Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad situacija jam yra žinoma. Metalinis kalnelis demontuotas, nes buvo suplotas.

Atlikus šiuos darbus, atsirado duobė. Dabar vairuotojai baiminasi, kad gali apgadinti savo mašinas.

"Jau buvome davę nurodymų, kad kalnelį suremontuotų – vietoj metalinio įrengtų išlietą iš asfalto. Pasidomėsiu, kodėl dar nesutvarkyta", – tvirtino vadovas.

Tradiciškai pagrindinėse miesto arterijose įrengiami asfalto kalneliai, kurie maždaug 10 kartų pigesni nei geležiniai. Prie mokyklų per visą važiuojamosios kelio dalies plotį montuojami metaliniai.

Anot L.Dūdos, tokie kalneliai labiau tinkami prie švietimo įstaigų. Jų negalima apvažiuoti.

"Magistralinėse gatvėse tokie greičio slopinimo kalneliai greitai būtų suniokoti. Be to, trukdytų autobusams. Tie, kurie išlieti iš asfalto, viešajam transportui nekliudo", – komentavo vadovas.

Milda Skiriutė

Prie judrių sankryžų įsikūrusios degalinės ginasi nuo vairuotojų, kurie važiuoja per jų teritoriją, norėdami išvengti šviesoforų. Į pagalbą tam pasitelkti greičio slopinimo kalneliai.

Vadinamąjį gulintį policininką įsirengė degalinė „Neste Oil“, įsikūrusi Minijos gatvės ir Baltijos prospekto kampe. Įrenginys sumontuotas prie įvažos iš antrosios arterijos pusės.

Vairuotojai dažnai per degalinės teritoriją riedėdavo iš Baltijos prospekto į Minijos gatvę. Taip išvengdavo sustojimo prie šviesoforo. Kai kurie vairuotojai per degalinės teritoriją važiuodavo gana greitai.

„Mūsų įmonei yra labai svarbus saugumas. Norime, kad vairuotojai per degalinės teritoriją nevažinėtų labai greitai, netrikdytų klientų. Greičio slopinimo kalneliai pagerins saugumą. Tai svarbiausia“, – tvirtino įmonės „Neste Lietuva“ statybos vadovas Eduardas Milaševičius.

Vieno uostamiesčio savivaldybės atstovo teigimu, šioje vietoje kalnelis tikrai buvo reikalingas, jis suteiks saugumo. Pasak jo, kai kurių mašinų greitis, važiuojant per degalinės teritoriją, būna nemažas.

Šis kalnelis yra įrengtas privačioje teritorijoje. Įmonė jį turi derinti tik su policija. Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisijos "palaiminimo" nereikia.

Klaipėdos kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Gediminas Kalasūnas tvirtino, kad dar negavo prašymo suderinti minėtą greičio slopinimo kalnelį.

„Jei pateiks, suderinsiu. Privačioje teritorijoje savininkai turi nuspręsti, ar reikia tokio įrenginio, ar ne. Policijai jokio skirtumo, ar toje vietoje yra kalnelis, ar ne. Eismo saugumui jis taip pat didelės įtakos neturi. Tai smulkmena, vertinant visą eismo sistemą Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžoje“, – dėstė pareigūnas.

G.Kalasūno teigimu, panašių vietų, kur vairuotojai, važiuodami per degalinės teritoriją, bando išvengti šviesoforų, yra ne viena.

Gali būti, kad neapsikentusios didelių transporto srautų tokių priemonių imsis ir kitos įstaigos.

Debreceno gatvėje, netoli Šilutės plento, esantys greičio slopinimo kalneliai visiškai susidėvėjo ir nebeatlieka savo funkcijos. Per visą gatvės plotį besitęsiantis guminis įrenginys toks nudilęs, kad jo beveik nebematyti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad apie šį kalnelį jau buvo kalbėta. Įrenginį planuojama atnaujinti, tačiau to dar reikės palaukti.

"Spalio 15-ąją baigiasi sutartis su dabartiniu šios paslaugos teikėju. Dabar vyksta konkursas naujam išrinkti. Jis buvo apskųstas, todėl procesas užsitęsė", – tvirtino direktorius.

Pasak L.Dūdos, dar nėra iki galo apsispręsta, koks greičio slopinimo įrenginys atsiras Debreceno gatvėje. Veikiausiai čia bus sumontuota iškili pėsčiųjų perėja.

"Dar svarstysime, ką čia daryti. Aišku tik tiek, kad kalnelis nebus toks, koks buvo", – komentavo vadovas.

Manto gatvėje ties M.Mažvydo alėja vėl neatlaikė greičio slopinimo kalnelis. Per mažiau nei savaitę jį teks remontuoti antrą kartą. Pavasarį šioje vietoje planuojama įrengti asfalto greičio slopinimo kalnelį.

Manto gatvėje ties M.Mažvydo alėja, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietinę, iš vis nebeliko greičio slopinimo kalnelio. Antradienio rytą viena jo dalis buvo padėta ant šaligatvio.

Praėjusią savaitę taip pat buvo kilę bėdų dėl šio kalnelio. Nuo asfalto buvo atsikabinusi kita jo dalis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad greičio slopinimo kalnelius prižiūrinti įmonė antradienį išsivežė atkibusią dalį.

„Paprašėme, kad galvotų, kaip pritvirtinti, kad dar laikytų. Planuojame šioje vietoje pavasarį vietoje šių plastikinių įrengti asfalto greičio slopinimo kalnelius kaip daugumoje vietų mieste. Dabar imtis tokių darbų neverta. Kai tokie orai, jų neatliksi kokybiškai. Be to, tam nėra ir lėšų“, – tvirtino direktorius.

Mieste yra likusios šešios vietos, kur tebėra plastikiniai greičio slopinimo kalneliai.

Dvi iš jų yra Manto gatvėje ties M.Mažvydo alėja ir Klaipėdos viešąja I.Simonaitytės biblioteka, Debreceno gatvėje, Birutės ir Rūtų gatvių kvartale, S.Daukanto gatvėje ties Vytauto Didžiojo gimnazija, Liepojos gatvėje ties Dragūnų gyvenamuoju kvartalu.

Ateityje ir šiose vietose bus įrengti asfalto greičio slopinimo kalneliai. Anot L.Dūdos, pirmiausia bus keičiami labiausiai susidėvėję.

Uostamiestyje plastikinius greičio slopinimo kalnelius baigiama pakeisti asfalto. Pirmųjų mieste jau liko maža dalis. Teigiama, kad pagamintieji iš asfalto pasiteisino visapusiškai.

Pirmadienio rytą, kada dauguma klaipėdiečių skubėjo į darbą, Manto gatvėje mėtėsi nuplėšta dalis plastikinio greičio slopinimo kalnelio.

Kai kurie transporto priemonių vairuotojai važiavo tiesiai per jį, net nesistengdami apvažiuoti kliūtį.

„Žinau, tą atvejį. Manyčiau, kad šį kalnelį nuplėšė gatves šluojanti mašina. Šiaip automobiliai nuolat važiuodami juos išklibina. Ten iš naujo tvirtinti. Yra perduota rangovams, kad vėl pritvirtintų kalnelį, nes šis yra sveikas“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Anot vadovo, plastikinių greičio slopinimo kalnelių mieste mažėja. Tad jie rečiau ir suniokojami. Per laiką visi greičio slopinimo kalneliai bus pagaminti iš asfalto.
„Pastarieji yra ir vos ne šešis kartus pigesni, ir patvaresni. Jie pasiteisino. Dabar jau didžioji dalis greičio slopinimo kalnelių yra pagaminti iš asfalto“, – teigė L.Dūda.

Iš pradžių vairuotojai piktinosi, kad iš asfalto pagaminti kalneliai sunkiai pastebimi. Tačiau, anot L.Dūdos, vėliau jie buvo pažymėti šachmatais ir tapo matomi.

„Be to žmonės priprato prie vietų, kur yra kalneliai, ir automatiškai pristabdo“, – tvirtino L.Dūda.