„Verslas parduotas tikrai per vėlai, visų šitų kaltinimų ir teisingų priekaištų buvo galima išvengti, jeigu tai būtų buvę padaryta anksčiau. Taip, turbūt galima surasti daug priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau, bet, kaip sakoma, išmintis byloja – geriau vėliau negu niekada“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos verslui reikėtų turėti kuo mažiau ryšių su Rusija.

„Kuo mažiau mūsų verslas turės kažkokių ryšių ar sąsajų su Rusija, teroristine valstybe, tuo geriau bus mums visiems. Bet, pirmiausia, pačiam verslui“, – sakė prezidentas.

Kuo mažiau mūsų verslas turės kažkokių ryšių ar sąsajų su Rusija, teroristine valstybe, tuo geriau bus mums visiems.

„Vičiūnų grupė“ Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“ už neskelbiamą sumą pardavė visą verslą Rusijoje – gamyklą Sovetske, Kaliningrado srityje, bei dar šešias įmones, užsiimančias logistika, prekių sandėliavimu, didmenine prekyba produktais iš surimio, atliekų tvarkymu.

„Gruppa Okean“ gali būti siejama su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“.

Sandoriai Rusijos juridinių asmenų registre įregistruoti ketvirtadienį, balandžio 18 dieną, rodo BNS turimi dokumentai. Pasak jų, Sankt-Peterburge registruota „Gruppa Okean“ valdo 100 proc. „Viciunai-Rus“ ir dar 6 įmonių akcijų paketus. 

„Manau, kad tikrai yra pagrindo kvestionuoti šitos komisijos sudarymo teisėtumą. Na, o tai, kas vyko komisijos darbo metu, apskritai sunkiai atlaiko kritiką, kadangi kartais tai buvo panašu į Stalino komisiją, o ne į pranešėjo komisiją“, – penktadienį žurnalistams sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar pritaria opozicijos sumanymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šios komisijos veiklos.

Ketvirtadienį trys opozicinės Seimo frakcijos pranešė, kad inicijuos kreipimąsi į KT dėl laikinosios Seimo komisijos darbo, tiriant pranešėjo istoriją.

Opozicijos teigimu, KT turėtų pasisakyti, ar laikinosios specialiosios komisijos gali reikalauti iš specialiųjų tarnybų, kad jos atskleistų duomenis, darbo metodus, priemones.

Atliekant parlamentinį tyrimą nagrinėta buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateikta informacija apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Na, o tai, kas vyko komisijos darbo metu, apskritai sunkiai atlaiko kritiką, kadangi kartais tai buvo panašu į Stalino komisiją, o ne į pranešėjo komisiją.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, jog prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Vienos ar kitos ginkluotės įsigijimo ankstinimas (divizijoje yra numatytas visas oro gynybos pulkas) ar vėlinimas neturi pakeisti užsibrėžto tikslo ir termino. Prezidentas pabrėžia, kad krašto apsaugos sistemos įsigijimų prioritetų peržiūrėjimas negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos“, – teigiam Eltai perduotame Prezidentūros komentare.

Prezidento komunikacijos grupė atkreipia dėmesį, kad divizija pilną operacinį pajėgumą turi pasiekti 2030 metais.

„Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) yra pritarusi divizijos kūrimui Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose. Taip pat VGT sutarė dėl kelių reikšmingų sąlygų – divizija turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą, turėti būtiną ginkluotę, atsargas, personalą 2030 m., o lėšos jos kūrimui ir plėtrai turėtų būti numatytos iš papildomų asignavimų Krašto apsaugos ministerijai“, – rašoma Prezidentūros komentare.

„Kaip konkrečiai turėtų būti pasiektas šis sutartas rezultatas, kuria apimtimi Lietuva remsis sąjungininkų pajėgumais, – tai jau įgyvendinimo planavimo objektas“, – tikinama pateiktame atsakyme.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia siūlantis vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio. Šią idėją ministras trečiadienį pristatė premjerės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.

L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams trečiadienį pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.

G. Nausėda: brigados dislokavimas atvers naujas galimybes plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Vokietija

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje ne tik užtikrins didesnį šalies saugumą, bet ir sustiprins šalių abipusį ekonominį bendradarbiavimą. Anot jo, jau yra matomas išaugęs Vokietijos įmonių ir finansų bendrovių susidomėjimas Lietuva.

„2022 m. birželį susitariau su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Nuolatinis vokiečių karių dislokavimas Lietuvoje svarbus ne tik mūsų saugumui. Jis taip pat atveria galimybių plėtoti aukštesnio lygio ekonominį bendradarbiavimą su didžiausia Europos Sąjungos valstybe“, – penktadienį metų ekonomikos forume teigė G. Nausėda.

„Pozityviai nuteikia aktyvūs pokalbiai su Vokietijos gynybos pramonės įmonėmis, tarp jų „Rheinmetall“, taip pat dialogas su Vokietijos bankais dėl galimų naujų investicijų Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Geri santykiai su Lenkija ir Ukraina leis pastūmėti Lietuvos ekonomiką pirmyn

Forume kalbėdamas apie gerėjančius santykius su kaimyninėmis šalimis G. Nausėda užsiminė, kad artimas ryšys su Lenkija netolimoje ateityje nulems lenkiškų bankų atėjimą į Lietuvos rinką.

„Labai geri mūsų santykiai ir su Lenkija. Daugybę kartų esu susitikęs ir nuolat šiltai bendrauju su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda. Mūsų dvišaliai ryšiai nepaprastai svarbūs tiek saugumo, tiek ir ekonomine prasme. Tikiu, kad ne už kalnų ta diena, kai į Lietuvą ateis lenkiški bankai“, – tikino šalies vadovas.

Taip pat prezidentas teigė, kad bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbus stiprinant Lietuvos gynybos pramonę. 

„Vilčių teikia ir šiais metais per vieną iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitų Lietuvoje pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo plėtojant gynybos pramonės projektus. Tai leis mums ne tik prisidėti prie Ukrainos pergalės, bet ir pastūmėti pirmyn Lietuvos gynybos pramonę“, – aiškino jis.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

„Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos lyderio Leonido Volkovo sumušimu. Dėkoju Lenkijos Respublikai už tikrai puikų darbą. Apie tai kalbėjome su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda). Padėkojau už puikų bendradarbiavimą“, – teigė jis.

Prezidentas padėkojo ir Lietuvos kriminalistams, atlikusiems „pirmąjį svarbiausią parengiamąjį darbą“.

„Netrukus atlikus procesinius veiksmus, tie asmenys bus perduoti Lietuvai“, – teigė G. Nausėda.

Jis tvirtino daugiau informacijos negalįs atskleisti.

Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis po įvykio sakė, kad L. Volkovo užpuolimą, tikėtina, organizavo Rusijos specialiosios tarnybos per užverbuotą asmenį.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad šis užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.

„JAV Kongresui grįžtant balsuoti dėl itin svarbaus paramos Ukrainai paketo, noriu dar kartą pabrėžti bendrų transatlantinių pastangų padėti laimėti svarbą“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ skelbė šalies vadovas.

„Kaip teisingai pasakė Mike'as Johnsonas (JAV Atstovų Rūmų pirmininkas – BNS) istorija mus vertina už tai, ką darome. Dabar pats metas pasielgti teisingai“, – pridūrė G. Nausėda.

Šeštadienį įvyksiančio balsavimo metu pagaliau gali būti suteikta labai reikalinga pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kovojančioms su Rusijos okupantais. JAV prezidentas Joe Bidenas yra paraginęs Kongresą priimti šį paketą.

Dėl būsimo balsavimo kyla konfliktas tarp Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono (Maiko Džonsono) ir jo Respublikonų partijos dešiniojo sparno. Jį į Baltuosius rūmus siekiantis sugrįžti Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jau kelis mėnesius skatina blokuoti pagalbą Kyjivui.

Naujas karinės pagalbos paketas apima smarkiai vėluojančią 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės paramą Ukrainai, taip pat milijardinę paramą Izraeliui ir Taivanui.

Kol kas neaišku, ar M. Johnsono siūlomi pagalbos paketai bus patvirtinti Atstovų Rūmuose ir demokratų kontroliuojamame Senate.

Konservatoriai skundžiasi, kad nuo kovų Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį jau išsiuntė milijardų vertės pagalbą.

Jie taip pat primygtinai reikalauja, kad pirmiausia būtų sprendžiama imigracijos krizė prie JAV pietinės sienos, nors iš esmės nepritarė vasarį pasiūlytam įstatymo projektui, į kurį buvo įtraukti vieni griežčiausių imigracijos apribojimų per pastaruosius dešimtmečius.

Ukrainai susiduriant su vis intensyvesnėmis Rusijos oro atakomis, Berlynas prieš kelias dienas pažadėjo nusiųsti papildomą šią tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą. Vokietija tą padaryti paragino ir partnerius.

„Mes esame pajėgūs suteikti bent tas septynias „Patriot“ sistemas, apie kurias kalba prezidentas Zelenskis“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad užtikrinus Ukrainos oro gynybos poreikius, „karas pasikeistų iš esmės“.

„Deja, šiandien taip nėra“, – sakė prezidentas.

Kyjivas prašo suteikti bent septynias „Patriot“ baterijas, siekdamas apsisaugoti nuo Rusijos išpuolių. Ukraina skaičiuoja, kad vien Europoje yra 100 „Patriot“ baterijų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad šis skaičius nėra tikslus, tačiau išreiškia palaikymą Vokietijos iniciatyvai.

Ukraina stovi po atviru dangumi.

„Jei sąjungininkams tenka rinktis tarp NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimo ir didesnės pagalbos Ukrainai, mano žinia aiški: siųskite daugiau pagalbos Ukrainai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Aljanso vadovas.

Savo ruožtu ryškiausias kandidatas tapti J. Stoltenbergo įpėdiniu, Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė), kad jo šalis, taip pat Danija, Čekija, apsvarstys galimybes prisidėti prie šios Vokietijos iniciatyvos.

Europos lyderiai trečiadienį savo pareiškime taip pat pabrėžė būtinybę Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų, kitą reikiama karinę pagalbą.

„Tai yra, sakykime, oro gynybos sistemų koalicija kuriama. Žinoma, kad jos kontūrai kol kas dar sunkiai apibrėžiami“, – teigė G. Nausėda.

„Ukraina stovi po atviru dangumi“, – pridūrė jis.

Jis pakartojo pastaruoju metu Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio išsakomus žodžius, jog Vakarai turi įgyvendinti, o ne tik imtis iniciatyvų remiant Ukrainą.

„Ukrainiečiams reikia ne sprendimų, o įgyvendinimų“, – sakė šalies vadovas.

Kalbėdamas apie galimas naujas sankcijas, G. Nausėda pabrėžė, kad trečiadienį ES lyderių susitikime šį klausimą kėlė vos keli vadovai.

„Manau, kad tai – pakankamai iškalbinga. Matyt, kai kurios valstybės žvalgosi per petį į savo situaciją – teoriškai remia sankcijų plėtrą ir kitą paketą, bet kai reikia prieiti prie praktinių dalykų, tada pradeda vertinti tas sankcijas per savo nacionalinę prizmę“, – teigė jis.

Rusija pastarosiomis savaitėmis beveik be atvangos atakuoja Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių.

„Jei kalbame apie vienkartinius dalykus, tokius, kaip Vokietijos brigados priėmimas, tikrai galime išsiversti su skolinimosi instrumentu, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas. – Jei kalbame apie tvarų ir ilgalaikį Lietuvos kariuomenės modernizavimą, tai tam tikri papildomi ištekliai gali ateiti ir iš mokesčių, tačiau kategoriškai pasisakau prieš PVM didinimą, nes tai šiandien būtų antisocialu.“

„Kiek suprantu, iš esmės tas pasiūlymas jau nubrauktas nuo stalo“, – pridūrė jis.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Vyriausybė ketina įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

Ministrų kabinetas taip pat per artimiausias savaites ketina parengti siūlymus, kaip ir kokius mokesčius keisti.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukia pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas. Tuo metu PVM kėlimo politikai iš esmės nepalaiko. Vis tik premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo trečiadienį teigė kol kas neatmetanti nė vienos alternatyvos.

Jei kalbame apie tvarų ir ilgalaikį Lietuvos kariuomenės modernizavimą, tai tam tikri papildomi ištekliai gali ateiti ir iš mokesčių, tačiau kategoriškai pasisakau prieš PVM didinimą.

 

„Pelno mokestis – tiek jo padidinimas, tiek lengvatų sumažinimas, tiek progresyvumo padidinimas – visi jie apie tą patį, apie mokesčių bazę, pagrįstą pelnu. Manau, kad mes čia tikrai galėtume surasti konsensusą“, – komentavo G. Nausėda.

Šalies vadovas nenurodė, kokiam pelno mokesčio tarifui pritartų.

Prezidentas dar kartą pakartojo nepritariantis anksčiau siūlytai idėjai sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

„Kiti sprendimai, kaip savivaldybių finansų panaudojimas, atrodo kaip ištraukti, nežinau, iš kur, – sakė jis. – Bet turint omenyje, kad savivaldybių funkcijoms atlikti kartais tiesiog nėra piktybiškai skiriami pinigai iš centro, tai yra daugiau nei nepateisinama ir gėdinga.“

Šalies vadovas ragino politikus nedelsti priimant sprendimus.

„Jei kalbame apie kai kurių mokesčių klausimus, tai turiu atkreipti dėmesį, kad tai turi būti paskelbta šeši mėnesiai iki įgyvendinimo. Todėl tas laiko langas, kaip ir su mokesčių reforma, jis užsiveria. Apimtis paties projekto nėra tokia didžiulė, kaip mokesčių reforma, todėl manau, kad galima susitarti“, – sakė G. Nausėda.

Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.

Krašto apsaugos ministerijai pakoregavus įsigijimų prioritetus ir pakeitus dalies projektų finansavimo pobūdį, tokių, anot premjerės, atsiranda mažiau. Vis tik konkrečių skaičių ji nenurodė.

„Mes kelsime šį klausimą (dėl sankcijų paketo Rusijai – ELTA). Atvirai pasakysiu, tai nėra labai populiarus klausimas, nes mes kalbame apie tokius produktus, kurie kai kurioms valstybėms yra nepriimtini, kaip aliuminis, suskystintos dujos ir kai kurios valstybės yra kategoriškai prieš tai“, – trečiadienį vakare Briuselyje žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

„Bet jeigu apskritai užstrigsime svarstymuose ir 14 sankcijų paketo nebus, tai bus didelis nusivylimas mums visiems, ypač tiems, kurie pasisakome, kad ne tik turime įvedinėti sankcijas, bet ir kovoti su jų apėjimu, kas, deja, taip pat yra didelė problema“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad paskutinį kartą Europos Sąjungos (ES) šalys patvirtino naujas sankcijas Rusijai vasario pabaigoje. Baudžiamosios priemonės pritaikytos 106 asmenims ir 88 subjektams, atsakingiems už veiksmus, kurie kenkia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Tarp jų, pavyzdžiui, yra asmenys, susiję su Šiaurės Korėjos ginklų tiekimu Rusijai, taip pat Šiaurės Korėjos gynybos ministras.

Sankcijos reiškia, kad įšaldomas sankcionuojamų asmenų turtas, su jais negalima vykdyti verslo sandorių, jiems draudžiama atvykti į ES.

Be to, sankcijos įvestos dar virtinei įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros. ES šalys negali parduoti joms karinės paskirties prekių ir technologijų. Kai kurių šių bendrovių būstinės įsikūrusios trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, Kinijoje ir Turkijoje. Taip pat numatyti tolesni prekių, kurias Rusija gali naudoti dronų gamybai, eksporto ribojimai.

Naujų plačių ekonominių sankcijų 13-ame pakete nebuvo.

Prieš tai priimtame baudžiamųjų priemonių pakete, be kita ko, buvo įvestas draudimas importuoti deimantus ir deimantinius papuošalus iš Rusijos į ES. Jau seniai galioja plataus masto draudimas importuoti žalią naftą, anglis plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansų įstaigoms.