Ketvirtadienį susitarimas dėl bendro audito pasirašytas su 48-omis savivaldybėmis. Iš viso prisijungti planuoja 58-ios savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.

Savivaldybių NT turtas, kaip nurodo Valstybės kontrolė, sudaro didžiausią nacionalinio NT dalį – apie 63 proc.

Ketvirtadienį, prieš pasirašant susitarimą su savivaldybėmis, valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sakė, kad kol kas nėra informacijos apie savivaldybių NT.

„Jei pasižiūrėsime, ką žinome savo valstybėje apie valstybės nekilnojamąjį turtą, tai ten, kur yra žodis „savivaldybės“, mes turime tik raudonus klaustukus. Nėra jokios informacijos valstybėje apie savivaldybių nekilnojamąjį turtą“, – sakė A. Dulkys.

„Iki šiol matome, kad valstybės turtas savivaldybėms perduodamas dėl funkcijų vykdymo, tačiau šis iškart parduodamas, pasitaiko nuomos lengvatinėmis sąlygomis“, – kalbėjo valstybės kontrolierius.

Tuo metu Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius sakė, kad valstybė neturi vizijos, kaip naudoti NT, todėl kyla klausimų, kaip jis yra valdomas.

„Jei nežinoma, koks yra turtas, be abejo, jis nėra naudojamas tenkinant viešuosius interesus. Mes matome tam tikrų dalykų dėl panaudos sutarčių teisėtumo ir terminų. Mes matome klausimus dėl lengvatinės nuomos, ar tikrai ji sudaroma su subjektais savivaldybės socialinėms funkcijoms vykdyti“, – kalbėjo G. Radavičius.

„Žiūrime, ar savivaldybės socialinis būstas yra pritaikomas neįgaliesiems ten, kur yra tas poreikis. Taip pat pastebime, kad yra nemažėjantis avarinės būklės NT skaičius“, – sakė G. Radavičius.

Pasak jo, Šilalės ir Pagėgių savivaldybės audite nedalyvaus, nes kontrolės ir audito tarnybos šiuose miestuose turi po vieną darbuotoją.

„Pagal įstatymą kiekvienoje savivaldybėje turi būti įsteigta kontrolės ir audito tarnyba, kurioje turi būti ne mažiau kaip du darbuotojai. Šilalės ir Pagėgių savivaldybės turi po vieną darbuotoją, ir kadangi yra įstatymo nustatytos kitos prievolės, jos yra fiziškai nepajėgios atlikti papildomą auditą. Mes apgailestaujame, kad ten nėra antro darbuotojo, bet tai yra objektyvu“, – teigė G. Radavičius.

Auditą planuojama baigti 2020 metų lapkritį.

Pernai atliktas auditas parodė, kad šalyje nėra ilgalaikių gairių, kaip turi būti valdomas valstybės NT, nevertinama, kiek NT reikia valstybės funkcijoms atlikti, o kiek jo nėra naudojama šioms funkcijoms atlikti.

Tačiau, ko gero, dar mažiau iš jų galėjo patikėti, kad aštuntfinalyje Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione jie turės progą išvysti „Barcelona“ moterų futbolo komandą.

Visa tai „Gintros-Universiteto“ futbolininkės pavertė realybe, o jau lapkričio 8-ąją savo žiūrovų akivaizdoje jos stos į pirmąją aštuntfinalio akistatą.

„Gintros-Universiteto“ klubo prezidentas Gintaras Radavičius pripažino, kad šių metų komanda su kaupu pateisino į ją dėtas viltis bei įvardino pagrindinį tikslą, kuris keliamas komandai prieš UEFA moterų Čempionių lygos aštuntfinalio seriją su „Barcelona“.

- Kaip reagavote, kuomet paaiškėjo, kad UEFA moterų Čempionių lygos aštuntfinalyje Šiaulių „Gintros-Universiteto“ laukia istorinė akistata su garsiąja „Barcelona“?

- Kilo dvejopi jausmai – viena vertus tikėjomės sulaukti varžovo su kuriuo rungtyniaujant turėtume realius šansus žengti tolyn ir pirmą kartą istorijoje prasibrauti tarp 8 pajėgiausių Europos moterų futbolo klubų, nes tai būtų absoliučiai unikalus pasiekimas, iš kitos pusės „Barcelona“ yra vieną garsiausių vardų pasaulyje turintis klubas, todėl išmėginti jėgas su tokia komanda gali tekti tik vieną kartą gyvenime.

- Akivaizdu, kad varžovas aštuntfinalyje nesuteikia daug optimizmo žengti tolyn, tačiau Lietuvos futbolo gerbėjams tai turbūt yra tikras desertas?

- Vos ištraukus burtus kilo didžiulis žmonių susidomėjimas, sulaukėme žinučių ir skambučių net ir iš tų, kurie itin aktyviai futbolu nesidomi. Šis įvykis yra neeilinis Lietuvos futbole – į Šiaulius atvyks komanda, kuri ne tik garsi savo pavadinimu, bet ir demonstruoja aukščiausio lygio futbolą, kelia ambicingus tikslus, joje rungtyniauja geriausia pastarųjų metų Europos ir pasaulio futbolininkė olandė Lieke Martens. „Barcelona“ marškinėlius vilki didžioji dalis Ispanijos nacionalinės moterų futbolo rinktinės žaidėjų bei kitų pajėgių rinktinių, tokių kaip Anglija, Danija, Prancūzija ar Brazilija narės.

- Koks tikslas gali būti keliamas komandai rungtyniaujant prieš „Barcelona“?

- Pagrindinis tikslas, kad iš aikštės žaidėjos išeitų su aukštai pakeltomis galvomis, kuomet kiekviena sau galėtų pasakyti „aikštėje atidaviau viską, ką galėjau“. Žinoma, norisi pasirodyti kaip įmanoma sėkmingiau ir turime ambicijų duoti rimtą kovą varžovėms, o kaip mums pasiseks – pamatysime.

- Šiais metais jau pavyko pakartoti 2014-siais pasiektą rezultatą, tačiau šių metų kelias į aštuntfinalį buvo kur kas užtikrintesnis. Ar prieš sezoną galėjote patikėti, kad pavyks nukeliauti taip toli, o į Šiaulius atvyks ir pati „Barcelona“?

- Kaip sakoma, jeigu netiki veiklos sėkme – net nepradėk. Tikėjome šių metų komanda, nes šįsyk pasisekė sukomplektuoti puikų kolektyvą, kuris aikštėje veikia, kaip vienas darnus mechanizmas. Džiugu, kad komanda įgyvendino prieš sezoną keltus tikslus ir tai dar padarė su kaupu.

Prisimindami tuos sėkmingus 2014-us metus pasvajodavome, kad būtų nuostabu vėl patekti tarp pajėgiausių 16-os Europos kubų, bet buvo sunku pasakyti, kiek tai realu. O susitikti su vienu iš Europos grandų, tokiu kaip „Barcelona“ buvo išties tik saldi svajonė, apie kurią kartas nuo karto tarpusavyje pasikalbėdavome ir vėl grįždavome į realybę. Šį sezoną, ko gero išsipildė viskas ko norėjome – peržengėme ne tik atrankos etapą, bet tuo pačiu ir šešioliktfinalį, o taip pat į Šiaulių miesto stadioną sugrąžinome tikrąją futbolo dvasią.

Šiaulių apygardos prokuratūros inicijuotoje byloje nustatyta, kad viešosios įstaigos „Pramogų sala“ vadovas G. Radavičius, kurio pareigybė prilyginama valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – tyčia pažeidęs koncesijos sutarties nuostatas, negavęs savivaldybės pritarimo, iš ūkinės komercinės veiklos gautas pajamas, įskaitant savivaldybės mokamą koncesijos mokestį, panaudojo ne visuomenės poreikiams, o investavo į dabar jau bankrutavusio „Snoras“ vertybinius popierius.

Kaip pranešė teismas, G. Radavičius sąmoningai skaidė pajamas į mažesnes nei 50 tūkst. eurų sumas, kad nereikėtų gauti savivaldybės sutikimo. Taip „Pramogų sala“, nepagrįstai prisiimdama investavimo riziką, neteisėtai įsigijo finansinio turto už 63,7 tūkst. eurų ir jį prarado.

„Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius, o ne privačius interesus“, – rašoma teismo pranešime.

Pirmosios instancijos teismas G. Radavičių pripažino kaltu, o apeliacinės instancijos teismas jį išteisino.

Antradienį Vilniuje įvyko Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) ataskaitos-rinkimų konferencija, kurios metu organizacijos prezidentu naujai 4 metų kadencijai išrinktas Leonardas Čaikauskas. LŽRF viceprezidento pareigas toliau eis Gintaras Radavičius.

Konferencijos metu buvo išrinktas naujas LŽRF vykdomasis komitetas, į kurį pateko keletas naujų žmonių. Nuo šiol LŽRF vykdomajame komitete dirbs Vilma Bagdanskienė (Teisėjų komiteto pirmininkė), Donata Grigienė (Jaunųjų trenerių komiteto pirmininkė), Monika Ivanauskaitė (Vaikų ir moksleivių varžybų organizavimo komiteto pirmininkė), Tomas Kriščiūnas (Marketingo komiteto pirmininkas) ir Jaroslavas Suchockis (Sporto varžybų organizavimo ir jaunųjų teisėjų rengimo komiteto pirmininkas).

Pasak pranešimo, taip pat buvo išrinkti naujo LŽRF valdymo organo - valdybos - nariai. Į valdybą išrinkti Lietuvos žolės riedulio pasaulyje puikiai žinomi asmenys - Borisas Sockis, Rimantas Čaikauskas, Romualdas Chmeliauskas, Vaidotas Vaičeliūnas ir Arvydas Ilgevičius.

LŽRF prezidentas ir viceprezidentas taip pat priklauso tiek vykdomajam komitetui, tiek valdybai.

sportas@bns.lt