Kvietė į pagalbą gyvūnui

Viešame žodžių mūšyje feisbuke šį kartą susikirto dvi gyvūnų globa užsiimančios organizacijos – asociacija „Gyvūnų užuovėja“ ir įmonė „Nuaras“.

Kas kirto pirmą piktą žodį, jau sunku atsekti, tačiau gyvūnų globėjai, viešųjų įstaigų ir panašių organizacijų gerbėjai bent jau Klaipėdos krašte vis įsivelia į kaltinimų ir įtarinėjimų tiradų skandaliukus.

Kodėl tai vyksta, galėtų atsakyti psichologai, nes gyvūnų globėjai vienu balsu šaukia, kad jie yra už gyvūnus, o kažkodėl karus kariauja su tokiais pat kaip jie – gyvūnų mylėtojais.

Pykčio karas kilo dėl ligoto katino Ogio. Jį vieno uostamiesčio namo kieme radusios moteriškės kreipėsi į „Nuaro“ prieglaudą.

„Gyvūnas buvo labai prastos būklės, gal nuo senatvės, gal nuo ligų. Skambučio sulaukėme birželio 14 dieną, trečiadienį, po pietų, iš Laukininkų gatvės. Jis buvo kritinės būklės, nepaėjo, tik šliaužė. Labai prasta buvo inkstų, plaučių būklė, gyvūnas nevalgė, tik gėrė. Jis šlapinosi nevalingai, po savimi. Jis buvo šildomas, maitinamas švirkštu, jam buvo suleisti antibiotikai“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Jai „Nuaro“ gydytojai patikino, kad katino būklė buvo nebesuderinama su gyvybinėmis funkcijomis.

Sulaukė kaltinimų

Moteriškėms, kurios šaukėsi „Nuarą“, buvo paaiškinta, kad gyvūną reikėtų gabenti į veterinarijos kliniką, jam reikėtų atlikti kraujo tyrimus.

„Mūsų pajėgumai nėra tokie dideli. Už tyrimus reikia mokėti. Klaipėdos savivaldybė neskiria pinigų gydymui, kraujo tyrimams ar kitiems testams. Tai atliekame iš savo turimų lėšų ar aukų“, – tikino J. Gustaitienė.

Vis tik aiškėja, kad katino gelbėjimui „Nuarą“ kvietusios klaipėdietės jį pasiėmė ir kreipėsi į kitą įstaigą – asociaciją „Gyvūnų užuovėja“, kuri yra kitame rajone.

Gal mirus gyvūnui būtų gražu padėkoti žmonėms už aukas ir informuoti, kad gyvūnas mirė?

Katino į Klaipėdą vykta net iš Šilalės.

Katinas nudvėsė jau ne „Nuaro“, o kitos įstaigos globoje.

„Tačiau mane labai nustebino, kad feisbuke, šios asociacijos paskyroje, tebebuvo kreipimasis į gyvūnų mylėtojus paaukoti pinigų katinuko gydymui. Kaip tai gali būti? Gal mirus gyvūnui būtų gražu padėkoti žmonėms už aukas ir informuoti, kad gyvūnas mirė?“, – pastebėjo J. Gustaitienė.

Ji aiškino, kad jai kantrybė trūko, kai iš asociacijos vadovės sulaukė kaltinimų, esą gyvūno mirtis turi gulti ant „Nuaro“ darbuotojų sąžinės.

„Kodėl reikia šmeižti kitas organizacijas? Ne kiekvieną gyvūną juk gali išgelbėti. Katinas pas mus pabuvo tik vieną dieną. Šiam gyvūnui išgyventi galimybė buvo gal tik vienas procentas. Nors, sako, katinai turi devynias gyvybes “, – pastebėjo J. Gustaitienė.

Ji paaiškino, kad emociniai gyvūnų mylėtojų karai niekur neveda.

„Labai skaudu, kad gyvūnas mirė. Bet tokios įstaigos gal geriau turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti. Gal bendrai galima sąskaitą apmokėti, kartu pasirūpinti vienu ar kitu gyvūnų, kai atsiranda didelė bėda?“, – svarstė J. Gustaitienė.

Jurgita Gustaitienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kada nugaišo Ogis?

Asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ socialiniame tinkle įrašas apie katiną Ogį paskelbtas praėjusį penktadienį, birželio 16 d., 15 val. 27 min.

Jį galima rasti iki šiol. Juo ir toliau viešinama informacija, raginanti aukoti nelaimėliui katinui.

Tačiau pačiame tekste asociacijos atstovai negaili įsiūčio dozių konkurentų įmonei.

„Kyla klausimas, kodėl ta įstaiga paėmė gyvūną? Labai paprastas atsakymas – pasiimi gyvūną, perduodi savivaldybei, savivaldybė sumoka pinigus už veterinarines paslaugas gyvūnui ir 14 dienų išlaikymą, pinigėlius pasiima, o „nabagas“ katinėlis iškart gauna mirtiną adatą ir iškeliauja į juodą maišą“, – rašoma viešai prieinamame asociacijos feisbuko puslapyje.

Po kaltinimų konkurentams asociacijos paskyros pranešime nurodyti ir numeriai sąskaitų, kur galima aukoti pinigus katinui Ogiui.

Tai, kad gyvūnas jau yra nugaišęs, galima sužinoti tik paskaičius komentarus.

Apie šią baigtį komentare pranešta birželio 17 d. 13 val. 51 min.

Atsidarius susirašinėjimą su gyvūnų mylėtojais, galima išvysti liudijimus, kad žmonės iš tiesų aukojo, viena moteris įvardijo pervedusi 50 eurų.

Kyla klausimas, kodėl feisbuke pranešimas apie renkamas lėšas nėra pakoreguotas, kodėl jo įžanga nepapildyta sakiniu, kad gyvūnas jau yra nebegyvas, o raginimas aukoti nepanaikintas?

Įdomu ir tai, kiek pinigų spėta surinkti, kol katinas merdėjo asociacijos patalpose ir kiek po jo baigties?

Surinko 500 eurų

Visi šie klausimai labai nepatiko asociacijos vadovei Andželikai Bajorinaitei.

Vos tik žurnalistai užsiminė, kokia istorija domimasi, moteris pareiškė, esą jai iš klausimų jau viskas aišku.

Vis dėlto A. Bajorinaitė tikino, kad apie tai, kad katinas iš „Nuaro“ buvo paimtas visas apsidergęs, nukritusia kūno temperatūra ir merdintis, gali patvirtinti gydytojai, kurie apžiūrėjo gyvūną Dercekliuose įsikūrusioje klinikoje.

„Jie paliudys viską. Šį kartą negalėjome nutylėti. Kreipėsi moterys, kurioms ne kartą esame padėję. Nepuolėme ir nesiveržėme to katino vežtis, nes nelabai turime vietos. Moterys pranešė, kad „Nuaras“ negydys gyvūno. Žodžiu, pasakė, kad gyvūno gydyti neapsimoka. Gyvūnas buvo laikomas ant šaltų grindų, leisgyvis, su kritine 34 laipsnių kūno temperatūra“, – kalbėjo A. Bajorinaitė.

Paklausus apie iki šiol esantį skelbimą, kuriuo prašoma aukoti pinigų šiuo metu jau nebegyvam katinui, A. Bajorinaitė atrėžė: „Na ir kas?“.

„Na ir kas, kad kabo (skelbimas – A. A). Mes netriname pranešimų iš feisbuko paskyros. Laikomės tokios tvarkos. Ne apie pinigus reikėtų kalbėti. Milijonų mes čia nesurinkome“, – patikino asociacijos vadovė.

Perklausus, kiek tada surinko, moterys patikino, kad gal apie 500 eurų.

„Jei klaustų rėmėjai, mes paskelbtume, kiek surinkome, ir paskelbtume sąskaitą. Mes klinikoje išleidome apie 200 eurų su centais. Jei kyla klausimas, kur išleisime pinigus, atsakysiu, kad pagal paskirtį, nes mes turime apie 120 gyvūnų. Esmė čia „Nuaro“ požiūris į gyvūnus. Katinas iš šios įstaigos buvo paimtas kaip iš tvarto, tiek buvo apsidirbęs. Čia yra absurdo teatras. Tai „Nuaras“ norėjo suklaidinti žmones aiškindami, kad prašoma pinigų negyvam katinui“, – kalbėjo moteris.

Ji buvo įsitikinusi, kad ir toliau viešinti aukojimą skatinančią žinutę nėra nieko smerktino.

„Jei jau skaičiuojate pinigus, tai jums ką, skauda širdį, kad kažkas dešimt eurų perves? Mes turime daugiau nei šimtą gyvūnų. Gal turėsime pinigų grąžinti skolas. Jūs ne ta linkme kalbate“, – išpyškino A. Bajorinaitė.

Perklausus, ar negyvas ir merdintis gyvūnas yra aukso vertas dalykas, suteikiantis progą graudinti aplinkinių širdis, moteris atsakė, kad aferomis neužsiiminėja.

Ilgo ir emocionalaus pokalbio pabaigoje A. Bajorinaitė vis tik pripažino, kad po katino Ogio mirties vis tik buvo aukojama.

„Na, viso labo gal 15 eurų. Tai tokie jau dideli pinigai? Ai, rašykite ką norite. Ir bloga reklama yra reklama“, – atsakė įstaigos vadovė.

Už dieną – 25 centai

Asociacijos vadovė A. Bajorinaitė rėžė klausimą „Nuarui“.

„Mes savo ir žmonių suaukotus pinigus leidžiame gyvūno išgelbėjimui. Jei katinas nebūtų patekęs į „Nuarą“, jis gal dar būtų likęs gyvas? O „Nuaras“ už šį katiną pinigus iš savivaldybės pasiėmė, lyg būtų jį prižiūrėję 14 dienų. Kaip ne? Pažiūrėkite jų sutartis, moka už 14 dienų gyvūno išlaikymą“, – aiškino A. Bajorinaitė.

Įstaigos „Nuaras“ vadovė J. Gustaitienė paaiškino, kad kiekvienoje sutartyje savivaldybės ar seniūnijos nurodo skirtingas sąlygas.

„Galiu paneigti šiuos kaltinimus. Už dieną mes gauname 25 centus. Taip nurodyta sutartyje. Už iškvietimą, už transporto paslaugas sutartyje numatyta 25 eurų suma. Vadinasi, už paėmimą, katino parvežimą į įstaigą gavome 25 eurus, už priežiūrą – 25 centus. Nors vien vaistai dvylika eurų kainavo“, – patikino J. Gustaitienė.

Skaičiai: Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorių A. Baužą nustebino tai, kad asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ gyvūnų registre buvo įrašyti 75 šunys, o laikymo vietoje – 55, registre buvo 83 katės, o laikymo vietoje – tik 35. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Suaukoja šimtą tūkstančių

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai tiesiai šviesiai A. Bajorinaitės paklausė, kiek per metus asociacijai sulaukia aukotojų paramos?

„Aš nieko tuose reikaluose nesuprantu, čia reikia klausti buhalterės. Jums rūpi tik pinigai. Aš ne buhalteris. Aš nežinau, kiek suaukojama“, – išsisukinėjo moteris.

Registrų centras skelbia, kad pernai ši asociacija deklaravo turinti 15,1 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

Veiklos ataskaitoje, kur yra įstaigos vadovės pavardė, įvardintos ir aukų sumos.

„Kiekvienais metais mes gal apie šimtą tūkstančių eurų surenkame“, – vis tik išspaudė atsakymą asociacijos vadovė.

Registrų centrui šios asociacijos pateiktoje 2022-ųjų veiklos ataskaitoje pažymėta: „Asociacija 2022 metais gavo finansavimą iš VMI 19 896 Eur. Gavimas registruojamas po faktiško gavimo (paramai skirta gyventojų 1,2 % pajamų mokesčio dalis). Parama iš fizinių asmenų – 93 411 Eur, parama iš juridinių asmenų 3 450 Eur.“

Tačiau šiai asociacijai 2022 m. spalio 13 d. buvo panaikintas paramos gavėjo statusas.

Po paramos gavėjo statuso panaikinimo pernai buvo gauti 20 548 eurai iš fizinių asmenų.

Asociacija deklaravo, kad gauta parama panaudota asociacijos bendroms išlaidoms padengti. Šios išlaidos sudarė net 262 422 eurus.

Pati A. Bajorinaitė aiškino, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose ir niekur nedirba.

Kyla klausimas – iš kur asociacija gavo 264,4 tūkst. eurų per metus gyvūnų priežiūros išlaidoms, kai oficialiai deklaruojama, kad surenkama apie 100 tūkst. eurų paramos?

Popieriuje – kiti skaičiai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų kovą tikrino asociaciją „Gyvūnų užuovėja“.

„Asociacija „Gyvūnų užuovėja“ yra VMVT įtraukta į gyvūnų globėjų sąrašą. Šių metų kovo 23 d. atliktas planinis patikrinimas ir nustatyta, kad neužtikrinamas gyvūnų registravimas, jų judėjimo duomenų perdavimas“, – patikino Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža.

Aiškėja, kad asociacija gyvūnų „popieriuose“ turi daugiau, nei realiai gyvena prieglaudoje.

„Nesutampa gyvūnų skaičiaus duomenys su įregistruotais Gyvūnų augintinių registre. Registre yra 75 šunys, o laikymo vietoje – 55, registre yra 83 katės, o laikymo vietoje – 35. Gyvūnų globėjas neturi veterinarinio patvirtinimo numerio, kaip gyvūnų globos vieta. Kovo 27 d. įvyko pasitarimas su asociacijos pirmininke dėl nustatytų trūkumų. Nurodyta pateikti trūkumų šalinimo planą ir pašalinti nustatytus trūkumus“, – paaiškino A. Bauža.

Apie socialinėje erdvėje pasirodžiusią užuominą, kad šioje prieglaudoje galėjo susikergti du šunys, o kalė atsivedė šuniukų, A. Bauža priminė, kad gyvūnų globos vietose gyvūnus veisti draudžiama.

Minimalus patikimumo kriterijus

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento atstovė Loreta Paulauskė, laikinai einanti Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pareigas, paaiškino, kokiais kriterijais remiantis inspekcija naikina paramos gavėjo statusą.

„Paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos turi atitikti nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Tuo atveju, kai paramos gavėjas nebeatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų, jis netenka paramos gavėjo statuso. Asociacija „Gyvūnų užuovėja“ yra įtraukta į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą, šie duomenys skelbiami viešai“, – paaiškino L. Paulauskė.

Inspekcijos atstovė paaiškino, kad jeigu paramos gavėjo statusas yra panaikinamas, nepanaudota parama nuo to momento yra pripažįstama ne pagal paskirtį panaudota parama.

„Ją gavusi asociacija, įstaiga ar kita organizacija nuo tos sumos turi sumokėti pelno mokestį. Jei tokiai pelno nesiekiančiai organizacijai, neturinčiai paramos gavėjo statuso, ir toliau suteikiamos lėšos, tai šios iš fizinių ar juridinių asmenų gautos lėšos nepripažįstamos kaip parama ir visos yra apmokestinamos pelno mokesčiu, t. y. joms yra taikomi tie patys pelno mokesčio tarifai, kaip ir bet kuriai kitai pelno siekiančiai įmonei, organizacijai“, – patikino L. Paulauskė.

Asociacija „Gyvūnų užuovėja“ Mokesčių inspekcijai yra pateikusi privalomas Metines pelno mokesčio deklaracijas, taip pat ir Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2022 m.

„Pažymėtina, jog VMI rekomenduoja prieš skiriant paramą įvairioms organizacijoms, kitiems mokesčių mokėtojams įvertinti viešai skelbiamą informaciją – ar organizacija turi paramos gavėjo statusą, ar nėra įtraukta į neatitinkančiųjų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą, ar yra pateikusi finansines ataskaitas ir kita“, – atkreipė dėmesį specialistė.

„Prie Prancūzų gatvės slampinėja jaunas briedžiukas“, – nusistebėjo portalo kauno.diena.lt skaitytojas ir pasidalijo keliomis nuotraukomis.

„Iš kur jis čia atsirado? Kaip elgtis?“ – pečiais gūžčiojo vyras.

Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis portalui kauno.diena.lt sakė, kad briedžiai šioje vietoje – veikiau taisyklė nei išimtis.

„Kiekviename mieste yra briedžių takai. Jie tais savo takais ir keliauja. Kaune jų takas eina pro Aukštuosius, Žemuosius Šančius. Jie keliauja nuo Kauno marių automagistralės link ir šauna Kleboniškio miško link. Klaipėdoje briedžiai ateina nuo Kaliningrado pusės ir keliauja Melnragės link“, – aiškino V. Gustaitis. Jis pridūrė, kad kanopiniai gyvūnai dažniausiai keliauja naktį, bet jeigu nespėja pereiti savo maršruto, eina ir dieną.

„Būna, kad ir pasiklysta, užklysta į privačias namų valdas, kaip buvo paskutinį kartą Žemuosiuose Šančiuose“, – sakė žinovas. Tuomet vasaros pradžioje gyvūną teko laikinai užmigdyti, nuvežti atokiau miesto ir paleisti.

V. Gustaitis akcentavo, kad pamačius gyvūną, jeigu jis atrodo sveikas, nesužeistas, reikia nesikišti, nekreipti į jį dėmesio. „Kol nepateko į bėdą, pavyzdžiui, į uždarą teritoriją, iš kurios negali išeiti, reikia nesikišti, neiti prie jo, negąsdinti. Jis kaip atėjo taip ir išeis savo keliais“, – primygtinai patarė asociacijos vadovas.

Skambučių laukinių gyvūnų gelbėtojai sulaukia įvairiausių. Daugiausiai – dėl paukščių, po to dėl ežiukų ir dėl kanopinių gyvūnų. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurių žmonių susirūpinimas neturi pagrindo. Pavyzdžiui, ežiukas su daug blusų nėra ekstra atvejis, dėl kurio pagalbos reikėtų ieškoti vidurnaktį. Parazitų turi visi laukiniai gyvūnai.

Asociacijos atstovai pataria radus sveiką laukinio gyvūno jauniklį jokiais būdais jo neliesti. „Grįžę tėvai užuodę žmogaus kvapą gali nustoti rūpintis savo palikuoniu ir palikti jį likimo valioje. Jeigu nematote jauniklio tėvų aplinkui – tai visiškai normalu. Ne visi laukiniai gyvūnai gali apginti savo jauniklius, todėl jie paprasčiausiai pasislepia patys, o grėsmei praėjus sugrįžta pas savo jauniklius ir jais pasirūpina“, – teigė atstovai.

Kaune pagalbos dėl laukinių gyvūnų ir dėl kačių, šunų į asociaciją galima kreiptis telefonu  +37065570058.

Viešosios įstaigos "Būk mano draugas" vadovė Galina Kučinskienė patikino, kad gyvūnų prieglaudoje yra apie 500 gyvūnų.

"300 kačių ir 200 šunų. Tarp jų yra visokių – aklų, senų, ligonių. Tačiau šį kartą teko rūpintis pakelėje rastu gandru. Paskambino žmonės ir pranešė, kad netoli Slengių yra rastas sužalotas gandras. Ar automobilis jį partrenkė, ar pievas šienavęs traktorius sužalojo, mes nežinome", – pasakojo žinoma klaipėdietė.

Tuo pat metu ieškome žmonių, kurie galbūt galėtų priglausti gandrą ramioje sodyboje, kur jis išsibūtų ir, tikimės, pradėtų skraidyti.

Gyvūnų globėjai, parsivežę gandrą, išvydo, kad jo kojos yra stipriai pažeistos.

"Nuvežėme į veterinarijos kliniką. Deja, sužeistas apatines gandro kojų dalis teko amputuoti. Tačiau gandriukas nepasiduoda, jau atsigavo ir bando vis tiek stovėti ant kojų. Kol kas glaudžiasi pas mus, vidinėse patalpose, nes ribotomis judėjimo galimybėmis lauke jam nesaugu", – pasakojo G.Kučinskienė.

Galina Kučinskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gandras sėkmingai kaunasi už gyvybę.

"Esame turėję gandrą, kuris puikiai pietaudavo su katėmis lauke, o atėjus laikui išskrido. Tačiau šiuo atveju jam saugiau viduje. Tuo pat metu ieškome žmonių, kurie galbūt galėtų priglausti gandrą ramioje sodyboje, kur jis išsibūtų ir, tikimės, pradėtų skraidyti. Na, o mes labai prašome prisidėti prie veterinarų sąskaitos apmokėjimo, nes turime arti 500 globotinių ir gyvūnų gydymo bei apžiūros sąskaitos auga geometrine progresija", – žmonių pagalbos prašė G.Kučinskienė.

Gyvūnų prieglaudos vadovė patikino, kad kol kas gandras turi šansų išgyventi.

"Jei jam būtų sužeistas sparnas, gal būtų prasčiau. Sparnai paukščiui svarbūs. Jis maitinasi, mėgina stovėti, plasnodamas sparnais. Viliamės, kad viskas su juo bus gerai", – kalbėjo G.Kučinskienė.

„Rugsėjo mėnesį buvome itin sukrėsti išgirdę apie nelegalias gyvūnų veisyklas. Paramą gyvūnus globojančioms organizacijoms skiriame nuolatos, padedame reikalingiausiomis prekėmis, leidžiame organizuoti įvairius renginius parduotuvėse. Tad ir šįkart paprašėme organizacijų, priėmusių gyvūnus šiuo laikotarpius, kreiptis į mus dėl paramos suteikimo. Iš viso parėmėme devynias organizacijas finansine parama“, – dalijasi „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovė Ernesta Dapkienė.

Bendra rugsėjo mėnesį prekybos tinklo skirtos paramos vertė siekė 4,5 tūkst. eurų. Šias lėšas organizacijos galės panaudoti reikalingoms priemonėms įsigyti bei būtinoms procedūroms atlikti.

Parama buvo skirta šioms organizacijoms: VšĮ „Būk mano draugas“, VšĮ „Nuaro fondas“, asociacijai „Telšių uodegėlė“, asociacijai „Keturkojo viltis“, VšĮ „Lesė“, VšĮ „Penkta koja“, VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Vyšnių sodas“ bei VšĮ „Dogspotas“.

Pastarosios organizacijos vadovė Indrė Pileckienė dalijasi, kad tiek „Dogspotas“, tiek ir kitos prieglaudos dabar yra sausakimšos iš nelegalių veisyklų perimtų gyvūnų, o tai neišvengiamai susiję su lėšų bei priemonių, reikalingų jų priežiūrai, trūkumu. Iš nelegalių veisyklų atkeliavę gyvūnai yra ypač neprižiūrėti, apleisti, reikalingas ne tik gydymas, vaistai, kokybiškas maistas, bet ir operacijos.

„Ir tai – tik viena iššūkių pusė. Kita pusė susijusi su teisiniais reikalais – kol vyksta teisminiai procesai, gyvūnai negali būti nei perduodami kitiems globėjams, nei dovanojami. Tai reiškia, kad net ir pilnai parengus gyvūną naujiems namams, prieglauda privalo laukti, kol bus gautas teismo sprendimas“, – dalijasi I. Pileckienė.

Ji dalijasi, kad šiuo metu organizacijoms aktuali bet kokia pagalba. Viešai paskelbtas reikalingos paramos daiktais sąrašas, aprašomos gyvūnams atliekamos procedūros, prašoma finansinės paramos.

Rugsėjį organizaciją pasiekė penkiolika naujų gyvūnų. Bendradarbiaujant su kitomis prieglaudomis, planuojama jų priimti ir daugiau. Naujokai buvo paskirstyti po namų globas.

„Su išgelbėtais gyvūnais turime daug patirties, todėl savo žiniomis, jeigu yra poreikis, dalinamės su kitomis prieglaudomis bei organizacijomis. Tikrai jaučiame stiprų mūsų sekėjų, mūsų buvusius globotinius auginančių šeimininkų bei pačių savanorių palaikymą. Tiek visuomenės, tiek pačios organizacijos komandos susitelkimas – labai smarkiai jaučiamas ir leidžia judėti į priekį su didesne motyvacija“, – priduria „Dogspoto“ vadovė.

Į atokią sodybą skubėjo ir pareigūnai

Pirmadienį būrys savanorių skubėjo į Panevėžio rajone esantį Maksvytiškių kaimą. Buvo gauta informacija, kad šiame kaime esančioje senoje troboje yra įkalinti šuniukai.

„Pirmadienį, apie 16 val. buvo gautas iškvietimas, dėl Panevėžio rajone itin prastomis sąlygomis laikomų gyvūnų. Pareigūnai sureagavo ir atvyko į iškvietimo vietą. Pareigūnai teigė matę senoje troboje įkalintus šunis. Kiek jų buvo ir kokia jų veislė, iš pirmo žvilgsnio, nustatyti buvo sunku. Vėliau paaiškėjo, kad ten buvo 11 šunų, visi jie mišrūnai“, – naujienų portalui JP.lt sakė Panevėžio apskrities VPK komunikacijos poskyrio vyriausiasis specialistas Tadas Martinaitis.

R. Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.

Paėmė šunis

Tuo tarpu Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoris Justinas Stašys teigė, kad senoje troboje rasti šuniukai nebuvo laikomi dauginimui ar pardavimui.

„Šuniukai buvo paimti, nes gyvenimo sąlygos buvo itin prastos. Rasta vieta nebuvo daugykla“, – sakė J. Stašys.

Šunų šeimininkas tiesiog apsileido, nebesuvaldė šunų dauginimosi.

Šuniukus apžiūrėjo veterinaras

Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoris Matas Andrulis patvirtino, kad visi rasti ir paimti šunys nebuvo veisliniai, nors, pasak jo, matyti, kad kadaise tikrai buvo kitaip.

„Šunų šeimininkas tiesiog apsileido, nebesuvaldė šunų dauginimosi. Jis geranoriškai atidavė šunis, nebuvo jokių pykčių. Paimti šunys buvo paskiepyti, juos apžiūrėjo veterinaras“, – teigė M. Andrulis.

Prisijaukinti šunis buvo neįmanoma

Į Maksvytiškių kaimą, gavę informacijos apie galimai čia esančią daugyklą, atskubėję gyvūnų mylėtojai, pasakojo, kad atvykus pastebėjo, jog sodyboje keli patinai lakstė laisvėje, tačiau buvo tokie išsigandę, kad prisijaukinti juos buvo neįmanoma.

„Matėme, jog troboje yra uždarytos patelės su jaunikliais, o patinai bėgiojo laisvėje, aplink teritoriją. Džiaugiamės, kad neprižiūrėtus šunis jų savininkas geranoriškai perdavė prieglaudos atstovams“, – pasakojo gyvūnų mylėtojai.

Šuniukai gyveno neblogai?

Liudininkai ir Panevėžio gyvūnų prieglaudos savanoriai pasakojo, kad šunų laikymo sąlygos buvo baisios, iš šeimininko buvo paimta 11 gyvūnų.

Tačiau, pasak VMVT Panevėžio departamento patarėjo Valdemaro Kontauto, buvo paimti 2 šunys, o kalytė su mažyliais liko šeimininkui.

„Mano manymu, šuniukai ten visai neblogai gyveno, buvo pamaitinti, pagirdyti, nevalkatavo. Šeimininkas geranoriškai sutiko juos atiduoti į prieglaudą, nors ir labai gailėjo“, – naujienų portalui JP.lt sakė V. Kontautas.

R. Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.

Pasitarimas

Tuo tarpu antradienį, reaguojant į Lietuvoje gaunamą informaciją apie nelegalias veisyklas ir galimą gyvūnų kankinimą, Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvyko pasitarimas su VMVT Panevėžio departamento atstovais.

Prie susirinkimo nuotoliniu būdu prisijungė visi apskrities komisariatai. „Sutarta, kad tarnybos pagal galimybes organizuos bendrus ekipažus, kurie galės sureaguoti į gaunamus pranešimus ir vietoje spręsti problemą, bus vykdomi netikėti patikrinimai. Raginame gyventojus susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, tokių kaip neteisėtas patekimas į privačią teritoriją, svetimo turto gadinimas, fizinių prievartinių veiksmų atlikimas kitų asmenų atžvilgiu ir pan.“, – skelbia Panevėžio policija socialiniame tinkle „Facebook“.

Pranešimų daugėja

VMVT duomenimis, nuo praėjusios savaitės pabaigos iš įvairių galimai nelegalių gyvūnų veisyklų šalyje paimti ir gyvūnų globos įstaigoms perduoti 142 šunys ir trys katės.

Pagal surinktus duomenis tyrimai vyksta Alytuje, Kaune, Kėdainiuose, Panevėžyje, Tauragėje, Telšiuose, Šiaulių, Širvintų ir Kretingos rajonuose.

Pranešta apie įtariamą nelegalų gyvūnų veisimą, žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, nepakankamą priežiūrą, netinkamas laikymo sąlygas, veterinarinės pagalbos nesuteikimą ir kita. Daugiau kaip 190 pranešimų gauta iš Kretingos rajono. Tarnybos pareigūnai su policija, visuomenininkais ir savivaldybėmis visoje Lietuvoje atlieka patikrinimus dėl gyvūnų nepriežiūros, žiauraus elgesio su jais ir galimos nelegalios veiklos. Pasak tarnybos, reaguojama į visus gautus pranešimus.

R. Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.

VMVT taip pat vertina visus iš pilietiškų asmenų naujai gaunamus pranešimus ir informaciją dėl galimai netinkamos gyvūnų priežiūros, turint pakankamą pagrindą, bus inicijuoti nauji tyrimai.

Priminsime, jog už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą, kai gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiama viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Šį paukštį vakar prie Kretingos pastebėjo žmonės, įdėjo į dėžutę ir iškvietė gyvūnų globėjus.

Žmonės įtarė, kad tai sužeistas apuokas. Apžiūrėjus paukštį, paaiškėjo, kad tai ne apuokas, o raiboji pelėda. Ji Lietuvoje - reta viešnia.

Iš pradžių gyvūnų globėjai nerimavo, kad paukštis gali nusilpti, nes nieko nelesė. Bet po paros jis pradėjo ryti mėsą, tapo guvesnis.

Kas nulemdavo vardą

Česlovo Gedgaudo labdaros ir paramos fondo vadovas, žinomas baltų kultūros propaguotojas Leopoldas Krušinskas apgailestauja, kad dabartiniai, pavyzdžiui, šunų vardai dažniausiai neturi nieko bendra su to gyvūno savybėmis, nes beveik nebeliko senovinio vardo suteikimo suvokimo. Pasikeitė ir santykis su šunimi, jo paskirtis. Kitais, naujais, principais parenkami vardai ir kitiems naminiams gyvūnams.

Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojos Mildos Norkaitienės, seniau naminio gyvūno vardą dažniausiai nulemdavo jo, gyvūno, savybės. Jos galėjo būti įgimtos ar įgytos, pastebėtos liečiant, klausantis ar stebint gyvūną. Todėl daug vardų parenkama, pavyzdžiui, pagal gyvūno kailio spalvą: Rudis, Kaštonė, Baltis, Palvas ir pan. Vardas galėjo būti suteiktas, atsižvelgus į kai kuriuos gyvūno fizinius trūkumus: Vienaragis (avinas), Veltenė, Bėda. Vardas galėjo būti suteiktas ir dėl ryškių gyvūno būdo savybių – Kibirkštis, Viesulas, Audra, Griausmas – ar dėl gyvūno skleidžiamų garsų. Todėl tvartuose iki šiol gyveno kriuksės, frankrukai ir pan.

Užuovėja nuo modernybių

Bene mažiausiai nuo senosios vardų parinkimo naminiams gyvūnams tradicijos yra nutolusios gyvūnų globos tarnybos ir kaimų gyventojai. Štai kalbinta gyvūnų globos tarnybos "Lesė" (Kauno skyrius) vadovė Eglė Baležentienė teigė, kad gatvėje surastiems šunims prieglaudoje suteikiami vardai, dažniausiai atsižvelgiant į vietovę, kurioje buvo tie nelaimėliai surasti. Na, pavyzdžiui, Ilgutė atkeliavo iš Ilgakiemio, Jonis – iš Jonavos, Munė – iš Muniškių ir t.t.

"Kartais suteikiame vardus, pavyzdžiui, pagal kailio spalvą. Taip iš karantinavimo tarnybos paimtas tamsaus šokolado spalvos šunelis tapo Šokoladuku, o štai kitiems nelaimėliams prilimpa visai netikėti vardai: Ričis, Haris ar pan. Tam įtakos turi filme matytas panašus tokiu vardu šuo ar kurio nors "Lesės" darbuotojo pasiūlytas jo mylėto, bet iškeliavusio į amžinąsias medžioklės pievas, šuns vardas. Na, o įdomiausius, mano galva, vardus prieglaudoje gavo kalytės Rizikėlė ir Skruzdė. Pirmoji taip pavadinta todėl, kad nevaldė užpakalinių galūnių ir neturėjo daug vilčių išgyventi. Tačiau veterinarijos gydykloje "Kaivana" gydytojas Karolis sukonstravo Rizikėlei specialius ratukus, ir kalytė jau ne vienus metus varinėja po prieglaudą su ratukais, o kieme juda tik jai vienai būdingu stiliumi.

Kaip prilipo vardas Skruzdė

Kalytę Skruzdę Eglė vadina savo uodega – šunelė neatstoja nuo globėjos nė per žingsnį – yra atkeliavusi į "Lesę" iš Palemono, kur buvo prisiglaudusi vienos įmonės kieme. Kai kalytė smarkiai sunegalavo, įmonės darbuotojai paskambino į "Lesę", ir ligoniukas buvo nuvežtas į "Kaivaną". Pasirodo, po erkės įkandimo šunytė susirgo babezioze. Dėl tos priežasties, matyt, nustojo plakusi jos vaisiaus širdelė. O ir pačios kalytės gyvybė kabojo ant plauko. Bet ji išliko – atsistojo ant kojų. Deja, neilgam – susirgo enteritu.

"Mes jau buvome ją peržegnoję, bet vieną rytą atėjusi į "Kaivanos" kliniką nustebau – kalytė tupi, nors iki tol kelias dienas gulėjo nejudėdama. Na, o kai ji vėl atsistojo ant kojų, vėl prisisegė, kaip sakoma, prie mano sijono. Ir taip sekioja paskui mane iki šiol. Ją pavadinau Skruzdyte dėl jos mažumo ir judrumo", – pasakojo Eglė, glausdama prie savęs kalytę.

Kodėl gandro vardas Pranas?

Ir kitos šios prieglaudos gyventojų vardų atsiradimo istorijos byloja apie tai, kad čia gyva senoji vardų parinkimo tradicija. Štai kieme vaikštinėjantis negalintis skaidyti gandras vadinamas Pranu. Mat vardas parinktas, siejant jį su šv.Pranciškumi – gyvūnų globėju.

Vidiniame voljere gyvenantis kiauniukas, kuris į "Laukinę Lesę" pateko visai mažutėlis ir aklas, jau sustiprėjęs ir netrukus bus paleistas į laisvę. Kadangi šį gyvūnėlį slaugė ir maitino čia dirbanti Rūta, tai kiauniukas dažnai pavadinamas Rūteniu. O štai į "Laukinę Lesę" iš Jurbarko pakraščio patekęs šuns sukandžiotas danielio jauniklis, slaugomas paties Karolio jo namuose, vardo dar neturi, o ožka, gyvenanti "Laukinėje Lesėje" ir duodanti taip reikalingą danieliaus jaunikliui pieną, vadinama Gražuole. Matyt, tikintis, kad ji tokia ir taps.

Pilkoji varna Haris

Lauko voljere gyvenanti drauge su "Tuščių narvų" organizacija išgelbėta audinė Bruknė čia liks iki savo gyvenimo pabaigos. Kodėl? Todėl, kad tai invazinis gyvūnas. Kodėl jos vardas Bruknė? Todėl, kad prieš tai čia gyvenusi jos gentainė buvo vadinama Braške.

"Laukinėje Lesėje" vardus turi net pilkosios varnos. Štai viena jų, Haris, netrukus turėtų iškeliauti drauge su kitais išgydytais sparnuočiais į jiems labiau įprastas vietas. Na, o išvaizdi pelėda nuo Kėdainių nelabai linkusi gyventi laisvėje – vis sugrįžta į voljerą, nors neprisileidžia nė vieno žmogaus, įžengusio pas ją. Greičiausiai, todėl ji vadinama Laukinuke. Ko nepasakysi apie ketverius metus "Laukinėje Lesėje" gyvenančią lapę Kanapę – ji labai myli Karolį, net bučiuoja jį, tačiau dėl svarbių priežasčių laisvėje savarankiškai negalėtų gyventi. Kodėl vardas Kanapė? "Nežinau, – prisipažino Karolis, – tokį vardą lapei suteikė pirmoji jos globėja Lolita Grėblikienė".

Galime tik džiaugtis prieglaudos gyventojų vardais – jie byloja apie čia dirbančių žmonių išradingumą, gilų ryšį su savo išgelbėtais gyvūnais.

Naminiams gyvūnams jų šeimininkai seniau suteikdavo ir magiškos reikšmės vardus.

Karvė, vardu Šešupė?

Pasak M.Norkaitienės, senovės lietuvio ūkyje arklys buvo didžiausias pagalbininkas. Todėl ir buvo vadinamas Artoju, Vežiku, Kūmu (veždavo vaiko krikšto tėvus – kūmus į bažnyčią mažylio krikštyti), Paštininko (išvežiodavo paštą) ir panašiais vardais. Piemenys, ganydavę kaimo karves ar kiaules, duodavo šiems gyvuliams jų šeimininkų pavardes – taip vadinti gyvulius piemenims buvo labai patogu.

"Naminiams gyvūnams jų šeimininkai seniau suteikdavo ir magiškos reikšmės vardus. Matyt, siekdami apsaugoti gyvulius nuo įvairių nelaimių. Pavyzdžiui, paršiuką vadino Vilku, greičiausiai, tam, kad apsaugotų nuo miško plėšrūnų. Apie XX a. vidurį Lietuvoje buvo žinoma telyčaitė vardu Vilkė, buliukas Vilkas. Žodžiui, toks vardas turėjo apsauginę funkciją. Ir tokia vardo suteikimo tradicija yra labai sena. Karvės, ožkos ar avelės vardas Raselė taip pat turėjo magišką reikšmę – kad minėti gyvūnai duotų daug pieno. Tą patį – pieno gausą reiškia ir tokie minėtų gyvulių vardai kaip Jūra, Šešupė, Venta ir panašūs", – aiškino M.Norkaitienė.

Apie avytę Baleriną

Naminiams gyvūnams suteikiami ir metaforiniai vardai. Pavyzdžiui, karvė vadinama Bite todėl, kad nenustygsta vietoje. Jei karvė ar avelė tokiu vardu buvo išlaikoma dviejų kaimynų, tai Bitės vardu pavadintas gyvulys įprasmindavo bičiulystę, gerą kaimynystę.

Per gyvūnų vardus su deminutyvine priesaga išryškėja šiltas senovės lietuvių santykis su naminiu gyvūnu. Pavyzdžiui, mažas paršelis vadinamas Pipirėliu ar pan. Iki šiol teikiami vardai su įvardžiuotinėmis būdvardžių formomis. Pavyzdžiui, stambi kumelė vadinama Didžioji, balta avis – Baltoji, piktas šuo – Nelabasis, degla kiaulė – Degloji ir pan. Tačiau gali būti ir kitos vardo suteikimo priežastys. Pavyzdžiui, kai balta ožka pavadinama Snaige, šokli avytė – Balerina, žemę vis knisantis paršiukas – Kurmis, piktas avinas – Stalinas ir pan.

"Labai dažnai šunims vardus šeimose renka vaikai. Ir ši tradicija gyva nuo senų laikų. Priežastis nėra aiški. Gal manoma, kad tokiu atveju, kai vaikas suteikia vardą – gyvūnas gyvens ilgiau? Bet kuriuo atveju parinktas gyvūno vardas – tai raktas pažinti senąją visuomenę, jos kūrybingumą, ryšio su savo augintiniu gylį, mūsų senolių pasaulėjautą, tikėjimus", – įsitikinusi M.Norkaitienė.