– Ką jums sako šie du vakar dienos įvykiai?

– Vienas dalykas toks, kad išties yra graudu, jog mes tokius įvykius išvis turime, nes žmogaus gyvybės praradimas visuomet yra praradimas ir visuomenei. Ko gero, čia yra natūralus dalykas, kurį supranta bet kuris žmogus. Viena situacija yra, apie kurią jūs pasakojote, su šeimynine drama, jeigu taip galima pasakyt, ir visai kita – liūdnai pasibaigęs tarnybinis teisėtvarkos įvykis. Jeigu tai būtų galima vadinti teisėtvarkos įvykiu. Nors aš manau, kad tai yra elementarus nusikaltimas, kuris turi tiek teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymo požymių, tiek pasipriešinimo, tiek grėsmės sukėlimo pareigūno ir medikų gyvybei bei sveikatai. Buvo kalba, kad ji, puldama policijos pareigūnus ir medikus, naudojosi kažkokiais buities įrankiais, peiliu ar dar kažkuo. Tai aš abejoju, ar šioje vietoje galima įžvelgti policijos pareigūno veiksmų neteisėtumą.

– Ar buvo galima išvengti mirties? Ar buvo galima bandyti šauti galbūt į kitą ranką ar koją?

– Jei mes jau kalbam apie tai, kad prieš tai buvo paleisti keli šūviai, tai aš galiu pasakyt tik vieną dalyką – pareigūnas bet kokiomis išgalėmis stengėsi žmogų neutralizuoti, neatimdamas jam gyvybės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar grįžtant prie įvairių šeimos tragedijų. Prieš kelis metus Naugarduko ir Švitrigailos gatvių sankryžoje vyras nušovė savo žmoną, pats paskambino policijos pareigūnams, prisipažino. Ir policijos pareigūnams net nereikėjo jo nuginkluoti. Kiek Lietuvoje yra įstatymų spragų?

– Leiskit į šį klausimą atsakyti jums klausimu. Jeigu mes kiekvieną dieną realiai girdime apie Lietuvoje įvykusias avarijas, skaudžius eismo įvykius, kurių metu nukenčia žmonės, tai gal tada su Kelių eismo taisyklėmis ir vairuotojų kontrole irgi yra kažkokių įstatymo spragų, kad šitaip vyksta? Atleiskite, kalbėkime apie paprastą dalyką. Pažeidėjas yra pažeidėjas dėl to, kad jis nesilaiko taisyklių. Nusikaltėlis vadinamas nusikaltėliu, nes daro nusikaltimus. Tačiau žinom ir kitą dalyką, kai parduotuvėn atėjęs vyriškis, ketindamas įsigyti ginklą, jį apžiūrinėdamas, paėmė ir nusišovė. Kokius įstatymus reikia daryti, tobulinti keisti? Čia iškart matau ginklų priešininkų linksinčias galvas ir kalbančias „taip, tai yra baisu, tai yra pavojus, reikia viską uždrausti“. Kiek yra padaroma nusikaltimų su buitiniais įrankiais. Bet juk, atrodo, nei vienam nekyla mintis uždrausti pardavinėti virtuvinių peilių rinkinius, stalo įrankius, kirvukus mėsai kapoti arba turistinius kirvelius, ar netgi sodininkams šakes, dalgius.

Nei vienam nekyla mintis uždrausti pardavinėti virtuvinių peilių rinkinius, stalo įrankius, kirvukus mėsai kapoti arba turistinius kirvelius, ar netgi sodininkams šakes, dalgius.

– Bet Seimo nariams kilo kitų minčių – nuo kitų metų reikės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, apie ką aš taip pat noriu su jumis pasikalbėti. Kiek jis yra reikalingas, žinant dabartinę geopolitinę situaciją?

– Aš manau, kad šis valstybės sprendimas yra absoliučiai logiškas, atsižvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje. Beje, turėjau garbės išbandyt, nors man kaip ir pagal įstatymo reikalavimus būtų taikoma išimtis. Aš net norėčiau, kad jis būtų detalesnis, platesnis, konkretesnis.

„Tikimės, kad V. Putinas persvarstys savo neapgalvotą sprendimą sustabdyti Rusijos dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, – sakė ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai. – Ginklų kontrolė yra gyvybiškai svarbi mūsų planetos saugumui“.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), trečiadienį Rusijos inspektoriai lankysis Lietuvos kariuomenės Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ Rukloje, kur susipažins su šio dalinio veikla. Vėliau Rusijos inspektoriai vyks į Gaižiūnų poligoną, čia jiems bus pristatyta tuo metu vykdoma karinė veikla. 

Ketvirtadienį Rusijos inspektoriai vyks į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, iš kur sraigtasparniu atliks skrydį virš pasirinkto inspekcijos rajono. Inspektorių grupė Lietuvoje bus iki penktadienio.

Pasak KAM pranešimo, pagal Vienos dokumento nuostatas ir inspekcijos metu gautus duomenis Rusija parengs ir išplatins Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalims ataskaitą, kurioje pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginklų kontrolės srityje.

Tai bus trečia šiais metais užsienio šalių ginklų kontrolės priemonė Lietuvoje pagal 2011 metų Vienos dokumentą. Gegužę kariniai stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos stebėjo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktines pratybas „Geležinis Vilkas 2021-I“, rugpjūtį Rusijos ginklų kontrolės inspektorių grupė su vertinamuoju vizitu lankėsi  Motorizuotojoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“.

ESBO narės įsipareigoja kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą.

Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius. Pagal 2011 metų Vienos dokumento nuostatas, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

„START sutarties pratęsimas nėra pabaiga – jis turi padėti pamatus naujų tarptautinės ginklų kontrolės pastangų stiprinimui“, – per spaudos konferenciją sakė J. Stoltenbergas.

Anot jo, paskutinio tebegaliojančio Vašingtono ir Maskvos branduolinio pakto pratęsimas paskatintų „svarstymus, kaip aprėpti visas ginklų sistemas“ taikant kontrolės priemones.

NATO vadovas priminė, kad nepratęsus susitarimo, jis baigs galioti vasario 5 dieną.

J. Stoltenbergas pareiškė esąs tikras, jog Vašingtonas ir toliau „konsultuosis su NATO sąjungininkais dėl ginklų kontrolės klausimo apskritai“.

Anksčiau naujienų agentūra AP pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija netrukus planuoja pakviesti Rusiją prie derybų stalo.

„Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ketina ketvirtadienį [Vašingtono laiku] pateikti Rusijos ambasadoriui Anatolijui Antonovui siūlymą dėl susitarimo pratęsimo“, – nurodė AP.

Tuo metu laikraštis „The Washington Post“ remdamasis dviem nepristatytais JAV pareigūnais informavo, jog naujasis JAV prezidentas nori pratęsti paktą penkeriems metams.

Anksčiau šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva pritartų besąlygiškai START sutarties prolongacijai penkeriems metams, ragindama J. Bideno administraciją laikytis konstruktyvios pozicijos šiuo klausimu.

„Mes savo ruožtu pasisakydavome ir toliau pasisakome už START sutarties pratęsimą, ypač laikantis labiausiai realistiškų pozicijų. Manome, kad sutartį įmanoma pratęsti tik tokia forma, kokia ji buvo pasirašyta, taip pat neiškeliant jokių išankstinių sąlygų. Geriausia būtų pratęsti ją penkeriems metams, maksimaliam numatytam laikotarpiui“, – rašoma ministerijos pranešime.

„Informavau NATO sąjungininkus apie derybų su Rusija eigą, įskaitant šįryt įvykusį pokalbį su Rusijos užsienio reikalų viceministru [Sergejumi] Riabkovu. Be to, anonsavau naują žvalgybos informaciją tiek apie Rusiją, tiek apie Kiniją, kuria JAV su Šiaurės Atlanto Taryba pasidalys rytoj“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Billingsley.

Spalio 6 dieną Helsinkyje įvyko eilinis Rusijos ir JAV konsultacijų dėl strateginio stabilumo raundas. Maskvai atstovavo S. Riabkovas, o Vašingtonui – M. Billingsley.

Po susitikimo amerikiečių pasiuntinys pareiškė, kad per derybas jau pasiekta „svarbios pažangos“.

„Vėl raginu Rusiją ir Kiniją prisijungti prie mūsų [ginklų kontrolės] pastangų ir bendradarbiauti siekiant padaryti pasaulį saugesnį ir užkirsti kelią naujoms ginklavimosi varžyboms“, – Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime cituojamas D. Trumpas.

Amerikiečių lyderis nurodė, kad nuo pat jo administracijos darbo pradžios jis „nusprendė pradėti naują ginklų kontrolės erą, kuri peržengtų dvišales Šaltojo karo laikų sutartis“.

D. Trumpas pridūrė, kad „mūsų branduoliniai ginklai tebėra Amerikos nacionalinio saugumo garantija“.

Birželį JAV prezidentas pareiškė esąs patenkintas, kaip vyksta derybos su Rusija dėl ginklų kontrolės. Jis ne kartą atkreipė dėmesį, kad šiame procese turėtų dalyvauti ir Kinija.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

„Auditoriai konstatavo, kad bendras veiklos vertinimas yra geras, sisteminių trūkumų nenustatyta, tačiau identifikuotos tam tikros problemos, būtina stiprinti kontrolės funkciją. Auditoriai atkreipė dėmesį į sudėtingus vadovų ir pavaldinių santykius, dėl ko komisariate vyrauja prastas darbinis mikroklimatas“, – antradienį pranešė Policijos departamentas.

Trūkumų nustatyta tikrinant kriminalinės žvalgybos veiklą, o konkrečiai – gautą informaciją apie disponavimą nelegaliais šaunamaisiais ginklais, brakonieriavimą.

„Žvalgybinė informacija tikrinta paviršutiniškai, o vadovai neskyrė pakankamai dėmesio šios veikos kontrolei, kas lėmė, kad asmenys turėjo galimybę disponuoti nelegaliais ginklais.

„Nustatyta, kad gauta žvalgybinė informacija tikrinta paviršutiniškai, o vadovai neskyrė pakankamai dėmesio šios veikos kontrolei, kas lėmė, kad asmenys turėjo galimybę disponuoti nelegaliais ginklais. Tai iš dalies galėjo lemti ir nelaimingą įvykį, kai buvo nušautas Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas“, – teigiama Policijos departamento pranešime.

Anot jo, atsižvelgus į audito išvadas, bus parengtas išsamus trūkumų šalinimo planas, o jo  įgyvendinimas bus derinamas su auditoriais.

Audito išvadas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kolektyvui pristatytos penktadienį.

Jo rekomendacijos bus pateiktos visoms šalies policijos įstaigoms, siekiant pašalinti analogiškus galimus trūkumus kituose policijos komisariatuose.

Policijos departamento Imuniteto valdyboje toliau atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl tragiško įvykio Mažeikių rajone, kai buvo nušautas Mažeikių policininkas.

Gegužės pabaigoje į pareigūną ir kinologą Saulių Žymantą bei jo partnerę šūvius paleido smurtu artimoje aplinkoje įtartas Stasys Brasas. Policininkas žuvo vietoje, o partnerė buvo sužeista.

Į pareigūnus šūvius paleidęs vyras vėliau rastas negyvas užgesinus gaisrą. Paaiškėjo, kad pareigūnas nušautas iš nelegaliai laikyto ginklo. Jis nedėvėjo apsauginės liemenės.

Po šio įvykio iš pareigų pasitraukė Mažeikių rajono policijos vadovas Saulius Bumblys ir Telšių apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas.

Tai ne pirma pareigūno žūtis Telšių apskrityje: 2016 metais Telšių rajono Tryškių miestelyje žuvo tramdyto smurtautojo peiliu sužalotas policijos pareigūnas.

„Siūlysime amerikiečiams konkrečias kryptis, kuriomis galime ir turime dirbti, net nepaisydami to, kad JAV vis labiau įsibėgėja rinkimų kampanija“, – sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“.

S. Riabkovas birželio 22–23 dienomis ruošiasi susitiks su JAV specialiuoju pasiuntiniu ginklų kontrolei Marshallu Billingsley (Maršalu Bilingsliu).

Rusų viceministras pažymėjo, kad artėjančio susitikimo darbotvarkė apims ne tik Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, baigsiančios galioti kitų metų vasario 5 dieną, likimą.

„Joje yra visokio pobūdžio ir masto klausimų, įskaitant techninius ir konceptualius klausimus, susijusius su doktrina“, – pabrėžė jis. 

„Mes, be abejo, kritikuosime [JAV] Valstybės departamentą dėl jo tebededamų pastangų apkaltinti Rusiją pažeidžiant ar nevisiškai laikantis ginklų kontrolės bei masinio naikinimo ginklų neplatinimo sutarčių. Nemanome, kad ši kritika yra pagrįsta“, – pareiškė S. Riabkovas, pridūręs, kad „turime daug atsakomųjų pretenzijų“.

„Vis tik neturėtume nuolat telkti dėmesį į abipusius kaltinimus. Mums reikia rasti kelią į priekį“, – nurodė aukšto rango diplomatas.

„Valstybės sekretorius pabrėžė, kad bet kokios būsimos derybos dėl ginklų kontrolės turi būti pagrįstos JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimu apie trišalį ginklų kontrolės susitarimą, į kurį įtraukta tiek Rusija, tiek Kinija“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime.

„Valstybės sekretorius ir [Rusijos] URM vadovas taip pat aptarė dvišalius santykius, įskaitant situaciją dėl JAV piliečių sulaikymo“, – priduriama jame.

Be to, M. Pompeo ir S. Lavrovas kalbėjosi apie „tolesnius žingsnius dėl dialogo strateginio saugumo klausimu“ pasaulyje siaučiant koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijai.

Kovą JAV valstybės departamentas pareiškė, kad, JAV manymu, Kinijos įtraukimas į naują ginklų kontrolės susitarimą leis užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms.

Anksčiau šiemet D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas (Robertas O'Brajenas) pranešė apie JAV pasirengimą deryboms su Rusija.

Tai patvirtino ir JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačison).

„Man yra žinoma, kad mūsų administracija rengiasi derybų su Rusija pradžiai ir deda pastangas, kad Kinija būtų įtraukta į susitarimą dėl naujo ginklų kontrolės lygio“, – sakė ji.

„Vakar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskambino prezidentui Donaldui Trumpui, kad padėkotų už JAV perduotą informaciją, leidusią užkirsti kelią teroro aktui Rusijoje per šventes. Abu prezidentai sakė esantys pasirengę tęsti dvišalį bendradarbiavimą kovoje su terorizmu“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime, kurį cituoja JAV žiniasklaida.

„Taip pat šalių lyderiai aptarė santykių tarp valstybių padėtį ir būsimas pastangas užtikrinant efektyvią ginklų kontrolę“, – priduriama jame.