Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė patenkinęs pareiškėjo skundą ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo svarstyti asmens prašymą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 metais atsisakė A. Pukeliui išduoti tokį leidimą, motyvuodamas, kad vadovaujantis tuomet galiojusia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostata pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos. Policija atkreipė dėmesį, kad 1996 metais jam buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.

Tuomet A. Pukelis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis jo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo ir šiemet priėmė nutartį teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

LVAT konstatavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurios 2020 metais pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai.

Pernai Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, įtvirtinančios neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pasak KT, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus.

Antradienį paskelbtame Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtame sprendime teigiama, kad policijos pareigūnai nepateikė akivaizdžių ir informatyvių duomenų, kodėl atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą ginklui, todėl šį policijos sprendimą teismas panaikino ir įpareigojo jį svarstyti iš naujo.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Praeityje teistas Tauragės verslininkas A. Pukelis, pravarde Švinius, 2019 metų balandį buvo išrinktas Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu. Tuomet jo paskyrimas kėlė diskusijas futbolo bendruomenėje. Šį postą jis užėmė iki praėjusios savaitės, kai nusprendė nekelti savo kandidatūros dar vienai kadencijai. 

Išsivežė 95 eksponatus

Šią savaitę į Kretingos muziejų atvykę policininkai paėmė aštuonis ginklus bei jų dalis, aštuonis dvivamzdžius ir septynis vienvamzdžius šautuvus, keturis automatinius ginklus, sunkųjį kulkosvaidį.

Taip pat penkis automatinius ginklus su keturių šaunamųjų ginklų vamzdžiais, 18 pistoletų ir jų dalių, revolverį, 30 šovinių revolveriui ir 10 kitokių šovinių, dvi rankines granatas ir sprogmenį.

Iš muziejaus ekspozicijos ir fondų paimti 95 eksponatai, policijos terminais kalbant, tyrimui išsiųsti objektai.

Sprogmenis tirs sostinės specialistai, šaunamuosius ginklus – klaipėdiečiai.

Kitą dieną oficialioje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) kriminalinių įvykių suvestinėje atsirado pranešimas: „2021 birželio 15 dieną apie 11 val. Kretingoje, Vilniaus g., muziejaus patalpose, rasti ir paimti be leidimo laikomi šaudmenys, sprogmenys ir ginklų dalys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.“

Patys policininkai teigė, kad paimti daiktai yra surūdiję ir netinkami šaudyti.

Deaktyvavo dar milicija

Šių įvykių priešistorė siekia pavasarį.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba kreipėsi į muziejų ir pranešė, kad juridiniai, kaip ir fiziniai, asmenys turi pareigą iki šių metų rugsėjo 14 d. registruoti visiškai netinkamus naudoti ginklus.

Muziejus atsakymą policijai pateikė balandžio viduryje.

Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas sutikrino muziejaus ginklų ir amunicijos kolekcijas ir pridėjo eksponatų sąrašą. Tuo pačiu raštu muziejininkai paprašė registruoti visiškai netinkamus šaudyti ginklus ir leisti juos toliau saugoti ekspozicijoje.

Išlaidos: deaktyvuoti Salantų tanką Kretingos rajono savivaldybei kainuos apie 5 tūkst. eurų. (K. Vanago / Fotobanko nuotr.)

„Didžioji dauguma ginklų pagaminti XX a., jie kaupiami nuo muziejaus įkūrimo 1935 m. Visi paimti daiktai turi inventorizavimo numerius, yra aprašyti ir įtraukti į sąrašus. Kiekviena kolekcija priskirta tam tikram specialistui. Skelbti viešai, kad iš Kretingos muziejaus paimti kažkokie nelegaliai laikomi ginklai, labai keista, atrodo, kad mes – kažkokie aferistai. Ar kas yra girdėjęs, kad kas nors paimtų iš muziejaus ginklą ir juo švaistytųsi? Kontrolė yra gerai, bet nereikia visko taip politizuoti. Muziejų vadovams dabar gresia baudžiamoji atsakomybė“, – emocijomis dalijosi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Čia yra pasipinigavimas.

Muziejininkai tikino, kad dar tarybiniais metais milicininkai visus ginklus pragręžė, tai yra deaktyvavo, todėl jais nebeįmanoma šaudyti.

Tiesa, pažymos apie tai muziejininkai neturi.

Muziejaus darbuotojai sukrėsti kaltinimų neteisėtai įgijus ne tik šaunamuosius ginklus, bet ir jų dalis ir nesupranta, kaip galima deaktyvuoti surūdijusias, kiauras nuo laiko ginklų dalis.

Vida Kanapkienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Norint gauti leidimą registruoti ir deaktyvuoti šiuos ginklus, reikės nemažai pinigų, be to, į šautuvus turės būti įgraviruoti numeriai, tai irgi kainuos.

„Akivaizdu, kad neturėsime tiek pinigų, ir būsime priversti kai kurių eksponatų atsisakyti, jei Kultūros ministerija ar savivaldybė neskirs tam lėšų“, – konstatavo direktorė.

V.Kanapkienė dar nežino, kiek pinigų šiam formalumui įgyvendinti prireiks.

Gresia ir įkalinimas

„Čia yra pasipinigavimas. Atrodo, kad Lietuvos muziejai sukels maištą, metaliniuose seifuose laikydami ginklus. Suprantu, jei sprogmenyse dar yra sprogstamosios medžiagos, gali būti sprogimo grėsmė. Normalu tokius paimti, deaktyvuoti ir pasaugoti, kol mes turėsime pinigų. Bet kelti tokią audrą – nesąmonė“, – piktinosi V.Kanapkienė.

Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą, neturint tam leidimo, numatoma arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Muziejininkai atviravo, kad dabar jaučiasi nekaltai nusikaltę.

Muziejaus vadovė pasakojo apie saugomus įdomius šautuvus, vienas jų net galėjo būti naudojamas 1863 m. sukilimo metu.

Kiti yra Antrojo pasaulinio karo ginklai, kuriuos žmonės atnešė kaip suvenyrus. Vienas kretingiškis, tarnavęs 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, atnešė neveikiančią granatą. Tai yra tam tikro laikmečio relikvijos, susijusios su žmonių emocijomis, prisiminimais.

Muziejininkai turėjo planų surengti atskirą ginklų parodą, bet tokius norus kol kas teks pamiršti.

„Reikia kažkokio popierėlio“

V.Kanapkienė pasidomėjo ir sužinojo, kad vieno ginklo deaktyvavimas muziejui kainuos 120–150 eurų.

Kretingos muziejus išlaikomas Kretingos savivaldybės lėšomis, kad ir kaip gausiai lankomas, pats jis neišsilaiko.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ginklų ir šaudmenų paėmimą iš muziejaus pavadino absurdišku.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas jau nejuokingas. Šiandien kalbėjau su Kretingos rajono policijos viršininku Arūnu Pužausku. Jis patikino, kad pareigūnai koordinavo savo veiksmus su licencijavimo tarnybos ekspertais. Toliau bus surašytos užduotys, kas su tais ginklais bus padaryta. Dar sovietmečiu viskas padaryta, kad tie ginklai nešaudytų, bet reikia kažkokio popierėlio. Kyla klausimas, ar licencijavimo tarnybai nėra duotas užsakymas. Juk su ta pačia problema susiduria ir kiti muziejai. Įdomu, o kur dar eksponatui saugiau, jei ne muziejuje?“ – kalbėjo rajono meras.

Nuostolių dar neskaičiavo

A.Kalnius įžvelgia dar vieną problemą – ginklų deaktyvavimas yra brangus veiksmas.

Kretingos rajonas vis dar bando spręsti Salantų pašonėje, Orvydo sodyboje stovinčio sovietinio tanko likimą.

Ekspertai nustatė, kad jokio mechanizmo neturintis tankas, sumontavus jame tam tikrą įrangą, galėtų iššauti. Todėl būtina jį deaktyvuoti, tad savivaldybė bus priversta pirkti tokią paslaugą.

„Pasirodo, darbas labai paprastas. Ir aš pats galėčiau grąžtu pragręžti vamzdį ir tuo darbas būtų baigtas. Bet reikia gauti popierių. Tas malonumas mums gali kainuoti iki 5 tūkst. eurų. Situacija – juokinga“, – piktinosi Kretingos rajono meras ir svarstė galimybę ieškoti kurioje kitoje ES šalyje deaktyvavimo paslaugą pigiau galinčios suteikti įmonės ar specialisto.

Svarstydamas apie dar vieną skylę rajono biudžete, meras atkreipė dėmesį, kad muziejaus eksponatų deaktyvavimas ir leidimo tokius ginklus laikyti suteikimas bus ne vienintelės išlaidos.

A.Kalnius norėtų paklausti specialistų, ar grąžtų varpomi senieji šautuvai, pagaminti dar XIX a., nebus sugadinti kaip kolekciniai ginklai, ar nesumenks jų vertė.

Tada muziejui tektų iš naujo nustatyti savo turimų eksponatų vertę, o tai daro specialistai, kurių darbas taip pat nemažai kainuoja.

Taip muziejus, o sykiu ir rajonas, patirtų didelių nuostolių.

„Aš tikiu, kad sveikas protas turi nugalėti“, – vylėsi meras, vildamasis, kad policininkai grąžins paimtus muziejaus eksponatus ir patvirtins, jog jie negali iššauti.

Priešingu atveju visai tikėtina, kad A.Kalnius kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas kompensuoti patirtus nuostolius.

Ministerijos derasi

Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza, vadovaujantis Šiaulių „Aušros“ muziejui, tikino, kad muziejininkų prašymu Kultūros ministerijos darbuotojai jau bendrauja su Vidaus reikalų ministerija.

Muziejininkai derasi, jog procesas dėl senųjų ginklų įteisinimo būtų dekriminalizuotas, kad darbuotojai nebūtų vadinami ikiteisminio tyrimo dalyviais.

R.Balza paaiškino, kad muziejininkai apskaito eksponatus pagal kultūros ministro įsakymu patvirtintą rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukciją.

Tai yra kiekvienas daiktas du kartus aprašomas ir įtraukiamas į atskiras knygas. Apskaita – labai griežta ir dubliuota.

„Muziejuose laikomi ginklai nėra gauti nelegaliai, jie visada ten buvo. Dabar turėsime kai kuriuos eksponatus įvesti dar ir į ginklų registrą. Suprantame, kad įstatymus reikia vykdyti, bet įstatyme galėjo atsirasti skyrelis dėl muziejuose saugomų ginklų apskaitos. Priimdami įstatymus mūsų net neklausė, o po to reikalauja, kad juos įvykdytume čia ir dabar. Mes gi ne privatininkai, pinigų tokiems dalykams neturime“, – visų muziejininkų poziciją dėstė R.Balza.

Kol kas nežinia, ar dviejų ministerijų darbuotojai suskubs spręsti staiga iškilusią itin opią problemą.

Panašiai kaip Kretingos muziejaus atveju, daugiau nei prieš mėnesį ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl uostamiestyje esančio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus padalinyje laikytų ginklų bei sprogmenų. Tyrimas dar nebaigtas, o muziejaus direktorius profesorius Jonas Genys įsitikinęs, kad visas šis triukšmas – muilo burbulas.

„Atlaikėme karus, revoliucijas, atlaikysime ir šitą vajų“, – nepraranda ryžto ir Kretingos muziejaus vadovė V.Kanapkienė.

Kultūros ministerijos komentaras

Lietuvos muziejų asociacija ar muziejų vadovai oficialiai nėra kreipęsi į Kultūros ministeriją prašydami derinti su Vidaus reikalų ministeriją klausimą dėl muziejuose saugomų ginklų, šaudmenų ar sprogmenų legalizavimo proceso, tačiau Kultūros ministerija su Lietuvos muziejų asociacija darbine tvarka šiuos klausimus aptaria ir derina tolimesnius veiksmus.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama netaikyti baudžiamosios atsakomybės tiems muziejams, kurių rinkiniuose esantys ginklai, šaudmenys ar sprogmenys nėra nustatyta tvarka registruoti Ginklų registre ir perdirbti į visiškai netinkamus naudoti bei užregistruoti juos taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme jų nekonfiskuojant.

Ginklų, šaudmenų ar sprogmenų legalaus disponavimo sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos šaudmenų ir ginklų kontrolės įstatyme, kurio nuostatų yra privalu laikytis visiems Lietuvos muziejams, nes tai oficialiai yra nustatyta ir Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu.

Privalomas ginklų ir šaudmenų registravimas Ginklų registre nėra naujai įsiteisėjęs reglamentavimas, kadangi esminės Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos galioja jau nuo 2002 m. ir muziejai, saugodami savo rinkiniuose ginklus, šaudmenis ar sprogmenis, juos įgydami privalo apskaityti ne tik taip, kaip tai nustato Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija, bet ir kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos.

Rinkliavos už ginklų deaktyvavimą yra valstybės rinkliavos ir jos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu. Pastebėsime, kad daugelis Lietuvos muziejų per šį ilgą laikotarpį spėjo tinkamai apskaityti turimus savo rinkiniuose ginklus, šaudmenis ar sprogmenis ir jiems dėl to neteko atsisakyti eksponatų.

Penktadienį Marijampolės pareigūnams savanoriškai perduoti Vilkaviškio rajone Paežerių kaime muziejuje neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai ir jų dalys bei trys vienetai šaudmenų.

Taip pat pareigūnams buvo savanoriškai perduoti Šakių rajone Tubelių kaime muziejuje neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai: senovinis pistoletas ir senovinis šautuvas be spynos mechanizmo.

Kaip skelbta, policijos pareigūnų vizito dėl karo laikų ginklų sulaukė jau ne vienas Lietuvos muziejus. Kovą policija iš Klaipėdos piliavietėje įsikūrusio Antrojo pasaulinio karo muziejus „39/45“ ekspozicijos išvežė įvairių laikmečių ginklų, jų dalių, sprogmenų, minosvaidžių sviedinių.

Į muziejų buvo iškviesti išminuotojai, nes patikrinimo metu rastas karo laikų artilerijos sviedinys ir dvi rankinės granatos. Sprogmenis išsivežė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.

Karo laikų ginklus ir jų dalis policija taip pat išsivežė ir iš muziejų Joniškyje, Raseiniuose ir Varėnos rajone.

2019 metais Lietuvoje priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa, numatanti, kad net tie ginklai, kurie yra pripažinti visiškai netinkami šaudyti, turi būti įregistruoti ir tai turi būti padaryta iki šių metų rugsėjo mėnesio.

„Iš viso 24 objektai – ginklų dalys, karo, pokario, vienas ar du prieškario, taip pat Lietuvos partizanų, rasti Daugėliškių Prisikėlimo apygardos vadavietėje. Mes patys policininkus iškvietėme iš Šiaulių apskrities, kad įvertintų, nes pagal įstatymą iki rugsėjo turi būti registruoti“,– BNS sakė Raseinių krašto muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė.

Direktorės teigimu, deaktyvuoti muziejaus eksponatus galbūt nereikės, nes yra ir surūdijusių, o iš kai kurių išlikusios tik dalys.

„Jie po grūdintu stiklu, užrakinti laikyti, metalinėse saugyklose, dalis prieinama apžiūrėti, kita dalis saugoma fondų saugyklose. Nesame karo istorijos muziejus, o krašto istorijos“, – BNS sakė B. Kulpinskaitė.

2019 metais Lietuvoje priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa, numatanti, kad net tie ginklai, kurie yra pripažinti visiškai netinkami šaudyti, turi būti įregistruoti ir tai turi būti padaryta iki šių metų rugsėjo mėnesio.

„Neįsigilinome gal, ginklai surūdiję, pažeisti korozijų, atrodo negrėsmingai“, – teigė muziejaus vadovė.

Policija, kaip ir kiekvienu panašiu atveju, dėl muziejuje paimtų ginklų atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis sprogmenimis.

Kaip skelbta, policijos pareigūnų vizito dėl karo laikų ginklų sulaukė jau ne vienas Lietuvos muziejus. Kovą policija iš Klaipėdos piliavietėje įsikūrusio Antrojo pasaulinio karo muziejus „39/45“ ekspozicijos išvežė įvairių laikmečių ginklų, jų dalių, sprogmenų, minosvaidžių sviedinių.

Į muziejų buvo iškviesti išminuotojai, nes patikrinimo metu rastas karo laikų artilerijos sviedinys ir dvi rankinės granatos. Sprogmenis išsivežė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.

Karo laikų ginklus ir jų dalis policija taip pat išsivežė iš muziejų Joniškyje, Varėnos rajone.

Vokietija remia Ukrainos saugumo interesus ir nori prisidėti prie to, „kad pagaliau Donbase įsivyrautų taika“, - pabrėžė H. Maasas trečiadienį Berlyne spaudos konferencijoje su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmitrijumi Kuleba. Tačiau ginklų tiekimas Kijevui esą sumažintų politinio konflikto sprendimo perspektyvas.

H. Maasas pabrėžė Vokietijos pastangas surengti ministrų susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu. Dėl to jis pirmadienį kalbėjęs telefonus su kolegomis iš Prancūzijos ir Rusijos Jeanu Yvesu Le Drianu ir Sergejumi Lavrovu. Paryžius ir Berlynas užima tarpininkių vaidmenį Normandijos formate. „Jei aš per pokalbį telefonu kartu būčiau pranešęs, kad nusprendėme vieną konflikto šalį aprūpinti ginklais, pokalbis būtų buvęs daug trumpesnis“, - kalbėjo H. Maasas.

D. Kuleba savo ruožtu pakartojo savo šalies prašymą gauti vokiškų ginklų. Jis pabrėžė, kad ginklų embargas Kijevui nėra paskelbtas. „Kiek žinau, Vokietijos įstatymuose nėra ir teisinio pagrindo, kuris neleistų Vokietijai parduoti ginklų“, - sakė ministras. Todėl Kijevas Vokietijos vyriausybės sprendimą netiekti ginklų esą traktuoja kaip politinį sprendimą.

Ukrainos vyriausybė dėkinga Berlynui už tai, kad ji nori „konfliktus spręsti politinėmis priemonėmis“, - pabrėžė D. Kuleba. „Labai viliamės, kad būtent tai padės mums atgauti savo teritorijas“. Tačiau ministras įspėjo ir dėl scenarijaus, kad Rusija puls Ukrainą ir dėl asimetrinio karo. „Labai tikiuosi, kad niekas nesigailės, kad nepadėjo Ukrainai padidinti savigynos šansų“, - tęsė D. Kuleba.

Muitinė pranešė, kad per kratas Vilniuje, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose sulaikyti keturi asmenys, paimta 319 rusiškos gamybos šautuvų ir pusiau automatinių karabinų „Saiga“, 12 tūkst. šovinių. Bendra ginklų ir šaudmenų vertė – apie 335 tūkst. eurų.

Sulaikytieji įtariami sukūrę ir dalyvavę schemoje, kai, apeinant dar 2014 metais įvestas tarptautines sankcijas Rusijos ginklų gamintojams, į Lietuvą būdavo dideliais kiekiais nelegaliai įvežami rusiški šaunamieji ginklai, kuriais prekiauta tiek mūsų šalyje, tiek kitose ES valstybėse.

Muitinės kriminalistai tyrimą dėl ginklų kontrabandos ir tarptautinių sankcijų Rusijai pažeidimo pradėjo 2020-aisiais. Pasak muitinės, šį antradienį, apie 8 val. pareigūnai pradėjo kratas vienos įmonės, užsiimančios didmenine ir mažmenine ginklų bei šaudmenų prekyba, patalpose Vilniaus mieste, taip pat Vilniaus ir Švenčionių rajonuose.

Sulaikytas įmonės vadovas ir dar trys asmenys, visi – Lietuvos piliečiai.

Pareigūnų žiniomis, minėta įmonė nuo 2019 metų dideliais kiekiais iš Rusijos per tarpininkus – vieną Vidurinės Azijos valstybę – įsiveždavo naujus rusiškos gamybos ginklus, dažniausiai pusiau automatinius karabinus. Nors realiai ginklai pirkti iš Rusijos pardavėjų, dokumentuose būdavo nurodoma, kad perkama tik iš minėtos Vidurinės Azijos valstybės, šitaip apeinant tarptautines sankcijas.

Į Lietuvą atgabenti ginklai būdavo įforminami ir legalizuojami, jais toliau prekiauta tiek mūsų šalyje, tiek kitose ES valstybėse, daugiausia – Vokietijoje ir Austrijoje.

Pareigūnų vertinimais, per minėtą laikotarpį įmonė galėjo šitaip įsivežti apie 1500 pusiau automatinių karabinų.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo ir Ginklų bei šaudmenų kontrabandos. Pažeidėjams gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų.

Tyrimas pradėtas ir vykdomas bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, kratos atliktos padedant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams, tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, ankstų antradienio rytą policijos pareigūnai išvyko atlikti kratą viename Trakų seniūnijos kaime gyvenančio vyro namuose ir ūkinėse patalpose.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad tikslaus kaimo pavadinimo pareigūnai neatskleidžia dėl taktinių sumetimų.

Patekus į patalpas jose rasta graižtvinis, lygiavamzdis ir du pneumatiniai šautuvai, 164 įvairaus kalibro šoviniai bei jų dalys – parakas, šratai, tūtelės, kapsulės – įrankis šoviniams užtaisyti ir optiniai taikikliai.

34-erių Trakų rajono gyventojui pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ar jų gaminimo.

Policijos teigimu, vyras 2012 metais jau yra teistas už neteisėtą ginklo laikymą, tuomet jis buvo sulaikytas brakonieriaujant.

Anot teisėsaugos, šiuo metu paskirtos ekspertizės ištirti rastus ginklus ir šaudmenis, nuo jų rezultatų priklausys tolimesnis nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymą arba gaminimą numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, o už ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų ar didelio kiekio šaudmenų laikymą ar gaminimą – laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Nauju įstatymu patikslinamos fizinės jėgos, specialiųjų priemonių, ginklų, kovinės ir specialiosios technikos naudojimo sąlygos ir ribos.

Numatyta, kad teisėsaugos institucijų darbuotojai neatsakingi už žalą, padarytą naudojant šias priemones, jei jos buvo naudojamos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių šių organų veiklą, reikalavimų. Be to, vidaus reikalų organams suteikiama teisė naudoti kovinę ir specialiąją techniką užkertant kelią masiniams neramumams.

Taip pat numatyta priskirti vidaus reikalų organus prie sukarintų organizacijų, įtvirtinti vidaus reikalų organų vykdomų funkcijų viešumo apribojimo pagrindus ir ribas, sukurti padalinius kovai su kibernetiniais nusikaltimais bei tarpteritorinius pilietybės ir migracijos reikalų padalinius.

Dokumente taip pat siūloma suteikti vidaus reikalų institucijoms teisę neatlygintinai be rašytinio fizinių asmenų sutikimo gauti iš informacinių sistemų duomenis, įskaitant asmens duomenis.

A. Lukašenka taip pat pasirašė Įstatymo dėl teisėjų, teisėsaugos ir kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnų, valstybės apsaugos institucijos darbuotojų valstybinės apsaugos pataisas.

Pataisos numato, kad įstatymas bus taikomas ir prie prezidento veikiančio Operatyvinio ir analitinio centro kariškiams ir civiliniam personalui, taip pat kitiems asmenims, kurių saugumui kyla grėsmė dėl jų veiklos ar pilietinės pozicijos.

Taip pat numatyta galimybė tiek ginamojo, tiek jo artimojo atžvilgiu taikyti tokias saugumo priemones, kaip išvaizdos pakeitimas, kai jų saugumo neįmanoma užtikrinti kitomis priemonėmis.

Dokumentai užregistruoti nacionaliniame teisės aktų registre.

Anksčiau šiuos teisės aktų projektus priėmė Atstovų Rūmai ir jiems pritarė Respublikos Taryba.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Šiuo metu masinės protesto akcijos praktiškai nebevyksta, jas brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.

Vilniaus apskrities policijos duomenimis, 1953 metais gimusio vyro vairuotas „VW Golf“ sustabdytas 3.20 val.

Automobilyje rasta ir paimta: kulkosvaidis, pistoletas su dviem dėtuvėmis ir dešimt šovinių, du ginklo vamzdžiai, kulkosvaidžio juosta su 24 šoviniais, buožė bei ginklo rankena su nuleistuku.

Tą pačią dieną apie 14 val. Vilniuje, Gabijos gatvėje esančiame vyro bute, kratos metu rasta ir paimta granata, šaunamieji ginklai ir jų dalys, įvairaus kalibro šoviniai bei apie 20 kilogramų parako.

Įtariamasis uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.