ELTA primena, kad kovo 4 dieną Vilniaus rajone, maždaug už 11 kilometrų nuo Pilaitės, Girulių miške, pasieniečių sraigtasparnis iš oro aptiko dingusią 32 metų moterį su trijų mėnesių mergyte. Jos buvo ieškomos parą.

Vėliau vaiko teisių gynėjai kreipėsi į Jungtinės Karalystės už vaiko teisių apsaugą atsakingą instituciją, prašydami padėti rasti vaiko tėtį bei suteikti informaciją, ar šeimai buvo teiktos paslaugos. Šeima anksčiau gyveno užsienyje.

„Vaikui ir mamai vaiko teisių gynėjų socialiniai partneriai teikia visą reikalingą pagalbą. Vaikas šiuo metu yra saugus, jo globa buvo paskirta žmogui, kuris su vaiku yra susijęs giminystės ryšiais. Vaiko teisių gynėjams pavyko susisiekti su vaiko tėčiu Jungtinėje Karalystėje, tačiau jis neišreiškė noro bendrauti su vaiku“, – rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Ievos Daukšienės atsakyme Eltai.

Vilniuje iš namų Pilaitės rajone išėjusios ir dingusios jaunos moters su trijų mėnesių kūdikiu ieškojo ne tik pasieniečių sraigtasparnis – policija pasitelkė tarnybinius šunimis ir termovizorius, į paieškas buvo pasitelkti ir ugniagesiai gelbėtojai, jie žvalgė vandens telkinius Moteris su vaiku buvo dingusi ir anksčiau, tačiau tada ją pavyko greitai surasti.

Vaiko teisių gynėjai sako, jog svarbu žinoti, kad vaikelio susilaukusios mamos dažnai yra itin pažeidžiamos, gali susidurti su emociniais sunkumais ar depresija, tad itin svarbu, kad šalia esantys artimieji pastebėtų šias būsenas, padėtų mamai, nukreiptų pagalbos.

Kaip ketvirtadienį pranešė Seimo kontrolierių įstaiga, tokias rekomendacijas Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė suformulavo po apsilankymo Jurdaičių socialinės globos namuose.

Pabrėžiama, kad nors asmenų gyvenimo sąlygos Jurdaičių globos namuose iš esmės yra užtikrinamos tinkamai, tačiau susirūpinimą kelia sistemine problema tapęs veiksmingos strateginės orientacijos į globos įstaigų pertvarką trūkumas.

„Kalbant apie globos institucijose gyvenančius žmones, didžiausią susirūpinimą žmogaus teisių požiūriu kelia tai, kad globos įstaigų pertvarkos procesai Lietuvoje vyksta itin ribota apimtimi. Šiuo požiūriu padėtis Jurdaičių globos namuose nėra išskirtinė, bet iliustratyvi“, – teigia Seimo kontrolierė.

Anot jos, patikrinimo metu paaiškėjo, kad yra ne vienas asmuo, kuris su atitinkama pagalba galėtų gyventi bendruomenėje, tačiau dėl būsto asmenims gyventi bendruomenėje stokos, šie asmenys negali palikti globos namų.

„Šiemet išėjimui gyventi bendruomenėje Jurdaičų globos namuose numatyta parengti tik vieną gyventoją. Kaip pagrindinę kliūtį administracija nurodė būstų savivaldybėje trūkumą. Tuo tarpu ne vienas globos namų gyventojas ir gyventoja kalbėjo apie norą dabar arba ateityje grįžti į šeimą arba gyventi bendruomenėje, prašė pagalbos tai padaryti“, – sako Seimo kontrolierė.

Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia susidariusią keblią situaciją – socialinės globos namuose, siekiant įgyvendinti globos įstaigų pertvarką, kasmet mažinamas vietų skaičius, tačiau kartu egzistuoja ir laukiančiųjų patekti į globos įstaigą eilė.

„Šių metų rugpjūčio 8 dienos duomenimis, 247 vietų Jurdaičių socialinės globos namuose nebuvo nei vienos laisvos vietos, o 12 asmenų laukė eilėje. Iš esmės identiška situacija yra ir kitose globos įstaigose. Tai leidžia kalbėti, jog kol kas rimtų alternatyvų institucinei globai, kurios būtų grindžiamos tarptautiniais standartais, užtikrintų asmenų su negalia savarankiškumą ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, deja, nėra arba aiškiai nepakanka,“ – pastebi E. Leonaitė.

Kaip skelbiama pranešime, Jurdaičių globos gyventojams yra užtikrinama galimybė palaikyti turimus savarankiškumo įgūdžius – skalbtis drabužius, gamintis maistą, apsipirkti parduotuvėje, prižiūrėti augintinius, tačiau gyventojai nėra mokomi naudotis viešuoju transportu, menkas dėmesys skiriamas finansinio raštingumo įgūdžiams lavinti. Būtent finansų tvarkymas, kai kurių socialinių darbuotojų teigimu, būtų pagrindinis iššūkis, su kuriuo globos namų gyventojai susidurtų gyvendami bendruomenėje.

Po patikrinimo parengtoje ataskaitoje taip pat pastebima, kad, nors globos namų infrastruktūra iš esmės yra pritaikyta gyventojoms ar gyventojams su negalia, o laisvalaikio ir užimtumo veiklos pasižymi įvairove ir gausa, vis dėlto kai kurios patalpos – sporto salė, biblioteka dėl infrastruktūrinių sprendimų iššūkių nėra prieinamos asmenims su judėjimo negalia.

Jurdaičių socialinės globos namuose nustatytas nepakankamas psichologinių paslaugų gyventojams prieinamumas.

Kartu teigiamai vertinami pokyčiai dėl Seimo kontrolierės rekomendacijos, kuria SADM buvo rekomenduota globos įstaigose organizuoti profilaktinį socialinės globos įstaigų gyventojų dantų ir burnos ertmės būklės patikrinimą ir pagal poreikį gyventojų dantų protezavimą, įgyvendinimo.

Motinos dienos proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai buvo įteikti 45 moterims už atsakingumą ir įkvepiantį pavyzdį.

„Atiduodamos labai daug, kartais rizikuodamos visu savo gyvenimu, mamos kartu įgauna milžinišką galią – auginti ir ginti savo vaikus, padėti tvirtus pagrindus jų kelyje. Net ir nebūdamos šalia, mamos turi galią globoti, saugoti savo vaikus visą gyvenimą. Taip galinga mamos meilė, jos rūpinimasis savo vaikais, įkvepiantis pavyzdys keičia ne tik konkrečios šeimos, bet neretai – ir visos valstybės ateitį“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Taip galinga mamos meilė, jos rūpinimasis savo vaikais, įkvepiantis pavyzdys keičia ne tik konkrečios šeimos, bet neretai – ir visos valstybės ateitį.

Prezidentas mamoms dėkojo už „nuolatinę paramą, paguodą, pagarbą ir kantrybę, už gerus ir išmintingus žodžius vaikams ir globotiniams, jiems suteiktą saugumo jausmą, savo pavyzdžiu įdiegtas vertybes.“

Tuo metu pirmoji ponia Diana Nausėdienė pabrėžė, kad mamos ir globėjos yra „amžinosios išminties ir vertybių saugotojos.“

Anot Prezidentūros, tarp apdovanotųjų – 13 vaikų, devynias dukras ir keturis sūnus, pagimdžiusi ir išauginusi Antanina Paulauskienė iš Šilalės rajono. Praėjus 16 metų nuo santuokos sudarymo vyrui palikus šeimą, A. Paulauskienė liko viena su gausiu būriu vaikų. Nepaisant ištinkančių sunkumų, niekada nepalūžo, dirbo ir puoselėjo namus, auklėjo vaikus, stengėsi kiek begalėdama, kad vaikai užaugtų sveiki, dori, įgytų išsilavinimą, būtų savo kraštą mylintys žmonės.

Vyriausia apdovanota mama – 96 metų Julijona Žibutienė iš Kražių. Šešias klases baigusi moteris po karo tapo partizanų ryšininke, pasivadino „Liepsnos“ slapyvardžiu. 1955-iais ji ištekėjo už našlio Antano Žibučio, kuris augino jau tris vaikus, su juo J. Žibutienė susilaukė dar keturių vaikų. Pernai buvo sukurtas dviejų dalių filmas apie moters gyvenimą – Julijona Zybartaitė-Žibutienė „Liepsna“.

Tarp apdovanotųjų – aštuonis vaikus, iš kurių keturi dar nepilnamečiai, auginanti Janina Cicėnienė iš Mažeikių rajono, šešis vaikus viena po skyrybų auginusi Vida Jašinskienė iš Vilkaviškio, septynių vaikų mama Bronislava Jucienė iš Kretingos rajono.

Už vaikų globą, rūpybą ketvirtadienį prezidentas apdovanojo keturis savo ir tiek pat globojamų vaikų su vyru auginančią Rasmą Buzienę iš Panevėžio rajono bei kaunietę Virginiją Kasmauskienę, užauginusią du savo vaikus ir budinčios globotojos veikloje prižiūrėjusią 15 vaikų. Šiuo metu moteris yra trijų paauglių nuolatinė globėja.

Sekmadienį Lietuvoje bus minima Motinos diena.

Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teisių gynimo institucija taip pat teigė, kad karas parodė, jog Ukrainoje, kurioje prieš invaziją buvo daugiau kaip 105 000 vaikų globos įstaigose – daugiausiai Europoje po Rusijos, – skubiai reikia reformų.

„Šis žiaurus karas akivaizdžiai parodė, kad reikia nutraukti pavojus, su kuriais susiduria vaikai, patekę į globos įstaigas“, – sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos direktoriaus pavaduotojas vaikų teisių klausimais Billas Van Esveldas (Bilas Van Esveldas). 

„Rusijos pajėgų neteisėtai paimtų vaikų grąžinimas turėtų būti tarptautinis prioritetas“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje teigiama, kad mažiausiai keli tūkstančiai vaikų buvo perkelti į Rusiją arba okupuotas teritorijas.

Rusijos pajėgų neteisėtai paimtų vaikų grąžinimas turėtų būti tarptautinis prioritetas.

Joje priduriama, kad 100 įstaigų, kuriose iki 2022 metų buvo apgyvendinta daugiau kaip 32 000 vaikų, dabar yra Rusijos okupuotose teritorijose.

Beveik du dešimtmečius Ukraina bandė reformuoti sistemą, tačiau vaikų globos įstaigų skaičius tik augo – nuo 663-ų 2015 metais iki 727-ų 2022-aisiais, sakoma ataskaitoje.

Dar daugiau vaikų dėl karo liks našlaičiais arba bus atskirti nuo tėvų.

„Vaikai, įskaitant vaikus, kurių tėvai buvo nužudyti ir sužeisti, taip pat tuos, kurių tėvai dėl karo patyrė psichikos sveikatos krizę, naujai patenka į globos įstaigas“, – teigė organizacija.

55 puslapių ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į kitas problemas, įskaitant perkeltųjų vaikų psichines traumas, nesirūpinimą ir netinkamą priežiūrą dėl globėjų trūkumo.

„Daugeliui vaikų, įskaitant neįgalius vaikus, teko ištisas savaites slėptis nuo bombardavimo rūsiuose be elektros ir vandentiekio, – sakoma ataskaitoje. – Grupė vaikų iš vienos Mariupolio įstaigos nekalbėjo keturias dienas po to, kai 2022 metų kovo mėnesį buvo evakuoti į Lvivą.“

Dvejų metų berniukas iš neįgalių vaikų globos įstaigos centriniame Kropyvnyckio mieste „aštuonias savaites praleido rūsyje“, o kai buvo evakuotas, „nuo jo sklido žemės kvapas“, HRW pasakojo viena globėja iš Lvivo.

Be to, teisių organizacija teigė, kad tūkstančiai vaikų iš globos įstaigų buvo išvežti į užsienį, o kai kurie iš jų vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Linkę atidėti ateičiai

Nors požiūris į vaikų globą kinta, vis dar mažiau būsimų globėjų dėmesio sulaukia vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai, kurių yra daugiausia tarp globojamų vaikų. Globoti vaiką ar paauglį Lietuvoje teoriškai svarstytų kas dešimtas šalies gyventojas, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, globoti vaiką ar paauglį teoriškai svarsto 10 proc. ir rimtai svarsto 1 proc. respondentų.

Ketvirtadalis respondentų yra ne tokie kategoriški vaikų globos atžvilgiu – 14 proc. rinkosi atsakymą „nei taip, nei ne“, kiti 11 proc. linkę šį klausimą atidėti ateičiai. Nuomonės vaikų globos klausimu neturėjo 9 proc. apklaustųjų.

Kai vaikas yra išgyvenęs įvairių netekčių, savo elgesiu jis kviečiasi pagalbos, tačiau tai neretai suprantama, kaip ribų bandymas ar tiesiog netinkamas elgesys.

„Manau, Lietuvos gyventojai nesiryžta priimti į šeimą be tėvų globos likusių vaikų dėl skirtingų priežasčių – vieniems tai galbūt esama finansinė padėtis, kitiems gal trūksta žinių ar nepasitiki savo jėgomis. Taip pat žmonės gali nerimauti dėl aplinkinių nuomonės, jeigu susidurtų su sunkumais, ypač jei gyvenama mažose bendruomenėse, kur visi vienas kitą gerai pažįsta“, – apklausos rezultatus komentuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Apklausos duomenimis, apie vaikų globą svarstantys labiau teoriškai teigė aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai. Nesvarstantys ir neplanuojantys svarstyti dažniau teigė vyrai, vyresni, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų apklaustieji, rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Padėti vaikams užaugti

Pasak A. Marčiukaitienės, priežasčių atverti namus ir širdis dar vienam vaikui yra labai daug, o pagrindinė jų yra galimybė padėti be tėvų globos likusiems vaikams.

„Pirmoje vietoje visada yra žmonių noras padaryti gerą darbą ir padėti vaikams užaugti. Dėl šios priežasties globėjais gali tapti ir vaikų giminaičiai, kurie dėl emocinio ryšio prisiima atsakomybę padėti sunkumų patiriančiai šeimai, kad vaikai neliktų be artimojo priežiūros“, – sako ji.

Vien per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje pagrindinius mokymus pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą baigė 204 asmenys ir 129 globojamo vaiko artimi giminaičiai.

Didėjanti valstybės parama globojamiems vaikams gerina jų gyvenimo sąlygas, sykiu gali pasitarnauti kaip teigiamas impulsas ir globėjams – ypač ši parama svarbi, kai be tėvų globos lieka keli vaikai ar vaikas, turintis sveikatos sutrikimų.

„Tarkime, globėjai yra nusprendę priimti į šeimą vieną vaiką, tačiau jiems pasiūloma paimti kelis vienos šeimos vaikus. Tokiu atveju vaikus globoti svarstantiems žmonėms tenka įvertinti ne tik fizines galimybes, šeimos psichologinį pasirengimą, bet ir finansines galimybes – būtent skiriamos išmokos padeda sumažinti tą finansinę naštą, kai į šeimą priimami keli vaikai, nes jiems reikia ir drabužių, ugdymo priemonių, gali prireikti ir specialistų pagalbos“, – tikina pašnekovė.

Globėjams teikiama pagalba

Pasak A. Marčiukaitienės, neretai vaikų globą lydintis iššūkis yra nenoras globoti vyresnio amžiaus vaikų ir paauglių. Apklausos duomenimis, globoti vaiką, bet ne paauglį svarstytų 4 proc. respondentų.

„Turbūt tai yra biologiškai užprogramuotas noras turėti kūdikį ar mažą vaiką, turint ateities lūkesčių, kad į šeimą priimamas vaikas užaugs tarsi biologinis. Kai į šeimą priimami paaugliai, jie ateina su savo patirties bagažu, patirtimis ir traumomis, kurių įveikimas gali pareikalauti daugiau šeimos pastangų, kantrybės ir meilės“, – sako A. Marčiukaitienė.

Kartais prireikia pagalbos ir pačiam suaugusiajam. Dėl šios priežasties būtina padėti globėjams įsisąmoninti, kas vyksta ir kodėl vienas ar kitas vaiko elgesys provokuoja jo paties reakcijas, todėl itin aktuali tampa globėjams teikiama socialinių darbuotojų ir psichologų pagalba, kai reikia įveikti globojant vaiką kylančius iššūkius.

„Kai vaikas yra išgyvenęs įvairių netekčių, savo elgesiu jis kviečiasi pagalbos, tačiau tai neretai suprantama, kaip ribų bandymas ar tiesiog netinkamas elgesys. Paauglystė savaime yra iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek šalia esantiems suaugusiesiems, o netekčių patyrusiems vaikams šis etapas kartais būna susijęs su dar didesniais iššūkiais. Vis dėlto situacija keičiasi, ji gerėja“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, kasmet vis daugiau globėjų pasiryžta į šeimą priimti ūgtelėjusius vaikus, tad jų sėkmės istorijos skatina taip pasielgti ir kitus globėjus. Juo labiau kad paauglystė yra tinkamas metas ugdyti vaiko psichologinį atsparumą, kurti saugų emocinį ryšį ir taip padėti jam užaugti sveikam ir stabiliam.

Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėjos teigimu, gerinant visuomenės požiūrį į vaikų globą itin svarbus viešumas – reikia ne tik daugiau sėkmės pavyzdžių viešojoje erdvėje.

Šiame prasmingame darbe – padėti vaikams – nė vienas nepaliekamas likimo valiai. Kuo daugiau globoti pasiryžusių žmonių bus, tuo daugiau Lietuvoje bus laimingų vaikų, augančių saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Vaikų globos įstaigas yra pakeitę ES investicijomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai, bet vis dėlto be tėvų globos likusių vaikų padėtis būtų kur kas geresnė, jei jie augtų savo ar globėjų šeimose.

20,9 tūkst. asmenų gavo socialines paslaugas asmens namuose, dauguma jų (81,3 proc.) buvo senatvės pensijos amžiaus, 13 proc. – darbingo amžiaus asmenys su negalia, 5,7 proc. – vaikai su negalia. Socialines paslaugas namuose gavusių senatvės pensijos amžiaus asmenų, palyginti su 2020 m., padaugėjo 4,6 proc.

2021 m. 309 senatvės pensijos amžiaus ir (ar) su negalia asmenys gavo pagalbos pinigus ir patys pasirūpino socialinių paslaugų teikimu namuose. Šios išmokos gavėjų, palyginti su 2020 m., padaugėjo beveik trečdaliu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. tėvų globos neteko 963 vaikai, arba 7,4 proc. daugiau nei 2020 m. Beveik pusė (47,1 proc.) šių vaikų buvo perduoti šeimų (asmenų) globai, kiti – apgyvendinti šeimynose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kitose vaikų globos įstaigose.

2021 m. pabaigoje kūdikių ir vaikų globos namuose gyveno 540 tėvų globos netekusių vaikų (iš jų 65 vaikai buvo 18 metų ir vyresni), arba maždaug perpus mažiau nei 2020 m.

Naujo tipo įstaigose – bendruomeniniuose vaikų globos namuose – 2021 m. pabaigoje gyveno 975 vaikai, arba penktadaliu daugiau nei 2020 m. pabaigoje.

Šeimynų, globojančių vaikus iki 18 m. amžiaus, skaičius 2021 m. buvo panašus kaip ir 2020 m., globotinių jose sumažėjo 5,2 proc. Iš viso 2021 m. pabaigoje 51 šeimynoje gyveno 325 vaikai (iš jų 21 buvo 18 metų ir vyresnis).

2021 m. veikė 10 savarankiško gyvenimo namų vaikams ir jaunimui (po institucinės vaiko socialinės globos), juose metų pabaigoje gyveno 52 jaunuoliai (2020 m. – 48).

2021 m. pabaigoje 5 socialinės globos namuose vaikams su negalia gyveno 106 vaikai, arba 33 vaikais daugiau nei 2020 m. pabaigoje.

Pastaraisiais metais daugėja globos įstaigų (ypač nedidelių, 15–40 vietų) pagyvenusiems žmonėms. Per 2021 metus jų skaičius išaugo 3,6 proc., nuo 2017 m. – 14,4 proc. 2021 m. pabaigoje šalyje veikė 37 globos įstaigos suaugusiems asmenims su negalia ir 143 globos įstaigos pagyvenusiems žmonėms, jose gyveno atitinkamai 5,8 ir 6,8 tūkst. asmenų (2020 m. pabaigoje – 6 ir 6,3 tūkst. žmonių). 34 naujo tipo įstaigose – grupinio gyvenimo namuose – gyveno 428 suaugę asmenys su negalia, arba 14,7 proc. daugiau nei 2020 m.

Savarankiško gyvenimo namuose pagyvenusiems žmonėms ir suaugusiems asmenims su negalia (2021 m. pabaigoje šalyje buvo 34 tokios įstaigos) gyveno 608 gyventojai, beveik tiek pat kaip ir 2020 m. pabaigoje.

2021 m. pabaigoje veikė 29 nakvynės namai su 1,2 tūkst. vietų. Nakvynės namuose per metus gyveno 1,4 tūkst. asmenų (2020 m. – 1,5 tūkst.), pusė jų gyveno ilgiau nei 6 mėn. Didžioji dalis (72,5 proc.) jų buvo asmenys, neturintys būsto, 11,3 proc. – grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų.

2021 m., panašiai kaip ir 2020 m., krizių centruose ir laikinojo apgyvendinimo įstaigose motinoms ir vaikams buvo apgyvendinta 2,6 tūkst. asmenų, iš jų daugiau nei pusė (57 proc.) buvo moterys.

2021 m. 13 savarankiško gyvenimo namų socialinę riziką patiriančioms šeimoms (asmenims) buvo apgyvendinti 374 asmenys – ketvirtadaliu daugiau nei 2020 m.

„Džiugu, kad absoliuti dauguma šių vaikų į Lietuvą atvyko su savo tėvais, daugiausia mamomis. Tad tikrai ne visiems šiems vaikams reikia vaiko teisių gynėjų pagalbos“, – Eltai teigė A. Žilinaitė.

Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, į Lietuvą vaikų be savo tėvų atvyko kiek daugiau nei 1300. Visgi, pažymi ji, didžioji dalis jų liko su kitais šeimos nariais ar artimaisiais.

„Svarbu suprasti, kad ne visiems vaikams, kurie atvyksta į šalį be savo tėvų, reikia globėjų Lietuvoje. Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100“, – atkreipė dėmesį A. Žilinaitė.

Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100.

Jos teigimu, kita dalis vaikų yra globos įstaigose gyvenę vaikai ar kiti grupėmis atvykę vaikai, pavyzdžiui, sportininkų grupės. Tad, pasak A. Žilinskaitės, šie vaikai nėra atskiriami.

„Šie vaikai yra įpratę prie savo bendruomenės, vieni kitus palaiko. Tad siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nėra atskiriami ir lieka visi kartu. Tokių vaikų yra per 200“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.

Be to, pasak A. Žilinaitės, taip pat yra grupė vaikų, kurie turėjo ar vis dar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių į Lietuvą atvyko be savo šeimos ir neturi čia nei vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti.

„Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų, gal kelioms savaitėms, gal mėnesiams“, – teigė ji, kartu pridurdama, kad vaikų, kuriems nustatyta globa lietuvių šeimose, šiuo metu yra 15.

Kita vertus, A. Žilinaitė akcentuoja, kad, karo pradžioje paskelbus, jog nuo karo bėgantiems vaikams gali reikėti globėjų Lietuvoje, tokį norą per kelias savaites pareiškė daugiau nei 900 lietuvių.

„Esame jiems labai dėkingi už susitelkimą ir norą padėti. Sulaukus tokio didelio skaičiaus padėti norinčių žmonių, globėjų registracija buvo sustabdyta ir būtų atnaujinta tik esant poreikiui. Labai svarbu suprasti, kad tikrai ne kiekvienam iš Ukrainos atvykusiam vaikui reikia globos. Tokių vaikų yra vienetai. Ir tai labai gera žinia, suteikianti vilties, kad vaikai turi galimybę augti su savo artimaisiais, o mūsų tautiečių pagalbos prireikia tik kritiniais atvejais“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.

ELTA primena, kad nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko kone 54 tūkst. karo pabėgėlių. Beveik 40 proc. jų sudaro vaikai.

Pasak pirmosios ponios, siekiant padėti nuo karo Ukrainoje pabėgusioms šeimoms, būtina įveikti su socialinių paslaugų teikimu susijusius iššūkius, suteikti galimybes kuo sklandesnei integracijai. Vienas svarbiausių vaikų integracijos aspektų yra sklandus įsiliejimas į ugdymo sistemą – darželius, mokyklas.

Šiuo metu Šiaulių miesto darželius jau lanko 133 ukrainiečiai, mokyklas – 312. Neformaliojo švietimo įstaigose ir sporto centruose po pamokų ugdomi per 130 atvykusių vaikų. Pasak pirmosios ponios, pagirtinos savivaldybės pastangos organizuojant ugdymo procesus ukrainiečių vaikams.

D. Nausėdienės teigimu, labai svarbu nepamiršti ir priimančiųjų šeimų, įvertinti joms kylančius iššūkius bei visokeriopai paremti. Todėl būtina įvertinti, ar savivaldybės parama yra pakankama ir ką dar gali padaryti valstybė.

Džiugina ir vertas pagarbos Lietuvos žmonių susitelkimas, siekiant padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, ypač be tėvų likusiems vaikams.

„Džiugina ir vertas pagarbos Lietuvos žmonių susitelkimas, siekiant padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, ypač be tėvų likusiems vaikams. Vienišų vaikų globa šiuo metu nepaprastai svarbi, ir tai yra vienas gražiausių pilietiškumo pavyzdžių. Tačiau šiandien svarbu akcentuoti: Lietuvos piliečiai neturi būti palikti vieni teikdami pagalbą: reikalingas visų institucijų, NVO ir piliečių bendradarbiavimas, įsiklausymas vieniems į kitus“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pasidžiaugė Šiaulių savivaldos, verslo ir miesto gyventojų sukurtu tikslinės paramos fondu, kuris leidžia sklandžiai spręsti ukrainiečių integravimo regione klausimus. Taip pat pasidžiaugė sėkmingai mieste veikiančiu socialinių paslaugų centru, kuris užtikrina kokybiškų socialinių paslaugų teikimą tiek ukrainiečių šeimoms, tiek Šiaulių miesto gyventojams.

Trečiadienį pirmoji ponia taip pat lankysis Šiaulių pabėgėlių registracijos centre, kur susitiks su tik ką į Lietuvą atvykusiais ukrainiečiais, taip pat jiems talkinančiomis vietos nevyriausybinėmis organizacijomis, savanoriais.

Pasak jos, prieš savaitę paskelbus apie laikinų globėjų paiešką, sutikusiųjų padėti skaičius didėja kiekvieną dieną.

Taip pat atsiranda pasirengusių ne tik globoti, bet ir įvaikinti šiuos vaikus, tačiau tarnyba pabrėžia, kad tokios galimybės nėra.

„Vaikai į mūsų šalį atvyko laikinai ir kai tik Ukrainoje taps saugu, visi jie sugrįš namo, į savo šalį. Tad kviečiu žmones atidžiai susipažinti su visa informacija dėl Ukrainos vaikų globos. Jei turite papildomų klausimų, vaiko teisių gynėjai esame pasirengę pakonsultuoti“, – sako tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. 

Ji pabrėžia, kad lietuvių noras padėti tikrai įkvepia, tačiau kartu akcentavo, jog  bet koks pagalbos teikimas turi būti rimtai apgalvotas ir pasvertas.

Siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą tokiai, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nebus atskirti ir kol kas liks visi kartu.

Daliai globoti vaiką iš Ukrainos pasirengusių žmonių jau yra patvirtintos galimybės tapti globėjais ir su jais bus susisiekta vos tik atsiras poreikis globoti vaiką, likę žmonės yra įrašyti į rezervinį sąrašą ir su jais žadama susisiekti vėliau.

Tarnybos teigimu, ne visiems į Lietuvą atvykstantiems vaikams gali prireikti globėjų – dalis vaikų atvyksta su savo šeimos nariais ar kitais artimaisiais ir liks su jais.

Kita dalis atvykstančių vaikų yra globos įstaigose gyvenę vaikai, kurie vienas kitą priima kaip šeimos narius.

„Šie vaikai yra įpratę prie savo bendruomenės, vieni kitus palaiko ir tai yra ypač svarbu stipraus emocinio sukrėtimo laikotarpiu. Siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą tokiai, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nebus atskirti ir kol kas liks visi kartu“, – tvirtina tarnyba.

Pasak jos, kai vaikai turėjo ar vis dar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių į Lietuvą atvyko be savo šeimos ir neturi čia nei vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti.

Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų iki tol, kol jiems bus saugu grįžti namo į Ukrainą.

Šiuo metu šalyje yra trys vaikai, kuriems prireikė globos ir jau buvo surasti globėjai. 

Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, kad itin svarbu yra atvykusiems į Lietuvą žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiems – užsiregistruoti. Tik tokiu būdu jie galės gauti visas jiems reikiamas paslaugas. 

Apie atvykstančias vaikų grupes pranešti reikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, numeriu +370 696 05 395, o apie pavienius vaikus be tėvų – vaiko teisių gynėjams, numeriu +370 695 64353.