Lietuva jau įsigijo nemažai „Rheinmetall“ įrangos ir planuoja pirkti dar. Glaudesni santykiai gali padėti pigiau ir greičiau nusipirkti ginkluotės.  

„Be jokios abejonės, tokia investicija atidaro daug įvairiausių galimybių tiek investavimui, tiek pramoniniam bendradarbiavimui, tiek dvišaliams santykiams“, – teigė L. Kasčiūnas. 

Pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ – vieni galingiausių ir brangiausių Lietuvos kariuomenės ginklų. Lietuva jų įsigijo apie 100, derinamasi dar dėl 120.  

„Boxer“ įsigijimas bus tęsiamas toliau. Negalėčiau pasakyti, kokia bus apimtis, nes naujų pirkimo planų pakeitimų dar nebuvo pristatyta“, – aiškino A. Anušauskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet kariuomenės vadovybėje jau kurį laiką neoficialiai svarstoma, ar „Boxer“ – geriausias pasirinkimas. Ar nereikėtų kovos mašinų ant vikšrų ypač tada, kai situacija iš esmės pasikeitė, kai nuspręsta kurti diviziją su tankais.

„Divizijai, kurioje bus tankai, be abejo, turi būti situacija, kad visi divizijos elementai turi tuo pačiu greičiu judėti bet kokiu keliu, todėl ten turėtų būti vikšrinės kovos mašinos“, – kalbėjo Karo akademijos dėstytojas Artur'as Plokšto.

Naujasis ministras L. Kasčiūnas sako, kad reikės perdėlioti prioritetus dėl naujų pėstininkų kovos mašinų.

„Karų patirtis rodo, kad geriau turėti vikšrines kovos mašinas. Pėstininkų kovos mašinų antram etapui pinigų turime jau dabartiniame biudžete. Tiesiog viduje reiks perdėlioti prioritetus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pėstininkų kovos mašinos su vikšrais gali būti labiau šarvuotos, bet jų kaina didesnė. „Boxer“ Lietuvos dirvožemyje kyla iššūkių. Tai pastebima pastaraisiais metais, kai Lietuvoje dažnėja įvairios technikos atsivežančių sąjungininkų pratybos.

Pirkti kovos mašinas su vikšrais būtų brangiau ir dėl to, kad Lietuva jau pasistatė remonto dirbtuvių, kurios yra pritaikytos „Boxer“.  

Anot A. Anušausko, jei ne jo patraukimas, antrasis „Boxer“ pirkimas jau galėjo būti baigiamas derinti. Dabartinis ministras L. Kasčiūnas lauks įvertinimo, ar tikrai „Boxer“ geriausiai dera su tankais.  

Amunicijos gamyklą Lietuvoje statyti norintis „Rheinmetall“ turėtų ką pasiūlyti, nes jie gamina arba prisideda gaminant ne tik „Boxer“, bet ir kovos mašinas su vikšrais.  

Vokiečių karinė pramonė taip pat ieško naujų rinkų, nes prarado Lenkiją. Lenkai perka milžiniškus kiekius technikos iš Pietų Korėjos, JAV.  

Sužinosime, ką apie tokius sprendimus mano kariuomenė, kaip tai dera su mūsų jau patvirtintais planais, juo labiau, su NATO strateginiais operaciniais planais, kurie yra naujai paruošti.

Keliems mėnesiams ministru paskirtas L. Kasčiūnas iš esmės perdėlioja pirmtako A. Anušausko planus. Lieka neaišku, kiek šie pokyčiai dera su įsipareigojimais NATO. 

„Sužinosime, ką apie tokius sprendimus mano kariuomenė, kaip tai dera su mūsų jau patvirtintais planais, juo labiau su NATO strateginiais operaciniais planais, kurie yra naujai paruošti“, – teigė Seimo narys Dainius Gaižauskas.

L. Kasčiūnas neslepia, kad tai jo politinės iniciatyvos.

Skambiai pristatomi nauji kariniai pirkimai, nors partijos dar toli nuo sutarimo dėl papildomų pinigų šiems pirkiniams.

„Prieš kelias dienas priešo pranašumas pagal iššautos amunicijos kiekį buvo maždaug šeši prie vieno“, – O. Syrskis sakė naujienų agentūrai „Ukrinform“.

„Gynybos pajėgos dabar vykdo užduotis visoje didžiulėje fronto linijoje, turėdamos mažai ginklų ir šaudmenų arba visai jų neturėdamos“, – perspėjo jis, sakydamas, kad kai kuriose vietovėse padėtis yra įtempta.

O. Syrskis kariuomenės vado pareigas pradėjo eiti vasarį, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido populiarųjį jo pirmtaką Valerijų Zalužną.

O. Syrskis pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais ir savaitėmis Rusija „gerokai suaktyvino aviacijos veiklą, naudodama valdomas aviacines bombas, kurios naikina mūsų pozicijas“.

Ukraina siekia, kad Jungtinių Valstijų Kongresas priimtų vis atidėliojamą 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą.

Šių pozicijų puolimas be veiksmingos oro paramos mums kainavo žmonių ir įrangos nuostolių.

„Tikimės iš savo partnerių gauti daugiau oro gynybos sistemų ir, svarbiausia, raketų, – teigė O. Syrskis. – Būtume dar dėkingesni, jei ši pagalba būtų teikiama greičiau ir pakankamais kiekiais.“

Ukraina prarado teritorijų, kurias „neabejotinai būtų išsaugojusi“ turėdama „pakankamą oro gynybos sistemų ir artilerijos sviedinių skaičių“, sakė vyriausiasis vadas.

„Turime pripažinti, kad per puolimą Charkive negalėjome pasiekti didesnės sėkmės, nes mums trūko išteklių“, – teigė O. Syrskis.

„Buvo pažeistas mūsų gynybos vientisumas“

2022 metais Ukraina atkovojo iš Rusijos teritoriją netoli rytinio Charkivo miesto, tačiau Rusija toliau puola šį pasienio regioną.

O. Syrskis perspėjo Rusiją nebandyti atkovoti antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo, sakydamas, kad tai jai būtų pražūtinga.

„Išteklių ir reikiamo kiekio amunicijos trūkumas rusams leido giliai įsikasti į žemę Ukrainos pietuose, Zaporižios regione“, – pridūrė O. Syrskis.

Rusija pietuose įrengė sunkiosios gynybos linijas, kurių Ukrainai nepavyko pralaužti per praėjusių metų vasaros kontrpuolimą.

„Šių pozicijų puolimas be veiksmingos oro paramos mums kainavo žmonių ir įrangos nuostolių“, – teigė O. Syrskis.

„Naujausias atvejis yra Avdijivka“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje netoli rytuose esančio Donecko įsikūrusį pasienio miestą, kurį Rusija užėmė vasarį.

„Dėl nuolatinio bombardavimo valdomomis aviacinėmis bombomis buvo pažeistas mūsų gynybos vientisumas“, – sakė O. Syrskis.

„Neigiamos įtakos turėjo ir tai, kad trūko šaudmenų mūsų artilerijai, – pridūrė jis. – Kad išvengtume apsupimo ir išsaugotume gyvybes, nusprendžiau pasitraukti iš Avdijivkos.“

„Šalys narės turėtų pakeisti dabartinę tendenciją, kai didžiąją daugumą savo gynybos sistemų perka iš ne Europos pramonės tiekėjų“, – vokiečių laikraštis „Handelsblatt“ citavo iki šiol neskelbtą ES ginkluotės pramonės skatinimo strategijos projektą.

Rusijos invazija į Ukrainą esą išryškino europiečių karinius ir pramonės trūkumus. Bendrija turi skubiai pagerinti savo gynybinį pasirengimą, teigiama projekte.

Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris kalbėjo apie „svarbų pagrindą, kad galėtų geriau funkcionuoti gynybos prekių vidaus rinka“. Didėjant geopolitinei įtampai, esą reikia bendro Europos požiūrio į pramonės politikos klausimus, susijusius su gynybos politika. „Būtent čia ir prasideda Europos gynybos pramonės strategija (EDIS) –  grindžiama mūsų investicijų į gynybos politiką spragų analize, mūsų patirtimi, susijusia su Europos gynybos fondu, ir mūsų pramoninių pajėgumų plėtra, siekiant paremti Ukrainą“, – kalbėjo politikas agentūrai dpa.

Strategijos tikslas yra efektyviau naudoti išlaidas, didinti gynybos pramonės operacinius pajėgumus ir užtikrinti gynybos prekių tiekimo saugumą. Tačiau svarbu, kad būtų įtraukta NATO.

Per antrąsias Rusijos invazijos metines kreipdamasis į G-7 V. Zelenskis sakė: „Jūs puikiai žinote, ko mums reikia, kad apsaugotume savo dangų, sustiprintume savo kariuomenę sausumoje, ir žinote, ko mums reikia, kad išlaikytume ir toliau sėkmingai veiktume jūroje. Ir jūs puikiai žinote, kad mums viso to reikia laiku, ir mes jumis pasikliaujame.“

Nenaudos partnerių suteiktos ginkluotės kitų valstybių teritorijoje

Ukraina niekada nenaudos partnerių suteiktos ginkluotės kitų valstybių teritorijoje, kuri neapima Rusijos laikinai okupuotų teritorijų. Taip prezidentas teigė per spaudos konferenciją Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Kalbant apie A-50 ir kitų mūsų priešų pilotuojamų lėktuvų numušimą, bet kokiu atveju tai yra Ukrainos ir jos partnerių aljanso pasiektas rezultatas. Be šio aljanso mums būtų labai sunku, o kai kuriose srityse ir apskritai neįmanoma apginti mūsų“, – sakė V. Zelenskis.

Jei lėktuvas skrenda virš laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos, mes naudojame savo ginkluotę, jei kitose vietovėse – Ukrainos ginkluotę.

Jis padėkojo Ukrainos kariams už efektyvų pasirodymą naikinant priešo techniką, o partneriams – už paramą Ukrainai kovoje su Rusijos agresija.

„Atsakysiu bendrai: jei lėktuvas skrenda virš laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos, mes naudojame savo ginkluotę, jei kitose vietovėse – Ukrainos ginkluotę. Ukraina neturi galimybės, neturi teisės naudoti ir niekada nenaudos ginklų, gautų iš partnerių kitose teritorijose, išskyrus laikinai okupuotą Ukrainos teritoriją“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos vasario 23 d., vykdydamos bendrą karinių oro pajėgų ir gynybos žvalgybos operaciją, numušė labai vertinamą Rusijos ilgojo nuotolio radarų aptikimo lėktuvą A-50.

Apie tokį žingsnį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė Miuncheno saugumo konferencijos metu.

Ji sakė, kad Europos lyderiai dažnai užsimena apie ginkluotės gamybos problemas ir priminė, kad Europos valstybės turi ginklų ir juos reikia perduoti Ukrainai.

„Ukraina mūsų prašo amunicijos ir artilerijos jau dabar. Mes, Danija, nusprendėme perduoti Ukrainai visą savo artileriją. Todėl atleiskite, draugai, Europoje yra karinės įrangos, tai ne tik gamybos klausimas. Mes turime ginklų, amunicijos, oro gynybos sistemų, kurių mes kol kas nenaudojame. Juos reikia perduoti Ukrainai“, – pareiškė politikė.

Be to, M. Frederiksen užsiminė, kad COVID-19 pandemijos metu Europa ir JAV greitai sukūrė vakciną ir pagamino reikiamą kiekį skiepų. Todėl ji mano, kad tą patį galima padaryti ir su ginkluote.

Danijos vyriausybės vadovė taip pat palaikė Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Premjerė mano, kad ES turi pasiųsti aiškią žinią Ukrainai, kad šalis prisijungs prie ES.

Atakų metu suduota „keletas savigynos smūgių keturiems hučių nepilotuojamiems antvandeniniams aparatams ir septynioms mobiliosioms sparnuotosioms priešlaivinėms raketoms, kurios buvo paruoštos paleisti į laivus Raudonojoje jūroje“, – teigiama JAV centrinės vadavietės (CENTCOM) pranešime socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris).

Laivai ir sparnuotosios raketos buvo aptikti hučių kontroliuojamose zonose, buvo nustatyta, kad jie kelia tiesioginę grėsmę JAV karinio jūrų laivyno ir prekybiniams laivams.

Savo pranešime CENTCOM pridūrė, kad po šių veiksmų „bus užtikrinta laivybos laisvė, o tarptautiniai vandenys taps saugesni JAV karinio jūrų laivyno ir prekybiniams laivams“.

Hučių smogikai ne kartą puldinėjo Raudonąja jūra plaukiančius laivus, kuriuos jie mano susijus su Izraeliu. Jie teigia norį priversti Izraelį nutraukti puolimą Gazos Ruože, prasidėjusį po spalio 7 d. Palestinos islamistų organizacijos „Hamas“ surengto precedento neturinčio išpuolio Izraelyje.

Atsižvelgdamos į šią grėsmę, trumpiausio jūrų maršruto tarp Azijos ir Europos ėmė vengti vis daugiau didžiųjų laivybos bendrovių.

Dėl to JAV ir JK jau sudavė ne vieną smūgį hučių objektams Jemene.

„Siūlome geriausias sąlygas gynybos pramonės investicijoms Lietuvoje, turime reikiamos patirties, todėl tikimės, kad Lietuvos investicijos į gynybą taps pagrindu vykdyti karinės technikos remontą ir gamybą Lietuvoje“, – ministerijos pranešime sakė G. Landsbergis.

Susitikime aptarta, kodėl svarbu investuoti regione, kur ateityje koncentruosis gynybos pajėgumai, kaip užtikrinti patikimas gynybos grandines, sutarta tęsti bendradarbiavimą.

Pasak ministro, geopolitinis neapibrėžtumas pasaulyje ir regione skatina geriau rūpintis nacionaliniu bei regioniniu saugumu.

„Didinamos išlaidos gynybai, galimybė gynybos pramonės įmonėms veikti laisvosiose ekonominėse zonose, kitos paskatos – mūsų signalas ir partneriams, ir gynybos pramonės įmonėms, kad mūsų planai stiprinti saugumą yra ilgalaikiai“, – teigė G. Landsbergis.

„Gauta informacija, kad yra priešiški dariniai mūsų strateginiam objekte, tai buvo pasitelktos specialiųjų operacijų pajėgos ir keletas komandų atliko objekto šturmą“, – pasakojo specialiųjų operacijų pajėgų atstovas.

Sraigtasparniai buvo su vokiečių pilotais, o šturmavo Lietuvos kariai.

„Čia yra sudedamoji pratybų dalis, kurios, iš esmės, vyksta ilgą laiką“ – sakė specialiųjų operacijų pajėgų atstovas.

Anot kariuomenės vado, šios pratybos – dar vienas didėjančio vokiečių įsitraukimo į Lietuvos gynybą ženklas. Valdemaras Rupšys patikslino praėjusios savaitės naujieną, kad su Vokietijos skiriama brigada į Lietuvą atvyks du tankų batalionai – tai būtų apie 70 tankų. Kariuomenės vadas sako, jog vokiečiai skirs vieną tankų batalioną, antras batalionas bus su pėstininkų kovos mašinomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vienas tankų batalionas, kitas mechanizuotas, kaip sakom, arba vidutinis batalionas, turintis „pumas“, – aiškino V. Rupšys.

Jau dabar tankų yra NATO priešakinėje grupėje Rukloje, tankų atsiveža amerikiečiai Pabradėje, paaiškėjus, kad vokiečiai atsiveš dar keliasdešimt tankų. Keliamas klausimas dėl Lietuvos planų turėti savų tankų, nors Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, jog sprendimas, kad Lietuvai reikia tankų esą dar nepriimtas.

„Žinot, viskas daro įtakos, bet šiuo atveju tiesiog dar nėra politinio sprendimo. Tai dėl daugelio ginkluotės rūšių, kurių Lietuvoj neturim, nėra politinio sprendimo, galbūt ateityje“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Nors generalinė prokuratūra aiškinasi, ar A. Anušauskas neatskleidė valstybės paslapties, pasakydamas, kad kariuomenė tinkamiausiais Lietuvai laiko vokiškus tankus.

Kariuomenės vadas sako, jog tankai būtini, nes Lietuva jau nusprendė kurti kariuomenės diviziją pagal NATO planus. Divizijai reikia tankų.

„Tankai yra, mano nuomone, būtini. Mes turėtume turėti diviziją vidutinėj perspektyvoj“, – teigė V. Rupšys.

Kariuomenė pateikė rekomendaciją, pateikė poreikį. Politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne.

Vidutinė perspektyva saugumo dokumentuose – tai maždaug penki metai. Bet dėl finansų kariuomenei sprendžiantys politikai neviešai kalba, kad įsigyti tankų per penkerius metus – visiškai nerealu, jų gali nebūti ir po dešimties metų. Problema yra kaina. Prezidentūra buvo įvardijusi, kad tankai kainuotų apie 2 mlrd. eurų. Toks kitais metais bus visas gynybos finansavimas.

„Taip, sudėtingas klausimas. Kariuomenė pateikė rekomendaciją, pateikė poreikį. Politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne“, – sakė kariuomenės vadas.

Nors kitais metais finansavimas krašto apsaugai didėja, bet, iš esmės, tik dėl laikino bankų mokesčio. Kariuomenės vadas primena, kad papildomo finansavimo reikės ne tik tankams, bet ir vokiečių brigadai priimti. Taip pat pripildyti dėl paramos Ukrainai patuštintas sąskaitas.

„Mes labai daug Ukrainai esam perdavę ir dabar dar planuojam perduoti. Tai reikės dar daug atstatyti“, – kalbėjo V Rupšys.

„Kalbant dėl ginkluotės, tai praeitais metais buvo skirta 3 mln. eurų lėšų, už kuriuos KAM pagalba buvo įsigyta ginkluotė, atitinkanti NATO standartus, šiais metais tai veiklai skirti 7 mln. Tikimės, kad iki metų pabaigos mūsų ginkluotė bus pilnai atitinkanti NATO standartus ir atsisakysime dabar turimų Kalašnikovo automatų“, – LRT radijui antradienį sakė VSAT vado pavaduotojas.

Iki 2022 metų dauguma VSAT pareigūnų buvo aprūpinti rusiškais Kalašnikovo tipo automatiniais ginklais. Pernai kariuomenė pasieniečiams perdavė apie 2,5 tūkst. automatinių šautuvų G-36. Šiemet planuoja pirkti dar daugiau kaip 1 tūkst. automatų.

Pasak A. Motvydo, pasieniečiams norint įsigyti sunkesnės ginkluotės, reikėtų keisti teisės aktus, priskirti VSAT naujas funkcijas.

Tai nuoseklus procesas ir kiekvienais metais, aš nė kiek neabejoju, pasieniečių karinis pajėgumas sunkės ir gerės.

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad pasienio tarnybą reikėtų labiau orientuoti į kariuomenės standartus. Jis praėjusią savaitę pabrėžė, kad tikrai nekalbama apie VSAT pavaldumo keitimą – tik apie karinio standarto diegimą.

LRT radijui antradienį L. Kasčiūnas teigė, kad VSAT nusimatė „žingsnis po žingsnio išpildyti karinį standartą“, pirmiausia stiprindamas karinius pajėgumus. Anot jo, pasieniečiams gavus daugiau funkcijų gynyboje, bus būtina papildoma ginkluotė, kuriai reikės numatyti lėšų gynybos biudžete.

„Tai nuoseklus procesas ir kiekvienais metais, aš nė kiek neabejoju, pasieniečių karinis pajėgumas sunkės ir gerės. Be jokios abejonės, laiko valstybė mūsų ruošiantis įvairiems galimiems scenarijams daug neturi, visa tai turi būti daroma kuo greičiau, bet aišku, tai yra ir finansavimo klausimas (...). Manau, kad reikia kalbėti ir kitais metais reikia kalbėti, kad ir gynybiniame biudžete atsirastų tam tikros eilutės, iš kurių VSAT galėtų tuos raumenis augintis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.