Klaipėdos merui prieš savaitę buvo įteiktas kreipimasis, po kuriuo pasirašė 19 kultūros ir meno bendruomenės atstovų. Tarp jų Jūrų muziejuje dirbanti Nina Puteikienė, Klaipėdoje veikiančios Baroti galerijos savininkai, choreografė Agnija Šeiko, Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, Jono Šliūpo muziejaus vadovė Nijolė Laužikienė, Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys, režisierius Marius Tumšys ir kiti.

Anot laišką išplatinusių kultūros bendruomenės atstovų, rinkimų metu buvo pažeisti Kultūros ir meno tarybos nuostatai. Šešėlis dėl pažeidimų rinkimuose mestas ir ant savivaldybės Kultūros skyriaus.

Dar vieną laišką išplatino rinkimus laimėjęs prodiuseris Gintaras Bendžius, kurio nuomone, rinkimai vyko paisant reikalavimų.

Spręsti situacijos kitą savaitę rinksis uostamiesčio valdžia.

„Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė yra gavusi du raštus dėl Kultūros ir meno tarybos rinkimų. Vienas iš jų paviešintas žiniasklaidos, kitas – savo turiniu priešingas pirmajam, rinkimus laimėjusių atstovų. Ateinančią savaitę yra numatytas savivaldybės vadovybės pasitarimas siekiant detaliau įvertinti situaciją. Būtina užtikrinti, kad visos procedūros vyktų skaidriai. Dėkojame kultūros srities atstovams už aktyvų dalyvavimą ir nuomonės išsakymą“, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Išvardijo pažeidimus

Anot laišką savivaldybei pateikusios kultūros bendruomenės, į Kultūros ir meno tarybą gali būti siūlomi asmenys, esantys nepriekaištingos reputacijos, žinomi dėl savo pasiekimų kultūros ar meno srityse Klaipėdoje bei turintys ne mažesnę kaip penkerių metų darbo patirtį kultūros ir meno srityje, o taip pat žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Kultūros ir meno tarybai keliamų tikslų.

Pasak bendruomenės, rengiant konkursą pretendentų nebuvo prašoma pateikti nepriekaištingos reputacijos deklaracijos, nebuvo numatyti kriterijai, kurie leistų įvertinti pasiekiamus pretendento kultūros ir meno srityje.

Taip pat nebuvo numatyti atitikimo pasirinktai sričiai kriterijai, pavyzdžiui, tarpdisciplininio meno srityje kandidatavo ir nieko bendro su šia sritimi neturintis kandidatas, skelbė bendruomenė.

Teigiama, kad buvo pažeisti susirinkimo terminai, nes buvo du kartus skelbiama ir keičiama data, tuo įnešant neaiškumo ir sumaišties norėjusiems dalyvauti.

Prašo anuliuoti rezultatus

Taip pat buvo pastebėta, kad nors vienas juridinis ar fizinis asmuo gali siūlyti tik vieną pretendentą, tačiau bendrovė „Prodiuserių brolija“, kuriai vadovauja G. Bendžius, pasiūlė du kandidatus, kurie buvo užregistruoti ir dalyvavo rinkimuose: G. Bendžių ir Dmitrijų Popovą. Šie abu kandidatai buvo išrinkti į naujos sudėties tarybą.

Bendruomenė mano, kad buvo pažeistas slapto balsavimo principas, nes nebuvo užtikrintas balsavusiųjų iš anksto balsų slaptumas, jie buvo matomi Kultūros skyriaus darbuotojams, kurie, matydami besiformuojančias tendencijas, galėjo daryti įtaką balsavimui.

Be to, susirinkimo metu buvo išdalinti biuleteniai ir tiems asmenims, kurie jau balsavo išankstiniuose rinkimuose. Tokiu būdu balsai galėjo susidubliuoti.

Balsų skaičiavimo komisijai nebuvo pateikti išankstiniai balsai skaičiavimui. Juos suskaičiavo ir pateikė Kultūros skyrius.

Bendruomenė prašo anuliuoti vykusius Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros ir meno tarybos rinkimus, taip pat prašoma koreguoti Kultūros ir meno tarybos nuostatus, nepaliekant dviprasmybių, pavyzdžiui, ar gali tas pats kandidatas kandidatuoti keliose srityse. Į šių nuostatų formavimą prašoma įtraukti Klaipėdos kultūros ir meno bendruomenės atstovus.

Pažeidimų neįžvelgia

Tuo metu į tarybą patekęs prodiuseris G. Bendžius taip pat kreipėsi į merą ir viešai išplatino laišką, kuriame teigia, kad tarybos rinkimus laimėję kandidatai, juos pasiūliusios ar už juos balsavusios organizacijos negalinčios likti nuošalyje, nes mato „bandymą diskredituoti tarybos rinkimus, jų organizatorius bei dalyvius“.

Anot jo, protestuoja į tarybą nepatekę kandidatai bei juos siūliusios organizacijos.

G. Bendžiaus teigimu, dauguma išsakytų pastabų nėra teisingos. Pateikti deklaracijos dėl nepriekaištingos reputacijos, pasak G. Bendžiaus, nuostatai nenumato, be to, kandidato paraiškos pateikimas jau išreiškia tokią deklaraciją. Nuostatuose taip pat nenumatyti kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinami pasiekimai kultūros ir meno srityje. „Prodiuserių brolija“ esą pasiūlė po vieną kandidatą į skirtingas sritis – muzikos ir šokio.

„Balsavimo rezultatai parodo, jog dažnu atveju laimėjęs kandidatas surinko ženkliai daugiau balsų už antroje vietoje likusį kandidatą (kai kuriais atvejais net dvigubai ar dar daugiau), o už kai kuriuos kandidatus balsavo net 80 kultūrinių organizacijų. Tai rodo visuomenės pasirinkimą ir pasitikėjimą“, – nurodoma rašte.

G. Bendžiaus teigimu, tarybos nuostatas galima patobulinti, tačiau dėl smulkmenų anuliavus tarybos rezultatus tai būtų nesąžininga juos laimėjusiųjų atžvilgiu, o nauji rinkimai būtų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas.

Anot savivaldybės, Kultūros ir meno taryba sudaroma prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, siekiant užtikrinti visuomenės narių dalyvavimą kultūros politikos formavimo procese ir yra visuomeninė patariančioji institucija, vykdanti konsultanto ir eksperto funkcijas, padedanti formuoti savivaldybės kultūros politiką.

Kultūros ir meno tarybos uždavinys – padėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriui spręsti strateginius miesto kultūros klausimus, kultūros plėtojimo krypčių nustatymą bei jų finansavimo prioritetus.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Skiotytė-Radienė teigė, kad naujo Kultūros ir meno tarybos nario prireikė, kai šių pareigų atsisakė Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovė Ineta Gibauskaitė. Moteris iš Klaipėdos išvyko gyventi kitur.

"Kultūros ir meno taryba yra renkama miesto tarybos kadencijos laikotarpiui ir ją tvirtina politikai. Į atsistatydinusios atstovės vietą pretendavo devyni kandidatai. 10 NVO pasiūlė devynis kandidatus, dvi jų pateikė tą pati atstovą. Tarp pretendentų – Klaipėdoje kultūros ir meno bendruomenėse gerai žinomi žmonės", – tvirtino K.Skiotytė-Radienė.

Į atsistatydinusios atstovės vietą pretendavo devyni kandidatai.

Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, po balsavimo paaiškėjo, kad daugiausia balsų surinko G.Bendžius.

"Iš viso balsavime dalyvavo 21 organizacija, bet po balsavimo NVO susitarė Kultūros skyriui pateikti organizacijų įstatus, kad įvertintume, ar visos balsavusios NVO tikrai veikia kultūros srityje. Ir tada tvirtinsime galutinį rezultatą", – teigė K.Skiotytė-Radienė.

Kultūros ir meno tarybą sudaro 11 narių.

Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkas yra kultūros magistras, archeologas Jonas Genys, tarybos nariai – mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, architektas Vladas Balsys, renginių organizatorė Kristina Jakštė, Kultūros magistrės – menotyrininkė Kristina Jokubavičienė ir muzikologė Daiva Kšanienė, Lietuvos dailininkų sąjungos atstovė Neringa Poškutė, Rašytojų sąjungos atstovė Daiva Molytė-Lukauskienė, režisieriai Marius Tumšys ir Romandas Žiubrys.

Jei visi formalumai bus be priekaištų, prie tarybos prisijungs ir G.Bendžius.

Kultūros ir meno tarybos tikslas yra padėti Klaipėdos politikams bei savivaldybės administracijai formuoti kultūros politiką mieste.

Taryba dalyvauja skirstydama pinigus dalinio finansavimo konkurse, teikia siūlymus dėl prioritetų, dėl kvotų atskiroms kultūros bei meno sritims, pati inicijuoja tam tikrus politikos klausimus.

Kultūros ir meno taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, vykdanti konsultanto ir eksperto funkcijas.

Prognozuoti sunku

Jau nuo pat pirmojo "Eurovizijos" konkurso 1956 m. žmonės lažinosi dėl šio renginio rezultatų, statydami pinigines sumas ar šiaip tik iš azarto.

Šiemet didžiausios lažybų kontoros jau irgi siūlo "Eurovizijos" lažybų kombinacijas.

Pagal skelbiamas prognozes, statymai už Lietuvos atstovų grupės "Fusedmarc" dainą "Rain of Revolution" būtų pasmerkti beviltiškam pralaimėjimui.

"Mūsų atlikėjų daina yra kitokia, neformatas. Viskas priklausys, kiek tokių kitokių dainų bus mūsų pusfinalyje. Sėkmę prognozuoti labai sunku, galbūt į šią dainą žiūrovai ir atkreips dėmesį, o galbūt ją užgoš kitos melodingos dainos. Tokie eksperimentai kartais pasiteisina, kartais ne. Pamenu, prieš kelerius metus estai atliko įdomią dainą, bet jie į finalą neprasimušė", – dėstė prodiuseris Gintaras Bendžius.

Su San Marinu – paskutiniai?

Anot lažybininkų, didžiausius šansus laimėti "Eurovizijos" finalą turi Italija (jos lažybų koeficientas 1,50), paskui rikiuojasi Portugalija (koeficientas 7), Bulgarija (8,50), Švedija (10), artimiausios mūsų kaimynės Estijos šansai irgi ne tokie jau menki (koeficientas 51).

Lietuva kartu su Latvija ir dar 17 šalių, tarp jų Norvegija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija bei kitos, lažybininkų nuomone, turi patį mažiausią šansą tapti konkurso "Eurovizija" nugalėtojais. Jų lažybų koeficientas – 101.

Lažybininkai mano, kad finale į TOP dešimtuką veikiausiai pateks Italija, Švedija, Portugalija, Rumunija, Azerbaidžanas, Australija, Danija, Olandija, Prancūzija ir Belgija. Estai, anot lažybininkų, galėtų būti 11-oje vietoje. Lietuvai ir San Marinui pagal šias lažybas atitektų paskutinės dvi vietos.

Be to, jau antrajame konkurso pusfinalyje Lietuvos atstovams, lažybininkų skaičiavimais, prognozuojama paskutinė vieta, Lietuvai skiriamas lažybų koeficientas – 201, pusfinalio favoritai – Bulgarija (1,70), Danija (7), Estija (10), Izraelis (12).

Pagal lažybininkų logiką, Lietuva ir San Marinas turi mažiausiai šansų patekti į "Eurovizijos" finalą.

Suloš patriotizmo korta?

Remiantis ankstesnių metų rezultatais, Airija "Eurovizijos" nugalėtoja tapo 7 kartus, daugiausia iš visų dalyvaujančių šalių.

Švedijai ir Prancūzijai sekėsi taip pat neblogai – šios šalys laimėjo konkursą po penkis kartus.

Tik Prancūzija paskutinį kartą konkursą laimėjo 1977 m. Manoma, kad prancūzai ir britai gauna daug balsų dėl didelio dėmesio Europoje ir visame pasaulyje.

Nors "Eurovizijos" balsavimas kiek politizuotas, yra manoma, kad Švedijai ir Airijai laimėti konkurse padėjo jų žemas politinis vertinimas.

Už mūsiškius daugiausia turėtų balsuoti lietuvių emigrantai.

Pastebima, jog tų valstybių atlikėjai, kurių didelės emigrantų diasporos susitelkusios kitose šalyse, dažnai viršija lūkesčius.

"Mūsų atlikėjus rinko komisija ir žiūrovai, tad pretenzijų niekam reikšti negalime. Manyčiau, už mūsiškius daugiausia turėtų balsuoti lietuvių emigrantai. Jie – mūsų koziris. Tada jau nebesvarbu, kokia daina, čia stipriai lošia patriotizmas. Aš pats nesilažinu, bet manau, kad didžiausius šansus turi Italijos atstovas", – įsitikinęs G.Bendžius.

Antras kartas nemeluos?

"Eurovizijoje" Lietuvai atstovaujančiam D.Montvydui liaupsių negaili nei ekspertai, nei populiariosios muzikos gerbėjai.

Antrą kartą konkurse dalyvaujantis atlikėjas Senojo žemyno gyventojų simpatijas bandys užkariauti kūriniu „I've been waiting for this night“ (liet. „Aš laukiau šios nakties“), kurį papildo šviesos instaliacijos bei įspūdingas salto.

Ketvirtadienį sėkmingai pasirodęs konkurso pusfinalyje, šio vakaro finale D.Montvydas susirungs su 25 varžovais.

Lietuvos atstovas, konkurse dalyvaujantis Donny Montell slapyvardžiu, į sceną žengs 16-as.

Komandoje – ir klaipėdiečiai

Lietuvos delegacijoje Švedijos sostinėje Stokholme dirba ir pora klaipėdiečių – fotografai Eglė Sabaliauskaitė ir Laurynas Butkevičius.

Jie pripažino, kad už galimybę fiksuoti šiųmečio konkurso akimirkas yra dėkingi juos delegavusiai Klaipėdos pilies džiazo festivalio ir nacionalinio transliuotojo komandoms.

„Norisi užfiksuoti visas akimirkas, kurių išties – daug. Veiksmas vyksta, verda, bet viskas labai profesionalu, organizuota. Didelis rūpestis personalu, atstovais, mumis“, – patikino L.Butkevičius.

Fotografų teigimu, kasdien delagacijų dienotvarkės suplanuojamos sekundžių tikslumu, o aplink zuja daugybė spaudos atstovų. Kiekvieną įspūdingo šiųmečio rengino akimirką norintys įamžinti fotografai vos spėja suktis.

„Čia susirinko daugybė fotografų iš viso pasaulio. Pažintys, pokalbiai. Man tai – nauja patirtis. Tuo labai didžiuojuosi. Tai vieta, kur norėtų būti kiekvienas, tai didelė patirtis bei atsakomybė ir, žinoma, pats aukščiausias lygis, kokio kituose renginiuose nepamatysi“, – akcentavo fotografas.

Tiesa, konkurso organizatoriai nepamiršo pasirūpinti ir išskirtiniu saugumu.

„Kontrolė kaip oro uoste, bet viskas taip organizuota, kad to nesijaučia“, – pastebėjo E.Sabaliauskaitė.

Sulaukė dėmesio

„Eurovizijoje“ – ne tik gausybė žiniasklaidos atstovų, nestinga ir žvaigždes medžiojančiųjų.

„Donatas ten populiarus. Vakar teko fotografuoti gerbėjus prie arenos, pasirodo, net Australijos sirgaliai žino D.Montvydą. Palaikymas tikrai jaučiamas“, – pasakojo L.Butkevičius.

Renginyje sutinkama nemažai lietuvių, jie, anot pašnekovo, smagiai nusiteikę, mojuoja Lietuvos vėliavėlėmis. Tiesa, nors Stokholme žmonės yra draugiški ir labai paslaugūs, tačiau gyvenimas teka įprasta vaga. „Eurovizijos“ manija miesto masiškai dar neužvaldė.

Renginio zonoje galima išgirsti ir įvairių D.Montvydo pasirodymų vertinimų, įvardijami ir favoritai. Netrūksta palaikančiųjų Ukrainą ir Australiją.

Fotografai prisiminė, jog ketvirtadienis visai Lietuvos delegacijai buvo labai įtemptas. Tačiau sužinojus, kad Lietuva pateko į finalą, užplūdo džiaugsmo banga.

„Visi labai džiūgavo. Donatas padėkojo visiems už darbą ir darėsi asmenukes su visais mumis. Jaučiamės priimti“, – dėstė E.Sabaliauskaitė.

Tūkstančiai palaikančiųjų

Šiemet "Eurovizijos" konkurse D.Montvydas iš tiesų maudosi dėmesio jūroje. Tai įrodo ir milžiniškas internautų palaikymas socialiniuose tinkluose.

Ketvirtadienį, vykstant pusfinalio dalyvių pasirodymams, „BBC Eurovision“ socialino tinklo "Facebook" paskyroje buvo publikuota D.Montvydo fotografija, kurioje jis užfiksuotas atliekantis salto.

Ši nuotrauka žaibiškai pradėjo rinkti paspaudimus, išreiškiančius palankumą. Nepraėjus nė parai, fotografijoje užfiksuotas D.Montvydo pasirodymo fragmentas sulaukė per 80 tūkst. paspaudimų.

Sėkme tikėjo tvirčiau

Lietuvos atstovo sėkme pusfinalyje neabejojo ir lietuvaičiai. Tai pajuto lažybų bendrovių atstovai.

„Visi tikrai tikėjo D.Montvydu. Turbūt visus užkrėtė ir jo paties emocijos“, – svarstė lažybų bendrovės „TonyBet“ atstovas Marius Zalencas.

Anot jo, lietuviai savo atstovą palaiko kasmet ir stato už tai, kad finalas bus pasiektas. Panašu, kad šiemet dėl atlikėjo sėkmės besilažinantieji tikėjo tvirčiau, nes už D.Montvydą statyta drąsiau.

„Anksčiau normalus statymas buvo iki 100 eurų, o šiemet ši suma pasiekė 500 eurų. Tokių buvo ne vienas ir ne du“, – atskleidė lažybų bendrovės atstovas.

Vienas klientas už tai, jog Lietuvos atstovas pateks į finalą, pastatė net 4 tūkst. eurų. Jo laimikis siekė 1 200 eurų.

Žada vietą dešimtuke

Penktadienį muzikos gerbėjai dar neskubėjo lažintis dėl D.Montvydo pergalės „Eurovizijos“ konkurse.

„Tačiau klientai labai pamėgo statymą, kad Lietuva pateks į pirmąjį dešimtuką. Tiesa, ekspertų vertinimu, tikimybė, kad taip nutiks, nėra labai didelė. Tai vertinama 8 koeficientu. Jeigu D.Montvydas paklius į dešimtuką, statyta suma dauginsis iš 8. Tačiau tai žmonių neatbaido, jie tiki. Sulaukėme gana daug gyventojų, kurie statė už tokią baigtį“, – penktadienį dėstė M.Zalencas.

Vertinant pasirinkimus lažybų punktuose, galima prognozuoti ir tai, kieno pergale mūsų šalyje tikima labiausiai.

Dar prieš antrąjį finalą, anot pašnekovo, didžiausiu besilažinančiųjų favoritu laikytas Rusijos atstovas Sergejus Lazarevas. Jam ant kulnų lipo Ukrainos atstovė Jamala ir Australijai atsovaujanti Dami Im. Tačiau po antrojo pusfinalio būta pokyčių.

„Favorite vienareikšmiškai liko Rusija. Suprastėjo Ukrainos pozicijos. Nuo Rusijos atsilieka ir Australija bei Švedija“, – pokyčius įvardijo pašnekovas.

Pasitikėjo savimi

Iki pat finalo D.Montvydui pavyko užsitarnauti ne tik klausytojų, bet ir šios srities profesionalų simpatijas.

Pramogų verslo ryklys, gerai žinomas klaipėdietis Gintaras Bendžius patikino, kad šiųmetis D.Montvydo pasirodymas – puikus.

„Antras kartas Donatui yra tikrai lengvesnis, jaudulys – daug mažesnis“, – pastebėjo pašnekovas.

G.Bendžius teigė, kad šiemet Lietuvos komanda puikiai susitvarkė su pasirodymo metu naudojamomis šviesų instaliacijomis, filmavimo niuansais.

„Iki šiol lietuviai, dalyvaudami „Eurovizijoje“, neturėjo žmonių, kurie dirbtų su vaizdu. Šįkart talkino komanda, kuri orientavosi ne tik į sceninį pasirodymą, bet ir į tai, kaip visa tai atrodys televizijos ekrane“, – pabrėžė šou pasaulio atstovas.

Anot jo, šis konkursas – televizinis, todėl reikia skirti daug dėmesio operatoriams.

„Ir vaizdas buvo puikus. Tai yra stiprioji pusė, kuri leido šį kūrinį ištransliuoti taip, kaip jis turėtų būti ištransliuotas“, – paaiškino G.Bendžius.

Pašnekovo teigimu, pirmojo ir sėkmingo pasirodymo „Eurovizijoje“ metu D.Montvydas atrodė labai gerai, padainavo tiksliai, buvo aiškiai matyti jo pasitikėjimas savimi.

Tikėtina, jog pasirodymo sėkmę lemia ir nemenka koncertinė atlikėjo patirtis.

„Jei palygintume tą berniuką, kuris buvo 2012 m., ir tą pasitikintį vyriškį, kuris scenoje pasirodė 2016 m., tai atrodo du visiškai skirtingi žmonės“, – įvertino G.Bendžius.

Lietuva ar Rusija?

Pašnekovas spėjo, jog konkurso finale rezultatas turėtų būti geras, o palankiai susidėliojus aplinkybėms – net labai puikus.

Paprašytas įvertinti Lietuvos atstovo varžovus finale, G.Bendžius pastebėjo, kad neblogai skamba Australijos atstovės daina, taip pat sudomino Bulgarijos pasirodymas. Pirmajame pusfinalyje jo dėmesį patraukė Maltos pasirodymas.

„Galbūt nuvylė Airija. Tokios garsios grupės narys, o atrodė skystokai. Donatas atrodo dviem galvomis aukščiau“, – pastebėjo pašnekovas.

D.Bendžius nebuvo linkęs itin palankiai vertinti Rusijos atlikėjo pasirodymo.

„Pats vaizdas, be abejo, yra labai stiprus, bet daina – ne. Donato daina ir jos atlikimas yra geresni“, – teigė pašnekovas.

Pareikalauja daug jėgų

Prieš metus visą „Eurovizijos“ jaudulį savo kailiu išbandžiusi atlikėja Monika Linkytė patikino, jog šiųmetis pasirodymas buvo puikus.

Dainininkė pabrėžė, kad svarbiausia, jog pats D.Montvydas šiuo metu jaustųsi kuo geriau, nes emocijos perduodamos ir pasirodymo metu.

Nors praėjusiais metais M.Linkytės ir V.Baumilos duetui, atlikusiam dainą „This time“, nepavyko išplėšti pergalės, tačiau pora Lietuvoje buvo sutikta šiltai.

„Mus tikrai vertino gerai, buvo gera emocija, mumis didžiavosi. Tas darbas, kurį tu įdedi per tuos du ar tris mėnesius, grįžta su kaupu. Žmonių šypsena yra labai svarbi, kai tu stengiesi ir darai viską, ką gali geriausiai“, – patikino M.Linkytė.

Atlikėja pripažino, kad konkursas daug jėgų pareikalauja ir iš paties atlikėjo, grįžus iš tiesų jaučiamas nuovargis.

Tačiau, anot jos, po sėkmės pusfinalyje užlpūsta didelė laimė ir džiugesys.

"Jausmas toks, lyg tų šešerių metų pertraukos ir nebuvo", – taip potyrius įvardijo neseniai į sceną sugrįžusi buvusios grupės "Mango" lyderė Rima Petrauskytė-Malašičevė.

Nors kiek kitokios sudėties ir pakoreguotu "Man-go" pavadinimu grupė oficialiai debiutavo šių metų Jūros šventėje Klaipėdoje. Pagrindine repeticija veikiausiai tapo Rimos pasirodymas vienoje "Chorų karų" laidoje šį pavasarį.

Žinia, kad kadaise itin populiaraus trejetuko dainas nuo šiol bus galima išgirsti ne tik per radiją, bet ir scenoje, gal netapo sensacija, bet pažėrė prieštaringų vertinimų.

Per "Mango" gyvavimo metus spėjusi gerai pažinti šou verslo užkulisius ir užsiauginti storą odą Rima į tai reaguoja ramiai.

Kai kurie kritikos strėlių naujam projektui nepagailėję interneto naudotojai apeliavo į tai, kad būtent Rima buvo tas žmogus, kurio iniciatyva "Mango" narės kadaise pasuko skirtingais keliais.

Kas nutiko, kad grupės lyderė nusprendė vėl bristi į tą pačią upę?

"Ši idėja kilo iš mano pusės. Pasijaučiau pailsėjusi nuo scenos, muzikinės veiklos, be to, atsirado daugiau laisvo laiko, nes paaugo dukrytė. Klaipėdoje susitikome su broliais Mindaugu ir Gintaru Bendžiais, pasiūliau surengti kelis "Mango" koncertus. Tačiau suburti tos pačios sudėties grupės nepavyko, nes kitos merginos savo gyvenimą kuria jau nebe Lietuvoje. Taip ir išplaukė naujasis projektas", – kalbėjo pašnekovė.

Po santuokos kuriam laikui persikėlusi į Kauną, šiuo metu moteris savo gyvenimą sieja su uostamiesčiu.

Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje vyriausiąja specialiste dirbanti Rima tikino, kad šiuo metu muzikavimas jai – tiesiog papildoma, ne tik su darbu, bet ir motinyste puikiai suderinama veikla.

"Repeticijose su mažąja dalyvaujame kartu. Pamenu, kai rengėmės pasirodymui "Chorų karuose". Dukrytė buvo suirzusi, prašėsi ant rankų. Taip ją ir pralaikiau per visą valandą trukusią repeticiją, kurioje buvo ir šokama, ir dainuojama, o buvau apsiavusi bateliais, 10 cm aukščio kulniukais. Gintaras (prodiuseris G.Bendžius – red. past.) tada pajuokavo, kad tokią repeticiją reikėjo nufilmuoti ir parodyti, kokios ištvermingos moterys gali būti. Bet juk apie vaikus sakoma, kad sava našta nesunki", – šypsojosi pašnekovė.

Rima neneigė, kad grįžti į muzikos sceną – saldus jausmas.

"Įspūdis toks, tarsi tų šešerių metų pertraukos nė nebuvo. Labai keista, kad ir pasitikėjimas niekur nedingęs. Tikėjausi beprotiško jaudulio, kad būsiu sutrikusi ir nežinosiu, kuria ranka laikyti mikrofoną. Tačiau nieko panašaus neįvyko", – atviravo atlikėja, pašmaikštavusi, kad tai kažkas panašaus į plaukimą – kartą išmokęs nebeužmirši.

Pradedama skaičiuoti paskutinė savaitė iki grandiozinės, į „karališką“ rūbą įvilktos, Jūros šventės pradžios. Organizatoriai tikina, kad tokia muzikinių stilių gausa klaipėdiečiams pasiūlyta pirmą kartą per visą šventės istoriją.

Nuo klasikos iki „popso“

Kaip teigė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė, liepos 26–28 d. į uostamiestį grįžtančioje 54-ojoje Jūros šventėje muzikinių renginių įvairovė įtiks ir įnoringiausiems šventės dalyviams.

Pasak jos, paruošta universali programa, kurioje kažką patrauklaus ras visų amžiaus grupių, skonių ir poreikių atstovai. Klaipėdiečius ir miesto svečius visą savaitgalį džiugins muzikos garsai: nuo džiazo ir klasikos iki bliuzo ir popso.

„Pristačius Jūros šventės programą, pasigirdo kalbų esą per daug orientuojamės į akademinę, rimtesnę muziką, o miestiečiai pasigenda populiariųjų atlikėjų koncertų. Tačiau tarp visų renginių bus ir daugybė „lengvosios“ muzikos atstovų pasirodymų“, – sakė D. Grikšaitė.

Šių metų Jūros šventės programoje – beveik šimtas skirtingų renginių, kurie savo vietą ras uostamiesčio gatvėse ir aikštėse, o didžiausi ir įspūdingiausi šventės koncertai vyks Teatro aikštėje bei Kruizinių laivų terminale.

Duoklė karaliui

Bene labiausiai intriguojantis projektas Jūros šventės dalyvių laukia pirmąją renginių maratono dieną, penktadienį. 19 val. 30 min. Teatro aikštėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir du chorai pirmą kartą atliks klaipėdiečio kompozitoriaus Rimanto Giedraičio sukurtą simfoninę siuitą, skirtą Maiklui Džeksonui.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys sakė, kad šis atlikėjas buvo tituluojamas pop scenos karaliumi, todėl ir visas projektas tos pat karališkas.

„Mintis sukurti siuitą kilo pačiam kompozitoriui, kurį sukrėtė M. Džeksono netektis. Koncerto metu skambės pačios žinomiausios atlikėjo dainos. Mūsų tikslas ir buvo išlaikyti populiariausių kūrinių melodijas bei jas pritaikyti simfoniniam orkestrui“, – kalbėjo vadovas.

Simfoninę siuitą Teatro aikštėje pakeis legendinė, pasiilgta ir itin retai koncertuojanti klaipėdiečių bliuzo grupė „Kontrabanda“.

Pristatys legendas

Tą patį penktadienio vakarą Teatro aikštei iššūkį mes Kruizinių laivų terminalas, kuriame uostamiesčio žvaigždės pasirodys teatralizuotame koncerte „Meilės legendų uostas“. Renginyje šoks parketo karaliai – sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, dainuos atlikėjai Edmundas Kučinskas, Edita Bodrovaitė, Raimonda Vaičiūtė, Nota.

Koncertą koordinuojantis Gintaras Bendžius informavo, kad teatralizuoto šou metu klaipėdiečiams bus pristatytos 9 miesto legendos.

„Uostamiesčio vaiduoklio ar kaminkriečio istorijos – tik vienos iš daugelio. Jas šventės dalyviams papasakos Taravo Anike virsianti Jolanta Puodėnaitė ir į Gidą įsikūnysiantis – Edvardas Brazys“, – kalbėjo M. Bendžius.

Pirmojo Jūros šventės vakaro kulminacija taps Kruizinių laivų terminale įvyksiantis JAV grupės „Tortured Soul“ koncertas. Su šiuo kolektyvu klaipėdiečiai jau susipažino Pilies džiazo festivalio metu.

Kaitins Karibų ritmai

Liepos 27 d., šeštadienį, Jūros šventės dalyvių laukia įspūdinga vakarinė programa. Teatro aikštėje nuo 19 val. skambės legendinių kolektyvų „Hiperbolė“ ir „Studija“ dainos, o vakarą pratęs karališkas atlikėjo Manto pasirodymas, kurio metu dainininkas atliks grupės „Queen“ kūrinius.

22 val. Klaipėdos koncertų vasaros estradoje klausytojų laukia gurmaniškas intelektualios muzikos kokteilis – specialiai Jūros šventei sukurtas Danijos alternatyvaus džiazo grupės „Offpiste Gurus“ ir Klaipėdos kamerinio orkestro bendras projektas.

Kitą šeštadienį 19 val. Kruizinių laivų terminale žiūrovai pradės muzikinę kelionę aplink pasaulį. Tarptautinė muzikos fiesta „Su muzika aplink pasaulį“ į sceną pakvies grupę „Karmą“, JAV kolektyvą „Lord‘s Bishop Rock“, latvius „All Day Long“ ir austrus „Hotsawce“.

Koncerto „vinimi" taps Karibų muzikos grupė „Trafasi“ iš Olandijos, kuriai šiemet teko garbė linksminti naujojo Nyderlandų karaliaus inauguracijos svečius. Šeštadienio vakarą Kruizinių laivų terminale vidurnaktį vainikuos šventinis fejerverkas.