Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 815,6 atvejo.

Užfiksuota 130 susirgimų koronavirusu, prieš tai buvusią savaitę jų buvo 122. Peršalimo ligų atvejų skaičius šalyje pakilo nuo 22,8 iki 26,2 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, nuo koronaviruso praėjusią savaitę nemirė nė vienas žmogus.

Anot NVSC, mažiausias bendras sergamumo rodiklis išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo lygio ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė.

Per praėjusią savaitę sumažėjo į ligonines paguldytų asmenų skaičius, jų buvo 16: devyni vaikai, du asmenys, priklausantys 18-64 metų amžiaus grupei, ir penki vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

NVSC duomenimis, balandžio 1-7 dienomis į ligonines dėl gripo pateko 29 asmenys.

Kaip pirmadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 815,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, kai praėjusią savaitę šis rodiklis buvo 1218,8 atvejo.

Mažiausias bendras sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. NVSC teigimu, epideminio sergamumo lygio – 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų – ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trys. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 29 asmenys: 18 vaikų ir 11 vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi du vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Savaitę prieš tai į ligonines buvo paguldyta mažiau asmenų – 26.

Centro duomenimis, praėjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų neužregistruota. Iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Bendras sergamumas šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Visagino, Marijampolės ir Vilniaus miesto savivaldybės peržengė epideminį daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų slenkstį, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi.

Dėl gripo į ligonines praėjusią savaitę buvo paguldyti 26 asmenys: 15 vaikų, du asmenys, priklausantys 18-64 metų amžiaus grupei, ir devyni vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

Mirčių nuo koronaviruso ir gripo nefiksuota.

NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo duomenimis, Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje kvėpavimo takų infekcijų aktyvumas mažėja, tačiau kai kuriose šalyse gripo aktyvumas išlieka padidėjęs.

Anot NVSC, gripo sezonas baigsis gegužės viduryje.

Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 42 žmonės: 25 vaikai trys 18–64 metų amžiaus grupei priklausantys žmonės ir 14 senjorų. Mirties nuo gripo ar COVID-19 atvejų praėjusią savaitę neužregistruota.

Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Gripo sezonas, NVSC teigimu, baigsis gegužės viduryje.

Jo duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga mažėja penkta savaitė iš eilės.

Kovo 11–17 dienos sergamumo šiomis ligomis rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminio sergamumo lygio, tai yra 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos, kaip ir savaitę prieš tai, neperžengė nė viena savivaldybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyta 30 asmenų: 16 vaikų, du asmenys, priklausantys 18–64 metų grupei, 12 vyresnių nei 65 metai ir viena nėščioji. Intensyviosios terapijos skyriuose gydyti du asmenys, iš jų vienas vaikas.

NVSC duomenimis, užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai – Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Asmenys priklausė 70–79 metų ir 60–69 metų grupėms, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo, turėjo lėtinių ligų.

Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 25 žmonės. Panašus mirčių skaičius (26 mirtys) registruotas tik 2018–2019 metais.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo COVID-19 praėjusią savaitę taip pat mirė du žmonės.

Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą peržengė Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybės.

9-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 73 asmenys: 35 vaikai (0–17 m.), 10 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei, ir 28 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys (visi vyresni nei 18 m.).

Skelbiama, kad vasario 26–kovo 3 dienomis užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis (Šiaulių apskrityje). Anot NVSC, asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo bei turėjo lėtinių ligų. Iš viso šį sezoną užfiksuota 20 mirties nuo gripo atvejų, 2022–2023 m. gripo sezonu – 21.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 8-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 169 ėminiai, iš kurių 88-uose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 13-oje – respiracinis sincitinis virusas (RSV) ir 6-iuose – B tipo gripo virusas.

„Kalbant apie peršalimą, nepastebime, kad srautas mažėtų. Serga pakankamai daug žmonių“, – kalbėjo vaistininkas Vygintas Milašius.

„Nė vienas susirgimas, kaip ir peršalimas neatsiranda iš bet kur. 90 proc. susirgimų sukelia virusai, bet mes vadiname peršalimu“, – teigė Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič.

Būtent inhaliacijos, anot specialistų, ne visada įvertinamos, kaip efektyvi priemonė, kuri gali padėti greičiau sveikti, ypač praradus balsą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dažniausiai ūminis, virusinis susirgimas pakeičia balsą ir kosulys būna specifinis. Jeigu susirgus būna kosulys ar laringitas, tada reikėtų daryti inhaliacijas. Jos – pagalbinė priemonė, kad atsikosėtume ar atsistatytume balso stygas, kvėpavimo takų gleivinę“, – sakė vaistininkas Rimvydas Blynas.

Specialistai praneša, kas gali laukti, kai procedūras pacientai atlieka namuose ir neretai namų sąlygomis.

„Tas vadinamas puodas karšto vandens, kvėpavimas eteriniais aliejais, atsiranda nusideginimo rizika“, – teigė V. Milašius.

„To nerekomenduojama daryti, kai kūno temperatūra siekia daugiau nei 37,5 laipsnius, kada žmogus blogai jaučiasi. Jeigu tai – sausas kosulys, tai soda, kuri populiari, gali dar labiau išsausinti gleivinę“, – patarė Šeškinės poliklinikos šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.

Taip prisikvėpavus, vieną ligą akimirksniu gali pakeisti kita.

„Gali nuplikyti kvėpavimo takus ir paūminti uždegimą“, – sakė M. Puzelevič.

Būna, kad nuplikoma ir veido oda, pavyzdžiui, M. Puzelevič sakė, kad tokių pacientų per sezoną sulaukia kaskart.

Tas vadinamas puodas karšto vandens, kvėpavimas eteriniais aliejais, atsiranda nusideginimo rizika.

„Būna, žinokite, tikrai būna, ypač maži vaikiukai. Dažniausiai jie patenka jau į stacionarą, ne į polikliniką“, – nurodė M. Puzelevič.

Specialistai norėtų, kad pacientai naudotųsi specialiais inhaliatoriais. Deja, jie nepigūs, nekompensuojami.

„Šilti garai gali padidinti paburkimą, paūminti uždegimą. Inhaliatoriai turi vėsius garus, o jie mažina paburkimą ir lengvina simptomus“, – aiškino M. Puzelevič.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į patalpų drėgmę. Pasakė, kokia šildymo sezonu yra idealiausia.

„Palaikyti 40-60 proc. drėgmę“, – sakė R. Blynas.

N. Šertvytienė teigė, kad persirgus gripu, kaip ir COVID-19, gali prireikti reabilitacijos, o panašios inhaliacijos gali būti skiriamos poliklinikose. Tereikia patekti pas reabilitologą, jis įvertina, kokia jūsų būklė ir skiria gydymą.

Viešus pasirodymus 87-erių metų popiežius dėl tos pačios priežasties buvo atšaukęs ir šeštadienį, tačiau sekmadienį jis, kaip įprasta, pasirodė „Viešpaties angelo“ maldai.

„Lengvi gripo simptomai išlieka, nekarščiuojama. Tačiau atsargumo sumetimais šio ryto audiencijos atšaukiamos“, – sakoma Vatikano pirmadienio pareiškime.

Popiežius Pranciškus, kuriam jaunystėje dėl ligos buvo pašalinta vieno plaučio dalis, gruodį dėl gripo simptomų buvo priverstas atšaukti vizitą į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą Dubajuje klimato kaitos klausimais COP28.

2013 metais Katalikų Bažnyčios vadovu tapęs argentinietis pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų – nuo kelių ir klubų skausmų iki gaubtinės žarnos uždegimo ir birželį atliktos išvaržos operacijos.

Kaip sau padėti, o ne pakenkti patarė vaistininkė Virgilija Bečelytė.

– Ar šiuo metu nuperkama daug nereceptinių vaistų nuo peršalimo, uždegimų? 

– Toks sezonas, kad tiek receptinių, tiek nereceptinių preparatų pardavimai yra tikrai išaugę. Tai – natūralu, nes labai daug kas skundžiasi viršutinių kvėpavimo takų negalavimais.

– Kaip sau nepakenkti vartojant įvairius nereceptinius vaistus? 

– Pirmoji taisyklė – skaityti anotaciją. Dažnai pastebiu, kad perkant vieną ar kitą preparatą, vieno gamintojo būna perkamos tabletės nuo peršalimo, o kito – karštas gėrimas, nors jų sudėtis – identiška. Todėl yra pavojus perdozuoti tiek paracetamolį, tiek pseudoefedrino hidrochloridą, o pastarasis gali iššaukti širdies ritmo sutrikimus. Jeigu ko nors nežinote – būtinai konsultuokitės su vaistininku. Galite ir paskambinti į vaistinę. Svarbiausia, visada skaityti anotaciją. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dar galime sau pakenkti gydydamiesi namuose ar vartodami tas „liaudiškas“ priemones?

– Iš tikrųjų liaudiškos priemonės – populiarios, bet reikia atkreipti dėmesį: jeigu česnakas netinka, dirgina skrandį, tai jo geriau nevartoti. Tuo labiau nebandyti kišti į nosį, nes išdeginsit nosies gleivinę. Jokiu būdu neskalaukite gerklės druskos tirpalu, kurį pasigaminote namuose – vietoj naudos bus tik žala.

Kaip įveikti ligas gydantis namuose, pasakojo vaistininkė Elvyra Ramaškienė. 

– Kokius simptomus jausdami ateina gyventojai?

– Dažniausiai – slogą, gerklės skausmą ir kosulį. Vienas kitas skundžiasi aukšta temperatūra. 

Svarbiausia, visada skaityti anotaciją.

– Ar gydantis namuose galima vartoti pernai metais pirktus vaistus?

– Reikia pasirinkti vaistus, kurie veikia būtent tuos jaučiamus paciento simptomus. Žinoma, galima atsirinkti iš tų vaistų, kuriuos turėjote pernai. Svarbiausia, pasižiūrėti galiojimo terminą ir kokia tų vaistų sudėtis. Jeigu žmogus ir karščiuoja, ir sloguoja, ir sausai kosėja, be abejo, tinka visi tie sudėtiniai vaistai, kurie malšina tuos simptomus. Jeigu tik karščiuoja, galima naudoti tik karščiavimui mažinti skirtus preparatus. Jeigu labai stipri sloga, galima naudoti skirtus tik slogai stabdyti. Kiekvienam pagal simptomus reiktų atsirinkti medikamentus.

– Ar tokiais vaistais gali gydytis visa šeima?

– Tokie vaistai, kurie skirti gydyti arba slopinti peršalimo simptomus, tinka ne visiems, ne visų amžių grupėms. Yra vaistai, kurie tinka tik vaikams nuo dvylikos metų, arba tik suaugusiems. Dar reikia atsižvelgt į tai, jeigu žmogus vyresnis ir turi aukštą kraujospūdį. Jam irgi ne visi vaistai tinka. Čia jau reikėtų viską paskaityti informaciniame lapelyje, ten tikrai viskas surašyta. 

– Kada jau kreiptis pas gydytoją? Nebedelsti ir nebandyti sau padėti namuose?

– Nereceptiniai preparatai vartojami dvi-tris dienas. Tada tie simptomai praeina arba lieka vienas kitas. Vėlgi, reikia pasižiūrėti, kas tiksliai vyksta ir ar galima toliau gydytis namuose. Jeigu staiga vėl pakilo temperatūra, simptomai nelengvėja ir nepraeina per tris dienas, tada jau kreipiamės į gydytoją.

NVSC duomenimis, vasario 12–18 dienomis sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodiklis fiksuotas Utenos, o didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis fiksuotas 14 savivaldybių. Pasak NVSC, nors prieš savaitę tokių savivaldybių buvo 35, iki šiol nė viena jų epidemijos nėra paskelbusi. 

Taip pat pranešama, kad praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 126 asmenys: 58 vaikai, 14 asmenų, priklausančių 18–64 metų amžiaus grupei, ir 54 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių vienas vaikas. 

Be to, užregistruoti keturi mirties nuo gripo atvejai. Vienas asmuo priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, kiti trys priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Visi turėjo lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų.