Be vasariškojo „Auksinio proto“ čempiono titulo jam atiteko ir 2 000 eurų piniginis prizas. Antrąja vieta džiaugėsi 43 m. vilnietis analitikas Tomas Vaičiulis, pelnęs 1 000 eurų, o bronzinę trečiąją vietą užėmė 21 m. studentas iš Vilniaus Rytis Stankevičius. Beje, Rytis jau yra tituluotas intelektinių žaidimų nugalėtojas – pavasarį jis tapo viktorinos „Kas ir kodėl?“ laimėtoju.

Kiti trys auksinio vasaros žaidėjų šešeto nariai taip pat neliko be dovanų – 61 m. istorikė Rasa Černiauskaitė iš Anykščių, 43 m. vilnietė projektų vadovė Eglė Mykolaitienė ir 37 m. vadovas iš Vilniaus Kęstutis Vaškevičius buvo apdovanoti pasiplaukiojimu laivu Trakuose, Galvės ežere.

„Žaidžiant visada jaučiau šiek tiek jaudulio, tačiau patirti naujų įspūdžių buvo labai įdomu. Su kiekvienu klausimu vis labiau įsitraukdavau į žaidimą, o tuomet pasidarė labai azartiška. Stengiausi susikaupti, nesiblaškyti ir nesileisti į emocijas, nes jos trukdo mąstyti“, – po pergalingo žaidimo pasakojo G. Arbačiauskas.

Žinomas aktorius prisipažino, kad žinojo ne visus atsakymus – kartais teko pasikliauti intuicija. „Kartais tiesiog spėjau. Žinojau, kad jei nepateiksiu jokio atsakymo, neteksiu ir galimybės pelnyti taškų. Žaidimas išties labai įtraukiantis. O svarbiausia – čia ateidamas niekuo nerizikuoji. Jei negalvoji, kaip atrodai ar kaip pasirodysi, gausi tik teigiamų dalykų – kažką sužinosi, pasisemsi teigiamų emocijų, o gal ir laimėsi“, – sakė G. Arbačiauskas.

„Auksinio proto. Vasaros“ lygos nugalėtojas dėkojo ir komandų partneriams žaidime. Juk kartu pateikti atsakymai taip pat tapo sėkmės ir pergalės dalimi. Laimėjimą G. Arbačiauskas ketina skirti artimųjų dovanoms ir, galbūt, kelionei. Aktoriui artimi kalnai, gamta. Keliauti jis mėgsta nuo nieko nepriklausant, savarankiškai pasirenkant maršrutą, išvengiant didelių žmonių susibūrimų.

Intelektiniai žaidimai G. Arbačiauskui nėra naujiena – prieš metus jis tapo viktorinos „Kas ir kodėl?“ prizininku. Drauge su šeima Giedrius mėgsta žaisti stalo žaidimus, ypač susijusius su Lietuva ir kelionėmis po ją. Jo skaitomų knygų sąraše daugiausia poezijos.

„Įvairiausios literatūros tenka skaityti garsinant televizijos laidas, įskaitant audio knygas, tad grįžęs namo noriu save „susirinkti atgal“, o geriausiai tai padaryti sekasi skaitant poeziją ir tapant“, – sakė G. Arbačiauskas.

O „Auksinis protas“ nesustoja – jau po savaitės, rugsėjo 3-iąją, prasidės naujas, aštuntasis populiariausio Lietuvoje intelektinio žaidimo sezonas. Jo vedėjai Arūnas Valinskas ir Andrius Tapinas žiūrovams žada intriguojančių pasikeitimų.

Trečiadienį 19.30 val. LRT laidoje „Gyvenimo spalvos“ savo istorija dalysis ir savanoriais dienai taps aktorius G. Arbačiauskas su žmona Agne. Jie drauge su maltiečiais padės senoliui Antanui.

Jis neslepia, kad meniška profesija buvo jį įklampinusi į linksmybių liūną, iš kurio išbristi padėjo žmona Agnė. „Ačiū už jos kantrybę, už meilę. Labai tai vertinu ir prisiminsiu, kol gyvas būsiu“, – sako žinomas aktorius ir filmų „balsas“.

Drauge su maltiečiais nukeliavę į senolio Antano namus, G. ir A. Arbačiauskai griebėsi tvarkymo darbų.  „Jei daryti, tai gerai. Ne dėl akių. Žmogus čia gyvens ir jei liks kokie neuždažyti plotai, vis tiek bus nesmagu. Sako, reikia viską daryti iš širdies. Tada ir mažiausi darbai įgauna prasmę“, – sako senolio kasdienybe pasirūpinęs aktorius.

„Ne visiems lemta daryti didvyriškus darbus, didžiulius žygius. Jei dirbi aistringai, iš širdies, tada darbas turi prasmę. Va, išdažytos lubos turi prasmę – kitam žmogui bus šviesiau. Jei darytumei atmestinai, geriau nedaryti – nei pačiam, nei kitam bus geriau“, – apie savanorystę kalba G. Arbačiauskas.

Kazio Binkio eilėraščius prakalbinantis aktorius E. Jaras pristatys naują programą pavadinimu „C40“, kuriam talkins žinomas perkusininkas Gintautas Gascevičius. Daugeliui žinomi K. Binkio poezijos perlai ne vienam atėjusiam bus didelis atradimas, kurių skaitymas virs jaukiu spektakliu intymioje prieblandoje.

Antrojoje vakaro dalyje gražiausiomis dainomis apie meilę dalinsis dainuojantis aktorius G. Arbačiauskas. Atlikėjas teigia, kad jam būti savitam padeda dainuojamoji poezija. „Man muzika reiškia labai daug, tai ir poilsis, ir darbas, ir kūryba. Muzikuoju nuo vaikystės, man muzika yra mano išraiška“. G. Arbačiausko pasirodymuose dominuoja H.Radausko, J.Degutytės, J.Strielkūno, Antano Jonyno bei jo paties kurti tekstai, „apvilkti“ paties kurta muzika. Romantiškų meilės dainų koncertas, apipintas dangaus kūnų paslapties laukia visų apsilankiusių vėsų paskutinį rudens penktadienį VU planetariume.

Bilietus platina www.bilietai.lt. Bilietų kaina 10 eurų, koncerto dieną – 12 eurų.

Dainuojančius aktorius šįkart vertino etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, aktoriai Adolfas Večerskis ir Kristina Kazlauskaitė bei Vilniaus sinfoniettos vadovą Vytautą Lukočių laikinai pakeitęs maestro Donatas Katkus.

„Auksinio balso“ vakarą pradėjo aktorius Giedrius Arbačiauskas. Muzikinio projekto dalyvis žiūrovus ir komisiją nukėlė į praėjusius amžius ir įkūnijo rašytoją. Sauliaus Mykolaičio dainą „Nemiga“ atlikęs aktorius pagyvino Šekspyro sonetais.

„Pasirinkote tokį nelengvą uždavinį, bet tai – garbinga, juk mūsų profesijos žmonės turi užsikelti kartelę. Ne šiaip sudainavote dainelę, o padarėte mažą spektaklį, tai buvo muzikinis monologas. Be to, turite puikų balsą ir labai platų diapazoną“, – pagyrų negailėjo K. Kazlauskaitė

G. Arbačiausko daina įspūdį paliko ir A. Večerskiui: „Žinau šitos dainos turinį ir jos plonybes. Man buvo gražu, kad suradome ne skausmą, o pozityvą, kuris buvo paslėptas šioje skaudžioje romantikoje. Galėčiau suabejoti vizualiniais sprendimais, bet užklupęs vidinis jaudulys buvo vertas daugiau nei dešimties balų.“

Z. Kelmickaitei aktoriaus atlikta „Nemiga“ pasirodė pernelyg pompastiška, ir pasirinktas istorinis personažas šiek tiek užgožė kūrinį.

Lina Rastokaitė pasirinko lietuvių liaudies dainą „Lakštingalėlė“. Su dar viena moterimi ir mergaite nedidelį etiudą atlikusi aktorė dainos pabaigoje į sceną įvežė karstą. Šis jos sprendimas neliko nepastebėtas komisijos.

„Jei žemaitė gali taip jautriai dzūkiškai padainuoti ir nepadaryti klaidų, ji yra verta dešimties balų. Tik turiu pridurti, kad trise stovėdamos ir dainuodamos pasakėte viską, ir nežinau, ar reikėjo to karstelio“, – kalbėjo Z. Kelmickaitė.

Aktorę K. Kazlauskaitę L. Rastokaitės atliktas kūrinys sujaudino iki ašarų: „Linos balsas – ne tik auksinis, bet dar ir apkaišytas deimantais. Girdėjau jus įvairiuose žanruose, išskyrus liaudies. Šiandien mane dar kartą labai nustebinote ir sujaudinote.“

Visiškai kitokio žanro dainą – „Love Runs Out“ pasirinko aktorius Rokas Petrauskas. Z. Kelmickaitės teigimu, šiame pasirodyme buvo tikro šarmo ir pasiutimo. Jai antrino K. Kazlauskaitė: „Tik aktoriai arba labai geri dainininkai dainuoja vidumi, taip, kaip jūs šiandien. Jūsų daina įtikino ir pasiekė mus visus.“

Rasa Rapalytė atliko kūrinį „Blues In The Night“, o jo pabaigoje į sceną skrido daugybė pliušinių žaislų, tiesa, toks sprendimas nepaliko įspūdžio komisijai.

„Balsą jūs turite, ir tai seniai žinau. Šiandien jūs jį suvaldėte puikiai. Tik nelabai supratau dramaturginio sprendimo“, – aiškino aktorė K. Kazlauskaitė. Jai kiek tiesmukiškiau antrino Z. Kelmickaitė: „Veiksmas scenoje buvo nevykęs, o dainavimas – labai neblogas.“

Marius Jampolskis atliko dainą „Mafija“. A. Večerskis, jo žodžiais, dar kartą įsitikino, kad M. Jampolskio fantazija yra neišsenkanti. Jam pritarė ir K. Kazlauskaitė: „Mes ne tik matome, bet ir jaučiame, ką darai scenoje. Tavo balsas šiandien buvo visai neauksinis, bet jis labai tiko tavo pasirinktam personažui. Turiu eilinį kartą pasveikinti su dar vienu fantastišku pasirodymu.“

Neringa Nekrašiūtė „Auksinio balso“ scenoje surengė tikrą vestuvių puotą ir suvaidino neblaivią paliktą nuotaką. Šis vaidmuo įtikino komisijos narius ir jie negailėjo aktorei liaupsių: „Taip atliekamo „La Perichole“ dar nemačiau. Jūsų žavesys ir grakštumas užbūrė mus visus“, – tikino Z. Kelmickaitė.

Aktorės K. Kazlauskaitės teigimu, išgėrusį įtikinamai suvaidinti yra labai sunku, o N. Nekrašiūtės pasirodymas buvo labai moteriškai trapus ir lengvas. Jai pritarė ir A. Večerskis: „Keturiasdešimt metų scenoje pravaidinau girtuoklį. Ir galiu pasakyti, kad šiandien jūs buvote labai meniškai neblaivi.“

Vidas Bareikis suvaidino vieną namuose likusį vyrą. „Tai – dviejų savaičių senumo istorija, kai žmona išvyko į Kretą. Iš pradžių labai džiaugiausi, bet tas džiaugsmas neilgai truko“, – pasakoja V. Bareikis

A. Večerskiui nuotaikingas pasirodymas paliko teigiamą įspūdį: „V. Bareikis kiekviename numeryje yra supersavitas. Jis padarė viską, kad aš į jį žiūrėčiau tiek laiko, kiek jis buvo scenoje.“

K. Kazlauskaitė teigė, kad aktorius V. Bareikis visuomet ją žavi savo išradingumu. „Esate labai ryški asmenybė, vaikščiojantis kūrybinis lobynas. Manau, kad užsikėlėte kartelę gana aukštai, ir šį kartą pasirodymas nepaliko labai gilaus įspūdžio. Vis dėlto vertinu jus aukščiausiu balu“, – kalbėjo aktorė.

Aistė Motiejūnaitė pasirodymui įgyvendinti pasitelkė lėlių teatro aktorių, šį sprendimą sveikino komisijos nariai.

„Tai turbūt vienintelis numeris, kuriame pajutau vienatvę. Jūsų pasirodyme vaidinusi lėlė – tarsi atskiras žmogus su savo išgyvenimais, bet jus siejo tam tikra grandinė. Tas etiudas su lėle tiesiog spinduliavo vienatve“, – tikino Z. Kelmickaitė.

Projekto vedėjų vairas taip pat patikėtas gerai žinomai aktorių porai, kurių duetas scenoje – naujiena. Tai – Giedrius Savickas ir Andrius Rožickas.

„Auksinio balso“ dalyvių pasirodymus vertina komisija, kurioje – Zita Kelmickaitė, Nomeda Kazlaus, Vytautas Lukočius bei komisijos pirmininkas Zbignevas Levickis. Ne mažiau svarbus bus ir televizijos žiūrovų balsas.

Pirmasis į sceną lipo Giedrius Arbačiauskas su savo kūrybos kompozicija pagal Antano Jonyno eiles „Baltosios naktys“. „Džiaugiuosi, kad pasirinkote dainą apie meilę“, – sakė komisijos pirmininkas. Jo teigimu, aktorius, pirmajam pasirodymui pasirinkęs gitarą, ja prisidengė, tačiau daina pasirodė atlikta labai nuoširdžiai, todėl Z. Levickis aktoriui skyrė 10 balų. „Kai dainuoja bardas, esminis jo sugebėjimas – nepersistengti. Tai Giedriui puikiai pavyko, tačiau jei tokiam patyrusiam žmogui iš karto parašysi 10, jis sakys, kad komisija – labai nepatyrusi, todėl rašau 9“, – paaiškino Z. Kelmickaitė. „Labai malonu, kad dainuojate savo kūrybos dainą“, – pagyrė N. Kazlaus ir davė patarimų bei skyrė 8 balus. V. Lukočiaus žodžiais, aktorius buvo nuoširdus ir atviras, ir visiems, kurie yra scenoje, reikia iš jo pasimokyti. 

Marius Jampolskis, pritariamas dainos autoriaus Deivido Zvonkaus pianino partijos, pasirodė su kūriniu „Kur Tu, Lietuva“.„Marius yra dainuojančio aktoriaus, kuris žino, kad gerai „paduotas“ žodis jaudina, pavyzdys. Tai buvo išraiškinga, įtikinama“, – skirdama 9 balus sakė N. Kazlaus.

Z. Levickiui dainos žodžiai pasirodė kiek šokiruojantys, tačiau švelni melodija – viską atperkanti. Pagyręs tobulą atlikimą, jis aktoriui skyrė 10 balų. „Padarėte puikų tandemą, mane labai užkabinote, tai nebuvo tik šou, temos, kurias gvildenote, rimtos“ – skirdamas 10 balų sakė V. Lukočius.

Rasa Rapalytė į sceną žengė su Edith Piaf kūriniu „La Vie En Rose“. „Labai mėgstu prancūzišką muziką, dievinu E. Piaf ir galvojau, kad tikrai parašysiu 10. Nesupykite, esate puiki atlikėja, bet pritrūko dramatiško žvilgsnio“, – nutarė Z. Kelmickaitė. Kritikos žodžių rado ir Z. Levickis. Jo manymu, labai gerai žinomos dainos pasirinkimas buvo rizikingas, tačiau galiausiai aktorę įvertino devynetu. „Man pritrūko būtent vidinio veiksmo, plano, ką norite šia daina pasakyti. Dainavimas čia tikrai nėra stiprioji jūsų pusė, todėl paieškokite spalvų“, – siūlė N. Kazlaus skirdama 8 balus. Trūkumų neįžvelgė tik V. Lukočius pasirodymą įvertinęs 10 balų.

Vidas Bareikis pirmajam pasirodymui pasirinko savo kūrinį „Žmogus orkestras“. „Man pasirodė, kad dantys jums trukdė dainuoti, juos reikia patrumpinti“, – bandė pokštauti Z. Levickis ir skyrė 10 balų.

„Vidai, tai buvo nuostabiai gerai, nes jūs, kaip aktorius, žinote savo stipriąsias puses. Be abejo, aktorius ir yra kaip orkestras, jis savyje turi tiek spalvų, kiek jūs parodėte“, – žavėjosi N. Kazlaus rašydama 10 balų. Teigiamai pasirodymą vertino ir Z. Kelmickaitė: „Esate tas žmogus, kuris parodėte visiems, kas yra išmonė: viskas buvo apskaičiuota ir sustyguota“. Prie pagyrų prisidėjo ir V. Lukočius.

Neringos Nekrašiūtės pasirinkimas – Celine Dion daina „All by myself“. Komisijos nariai buvo sužavėti tiek kūrinio pasirinkimu, tiek atlikimu. „Pirmą kartą šiandien yra ne tik rimtas startas, bet ir rimta paraiška dainavimui“, – skirdama 10 balų kalbėjo Z. Kelmickaitė. Z. Levickis dėkojo už kūrinio pasirinkimą, o N. Kazlaus įžvelgė asociaciją su Amerikos aktorėmis, kurios ne tik puikiai vaidina, bet ir puikiai dainuoja. „Džiaugiuosi, kad kaip aktorė galėjote slėptis po etiudais ir mizanscenomis, ką puikiai mokate, tačiau atsistojote ir padainavote“, – gyrė V. Lukočius.

Lina Rastokaitė, talkinama dviejų šokėjų, pasirodė su uždegančiu miuziklo „Chikaga“ popuri. „Lina viską atliko labai puikiai. Smagu matyti tokią užsiangažavusią miuziklo artistę. Ji perteikė mums tikrą miuziklą“,  – skirdama 10 balų kalbėjo Z. Kelmickaitė. V. Lukočius taip pat negailėjo gerų žodžių ir aukščiausio įvertinimo: „Šį vakarą pagaliau pabudinote mus visus iš miego. Žinau, kad sunku, reikia ir judėti, ir dainuoti. Lina ir kniaukia kaip katytė, ir rėkia kaip policininkas. Neatlaikysime, jei taip ir toliau“.

„Geras šou, tokio ir reikia šiame projekte. Jautėsi, kad žinote, ką darote. Pradžia labai efektinga“, – įvertino N. Kazlaus, tačiau skyrė 9. Z. Levickis pripažino šios aktorės niekada nematęs tokiame amplua, ir skirdamas 10 džiaugėsi, kad ši nepabijojo scenoje parodyti tiek daug veiksmo.

Gruzinų ir armėnų kilmės aktorė Inga Maškarina atliko gruzinišką kūrinį „Ax Turfav, Turfav“. „Kai tik prasideda koks orkestro intarpas – jūs ilsitės. Taip negali būti, jūs turite būti muzikoje, todėl parašysiu 9“, – paaiškino Z. Kelmickaitė. Z. Levickis aktorės pasirodymą įvertino tokiu pačiu balu: „Labai džiugu, kad pasirinkote dainą, kuri labai skiriasi nuo kitų, kurios šį vakarą skamba, bet man pritrūko šou“.

„Nuostabi daina, labai emocionali ir labai gili, reikalaujanti vidinio monologo. Manau, kad šiandien negalėjome susidaryti tikro įspūdžio dėl to, kad jūs sergate“, – rašydama  8 balus, motyvavo N. Kazlaus.  

Rokas Petrauskas prisistatymo vakarui pasirinko Andrius Mamontovo dainą „Mėnulio veidas“.

„Kompaktiškas pasirodymas man buvo per trumpas. Manau, kas jūs su laiku šiame projekte ištobulėsite“, – sakė Z. Levickis. Atpažinusi grupės „Neteisėtai padaryti“ dainininką komplimentų negailėjo ir Z. Kelmickaitė. „Kokie užmojai, koks mąstymo mastelis, tik apie dainavimą dar reikia pagalvoti“, – siūlė V. Lukočius, skirdamas 10 balų.

Pirmoji „Auksinio balso“ laida LRT televizijos eteryje – rugsėjo 10 d.

Ketvirtadienį 19 val. Kauno Teatro klubas pasiners į šviesą ir šilumą žadančią poeziją ir muziką. Valstybinio Jaunimo teatro aktoriai, puikiai pažįstami publikai iš savo vaidmenų teatre, kine, televizijos serialuose – Andrius Bialobžeskis ir Giedrius Arbačiauskas – pristatys naują bendrą programą, pavadintą ,,Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu” pagal Henriko Radausko kūrybą.

Abu aktoriai yra neabejingi poezijai, ją mėgsta, ją jaučia, ją emocionaliai skaito ir dainuoja. A. Bialobžeskis turi nemažai mėgstamų poetų, yra paruošęs programas pagal Sigito Gedos, Vytauto Mačernio, Marcelijaus Martinaičio kūrybą, yra įskaitęs Maironio eilėraščius kompaktinei plokštelei. Aktorius įsitikinęs, kad „poezija aktorystei – geras urvas. Esi laisvas surasti ten emocijas, kurios tau reikalingos, ir asociatyviai sukurti siužetą. Ir žmonės gerai klauso poeziją. Turim brangakmenį ir vertiname jį. Gerai, kad ne masiškai“.

A. Bialobžeskio pirmoji pažintis su poezija prasidėjo studijuojant, kai susipažino su tame pačiame kurse besimokančiu Alvydu Šlepiku. Bendraudamas su juo, būsimas aktorius pateko į poezijos vidų, matė, kaip ji kuriama. Nuo to laiko aktoriui patiko važinėti su poetais, klausytis, kaip jie patys kalba apie poeziją. „O jiems (poetams) labai nepatinka, kaip jų eilėraščius skaito aktoriai. Kai jie pradeda apie tai kalbėtis, nusisuku į langą arba apsimetu, kad pats esu poetas“, - atvirauja menininkas.

Dėl darbų gausos nesiskundžiantis, aktorius, humoro laidos parodijų kūrėjas, filmų garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas G. Arbačiauskas mėgsta dalintis savo kūryba su kitais. “O turėti tokią galimybę ir yra sėkmė. Įvairi veikla viena kitą papildo ir leidžia nesustabarėti”, – džiaugiasi Giedrius.

Būdamas maždaug 12 metų G. Arbačiauskas suvokė, kad nebus nei kosmonautu, nei lakūnu, nei karininku. Tuo metu ir užgimė noras kurti dainas bei vaidinti. Pirmąją savo gitarą nusipirko dar sovietmečiu už 23 rublius. Namo vežėsi kaip didžiausią brangenybę įsivyniojęs į celofaną. Pirmąją dainą parašė besimokydamas mokykloje pagal Janinos Degutytės eiles. Ėmė kurti ir savo žodžius bei muziką. Dabartinėje jo kūryboje nemažai Henriko Radausko, Antano Jonyno, Janinos Degutytės, Tomo Venclovos, Jono Strielkūno ir Rimo Buroko eilių. Tai atsispindi jo pirmoje kompaktinėje plokštelėje „Vienaragis“, įrašytoje kartu su žmona, violončelininke Agne Arbačiauskiene. Netrukus dienos šviesą išvys ir antroji kūrėjo plokštelė.

Dviejų aktorių muzikos ir poezijos programa suteiks H.Radausko eilėraščiams naujų spalvų, išsiskirs vaizdinių bei garsų įvairove. Juk pats poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmės. Neabejotinai dauguma atėjusių pasiklausyti šių talentingų aktorių atras juos iš naujo – romantiškus, artimus, nuoširdžius, net kiek sentimentalius.

Tad vasario 26 d. 19 val. kviečiame kartu su aktoriais paklaidžioti po eilėraščių galaktikas.

Animacinėje komedijoje „Kalakutai, atgal į ateitį“, priversiančioje nusišypsoti net didžiausius niurzglius, susitiksime su elitiniais šių sparnuočių atstovais. Tam, kad kalakutai sužibėtu intelektualiniais, koviniais ir strateginiais sugebėjimais, pasidarbavo ne tik garsiosios „Šreko“ serijos prodiuseris Aronas Warneris ir keli šimtai kūrybinės grupės narių.

Lietuviškai dubliuotą filmo versiją įgarsino žinomi ir patyrę aktoriai, kurie įsimintiniems charakteriams pridėjo dar daugiau šmaikštumo. Kartkartėmis jie suteikė kalakutams tautinių bruožų ir sklandžia lietuvių kalba perteikė jų marmaliavimą, kurį dabar supras ir patys mažiausi. 

Jurgis Damaševičius įgarsino pagrindinį filmo personažą Regį – baltą varną tarp kalakutų. Tai labiausiai prieštaravimų draskomas veikėjas: jis ir maištininkas, ir prisitaikėlis, protingas, bet dažnai naivus, visko bijo, tačiau sugeba parodyti drąsą, mėgsta nuotykius, nors nuolat svajoja apie saugią tinginystę. Didžiausia Regio sėkmė gyvenime yra ta, kad per tradicinę kalakuto išlaisvinimo šventę malonę jam suteikė pats JAV prezidentas. Regis iškeliauja gyventi į prezidento rezidenciją, kur kerta picą, žiūri televizorių ir dėvi prezidentinį chalatą. Didžiausia nesėkmė – jis sutinka Džeiką, kuris ir užverda visą košę. Būtent jam šauna mintis keliauti laiku į 1621-uosius, kuomet prasidėjo tradicija valgyti keptą kalakutą, ir pakeisti istoriją.

Algis Dainavičius pasitelkė visą savo meistriškumą ir storžievis Džeikas, prakalbęs lietuviškai, išėjo dar labiau pakvaišęs nei originalioje versijoje (joje kalakutą garsino charizmatiškasis Woody Harrelsonas). Būdamas revoliucionierius iš prigimties, Džeikas narsiai imasi šventos misijos: išgelbėti ne dešimt ir net ne šimtą kiaušinių, o visą kalakutų giminę. Tiesa, jis dažnai pervertina savo jėgas (tiek protines, tiek fizines), yra gerokai pasipūtęs ir, it koks gaidžiukas, nevengia veltis į kalakutų sumo imtynes. Kai pralaimi, pagalvę jam pakiša pats likimas. Jei nepakiša, kenčia raumeningas Džeiko užpakalis.

Regio simpatijos, švelnios, rūpestingos, žavingos ir (netgi) protingos kalakutės Dženės įvaizdžiu pasirūpino aktorė Saulė Degutytė. Dženė yra kalakutų amazonė, užaugusi gūdžiuose miškuose, dar gūdesniame šešioliktame amžiuje. Būti tobulai jai netrukdo net nuo jaudulio atsirandantis žvairumas. Regis įsimyli akimirksniu. Dėl Dženės jis gali atsisakyti ir picos, ir televizoriaus, kitaip sakant, išrinktojo kalakuto gyvenimo prezidentiniame numeryje su prezidentiniu nuotolinio TV valdymo pulteliu.

Šaltą ir tikslų, bet nestokojantį sarkazmo laiko mašinos kompiuterį Styvą įgarsino Giedrius Arbačiauskas. Styvas cituoja žinomų hitų tekstus ir nevengia pasišaipyti iš Regio bailumo, tačiau sunkiose situacijose tampa tikru sąjungininku ar net gelbėtoju.

Aktoriui Simui Storpirščiui teko tapti išmintingojo kalakutų vado Broniuko balsu. Džeiko konkurentas (visame, ką tik galima įsivaizduoti), kalakutas Reindžeris, prabilo įgarsintas visiems pažįstamo Džiugo Siaurusaičio. Filmo blogietį, be gailesčio medžiojantį kalakutus, nuožmųjį Stendišą, dubliavo Saulius Siparis, įkūnijęs jame kalakutams siaubą keliantį kaubojų. Savanaudį miestelio politiką, prisitaikėlį ir mėgėją skaniai pavalgyti, taigi tikrą visų dorų kalakutų priešą, lietuviškai prakalbino aktorius Sergejus Ivanovas.

Be šių personažų filme gausu veikėjų, kurie pasirodo epizoduose ir atrodo ne mažiau mieli, komiški ar kvaištelėję. Pamatyti animacinį filmą Lietuvos kinuose galima jau dabar.