Jūrinės ekspedicijos planas

1863 m. sausį Rusijos imperijoje prasidėjo lenkų ir lietuvių sukilimas. Kilo idėja visą amuniciją sukilėliams gabenti jūros keliu.

Baltijos jūroje Rusija turėjo stiprų laivyną, bet buvo nutarta rizikuoti. Tikėtasi, kad sukilėlių būriai, kuriems vadovavo Z. Sierakauskas, užims Baltijos pakrantę Žemaitijoje ir ten bus galima įkurti ginklų priėmimo bazę.

Ekspedicijai pradėta ruoštis Londone. Iš privačių firmų pirkta amunicija: 3 patrankos, tūkstantis šautuvų ir 100 tūkst. šovinių, 750 kardų, 200 iečių, 50 centnerių parako, keli šimtai komplektų karinės aprangos, kuprinės ir net lauko spaustuvė.

Nemažai savanorių pareiškė norą ne tik lydėti krovinį į Lietuvos pajūrį, bet ir prisijungti prie kovojančių sukilėlių. Savanoriais užsirašė 111 lenkų, 22 prancūzai, 16 italų, trys anglai, trys vokiečiai, du rusai, belgas ir šveicaras. Iš viso – 170 žmonių.

Būrys nebuvo labai rimta jėga, lyginant su carinės Rusijos armija, tačiau turėjo parodyti pasauliui, kad buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje nacionalinio išsivadavimo sukilimas plečiasi ir jį remia kitos tautos.

Optimistinius sukilėlių planus prie dabartinės Lietuvos krantų sužlugdė netikėtai subjuręs oras.

Romantiškas kondotjeras

Emigracijoje veikianti sukilėlių vadovybė jūrinės ekspedicijos organizatoriumi ir  vadu paskyrė Londone atsiradusį pulkininką Teofilį Lapinskį (1827–1886). Jis buvo vienas iš daugelio lenkų patriotų, kurie, kovodami už šalies nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo ir kitų tautų nacionaliniuose sukilimuose.

Jaunystėje T.Lapinskis tarnavo Austrijos armijoje artilerijos karininku. 1848 m. įstojo į lenkų Nacionalinę gvardiją gimtojoje Vakarų Galicijoje. Vėliau dalyvavo Vengrijos revoliucijoje.

1849 m. spalį kartu su lenkų būriu, kovojusiu Vengrijoje, T. Lapinskis išvyko į Osmanų imperiją. Krymo kare tarnavo pašos Omero armijoje, dalyvavo susirėmimuose su rusų kariuomene.

Karui pasibaigus, nuvyko į Kaukazą ir dvejus metus vadovavo lenkų savanorių korpusui, kuris padėjo čerkesams kovoti su rusais. Ten jis buvo žinomas kaip pulkininkas Taffik bėjus. Į Europą grįžo gaubiamas romantiškos didvyrio ir nuotykių ieškotojo aureolės. Daugelis jį laikė tikru kondotjeru – karinių samdinių būrio vadu.

Tikriausiai ne atsitiktinai tokios spalvingos biografijos žmogui lenkų emigracijos vadovai patikėjo jūrinę ekspediciją, kurios tikslas buvo aprūpinti sukilėlius ginklais, amunicija ir savanoriais.

Vadas: ginklų ir savanorių perkėlimo ekspediciją organizavo pulkininkas T. Lapinskis.

Netikėta išdavystė

1863 m. kovą lenkų emigrantai už 1300 svarų Anglijoje išsinuomojo 54 m ilgio geležinio korpuso škuną „Ward Jackson“. Tai buvo maždaug 200 tonų talpos dviejų denių laivas, aprūpintas ne tik burėmis, bet ir dviejų cilindrų garo varikliu. Kapitonu buvo pasamdytas anglas Robertas Weatherley.

Kovo 22 d. „Ward Jackson“ bandė išplaukti jūron. Įsikišus rusų diplomatams, kuriuos buvo pasiekęs gandas apie ekspedicijos tikslą, laivą sulaikė prie Londono muitinės krantinės. Po kruopštaus krovinių patikrinimo muitininkai uždraudė laivui išplaukti iš uosto. Pasinaudojęs saugotojų aplaidumu, sukilėlių laivas sugebėjo pasprukti iš uosto, išsigabendamas kartu ir muitinės sargybinius. Prie Temzės žiočių jie buvo išlaipinti į krantą. Ten pat į laivą buvo priimti iš Londono traukiniu atvykę savanoriai.

Po trijų dienų laivas atplaukė į Švedijos uostą Helsingborgą. Ten T.Lapinskis sužinojo, kad rytiniuose Baltijos uostuose jau išplaukė ledai ir rusų karo laivams atsivėrė išėjimas į jūrą. Įvertinęs situaciją, jis nusprendė palei pietinius Švedijos krantus prasmukti iki Elando salos, o tada, sulaukęs tinkamo momento, dar vienu šuoliu pasiekti Žemaitijos krantus.

Nespėjus išnykti iš akiračio Helsingborgo bažnyčių bokštams, gudrus, bet bailus anglų kapitonas netikėtai pareiškė, kad laive nebeliko geriamojo vandens ir todėl būtina užsukti į Kopenhagą. Atplaukus į Danijos sostinę, kapitonas ir jo nusamdyta įgula, bijodami galimo susidūrimo su Rusijos kariniu laivynu, pabėgo.

Karinė gudrybė

„Ward Jackson“ per pastaruosius mėnesius taip „apsišvietė“, kad toliau plaukti šiuo laivu būtų  buvę tolygu savižudybei. Rusų kariniai laivai jį sunaikintų dar nepasiekus Žemaitijos krantų. Tada T.Lapinskis nutarė griebtis karinės gudrybės.

Už likusius pinigus Kopenhagoje jis išsinuomojo tris danų laivus – „Fulton“, „Christina Lorenza“ ir „Emilia“. 1863 m. birželio 4 d. prasidėjo klastinga parodomoji operacija. Į Kopenhagos uosto reidą atplaukė ir ten nuleido inkarus laivai „Fulton“ ir „Christina Lorenza“. Nuo pat ryto prasidėjo žmonių perkėlimas valtimis iš vieno laivo į kitą. Tai buvo daroma demonstratyviai, norint patraukti krante susirinkusių žioplių, tarp kurių tikriausiai buvo ir rusų šnipų, dėmesį.

Vakare abu laivai išsiskyrė. „Fulton“ nuplaukė į Malmę, o „Christina Lorenza“, iškėlusi bures, pasuko į šiaurę. Kiekvienas, kuris stebėjo burlaivį, galėjo pamanyti, kad jis plaukia į Šiaurės jūrą ir grįžta Anglijon.

Jau sutemus prie vienos salos visas būrys žmonių ir ginklai iš jo buvo perkelti į čia laukiančią škuną „Emilia“. Kuklus, nepatraukiantis didesnio dėmesio burlaivis aplenkė Švedijos krantus ir įplaukė į Baltiją. Jis sėkmingai prasilenkė su keliais rusų karo laivais ir po savaitės atsidūrė beveik prie pat tikslo.

Škunos „Emilia“ tragedija

Kaip toliau klostėsi įvykiai atsiminimų knygoje „Sukilėlių jūrinė ekspedicija į Lietuvą“ (pirmas leidimas 1879 m.) papasakojo pats T. Lapinskis.

Birželio 11-osios popietę „Emilia“ atsidūrė maždaug už dviejų mylių nuo kranto prieš Juodkrantę (tada Schwarzort) ir čia nuleido inkarą.

„Kadangi ilgas mūsų stovėjimas toje vietoje, kur laivai niekada neišmeta inkaro, galėjo sukelti pusiasalio gyventojų pavojingą smalsumą, pasiunčiau puskarininkį Malinovskį su dviem jūreiviais į krantą, įsakydamas, kad vieną paliktų valčiai saugoti, o su kitu nueitų į miestelį ir nupirktų statinę alaus. Jeigu paklaus, kodėl čia stovi škuna, o paklaus būtinai, atsakyti, kad škuna remontuoja rumpelį, o pati „Emilia“ yra anglų laivas, plaukiantis į Mėmelį grūdų“, – rašė T. Lapinskis.

Pagal planą dvi laive esančios valtys turėjo ginklus ir savanorius perkelti į krantą per tris kartus. Pirmasis desantas turėjo suimti žandarą, sugadinti telegrafą, rekvizuoti juodkrantiškių valtis ir jomis visą amuniciją perplukdyti per Kuršių marias. Persikėlę per marias, sukilėliai planavo rekvizuoti vietinių gyventojų arklius su vežimais ir pakrovę į juos ginkluotę kirsti Prūsijos ir  Rusijos sieną, už kurios turėtų laukti Z. Sierakausko kariuomenė.

Optimistinius planus sužlugdė netikėtai subjuręs oras. Sutemus į vandenį nuleistos dvi valtys su ginklų kroviniu ir savanoriais buvo priverstos kapstytis prieš vėją. Nepaisant irkluotojų pastangų, vis stiprėjantis vėjas abi valtis nešė tolyn į jūrą.

Bangos užliedinėjo valtis. T.Lapinskis liepė vandenį semti gertuvėmis. Tai menkai tepadėjo. Savanoriai nežinojo, kaip elgtis tokiomis sąlygomis. Didžiąją valtį, kurioje buvo 36 savanoriai, apvertė didžiulė banga. T.Lapinskiui, išplaukusiam su mažesne valtimi, pavyko išgelbėti 12 žmonių. Nuskendo 24 savanoriai – 16 svetimtaučių ir 8 lenkai.

Smarkus pietvakarių vėjas sukilėlių laivą „Emilia“ nubloškė iki Palangos, kurioje buvo dislokuota rusų kariuomenės įgula. T.Lapinskis nutarė palikti pavojingus vandenis. Po kelių dienų „Emilia“ pasiekė švedų Gotlando salą. Čia sukilėliai buvo nuginkluoti ir švedų karo laivu išgabenti į Angliją, kur T.Lapinskio būrį išformavo.

Rusų revoliucionierius anarchistas Michailas Bakuninas, prisidėjęs prie sukilėlių jūrinės ekspedicijos, vėliau rašė, kad ji buvo gerai apgalvota, tačiau neįtikėtinai blogai padaryta.

43 metų buvęs pareigūnas Igor Serdiukov važiavo į Latviją per Lietuvą ir Panemunės pasienio poste atkreipė į save pasieniečių dėmesį dėl savo lipšnumo ir plepumo.

Vėliau teisme liudijusi pareigūnė pasakojo, kad paprastai automobiliai tikrinami pasirenkant atsitiktinai. Paklaustas, ar neveža ko neleistino jis paaiškino, kad turi degalų. Tikino į Latviją vykstąs mėnesiui.

Apžiūrėję automobilį pasieniečiai aptiko šaunamąjį ginklą, kurį vyras buvo įsigijęs teisėtai ir tikino naudojąs leisti fejerverkus. Bagažinėje gulėjusios striukės kišenėje rasti dar keturi šaudmenys. Juos rusas teigė pamiršęs išsiimti.

Iš apklausos aiškėjo, kad teisininku dirbantis vyras žinojo, kad vežantis ginklą per valstybės sieną būtina gauti leidimą, kuris išduodamas po labai sudėtingų procedūrų. Ko gero jis tikėjosi prasmukti, todėl rizikavo.

Kai I.Serdiukov įkliuvo, mėnesį praleido už grotų, vėliau buvo išleistas į laisvę už užstatą.

Kadangi vyras teisiamas pirmą kartą ir kaltę pripažino, jam skirta švelnesnė nei įprasta bausmė.

Klaipėdos apygardos teismas pirmadienio popietę paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį už šaunamojo ginklo bei šaudmenų kontrabandą ir neteisėtą jų laikymą, kuriuo jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Jei ne už grotų praleistas laikas, jam būtų tekę kur kas plačiau atverti piniginę, mat kiekviena diena nelaisvėje įvertinama tam tikra pinigų suma, kuri atimama iš paskiros baudos dydžio.

Europolo koordinuotos tarptautinės operacijos metu buvo sulaikyti du prekyba narkotikais įtariami asmenys, narkotinių medžiagų siunta, rasti ginklai bei beveik pusė milijono eurų.

Tarptautinė operacija prasidėjo ankstyvą sekmadienio rytą Daugpilio apylinkėse, kai Lietuvos muitinės kriminalistai bei Latvijos policijos narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai sulaikė krovininį vilkiką „Man“, vairuotą Baltarusijos piliečio I. B.

Tarp kitų mašinoje gabentų prekių buvo aptikta ir 320 kilogramų (apie 759 tūkst. vienetų) įvairiaspalvių tablečių. Manoma, kad tai vienas populiariausių narkotikų, amfetamino darinys „ekstazi“.

Šių kvaišalų gatvės kaina gali siekti apie 2,7 mln. eurų.

Pareigūnų žiniomis, pastaraisiais metais narkotikų gabentojai vengia kirsti Lietuvos teritoriją. Su šiuo kvaišalų kroviniu sulaikytas vilkikas važiavo į Rusiją, o į Latviją atvyko iš Nyderlandų, keltu iš Vokietijos persikėlęs į Liepojos uostą.

Beveik tuo pat metu Kaune kita muitinės kriminalistų grupė drauge su „Aro“ pareigūnais sulaikė anksčiau neteistą kaunietį J. D., kuris įtariamas narkotikų kontrabandos grupuotės organizavimu.

Atliekant kratą sulaikytajam priklausančiame name buvo rasti du pistoletai, du šautuvai ir beveik 0,5 mln. eurų. Oficialiai šis asmuo niekur nedirba, tačiau tuo pat metu yra dviejų didelių namų, dviejų prabangių automobilių, katerio, keturračio ir kito turto savininkas.

Sėkmingai įvykdyta tarptautinė operacija yra susijusi su 2014 metų pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl MKT pareigūnų Lietuvos–Lenkijos pasienyje sulaikytos daugiau nei 300 kilogramų hašišo siuntos.

Tuomet buvo sulaikytas ne tik vairuotojas, bet ir vienas iš narkotikų kontrabandininkų grupuotės organizatorių – vilnietis V. M., kuris vėliau buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme.

Sekmadienį Kaune sulaikytas asmuo, kaip įtariama, yra kitas šios tarptautinės narkotikų kontrabandininkų grupuotės organizatorius, jos hierarchijoje buvęs „laipteliu aukščiau“.

Antradienį Vilniaus apylinkės teismas sprendimu J. D. suimtas trims mėnesiams.

Ikiteisminiam tyrimui dėl narkotikų kontrabandos vadovauja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Įspūdingas arsenalas

Kaip jau anksčiau pranešta, iš Ginklų fondo pavogta šimtai pačių įvairiausių ginklų. Gerai informuotų šaltinių žiniomis, kitas šių metų rugsėjį sulaikytas ir mėnesį belangėje praleidęs, tačiau dabar laisvėje esantis asmuo – buvęs sovietinės KGB Elektrėnų bei Trakų apskrityje dirbęs vyriausiasis operatyvininkas Sigitas Maziliauskas.

Buvusio KGB veikėjo namų valdose – kone vienkiemyje, netoli Elektrėnų, miškuose įkurtoje sodyboje surastas ginklų arsenalas nustebino net ir daug ko mačiusius pareigūnus.

"Būtų lengviau pasakyti, ko tenai nebuvo, nei išvardyti visus rastus pistoletus, šautuvus, šaudmenis", – sakė vienas su šia byla gerai susipažinęs pareigūnas.

Per operaciją iš į policijos akiratyje patekusių veikėjų namų, automobilių ir slėptuvių buvo paimti net 224 šaunamieji ginklai. Tarp jų – nusikalstamų grupuočių atstovų ypač pamėgti automatai "Kalašnikov" ir samdomų žudikų neretai naudojami "Agram". Policijos vadovai teigė, kad dauguma surastų ginklų dar tinkami šaudyti, dalis jų – su garso slopintuvais. Be automatinių ginklų, rasta ir daugybė pistoletų TT, "Glock", "Sig Sauer", revolverių "Arminius" ir "Taurus". Būtent tokiais ginklais dažniausiai yra vykdomos užsakomosios žmogžudystės ne tik Lietuvoje ar Rusijoje, bet ir visoje Europoje.

Šaltinių teigimu, sulaikymų ir kratų gali būti ir daugiau. Pastaruoju metu įvykdyta operacija – ilgamečio stebėjimo bei tyrimo rezultatas. Operatyvinė informacija leidžia daryti išvadą, kad nelegali ginklų prekyba Lietuvoje yra pasiekusi nemenką mastą.

Legendiniame namelyje

Žurnalisto darbas bene labiausiai žavus ir nenuspėjamas, nes niekada nežinai, kada ir su kuo susipažinsi rinkdamas būtiniausią informaciją. Kai šių metų vasarą aktyviai rinkau medžiagą savo knygai "Tikroji Daktarų istorija" papildyti, per vieną gerai žinomą kaunietį, dabar aktyviai besidomintį KGB veiklos epocha bei relikvijomis, turėjau progą apsilankyti šioje ginklų kontrabandos istorijoje minimo S.Maziliausko valdose.

Bene įdomiausia žurnalistinio darbo dalis susitikimai su pašnekovais jų pasirinktose vietose. Jie vyksta visur. Bent man asmeniškai įdomiausia visada apsilankyti pas atokiose vietose įsikūrusius knygų, straipsnių herojus. Kai kada šie apsilankymai būna tokie intriguojantys, tarsi filmams kurti siužetai. Prie tokių priskirčiau ir savo praeitos vasaros vizitą buvusio KGB darbuotojo valdose.

Kai vykau į susitikimą su juo, pasitiko netikėti ir dar niekada nematyti itin atokūs prie Elektrėnų esantys užmiesčio keliai, keliukai. Įsukęs į kelią netoli autostrados, patekau į miško teritoriją, kuria važiuojant teko pastebėti aptvertą įspūdingo dydžio teritoriją, kurioje aiškiai matėsi nuo vasaros karščio pavargę danieliai bei kiti įspūdingi gyvūnai.

Tada dar nežinojau, kad vienas iš mano būsimos knygos pašnekovų po kelių mėnesių bus minimas tokios garsios kriminalinės bylos kontekste. Tačiau jau dabar puikiai žinau ir netgi turiu duomenų, kad tos šiltos vasaros popietės susitikimas S.Maziliausko rastinėje viloje, stovinčioje autostrados Vilnius–Kaunas pašonėje, buvo fiksuojamas akylai stebėjusių kriminalistų budrių, tačiau aplinkinių nepastebimų žvilgsnių ir patalpoje įmontuotų pokalbių pasiklausymo bei fiksavimo įrenginių.

Vienkiemyje stovinčio gyvenamojo namo, kuriame ir buvome susitikę su pašnekovu, išorės ir vidaus fragmentai aiškiai pastebėti ir Lietuvos policijos viešai išplatintame vaizdo įraše, kur matomi augalotų, kaukėtų "Aro" pareigūnų ant žemės suguldyti, antrankiais rakinami ginklų kontrabandininkai iš kelių skirtingų šalies vietų.

Lietuvos policijos nuotr.

Siejo bendras hobis

Žiniasklaidos priemonėse plačiai pasklidus informacijai apie nelegalią prekybą ginklais, tą pačią dieną surinkau S.Maziliausko telefono numerį. Dar nežinojau, kad jis jau paleistas į laisvę. Mano nuostabai,  praėjus maždaug minutei, kitame telefono gale pasigirdo jo balsas. Per kelias minutes trukusį pašnekesį telefonu pavyko sužinoti keletą įdomesnių, iki šiol neskelbtų su šia byla susietų faktų.

Mano pašnekovas, kaip tikras atokiame, gamtos prieglobstyje nuo miesto šurmulio pasislėpęs ir naujųjų technologijų pabrėžtinai vengiantis žmogus prisipažino, kad nebuvo nieko girdėjęs apie šiomis dienomis Lietuvos policijos vadovų surengtą konferenciją, kurioje paskelbta ginklų prekeivių sulaikymo operacija. Nors ši žinia jį šiek tiek nustebino. Kadangi buvome iš anksčiau šiek tiek pažįstami, jis sutiko atsakyti į kai kuriuos mano klausimus.

"Pasakysiu taip: į šią istoriją patekau per savo pomėgį – metalo ieškikliu miškuose ieškodavau visokių senienų. Tarp jų ir senų ginklų. Tokią aistrą turėjo ir mano "draugas" – tas pats byloje minimas asmuo iš Ginklų fondo, – telefonu kalbėjo S.Maziliauskas. – Mano namuose surado vieną betonėlį "žaislų", kuriuos buvo perdavęs tas pats pilietis. Faktiškai per jį ir patekau į šią mėsmalę. Daugiau nenorėčiau komentuoti, nes dabar esu rimtai įkliuvęs. Net pusei metų man paskirtas namų areštas – nuo 21.00 iki 07.00 valandos negaliu palikti savo gyvenamosios vietos. Tikiuosi, kad labai greitai viskas tinkamai išsispręs."

Kameroje su A.Paleckiu

Buvusiam KGB darbuotojui areštinės gultus vadinamosios Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose daugiau nei mėnesį trukusio kalinimo metu teko išbandyti kartu su toje pačioje kameroje kalėjusia "įžymybe". Tai – šnipinėjimu Rusijai įtariamu Algirdu Paleckiu. Anot pašnekovo, jo buvęs kameros draugas kartkartėmis susišūkaudavo tiktai per sieną nuo šalia kalėjusio garsiausio šių laikų Lietuvos kriminalinio pasaulio autoriteto, Kauno Agurkinių grupuotės lyderiu laikomo Sauliaus Velečkos, pravarde Agurko.

Saulius Velečka (Nuotr. iš D.Dargio knygos "Tikroji Daktarų istorija".)

"Per tą mėnesį  vieną savaitę teko pabūti ir Pravieniškėse. Bet didžiąją laiko dalį praleidau Rasų gatvėje 8, – pasakojo S.Maziliauskas. – Represuojamas tikrai nebuvau. Bet kai prasidėjo šalčiai ir langų nebuvo, smarkiai sušaldavau. Vienu metu galvojau, kad jau "visus galus" atiduosiu. Paskui šiek tiek patvarkė langus. Agurkas už sienos sėdėjo. Bet aš su juo nebendravau. Jie su A.Paleckiu dažnai pasišnekėdavo arba tiesiog susišūkaudavo per sieną, kai būdavo išleidžiami pasivaikščioti kiemelyje. Jis numetęs svorio, bet protingai mąstantis žmogus. Pasakojo, kad pirmuosius tris mėnesius jam buvo labai sunku tverti už grotų, bet paskui susitaikė su viskuo ir dabar jau žymiai ramiau jaučiasi. Aišku, žmogų kankina nežinomybė, nes jis jau beveik metus sėdi už grotų ir nežino kaip, kada viskas baigsis. Man asmeniškai liūdniausia, kad šiais laikais teisėsaugai rūpi tiktai karjeros aukštumos ir rezultatai, o žmogus jiems – visiškas nulis."

Skandalingoje ginklų byloje sulaikytas buvęs KGB darbuotojas gyveno vienoje kameroje su A.Paleckiu.

Šiuo metu S.Velečka kartu su buvusiais bendrais laukia Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo. Kaip jau skelbta anksčiau, jis sulaukė įtarimų ir naujoje byloje. Joje remiantis su teisėsauga bendradarbiavusio liudytojo parodymais, jau beveik septynerius metus už grotų kalintis S.Velečka yra įtariamas sukurstęs bei organizavęs pagrobti kelis Lietuvoje bei užsienyje veikusius narkotikų prekeivius. Taip pat esą padėjęs suorganizuoti juvelyrinių parduotuvių plėšimus kitose Europos šalyse. Šio sensacingo tyrimo peripetijų oficialiai teisėsauga nekomentuoja.

Yra duomenų, kad šiuo metu S.Velečka-Agurkas yra kur kas griežčiau saugomas kalėjime bei apribotas nuo aplinkinių žmonių. Jam neleidžiama bendrauti su artimaisiais, žmona Marina Velečkiene bei draugais. Vyrui yra ribojami ir pokalbiai telefonu, leidžiama su išoriniu pasauliu bendrauti tiktai ranka rašytais laiškais, kurie atidžiai kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų.

Į pasimatymus su Agurku šiai dienai yra įleidžiami tiktai jo vaikai. Yra duomenų, kad kartkartėmis už grotų įkalintą S.Velečką Vilniaus pataisos namuose aplanko jo sūnus iš pirmosios santuokos bei vos kelerių metų mažametė duktė, kurios jis susilaukė su dabartine žmona M.Velečkiene.

Be paslapčių

Kad asmuo su praeities KGB šleifu figūruoja plačiai išgarsintoje ginklų kontrabandos byloje patvirtino ir vienas iš aukščiausių šalies policijos vadovų. Nors jis atsisakė pagarsinti mane dominusio asmens pavardę, kaip lengva užuominą pateikė buvusio kagėbisto darbo sovietinėje saugumo struktūroje laikotarpį. Šis absoliučiai sutampa su S.Maziliausko darbo stažu liūdnai pagarsėjusios KGB gretose.

Interneto svetainėje KGBveikla.lt viešai paskelbtame sovietinės Lietuvos KGB Trakų rajono poskyrio kadrinių darbuotojų sąraše pažymėta, kad 1956 metais gimęs S.Maziliauskas nuo 1987 m. balandžio 20 d. iki 1991 m. spalio 20-osios dirbo vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu.

Šia tema šnekinti buvę KGB darbuotojai prisimena, kad S.Maziliauskas nors priklausė jų gretoms, aukštų pareigų neužėmė.

"Kiek leidžia dabartinė atmintis, jis tikrai nebuvo aukštą postą užėmęs darbuotojas. Jis buvo Elektrėnų KGB vyriausias operatyvinis įgaliotinis. Kurį laiką su kitais žmonėmis užtikrino apsaugą Lietuvos elektrinėje tuose pačiuose Elektrėnuose. Per 1991-ųjų sausio įvykius, jis buvo išgabentas į Šiaurės miestelį. Iš ten dažnai važinėjo per įvairiausius objektus ir fiksavimo priemonėmis stebėjo svarbiausius tų dienų įvykius. Kaip žinia, jų tuo metu tikrai netrūko", – taip mane dominusio herojaus praeitį atsiminė vienas iš savo pavardės nenorėjusių atskleisti asmenų, praeityje užėmusių aukštas pareigas Kauno KGB rūmuose.

Daktarų žmonės milicijoje

Kai knygai kalbinau apie sovietinių laikų Kauno kriminalinį pasaulį, S.Maziliauskas pasakojo, kad jau maždaug 1983–1985 m. Henriko Daktaro pavardė skambėjo gana garsiai visame mieste. Jis teigė, kad jam yra tekę darbuotis ir Kaune.

Vyras prisiminė atvejį, kai maždaug 1985 m. buvo apšvarintas KGB darbuotojams priklausantis "Žiguliukas", paliktas Žaliakalnyje, prie tuometinės "Tartu" kavinės. Iš automobilio buvo išnešta specialioji KGB sekimo ir tarpusavio ryšiui naudoti skirta racija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent tada saugumietis su dvejomis agentėmis persekiojo Kaune viešėjusį iš Amerikos atskridusį būsimąjį šalies prezidentą Valdą Adamkų. "Pamenu, pasklidus žiniai apie minėtą įvykį, per geras dvi savaites į Kauno valdybą atsivežėme bemaž 30 paties įvairiausio plauko "žulikų". Tąsyk buvome išsikvietę ir patį H.Daktarą. Jiems visiems pasakėme: "Jei nepasakysite, kur yra pavogtas grobis – tada visiems bus blogai", – prisiminė pašnekovas.

Sovietiniais laikais į KGB akiratį patekdavo ne tik inteligentai, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjai.

Praėjus kuriam laikui atsirado ir minėtą vagystę įvykdę kauniečiai ir jų nugvelbtas kagėbistų "turtas", kuriuo vagys atsikratė vienoje iš Kauno upių. Už KGB apšvarinimą vagys tada atsipirko 3 metų nelaisvės bausmėmis.

"Šiandien kai kada pasigirstančios nuomonės, jog neva paskutiniais sovietinės epochos metais banditai Lietuvoje ėmė veikti KGB darbuotojų rankomis – visiškos nesąmonės, – tuomet teigė S.Maziliauskas. – Praėjus daugeliui metų, galiu pripažinti, kad anuomet buvome užverbavę vieną vyrą, kuris dirbo eiliniu vairuotoju, bet laisvalaikį mielai leisdavo su Vilijampolės Daktarais. Ne tik iš jo, bet ir kitų žmonių buvome surinkę rimtos informacijos, kad jau tais laikais Daktarų gaujos vyrai turėjo savus žmones tuometėje Kauno milicijoje. Esame ne kartą supakavę Kauno milicijos įgaliotinius, kurie įžūliai reketavo banditus ir paprastus žmones. Buvo atvejis, kai vienas Trakų rajono prokuroras pareikalavo 3 tūkst. rublių kyšio iš vieno KGB agento ir jo giminaičio. Aišku, jis nežinojo ant ko "užsirovė". Istorija baigėsi tuo, kad šis prokuroras už kyšio reikalavimą vėliau buvo nuteistas 7 ar 8 metams nelaisvės. Ta pati Garliava nuo seno skambėjo kaip dešrų miestelis, nes daugelis jo gyventojų dirbo prie Kauno aerodromo veikusiame mėsos kombinate. Nemaža jų dalis buvo įpratę per savo pamainas vogti vadinamąjį "valdišką turtą" – mėsos produktus ir paskui juos perparduoti saviškiams. Tokie buvo laikai."

Iš Ginklų fondo – į juodąją rinką

Lietuvos kriminalinė policija spalio 29 d. paskelbė, kad atlieka didelės apimties tyrimą dėl prekybos juodojoje rinkoje Lietuvos ginklų fondo šaunamaisiais ginklais.

Tuomečio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo teigimu,  atliekant tyrimo veiksmus nustatyta, kad vienas iš sulaikytų įtariamųjų 1996–2006 m. dirbo Ginklų fonde, kur jis buvo atsakingas už šaunamųjų ginklų priėmimą, saugojimą ir naikinimą.

"Turimais duomenimis, minėtas įtariamasis šiuos šaunamuosius ginklus pavogė iš Ginklų fondo ir tokiu būdu juos neteisėtai užvaldęs su bendrininkais organizavo ir vykdė jų realizaciją", – tvirtino L.Pernavas.

Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis teigė, kad tyrimas buvo pradėtas prieš daugiau nei dvejus metus.

Jis tikino, kad per operaciją buvo sulaikyti septyni asmenys.

Anot jo, ginklai buvo realizuojami kartu su aukšto arba labai aukšto rango Lietuvoje veikiančiomis organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.

"Taip pat buvo rastos puikiai, kūrybiškai užmaskuotos slėptuvės, kur rastas didelis kiekis šaunamųjų ginklų ir šaudmenų", – kalbėjo R.Kiškis.

Du iš sulaikytųjų asmenų buvo puikiai žinomi policijai ir yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.

L.Pernavas sakė, kad pistoletai kainavo nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų, o automatiniai ginklai – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša sakė, kad keturi įtariamieji buvo sulaikyti praėjusių metų vasarą, o dar trys – šių metų rugsėjį ir spalį.

"Šiuo metu vienam įtariamajam taikomas suėmimas, kitiems – švelnesnės kardomosios priemonės", – teigė prokuroras.

Anot jo, Ginklų fonde antradienį buvo atlikti dokumentų poėmiai.

Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar visi rasti ginklai į apyvartą pateko iš fondo.

Įtariamiesiems dėl disponavimo šaunamaisiais ginklais stambiu mastu gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

1991 m. Ginklų fondas buvo atkurtas tam, kad kauptų gyventojų ir kitų organizacijų padovanotus, perduotus arba kitaip perleistus ginklus ir šaudmenis, taip pat ir visuomenės lėšas, paaukotas krašto gynybai.

1996 m. priimtame Ginklų fondo įstatyme numatyta fondo paskirtis – aprūpinti ginkluote valstybės institucijas ir juridinius asmenis, taip pat fondui suteikta išimtinė teisė parduoti fiziniams asmenims savigynai skirtus pistoletus ir revolverius.

Pernai vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma BNS teigė, kad bus siūloma Ginklų fondą likviduoti ir jo funkcijas perskirstyti kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tuo metu viceministras sakė, kad procesą galima būtų užbaigti iki šių metų pradžios.

Šaltinis: BNS

Knygoje – nauji šokiruojantys faktai

Naujais, šokiruojančiais faktais papildyta bei išplėsta rašytojo Dailiaus Dargio knyga "Tikroji Daktarų istorija" – šiuo metu viena iš graibstomiausių lietuviškų autorių knygų. Naujausia knygos versija skelbia iki šiol mažai girdėtus buvusių KGB darbuotojų prisiminimus, istorijas, operatyvines bylas, galimas Daktarų gaujos asmenų ir Garliavos "violetinės" pedofilijos skandalo iniciatorių sąsajas.

Vienas buvęs garsus kriminalistas knygoje atskleidė, kaip 1990-ųjų pradžioje Kauno Daktarų ir Vilniaus "brigadinių" šulai susikirto dėl itin didelius pinigus garantavusio "projekto" – karinių malūnsparnių "Mi-8" pirkimo. Ši operacija baigėsi tarsi juodosios komedijos filmuose apie slaptuosius agentus.

Šios knygos puslapiuose keli buvę aukščiausi šalies policijos pareigūnai su smulkmenomis ir gana atvirai prisimena 2009-ųjų rugsėjo 4-osios įvykius, kaip iš Vilniaus buvo reguliuojama ir stebima Bulgarijoje besislapsčiusio H.Daktaro sulaikymo operacija.

Vienintelis ir išskirtinis šiais metais septynių knygų autoriaus D.Dargio susitikimas su skaitytojais įvyks lapkričio 21 d., 19 val., Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre "Mega", "Vagos" knygyne. Be autoriaus, renginyje dalyvaus ir kviestiniai svečiai.

„Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, sprogmenimis ir ginklais. Taip pat – dėl jų realizavimo“, – Policijos departamente surengtoje konferencijoje antradienį pranešė generalinis komisaras Linas Pernavas.

Sulaikymų ir kratų metu paimti 224 įvairūs šaunamieji ginklai.

„Tyrimo metu nustatyta, kad šie ginklai į neteisėtą apyvartą pateko iš Lietuvos ginklų fondo“, – kalbėjo L. Pernavas.

Linas Pernavas

Įtariamasis dirbo Ginklų fonde

Komisaro teigimu, atliekant tyrimo veiksmus nustatyta, kad vienas iš sulaikytų įtariamųjų 1996–2006 metais dirbo Ginklų fonde, kur jis buvo atsakingas už šaunamųjų ginklų priėmimą, saugojimą ir naikinimą.

„Turimais duomenimis, minėtas įtariamasis šiuos šaunamuosius ginklus pavogė Ginklų fonde ir tokiu būdų juos neteisėtai užvaldęs su bendrininkais organizavo ir vykdė jų realizaciją“, – tvirtino L. Pernavas.

Jis teigė, kad šie ginklai turėjo būti sunaikinti.

Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis teigė, kad tyrimas buvo pradėtas prieš daugiau nei dvejus metus.

„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pasitvirtinus minėtai kriminalinės žvalgybos informacijai, atlikus aibę veiksmų, panaudojus visą spektrą žvalgybos būdų“, – sakė pareigūnas.

Jis teigė, kad per operaciją buvo sulaikyti septyni asmenys.

„Pas juos buvo rasta daugiau nei 200 automatinių ginklų. (...) Dauguma tų ginklų yra pilnai veikiantys koviniai ginklai“, – pridūrė pareigūnas.

Realizuoti per organizuoto nusikalstamumo grupes

„Mes manome, kad tai vyko ne per vieną laikotarpį, tai vyko sistemingai. (...) Buvo suklastoti sunaikinimo aktai ir ginklai buvo tam tikru būdų išvežti iš Ginklų fondo“, – tvirtino R. Kiškis.

Anot jo, ginklai buvo realizuojami kartu su aukšto arba labai aukšto rango Lietuvoje veikiančiomis organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.

Jis sakė, kad dalis šaunamųjų ginklų rasti atliekant sulaikymus.

„Taip pat buvo rastos puikiai, kūrybiškai užmaskuotos slėptuvės, kur rastas didelis kiekis šaunamųjų ginklų ir šaudmenų“, – kalbėjo R. Kiškis.

Įtariamasis šiuos šaunamuosius ginklus pavogė Ginklų fonde ir tokiu būdų juos neteisėtai užvaldęs su bendrininkais organizavo ir vykdė jų realizaciją.

Du iš sulaikytųjų asmenų buvo puikiai žinomi policijai ir yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.

„Atkreipiame dėmesį, kad sulaikyti pavojingi automatai AGRAM, kuriuos organizuotas nusikalstamumas naudoja būtent santykių aiškinimuisi. (...) Bauginti ar sužaloti kitus asmenis“, – akcentavo R. Kiškis.

L. Pernavas sakė, kad pistoletai kainavo nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų, o automatiniai ginklai – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų. Dalis ginklų turėjo duslintuvus.

Gresia aštuoneri metai nelaisvės

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša per konferenciją sakė, kad keturi įtariamieji buvo sulaikyti praėjusių metų vasarą, o dar trys – šių metų rugsėjį ir spalį.

„Šiuo metu vienam įtariamajam taikomas suėmimas, kitiems – švelnesnės kardomosios priemonės“, – teigė prokuroras.

Anot jo, Ginklų fonde antradienį buvo atlikti dokumentų poėmiai.

Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar visi rasti ginklai į apyvartą pateko iš fondo.

Lietuvos policijos nuotr.

Įtariamiesiems dėl disponavimo šaunamaisiais ginklais stambiu mastu gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Fondas įkurtas 1991 metais

1991 metais fondas buvo atkurtas tam, kad kauptų gyventojų ir kitų organizacijų padovanotus, perduotus arba kitaip perleistus ginklus ir šaudmenis, taip pat ir visuomenės lėšas, paaukotas krašto gynybai.

1996 metais priimtame Ginklų fondo įstatyme numatyta fondo paskirtis – aprūpinti ginkluote valstybės institucijas ir juridinius asmenis, taip pat fondui suteikta išimtinė teisė pardavinėti fiziniams asmenims savigynai skirtus pistoletus ir revolverius.

Pernai vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma BNS teigė, kad bus siūloma Ginklų fondą likviduoti ir jo funkcijas perskirstyti kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tuo metu viceministras sakė, kad procesą galima būtų užbaigti iki šių metų pradžios.

Viceministras žada vidinį patikrinimą

Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma dėl nelegalios veiklos Lietuvos ginklų fonde žada vidinį patikrinimą.

„Tokie dalykai, kai žmonės pasinaudodami tarnybine padėtimi siekia pasipelnyti, neturėtų vykti. Kiek žinau iš Policijos departamento, tyrimas buvo atliktas išsamiai ir nuodugniai. Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu pradės vidinį patikrinimą“, – BNS perduotame komentare cituojamas Č. Mulma.

Č. Mulma taip pat teigė, kad Lietuvos ginklų fondą planuojama naikinti, o jo funkcijas perduoti ministerijai pavaldžiam departamentui.

„Dėl Ginklų fondo sprendimas jau priimtas, jo turėtų nelikti, o funkcijos turėtų būti perduotos ministerijai pavaldžiam departamentui. Šiuo metu atitinkami įstatymų projektai yra Seime“, – teigė viceministras.

Pernai jis BNS teigė, kad bus siūloma Ginklų fondą likviduoti ir jo funkcijas perskirstyti kitoms institucijoms ar įstaigoms.

Tuo metu Č. Mulma sakė, kad procesą galima būtų užbaigti iki šių metų pradžios.

Netoli Gariūnų turgavietės, degalinėje, policininkai su Viešosios tvarkos pareigūnais sulaikė narkotinių medžiagų disponavimu įtariamą 51 metų vyrą.

Nuspręsta atlikti kratą įtariamojo gyvenamojoje vietoje.

„Pareigūnus nustebino būsto apsauga ‒ namas aptvertas tvora ir saugomas iš visų pusių, kiekvienas namo kampas filmuojamas, kieme laksto palaidas kovinis šuo“, – rašoma policijos išplatintame pranešime.

Per kratą rasta apie 400 gramų augalinės kilmės medžiagos, įtariama, kanapių, apie 100 gramų miltelių, įtariama, amfetamino ir penki ginklai. Automobilyje taip pat aptikta medžiaginė juoda kaukė.

Vyras atsidūrė areštinėje, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Teismas šiam įtariamajam anksčiau buvo skyręs vienų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikaltimą.

Vokietija kartu su daugeliu sąjungininkių pasmerkė operaciją, kuri, pasak Ankaros, yra nukreipta prieš Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG). Šios pajėgos suvaidino svarbų vaidmenį kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje. 

„Vykstant Turkijos kariniam puolimui Šiaurės Rytų Sirijoje, vyriausybė neišduos jokių naujų leidimų bet kokiai karinei įrangai, kuri galėtų būti Turkijos panaudota Sirijoje," – sakė H. Maasas dienraščio „Bild“ sekmadieniniam leidiniui.

Pernai Vokietija eksportavo į taip pat NATO priklausančią Turkiją ginkluotės beveik už 243 mln. eurų. Tai sudarė beveik trečdalį visų šalies ginklų pardavimų, kurių vertė siekė 771 mln. eurų.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ginklų pardavimai Turkijai – didžiausiai Vokietijos užsakovei Aljanse – sudarė  184 mln. eurų.

Vokietijoje gyvena apie 2,5 mln. turkų kilmės žmonių. 

Vokietija yra viena didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje kartu su JAV, Rusija, Kinija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija.

Po žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo Rijado konsulate Stambule Berlynas pernai įvedė ginklų pardavimo embargą Saudo Arabijai.

Šią savaitę H. Maasas įspėjo, kad Turkijos vykdoma karinė operacijos gali sukelti naują humanitarinę krizę ir sudaryti sąlygas atsigauti IS.  

Kaip pirmadienį pranešė sostinės policija, po ilgalaikio tyrimo asmenys sulaikyti rugsėjo 13 dieną.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Per kratas įtariamųjų gyvenamose vietose, automobiliuose, slėptuvėse ir kitose vietose paimta daugiau nei vienas kilogramas amfetamino, keturi šaunamieji ginklai, šaudmenys.

Dviem įtariamiesiems teismas skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimus, kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Manoma, kad sulaikomų asmenų gali būti ir daugiau.

Įtariamieji anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus.

Nors šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta vieno iš suimtųjų teisminis nagrinėjimas dėl narkotinių medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, jis iki sulaikymo ir toliau užsiiminėjo neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu.

Už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą bei platinimą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki 15 metų.

Policija skelbia, kad šie asmenys siejami su Vilniaus apskrityje veikiančioms organizuotoms nusikalstamoms struktūroms.

Ikiteisminį tyrimą atlieka sostinės Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

„Kartu su Valstybės saugumo komitetu tyrėme informaciją, kad iš Ukrainos tranzitu per Baltarusijos Respubliką į Lietuvą buvo gabenamos ginklų dalys, o iš ten didesnėmis partijomis – į Rusijos Federaciją“, – sakė jis interviu televizijai „Belarus 1“.

„Kiek žinome, pasibaigus šiai specialiajai operacijai Rusijos Federacijoje buvo aptikta daug ginklų: automatų, pistoletų, šautuvų, apie 9 tūkst. šaudmenų. Rusijos Federacijos teritorijoje specialiosios tarnybos konfiskavo ištisą arsenalą“, – tvirtino J. Senka.

Anksčiau šį mėnesį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis dėl gabenamų ginklų buvo priversta „aklinai uždaryti“ sieną su Ukraina. Kiek vėliau baltarusių Saugumo tarybos vadovas Stanislavas Zasis patikslino, kad kalbama ne apie sienos uždarymą, o „tobulinimą“ ir „stiprinimą“.

Lietuvos generalinės prokuratūros atstovai BNS šio pranešimo kol kas nekomentavo.