Lietus skalauja Kauną, Radviliškį, Kauno, Kelmės, Šiaulių ir Pakruojo rajonus bei kitas vietoves. 

Kaip pranešė feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nariai, apie 19 val. Kupiškyje pylė liūtis, iškrito kruša.

„Kupiškyje prasideda žiema“, – skelbė internautė Regina. „Apie 19 valandą – lyg iš niekur nieko“, –  antrino Renė.

Kaip pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, per praėjusią parą kai kur truputį palijo (Biržuose, Utenoje ir kt.).

Sekmadienį daug kur trumpai palis, vietomis su perkūnija. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai iki 14 m/s. Aukščiausia temperatūra 21–26 laipsniai šilumos.

Pirmadienio naktį lietaus nenumatoma, dieną lietaus tikimybė maža. Naktį kai kur rūkas. Vėjas daugiausia šiaurės, naktį 4–9 m/s, dieną 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 9–14 laipsnių šilumos, aukščiausia dieną 20–25 laipsniai.

Antradienį pietvakariniuose rajonuose vietomis numatomas trumpas, nedidelis lietus. Vėjas besikeičiančios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 8–13, pajūryje 14–16 laipsnių šilumos, dieną šils iki 19–24 laipsnių.

Trečiadienį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas naktį nepastovios krypties, 2–7 m/s, dieną pietų, pietryčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 7–12, Kuršių nerijoje 13–15 laipsnių šilumos, dieną šils iki 23–28 laipsnių.

Žemaitijoje gyvenantis Vidmantas Šiaulys patyrė tai, ką net sunku įsivaizduoti – susidūrė su žaibu ne vieną, o du kartus.

„Taip išėjo, kad per kaminą įlindo, nes ir kaminas, ir krosnis sugriauta. Įdomu, kaip ten viskas vyko, kad nepadegė namo. Jeigu būtų namą padegę, tai aš jau čia nekalbėčiau“, – svarstė V. Šiaulys.

Vyras tik per stebuklą liko gyvas, o tiksliau buvo ištrauktas iš močiutės rankų, kuri, deja, neišgyveno. Tokia dramatiška šeimos istorija įvyko maždaug prieš 60 metų.

„Aš kažkur ties jos krūtine buvau prispaustas, ji laikė mane glėbyje ir vaikštinėjo po kambarį, nes jo viduryje buvo nugriuvusi. Aš atsidūriau ligoninėje, buvo nudeginta krūtinė ir ranka“, – prisiminė vyras.

Nors sakoma, kad žaibas antrą kartą į tą pačią vietą netrenkia, tačiau V. Šiaulio ir stichijos antroji akistata įvyko po maždaug 30-ies metų.

„Grįžtame namo pro mišką, lietus ir staiga griaustinis didelis akimirksniu lygtai pakėlė nuo žemės, kulnus pakuteno ir per kojas kirto“, – pasakojo jis.

Vyras, matyt, neatsitiktinai pasirinko elektriko profesiją. Dabar juokauja – gal su žaibais teks susidurti ir dar kartą, o baimės nėra, sako, gražu žiūrėti, kaip jie sminga į žemę.

„Žaibas – labai stipraus elektrinio lauko iškrova. Žaibai gali būti debesies viduje, taip pat gali būti tarp debesies ir žemės ir kryptimi iš debesies į žemę. Pats pavojingiausias yra iš žemės į debesį“, – aiškino „Vilnius Tech“ fotoelektros technologijų laboratorijos vadovas Artūras Jukna.

Įprastai žaibai trenkia į aukštesnius objektus, pavyzdžiui, bokštus ar medžius, tad per audrą nereikėtų šalia jų ieškoti užuovėjos.

„Lapuočiai medžiai patiria daugiau žaibo išlydžių nei spygliuočiai“, – sakė UAB „Ežiukai“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Kęstutis Kvietkauskas.

Žaibo smūgis, anot medikų, gali pažeisti vidaus organus, raumenis, sulaužyti kaulus, pažeisti stuburą. Pažeidus smegenis jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, žmogus pradeda dusti. 

Visa laimė – tokie atvejai reti, o laiku suteikus pagalbą dažniausiai žmonės išgyvena. Žuvusiųjų per pastarąjį dešimtmetį – vienetai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sakoma, kad žaibus pritraukia įvairūs judantys objektai ar skersvėjai. Žaibuojant geriau nevaikščioti, nebėgioti ar nevažiuoti dviračiu. Perkūniją geriau pralaukti ramiai, atsitūpus žemesnėje vietoje. Vandens telkiniai taip pat yra laidūs elektrai ir neretai pritraukia žaibus“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Besimaudantiems ar plaukiantiems valtimis reikėtų kuo skubiau trauktis į krantą, slėptis žemiausioje vietoje arba gultis ant žemės.

Ugniagesiai kiekvienais metais sulaukia pranešimų dėl stichijos žalos.

„Šiemet jau sulaukėme septyniolikos tokių iškvietimų, kuomet žaibai sukėlė gaisrus. Dažniausiai nukentėjo gyvenamieji namai – net aštuonis kartus, antroje vietoje yra ūkiniai pastatai, trečioje – atviros teritorijos – užsidega miškai, medžiai arba laukai“, – aiškino A. Gudžiauskas.

Daugiabučių gyventojai saugesni, tačiau žmonės turėtų pasirūpinti elektros prietaisais – juos ištraukti iš elektros lizdų.

Įprastai pastatus saugo žaibolaidžiai, bet specialistai 100 proc. apsaugos negarantuoja.

Mokslininkams iki galo dar nėra pažįstami rečiau gamtoje sutinkami kamuoliniai žaibai.

„Kamuolinis žaibas – vienas iš įdomiausių reiškinių. Jis kol kas nėra iki galo aiškus“, – kalbėjo A. Jukna.

Teigiama, kad toks ugnies kamuolys gali judėti bėgančio žmogaus greičiu.

„Jis juda link mažesnio slėgio zonos, tai, turbūt, didžiausias pavojus būtų, jeigu žmogus išvydęs tokį kamuolinį žaibą imtų judėti, taip paskui save palikdamas praretinto oro šleifą, kuris vilioja kamuolinį žaibą paskui save“, – aiškino A. Jukna.

Dėl savo mistiškumo už žmogų galingesni gamtos reiškiniai vilioja entuziastus žaibų medžiotojus. Specialistai viliasi, gal gamtą kada ir pavyks pažaboti.

„Žaibų medžiotojai tą daro dėl energijos saugojimo. Tikriausiai daug kas norėtų tą padaryti, bet, kiek žinau, dar nėra to padarę. Tikėkimės, kad ateityje ir mokslininkai kažką šituo klausimu sugalvos“, – sakė K. Kvietkauskas.

Ugniagesiai gelbėtojai parengė rekomendacijas, kaip saugiai elgtis žaibuojant ir per perkūniją.

Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patapoje nebūtų skersvėjų.

Taip pat svarbu žinoti, jog per perkūniją negalima stovėti po medžiais arba arti vandens. Negalima ir bėgti. Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų ar elektros tiekimo linijų.

Ugniagesiai primena, jog tokiu metu nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke, maudytis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje. Išgirdus griaustinį svarbu kuo greičiau išlipti į krantą.

Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.

Jeigu esate pastate, per perkūniją nepatariama naudotis elektriniais prietaisais, telefonu, nereikėtų liestis prie vandens čiaupų, nebūti šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.

– Kaip visa tai nutiko ir kada?

– Tai nutiko rugsėjo 15 d., bet pakankamai seniai, galbūt 1995–1996 metais. Tuo metu man buvo penkiolika metų. Mes gyvenome Savanorių prospekte. Vakare mamai paskambino ir pasakė, kad reikia atvykti į darbą, jog gautų atlyginimą. Jau buvo vakaras, stipriai lijo, žaibavo ir mama paprašė palaikyti jai kompaniją. Mes ėjome, o Savanorių prospekte vandens jau buvo apsemta iki kelių. Taip ir nutiko.

Geriau likti saugioje vietoje, nei rizikuoti savo sveikata.

– Ką pajutote?

– Ėjau priekyje su šuniuku, mama už nugaros, pajutau lyg kojų mėšlungį, kad tuoj nukrisiu. Tada pasakiau mamai, kad kažkas yra negerai su mano kojomis. O mama galvojo, kad nieko tokio ir pasakė, kad eičiau toliau. Žengiau, tuo metu jaučiau, kad tuoj krisiu, tad aš apkabinau šalia buvusį stulpą. Kadangi žaibas trenkė į stulpą, tai elektra perėjo per vandenį ir per mano kūną. Mama sako, kad griuvau. Gerai, kad ne žemyn į balą, o veidu virš balos. Ir gulėjau. Medikai nebuvo iškviesti, nes tais keliais sunkiai pravažiuodavo mašinos. Pasisekė tai, kad mano mama – elektrikė, tad ji žinojo, kaip elgtis.

– Ką tada reikia daryti?

– Visų pirma, kadangi ten – vanduo, kuris yra pralaidus elektrai, negalima daryti didelio žingsnio, reikia mažais žingsneliais. Tad ji mažais žingsneliais priėjo prie manęs. Taip pat negalima liesti kūno, nes kūnas irgi įelektrintas, todėl ji mane iš balos ištempė už drabužių. Tada rėkė, kvietė pagalbą. Sustojo automobilis ir mus nuvežė į ligoninę. Šuniukas po šio įvykio dar penkiolika metų gyveno, nes kai buvo smūgis, jį man išstūmė iš rankų į krūmus. Prisimenu, kad buvau atsigavusi mašinoje. Tada nesupratau, nei kur aš esu, nei kur mane veža. Pojūtis buvo keistas. Po to laiko mamai reikėjo emociškai reabilituotis. Labai sunku pasakyti dėl fizinių komplikacijų. Man tai trukdė, bet ir išgelbėjo gyvybę, nes nuo to smūgio aš dantimis įkandau liežuvį, nors galėjau jį ir praryti. Aš tiek labai jį sukandau, kad po to liko skylė, tad keletą mėnesių buvo sunku ir kalbėti, ir valgyti. Daugiau pasekmių negaliu įvardinti, nes paskui atsirado kitų su sveikata susijusių problemų, bet labai sunku pasakyti, ar su tuo susiję, ar ne.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dabar jaučiatės, kai žaibuoja, griaudėja?

– Iki to įvykio mane visur trenkdavo elektra. Jau net bijojau prie kažko prisiliesti. Po šito įvykio jau daug metų elektra visiškai netrenkia. Galbūt pirmieji pora metų jautėsi diskomfortiškai, tačiau baimės žaibui ar griaustiniui nebuvo. Šią dieną aš visiškai nebijau.

– Jeigu vyksta audra, žaibuoja bei griaudėja, ar Jūs pasirenkate palaukti, ar einate bet kokiu atveju?

– Vadovaujuosi visais saugumo reikalavimais. Geriau likti saugioje vietoje, nei rizikuoti savo sveikata.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie bijo audrų, škvalo, žaibų?

– Baimė nieko nedaro, tad nėra prasmės bijoti. Tiesiog vadovautis visais saugumo patarimais ir nelįsti žvėriui į nasrus. O pačią baimę reikia tiesiog vyti. Ji tiesiog sukelia nerimą ir blogina gyvenimo kokybę.

Žmonės pamatytus vaizdus filmavo, fotografavo ir pasidalijo jais feisbuko grupėje „Orų entuziastai“.

„Vakaro šviesa“, – taip nuotrauką, kurioje matyti žaibas, pavadino viena feisbuko lankytoja.

Nuotraukomis ir vaizdo įrašais feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ dalijosi žmonės iš Kauno miesto ir rajono, Alytaus, Marijampolės rajono, Jurbarko rajono, Prienų rajono, Tauragės rajono, Anykščių rajono.

Meteo.lt duomenimis, artimiausią parą palis dar daugelyje rajonų, vėliau orai bus sausesni.

Birželio 2-os naktį daug kur palis, vyraus trumpas lietus, iki vidurnakčio vietomis galima perkūnija. Žemiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos. Dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis su perkūnija, per perkūniją vakarų vėjo gūsiai kai kur sieks iki 16 m/s. Aukščiausia temperatūra 15–20, pajūryje apie 13 laipsnių.

Birželio 3-os naktį be žymesnio lietaus, dieną vietomis numatomas trumpas lietus. Naktį kai kur rūkas. Temperatūra naktį 5–10 laipsnių šilumos, dieną šils iki 16–21, pajūryje 13–15 laipsnių.

Birželio 4-os dieną vietomis trumpai palis. Naktį kai kur rūkas. Temperatūra naktį 5–10 laipsnių šilumos, dieną šils iki 18–23, pajūryje 15–17 laipsnių.

Birželio 5 d. be žymesnio lietaus. Temperatūra naktį 5–10 laipsnių šilumos, dieną šils iki 17–22, pajūryje 14–16 laipsnių.

Birželio 6 d. be lietaus. Temperatūra naktį 5–10 laipsnių šilumos, dieną šils iki 18–23, pajūryje 15–17 laipsnių.

Apie 17 val. socialiniuose tinkluose pasirodė pirmieji vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriuose uostamiesčio gyventojai fiksavo stiprų lietų, virstančius medžius ir perkūniją. Kai kurie jų šią audrą apibūdino: „Klaipėda skęsta“ arba „Klaipėdoje žemė su dangumi maišosi“.

Šiek tiek po 20 val. smarkus lietus atkeliavo iki laikinosios sostinės. Kauniečiai fiksavo ir griaustinį, perkūniją. Visą ketvirtadienį vietomis Kaune iš dangaus pasipildavo trumpalaikis, bet stiprus lietus, tačiau vakarą jis gerokai įsisiautėjo – nuplovė kone visą miestą ir neketino greit sustoti.

Įspūdingi vaizdai – ir Švenčionių rajone esančiame Pavoverės kaime. Socialiniuose tinkluose nuotraukomis pasidalinusi vietos gyventoja teigė, kad tokio vėjo, koks buvo ketvirtadienį apie 19 val., seniai neteko matyti. Čia jis vertė net stipriausius medžius, o smarki liūtis užliejo kiemus.

„Facebook“ grupės „Orų entuziastai“ nuotr.

Ko laukti artimiausiomis dienomis?

Penktadienio naktį lietaus debesys bus užsilikę tik kai kur, tačiau ir jie sparčiai pasitrauks. Temperatūra svyruos tarp 15–20 laipsnių šilumos. Rytas išauš giedras ir labai šiltas, tačiau įdienojus ir po pietų vėl sparčiai augs debesys. Per šalį praslinks liūtys su perkūnija, tačiau įvairiose vietovėse šių reiškinių intensyvumas bus nevienodas. Kai kur gali iškristi kruša, sustiprėti rytų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje bus apie 28, Kaune ir Panevėžyje apie 29 laipsnius karščio. Šiauliuose oras įkais iki 27, Klaipėdoje iki 25 laipsnių.

Šeštadienio naktį lietaus ir perkūnijos debesys sukiosis tik kai kuriose šalies vietovėse, išsilaikys 15–20 laipsnių šiluma. Dienos metu kartosis vėl tas pats scenarijus: sparčiai tvenksis debesys, popietinėmis ir vakaro valandomis daugelyje vietovių prapliups liūtys, perkūnija, kai kur pasirodys kruša, galimas stipresnis vėjas. Vilniuje ir Šiauliuose oras įkais iki 28, Kaune ir Panevėžyje iki 29 laipsnių. Klaipėdoje bus apie 24 laipsnius šilumos.

Sekmadienio naktį lietaus debesys trauksis nenoriai, tad dar daug kur užsiliks, grūmos perkūnija. Temperatūra svyruos tarp 14–20 laipsnių šilumos. Dienos metu debesuotumas jau bus kiek didesnis, dažniau palis, griaudės perkūnija. Vyraus vidutinio stiprumo rytų, šiaurės rytų krypties vėjas. Temperatūra jau nebus tokia aukšta. Vilniuje termometrai fiksuos 27, Kaune 25 laipsnius šilumos. Šiauliuose ir Klaipėdoje oras šils iki 23, Panevėžyje iki 24 laipsnių.

Remiantis www.gismeteo.lt orų prognozėmis, ateinančios savaitės pradžia ir toliau bus vasariškai šilta, tačiau orai bus lietingi.

Remiantis senoliu išmintimi, perkūnija žiemą – blogas ženklas. Ką tai turėtų reikšti, nežinia, tačiau galimas dalykas, kad taip manoma todėl, kad perkūnija nėra įprasta šiam metų laikui.

Dar yra pastebėjimas, kad jei žiemą griaudžia perkūnija, lauk stipraus vėjo. Būtent taip ir atsitiko. Sekmadienio naktį po perkūnų ir žaibų kilo stiprus vėjas, kurio gūsiai siekė 30 m/s greitį.

Taigi senolių išmintis veikiausiai paremta ilgamečiais orų stebėjimais, kuriuos šiandien sinoptikai gali paaiškinti moksliškai.

Vėlyvą sekmadienio vakarą Klaipėdoje griaudėjo perkūnija.

"Vėlyvą sekmadienio vakarą Klaipėdoje griaudėjo perkūnija. Praslinko labai aktyvus ciklonas. Nors perkūnija nėra dažnas dalykas žiemą, bet – įprastas gamtoje. Perkūnija pasitaiko ir sningant ar krentant šlapdribai. Todėl stebėtis šiuo reiškiniu nereikėtų", – tvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimo skyriaus sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.

Dar senoliai sakydavo, kad gruodžio šiluma žada vėlyvą pavasarį, koks gruodis, tokia ir žiema. Jei gruodis sausas, nešlapias bus ir pavasaris.

Remiantis meteo.lt duomenimis, žemiausia oro temperatūra gruodį per visą orų stebėjimo laikotarpį buvo paskutiniąją 1969-ųjų dieną Varėnoje ir 1978-ųjų priešpaskutinę metų dieną Rokiškyje. Tuomet šaltukas paspaudė iki 34 laipsnių žemiau nulio.

Aukščiausia oro temperatūra (15,6 laipsnio) fiksuota 1882 m. gruodžio 19 d. Druskininkuose.

1971 m. gruodžio 8 d. Palangoje ir 1982 m. gruodžio 16 d. Birštone bei Klaipėdoje vakarų vėjas siekė 35 m/s.

1973 m. gruodžio 12–13 d. Kelmėje labai smarkaus snygio metu per 12 val. iškrito 32,7 mm kritulių.

1968 m. gruodžio 12 d. Laukuvoje susidarė 79 mm skersmens apšalas ant laidų.

1973 m. gruodžio 3–4 d. Kybartuose 13 valandų tęsėsi smarki pūga, vėjo greitis gūsiuose siekė 28 m/s.

Paskutiniąją 1978 m. dieną Nidoje prasidėjusi pūga (vėjo greitis – 20 m/s) tęsėsi 17 valandų ir 47 minutes.

Na, o prieš 20 metų, 1999-ųjų gruodžio 4 d., Lietuvoje praūžė uraganas Anatolijus. Vėjas siekė iki 40 m/s.

Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys, nereikėtų stebėtis, kad jau praėjusią savaitę buvo galima girdėti griaustinį.

„Pirma perkūnija kovo viduryje dar nėra pavasario perkūnas. Dažniausiai jį galima išgirsi balandžio pabaigoje. Senovėje žmonės sakydavo, kad tuomet perkūnas sujudina žemę ir staiga viskas sužaliuoja. Balandžio mėnesio perkūnijos būna susijusios su intensyvia konvekcija, kai oras sušyla, kyla ir formuojasi stiprūs audros debesys“, – aiškina klimatologas.

Jo teigimu, perkūnijų būna ištisus metus.

„Perkūnijų būna ir žiemą, ir ankstyvą pavasarį miestuose, ypač Vilniuje, nes sostinė turi vieną labai didelį žaibolaidį – Vilniaus televizijos bokštą. Net jei susidaro tam tikri elektros krūviai ir jie pritraukia žaibus, miestuose yra gera žaibosauga ir problemų nekyla. Lietuvoje penkerius metus veikia žaibų aptikimo sistema. Matome, kad žiemą virš miestų būna perkūnijų, žinoma, nedaug – kelios perkūnijos per žiemą. Bet telekomunikacijos pritraukia žaibus“, – LRT.lt aiškino klimatologas.

Pasiilgusiems maudynių J. Kilpys dar nerekomenduoja lipti į vandenį – jis tikrai šaltas.

„Balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį turime tikrų pavasario perkūnijų, kurios apima didesnę šalies teritoriją ir būna beveik visoje Lietuvoje panašiu metu. Tuomet kyla ir audrų, panašių į vasaros audras, ir vanduo jau būna pakankamai sušilęs. Bet kovo mėnesį ar balandžio pradžioje dar tikrai pakankamai šalta ir nereikėtų eiti maudytis ar sėdėti ant žemės“, – pataria LHMT Klimatologijos skyriaus specialistas.

Kaip teigė J. Kilpys, per metus perkūnijų daugiausiai būna Pietų Lietuvoje. „Ten, Varėnos apylinkėse, dienų, kai žaibuoja, būna daugiausia“, – pridūrė klimatologas.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičus taip pat siūlo palaukti, kol vanduo sušils, – kol kas kai kuriuose vandens telkiniuose dar net neištirpęs ledas. „Ne, dar tikrai nereikėtų maudytis. Žinote, Neris teka, o ant Rytų Lietuvos ežerų – dar ledas. Visą kovą dar tikrai bus ledas. Nesakau, kad juo galima vaikščioti, bet jis dar ilgai plūduriuos. Tikrai dar jokių maudymųsi“, – aiškino gamtininkas.

Jo žodžiais, kaime senovėje išties žmonės sakydavo, kad po griaustinio būdavo galima eiti maudytis, bet niekas esą žiemos gale ar pavasario pradžioje pakvaišęs nešokdavo į vandenį. „Tik gegužę pradeda šilti vanduo. Taip, šiemet jau buvo griaustinis, bet tikrieji griaustiniai prasidės antroje balandžio pusėje, kai atsiras didelis temperatūrų skirtumas. Kol kas dar anksti“, – LRT.lt kalbėjo S. Paltanavičius.

Mūsų krašte įprasta atsitiktinai susitikus kokį pažįstamą pokalbį pradėti ar užbaigti orų aptarimu. Ar jau tas pavasaris galutinai įveikė įkyrėjusios žiemos kliautis? Lietuvos kaime atsakytų labai konkrečiai: atšils, kai nugrumens pirmoji perkūnija!

Kitados tai laikyta svarbiu gamtos prabudimo ženklu. Pagal jį žmonės daug ką stengdavosi atspėti, o suskubus su pavasario žingsniais – ir ūkininkavimo naudos pelnyti. Kita vertus, liaudiškuose papročiuose tebėra dar labai ryški mitologinė potekstė, senosios baltų religijos paveldas. Manyta, kad pirmoji perkūnija sujudina, supurto žemę. Tada galima pradėti žemę dirbti, dirvą purenti ir sėti – jau viskas augs. Aukštaičiai taip sakydavo: „Griaustinis nušviečia visus laukus, lyg numazgot numazgoja, viskas tuojau atgyja“.

Kaime žmonės manydavo, kad po pirmosios perkūnijos visai nebepavojinga sveikatai atsisėsti ant žemės ar akmens, eiti basomis. Nugrumenus tučtuojau iš tvarto būdavo išgenami gyvuliai. Nors trumpam, čia pat į diendaržį. Karvėms prie ragų prikabindavo po mazgelį su įrištomis šventintomis žolelėmis, tuomet jos per ganiavą išliks sveikos, žaibas nenutrenks pievoj.

Pirmasis perkūnas „atitrenkia“ ir medžių žievę, tada laikas karnas plėšti įvairiems dirbiniams – krepšiams, dėklams, vyžoms. Piemenėliai iš atkutusios žilvičio žievės darydavosi lumzdelius, dūdeles – kaip čia nepritarsi džiaugsmingam paukščių klegesiui! Po šios perkūnijos lauke galima laužą susikurti: prieš perkūniją drausta, kad vasarą žaibas trobų neuždegtų. Ir pavasariniai grybai – briedukai bei bobausiai – pradeda dygti. Net patarlė sako: „Grybai auga kaip po griausmo“.

Dar vaikams smagu, kad netrukus ir maudytis bus galima. Mat perkūnas išvarąs velnius iš balų, kitų vandens telkinių. Todėl griaudžiant kluonus reikia uždaryti, dūmtraukį užkišti, šunį kieman išleisti, kad velnias neįsmuktų kur trobesiuosna…

Nuaidėjus pirmojo perkūno trenksmui tuoj būdavo griebiamasi maginių veiksmų, kad sveikatos vasaros darbuose nepristigtų. Kas pasivolios ant „užgriaustos“ žemės, tam neskaudės pečių. Atsiguls kryžiumi – vasarą žaibo nebijos. Moterys tikėdavo, kad taip padarius sodintos ropės gerai augs, o linai bus kaip „rąstu paristi“. Jei kam dažnai galvą skauda, reikia iškart po perkūnijos paimti akmenuką nuo žemės, patrinti juo smilkinius ir vėl į tą pačią vietą padėti. Žemaičiuose tikėta, kad tada per visus metus nebeskaudės. O suvalkiečiai žino, kad pasitrynus nugara į staktą, dieglys neįsismelkia per didžiuosius vasaros darbus.

Bandininkai – taip kaime vadindavo jaunus vyrus, turinčius savo atskirus pasėlius, – pervirsdavo „žagre“. Tai reiškia per galvą persiversti, kad javai kuo geriau derėtų. Tikriausiai taip kitados būdavo pažymimas naujas gamtos raidos tarpsnis, jos įžengimas vasaron. Ir tegu negrįžta šalnos!

Merginos įsidėmėdavo, kurią savaitės dieną nugriaudėjo pirmą sykį. Tą dieną tikrai tikėjo piršlius atvažiuosiant. Ir sėdavo darželyje rūtas – augs vešlios bei garbanotos.

Labai svarbu, iš kurios pusės perkūnas „pareina“ ar „parvažiuoja dangaus ratais“. Jei griaustinis sudunda iš Vakarų, tikimasi lietingos vasaros, iš Rytų – saulėtos, bet žvarbokos, jei Pietų pusėje, arba, kaip žemaičiai pasakytų, „nuo Prūsų“ ar „pusiaudienio“, – šiltos, malonios, dosnios.

Tikėta, kad pirmą griaustinį išgirdus lauke ar kaimo ūlyčioj, reikia laukti gerų metų. Ir dar svarbu, ar pirmoje dienos pusėje, ar po pietų griaudžia: kuo vėliau, tuo vasara bus sausringesnė. Geriau, jei pirmąkart nugriaudžia, kaip sakoma, „ant išsprogusių medžių“. Itin geras ženklas – griaustinis per Jurgines. Ir apskritai griausmingi metai esą derlingi.

Matas Pretorijus, XVIII a. pradžios rašytojas, pažymėjo tokį Prūsijoje paplitusį tikėjimą: jeigu dienos metu griaudžiant gimsta vaikas, jam likimo skirta tapti didžiu ponu. Beje, vienas iš kunigaikščių Radvilų, garsus valdovo Stepono Batoro karvedys Kristupas Mikalojus Radvila, buvo pramintas Perkūnu.

Pirmoji perkūnija galinti ir eibių pridaryti. Pavyzdžiui, žąsims perint, ji kiaušinius „užtrenkia“, žąsyčiai neišsirita, kiaušiniai lieka „paperais“. Tokie dar vadinami vanckariais. Betgi yra būdas kaip apsaugoti lizdą: tereikia iš anksto po juo pakišti kokį seną gelžgalį. Arba po perkūnijos kiekvieną kiaušinį apsukti į kitą pusę, tada perinami paukščiukai „neužmirs“.

O kad namų perkūnas neįtrenktų, užėjus juodam audros debesiui žibindavo graudulinę žvakę ir statydavo ant palangės, trobos vidų pasmilkydavo šventintomis žolelėmis, į ugniakurą įmesdavo šventos Agotos duonos kriaukšlelį. Žiūrėta, kad žirklės ar kitas metalinis įnagis neliktų padėtas ant palangės. Dzūkuose būta papročio apibėgti aplink trobą su varpeliu, pašventintu per Šv. Pranciškaus atlaidus. Gaisrą, kilusį nuo žaibo, gesindavo tik rūgusiu pienu. Beje, tikėta, kad nuo perkūnijos sugyžta ganykloje paliktų karvių pienas.

Kai ką reikėjo padaryti iki pirmajai perkūnijai užgriaudėjus. Pavyzdžiui, pasikasti krienų, nes vėliau visas jų kartumas išeinąs į žemę. Kas bijo žaibo, turi jų daugiau valgyti. Kai kurios vaistažolės taip pat renkamos tik iki pirmojo griaustinio. Miške reikėjo pasigauti marguolę angį vaistams. Gyvatės antpilu gydydavo gerklės ligas; duodavo jos ir arkliams, kiaulėms.

Ką mano mokslininkai etnologai apie tokius įvairius tikėjimus pirmosios perkūnijos galia? Baltų senojoje mitologijoje dangiškasis karių globėjas – dievas Perkūnas; o žemdirbių ir gyvulių augintojų – požemio valdovas Velinas. Pavasarį Perkūnas žaibais ir trenksmais priverčiąs Veliną iš požemio išlaisvinti augmeniją. O rudenį, kai Perkūno galios nusilpsta, Velinas gruodu vėl surakinąs žemę ir sunaikinąs žalumą. Taip mitologiškai kitados būdavo aiškinama, kaip vasarą keičia žiema ir sukasi amžinasis gamtos ratas.

Šios savaitės viduryje įpusės ruduo. Gyvensime laukdami būsimos žiemos, kurios ženklus jau rodo ir spalis. Pagal senolių pastebėjimus,  griaustinis spalį pranašauja šiltą žiemą, bet nederlingus metus.

Meteorologų duomenimis, žemiausia oro temperatūra spalio mėnesį – 19,5 laipsnio žemiau nulio – buvo užfiksuota 1956 m. spalio 31 d. Varėnoje. Aukščiausia – 26 laipsniai šilumos buvo 1985-aisiais spalio 5 d. Kybartuose.

Šilti spalio mėnesiai buvo 1926, 1942, 1966 m., o šalti – 1956, 1973, 1979, 1988, 1993 m.

Šlapi spalio mėnesiai, kai kritulių per mėnesį iškrisdavo dvigubai ir net daugiau nei įprasta, buvo 1974, 1980, 1997 m.

Senoliai pagal kai kuriuos gamtoje pastebėtus ženklus spalio mėnesį spėdavo, koks oras laukia žiemą. Sakydavo, jei spalį ima snigti ir yra šalta – sausis bus gražus, jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.

Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema. Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių. Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai. Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, o prieš šaltą – platūs. Jei žvirbliai spiečiasi aplink namus, oras atšals. Samanos žaliuoja – laukite šlapdribos.

Įdomu tai, kad sekmadienio rytą žaibavo ir griaudėjo visoje Vakarų Lietuvos pakrantėje, o griaustinis spalį, anot senolių pastebėjimų, pranašauja šiltą žiemą, bet, deja, nederlingus metus.