Lietuvoje infliacija siekė 1,6 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (7,6 proc.), toliau rikiavosi Rumunija (7 proc.) ir Slovakija (6,6 proc.).

Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,4 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Valandinės elektros kainos gruodį Baltijos šalyse svyravo nuo -0,72 Eur/MWh iki 332,00 Eur/MWh.

„Paskutinį praėjusių metų mėnesį Baltijos šalyse elektros kainos mažėjo sparčiau. Tai lėmė  intensyvesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių regione. Nors gruodį pagamintos elektros kiekis saulės jėgainėse sumažėjo 51 proc., palyginti su lapkričio duomenimis, tačiau jį kompensavo 31 proc. didesnė elektros gamyba hidroelektrinėse, taip pat 35 proc. išaugusi  vėjo energijos gamyba. Be to, kainos mažėjo ir kitose produktų rinkose“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Pasak jo, gruodį dėl atvėsusių orų Baltijos regione padidėjusi elektros paklausa kainai didelės įtakos nedarė, nes augimas nebuvo itin didelis – 7 proc., palyginti su lapkričiu, ir 2 proc., palyginti su ankstesnių metų gruodžiu.

Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gruodį šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 23,9 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina gruodį mažėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 72,42 Eur/MWh.

Anot M. Gigos, nuosaikesnį kainų mažėjimą „Nord Pool“ regione gruodį daugiausiai lėmė atvėsusi oro temperatūra, dėl ko Šiaurės šalių elektros sąnaudos išaugo 10 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, arba 6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. 

Svarbu nepamiršti, kad didmeninė elektros kaina yra nuolat kintantis dydis, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai (...)

 

Be to, Šiaurės šalių hidrorezervuarų užpildymo lygis išlaikė ankstesnio mėnesio neigiamą tendenciją ir sumažėjo dar 5 proc., palyginti su lapkričiu, o bendras lygis pasiekė 9 proc. žemiau normos.  Situaciją švelnino tik didesnė elektros gamyba vėjo jėgainėse, kuri gruodį Šiaurės šalyse, palyginti su lapkričiu, išaugo 11 proc.

Lietuvoje augo ir vartojimas, ir gamyba

Gruodžio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2605 GWh. Lyginant su  lapkričio mėnesiu jos padidėjo 7 proc. ir buvo 2 proc. didesnės nei 2022 m. gruodį. Lietuvoje elektros vartojimas augo 1 proc., palyginti su ankstesnių metų gruodžiu, ir siekė 1135 GWh. Latvijoje augo 4 proc., iki 636 GWh, Estijoje – 3 proc., iki 834 GWh.

Baltijos šalių bendras pagamintas elektros energijos kiekis padidėjo 23 proc, palyginti su lapkričio duomenimis, ir pasiekė 1629 GWh. Lietuvoje elektros gamyba augo 35 proc. ir pasiekė 602 GWh., Latvijoje buvo pagaminta 576 GWh elektros energijos arba 20 proc. daugiau nei mėnesį prieš tai. Estijoje gamyba siekė 451 GWh, o tai 14 proc. daugiau nei lapkritį.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 63 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 53 proc., Latvijoje – 91 proc., Estijoje – 54 proc.

Vidutinė kaina – daugiau nei dvigubai mažesnė

2023 m. didmeninės kainos vidurkis Lietuvoje siekė 94,44 Eur/MWh ir buvo daugiau nei dvigubai mažesnis, lyginant su 2022-aisiais, kuomet jis siekė 230,34 Eur/MWh. Brangiausias 2023 metų mėnuo buvo rugsėjis, didmeninės kainos vidurkis tuomet siekė 117,28 Eur/ MWh, o pigiausias – balandis, 67,27 Eur/ MWh.

„Svarbu nepamiršti, kad didmeninė elektros kaina yra nuolat kintantis dydis, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai: nuo vartojimo netolygumų, iki sezoniškumo ir oro sąlygų. Todėl didmeninės kainos vidurkis nėra tiesiogiai proporcingas galutinei kainai, kurią už elektrą moka vartotojai“, – aiškino M. Giga. 

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, jeigu 2022 m. dauguma elektros vartotojų pirmenybę teikė kitiems kriterijams, tai 2023 m. pagrindiniu prioritetu renkantis elektros tiekėją buvo kaina. Kaip skelbiama agentūros apžvalgoje, 2023 m. mažiausią fiksuotos kainos tarifą dažniausiai siūlė „Elektrum Lietuva“.

„Siūlydami konkurencingas kainas praėjusiais metais pritraukėme daugiau nei 80 tūkst. naujų vartotojų, daugiausiai iš visų nepriklausomų elektros tiekėjų. Rinkos plėtra ir geriausių sprendimų paieška klientams bus mūsų prioritetu ir šiemet“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas. 

„Nors atmintyje paskutinysis praėjusių metų mėnuo įstrigo kaip itin žiemiškas, pasižymėjęs medžius varčiusiomis audromis ir giliomis sniego pusnimis, lyginant su 2022 metų gruodžiu jis buvo 2,2°C šiltesnis. Vidutinė lauko oro temperatūra praėjusį mėnesį uostamiestyje siekė 1,5°C šilumos. Taip pat 2023 m. gruodį šilumos kaina AB „Klaipėdos energija“ klientams buvo 22 proc. mažesnė nei praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Šios priežastys lėmė, kad mūsų klientams sąskaitos už gruodžio paslaugas bus apie 30 proc. mažesnės“, – teigė Rolandas Baltuonis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pagal energetikų turimą statistiką, už 2023 m. gruodžio mėnesį 60 m² buto šildymas Klaipėdoje ar Gargžduose gyventojams vidutiniškai kainuos 65 eurus, kai pernai teko mokėti 93 eurus (sumos be PVM).

Be abejo, sąskaitos gyvenantiems naujuose, renovuotuose ir nerenovuotuose namuose bus skirtingos.

Taupiausi centralizuotos šilumos vartotojai gyvena renovuotuose namuose. Klaipėdoje už vieno kvadratinio metro apšildymą gruodį jiems teks mokėti tik 69 centus.

Gyvenantys naujos statybos namuose mokės 71 centą, o nerenovuotų namų savininkams kvadratinio metro apšildymas kainuos net 1,2 euro.

Taupesniam šilumos vartojimui įtakos turi ir modernus šilumos punktas. Gruodį vidutinis šilumos suvartojimas namuose, kur yra modernizuoti šilumos punktai (nepriklausoma sistema) buvo apie 10 proc. mažesnis nei namuose, kuriuose yra seni šilumos punktai.

„Sąskaitos dydį lemia ne tik oras lauke ar mūsų patiekiamos šilumos kaina. Esant toms pačioms sąlygoms sandarūs namai suvartoja dvigubai mažiau šilumos už nesandarius, nerenovuotus pastatus. Tad geriausias būdas taupyti ir mažinti įtaką planetos klimatui – rūpintis savo pastatų, šilumos punktų atnaujinimu“, – konstatavo R. Baltuonis.

Iki šiol mažiausiai saulėtu gruodžiu mūsų šalyje buvo tituluojamas 2018 m. gruodis (9,9 val.).

Taip pat, anot tarnybos, buvo pasiekti nauji gruodžio mėnesio saulės spindėjimo trukmės minimalios sumos rekordai trijose meteorologijos stotyse:

• Varėnoje, kur saulė švietė vos 2,4 val. (buvęs rekordas fiksuotas 2000 m. 5,1 val.);

• Vilniuje – 2,9 val. (buvęs rekordas 3,8 val., 2018 m.);

• Kybartuose – 8,7 val. (buvęs rekordas 15,5 val., 2018 m.);

Nidoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Utenoje, Dūkšte ir Dotnuvoje nedaug trūko iki antirekordo, kadangi 2023 m. gruodis šiose vietovėse buvo antras pagal mažiausią saulės spindėjimo trukmę nuo pat tokių stebėjimų pradžios. Tuo tarpu, Biržuose ir Lazdijuose fiksuotas trečias mažiausiai saulėtas gruodis, Šiauliuose – ketvirtas, o Kaune – penktas.

Žemėlapyje – saulės spindėjimo trukmė (val.) gruodžio mėnesį. Apvestose vietovėse buvo pasiekti vietinių meteorologijos stočių gruodžio mėn. antirekordai.

Be to, Varėnoje dar buvo fiksuotas ir visos šalies saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėnesio absoliutus minimumas. Naujasis antirekordas – 2,4 val. (Varėna, 2023 m. gruodis), o buvęs – 3 val. (Utena, 2018 m. gruodis).

Taip pat patikrinus visus metų mėnesius nuo praėjusio amžiaus vidurio tapo aišku, jog 2023 m. gruodis buvo mažiausiai saulėtas iš visų mėnesių. Prieš metus buvęs rekordiškai mažai saulėtas 2023 m. sausis (vidutinė saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje – 14,3 val.) buvo netgi truputį labiau saulėtas, lyginant su 2023 m. gruodžiu (8,7 val.).

Remiantis naujausiais orų modelių skaičiavimais, savaitgalį Lietuvoje turėtų būti daugiau pragiedrulių, todėl tikimybė pamatyti bent pro debesų plyšelius šviečiančią saulę padidės.

Gruodžio 4–7 d.:

– Privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.

– Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, nesilaikant Kelių eismo taisyklių 20 punkto), kontrolė.

Gruodžio 11–17 d. ir gruodžio 25–28 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai. Pirmoji priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs) bus vykdoma daugelyje Europos šalių, kadangi ji inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).

Gruodžio 18–21 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Gruodžio 22–23 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė. Daugiausia dėmesio skiriama tam, ar šie eismo dalyviai tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose naudoja matomumą gerinančias saugos priemones (atšvaitus, šviečiančius žibintus arba vilki ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais). Taip pat, ar dviratis, kuriuo važiuojama, turi tvarkingą stabdį, garso signalą, dviračio priekyje ir gale yra atitinkamai baltos ir raudonos šviesos žibintai, ar ant ratų stipinų iš abiejų šonų yra pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai.

Prevencinės priemonės vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirba viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu.

Atkreiptinas dėmesys: apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones (reidus).

Policija prašo visų eismo dalyvių būti drausmingiems, atsakingai elgtis kelyje, atsižvelgti į meteorologines ir važiavimo sąlygas. Saugodami save, rūpindamiesi kitais, galime kurti saugią aplinką mums visiems.

– Patogiai įsitaisykite, nes šiandien gausite labai sunkią užduotį – pakalbinti save. Ar tai jus trikdo?

– Prisipažinsiu, šiek tiek. Juk visada kalbinu labai žinomas asmenybes. Aš pati galbūt galėčiau dominti tik tą, kuris (kaip ir aš kadaise) labai trokšta dirbti televizijoje ir pamatyti jos kūrybinę virtuvę. Ką jam pasakyčiau? Kad ši veikla turi patikti, teikti malonumą, būti įdomi. Darbas televizijoje toli gražu nesibaigia 17 val. Kai dirbi su žmonėmis, niekada negali garantuoti, ar viskas eisis kaip per sviestą. Turi išmokti bendrauti, rasti priėjimą prie kiekvieno, taip pat – suorganizuoti laidų filmavimus, sugalvoti laidų anonsus, montuoti laidas, rašyti pranešimus spaudai ir daryti daugybę kitų dalykų.

– Ketveri metai – pakankamai laiko apšilti kojas klaidžiuose TV labirintuose. Ar televizija buvo sena svajonė?

– Esu kilusi iš nedidelio miestelio, Švenčionėlių. Nuo mažų dienų vedžiau laidas prieš veidrodį, tad televizija visada buvo mano siekiamybė. Dabartiniams moksleiviams yra kur kas daugiau galimybių pamatyti magišką TV virtuvę. Tarkime, visai neseniai filmavome laidą „Šeškinės 20“, ir mums reikėjo žiūrovų. Pasikvietėme vienos mokyklos moksleivius, kuriems dar aprodėme šios laidos filmavimo užkulisius. Aš tokių galimybių neturėjau. Baigusi gimnaziją persikrausčiau į Vilnių, studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete pramogų industriją. Po studijų man pasisekė įsidarbinti televizijoje. Puikiai atsimenu, kad dar gyvenant gimtajame mieste televizijos pasaulis atrodė tarsi nepasiekiama svajonė, bet įrodžiau sau, kad taip nėra. Gyvenime esu užsispyrusi, atkakli ir nuoširdi.

– Ištikimiausi muzikinio „2TV“ kanalo žiūrovai jau žino, kad kiekvieną ketvirtadienį 22 val. laukia susitikimas ne tik su jumis, bet ir su vis nauju pašnekovu – aktoriumi, politiku, nuomonės formuotoju ar pramogų pasaulio atstovu.

– Pagrindinis laidos tikslas – parodyti žmonėms kitą laidų, renginių, projektų ir koncertų pusę. Būtent tai, ko žiūrovai televizijos ekrane įprastai pamatyti negali. Taip pat pakalbinti įdomius žmones, kurie dalijasi savo gyvenimo patirtimi. Kartais laidoje kalbinu ir labai žinomas užsienio asmenybes. Štai visai neseniai rengiau interviu su Ukrainos politiku Oleksijumi Arestovyčiumi, atlikėjomis Jamala ir Minelli.

M. Maluškaitė./ Asm. archyvo nuotr. 

– Ar prieš tokius svarbius interviu nejaučiate baimės? Juk laisvą pokalbį riboja ir kalbos barjeras?

– Prisipažinsiu, tai patys baisiausi interviu, kuriuos iki šiol esu turėjusi (juokiasi). Be to, dar reikėjo angliškai kalbėti ir taip, kad pašnekovai suprastų. Kadangi esu greitakalbė, jau šnekindama lietuvių aktorius bijodavau, kad manęs nesupras. Visada prieš kameras stengiuosi tarti žodžius lėčiau, aiškiau ir raiškiau. Draugai net sako, kad tuomet mano balsas visiškai pasikeičia. Su Minelli susitikau Karklės festivalyje. Jamalos atvykau filmuoti į „Lietuvos balso“ užkulisius. Palaukiau, kol ji nulips nuo scenos ir patamsyje čiuptelėjau už rankos, kad mane pastebėtų. Vargšelė net krūptelėjo. Tačiau viskas baigėsi gerai: ji mane pasikvietė į savo kambariuką, kur ramiai pasišnekėjome. Tačiau su Ukrainos politiku O. Arestovyčiumi balsas labiausiai drebėjo, o viduje viskas kalatojosi, nors iš išorės ir nebuvo matyti. Žodžiu, ta baimė – įpročio reikalas. Darbo pradžioje irgi būdavo visko: bijodavau skambinti žinomiems lietuvių aktoriams ir siūlyti jiems kažką suvaidinti ar dalyvauti laidoje. Laikas ir įdirbis – geriausi mokytojai. Kitokių receptų aš neturiu. Žinau, kad jei labai jaudinuosi, vadinasi, viskas bus gerai. Tfu tfu tfu – kol kas dar viskas taip ir vyksta.

–  Ar prisiminus pirmuosius savo žingsnius televizijoje dažnai pasitaikydavo vadinamųjų kliurkų?

– Išbandžiusi praktiką kitose televizijose, dalyvavimą įvairiuose konkursuose, gavau progą atlikti praktiką prodiuserių įmonėje „Urbs TV“, ten ir pasilikau. Iš pradžių buvau žalia it vynuogė, bet greitai mokiausi, todėl įsiliejau tiek į darbus, tiek į draugišką kolektyvą. Klaidų pasitaiko ir dabar, bet klysti žmogiška. Būna, nuvažiuojame į vietą daryti interviu ir suprantame, kad mikrofonai nepaimti ar dar kas nors. Svarbiausia, kad iš klaidų būtų mokomasi.

– Prisiminkime ekstremalių išbandymų laidą „Išdrįsk“, kurioje keistus iššūkius vienas kitam dalijote drauge su Dangiu Cholinu. Kas smagiau – dirbti laidoje už kadro, būti laidos vedėja, o gal dalyve?

– Esu toks žmogus, kuriam įdomu viskas, nes, norint viską puikiai išmanyti, reikia pačiam užlipti visais tais laipteliais. Iš pradžių labiau domino užkulisinė laidų kūrimo dalis, tik vėliau susidomėjau jų vedimu, tiksliau – pagaliau pradėjau galvoti, kad vesti laidą galėtų pavykti ir man. „Išdrįsk“ buvo nuotaikingiausias projektas, nes niekada nežinojome, ką vienas kitam su kolega paruošime. Sykį man teko skristi sklandytuvu, ko pati padaryti tikrai nebūčiau drįsusi, – labai bijau aukščio. Kitą kartą jis man parinko Bebro kelią, kur pilna varlių. Jau geriau būtų gyvačių! Teko eiti per mišką, pelkynus, virves, kopėčias, tinklinį tunelį keturpėsčiai. Laimei, kad įkalbėjau Dangį iššūkį įveikti kartu, nors vis tiek baimės buvo pilnos kelnės. O jam? Jam buvau sugalvojusi ir kūno depiliaciją vašku, ir pūdytos silkės pietus, ir ant vandenlentės turėjo pirmąsyk stotis, ir prie stulpo Pole dance su aukštakulniais šokti. Atsisakyti? Galima, bet abiem garbės reikalas buvo dalyvauti. Ar kitais metais bus dar vienas laidos „Išdrįsk“ sezonas, palikime intrigą.

Nuo mažų dienų vedžiau laidas prieš veidrodį, tad televizija visada buvo mano siekiamybė.

– Su kokiomis laidomis, projektais žiūrovai gali sieti jūsų vardą dabar?

– Visais, kuriuos kuria „Urbs TV“. Tai ir serialai „Rimti reikalai“, „Monikai reikia meilės“, „Galiu rytoj“, „Muilodrama“. Kai kuriuose iš jų vaidinau epizodinius vaidmenis. Taip pat esu susijusi su laida „Šeškinės 20“ ir „2TV“ kanale – „Monikos užkulisiai“, „Merginos prie vairo“, „Atsakyk“, „Duok paskambinti“ ir kt., nes prie visų tenka bent šiek tiek prisidėti.

– Laidoje „Monikos užkulisiai“ su pašnekovais kalbatės apie tai, kas jų darbe dažniausiai lieka už kadro. Juk ten gali pasitaikyti ir labai pikantiškų detalių. Kaip įkalbate juos dalytis savo asmeninio gyvenimo užkulisiais?

– Esu empatiška. Filmavimuose pasitaiko visko, tačiau svarbiausia – nuoširdžiai domėtis žmogumi, nes tik tada gali tikėtis tokio pat atgalinio ryšio, atvirumo ir iš jo. Šioje laidoje turiu didžiulę prabangą: galiu kalbinti žmones, kurie man pačiai yra įdomūs. Tik mano tikslas nėra iškapstyti didžiausio purvo apie juos – čia ne politika ir ne rinkimai. Todėl, jeigu po laidos pašnekovas apsigalvoja, iškerpame. Vis dėlto turiu pasakyti, kad tokie atvejai labai reti.

– Pagal ką renkatės, kviečiate į laidą žmones? Ko reikia, kad jie atsivertų?

– Pagal tai, kas galėtų žiūrovams būti aktualu, įdomu ir naudinga. Galbūt žmogus siekia tapti aktoriumi, todėl kalbindama aktorius klausiu, ko reikia, kad ta svajonė išsipildytų. Prašau patarimų, kuriuos jis galėtų duoti jaunam žmogui, dar tik ieškančiam savo gyvenimo kelio. Tikiuosi, tokios išpažintys iš pirmų lūpų žiūrovui padeda priimti geriausią sprendimą.

Laidos „Monikos užkulisiai“ stop kadras. 

– Ar esate savikritiška? Ar pasižiūrite laidos įrašus internete? Ar viskas juose patinka?

– Žinoma, esu savikritiška: juk norisi viską daryti kiek įmanoma gerai, tobulėti. Iš pradžių žiūrėdavau savo laidas, bet dabar kartais tam pritrūksta laiko. Vis tiek nė viena laida nelieka be mano peržiūros, nes esu ne tik jos vedėja, bet ir redaktorė, tad tenka ir karpyti, ir montuoti.

– Bendraujate su įvairiausiais žmonėmis. Ar po darbo dar norisi šurmulio, o gal laisvą laiką jau leidžiate ramiau?

– Pastaruosius metus pastebiu, kad mieliau laiką leidžiu mažoje žmonių grupėje, nes filmavimai turbūt išsunkia visą energiją. Kartais darbas filmuojant kitas laidas gali priminti vakarėlį su ilgais pokalbiais, garsia muzika ir apšvietimo magija. Todėl kuo toliau, tuo mieliau laiką leidžiu namuose.

– Tobulas jūsų laisvalaikis, pomėgiai?

– Šiuo metu kažkokio konkretaus pomėgio neturiu. Dvylika metų šokau ir klasikinius, ir pramoginius šokius. Matyt, atsišokau. Šiuo metu mano laisvalaikis – tai arba mano darbas, arba laikas su artimiausiais žmonėmis. Esu filmų ir įvairiausių serialų maniakė, savaitgaliais visada stengiuosi aplankyti tėvelius Švenčionėliuose. Aišku, visada smagu išbandyti ką nors naujo, todėl šiais metais pradėjau lankyti jodinėjimo pamokas ir pirmą kartą stojausi ant vandenlentės. Buvo įdomu. Ar nekantriai laukiu kitos vasaros tik todėl, kad visa tai vėl išbandyčiau? Nemanau.

– Nuotraukoje jūsų glėbyje matau labai simpatišką Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielį. Mylite šunis?

– Dar gyvendama pas tėvus visada turėjau augintinių. Tai kokį katiną į namus parsinešdavau iš kaimynės, tai šunį. Kai apsigyvenome su draugu dviese, labai užsimaniau daugiau gyvybės namuose. Kadangi nusprendėme, kad vaikams dar per anksti, įkalbėjau Dainių įsigyti gyvūną. Iš pradžių mintis buvo pirkti katiną – Meino meškėną. Užsisakėme veislyne ir laukėme pilkos spalvos kačiuko. Ši spalva man be galo graži. Nesulaukėme. Kačiukai gimdavo visokių atspalvių, tik ne pilki. O Gizmo prieš trejus metus atsirado labai atsitiktinai. Nuvažiavome į Kauną jo tik pasižiūrėti. Dabar net sunku įsivaizduoti laisvalaikį be jo.

– Ar žiema – jūsų mėgstamas metų laikas? Gal jau gyvenate Kalėdų laukimu? Ką planuojate veikti per šias Kalėdas, Naujuosius?

– Žiema – magiškiausias metų laikas! Su tokiu savo požiūriu daugeliui atrodau kaip iš kitos planetos. Kai kiti šypsosi pavasarį su pirmais saulės spinduliais, man šypsenų maratonas prasideda su pirmu iškritusiu sniegu. Nors iš tikrųjų mėgstu visus metų laikus ir labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje juos turime tokius ryškius, skirtingus. Esu gimusi gruodį, artimųjų gimtadieniai taip pat žiemą, tad Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, lemputės, šerkšnas ant langų ir didelės sniego pusnys kieme, mandarinų kvapas ir jaukumas šeimos apsuptyje  – man kaip iš pasakos. Gruodis – pats jaukiausias mėnuo ir tikrai ne dėl dovanų, bet dėl paties jausmo, kurį jis man sukelia. Dar nuo vaikystės žiemos šventės mūsų šeimoje visada būdavo labai gražios. Tik su metais požiūris į jas labai pasikeitė. Dabar nėra nieko geriau, kai į namus susirenka visa šeima ir laiką leidžia kartu. Šiais metais susitarėme nekvaršinti sau galvų ir dovanų nedovanoti. Juk jeigu žinai, kad artimajam kažko reikia, gali nupirkti ir be progos. Man didžiausia dovana – šeima ir brangūs žmonės šalia. Šiuos Naujuosius pasitiksiu dar didesnėje žiemos pasakoje. Iškart po Kalėdų išvykstu pasisvečiuoti Norvegijoje.

– Kokia turėtų būti jūsų svajonių laida? Gal ateityje norėtumėte būti visažinė ir vesti „Žinias“?

– Žinios! Štai kodėl būtent sugalvojau sukti į televizijos pasaulį dar mokyklos laikais. Mane žavėjo ne tik vedėjos gražiu makiažu, bet ir tai, kaip jos trumpai ir aiškiai visai Lietuvai geba perteikti aktualiausią informaciją. O kur dar karštos, ką tik įvykusios naujienos, kai turi greitai, be didelio pasiruošimo pranešti žiūrovams kažką svarbaus. Turėjau galimybę su „Monikos užkulisių“ laida apsilankyti LNK žinių tarnyboje. Būtent tada ir supratau, kad vedėjas privalo turėti ne tik didelį žinių bagažą, bet ir visą dieną domėtis pasaulyje vykstančiais ir jau įvykusiais įvykiais – t. y. nuo pat ankstyvo ryto ruoštis vakaro eteriui. Kol nesusiduri su šios specialybės užkulisiais, labai lengva įsivaizduoti, kad vedėjas tik žmogus, kuris raiškiai perskaito jam kažkieno paruoštą tekstą. Realybė kitokia – tai daug pasiruošimo reikalaujantis darbas. Esu praktiškas žmogus, todėl mano svajonių laida turėtų mane išmokyti naujų, dar nepažintų dalykų, sykiu leistų pranešti žiūrovams kažką naujo. Tiesioginiame eteryje dirbusi dar nesu. Ar norėčiau? Žinoma, išeiti iš komforto zonos ne tik sveika, bet ir būtina.

Laidos „Monikos užkulisiai“ stop kadras. 

Tiesioginiame eteryje dar nesu dirbusi. Ar norėčiau? Žinoma, išeiti iš komforto zonos ne tik sveika, bet ir būtina.

– Dauguma žmonių su Naujaisiais metais sieja daug naujų planų. Gal esate viena iš jų?

– Naujųjų metų magija nustojau tikėti jau seniai. Juk nereikia laukti būtent sausio 1-osios, kad taptum geresniu žmogumi arba pradėtum  asmeninį verslą, kad numestum svorio ar užsiaugintum ilgus plaukus. Visus savo tikslus ir norus gali pradėti įgyvendinti čia ir dabar! Visai nesvarbu, ar tai rugpjūčio 5-oji, o gal balandžio 19-oji. Nereikia laukti jokių magiškų datų, juolab pirmadienio, nes tikroji magija slypi mumyse.

Monikos pasirinkimas vienu sakiniu:

Ryte kava ar arbata? Kava, nes labai skanus įprotis.

Automobilis ar motociklas? Automobilis, nors man labai patinka stebėti pravažiuojančius motociklus.

Audioknyga  ar popierinė knyga? Popierinė knyga, būtent dėl naujos knygos kvapo.

Cepelinai ar pica? Cepelinai! Čia net neturiu ką pridurti: juos tiesiog dievinu!

Vakaras SPA ar restorane? Vakaras itališkame restorane.

Televizorius ar radijas? Televizorius, nes juk dėl jo ir dirbu. Todėl turiu stebėti rezultatą.

Popsas ar klasika? Tiesiog negaliu išsirinkti, todėl abu.

Slidės ar vandenlentė? Esu bandžiusi tik pastarąją, tai ją ir renkuosi.

Kalėdų Senelis ar Velykų bobutė? Žinoma, Kalėdų Senelis ir žiemos laikas, nes kitaip ir būti negali.

Ilgi plaukai ar trumpas kirpimas? Ilgi plaukai, nes ko neturi, to visada norisi.

Tikra eglė namuose ar dirbtinė? Tikra eglė namuose vien dėl jos nostalgiško kvapo, tačiau Vilniuje dėl laiko stokos ir krintančių spygliukų renkuosi dirbtinę.

Balta ar juoda? Balta, nes juodos gyvenime ir taip gerokai per daug.

Kelnės ar sijonas? Kelnės, nes su pėdkelnėmis labai nepatogu, be to, jos greitai plyšta.

Šuo ar katinas? Anksčiau labai mylėjau katinus, bet įsigijusi Gizmo renkuosi šunį: negaliu jo išduoti.

Jūra ar ežeras? Ežeras. Jūra gražu, bet man, gamtos vaikui, ežerai primena gimtuosius namus.

Cukrus ar druska? Mėgstu saldumynus, bet jei negalėčiau pasisūdyti ryte košės, būtų labai neskanu.

Dangaus kūnai: saulė teka 8.24 val., leidžiasi 15.55 val. Dienos ilgumas 7.31 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 10.05 val., leidžiasi 16.32 val.

Vardadieniai:

Eimintas, Geisvinė, Gratas, Sabas

Datos:

1428 — laiške Vokiečių ordino magistrui Vytautas pirmą kartą atskleidė savo sumanymą karūnuotis Lietuvos karaliumi.

1918 — Lietuvos taryba nutarė atkurti Vilniaus universitetą ir patvirtino jo statutą (nutarimas nerealizuotas).

1941 — gimė režisierė Joana Danutė Keturakytė.

1996 — nauja komercinė radijo stotis „M1 Plius“ pradėjo transliacijas Lietuvai roko grupės „Pink Floyd“ kompozicija „The Wall“.

2000 — mirė habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Pranas Lazutka. Gimė 1917 m.

2015 — eidamas 85-uosius metus po ligos mirė ilgametis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius, poetas, prozininkas ir dramaturgas Antanas Žekas.

2019 — partizanui, Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai-Aušrai skirta 2019 metų Laisvės premija.

Gruodžio 5-oji pasaulio istorijoje:

1484 — Popiežius Inocentas VIII pradėjo persekioti ir bausti mirtimi visus, užsiimančius raganystėm, kerais bei burtais.

1791 — būdamas 35 metų mirė austrų kompozitorius Wolfgang Amadeus Mozart (Volfgangas Amadėjus Mocartas).

1812 — Napoleon Bonaparte (Napoleonas Bonapartas) paliko iš Rusijos besitraukiančią kariuomenę.

1867 — gimė Lenkijos karo vadas ir premjeras (1926-1928) Jozef Pilsudski (Juzefas Pilsudskis).

1870 — mirė prancūzų rašytojas Alexander Dumas (Aleksandras Diuma).

1899 — mirė seras Henry Tate (Henris Teitas), Anglijos cukraus pramonės magnatas ir Tate'o galerijos Londone steigėjas.

1926 — mirė prancūzų dailininkas Claude-Oscar Monet (Klodas-Oskaras Monė) — vienas impresionizmo dailėje pradininkų.

1933 — Juta tapo 36-tąja JAV valstija.

1934 — SSRS įvykdyta mirties bausmė 66 asmenims, apkaltintiems sąmokslu prieš Josif Stalin (Josifo Stalino) diktatūrą.

1934 — Turkijos parlamentas suteikė balsavimo teisę moterims.

1978 — Sovietų Sąjunga pasirašė 20 metų draugystės sutartį su Afganistanu.

1879 — užpatentuotas pirmasis automatinis telefonas.

1985 — Didžioji Britanija paskelbė, jog nuo gruodžio 31 dienos pasitraukia iš UNESCO veiklos.

1990 — rašytojas Salman Rushdie (Salmanas Rašdis) pirmą kartą pasirodė viešai po dvejų metų slapstymosi nuo islamistų keršto.

1993 — sprogus laišku atsiųstai bombai, sužeistas Vienos meras.

1993 — Venesuelos prezidentu buvo išrinktas Rafael Caldera (Rafaelis Kaldera).

1994 — Rusija pradėjo karinę intervenciją Čečėnijoje.

2005 — mirė žymus Rusijos kalbininkas ir literatūrologas, vienas garsiausių pasaulio baltistikos tyrinėtojų akademikas Vladimir Toporov (Vladimiras Toporovas), kuriam buvo 77-eri metai.

2008 — mirė Maskvos ir visos Rusijos ortodoksų patriarchas Aleksijus II.

2010 — Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) su žmona Carla Bruni (Karla Bruni) lankėsi Indijoje.

2012 — būdamas 104 metų amžiaus mirė brazilų architektas Oscar Niemeyer (Oskaras Nymejeris), kuris iš pagrindų pakeitė moderniąją architektūrą ir suprojektavo didelę dalį futuristinės Brazilijos.

2012 — būdamas 91 metų mirė džiazo pianistas ir kompozitorius Dave Brubeck (Deivas Brubekas).

2013 — būdamas 95 metų mirė Nelson Mandela (Nelsonas Mandela), pelnęs didžiulę pagarbą už kovą su apartheido režimu Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir laikomas vienu iš iškiliausių XX amžiaus politikos veikėjų.

2014 — būdama 86 metų mirė buvusi Belgijos karalienė Fabiola, Ispanijoje gimusi populiaraus karaliaus Baudouin (Bodueno) našlė.

Gruodžio 5-oji šou pasaulyje:

1901 — gimė animacinių personažų kūrėjas Walter Disney (Voltas Disnėjus).

1938 — gimė amerikiečių bliuzroko žvaigždė JJ Cale (Džei Džei Keilas).

1946 — gimė ispanų operos tenoras Jose Carreras (Chosė Kareras).

1966 — gimė prancūzų dainininkė, aktorė Patricia Kaas (Patricija Kas).

1967 — Londone buvo atidaryta grupės „Beatles“ drabužių parduotuvė „Apple“.

1973 — Paul McCartney (Polas Makartnis) išleido albumą „Band on the Run“.

1993 — nusižudė grupės „Gin Blossoms“ 32 metų gitaristas Douglas Hopkins (Daglasas Hopkinsas). Prieš keletą metų muzikantas dėl alkoholizmo iš grupės buvo pašalintas.

1997 — amerikiečių R&B muzikos dainininkė Toni Braxton (Toni Brekston) padavė į teismą kompanijas „LaFace Records“ ir „Arista Records“, teigdama, kad 1989 m. sudaryti kontraktai su šiomis įrašų kompanijomis buvo negaliojantys.

2007 — atidengta australų aktorės Nicole Kidman (NikolKidman) vaškinė figūra Londono „MadameTussauds“ („Madam Tiuso“) vaškinių figūrų muziejuje.

2010 — profesinių sąjungų vadovai pradėjo tyrimą dėl naujo Brodvėjaus miuziklo „Žmogus Voras“ saugumo po to, kai per pasirodymą susižeidė viena jo aktorių Natalie Mendoza (Natali Mendosa).

2012 — Uzbekistano autoritarinio prezidento Islam Karimov (Islamo Karimovo) duktė Gulinara Karimova (Gulinara Karimova), kurios sceninis slapyvardis yra GooGosha (Gugoša), išleido dainą su prancūzų aktoriumi Gerard Depardieu (Žerardu Depradjė).

2012 — supermanekenė Gisele Bundchen (Žizel Bundšin) pagimdė dukrelę.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslininkai uoste fiksavo traukūną – fenomeną, kurio neįmanoma numatyti.

„Kad kas pasakytų, koks bus vėjas, kokios krypties, kokio stiprumo, kaip dažnai, tada mes galėtume prognozuoti, kokios bus bangos. Kai mums išmoks prognozuoti vėją, mes išmoksime prognozuoti bangas ir fenomenus Klaipėdos uoste“, – sakė mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.

Traukūno kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys lynai. O šįkart per marias besikeliantys žmonės ir Smiltynės perkėlos darbuotojai sako atsidūrę lyg karuselėje.

„Iš trijų krypčių gavosi srovės – iš Dangės, iš Nemuno, iš marių ir iš jūros. Ir čia visi jie susitiko, ir mus pradėjo kilnoti iki trijų metrų. Vienu momentu, pakildavome tris metrus ir nusileisdavome“

Mokslininkai patikslina, kaip šis fenomenas susidaro. „Baltijos jūroje susidariusi ilgaperiodinė banga patenka į Klaipėdos uostą, kai tos bangos ilgis yra kartotinis kažkurios uosto ekvatorijos vietos ilgiui, susidaro stovinti banga“, – aiškino L. Kelpšaitė-Rimkienė.

O rezonansas, anot mokslininkų, įvyksta, kai bangos iš marių ir jūros susiduria uoste. „Kaip vonioje – jeigu jūs į vonią įmesite kažkokį didelį daiktą, vanduo pradės linguoti. Susidaro stovinti banga, tai pusė vonios gali išsitaškyti“, – sakė mokslininkė.

Smiltynės perkėlai traukūnas trukdė dirbti dvi paras. Tokį reiškinį keltininkai stebi keliskart per metus. „Tai yra visiškai neprognozuojama. Gali būti kartą ar penkis per mėnesį. Vasarą šis reiškinys yra retesnis, žiemą – dažnesnis. Reikia pastebėti, kad įtaką traukūno susidarymui turi ir uosto gilinimas“, – pasakojo Smiltynės perkėlos vadovas Mindaugas Čiakas.

Ne tik vandenyje, bet ir ant žemės gamta baugina ir vairuotojus, ir kelininkus. Pajūryje – orų siurprizai: sniegas, šlabdriba, pereinanti į lietų, ir vėl sniegas. Tad į regiono kelius pirmadienio rytą išvažiavo net 50 kelininkų mašinų. 

„Pliurzė visur yra. Nei šilta, nei šalta – toks oras. Mums reikia padaryti, kad būtų švarus kelias – kitaip niekaip“, – kalbėjo kelininkas.

„Nusivalysime, jei naktį snigs, ir vėl tas pats bus – pasaka be galo“, – tarstelėjo kitas.

Kelininkai džiaugiasi, kad kol kas ant kelių – pliurzė, o ne čiuožykla, bet įspėja, kad esant mišriems krituliams ir staigiai krentant temperatūrai susidaro plikledis. Pasipila avarijos, tad vairuotojams rekomenduoja įjungti žiemos vairavimo režimą.

„Stebime prognozes. Šis snygis tęsis dar iki antradienio popietės. Esame pasiruošę – druskos mišinio sandėliai papildyti, automobiliai paruošti, budėjimo komandos irgi pasiruošusios“, – teigė „Kelių priežiūros“ Vakarų regiono vadovas Algminas Šmitas.

Sinoptikai sako, kad visa ši savaitė gali būti neeilinė. Kritulių – itin daug. „Orų sąlygos bus gana sudėtingos. Pirmadienio vakarą daugelyje rajonų pradėjo formuotis plikledis. Tad vairuotojai tikrai turėtų būti itin atsargūs ir budrūs kelyje. Na, o artimiausią naktį slenkant pietiniam cinlonui visoje šalyje snigs, o rytinėje šalies pusėje vietomis snigs smarkiai“, – sakė sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.

Į gruodį, anot sinoptikų įžengsime su šaltuku. Vietomis ir iki vienuolikos laipsnių jis spūstels. Kol kas keistus orus stebintys klaipėdiečiai sako laukiantys tikros žiemos.

Barometro duomenimis, Lietuvoje elektra brango 11 proc., iki 45,75 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – irgi 11 proc., iki 45,49 euro už MWh, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc., iki 44,86 euro už MWh.

Nurodoma, kad praėjusį mėnesį smarkiai pakilo ir vidutinė „Nord Pool“ sistemos elektros energijos kaina – nuo 6,32 euro už MWh iki 20,09 euro už MWh. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kainoms, buvo vėsesnės oro sąlygos, – oro temperatūrai nukritus, visame regione išaugo elektros energijos paklausa. Kainų augimas buvo stebimas iki pat metų pabaigos, jis išliko ir sausį.

„Gruodžio mėnesį elektros energijos kainoms Baltijos šalyse įtaką darė „Nord Pool“ regione sumažėjęs atominių elektrinių prieinamumas, taip pat sumažėję vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, – palyginti su lapkričiu, jie krito 19 proc., su praėjusių metų gruodžiu, – 8 proc. Didesnės paklausos sąlygomis išaugo hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai, todėl gruodį vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse sumažėjo beveik 10 proc.“, – sako „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

„Be to, dėl didesnės paklausos Vokietijoje padidėjo importas iš Norvegijos per naują „NordLink“ jungiamąją liniją tarp Vokietijos ir Norvegijos NO2 prekybos zonos. Baltijos šalyse elektros energijos kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą, lyginant su lapkričiu, ribojo didesni energijos srautai iš Rusijos“, – priduria jis.

Dėl šaltesnių oro sąlygų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse gruodį padidėjo iki 2 555 gigavatvalandžių (GWh), arba 2 proc., palyginti su praėjusių metų gruodžiu. Tačiau vidutinis mėnesinis augimas nebuvo toks ryškus, nes paklausa sumažėjo kalėdiniu laikotarpiu. Elektros energijos paklausa Lietuvoje padidėjo 3 proc., iki 1113 GWh,  Estijoje vartojimas padidėjo 3 proc., iki 789 GWh, Latvijoje, palyginti su 2019 m. gruodžiu, – 1 proc., iki 653 GWh.

Gruodį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, lyginant su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 9 proc.,, iki 1415 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba, lyginant su lapkričiu, padidėjo 3 proc. iki 430 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba padidėjo 11 proc., per mėnesį pagaminta 502 GWh. Estijoje gamybiniai pajėgumai padidėjo 13 proc., iki 483 GWh.

Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 77 proc., Estijoje – 55 proc., o Lietuvoje – 43 proc.

Tam daugiausia įtakos turėjo transporto, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas.

Tačiau augo sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų kainos.

Išankstinis mėnesinis vartotojų kainų pokytis yra artimas nuliui.