki vyriausios – senjorų – kartos. Ekspozicijoje vyrauja tapyba, tačiau yra ir skulptūros, keramikos, tekstilės bei grafikos darbų. Kūriniuose atsispindi menininkų požiūris ir reakcijos į vyraujančias visuomenės nuotaikas bei aktualijas.

Parodos metu vyks edukacijos bei ekskursijos moksleiviams, studentams, suaugusiesiems bei senjorams. Jau šį sekmadienį numatytos dvi ekskursijos. Per jas kartu su tapytoja Egle Velaniškyte galerijos lankytojai ne tik analizuos, gėrėsis, vertins bei aptarinės dailininkų kūrybą, bet ir balsuos už labiausiai patikusį darbą bei kurs įspūdžių iš parodos piramidę.

Anot Kauno paveikslų galerijos atstovų, balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį kiekvienas apsilankęs parodoje gali iki vasario 15 dienos. Taip pat organizatoriai kviečia ir visuomenines organizacijas, kultūros (ir ne tik) įstaigas rinkti bei apdovanoti jiems patikusių kūrinių autorius. Laureatų paskelbimas ir apdovanojimas vyks vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Kitų autorių tekstuose ši paroda yra įvardinama ir reginiu, ir netgi reiškiniu. Ko gero, abu įvardinimai yra jai tinkami. Kiekvienais metais organizatoriai atlieka didžiulį darbą galvodami apie parodos architektūrą – estetiškai išeksponuoti per šimto menininkų kūrinius, kurių nevienija joks jungiamasis elementas – tikrai didelis iššūkis.

Kiekviena Geriausio metų kūrinio paroda, kad ir kokia nevienalytė ji būtų, žiūrovą pasitinka apgalvota ir kiek tik įmanoma vizualiai baigta ekspozicija, kurioje pristatomi ir tapybos, akvarelės, piešimo, grafikos, tekstilės, keramikos, odos meno, stiklo, mažosios plastikos, ir instaliacijos, vaizdo meno, objekto meno kūriniai. Ši paroda – reginys, atspindintis skirtingas dailės formas pasirinkusius Kauno menininkus, skirtingai išnaudojančius pasirinktų dailės šakų galimybes ir skirtingai suvokiančius estetikos kriterijus.

Šio reginio kontekste nereikėtų lyginti vienų menininkų su kitais. Paroda perteikia bendrą Kauno meninio lauko vaizdą, kuris Geriausio 2018 metų kūrinio parodoje yra laipteliu aukščiau nei buvo praėjusiais metais.

Jau vien dėl to, kad ekspozicijoje galima pamatyti vis daugiau jaunosios kartos menininkų, kuriančių Kaune, darbų. Jų raiškos formos yra laisvesnės, jie linkę eksperimentuoti, ieškodami savitos meninės kalbos; jaunųjų menininkų kūryboje pasirenkami motyvai gana asmeniški, reflektuojantys autentiškus vidinius pasaulius; rinkdamiesi kūrinio formatą jie dar nėra labai pasitikintys savimi, bet stengiasi tobulėti.

Paroda tampa jų išsigelbėjimo ratu ir kartą metuose jie pasiekia išsvajotąjį krantą, kuriame gali susitikti su žiūrovais, kolegomis.

Vyresnės kartos dailininkai renkasi aiškiau žiūrovui perskaitomus motyvus; didelį formatą, kuriame atsiskleidžia technikos išmanymas, meistrystė, profesionalumas. Vyriausios kartos dailininkai – priešingai – pasirinkdami formatą yra santūresni, tačiau raiškos prasme džiazuoja, nesiekdami nei nustebinti, nei priblokšti. Tiesiog mėgaudamiesi laisve.

Šių metų parodoje (kad ir kokia ji spalvota tiesiogine šio žodžio prasme) juntama ir globėjiška kuratorės ranka, kuri vieniems menininkams atvėrė galerijos duris, kitiems – patapšnojo per petį ir palinkėjo sugrįžti kitąmet. Todėl parodoje, neprarandant jos pirminės koncepcijos, išlaikomas balansas tarp skirtingų meninio profesionalumo lygių.

Skirtis tarp menininkų, kurie yra pripažinti ir aktyvūs Kauno (ir ne tik) meninio lauko dalyviai bei tų, kurie kuria tyliai, yra jaučiama. Ir šių metų ekspozicijoje ji tampa pliusu, žyminčiu, kuo Geriausio 2018 metų kūrinio paroda skiriasi nuo kitų Kauno mieste vykstančių parodų.

Ši aplinkybė, ko gero, ir leidžia parodą pavadinti reiškiniu. Kaunas nėra didelis miestas, parodinių erdvių jame ne tiek ir daug, todėl natūralu, kad pirmenybė jose pasirodyti yra skiriama Lietuvoje, užsienyje pripažintiems menininkams. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, mažiau aktyvūs kūrėjai atsiduria už borto. Todėl Geriausio 2018 metų kūrinio paroda tampa jų išsigelbėjimo ratu ir kartą metuose jie pasiekia išsvajotąjį krantą, kuriame gali susitikti su žiūrovais, kolegomis ir kūrybinio lauko atstovais. Paroda tampa galimybe parodyti save ir pažiūrėti į kitus – praplėsti savo matymo ir suvokimo lauką, pasisemti įkvėpimo ieškant naujų raiškos formų. Juk geri pavyzdžiai įkvepia.

Kita vertus, ir menininkai, kurie savo kūrybą parodo galbūt tik kartą metuose, žinomus kūrėjus gali šio to pamokyti, pavyzdžiui, atsipalaiduoti. Kad ir koks nedidelis tas mūsų miestas, vietos jame užteks visiems. Gerai, kad Kauno meninis laukas yra platus ir spalvotas, gerai, kad kiekvienas Geriausio 2018 metų kūrinio parodą aplankęs žiūrovas turi laisvę pasirinkti būtent tai, kas artima jam. Juk meno pasaulis tuo ir turi būti ypatingas, jog neturėtų turėti sienų.

Nuo 1999-ųjų organizuojamame konkurse šeštą kartą laurai atiteko tapytojui Pranui Griušiui.

P.Griušio paveikslas "Mano draugas – Tambovo vilkas" nurungė 110 kitų konkursui pateiktų darbų.

Realistinis dailininko paveikslas perteikia rusišką posakį. Jei kas nors, kieno draugystės nenorite, jus pavadina draugu, tai visada galite atšauti: "Aš tau ne draugas, Tambovo vilkas tavo draugas."

Realistinis dailininko P.Griušio paveikslas vaizduoja tupintį tokį vilką.

Autorius šį posakį pastaruoju metu galėjo išgirsti dažnai, nes prieš dvejus metus įsivėlė į seksualinio priekabiavimo skandalą, beje, tame pačiame konkurse. 2015 m. P.Griušio paveikslų kompozicijoje "Jų ieško policija", jo kolegės iš Vilniaus dailės akademijos (VDA) įžvelgė savo veidus, nutapytus ant Francisco Gojos aktų kopijų.

Kilo skandalas, bet profesorius ir VDA Vizualaus meno katedros vedėjas iš jo išbrido sausas ir dar tapo nugalėtoju tų metų geriausio kūrinio rinkimuose.

Meno lauko skerspjūvis

Parodos kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė pastebi: nuo 1999-ųjų vykstanti paroda kasmet paskatina vyresniosios ir jaunesniosios kartų menininkus, žymius ar Kauno parodų erdvėse retai matomus kūrėjus susitikti vienoje parodoje, kurios atsiradimo priežastis – noras vienybėje pažymėti Vasario 16-ąją, kurią švenčiant vyksta menininkų apdovanojimai.

"Parodoje ne tik aktyviai dalyvauja kūrėjai, ja labai domisi ir žiūrovai. Tai viena gausiausiai lankomų galerijos ekspozicijų. Kai kuriems autoriams Geriausias metų kūrinys yra vienintelė galimybė parodyti savo darbus, kadangi jie nerengia personalinių parodų, nedalyvauja grupinėse ekspozicijose, galbūt jų kūriniai nepritampa prie šiuolaikinių parodų koncepcijų ar jie tiesiog nori pasižiūrėti į savo darbus iš kitos pusės, pamatyti juos kitų autorių kūrybos kontekste. Ši ekspozicija parodo tam tikrą Kauno meninio gyvenimo skerspjūvį, atskleidžiantį ne tik tai, kas vyksta pagrindinėse miesto parodų erdvėse, bet ir jo paribiuose", – apibūdina E.Komkaitė-Baltušnikienė.

Garbės jausmas ir demokratija

Pagrindinę ekspozicijos dalį sudaro tapytojų drobės, greta – skulptūros, keramikos, tekstilės darbai.

"Kūriniai parodai nėra atrenkami, tačiau kiekvieno dailininko garbės reikalas yra ekspozicijai išrinkti geriausią savo kūrinį. Žinoma, stengiamės priimti profesionalus: baigusius meno srities studijas, priklausančius Lietuvos dailininkų sąjungai, aktyviai dalyvaujančius parodose Lietuvoje ar už jos ribų, bet tai nėra konstanta – į parodos dalyvius žvelgiame demokratiškai", – pažymi parodos kuratorė.

Kadangi ekspozicija yra labai marga, joje vienas greta kito eksponuojami ir labai skirtingi kūriniai, dėl to jos architektūra formuojama atsižvelgiant į daugybę kriterijų: ir į kūrinių dydžius, koloritą, atlikimo techniką ir kt.

Galimybė pasirodyti

Šiais metais tarp gausių dalyvių – tekstilininkai Andrius Valius, Birutė Sarapienė, skulptoriai Danielius Sodeika, Vytautas Umbrasas, tapytojai Vilius Ksaveras Slavinskas, Ausma Bankauskaitė, Eglė Velaniškytė, Pranas Griušys, Leonidas Alekseika, Alonas Štelmanas, Romanas Averincevas, fotografas Romualdas Požerskis, restauratorius, akvarelininkas Bangutis Prapuolenis ir daugelis kitų.

Kokią prasmę dalyvauti šioje demokratiškiausioje parodoje mato patys menininkai? "Dažniausiai šiuolaikinio meno parodos turi aiškiai apibrėžtą koncepciją. O ką daryti su kūriniu, kuris, atrodytų, atspindi gana aktualias visuomenės problemas, tačiau netelpa į rengiamų parodų rėmus, nes kuratoriai tyrinėja kitokias aktualias temas? Geriausio metų kūrinio paroda nėra teminė, taigi menininkai gali laisvai nagrinėti jiems rūpimus klausimus", – pastebi objekto meno atstovas Alvydas Urbietis, parodoje pristatantis instaliaciją "Neuronų funkcija emigracijos sąlygomis". "Man tai galimybė pateikti savo meninę interpretaciją aktualiu klausimu, nelaukiant, kol bus suorganizuota atitinkamos koncepcijos paroda", – sako jis.

"Pirma, man tiesiog patinka dalyvauti parodose. Antra, Geriausio metų kūrinio rinkimuose pateikiami patys naujausi Kauno menininkų darbai. Tai įdomi praėjusių metų apžvalga. Aplankius šią parodą galime matyti, koks yra Kauno miesto kūrėjų lygis. Ir, tikiuosi, mano darbas pakelia šią kartelę, o ne smukdo bendrą vidurkį", – sako jaunosios kartos menininkas Vulovak. Jo teigimu, šios parodos idėja trumpam suvienija daugelį miesto dailininkų. "Per atidarymą paprastai tvyro gera nuotaika. Eklektiška, kai kam juokinga, bet kartu savotiška paroda. Žinoma, labai norėčiau, kad Paveikslų galerija organizuotų atranką, pateiktų griežtesnius kriterijus, taip pakeldama šios parodos prestižą. Parodos idėja unikali, bet yra stiprių menininkų, kurie iš principo neneša savo darbų, nes jiems gėda dalyvauti, o paskutinė ekspozicijos salė – netgi juokingai atrodanti, kaip kažkas apibūdino – akvarelininkų būrelis", – sako pašnekovas, parodoje pristatantis kūrinį "Susiliejimas".

Jaunosios kartos tapytoja Laura Slavinskaitė įsitikinusi: jauniesiems menininkams privalu kuo aktyviau dalyvauti įvairiose parodose, po truputį pažindinant save su žiūrovu, kolegomis. Parodos yra galimybės išeiti iš savo kūrybinės studijos į viešąją erdvę, įvertinti savo kūrybą bendrame kūrėjų kontekste.

Menininkė prisipažįsta, po kiekvienos parodos užsideganti dar didesniu noru tęsti jau pradėtus kūrybinius darbus. "Man svarbu, kad tai, ką kuriu, nedulkėtų studijos kampuose, kad rastų savo žiūrovą, gimtų tarpusavio ryšys. Kuriu dėl savęs, bet ne sau. Tad dalyvavimas Geriausio metų kūrinio parodoje nėra išimtis", – sako L.Slavinskaitė.

Žvilgsnis iš šalies

Tapytoja Lina Morkūnaitė-Vilkelienė parodoje dalyvauja drauge su jaunosios kartos tapytoja Donara Manukian. Menininkėms paroda tapo tradicija, kuriai pagerbti šiais metais autorės sukūrė skulptūrą "Lito šmėkla", įgyvendindamos seniai mintyse užgimusią idėją.

Geriausio metų kūrinio paroda – tai kasmečio ritualo sudedamoji dalis, pažvelgimas į save iš šalies eklektiškoje paveikslų jūroje. Šią ekspoziciją sieju ir su Nepriklausomybes diena – laisve, kuri yra branginama mano širdyje", – nuomone pasidalija tapytojas Linas Jurčiukonis.

Deiviui Slavinskui Geriausio metų kūrinio rinkimų paroda svarbi tuo, kad savo kategorijoje yra demokratiška. Tapytojas pastebi, kad net ir apdovanojimai pastaruoju metu demokratiškėja. "Dalyvauju dėl kompanijos. Paroda – tai šventė Kauno menininkams ir man smagiau joje būti dalyviu, o ne svečiu", – sako D.Slavinskas.

"Įdomu, kai tarp parodos dalyvių užverda diskusijos, aistros. Laikui bėgant subkultūra kultūrėja. Vertinu šią parodą kaip vieną įdomesnių įvykių Kauno meniniame lauke", – sako tapytoja, dailės pedagogė Irena Mikuličiūtė-Mika.

Edukatyvi linija

Supažindinti publiką su Kauno meno lauke vykstančiais procesais, reflektuojančiais Geriausio metų kūrinio rinkimų parodoje, rengiamos edukatyvios ekskursijos, kurias veda tapytoja Eglė Velaniškytė.

"Edukacinės veiklos užsiėmimus užsisako ir mokyklos, ir pavienės suaugusiųjų grupės. Žiūrovai smalsūs – jiems įdomu susipažinti su kūrybine virtuve, jie daug klausinėja, domisi",– džiaugiasi E.Komkaitė-Baltušnikienė.

Parodos kuratorė primena: Geriausią metų kūrinį renka ne tik žiūrovai, tačiau ir profesionali komisija. Tiesa, žiūrovų ir komisijos nuomonės retai sutampa, tačiau vienas kitas atvejis per parodos rengimo istoriją yra pasitaikęs. "Jaučiame parodos poreikį. Publikai jos reikia, ir galerija į tai atsižvelgia. Tai bemaž vienintelė tokio pobūdžio ekspozicija visoje Lietuvoje", – reziumuoja E.Komkaitė-Baltušnikienė.

Kauno paveikslų galerijoje nuo šio šeštadienio lankytojus kviečia viena populiariausių ir daug žiūrovų dėmesio sulaukianti paroda „Geriausias metų kūrinys“. Nuo 1999 m. rengiamoje parodoje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį.

„Geriausio metų kūrinio“ paroda turi ir apžvalginę potekstę: galima pamatyti, kokios tendencijos vyrauja mene, kadangi ši paroda neturi koncepcijos ir menininkams nereikia taikytis prie duotos temos, tad jie turi galimybę į parodą atnešti tai, kuo gyvena, kaip jų išgyvenimai persikūnija į meno kūrinius.

Parodoje „Geriausias 2015 metų kūrinys“ savo darbus pristato 121 autorius. Kaip ir kasmet, čia gausu įvairiausių temų bei stilistikos kūrinių, tarp kurių kiekvienas lankytojas turėtų atrasti jam labiausiai patikusį.

Nugalėtojus rinks ne tik vertinimo komisija. Balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį iki vasario 14 d. 17 val. gali kiekvienas parodos lankytojas.

Laureatų paskelbimas ir apdovanojimas vyks Vasario 16-ąją.

Paroda veiks sausio 16 d. – vasario 21 d.

Kauniečiai myli tapytoją Praną Griušį – tai paaiškėjo paskelbus tradicinės Geriausio metų kūrinio parodos laureatą. Vienintelėje Kauno parodoje, kur laureatas renkamas žiūrovų balsais, jis penktą kartą susirinko publikos simpatijų daugumą.

Išgirsti publikos bei atskirai savo nuomonę kasmet pareiškiančios profesionalų – menotyrininkų ir muziejininkų – komisijos verdikto į Kauno paveikslų galeriją Vasario 16-osios popietę susirinko gausus kauniečių būrys.

„Per visą parodos istoriją, šiemet būta daugiausiai balsavusiųjų – 2045, kai paprastai balsuodavo vos per tūkstantį parodos lankytojų. Už P.Griušio tapybos darbą „Jų ieško policija“ savo balsus atidavė 135 balsavusieji“, – apibendrino Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vadovas Osvaldas Daugelis.

P.Griušio tapybos darbas finišą pasiekė cenzūruotas. Kūrinys, kurį sudarė beždžionių (kai kurios jų – žmogiškais bruožais) portretai ir trijų tapytojo kolegių dailininkių aktai, nutapyti Diego Velázquezo ir Francisco Goya stiliumi, į parodos pabaigą liko be aktų. G.Griušys užsiminė, kad, jo žiniomis, jo darbą savavališkai cenzūravo jame nutapytosios.

Eilinį kartą publikos jam suteikti laurai sukėlė apmąstymų. „Galbūt reikės savo kūrinių šiai parodai daugiau nebeteikti“, – užsiminė populiarusis autorius.

Profesionalų komisija geriausiais šiemet išrinko penkis kūrinius. Skulptoriaus Danieliaus Sodeikos darbą „44 požiūriai į realybę“ komisija įvertino už jautrų pokalbį su medžiaga ir kitomis realybėmis; Vytauto Umbraso skulptūrą „Laivas“ – už geros nuotaikos tradicijų palaikymą; Romualdas Požerskis komisijos apdovanojimą pelnė už fotografiją „Festivalis „Degantis žmogus“. Nevada“. Iš tapybos darbų komisija išskyrė Elenos Balsiukaitės „Asteroidą“ – jo autorė apdovanota už neblėstančią tapybos energiją; jaunosios kartos atstovės Gintarės Marčiulynaitės darbas „Nuobodžios peržiūros“ – už vaivorykštę nuobodybėje.

Laureatams įteikti Kauno miesto savivaldybės ir kiti organizacijų bei privačių asmenų įsteigti apdovanojimai. Atskiru prizu jam patikusį kūrinį apdovanojo architektas Audrys Karalius. Labiausiai pastebėtas ir įvertintas tapo V.Umbraso „Laivas“ – jam atiteko daugiausiai apdovanojimų.

Antradienį – paskutinis šansas aplankyti parodą, vasario 18 d. ekspozicija bus nuimama. Kauno paveikslų galerija veikia iki 17 val.