Apsigyveno netoli dvaro
Slausgalvių šeima gyvena gražioje vietoje, šalia Linkuvos dvaro Šilainiuose. Tomas aiškina, kad sovietmečiu prie dvaro buvo pastatytas priestatas, ten įrengta keletas butų. Viename jų ir apsigyveno šokėjai. Kitame jau nuo seno įsikūrę Tomo tėvai, kurie mielai nuveža anūkėles į fortepijono pamokas, kai jų gimdytojai pluša šokių studijoje.
Vyresnėlei Vakarei greitai aštuoneri, jaunėlei Gabrielei – penkeri. Erdviame kieme mergaitės gali siausti su savo labradore Dore, važinėtis dviračiais ar paspirtukais, o jų tėveliai – jaukioje namų terasoje mėgautis rytine kava.
"Nenorime skirstyti savo gyvenimo į darbą ir šeimą, nes griežtų ribų tarp šių dviejų mūsų sukurtų vertybių nėra. Darbas šokių studijoje – mūsų mėgstama veikla, o šokėjų ir šokio mokytojų šeima mums be galo brangi. Džiaugiamės, kad galime dirbti tam, kad gyventume, o ne gyventame tam, kad dirbtume. Mūsų pozicija – nelaukti kažkokių ypatingų įvykių ateityje, bet stengtis įdomiai išgyventi kiekvieną minutę čia ir dabar," – atvirauja vyras, kuris jau daugybę metų su savo gyvenimo drauge Gintare dalijasi tiek namų erdve, tiek ir šokių parketu.
Poros dukrelės – jau irgi šokiui simpatiją pajutusios. Dukart per savaitę Vakarė su Gabriele treniruojasi pas savo tėvelius, o kai šokių pamokų nėra, tiesiog būna studijoje kartu, laukia, kol tėveliai baigs darbus.
Angelėliai: dukros Vakarė ir Gabrielė nušviečia poros gyvenimą gražiausiomis spalvomis.
"Nenorime per daug apkrauti jų būreliais, bet nuo per didelės laisvės žmonės irgi pavargsta... – juokiasi tėtis Tomas, vežiojantis mergaites ir į pianino pamokas.
"Kad jūs girdėtumėte, kaip jos puikiai groja antru instrumentu – tėvelių nervais! – juokiasi pora ir teigia, kad kol kas dar neaišku, kur link – į šokį ar muziką – dukrelės labiau linkusios. – Ar norime daryti iš jų čempiones? Na... blogas tai tikslas, kai svajoji bet kokia kaina tapti čempionu", – svarsto Tomas, kuriam, kaip ir Gintarei, šis garbingas titulas tikrai nesvetimas.
"Norime ne padaryti iš jų čempiones, bet padėti mergaitėms (kaip ir kitiems mūsų treniruojamiems vaikams) maksimaliai atskleisti savo turimą potencialą", – sako profesionalūs šokėjai Slausgalviai, patys kadaise įrodę neribotas savo galimybes.
Nerašytos namų taisyklės
Šokėjų namuose egzistuoja nerašytos taisyklės, kurioms Tomas, anot jo, labiausiai linkęs nusikalsti. Kai tai įvyksta, vyras sulaukia iš žmonos morališkai spardančio žvilgsnio, kuris aštresnis ir už fizinį skausmą. O pagrindinė Tomo yda, pasirodo, yra valgymas prie telefonu arba televizoriaus.
"Aš noriu, kad valgydami mes bendrautume vienas su kitu, o ne sėdėtume sulindę į televizoriaus ar planšetės ekranus", – skelbia pirmąją namų taisyklę Gintarė.
Kadangi Slausgalvių gyvenimo ritmas namuose nėra griežtai reglamentuotas, jų pusryčiai, pietūs ar vakarienės pasitaiko įvairiu metu. "Užtai kai jau sykį susėdame visi kartu, tai norisi maksimalaus dėmesio vienas kitam", – aiškina moteris, turinti ir kitą nerašytą namų taisyklę, susijusią su dukrelių dienos režimu.
"Kadangi mūsų darbas iš esmės vakarinis, tai dukrelių miegas labai nusivėlina. Jos neina gulti, bet laukia mūsų grįžtančių: nori dar pabendrauti, paplepėti... – pasakoja mama Gintarė. – Todėl sykį teko visiems susėsti ir įvesti naują taisyklę: jei panelės eis miegoti devintą (nesvarbu, ar tėveliai grįžę), savaitgaliais galės džiaugtis be jokių apribojimų."
Pabūti su mergaitėmis, kol jos užmigs, padeda šalia gyvenanti Tomo mama, kuriai Gintarė jaučiasi už tai labai dėkinga.
Jokių fizinių bausmių už sutarčių nevykdymą Slausgalvių šeimoje nėra, bet griežtų padarinių būna. Dukrelės gali netekti galimybės pažiūrėti filmuko ar pasimėgauti norimu skanėstu.
Pasak tėvų, piktnaudžiavimas mobiliuoju telefonu, kurį pirmokei Vakarei teko nupirkti prieš pradedant lankyti mokyklą, dar negresia: "Jai telefonas – daugiau muzikos arba pasakų klausymosi priemonė. Pati susiranda "Spotify" programėlę ir drauge su sese klausosi mėgstamų pasakų prieš miegą."
Mėgsta veikti, o ne zirsti
Pora juokiasi, kad sausį, neapsikentę griežtų ribojimų Lietuvoje, o dar – šalčio ir liūdesio, juodu su dukrelėmis pabėgo į lietuvių pamėgtą Tenerifę, kur praleido net du smagius žiemos mėnesius.
Anot šokėjų, jei darbo aplinkybės susidėlioja palankiai, juodu mielai kelis kartus per metus sau leidžia apsilankyti ten, kur šilta. "Ypač įdomu švęsti Kalėdas, kur žiema ir sniegu net nekvepia..." – dalijasi prisiminimais vienoje vietoje ilgai negalinti nusėdėti šeima.
Kad keliauti būtų dar patogiau, jie net nusipirko kemperį ir pernai vasarą su juo išmaišė dalį Kroatijos, o sugrįžę dar spėjo apvažiuoti ir gražiausius Lietuvos kampelius.
"Keliaudami mes siekiame ne prabangos, bet nuotykių. Todėl dažnai renkamės turistinius maršrutus: statome palapines, kuriame laužus, turistaujame tarsi kokie skautai", – pasakoja žygių sumanytojas Tomas.
Gintarė vis dar negali atsidžiaugti, kad gyvendami Tenerifėje juodu su Tomu ir draugais vieną dieną pasiekė Teidės ugnikalnio viršūnę. "Ir su dukrelėmis netinginiavome: apkeliavome šiaurinę salos dalį, aplankėme daug įspūdingų parkų, kasdien maudėmės ir deginomės... Pirmąsyk išmėginau banglenčių sportą, – dalijasi dar neišblėsusiais įspūdžiais Gintarė ir sako, kad saugumo priemonės dėl koronaviruso Tenerifėje buvo gana griežtos, bet protingai parinktos. – Užtai saloje virte virė gyvenimas: žmonės, atvykę iš įvairių kraštų, ilsėjosi, keliavo, sportavo, dirbo per nuotolį. Tarp jų sutikome ir nemažai lietuvių."
"Kai negali kažko pakeisti, o tik sėdėti namuose ir zirzti, kad viskas blogai, tuomet imi ir darai kažką pats", – žmonai pritaria Tomas.
Finansus tvarko Gintarė
Profesionalūs šokėjai ir treneriai sako, kad jų mergaitės dar nelabai turi supratimo apie sunkiai tėvelių uždirbamus pinigėlius kelionėms. Labiau joms rūpi taupyklė, į kurią Tomas atiduoda dukrytėms visus savo centus.
"Mes patys pradėjome taupyti nuo pirmos draugystės dienos, – atvirauja jis. – Bet su pinigais labiau moka elgtis Gintarė. Aš esu absoliutus nedigitalas – nevedu jokių užrašų, jokios šeimos buhalterijos ir niekada nežinau, kur, kiek ir kada išleidau. Todėl dažnai negaliu surasti siūlo galo, kur dingo tie pinigai?!" – juokiasi Tomas ir giria savo žmoną už tai, kad ji labai atsakingai rūpinasi ne tik šeimos, bet ir jų studijos finansine apskaita.
Vyras prisipažįsta, kad yra atsakingas už didesnius šeimos pirkinius: nekilnojamojo turto, automobilio ar buitinės įrangos, skirtos namams. Tomas pateikia faktus ir pasiūlymus, o Gintarė juos priima, arba ne. Kita vertus, maistas, jo įvairovė, buitinės priemonės, skirtos namams, kaip ir visi kiti buities reikalai, – jau Gintarės valdos. Į jas Tomas sako nesikišantis, nes absoliučiai nieko neišmanantis.
Mūsų pozicija – nelaukti kažkokių ypatingų įvykių ateityje, bet stengtis išgyventi įdomiai kiekvieną minutę čia ir dabar.
Dėl smulkmenų nebesipyksta
Remontą namuose pora darė jau seniai, tiksliau, kai laukėsi pirmagimės Vakarės. Baldus rinkosi drauge, tarėsi, nesipyko.
Paklausti, kaip jiems tai pavyko, Slausgalviai šmaikštauja: "Kad jūs žinotumėte, kiek poroje bešokdami esame visokių konfrontacijų patyrę, tad jau išmokome vienas kitam nusileisti ir vienas kito nuomonę gerbti."
Šokėjai sako, kad jei dabar nuomonės dėl vieno ar kito naujo pirkinio nesutampa, į talką juodu kviečiasi trečią asmenį – tarkim, tam tikros srities specialistą, kuris, atsižvelgęs į abiejų nuomones, parenka geriausią variantą.
"Juk tikslas – priimti teisingiausią ir geriausią šeimai sprendimą, o ne įrodyti, kad vienas kuris yra viršesnis už kitą", – aiškina sutuoktiniai, daugybę metų šlifavę ne tik parketą, bet ir vienas kito asmenybių aštriausius kampus.
Draugiški gamtai
Dar gyvendama pas tėvus Gintarė įprato rūšiuoti šiukšles, tad tą pačią tvarką išsyk įvedė ir naujuose namuose. Vienintelė bėda, kad niekaip prie Slausgalvių namų neatkeliauja konteineriai, skirti atliekoms rūšiuoti, tad Tomui dažnai tenka su krūva maišų važiuoti į miestą ir juos išrūšiuoti ten.
Šokėjai renkasi ekologišką buitinę chemiją, kuri nekenkia gamtai. Maistą perka prekybos centruose, bet mėgsta save pamaloninti ir kaimiškais produktais – iš pažįstamo ūkininko ar turgelio. "Nesame linkę į vienokius ar kitokius kraštutinumus, bet mums svarbu, kad ant stalo būtų kokybiški produktai, užauginti su meile…" – atvirauja jie.
Smagiausi – dukrų gimtadieniai
Didelėje šokėjų bendruomenėje vyksta daugybė įvairių švenčių. Vienas organizuoja Slausgalviai, kitas – kiti studijoje dirbantys vadovai.
"Mes su Gintare esame iš tų, kurie gali švęsti ir be jokios progos, – juokiasi Tomas, su susižavėjimu pasakojantis, kaip jo žmona puikiai moka organizuoti teminius dukryčių gimtadienius. – Gintarė tuomet būna scenarijų rašytoja, o mergaitės – norų diktuotojos", – aiškina tėtis, pernai padėjęs šeimai rengti magijos vakarėlį, kuriame dalyvavo ir tikras magas.
Žinoma, kartais dukrelių norai prasilenkia su realybe, tuomet tėveliams tenka juos pakoreguoti ir dvi mažas princesytes nuleisti iš dangaus ant žemės.
Tomas taikosi pirmas
Ar Slausgalvių namuose kyla barnių? "Kartais…" – atvirauja Tomas, dažniausiai pirmas užsiplieskiantis kaip degtukas, bet užtai greičiausiai ir užgęstantis.
"Didžiausi mūsų pykčiai kyla dėl to, kad vienai pusei kažkas labai aktualu, o kitas į tai nekreipia dėmesio, – tuomet atsiranda nepasitenkinimas. Aš įsižeidžiu, – prisipažįsta Tomas. – Imu burbuliuoti, aiškinti Gintarei savo versiją ir savo matymo kampą. Tuomet ji atskleidžia savąjį. Kartais viskas vyksta gana ekspresyviai, bet iš esmės išlaikome pagarbą ir toleranciją vienas kitam."
Įvairių problemų sprendimai jų šeimoje kartais gali trukti kelias minutes, o kartais persikelti net ir į kitą dieną. Laimei, bendri konstruktyvūs pokalbiai padeda rasti kompromisą.
"Gintarė yra tarsi kempinė, – juokiasi Tomas. – Ji iš pradžių viską geria, geria į save, bet jei laiku nepastebėsi ir neišgręši – gali taip sprogti, kad užklupusi liūtis prilygs tvanui…"
Laimės receptas
Viena pagrindinių Slausgalvių gyvenimo vertybių yra šeima. Tomas įsitikinęs, kad viskas, ką jis daro, privalo turėti vertę jo mylimiems žmonėms. Vyras juokiasi, kad niekada nevažiuos su draugais į Norvegiją žvejoti, nebent Gintarė paprašys jo šeimynai parvežti 100 kg šviežios žuvies.
Sutuoktiniai leidžia vienas kitam turėti ir asmeninių pomėgių, kurie, anot jų, gerina savijautą, emocinę sveikatą. Gintarė prisipažįsta, kad visuomet mėgo fotografiją. Sykį net vyko į Indiją specialiai su fotografų mėgėjų grupe fotografuoti indiškų vestuvių.
"Susirinkome aštuoniese. Tikslas buvo ne paturistauti, bet dalyvauti indiškose vestuvėse ir jas pafotografuoti, padedant profesionalui fotografui", – prisimena moteris, laisvalaikiu dar kurianti rankdarbius, siuvanti.
"Esu ir mergaitėms ne vieną suknelę pasiuvusi. O dar šiuo metu turiu tokį įdomų užsiėmimą – klijuoju šeimos portretą iš "Swarovski" kristalų. Tai įdomi technologija, kai iš šeimos nuotraukos suprogramuojamas specialus paveikslas, ant kurio lipnaus paviršiaus galima dėlioti akmenukus. Darbas labai kruopštus ir ilgas – spalvų ir raštų begalė, bet man patinka", – džiaugiasi Gintarė, kristalėlių dėliojimą vadinanti savotiška meditacija po aktyvių dienos darbų.
Tomas sako, kad yra tikras adrenalino fanatikas: "Nešokinėju nuo stogų, bet vis noriu išbandyti savo fizinių galimybių ribas. Todėl patinka slidinėjimo sportas, vandens pramogos. Jėgos aitvarai, banglentės, plaukiojimas su lynu – tokie dalykai mane uždega. Neseniai savęs išbandymų skalę papildė ir triatlonas", – sako jis.
Žodžio žmonės
Slausgalviai save vadina žodžio žmonėmis. Jei jau ką namuose ar darbe pažada, visuomet įgyvendina. Garbė jiems labai svarbi.
"Tarkim, jei dukrytė ateina pas mane ir sako: tėti, tu pažadėjai… Verčiuosi per galvą, bet pažadą vykdau", – atvirauja Vakarės ir Gabrielės tėvelis, ne kartą pats dėl tokių pažadų nusvilęs, bet duotą žodį tesėjęs.
Dar vienas svarbus šokėjų šeimos gyvenimo punktas – asmeninis tobulėjimas. Tiek Tomas, tiek Gintarė stengiasi realizuoti save, nes tik savirealizacijoje mato asmeninį progresą ir šeiminę laimę.
"Jei vienas dėl kažkokių savo įgyvendintų svajonių bus laimingas, tai padarys laimingesnius aplink save ir visus kitus", – aiškina sutuoktiniai, besistengiantys vienas kitą visuomet paskatinti. Noras kažką naujo išmokti, nuveikti, išbandyti – jų kasdienio gyvenimo variklis.
