Apsauga vieno vizito metu

Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2023–2024 m. gripo sezonas, truksiantis iki kitų metų 20-osios savaitės, t. y. gegužės. Viso gripo sezono metu bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų.

„Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Kauno mieste 38-ąją savaitę buvo pakilimas iki 1 192,95, o jau spalio pirmą savaitę rodmuo 100 tūkst. gyventojų sumažėjo iki 1 025-ių.  Susirgimų padaugėjimą, tikėtina, lėmė tai, kad mokiniai grįžo į mokyklas, turėjo daug kontaktų, paskui, grįžę namo, kontaktavo su tėveliais. Galimai tai ir lėmė trečią rugsėjo savaitę fiksuotą susirgimų skaičiaus padidėjimą“, – sako Kauno miesto poliklinikos Infekcijų kontrolės tarnybos vedėja Danutė Golubevienė.

Gydytoja neabejoja, kad vasariškas rugsėjo oras turėjo įtakos, jog ligos nepradėjo plisti, žmonės daug laiko leido gamtoje, mėgavosi gamtos teikiamais malonumais, gaudė paskutines besibaigiančio šiltojo sezono akimirkas. Tačiau orai kinta, kartu – ir sergamumas užkrečiamosiomis ligomis.

Efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir COVID-19 ligos, yra skiepai, todėl žmonės raginami konsultuotis su šeimos gydytojais ir apsvarstyti būtinybę pasiskiepyti nuo šių ligų. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo abiejų ligų vieno vizito pas gydytoją metu.

Kauno miesto poliklinikoje jau dvi savaites gyventojai skiepijami nuo gripo, o praėjusią savaitę pradėti skiepyti nuo COVID-19 ligos. „Jei pacientai yra prisirašę prie mūsų gydymo įstaigos, vienu metu gali pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 ligos. Neprisirašiusius pacientus skiepijame tik nuo COVID-19 ligos. Ši vakcina visiems socialiai draustiems asmenims nuo penkerių metų amžiaus yra nemokama“, – tęsia Kauno miesto poliklinikos Infekcijų kontrolės tarnybos vedėja.

Patogu: Kauno miesto poliklinikoje rekomenduojama vieno vizito metu pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 ligos. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gyventojų susidomėjimas auga

Lietuvoje sergamumo gripu ir kitomis sezoninėmis ligomis padidėjimas paprastai pastebimas vėliau rudenį ir žiemą. Vienintelė veiksminga profilaktika – vakcinacija, todėl skiepytis reikėtų artėjant šaltajam sezonui, be to, skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais.

„Skiepytis abiem vakcinomis rekomenduoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras. Mūsų medikai, šeimos gydytojai, slaugytojai skatina gyventojus pasiskiepyti. Mes visi dirbame dėl pacientų, dėl poliklinikos darbuotojų. Mūsų visų bendras tikslas, kad būtume sveiki“, – neabejotiną skiepų naudą pabrėžia gydytoja D. Golubevienė.

Gripas pavojingas ne pats savaime, bet dėl galimų komplikacijų. Tai viena dažniausių ligų, pasiekiančių epidemijos mastą. Skaičiuojama, kad kasmet gripu serga 5–10 proc. gyventojų, tačiau išvengti šios ligos ir jos komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito ir t. t. – galima pasiskiepijus.

„Visų vakcinų tikslas – apsaugoti nuo galimų komplikacijų, nes tiek gripas, tie COVID-19 liga labai sunkina žmogaus gyvenimą.  Vakcinacija, galimomis komplikacijomis žmonės dabar jau ir patys pakankamai domisi, ieško informacijos, pagrįstos klinikiniais tyrimais. Baimė po pandemijos, kai dėl COVID-19 ligos daug žmonių mirė, sustiprino susidomėjimą šia vakcina ir gyventojai dar aktyviau skiepijosi, kad išvengtų komplikacijų“, – Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė, šeimos gydytoja Iveta Dubrova pastebi, kad COVID-19 vakcina ypač domisi vyresnio amžiaus poliklinikos pacientai.

Nekelia abejonių

Kai nesi pasiskiepijęs nuo gripo, o mieste jau būna paskelbta šios ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemija, kiekvienas negalavimas kelia nerimą. „Keletą metų dirbdama šeimos gydytoja pastebiu aktyvų domėjimąsi gripo vakcinacija. Vakcinų užsisakome vis daugiau, nes kiekvienais metais jos pritrūkstame. Tai rodo, kad atsiranda vis daugiau norinčių pasiskiepyti“, – besikeičiantį visuomenės požiūrį į skiepus mini šeimos gydytoja I. Dubrova.

Gera mityba, poilsis yra vieni svarbiausių veiksnių, kad imunitetas nenusilptų.

Šeimos gydytoja atkreipė dėmesį, kad vaikų vakcinacija nuo gripo įsibėgėja, bet dėl COVID-19 vakcinos tėveliai atsargesni, didelio susidomėjimo ja kol kas nestebima. „Sveikiems asmenims COVID-19 liga nesukelia sunkių komplikacijų, bet sergantiems šalutinėmis lėtinėmis ligomis – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – verta pasvarstyti apie vakcinaciją. Geriausiai gali patarti gydantis gydytojas – taip bus lengviau rasti kompromisą“, – pataria gydytoja I. Dubrova.

Jau keletą metų iš eilės pacientai vakcinuojami ta pačia keturvalente vakcina „Influvac Tetra“, kuri yra patvirtinta Pasaulio sveikatos organizacijos. Į šios vakcinos sudėtį įeina gripo potipiai, labiausiai vyraujantys populiacijoje. Vieno vizito metu Kauno miesto poliklinikoje galima pasiskiepyti ir adaptuota COVID-19 vakcina. Ji yra pirminės „Pfizer“ vakcinos tęsinys. Šios adaptuotos vakcinos išskirtinumas – nebereikia kelių vakcinos dozių, pakanka vienos. Net jei praėjusiais metais žmogus buvo skiepytas, sirgo COVID-19 liga ar nesirgo, vis tiek rekomenduojama viena vakcinos dozė.

Rūpinimasis pacientais

Pacientų patogumui Kauno miesto poliklinika rekomenduoja iš anksto registruotis vakcinuotis. „Mums tai palengvina darbo organizavimą, nes galime numatyti norinčių pasiskiepyti srautus. Užsiregistruoti galima poliklinikos registratūroje arba paskambinti Kauno miesto poliklinikos telefonais“, – rekomenduoja gydytojos.

Jos primena, kad COVID-19 vakcina yra nemokama visiems draustiems asmenims nuo penkerių metų amžiaus, o nemokami gripo skiepai priklauso gyventojams pagal sveikatos ministro paskelbtas rizikos grupes: vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, nėščioms moterims, medicinos darbuotojams, rizikos grupės žmonėms, gyvenantiems slaugos namuose.

„Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis savo imunitetu. Gera mityba, poilsis yra vieni svarbiausių veiksnių, kad imunitetas nenusilptų. Kol kas dar orai leidžia ir gamtoje pabūti, todėl nereikėtų pamiršti pasivaikščiojimų miške ar parke“, – primena šeimos gydytoja I. Dubrova.

Kauno miesto poliklinikos Infekcijų kontrolės tarnybos vedėja D. Golubevienė taip pat ragina nepamiršti prevencijos prasidėjus užkrečiamųjų ligų sezonui: „Reguliariai ir tinkamai plauti ir dezinfekuoti rankas, vėdinti patalpas ir valyti drėgnu būdu, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – būtinai užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose, nešvariomis rankomis neliesti nosies ir burnos.“

Jo duomenimis, praėjusią savaitę fiksuoti 32 gripo atvejai, kai savaite anksčiau – 49. Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis 100 tūkst. gyventojų siekė 988,5, o savaite anksčiau – 1083,1 atvejo.

Spalio 2–8 dienomis mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Pirmąją 2023–2024 metų gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje nesigydė nė vienas asmuo.

Gripo sezonas prasidėjo pernai spalį ir tęsėsi iki gegužės vidurio.

„Nuo šiol nebebus kiekvieną savaitę pranešama apie per savaitę susirgusių asmenų skaičių, tačiau sergamumas ir toliau bus analizuojamas bei informacija teikiama tik pagal poreikį“, – nurodoma pranešime.

NVSC duomenimis, sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga paskutinę sezono savaitę sumažėjo. Bendras sergamumo rodiklis siekė 556,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Savaite anksčiau jis buvo šiek tiek didesnis – 561,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo užfiksuoti: Kaune – 833,80 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kėdainių rajono savivaldybėje – 825,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kazlų Rūdoje – 796,09  atvejo 100 tūkst. gyventojų,

Į ligonines dėl gripo buvo paguldyti keturi asmenys, iš kurių – du vaikai, taip pat užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai. Mirusieji priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų grupei, buvo neskiepyti ir turėjo kitų gretutinių ligų.

Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 20 mirties nuo gripo atvejų.

„NVSC vertinimu, dėl sumažėjusio gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų aktyvumo visuomenėje COVID-19 pandemijos laikotarpiu, didėjo imuniteto neturinčių asmenų skaičius, todėl šį sezoną gripas plito aktyviau: sergamumo pakilimas prasidėjo anksčiau ir sukėlė didesnę sergamumo bangą lyginant su ankstesniais (iki pandemijos) sezonais“, – rašoma pranešime.

Tokia epidemiologinė situacija, anot specialistų, buvo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

„Atkreipiame dėmesį, kad ankstesniais gripo sezonais didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) būdavo fiksuojamas sausio–vasario mėnesiais. Šį sezoną sergamumo rodikliai tiek sausį, tiek vasarį – mažesni nei gruodį“, – nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyv., o dar savaitę anksčiau buvo 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pasak NVSC, lyginant sausio 30 – vasario 5 dienų sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su sausio 23–29 dienų duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius ūgtelėjo.

Praėjusią savaitę buvo užfiksuoti 798 gripo atvejai, kai savaitę anksčiau jų buvo 969, COVID-19 atvejų buvo per 1,9 tūkst. (1,7 tūkst. savaitę anksčiau), taip pat nustatyta daugiau nei 18,4 tūkst. ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų – maždaug tiek pat, kiek ir savaitę anksčiau.

Penktąją šių metų savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Telšių apskrityje, didžiausias išliko – Kauno apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 26 asmenys, iš jų 24 – vaikai. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi du 2–17 metų amžiaus asmenys.

Sausio 30 – vasario 5 dienomis mirties nuo gripo atvejų neužfiksuota, iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 13 žmonių.

Prieš kelias savaites Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė patvirtino, kad ugdymo įstaigose susirgimų skaičiai buvo išaugę – sirgo tiek mokiniai, tiek pedagogai. Kelios mokyklos dėl didelio vaikų sergamumo mokymą organizuoja nuotoliniu būdu.

Šiuo metu, nors dėl ligų į ugdymo įstaigas neatvyko nemažas procentas mokinių, atkreipiamas dėmesys, kad sergamumas vis dėlto šiek tiek sumažėjo.

Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, nuo kurios apsisaugoti padeda skiepai.

"Sergamumo tarp mokinių skaičius Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai pradėjo fiksuoti nuo gruodžio 13 d. Tą dieną į bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas dėl ligos neatvyko 22 proc. mokinių, o į ikimokyklinio ugdymo įstaigas – 38 proc. Gruodžio 19 d. duomenimis, į bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas dėl ligos neatvyko 17,4 proc. mokinių, o į ikimokyklinio ugdymo įstaigas – 34,7 proc. Tai rodo, kad sergamumas šiek tiek mažėja", – teigė J. Grubliauskienė.

Specialistai primena, kad gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, nuo kurios apsisaugoti padeda skiepai.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Elvinos Juknienės, skaičiai nedžiugina.

"Praėjusią savaitę (gruodžio 12–18 d.) Klaipėdoje sergančiųjų gripu ir ŪVKTI buvo užfiksuota šį gripo sezoną daugiausiai, t. y. 3 194 atvejai per savaitę, iš jų 45 proc. sudarė vaikai (1 428 atvejai). Lyginant su prieš tai buvusia savaite, gripo ir ŪVKTI atvejų Klaipėdoje padaugėjo nežymiai (nuo 3 160 atvejų iki 3 194 atvejų per savaitę)", – pasakojo E. Juknienė.

Ji taip pat patvirtino, kad minėtomis dienomis per 2022–2023 m. gripo sezoną Klaipėdoje sergančiųjų gripu buvo užfiksuota daugiausia – 531 atvejis per savaitę, iš jų 40 proc. sudarė vaikai (211 atvejų per savaitę).

Lyginant su prieš tai buvusia savaite, gripo atvejų padaugėjo 1,6 karto (nuo 342 atvejų iki 531 atvejo per savaitę).

Jis tęsis iki 2023 metų gegužės mėnesio.

Pasak NVSC, šiuo laikotarpiu centro specialistai stebi sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), hospitalizacijos rodiklius, vertina sergamumo dinamiką, ir, atsižvelgdami į tai, siūlo savivaldybėms skelbti epidemijas, taikyti kitas užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.

Gripo sezono metu kiekvieną savaitę skelbiami Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai. Šiuos pranešimus NVSC pradės skelbti nuo spalio 10 dienos.

Praėjusį gripo sezoną Lietuvoje buvo užregistruoti 6 032 gripo atvejai ir apie 560 tūkst. ŪVKTI atvejų. Daugiausia jų buvo užfiksuota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Utenos apskrityse.

Anot NVSC, šalies ligoninėse gydėsi 345 asmenys, mirties atvejų nuo gripo fiksuota nebuvo.

NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas Giedrės Aleksienės teigimu, prasidėjus gripo sezonui dėl saugumo svarbu, jog skiepytųsi rizikos grupėms priklausantys asmenys.

„Labai svarbu paskiepyti rizikos grupėms priklausančius asmenis, kuriems gripo infekcija yra ypač pavojinga dėl galimų komplikacijų, sunkių ligos formų, hospitalizacijos ar net mirties“, – pranešime cituojama ji.

Labai svarbu paskiepyti rizikos grupėms priklausančius asmenis, kuriems gripo infekcija yra ypač pavojinga.

Šiemet gydymo įstaigos galės įskiepyti daugiau nei 201 tūkst. gripo vakcinos dozių. Centro teigimu, rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai, kiti asmenys tai gali padaryti savo ar darbdavio lėšomis.

Rizikos grupėms priklauso 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose.

Taip pat sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

NVSC duomenimis, gegužės 9–15 dienomis sergančiųjų tiek ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tiek gripu, dar sumažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 46 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę, gegužės 2–8 dienomis, 48,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Didžiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę užfiksuotas Alytaus apskrityje, mažiausias – Telšių apskrityje.

NVSC duomenimis, gegužės 9–15 dienomis gripu sirgo 203 asmenys, gegužės pradžioje gripas diagnozuotas 332 Lietuvos gyventojams.

NVSC duomenimis, per savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo nuo 54,9 iki 51,7atvejo 10 tūkst. gyventojų, mažiau žmonių gydėsi ligoninėse.

Antra savaitė iš eilės didžiausias sergamumo rodiklis išlieka Panevėžio apskrityje, mažiausias – Utenos apskrityje.

Kaip pranešė NVSC, praėjusią savaitę gripu sirgo 537 asmenys, o dar savaitę anksčiau gripas buvo diagnozuotas 934 Lietuvos gyventojams.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gydėsi 33 asmenys, iš jų 29 vaikai, o savaitę anksčiau dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 43 asmenys, iš jų 39 vaikai.

2021 metais tuo pačiu metu bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKT rodiklis buvo 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, šiemet tą pačią metų savaitę – du kartus didesnis – 51,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis per savaitę taip pat padidėjo: praėjusią savaitę jis siekė 58,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, kai pirmąją lapkričio savaitę – 53,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Prieš metus sergamumo rodiklis buvo 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lapkričio 22–28 dienomis mažiausias sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Šį sezoną dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo.