Į redakciją kreipėsi kaunietė su nemalonia istorija, kurią patyrė Draugystės parke esančioje aptvertoje Šunų vedžiojimo aikštelėje, kurioje įrengta ir įvairių kliūčių.

Stengdavusis į aikštelę augintinį atsivesti tada, kai joje yra ir kitų šunų, kad visi galėtų kartu palakstyti, o tuo pačiu ir pasitreniruoti komandas be pavadėlio, vakar čia atėjo labai vėlai, maždaug vidurnaktį, nes dirbo popietinėje pamainoje.

„Šunį paleisti nuo pavadėlio galiu tik aikštelėje. Niekada nebūdavo jokių incidentų, nors būdavo ir penki, ir septyni šunys su šeimininkais. Kiek pastebėjau, visi vadovaujasi nerašyta taisykle, jeigu kas nori įeiti, pastovi prie vartelių, susižvalgau su visais, palauki, kol kiti šeimininkai prisegs šunims pavadėlius, tada įeini, šunys, laikomi už pavadėlių, saugiai susipažįsta. Jeigu viskas gerai, šunys paleidžiami, ir jie laksto. Šįkart buvo kitaip“, – pradėjo pasakojimą gyvūnų mylėtoja.

Aikštelė nebuvo tuščia. Joje – keliskart didesnis už pašnekovės keturkojį šuo. Ir šis amerikiečių stafordšyro veislės, laikomos kovine, atstovas ir jį atsivedusios paauglės buvo nematytos.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Mūsų šuo ir su pitbuliukais, ir su kitomis veislėmis sutaria, lanko dresūrą. Priėję prie aikštelės sustojome, davėme laiko mergaitėms prisisegti šunį su pavadėliu, ką visuomet įprastai ir daro šios aikštelės lankytojai, tačiau jos mus matė ir nieko nedarė. Iš pirmo žvilgsnio šuo nepasirodė agresyvus, todėl atidarėme vartelius ir patys su pavadėliu įėjome“, – pasakojo kaunietė.

Kibo šuniui į uodegą, man į plaukus, smarkiai apdraskė man nugarą, nes saugodama veidą ir savo šunį stengiausi nusisukti. Išeiti neturėjau galimybės.

Situacija aikštelėje staiga pasikeitė.

„Nespėjau susivokti bedarydama vartus, kad šuo agresyviai lodamas pradėjo lėkti į mus ir puolė. Savo šunį, prisegtą prie pavadėlio, greitai pasiėmiau ant rankų, o tas kitas šuo atbėgęs šokinėjo aplink mus iš visų pusių. Kibo šuniui į uodegą, man į plaukus, smarkiai apdraskė man nugarą, nes saugodama veidą ir savo šunį stengiausi nusisukti. Išeiti neturėjau galimybės“, – su siaubu pasakojo augintinio savininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ją užpuolusį šunį atsivedusios paauglės, kaip pasakojo, net neskubėjo reaguoti. „Kai pagaliau priėjo ir atitraukė šunį, išplūdo necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad mano šuo agresyvus, esu pati kalta, nes įėjau“, – dėstė kaunietė.

Pašnekovė sakė, kad vėliau gailėjosi, jog neiškvietė policijos. „Nepilnamečiai, kiek skaičiau 2019 metų pataisą, negali vedžioti kovinių veislių šunų“, – sakė mergina.

Asociatyvi Laimučio Brundzos nuotr.

Ji taip pat teiravosi, kokios yra oficialios elgesio šioje aikštelėje taisyklės? Kas šioje situacijoje buvo neteisus?

„Gal būtų pravartu taisykles pakabinti prie aptvaro, nes nors ir yra supratingų, ir gerų šeimininkų, kurie sugeba atsakyti už savo augintinį, ir yra tokių, su kuriomis susidūrėme ir dėl to ne tik nukentėjome, bet ir negalėjome pasinaudoti vieša erdve, buvome ne tik priverstos bet ir išvytos iš aikštelės. Tikslios taisyklės, tikiu, padėtų išspręsti ir susidariusius konfliktus, ir apšviestų visus, kaip vis dėl to reikia elgtis tokiose erdvėse“, – samprotavo kaunietė.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė portalui kaunodiena.lt teigė, kad minėtai aikštelei nėra nustatytų jokių atskirų taisyklių. Savivaldybė nėra gavusi ir skundų dėl galimų incidentų šioje aikštelėje.

Aikštelei galioja bendrosios Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės.

Jos numato, kad laisvai bėgioti šunys gali tik tam skirtose specialiai įrengtose aikštelėse.

Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys (japonų chinai, pekinai ir kt., kurių aukštis 26–28 cm) gali būti vedžiojami be antsnukio. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 metro.

Laimučio Brundzos nuotr.

Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas 16 metų (agresyvius šunis – 18 metų) fizinis asmuo. Agresyvius šunis galima vedžioti tik šunims vedžioti skirtose aikštelėse ir laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.

Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.

Šią savaitę Klaipėdos rajone bus tikrinama, ar gyventojai paiso Gyvūnų laikymo taisyklių.

Patikrinime dalyvaus ir policijos, ir savivaldybės atstovai. Pažeidėjams gresia įspėjimas arba bauda iki 200 litų.

Kaip laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių, periodiškai tikrinama ir uostamiestyje.

Uostamiesčio politikai privalės panaikinti pačių patvirtintas Gyvūnų laikymo uostamiestyje taisykles, nes jos turi būti modernesnės ir atitinkančios ES teisės aktus.

Teikimą panaikinti 2010 metais patvirtintas taisykles Klaipėdos miesto tarybai surašė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

„Pasikeitė teisės aktai, reglamentuojantys gyvūnų priežiūrą ir gerovę, todėl reikia pakeisti ir iki šiol galiojusias taisykles“, - aiškino Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje patarėja Daiva Šačkuvienė.

Naująsias taisykles turės tvirtinti ne miesto taryba, o Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovai.

Dokumentas turės būti parengtas pagal pavyzdines taisykles, kurias savo įsakymu patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

„Anksčiau savivaldybė į taisykles galėjo įrašyti įvairiausių nuostatų savo nuožiūra, o dabar yra pavyzdinis dokumentas, todėl privalu vadovautis“, - teigė D.Šačkuvienė.
Naujose taisyklėse kai kurios nuostatos bus švelnesnės nei dabar galiojančios, o kai kurios – griežtesnės.

Pavyzdžiui, visi namie laikomi šunys, katės šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai privalės būti nuo jos vakcionuojami, o šeimininkai – turėti tai patvirtinantį dokumentą.

Numatyta ir tai, kad dingus gyvūnui, apie tai reikės pranešti taisyklės numatytam asmeniui ir viešai paskelbti.

Klaipėdietis, kuris priglaus beglobį gyvūną, apie tai per tris dienas turės pranešti policijai arba atsakingam asmeniui.

Naujose taisyklėse turės būti numatyta ir tai, kiek viename bute leidžiama laikyti gyvūnų, atsižvelgiant į būsto plotą.

Skaičiuojama, jog vienai katei turi tekti ne mažiau nei 10 kvadratinių metrų buto ploto, o šuniui – nuo 10 iki 30 kv. m, atsižvelgiant į jo svorį.

Šiuo metu viename bute leidžiama laikyti vieną katę ir vieną šunį, arba du šunis, arba dvi kates.

Naujosios taisyklės turės reglamentuoti ir tai, kaip gyventojai gali rūpintis bešeimininkėmis katėmis. Jos galės būti šeriamos tik specialiai savivaldybės nustatytose vietose, kur privalės būti įrengtos šėryklos.

Naujas Gyvūnų laikymo taisykles uostamiesčio savivaldybė turi parengti iki mėnesio pabaigos arba prašyti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos terminą pratęsti.