Jis išreiškė viltį, kad nesutarimus su kaimyne pavyks spręsti dialogu, bet pabrėžė, jog Graikija turi būti pajėgi apginti savo teritoriją ir suverenitetą.

Tokiu komentarus K. Micotakis išsakė praėjus dviem dienoms po to, kai Atėnai su Paryžiumi pasirašė apie 3 mlrd. eurų vertės gynybos sutartį, apimančią, be kita ko, trijų prancūziškų fregatų pardavimą Graikijos kariniam laivynui.

„Negalime ignoruoti fakto, kad gyvename labai sudėtingoje kaimynystėje. Tai geografinė realybė, kurios negalime ignoruoti“, – per Atėnuose vykusią konferenciją „Demokratijos forumas“ sakė K. Micotakis.

„Neketinu įsitraukti į ginklavimosi varžybas su Turkija ir visada ištiesiu Turkijai draugystės ranką. Daugeliu klausimų smarkiai nesutariame, tačiau turėtų būti būdas šiuos nesutarimus išspręsti dialogu“, – kalbėjo premjeras.

„Vis dėlto ginsime mūsų teritoriją, teritorinį vientisumą, suverenitetą ir suverenias teises, o kad tai padarytume, mums reikia tvirtų atgrasymo priemonių“, – pridūrė jis.

Graikijos perkamos prancūziškos fregatos „įves karinį karines jūrų pajėgas į naują skaitmeninę erą“, taip pat „suteiks mums labai didelius atgrasymo pajėgumus ateinančiais metais, ateinančiais dešimtmečiais“, – pareiškė K. Micotakis.

„Privalome pasirūpinti, kad turėtume pajėgumų apsiginti“, – pabrėžė jis.

Pastaraisiais metais tarp Graikijos ir jos istorinės regioninės varžovės Turkijos auga įtampa dėl teisių į energijos išteklių žvalgymą Viduržemio jūros rytuose. Abi NATO priklausančios kaimynės jau ne vieną dešimtmetį nesutaria dėl daugybės klausimų, tokių kaip teritorinės teisės Egėjo jūroje, įsiterpusios tarp abiejų šalių, taip pat jūrų ir oro sienos bei etninių mažumų teisės.

Graikijos ir Prancūzijos pasirašytas susitarimas apima įsipareigojimą teikti savitarpio pagalbą trečiosios šalies užpuolimo atveju.

"[Šioje nuostatoje] iš esmės sakoma, kad jei kuri nors šalis būtų užpulta, jei būtų kvestionuojama jos teritorija, jos suverenitetas, kita šalis privalo jai padėti, – kalbėjo graikų lyderis. – Ir tai yra strateginė partnerystė, kuri, mano galva, viršija jau dabar į Europos sutartis įtrauktas tarpusavio pagalbos nuostatas.“

Jo teigimu, šis susitarimas neskirtas varžytis su NATO ar kitais aljansais.

„Palaikome nuolat stiprėjančią strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis. Netrukus pasirašysime... naują abipusės gynybos ir bendradarbiavimo susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis penkerių metų laikotarpiui“, – sakė K. Micotakis.

Jis pridūrė: „Graikija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos yra NATO narės – taigi, čia nėra jokios tikros konkurencijos. Kalbame apie viena kitą papildančias iniciatyvas.“

Graikija jau yra įsigijusi 18 prancūziškų naikintuvų „Rafale“ ir planuoja pirkti dar šešis, įgyvendinama savo kariuomenės modernizavimo programą.

„Gyvename laikotarpiu, kuris vėl įsisuko į ginklavimosi spiralę. Jei ir toliau tik sėdėsime ir žiūrėsime, tai turės pražūtingų pasekmių“, – sakė H. Maasas.

Tiesa, ministras patvirtino Vokietijos įsipareigojimą NATO aljansui laikytis branduolinio atgrasymo principo. Tai reiškia, kad Berlynas neplanuoja atsisakyti šalyje dislokuotų JAV branduolinių ginklų.

Ekspertai mano, kad Vokietija laiko apie 20 branduolinių galvučių Biuchelio oro pajėgų bazėje šalies rytuose, kur yra dislokuoti Bundesvero „Tornado“ naikintuvai, galintys numesti atomines bombas, jei to prireiktų.

„Europiečiai turi kolektyviškai suprasti, kad be teisinės bazės labai greitai gali tekti susidurti su naujomis konvencinės ginkluotės, net branduolinės, varžybomis jų pačių žemėje“, – sakė E. Macronas, pristatydamas Prancūzijos branduolinio arsenalo valdymo strategiją po „Brexito“.

Jis taip pat pridūrė, kad Prancūzija jau sumažino savo turimų branduolinių galvučių skaičių iki mažiau nei 300 vienetų, todėl Prancūzija esą „teisėtai gali reikalauti konkrečių žingsnių iš kitų branduolinių valstybių siekiant visuotinio nusiginklavimo, kuris būtų laipsniškas, patikimas ir patikrinamas“.

Po Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES, Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė Bendrijoje. Šiuo metu vis garsiau kalbama apie grėsmes, kurios kyla branduolinės ginkluotės arsenalus ribojančioms sutartims.

Jungtinės Valstijos užsiminė nepratęsiančios „New START“ branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties tarp JAV ir Rusijos, kuri buvo pasirašyta 2010 m. Vašingtonas ir Maskva taip pat nutraukė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.

E. Macronas tikino, kad Prancūzija yra tikra dėl to, kad ilgalaikis Europos saugumas priklauso nuo tvirtų ryšių su JAV, kurios yra pagrindinė Europos partnerė NATO.

„Tačiau mūsų saugumas taip pat neišvengiamai priklauso nuo tvirtesnio europiečių ryžto imtis nepriklausomų veiksmų“, – susirinkusiems kariuomenės pareigūnams sakė Prancūzijos prezidentas.

Būtent todėl, pasak E. Macrono, Europos šalys taip pat turi pasirašyti naują susitarimą, apribosiantį naujų vidutinio nuotolio branduolinių ginklų plėtrą.

„Supraskite – jei derybos ir visapusiškesnė sutartis yra įmanoma, europiečiai turi būti jos dalyviai ir signatarai, nes mūsų teritorijai yra kilusi didžiausia grėsmė“, įspėjo jis.

E. Macronas jau pradėjo brangią Prancūzijos branduolinio arsenalo modernizaciją, 2018 m. sausį pareiškęs, kad „atgrasymas yra dalis mūsų istorijos, dalis mūsų gynybos strategijos, taip ir liks“.

Vašingtonas ir Maskva seniai kaltina vienas kitą pažeidžiant 1987 metų INF sutartį ir abi šalys daug mėnesių planavo pasitraukimą iš jos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavimą sutartyje sustabdė kovą, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai paskelbus, kad ji atsisako šios sutarties.

Be įtariamų Rusijos pažeidimų, Vašingtonas priežastimi nurodė ir tai, kad INF sutartis suriša jam rankas, o kitos šalys, visų pirma Kinija, turi laisvę.

„Dabar, kai sutartis baigėsi, matysime naujų ginklų kūrimą ir dislokavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė karinis analitikas Pavelas Felgengaueris. Jis pridūrė: „Rusija jau pasirengusi.“

V. Putinas naujus ginklus pirmą kartą aptarė praėjusių metų pabaigoje, klausantis aukšto rango karininkams, o daugiau detalių pateikė vasario mėnesį, JAV kaip tik pradėjus pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą.

Be vidutinio nuotolio iš sausumos leidžiamų raketų Maskva planuoja sukurti raketų „Kalibr“, kurias sėkmingai naudojo karinis laivynas ir kurios buvo išbandytos Sirijoje, versiją sausumos pajėgoms. Tačiau Rusiją riboja finansai. Šaliai sunku atsigauti po 2014 metų ekonominės krizės, kurią sukėlė sankcijos ir naftos kainų smukimas. Rusijos karinis biudžetas sudaro dešimtadalį JAV karinio biudžeto.

V. Putinas yra minėjęs, kad naujosios raketos turi būti kuriamos nedidinant gynybos biudžeto. Stebėtojai sako, kad nenoras didinti išlaidas gali būti palikimas iš Sovietų Sąjungos, kuri žlugo iš dalies dėl didžiulių išlaidų gynybai naštos.

Baigia galioti kita svarbi sutartis

Vašingtonas pastaruosius penkerius metus smerkė Rusiją dėl kuriamų sistemų, kuriomis, amerikiečių teigimu, buvo pažeidžiama INF sutartis. Tai raketos 9M729, galinčios nuskrieti, kaip nurodo NATO, maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.

D. Trumpui paskelbus apie savo ketinimus atsisakyti sutarties, Kremlius nelabai stengėsi jį atkalbėti.

Rusų pareigūnai INF sutartį kritikavo daug metų, tvirtindami, kad ji suteikia nesąžiningą pranašumą Vašingtonui. „Rusija žaidė jau seniai: iš pradžių neigė, kad ši raketa egzistuoja, tada pripažino, kad ji egzistuoja, bet sakė, kad ji atitinka sutartį“, – pažymėjo karinis analitikas Aleksandras Golcas.

„Dar 2007 metais, kai Rusija pasitraukė iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE), Rusijos kariškiai ir Kremlius sakė, kad INF sutartis nėra gera, kad ji nėra teisinga“, – pridūrė P. Felgengaueris.

Kaskart, kai JAV paskelbdavo apie naujos raketinės gynybos sistemos dislokavimą sąjungininkėse Europoje ar Azijoje, būdavo keliami klausimai dėl šios sutarties. JAV sako, kad šios sistemos yra tik gynybinės, bet Maskva mano, kad jos yra pernelyg arti, ir laiko jas bandymu varžyti Rusijos branduolinius pajėgumus.

INF sutartis buvo laikoma viena iš dviejų svarbių Rusijos ir JAV sutarčių dėl ginkluotės. Antroji būtų naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis, ribojanti Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.

Tačiau ši sutartis turi baigtis 2021 metais, o didelės politinės valios derėtis dėl jos pratęsimo nematyti. „Šansų, kad tai tęsis, nedaug“, – sakė Aleksandras Saveljevas iš Rusijos tarptautinių reikalų tarybos – rusų ne pelno organizacijos „Tuomet niekas nevaržys Jungtinių Valstijų ir Rusijos naujų branduolinių ginklavimosi varžybų“, – pridūrė jis.

V. Putinas „pasirašė įsaką dėl Rusijos dalyvavimo SSRS ir JAV sutartyje sustabdymo“, sakoma Kremliaus pranešime.

Jame priduriama, kad toks sprendimas buvo priimtas „Jungtinėms Valstijoms pažeidus savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal šią sutartį“.

Vašingtonas praėjusį mėnesį pradėjo pusmetį truksiantį pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties procesą, atsakydamas į Maskvos sprendimą dislokuoti raketas 9M729. Rusija savo ruožtu tada taip pat paskelbė, kad nebedalyvaus sutartyje.

Daugelis analitikų sako, kad abiejų šalių pasitraukimas iš INF sutarties faktiškai skelbia naujų ginklavimosi varžybų pradžią.

V. Putinas vasarį pareiškė, kad Rusija vystys vidutinio nuotolio raketas, taip esą atsakydama į panašius JAV projektus.

Praėjusį mėnesį kreipdamasis į tautą V. Putinas pagrasino nutaikyti naująsias raketas į Vakarų šalių sostines.

Ilgalaikis Rusijos lyderis taip pat perspėjo Vašingtoną nedislokuoti jokių naujų raketų Europoje žlugus INF susitarimui. Pasak jo, Maskva laikytų tokius veiksmus „rimta grėsme“.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo savo ruožtu pavadino šiuos grasinimus „triuku“, kurio tikslas – sukiršinti Vašingtoną su jo sąjungininkais.

INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.

Šiuo paktu taip pat buvo uždraustos 500–5500 km nuotolio antžeminės raketos.

Pasirašius INF sutartį Sovietų Sąjunga atsikratė į Vakarų sostines nutaikytų raketų su branduolinėmis galvutėmis, tačiau kitos karinės galybės, tokios kaip Kinija, nebuvo įpareigotos apriboti savo arsenalų.

NATO neseniai paskelbė, kad JAV sąjungininkai „visiškai palaiko“ Vašingtono pasitraukimą iš pakto, kadangi Rusijos antžeminė sparnuotųjų raketų sistema 9M729 esą pažeidžia sutartį.

Vis dėlto Europos lyderiai pažėrė nuogąstavimų dėl sutarties žlugimo ir paragino Rusiją iki rugpjūtį numatyto formalaus Vašingtono pasitraukimo išspręsti ginčą su JAV.

Praėjusią savaitę JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) perspėjo, kad „žlunga tarptautinės ginklų kontrolės sistemos pagrindiniai elementai“.

Maskva taip pat išreiškė susirūpinimą, kad dėl Vašingtono sprendimo pasitraukti iš INF sutarties gali būti nepratęsta branduolinių ginklų kontrolės sutartis START.

Šis paktas, kuriuo ribojamas Rusijos ir JAV turimų branduolinių galvučių skaičius, galios iki 2021 metų.

„Mums europiečiams derėtų pasiruošti, kai kalbama apie užsienio, saugumo ir gynybos politiką“, – likus kelioms valandoms iki Miuncheno saugumo konferencijos pradžios Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė W. Ischingeris.

Anot W. Ischingerio, Europa ilgai kentėjo nuo iliuzijos, kad ji yra apsupta draugų ir sąjungininkų, todėl privalo pakoreguoti savo požiūrį.

Anksčiau šį mėnesį JAV paskelbė stabdančios įsipareigojimus pagal Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį su Rusija, kaltindamos Rusiją sutarties pažeidinėjimu. Vašingtonas yra pasiruošęs per šešis mėnesius pasitraukti iš šios sutarties, nebent Rusija vėl pradės laikytis sutarties ir sunaikins visas sutartį pažeidžiančias raketas.

Reaguojant į JAV pareiškimą, vasario 2 d. Rusijos prezidentas paskelbė, kad Maskva taip pat stabdo įsipareigojimus pagal sutartį. Tai sukėlė susirūpinimą dėl naujų ginklavimosi varžybų tarp JAV ir Rusijos.

Penktadienį Maskvoje besilankantis Heiko Maasas (Heikas Masas) paragino Rusiją sunaikinti turimas raketas, kurios, kaip teigia Vašingtonas, pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) sąlygas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pernai paskelbė, kad jo šalis traukiasi iš šio susitarimo dėl numanomų Rusijos pažeidimų.

„Manome, kad Rusija gali išsaugoti šią sutartį, – po pasitarimo su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu pareiškė H. Maasas. – Ji daro esminę įtaką mūsų saugumo interesams.“

Dėl 1987 metais JAV prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) ir SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo pasirašytos INF likimo tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų pastebimai padidėjo įtampa.

D. Trumpui pažadėjus pasitraukti iš susitarimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino naujomis ginklavimosi varžybomis ir pareiškė, kad labiausiai nuo jų nukentėtų Europa.

Vašingtonas teigia, kad raketų sistemą 9M729 pagaminusi Maskva pažeidė INF sąlygas ir perspėjo, jog atšauks sutartį, jei Rusija neatsikratys šios ginkluotės. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai atmeta.

„Kaip ir kitos NATO narės, manome, kad egzistuoja raketa, pažeidžianti šią sutartį. Ji turėtų būti sunaikinta patikimu būdu, kad būtų galima sugrįžti prie susitarimo įgyvendinimo“, – reporteriams sakė Vokietijos URM vadovas.

H. Maasas pagyrė Maskvą už pastangas išsaugoti INF ir išreiškė viltį, kad artimiausiu metu atsinaujins Rusijos ir JAV derybos.

Praėjusį mėnesį Vašingtonas nustatė 60 dienų terminą, per kurį pareikalavo likviduoti galimai INF pažeidžiančią raketų sistemą. Kitu atveju JAV pagrasino pradėti šešių mėnesių trukmės formalaus pasitraukimo iš sutarties procedūrą.

S. Lavrovas savo ruožtu pareiškė, jog Vašingtonas nepateikė jokių įrodymų, kad raketų bandymus atlikusi Rusija pažeidė INF nuostatas.

Jis teigė, kad Vašingtono reikalavimas sunaikinti raketas ir leisti reguliariai tikrinti Rusijos karinius objektus tėra „pretekstas pasitraukti iš susitarimo“.

„Per spalio mėnesį vykusias oficialias diskusijas apie ginklų kontrolę ir nusiginklavimo klausimus JAV pareiškė, kad sprendimas yra galutinis, o jų pranešimas apie pasitraukimą iš INF nėra kvietimas pradėti dialogą. Tai yra citata“, – sakė jis.

Anksčiau šią savaitę Ženevoje įvykusios derybos tarp JAV ir Rusijos pareigūnų nedavė rezultato. Maskva pareiškė, kad Vašingtonas nenusiteikęs toliau derėtis, o vienas amerikiečių pareigūnas tvirtino, jog Rusija tiesiog „tuščiažodžiauja“ apie savo skaidrumą.

Pasak rusų pareigūnų, JAV atstovai patvirtino Vašingtono ketinimus vasario 2 dieną pradėti pasitraukimo iš INF procedūrą.

Šiuos komentarus D. Trumpas išsakė praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo pareiškęs, kad JAV pasitrauks iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties - Šaltojo karo laikų susitarimo su Rusija, kuriuo siekta sumažinti šalių raketų arsenalus.

Anot kritikų, jei iš tiesų būtų įgyvendintas, toks D. Trumpo sprendimas įpliekstų naujas Vašingtono ir Maskvos ginklavimosi varžybas.

Paskelbdamas sprendimą pasitraukti iš sutarties, D. Trumpas taip pat teigė didinsiąs JAV branduolinių ginklų atsargas tol, kol „žmonės ateis į protą“.

Tačiau ankstų pirmadienio rytą jis tviteryje rašė:

„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš, kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu, pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis.„

„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ - pridūrė jis.

Šias tviterio žinutes D. Trumpas paskelbė netrukus po savaitgalį Argentinoje, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas, įvykusio jo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimo. Jo metu lyderiams pavyko pasiekti paliaubas dėl intensyvėjančio dvišalio prekybos karo.

Nors D. Trumpas ir buvo atšaukęs Buenos Airėse planuotą dvišalį susitikimą su V. Putinu, per susitikimą jiedu vis dėlto „neformaliai“ persimetė keliais žodžiais.

„Sprendžiamas pagrindinių susitarimų ginklų kontrolės srityje likimas. Šiomis sąlygomis – neleisdami įtraukti savęs į militaristines varžybas priimdami lanksčius, neeikvojančius biudžeto, bet veiksmingus sprendimus – privalome palaipsniui ir subalansuotai vystyti kariuomenę ir laivyną, kad jie galėtų neutralizuoti bet kokias potencialias grėsmes“, – sakė V. Putinas.

87-erių M. Gorbačiovas pareiškė žurnalistams, kad Maskva ir Vašingtonas turėtų stengtis išspręsti turimus nesusitarimus ir pagerinti dvišalius santykius, kuriuos jis pavadino svarbiausiais pasaulyje.

SSRS eksprezidentas pabrėžė tikintis, jog „naujos ginklavimosi varžybos gali būti sustabdytos, ir kad mes galėtumėme tęsti branduolinį nusiginklavimą“, kurį jis inicijavo kartu su tuometiniu JAV prezidentu Ronaldu Reaganu (Ronaldu Reiganu).

Tokius komentarus M. Gorbačiovas išsakė apsilankęs dokumentinio filmo, kurį Werneris Herzogas (Verneris Hercogas) sukūrė remdamasis jųdviejų pokalbiais, premjeroje.

Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad Vašingtonas dėl įtariamų Maskvos pažeidimų ketina atšaukti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią M. Gorbačiovas ir R. Reaganas pasirašė 1987 metais.

M. Gorbačiovas vadovavo Sovietų Sąjungai 1985–1991 metais.