Gelbėti pacientų greitosios medikai jau greitai gali atvykti su vaizdo kameromis. Seime svarstoma greitosios medicinos pagalbos darbuotojams leisti naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones. Taip medikai būtų labiau apsaugoti nuo smurto ir agresijos protrūkių.

„Medicinos darbuotojas nežino, kur eina, nežino, ką sutiks, todėl tos kameros padėtų užtikrinti saugumą“, – kalbėjo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos Vilniaus filialo atstovas Alvaras Bacevičius.

Medikai tikina, kad kamerų prašo jau ne vienerius metus, mat fizinio ar psichologinio smurto pasitaiko beveik kasdien.

„Darbuotojai atvyksta į butą, į apleistus butus nežinodami, kas laukia tuose namuose. Važiuoja naktį. Būna asmenys, kurie kviečia neįvardindami priežasties, tiesiog sako, kad reikia pagalbos. Tos kameros tikrai pagelbėtų“, – sakė A. Bacevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarstoma, kad naujos kameros galėtų būti įrengiamos greitosios pagalbos pastatuose, transporto priemonėse. Taip pat būtų tvirtinamos prie darbuotojų drabužių. Kol kas nemažai klausimų kelia pacientų duomenys. Kas užtikrintų saugumą, kiek laiko jie būtų saugomi? Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi paruošti aprašą, kaip tokius duomenis tvarkyti.

„Turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, ar numatomas vaizdo duomenų tvarkymas bus vykdomas kiekvieno iškvietimo metu, ar tik išskirtinai apibrėžtais atvejais. Taip pat nustatyta, kaip bus informuojami pacientai apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Tokių įrašų saugojimo trukmė priklausytų nuo to, ar buvo fiksuotas įvykis, ar ne. Jei įvykis buvo fiksuotas, vaizdo įrašų terminas galėtų būti ilgesnis“, – raštiškai pasisakė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Medikai įsitikinę, kad kameros užfiksuotų ne tik jų, bet ir pacientų saugumą, mat kiekvieną probleminį atvejį būtų galima nagrinėti individualiai.

„Viena iš tokių galimybių gauti objektyvią informaciją, jeigu norėtume atkurti kažkokią paslaugų teikimo situaciją, ją analizuoti, žiūrėti, mokytis. Galima naudoti ją tyrimo metu“, – teigė A. Bacevičius.

Kameromis jau ne vienerius metus naudojasi ir policijos pareigūnai. Sako, kad jos neretai apsaugo tiek pareigūnus, tiek nekaltus gyventojus.

„Pranešus žmonėms, kad bus daromas vaizdo įrašas, jie elgiasi žymiai kultūringiau. Tie patys pažeidėjai arba įtariamieji. Dingsta emocijos, dingsta įžeidinėjimai. Esame labai patenkinti, planuojame ir toliau naudoti kamerą policijos veikloje“, – tikino policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai tikina, kad kūno kamera praverčia kasdien, o už gyventojų duomenis prisiima atsakomybę patys.

„Turime vidinius teisės aktus, kurie numato, kad jie tikrai turi būti saugomi, kad juos gali peržiūrėti tik ribotas asmenų kiekis. Kad tie įrašai nepatektų tretiesiems asmenims, kurie neturi teisės jų matyti“, – tęsė R. Matonis.

Dingsta emocijos, dingsta įžeidinėjimai.

Gyventojai sako, kad medikus palaiko, o išsikvietę pagalbą dėl įrašų neprieštarautų.

„Kodėl gi ne, žinoma sutikčiau“, – sakė gatvėje sutikta moteris.

„Tikrai būtų nebloga priemonė. Kaip ir policija važiuoja su vaizdo registratoriais. Dėl jų saugumo būtų geriau“, – kalbėjo praeivis.

„Taip, ypatingai tamsiuoju paros metu, kadangi juos reikia saugoti nuo mūsų agresyvių piliečių“, –  šnekėjo kalbinta praeivė.

Pagal dabar galiojančius reglamentus medikai gali atsisakyti teikti pagalbą tik tuo atveju, jeigu paciento elgesys kelia pavojų jų gyvybei. Už medikų garbės ir orumo pažeidimus gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų.

GMP tarnybos generalinio direktoriaus Nerijaus Mikelionio teigimu, „operatyvumas visuomet priklauso nuo vietos, kurioje yra brigada, todėl GMP pastočių tinklo plėtra labai stipriai prisideda prie paslaugos prieinamumo gerinimo.“

Operatyvumas visuomet priklauso nuo vietos, kurioje yra brigada.

N. Mikelionis taip pat pažymėjo, kad naujos pastotės įrengiamos vadovaujantis ilgamete iškvietimų analize, buvusių vykimų į iškvietimus operatyvumu, gyventojų tankiu, atstumu iki artimiausios pastotės ir iškvietimų pasiskirstymu. Jo teigimu, šiuo metu šalyje yra 110 pastočių, tačiau jų bus įkurta dar daugiau.

„Nuo š. m. liepos mėnesio jau buvo įrengtos 4 naujos GMP brigadų pastotės Ramygaloje, Ariogaloje, Vievyje ir Ventoje. Artimiausiu metu ruošiamasi įkurti dar 7 pastotes Baisogaloje Radviliškio rajone; Užventyje, Kelmės rajone; Sedoje, Mažeikių rajone; Skaudvilėje, Tauragės rajone ir Trakų Vokėje šalia Vilniaus. Taip pat ieškoma patalpų Akademijoje (Kėdainių rajone), laukiama, kol bus suteiktos patalpos Birštono mieste“, – teigė N. Mikelionis.

Iki 2027 m. GMP tarnyba sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos. N. Mikelionio teigimu, didžioji dalis lėšų (31,8 mln. eurų) bus panaudota GMP automobilių parko atnaujinimui ir naujų automobilių su modernia medicinos įranga įsigijimui.

Likusi investicijų dalis bus skirta infrastruktūros ir pastočių patalpų atnaujinimui, skaitmenizavimui. Taip pat GMP specialistų mokymams ir GMP dirbančių vairuotojų perkvalifikavimui į paramedikus.

GMP tarnybos įkūrimas yra GMP reformos dalis. Naujosios tarnybos administracija veikia Kaune ir yra keturi regioniniai filialai: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, kurie koordinuoja greitosios medicinos pagalbos brigadų veiklą visoje šalyje.

 Tarnyba vienija beveik 3 tūkstančius darbuotojų – skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų, gydytojų, paramedikų, vairuotojų ir kitų specialistų.

Pirmadienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai fiksavo, kaip Ignalinos rajone prakirpę fizinį barjerą, t. y. apsauginę tvorą ir koncertiną, iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai bandė patekti keturiolika asmenų. Skubiai atvykę į įvykio vietą Puškų užkardos pareigūnai prie pat sienos įsibrovėlius sulaikė.

Paaiškėjo, kad tai buvo dvylika vyrų ir dvi moterys. Kaip įprasta, nuo migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą, taip ir šiuo atveju pasieniečiai atidžiai įvertino sulaikytųjų sveikatos būklę. Esant bent mažiausių abejonių visuomet yra kviečiama greitoji pagalba. Šįkart penki užsieniečiai kalbėjo turį nusiskundimų dėl sveikatos. Tiek jie, tiek kiti migrantai Lietuvos pasieniečiams skundėsi brutaliu Baltarusijos pareigūnų elgesiu ir pasakojo, kad šie juos mušė ir terorizavo.

Ypač smūgiuota per kojas, kurios keliems migrantams išties buvo apdaužytos. Vienas užsienietis pasakojo buvęs baltarusių apipiltas vandeniu, o tada šie jam į kirkšnis panaudojo elektrošoką. VSAT pareigūnai skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Penkis migrantus pasieniečiai susodino į savo tarnybinį transportą ir nuskubėjo pasitikti medikų. Netrukus užsieniečiai buvo perkelti į greitosios automobilį ir išgabenti į Visagino ligoninę. Po medikų apžiūrų ir tyrimų abi moterys dar pirmadienį buvo paleistos. Viena jų turėjo Senegalo pilietės dokumentus, kita prisistatė Jemeno piliete, bet dokumentų neturėjo.

Antradienį ligoninėje tebebuvo Somalio piliečiu prisistatęs ir dokumentų neturėjęs asmuo, kuriam diagnozuotas kojos raiščių patempimas. Gydymo įstaigoje liko ir dokumentų neturėjęs Sirijos piliečiu prisistatęs vyras, kuriam medikai diagnozavo pėdos nušalimą. Šiuos pacientus ligoninėje saugo Puškų užkardos pasieniečiai. Antradienį apie vidudienį iš ligoninės buvo išrašomas čia naktį praleidęs Irako piliečio dokumentus pateikęs vyras, kuriam buvo sumuštos kojos. Pirmadienį likusiųjų vienuolikos neteisėtų migrantų atžvilgiu VSAT pareigūnai atliko įprastus tokiais atvejais veiksmus.

Tai buvo devyni vyrai, kurie po sulaikymo savijauta nesiskundė, bei abi moterys, kurioms ligoninėje rimtesnių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Dalis šio vienuoliktuko turėjo dokumentus, dalis buvo be jų. Puškų pasieniečiai įvertino užsieniečių drabužius bei avalynę, ar jie atitinka metų sezoną. VSAT padaliniai turi užtektinai tokių atsargų ir be problemų gali perrengti bei perauti sulaikytus migrantus. Dviem iš jų pasieniečiai suteikė šiltus batus, nes užsieniečių avalynė neatitiko metų laiko. Kitiems nei avalynės, nei drabužių pakeisti nereikėjo. Taip pat visiems migrantams pasieniečiai įteikė humanitarinius paketus su maistu ir lauko sąlygomis laiką leisti skirtais kitais daiktais.

Įsitikinus, kad vienuolikai migrantų nekyla jokių grėsmių, teisės aktų nustatyta tvarka nuspręsta jų neįleisti į Lietuvą. Atėjūnai pirmadienį buvo apgręžti atgal į Baltarusiją. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė neįleisti iš Baltarusijos neteisėtai bandančių sieną kirsti migrantų, jų į Lietuvą nepateko 21 430. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos VSAT pareigūnai neleido patekti 2 113 tokių besibrovusiųjų.

„Pradėjus veikti naujajai nacionalinei tarnybai, galime džiaugtis tvirtai ir užtikrintai žengiantys modernios tarnybos link. Ji gyventojams užtikrins kokybiškas ir laiku suteikiamas greitosios medicinos pagalbos paslaugas, o darbuotojams – orias ir saugias darbo sąlygas“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

Naujosios GMP tarnybos generalinio direktoriaus Nerijaus Mikelionio teigimu, pagrindinis tarnybos siekis – vienodai aukštos kokybės paslauga visiems pacientams Lietuvoje: „Nepaisant to, kur žmogus išsikvietė GMP, jis turi gauti vienodą, standartizuotą, aukštos kompetencijos ir kokybės paslaugą. Darbuotojai turi būti įgiję vienodas kompetencijas ir kvalifikaciją, turėti lygias kvalifikacijos kėlimo galimybes. Jie privalo turėti galimybę naudotis vienoda, standartizuota, naujausius reikalavimus atitinkančia darbo įranga“.

Pasak pašnekovo, pertvarką imtasi įgyvendinti įvertinus GMP paslaugų kokybės atotrūkį skirtinguose šalies regionuose. Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos. Tai leis užtikrinti, kad būtų skiriama daugiau lėšų GMP brigadoms bei šiuolaikiškai įrangai įsigyti.

Iki reorganizacijos ypač opus buvo skirtingos darbo užmokesčio sistemos atskirose įstaigose klausimas. Pertvarka leis užtikrinti, kad vienodas pareigas užimantys darbuotojai gautų vienodą darbo užmokestį, nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje dirba.

Dar vienas svarbus pertvarkos tikslas – automobilių parko atnaujinimas.

„Prieš reorganizacijos pradžią susidūrėme su automobilių parko techninės būklės senėjimu ir poreikiu kuo greičiau jį atnaujinti. Sveikatos ministerija tam numato skirti apie 40 mln. eurų. Tikimės automobilių parką atnaujinti per penkerius metus. Paslaugų teikimui svarbus ir įrangos, turimos GMP automobiliuose, standartizavimas“, – vardijo N. Mikelionis.

Tikimės automobilių parką atnaujinti per penkerius metus.

 

Įvykusi reorganizacija, GMP vadovo teigimu, gyventojams nepatogumų nesukėlė. „Trumpieji pagalbos numeriai išliko tie patys. GMP dispečerinę galima pasiekti dviem būdais. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112, o tiesioginis GMP dispečerinės numeris – 113. Viskas išlieka taip, kaip buvę“, – pažymėjo GMP tarnybos vadovas. Skubiosios pagalbos numeriu 112 galima kreiptis iškilusios grėsmės sveikatai ar gyvybei atvejais, o GMP konsultaciniu numeriu 113 – prireikus konsultacijos ar neskubios medicininės informacijos, kai didelio pavojaus sveikatai nėra.

Pašnekovas priminė, kad prieš skambinant trumpuoju telefonu svarbu įvertinti, ar tikrai konkrečioje situacijoje skubi pagalba yra reikalinga: „GMP brigadų funkcija yra skirta teikti skubiąją pagalbą, kai žmogui atsitiko nelaimė – jis ūmiai susirgo ar staiga pablogėjo jo sveikatos būklė – atvykus į įvykio vietą suteikti pirmąją pagalbą, stabilizuoti paciento būklę ir kaip įmanoma skubiau nugabenti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Visais kitais atvejais rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją“.

„Rytoj Kauno miesto GMPS pavadinimo nebelieka, tačiau lieka darbuotojai, lieka įstaiga tik su nauju pavadinimu. Iš vienos pusės liūdna, bet iš kitos…?!“ – malonaus jaudulio neslėpė GMPS atstovai, citavę šventąjį Augustiną, kad pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, nėra atviri pokyčiams, skaito tik pirmą puslapį.

„Mes ne tie, kurie skaito tik pirmąjį puslapį. Mes už naujoves, žinias, profesionalumą, įgūdžių tobulinimasi, bendradarbiavimą, o svarbiausia – už norą padėti žmogui!“ – teigė stoties atstovai.

Šios įstaigos istorija jau siekia daugiau nei šimtą metų. Ir visus juos stoties gydytojai, skubiosios medicinos pagalbos slaugytojai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai, paramedikai-GMP automobilio vairuotojai, paramedikai, vairuotojai, administracija, automobilių technikai, IT specialistai, sargai, vaistinėlės darbuotojai, pamainos gydytojai, dispečeriai išliko vieningi dėl bendro tikslo.

„Tik jūsų dėka tiek daug pasiekėme ir pasieksime dar daugiau!“ – į kolegas kreipėsi stoties atstovai.

Įgyvendinant GMP pertvarką penkiolika šalies GMP stočių iš savivaldybių perėjo į valstybės rankas ir tapo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dalimi.

Pastaroji nuo rytojaus veiks nauju pavadinimu – kaip Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Sujungtos VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalba, VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis, VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad GMP reorganizavimas vykdomas, siekiant užtikrinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų centralizuotą organizavimą ir teikimą, tolygų greitosios medicinos pagalbos brigadų užimtumą, vienodai prieinamas visiems regionams greitosios medicinos pagalbos paslaugas, vienodą tinkamą techninį aprūpinimą, greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo integraciją su kitomis tarnybomis, vieningą profesionalų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo standartą.

Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją tikimasi, kad taip pat bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.

Gyventojams pagalbos teikimo tvarka nesikeičia. Skubiąją medicinos pagalbą ir toliau bus galima išsikviesti tuo pačiu bendrosios pagalbos numeriu – 112.

Lemtingas priepuolis

Kaip jau rašyta, iš pradžių šią bylą, pradėtą po visuomenę sukrėtusio 2018-ųjų vasaros įvykio, į kurios teisiamųjų suolą buvo pasodinti apie 20 metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintis Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistas Vigintas Balsys bei panašų darbo stažą šioje srityje turėjęs buvęs šio skyriaus vairuotojas-sanitaras Ričardas Survila, nagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai. Beveik trejus metus – nuo 2019-ųjų iki pernykštės vasaros.

Beveik vienerius metus truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio neeilinio įvykio. Teistų paramedikų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė, praėjus aštuonioms dienoms po šio incidento.

Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo senoliui padėti. Į šią gydymo įstaigą jis buvo atvežtas ir iš karto po įvykio. Tačiau po skubios operacijos vėliau grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

Šeštą dešimtį įpusėjusį V. Balsį ir į septintą įkopusį R. Survilą į teisiamųjų suolą pasodino vienas 2018-ųjų liepos 29-ąją jiems tekęs iškvietimas. Tos dienos popietę minėtam senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V. Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Karščio įkaitai

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V. Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V. Balsio kolega R. Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios darbuotojai. Tačiau likus iki tarnybinio automobilio keliems metrams, V. Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį sunkų nešulį su medicinos įranga, kabojusį jam ant peties.

Anot V. Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes nešulys labai trukdė. Jis tikino perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R. Survila buvo linkęs teigti, kad neprisimena, ar V. Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Iškalbingi akcentai

V. Balsys tikino, kad nelaimė įvyko vos jam įlipus į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos – statūs.

Anot nukentėjusiojo sutuoktinės, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: „Griūna!“, ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. Dar po akimirksnio vienas iš pastarųjų jau buvo pakibęs ore. O tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: „Užmušė!“

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Ji pasakojo teisėsaugininkams, kad apibėgus įvykio vietą užstojusį greitosios automobilį, išvydo kraujo dėmę. Ši buvo važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V. Balsys, ir R. Survila, anot nukentėjusiojo artimųjų, atsiprašė jų už šį įvykį.

Teisinosi skirtingai

V. Balsį ir R. Survilą į teisiamųjų suolą pasodino teismo medicinos ekspertų išvada. Šioje buvo teigiama, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurį patyrė jų pacientas, prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui. Ir šis dėl paciento sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo jo mirties priežastimi.

V. Balsiui ir R. Survilai buvo pareikšti kaltinimai pažeidus ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad, organizuojant paciento transportavimą neštuvais, privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, – kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius paciento sveikatą. V. Balsys kaltintas, kad neįsitikinęs, jog R. Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O R. Survila – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Asociatyvi Evaldo Šemioto nuotr.

Nei V. Balsys, nei R. Survila savo kaltės nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas iš jų išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje, kaip akcentuota kaltinamajame akte, nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V. Balsys teisinosi, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R. Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad „atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami.“

Teigiamas kaltinamųjų sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo charakteristikas pateikė ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro administracija.

Atvirkštinis efektas

Su minėta ekspertų išvada, kad nukentėjusysis mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, lėmusius patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą, nesutiko ir nukentėjusiaisiais pripažinti velionio sutuoktinė bei sūnus.

Jų atstovas prašė perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. O patys nukentėjusieji prašė priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų moralinį atlygį kiekvienam iš jų.

Tuo tarpu draudimo bendrovės, kurioje kaltinamieji buvo apdrausti, atstovas teisme pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją.

V. Balsio advokatas po nukentėjusiųjų atstovo prašymo perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį paprašė pakartotinės ekspertizės – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad, atlikus pakartotinę ekspertizę, dėl kurios teko skelbti net aštuoniolikos mėnesių priverstinę pertrauką, per tą laiką ankstesnę prokurorę pakeitusi nauja – Ina Zabielienė pati paprašė pasunkinti kaltinimą teisiamiesiems, perkvalifikuojant jį į neatsargų gyvybės atėmimą. Tokį prašymą ji motyvavo tuo, kad papildomai apklausus teisme pakartotinę ekspertizę atlikusius Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertus bei specialistą-gydytoją, paaiškėjo naujos aplinkybės – kad velionio mirties priežastis – patirta galvos trauma.

Ilgai laukta kulminacija

Už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ir jokios kitos alternatyvos nenumatyta.

Prokurorė I. Zabielienė siūlė V. Balsiui ir R. Survilai trejų metų įkalinimą, t. y. artimą vidurkiui bausmę, numatytą už neatsargų gyvybės atėmimą. Tai motyvuota tuo, kad nėra jokių jų kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamieji net jos nepripažino.

Su prokurorės siūloma bausme sutiko nukentėjusieji bei jų atstovas, kurie labiau buvo susikoncentravę į argumentus, kodėl jiems turi būti priteisti prašomi ieškiniai. Be jau minėto šešiaženkle suma įkainoto moralinio atlygio velionio sutuoktinė dar prašė priteisti jai ir patirtą beveik 2 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, teigdami, kad į tokią situaciją, kaip šie, gali patekti kiekvienas iš mūsų.

Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Savo advokatams antrino ir patys teisiamieji, sunkiai slėpę sutrikimą dėl prokurorės pasiūlytos bausmės ir net ašaras.

Bylą nagrinėjęs teisėjas R. Juodis pernai liepą paskelbė, kad V. Balsys ir R. Survila padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą ir skyrė abiem dvejų metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų.

„Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo,“ – teigta R. Juodžio nuosprendyje V. Balsiui ir R. Survilai, akcentuojant, kad jiedu padarė neatsargų nusikaltimą ir yra krištolinių biografijų – iki šiol ne tik neteisti, bet ir nebausti už administracinius nusižengimus.

Tik iš dalies tenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai dėl moralinio atlygio. Velionio sutuoktinei iš draudimo bendrovės „Gjensidige“, kurioje buvo apdrausti teisiamieji, priteista 18 tūkst. eurų, o sūnui – 12 tūkst. eurų. Tačiau velionio sutuoktinės 1948,10 eurų ieškinys dėl patirtos turtinės žalos iš Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priteistas pilnai. Kaip ir Kauno teritorinės ligonių kasos 3680,56 eurų ieškinys už medikų pastangas išgelbėti senolio gyvybę. Jis taip pat priteistas iš nuteistųjų darbovietės.

Dalis nuosprendžio pakeista

Minėtą nuosprendį apskundė ir nuteistieji, ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, ir nukentėjusieji.

Nagrinėjant šiuos skundus Kauno apygardos teisme V. Balsį ir R. Survilą jau atstovavo nauja advokatė – Aušra Ručienė.

Daugiau kaip pusmetį šiuos skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija šiandien paskelbė, kad tenkina tik Všį Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro skundą, ir iš jo Kauno apylinkės teismo priteistą turtinę 1948,10 eurų žalą velionio sutuoktinei bei 3680,56 eurų žalą Valstybinei ligonių kasai už medikų pastangas išgelbėti velionio gyvybę taip pat peradresuoja draudimo bendrovei „Gjensidige“, kurioje šis centras buvo apsidraudęs. O nuteistųjų ir nukentėjusiųjų, iš kurių nė vienas skelbiant šį teismo sprendimą nedalyvavo, skundus atmeta.

Paskelbus šią nutartį, ji įsiteisėjo tą pačią akimirką. Nors teoriškai ir šis sprendimas dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis priima nagrinėti jau ne visus skundus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūno Dulkio teigimu, GMP tarnybos kūrimas yra didžiausias sveikatos apsaugos įvykis per pastaruosius dešimt metų.

„Buvome likę bene paskutiniai Europoje, kurie vis dar teikė greitąją pagalbą decentralizuotai. 48 stotys, 48 organizacijos per trumpą laiką turi virsti vienu kūnu, viena įstaiga, viena organizacija. Dar liko trys mėnesiai iki Tarnybos starto, bet galime drąsiai pasakyti, kad liko mažai abejojančių tiek naujos Tarybos reikalingumu, tiek Tarnybos gyvybingumu. Leisiu sau konstatuoti, kad imantis pertvarkų abejojančių būna visada daugiau nei palaikančių, tačiau kai pakvimpa pergale, įvyksta lūžis ir atsiranda daug norinčių prisiliesti prie laimėjimo“, – sako ministras, pabrėždamas, kad šios pertvarkos laukia ir GMP darbuotojai, tikėdamiesi, kad situacija keisis į gerąją pusę.

A. Dulkys teigia, kad norint išlaikyti tikėjimą naująja Tarnyba, būtina aiškiai ir detaliai atsakyti į darbuotojams kylančius klausimus – kaip bus organizuojamas darbas, kaip keisis darbo sąlygos, kokios bus užtikrintos socialinės garantijos, kaip bus užtikrinamas darbuotojų saugumas, kaip išsidėstys GMP ekipažai, kaip vyks autoparko atnaujinimas ir pan.

Naujoji GMP sistema: jos nori visi

Naujosios GMP Tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis, pastaruoju metu skyręs daug dėmesio, lankydamasis būsimosios tarnybos padaliniuose visoje Lietuvoje, kur asmeniškai susitiko su būsimais kolegomis, pabrėžė, kad diskusijų dėl GMP pertvarkos būtinybės jau nekyla, yra vieninga nuomonė, jog seniai tai reikėjo daryti.

„Šitas dalykas negali nedžiuginti ir jis suponuoja, kad tikrai pasieksime rezultatus, kuriuos norime pasiekti, ir, kaip sakiau susitikimuose su kolektyvais (su GMP ir administracijos darbuotojais), mes turime puikią progą padaryti kažką, ko norėjome labai ilgai“, – sako N. Mikelionis, pabrėždamas, kad būtina pasinaudoti galimybe sukurti tokią sistemą, kokią norėtume turėti visi.

Pertvarkos laukimo nuotaikomis prisipažino gyvenanti ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė Tatjana Golubajeva. Pasak jos, dabartinis decentralizuotas valdymas ir netolygumai tarp GMP paslaugas teikiančių įstaigų sukūrė itin sudėtingą finansavimo modelį, todėl VLK tikisi, kad GMP pertvarka pagaliau išspręs ginčytinus klausimus tarp GMP paslaugų teikėjų. Ypač tai aktualu kalbant apie teritorijos nepasidalinimą, mat šiuo metu GMP brigados išdėstomos, atsižvelgiant į administracines ribas, dėl ko kyla problemų, aptarnaujant paribines teritorijas. „Nesitikime, kad ši reforma sutaupys pinigus, ir tai nėra tikslas. Tačiau tie pinigai bus panaudoti efektyviau, ten, kur jie labiau reikalingi“, – pažymėjo pranešėja.

Šitas dalykas negali nedžiuginti ir jis suponuoja, kad tikrai pasieksime rezultatus, kuriuos norime pasiekti.

Ji pristatė bene daugiausia klaustukų keliantį klausimą, kaip keisis GMP paslaugų finansavimas: jeigu iki šiol su kiekviena GMP tarnyba buvo sudaryta atskira sutartis, tai nuo liepos pirmos dienos sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo bus sudaryta su viena, SAM pavaldžia, GMP tarnyba. Tokiu būdu bus pakeista sudėtinga, paini ir dažnu atveju netolygi GMP lėšų paskirstymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka.

„Pirminiu etapu procesas bus supaprastintas. Visos lėšos, skirtos brigadų išlaikymui, dispečerių paslaugoms, pacientų pervežimams, skatinimui už gerus darbo rezultatus, bus skiriamos vienai GMP Tarnybai, išskaičiuojant įkainį vienam gyventojui, ir mokamos lygiomis dalimis visų GMP teritorinių padalinių veiklai užtikrinti. Tam 2023 m. II pusmečiui numatyta daugiau nei 49,5 mln. eurų“, – nurodė T. Golubajeva.

GMP kokybės rodikliai – ne tik laikas ir kiekis

„Liepos pirmą bus didžiulis žingsnis naujos tarnybos pamatų padėjimui, tobulėjimu ir vystymui“, –sakė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.

Pasak jos, didžiausias iššūkis – kaip ateityje vertinsime GMP teikiamų paslaugų kokybę. „Šiandien mes kalbame apie operatyvumą ir intensyvumą, t. y. laiką, per kurį atvyksta GMP ekipažas ir priimtų iškvietimų skaičių. Mūsų laukia iššūkis susitarti, kaip yra vertinama GMP kokybė. Matome, kad rodiklius reikia peržiūrėti, kalbėti apie naujų GMP veiklos rodiklių atsiradimą: gaivinimo rodiklis, dalyvavimas klasteriuose (insulto, infarkto ar politraumų). GMP kokybinis šuolis tikrai bus neišvengiamas ir su naująja Tarnyba turėsime šiuos aspektus susidėlioti. Tai padaryti padėtų skaitmenizuoti procesai ir kaupiami duomenys, kurie parodys darbo rezultatus“, – teigė O. Vitkūnienė.

Ji pabrėžė, kad GMP tarnybos veikla glaudžiai susijusi ir su kitomis institucijomis. „Esame ne vieni. Yra tam tikrų kompleksinių įvykių valdymas, kada dalyvauja skirtingos institucijos: policija, priešgaisrinė tarnyba. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje dirba tarpinstitucinė darbo grupė, kuri stengiasi aiškiau apibrėžti rodiklius, veiklą, kriterijus, kad kompleksiniuose įvykiuose šios institucijos prisidėtų prie medikų saugumo užtikrinimo, atliepiant pastaruoju metu įvykusias nelaimes“, – pasakojo pranešėja.

Skubioji medicinos pagalba ir greitoji medicinos pagalba privalo bendradarbiauti

Konferencijoje pranešimą pristatęs Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas įsitikinęs, kad tiek skubiosios medicinos pagalbos skyriai, tiek greitoji medicinos pagalba yra dvi būtinosios

pagalbos teikimo grandys. Dėl šios priežasties šių dviejų sričių specialistai privalo tarpusavyje komunikuoti.

„Paciento perdavimas iš GMP į priėmimo skyrių yra viena iš rizikingiausių vietų teikiant pagalbą pacientui. Jeigu pacientą iš tikrųjų reikia vežti į skubiosios pagalbos skyrių – „greitukininkai“ yra akys ir ausys to, kas yra įvykio vietoje. GMP specialistai ne tik palaiko gyvybines funkcijas, kol pacientas vežamas į gydymo įstaigą, bet gali nustatyti, ko iš nesąmoningo žmogaus ar artimųjų negalėtumei sužinoti: kokie šalia paciento rasti vaistai, kokioje aplinkoje jis rastas. Tai leidžia identifikuoti, kas nutiko pacientui“, – sako M. Gedminas.

Joniškio ligoninės vadovas priduria, kad būtų paranku turėti ir standartizuotus įrankius, kurie padėtų atpažinti ir sutartinai žymėti tam tikrą paciento būklę. Jeigu GMP ir skubioji medicinos pagalba nekalba viena kalba, neišvengiama klaidų – įsitikinęs pranešėjas.

Primename, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. pradės veikti vieninga penkis regioninius padalinius turinti Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kurios buveinė, Vyriausybės siūlymu, turėtų įsikurti šiuo metu veikiančioje Kauno GMP stotyje.

Konferencija „GMP pertvarkoma: kokybiškos paslaugos piliečiams ir perspektyvi darbo vieta darbuotojams“ yra kovo-balandžio mėnesiais vykstančio sveikatos reformai skirtų renginių ciklo dalis.

Pagal trečiadienį sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytus įsakymus, prie GMP tarnybos bus prijungtos Panevėžio, Marijampolės, Mažeikių, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Šiaulių, Radviliškio, Molėtų, Klaipėdos, Jonavos, Alytaus, Vilniaus stotys, prijungimas vyks reorganizavimo būdu.

Sistemos pertvarkai Seimas pritarė dar pernai gegužę, ją planuojama galutinai užbaigti iki šių metų liepos.

Planuojama, kad GMP tarnyba veiks Kaune esamos greitosios medicinos stoties pagrindu, o regioniniai padaliniai veiks Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, visos kitos GMP stotys veiks kaip teritoriniai skyriai.

„Įgyvendinant vieningos GMP tarnybos sukūrimą, žengiama į naują, organizacijos kūrimo stadiją. Iki šiol greitosios medicinos pagalbos stotis valdė savivaldybės, todėl per kelis dešimtmečius susiklostė nemaži skirtumai – nuo darbo organizavimo iki personalo politikos“, – pranešime cituojamas A. Dulkys.

Pirmasis darbas, kurį turės atlikti naujosios tarnybos vadovybė, tai suvienodinti paslaugų ir darbo sąlygas.

„Pirmasis darbas, kurį turės atlikti naujosios tarnybos vadovybė, tai suvienodinti paslaugų ir darbo sąlygas. Tik taip bus galima judėti link pagrindinio tikslo – prieinamos ir kokybiškos greitosios medicinos pagalbos visoje Lietuvoje“, – sakė ministras.

A. Dulkys taip pat patvirtino naujosios tarnybos struktūrą bei pareigybes.

Numatyta, kad GMP tarnybai vadovaus generalinis direktorius, ji turės du departamentus: bendrųjų reikalų ir sveikatos priežiūros paslaugų. Filialų vadovai – Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – bus tiesiogiai atskaitingi sveikatos priežiūros departamento direktoriui

Anksčiau ministerija skelbė, jog sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją tikimasi optimizuoti administravimo ir valdymo išlaidas, siekiama daugiau lėšų būtų skirti GMP brigadoms, įrangai ir infrastruktūrai.

Apjungtai GMP tarnybai skirtos Europos Sąjungos investicijos siekia apie 50 mln. eurų, jos bus panaudotos infrastruktūrai ir patalpoms atnaujinti, įskaitant naujus GMP automobilius su modernia įranga, skaitmenizavimui, GMP specialistų mokymams ir GMP vairuotojams perkvalifikuoti.

– Ką daryti paprastam praeiviui pamačius, kad žmogus apalpo, susmuko prekybos centre ar oro uoste?

– Prieš suteikdami pagalbą kitam, pirmiausiai turime įvertinti situaciją, ar patiems negresia pavojus gyvybei. Jei nesaugu, artintis prie žmogaus negalima, reikia iškart skambinti trumpuoju numeriu 112 ir kviesti pagalbą.

– Jeigu saugu ir toje patalpoje yra defibriliatorius, kaip reikėtų juo naudotis?

– Defibriliatoriumi naudotis labai paprasta. Jeigu įvertinome, kad žmogus be sąmonės, nekvėpuoja, galima pradėti gaivinti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Paskambinus 112, dispečeris visada informuoja, kur yra artimiausias defibriliatorius. Kol vienas žmogus gaivina, atlieka dirbtinį kvėpavimą, kitas atneša defibriliatorių. Jį reikia padėti virš gulinčiojo galvos. Viskas, ką reikia daryti toliau, tai jį įjungti ir vykdyti tolesnius garsinius nurodymus. Tam nereikia turėti jokio medicininio išsilavinimo, nes šis aparatas yra labai paprastas. Per mokymus, puikiai susigaudė net vaikai. Vienas priėjęs labai sėkmingai įjungė defibriliatorių, uždėjo elektrodus ir sekė tolesnius balsinius nurodymus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal galite vizualiai parodyti, kaip juo naudotis, kaip gaivinti?

– Kaip ir minėjau, pirmiausiai pradedame dirbtinį širdies masažą. Sunėrus rankas, per krūtinkaulio vidurį nesustodami darome negilius paspaudimus (spaudžiame ne daugiau kaip 5–6 cm). Judesiai turi būti ritmiški, staigūs ir smarkūs. Kai kažkas atneša defibriliatorių, geriausia, kad gaivinimas nenutrūktų. Kad kažkas kitas įjungtų aparatą. Tuomet pasirinkus kalbą (yra lietuvių ir anglų), telieka  sekti garsinius nurodymus. Štai mums sakoma, kad reikia atplėšti elektrodus ir juos uždėti ant atitinkamų kūno vietų. Vienas visada dedamas dešinėje pusėje po raktikauliu, kitas – po dešinės pusės apatiniu šonkauliu. Bijoti nereikia, jie visiškai saugūs ir mūsų nenupurtys elektros srovė.  Dabar – nuplėšiame plėvelę ir priklijuojame taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

Jeigu nereikia žmogui jokio elektros impulso, jis ir nebus išskirtas. Toliau turėsime sekti garsinius nurodymus ir tęsime gaivinimą.

 

– Jeigu staiga paaiškėtų, kad elektrošoko nereikia, kas tada?

– Kaip minėjau, šis aparatas visiškai saugus. Jeigu nereikia žmogui jokio elektros impulso, jis ir nebus išskirtas. Toliau turėsime sekti garsinius nurodymus ir tęsime gaivinimą.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie teigia bijantys naudotis tokiu aparatu, kad gaivinant žmogų gali ir šonkaulius sulaužyti...

– Atsakymas būtų vienareikšmis. Ką jis pasirinktų, jeigu staiga prireiktų gaivinti artimąjį: ar geriau su sulaužytais keliais šonkauliais, bet gyvą, ar – sveikais šonkauliais, bet mirusį. Lyginant su gyvybe, tas lūžęs šonkaulis yra smulkmena. Svarbiausia yra išgelbėti žmogui gyvybę.

Oficialioje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje pranešama, kad vasario 13 dieną Gargžduose, J. Basanavičiaus gatvėje į iškvietimą atvykę greitosios medicinos pagalbos ekipažo nariai galėjo paimti iš 45 metų paciento 100 eurų kyšį.

Iš pranešimo aiškėja, kad ikiteisminis tyrimas kol kas nepradėtas, surinkta medžiaga dėl bendrininkavimo vykdant nusikaltimą.

Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų priežiūros centro pirminės sveikatos vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas tikino apie tokį įvykį nieko nežinąs ir nė nenumanė, kodėl 23-ejų paramedikė ir 50-metis vairuotojas būtų turėję imti kyšį.