„Rusijos branduolinis šantažas tęsiasi Putinui skelbiant planus dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje. Dar kartą – tai visiška nepagarba tarptautiniams susitarimams. Agresorius privalo būti sustabdytas, kad nesukeltų branduolinės katastrofos“, – tviteryje pirmadienį pareiškė G. Nausėda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai. Baltieji rūmai sureagavo teigdami, kad nepastebėjo jokių požymių, kad Rusija jau būtų perkėlusi kokius nors branduolinius ginklus.

Su ja šalies vadovas aptarė „opius teismų bendruomenei klausimus“, įskaitant teisėjų atlyginimus, pranešė Prezidentūra.

„Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo garantija, o nepriklausomų teismų vykdomas teisingumas yra valstybės pamatas“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda su LAT teisėjais ir darbuotojais taip pat aptarė teismų sprendimų aiškumą ir visuomenės informavimą apie juos, kitus teismų bendruomenei aktualius klausimus.

Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams.

Seimas į LAT pirmininkes prezidento teikimu D. Bublienę paskyrė kovo viduryje.

Lankydamasis LAT, šalies vadovas jai linkėjo „sėkmės stiprinant visuomenės pasitikėjimą teisingumu, energijos, ambicijų ir kūrybingumo sprendžiant problemas, svarbias ne tik galutinės instancijos teismui LAT, bet ir visai Lietuvos teismų sistemai“.

Šiame teisme teisininkė dirba nuo 2017 metų. Prieš tapdama teisėja D. Bublienė yra dirbusi advokate, Teisingumo ministerijoje, asistente Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.

Ji teisininko kvalifikaciją įgijo Vilniaus universitete, ten pat baigė doktorantūros studijas, yra socialinių mokslų daktarė.

2004 metais D. Bublienė prezidento dekretu apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip buvo įvertinti šios teisininkės nuopelnai už paramą Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Nuolatinio pirmininko LAT neturėjo nuo 2019 metų liepos, kai iš šių pareigų buvo atleistas Rimvydas Norkus, išvykęs dirbti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą Liuksemburge.

Šis teismas yra galutinė instancija civilinėms, baudžiamosios ir administracinėms byloms. LAT verdiktai yra neskundžiami.

„Sava daugiabriaune, plačiai skleidžiama kūryba esate tapęs vienu svarbiausių ir labiausiai girdimų naujosios kartos lietuvių rašytojų. Savitu, ambicingu ir – kartu – polemišku žvilgsniu reflektuojate visuomenės sanklodą, tą darote įvairiomis, Jums vienodai paklūstančiomis kūrybos formomis“, – sveikinime rašė šalies vadovas.Prezidentas padėkojo M. Ivaškevičiui už novatorišką, tiek teatro, tiek literatūros ribas plečiančią kūrėjo perspektyvą. Taip pat už pastangas gimtuosiuose Molėtuose ir visoje Lietuvoje puoselėti atminimo kultūrą.

Šalies vadovas menininkui palinkėjo kūrybinės sėkmės ir prasmę atnešančių sumanymų įgyvendinimo.

„Esate vertinamas už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, postmodernistinius kūrinius, savitai interpretuojančius ir opius mūsų istorijos bei kultūros siužetus. Savo kūryboje nevengiate ironijos ir absurdo, o pasisakymuose akcentuojate svarbą nebijoti suklysti. Linkiu prasmingo kūrybos laiko ir įkvėpimo, naujų kūrybinių atradimų ir sėkmės“, – sveikindamas rašytoją sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Minėjimą pradėjo vėliavos pakėlimo ceremonija prie Seimo. Vėliau Rasų kapinėse buvo aplankyti Antono ir Ivano Luckevičių, 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, kapai.

Vidurdienį nuo Rasų kapinių link Lukiškių aikštės pajudėjo automobilių kolona.

Petrašiūnų kapinėse Kaune buvo atidengtas paminklas Lietuvos ir Baltarusijos architektui, visuomenės veikėjui Klaudijui Dušauskui-Duž.

Vakare Vilniuje prie Baltarusijos ambasados buvo pagerbti mirusieji už šalies laisvę.

Sveikindamas baltarusius Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad  Baltarusijos žmonių tautinė savimonė yra esminis išlikimo ramstis.

„Išlaikydami savo atkaklumą ir valią kovoti dėl laisvės, Jūs įrodote, kad tiesa yra šviesos pusėje. Baltarusijos žmonės turi teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus. Tarptautinė demokratinė bendruomenė ir toliau palaikys baltarusių laisvos valios išraišką ir teisę į apsisprendimą, sieks režimo izoliacijos ir atsakomybės. Šią Baltarusijos laisvės dieną tvirtai tikiu, kad baltarusių valia ir stiprybė tęsti kovą už demokratiją neužges, ir Baltarusija vėl bus laisva ir nepriklausoma“, – rašoma prezidento sveikinime.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sakė, kad Lietuva niekada nepripažins suklastotų rinkimų ir Aliaksandro Lukašenkos režimo.

„Lietuva niekada nepripažins Aliaksandro Lukašenkos režimo ir suklastotų rinkimų. Ir toliau visuose tarptautiniuose formatuose ir visomis turimomis priemonėmis remsime baltarusių teisėtus reikalavimus sustabdyti režimo represijas Baltarusijoje, paleisti ir reabilituoti visus politinius kalinius, surengti laisvus ir demokratinius rinkimus“, – sveikindama baltarusius šventės proga teigė ji.

Anot I. Šimonytės, laisvė ir demokratija nėra likimo dovana – ją tenka nuolat ginti.

„Tikiu, kad ne už kalnų tas laikas, kai ši šiandien režimo uždrausta šventė bus plačiai švenčiama visoje šalyje, skelbdama baltarusių tautos vienybę ir drąsą“, – rašoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.

A. Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė.

G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime pabrėžė naujos iniciatyvos įgyvendinimo svarbą, teigiama penktadienį išplatintame prezidentūros pranešime.

„Naujausi Europos Komisijos pasiūlymai  sukurtų prielaidas beprecedenčiam žaliosios pramonės proveržiui Europos Sąjungoje. Lietuvos verslo bendruomenei tai nauja galimybė kokybiniam ir kiekybiniam šuoliui. ES lyderiams pabrėžiau esminį poreikį – įgyvendinti pradėtas iniciatyvas ir užtikrinti, kad naujos reguliacinės ir finansinės paskatos sudarytų visavertes galimybes visoms ES šalims“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Lietuvos verslo bendruomenei tai nauja galimybė kokybiniam ir kiekybiniam šuoliui.

Nulinės taršos aktu siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą ir iki 2030 metų Europos Sąjungoje (ES) viduje jų gaminti bent 40 procentų.

EVT susitikime Bendrijos lyderiai aptarė vidaus rinkos pasiekimus per 30 jos funkcionavimo metų ir naujas ambicijas didinant ES konkurencingumą.

Euro zonos šalių lyderių susitikime taip pat dalyvavo Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard).

Šiame posėdyje G. Nausėda teigė, kad Lietuva yra ekonominės sąjungos sėkmės pavyzdys – integracija į ES vidaus rinką padarė vieną didžiausių postūmių šalies ekonomikos augimui.

Prezidentas teigė, kad būtina ir toliau naikinti vis dar egzistuojančius ES vidaus rinkos barjerus, didinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybes, taip pat skirti dėmesį paslaugų sektoriui, kurio potencialas Europos Sąjungoje vis dar nėra pakankamai išnaudojamas.

Prezidentas pabrėžė Kapitalo rinkų sąjungos ir Bankų sąjungos kūrimo svarbą, teigiama pranešime.

„Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos. Kol nuo rusų rankos liejasi ukrainiečių kraujas, turime ir toliau nuosekliai griežtinti ES sankcijų Rusijai politiką“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime Briuselyje.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina dirbti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui, ir paragino kuo greičiau padėti rengti 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

Lietuva siūlo šiame pakete numatyti sankcijas Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“ bei priešinasi iniciatyvoms švelninti ribojimus Maskvą remiančios Baltarusijos trąšų eksportui.

Sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, G. Nausėda pasveikino sprendimą dėl ES bendrų amunicijos Ukrainai pirkimų, toliau ragino dėti visas pastangas įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijos agresijos Ukrainoje nusikaltimui nagrinėti.

Lietuvos prezidentas taip pat akcentavo, jog ES turi įvertinti tai, kad Ukraina daro pažangą įgyvendinant reformas ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas nepaisydama karo šalyje. Valstybės vadovo teigimu, derybos dėl Ukrainos narystės ES turėtų būti pradėtos jau šiais metais.

Nuskambėjus skandalui dėl artimos ministrės Aušrinės Armonaitės draugės Agnės Belickaitės įsidarbinimo „Lietuvos geležinkelių“ grupės korporatyvinių reikalų vadove, kai kurie žurnalistai ir visuomenininkai priminė, kad prieš porą metų šalies vadovas buvo atsidūręs panašioje situacijoje, kai dėmesio sulaukė D. Nausėdienės sesuo.

G. Nausėda atmeta kritiką ir aiškina, kad L. Jonavičienės istorija „yra visiškai iš kitos srities“. Be to, valstybės vadovas nurodo, kad kam nors pasakius, kad jis asmeniškai protegavo D. Nausėdienės sesers kandidatūrą į dekanės poziciją, jis išsyk atsistatydintų iš prezidento posto.

„Matyt, norima pridengti galiukus, nes mano žmonos sesers istorija yra visiškai iš kitos srities. Ir, jeigu kas nors galėtų pasakyti, kad aš pats asmeniškai arba mano komandos nariai susisiekė ir kažkaip protegavo, aš tą pačią dieną atsistatydinsiu“, – LRT žurnalistams nurodė G. Nausėda.

Matyt, norima pridengti galiukus, nes mano žmonos sesers istorija yra visiškai iš kitos srities.

ELTA primena, kad klausimus dėl A. Belickaitės ryšių su Laisvės partija viešojoje erdvėje iškėlė keletas žurnalistų, pastebėjusių, jog ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona įsidarbino „Lietuvos geležinkelių grupės“ (LTG) korporatyvinių reikalų direktore. Svarstyta, ar A. Belickaitės paskyrimas į LTG yra skaidrus, mat, ji yra glaudžiai susijusi su Laisvės partija ir yra artima šios politinės jėgos lyderės A. Armonaitės draugė. Be to, LTG yra pavaldi Susisiekimo ministerijai, o šią, pagal galiojančius valdančiosios koalicijos partijų susitarimus, kontroliuoja Laisvės partija.

Pati A. Belickaitė neneigia savo ryšio su Laisvės partija, tačiau jaučiasi rami dėl savo veiksmų. Ji tvirtina, kad dirbo su politine jėga kaip laisvai samdoma konsultantė. Taip pat ji nurodo gavusi darbo pasiūlymą iš atrankos agentūros „Alliance for recruitment“ – su „laisviečiais“, anot jos, šis sprendimas ir darbo pasiūlymas nebuvo aptarinėjamas.

Tuo metu A. Armonaitė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama įvertinti ir atlikti tyrimą dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto.

Visgi, šalies vadovas G. Nausėda paragino ekonomikos ir inovacijų ministrę apsvarstyti galimybę pasitraukti iš posto. Situaciją jis pavadino „apgailėtinu žemos politinės kultūros pavyzdžiu“.

Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, reaguodama į prezidento G. Nausėdos raginimą apsvarstyti savo likimą poste, tikina apgalvosianti tokią galimybę ir padarytais veiksmais pasidalinsianti su premjere bei šalies vadovu.

Šalies vadovas Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat aptars paramą Ukrainai, kalbėsis apie Bendrijos ekonomiką.

„Šalies vadovas EVT susitikime ragins Europos lyderius tęsti visokeriopą paramą Ukrainai, pradėti derybas dėl 11-to sankcijų Rusijai paketo, skirti dėmesio situacijai Moldovoje“, – nurodo Prezidentūra.

Lietuva ragins į naująjį paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas.

Bendrijoje stringa ir planai sankcionuoti Baltarusiją – Lietuvai ir kitoms regiono šalims prašant daugiau ribojimų Minskui, dalis kitų Bendrijos narių siekia naujų išimčių, kurios nėra priimtinos Vilniui.

Be kita ko, reaguojant į Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimą išduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui arešto orderį, G. Nausėda susitikime dar kartą turėtų iškelti specialaus tribunolo klausimą.