„Kurčias va, čia seneliukas vienas. Jis savo vardo nežino. Jis tik mato, nors ir labai sunkiai, bet tiesiog su ranka prieš nosį pamojuoju ir susikalbame“, – pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.

Priekurtiems seneliukams gerai visaip – ir net tada, kai šalia tvartelyje atsirado nosį riečiantis, dvokiantis ožys. Jį nusenusių gyvūnų prieglauda pasiėmė, kai viena moteriškė paskelbė ožį dovanojanti, bet ne maistui. Su šunimis ožys garantuotai praleis savo gyvenimą. Nors šunys – ne žirgai, prie kurių ožius laikyti patartina dėl kvėpavimo takų profilaktikos arba tiesiog dėl sveikatos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Žirgams sveika, o šunims, tai vienodai“, – aiškino gyvūnų globos draugijos vadovė.

Šunims-seneliukams buvo vienodai ir kai atsirado šikšnosparnis. „Tiesiog moteris rado į laiptinę įskridusį šikšnosparnį. Ji nežinojo, ką su juo daryti – įdėjo į dėžutę. Aš taip pat nelabai žinau, ką su juo daryti – skambinau specialistams“, – atviravo pašnekovė.

Sparnuota pelė prieglaudoje – tai vienintelis žinduolis, kurio neparodysi. Jis – tik nuotraukoje prieš įnešant ir paliekant sandėliuke. „Mūsų tas šikšnosparnis yra įrašytas į Raudonąją knygą. Tai yra dvispalvis plikšnys. Jis susiras, kur miegoti ir miegos per žiemą. Kai išsimiegos, išskris kur jam reikia“, – aiškino R. Liberienė.

Tuo metu nusenusių šunų skaičius prieglaudoje kinta jiems nugaišus ar priglaudus naujus. Dabar seneliukų prieglaudoje – beveik 30 augintinių. Vyriausias – 15-kos metų. Gyvūnai – gydomi, operuojami, nes įprastai nuo senatvės – ligoti.

„Daugiausia – augliai arba yra vienas, sergantis trachėjitu, kur dūsta. Širdies ligos, insultai, epilepsija“, – vardijo gyvūnų globos draugijos vadovė.

Seną šunį iš prieglaudos retai kas paima, todėl Rūta prieš ketverius metus surinko visus senelius iš gyvūnų draugijos prieglaudos, kad jaunesniems neužimtų vietos, ir parsivežė į sodybą namo. Prieglaudą seniems ji pavadino „Rūtos užuovėja“, bet daugelis šią vietą vadina tiesiog seneliukų prieglauda.

Adresai – skirtingi

Moteris nenurodė, kada tiksliai buvo skambinta į „Būk mano draugas“ ir kokių žinučių sulaukta. Paskelbta informacija, neva nuo šeštadienio žmonės skambino į kitą prieglaudą, nes niekaip nesusisiekė su minėtąja.

„Atėjus pirmadieniui žmonės man pradėjo skųstis, kad nepaimtas kačiukas, kur žadėta. Tad žmonės tiek įkyriai skambino, kol šiandien (pirmadienį) vakare galiausiai jį paėmė“, – rašė moteris, bet nenurodė, kuri tiksliai prieglauda katę pasiėmė.

Prie šio įrašo pridėtos žinučių nuotraukos su „Būk mano draugas“ prieglauda, tačiau be prieglaudos atsakymo.

Vienoje žinutėje rašoma: „Priklydęs mažas kačiukas Klaipėdos g. 133B, Kretinga“. Kitoje teigiama: „Priklydęs silpnas kačiukas laiptinėje Kretingos g. 11, Klaipėda“.

Prie šios istorijos pridėta ir dar viena apie sužalotą kalytę, kurią kažkas rado netoli Gargždų.

„Ir vėl tai „ministerijai“, „Būk mano draugas“ prieglaudai, sunku prisiskambinti, prie vartų privažiavus niekas jų neatveria. Tai ką žmogui daryti, kai nėra pagalbos?“ – piktinosi moteris.

Galina Kučinskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Abu katinus rado

Anot „Būk mano draugas“ vadovės Galinos Kučinskienės, abu katinai į prieglaudą buvo paimti.

„Kretingos g. 11, Klaipėdoje, katiną radome, jis buvo paimtas sekmadienį. Taip pat radome ir pirmadienį pasiėmėme baltą katiną iš Klaipėdos g. 133B“, – patvirtino pašnekovė.

Tačiau neaišku, kodėl moters skunde buvo teigiama, kad į skambučius niekas neatsiliepė, kadangi G. Kučinskienė tikino telefoną visur su savimi besinešiojanti ir atsiliepianti net ir į naktinius skambučius.

„Šį šeštadienį 2 val. policija man atvežė šuniuką, kuris buvo pririštas Taikos prospekte 5. Ačiū žmonėms, kurie pastebėjo, kitaip visą naktį jis per griaustinį ten būtų pririštas. Šeštadienį visiems į laiškus atsakinėjau. Sekmadienį 22 val. prie Jakų žiedo buvo rastas partrenktas šuo. Žmonės vėl skambino, prašė pagalbos ir parvežė man tą šuniuką“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Jeigu buvo tokia situacija, kodėl nebuvo kviesta policija?

Skundų sulaukia nuolatos

G. Kučinskienė, šį darbą dirbanti jau 12 metų, mano, kad tokie skundai gali būti surežisuoti.

„Nesu skandalinga intrigantė ir neturiu laiko užsiiminėti tokiais niekais. Labai sunkiai dirbame su gyvūnais. Mes turime jų be galo daug. O dėl rastos kalytės, jeigu buvo tokia situacija, kodėl nebuvo kviesta policija? Visada reikia skambinti policijai, visi žmonės šitą dalyką supranta“, – tikino ji.

„Būk mano draugas“ vadovė pridūrė, kad panašių skundų ir provokacijų sulaukia nuolat.

„Prieglauda dirba visą parą. Mes dirbame taip dėl gyvūnų. Stengiamės išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Lankymo dienos paskelbtos prie kiekvienos nuotraukos mūsų feisbuke – antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį nuo 13 iki 16 val. Jeigu nėra manęs, nuo 9 iki 18 val. dirba administratorė. Ji pažįsta visus šuniukus, puikiausiai viską žino, yra apmokyta, telefonu viską pasitaria su manimi“, – pažymėjo G. Kučinskienė.

Gyvūnų prieglaudų atstovai vis dėlto turi dėl ko džiaugtis – šunų prieglaudose mažėja.

Tai byloja, kad keičiasi žmonių suvokimas, aplinka gyvūnams taip pat tampa draugiškesnė – daugėja galimybių pasiimti keturkojus į įvairius renginius, leidžiama juos atsivesti ir į kai kurias kavines ar kitas vietas.

Pasak „Linksmųjų pėdučių“ vadovės Simonos Šakinytės, Lietuvoje yra per 60 gyvūnų prieglaudų, visos jos pilnos.

„Pas mus yra gal 66 prieglaudos, jos pilnos gyvūnų. Kadangi bendraujame su kai kuriomis prieglaudomis, pastebėjome, kad šiek tiek mažėja šunų atidavimas į prieglaudas, kačių, deja, – ne“, – pažymėjo pašnekovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 80 gyvūnų prieglaudų, daugiausia jų – sostinėje, Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone – devynios.

S. Šakinytė akcentavo, kad į prieglaudas atvežami šunys turi ne tik sveikatos, bet ir įvairių psichologinių problemų.

„Keičiasi priežastys. Seniau šunys būdavo dažniau tiesiog randami, dažniau atsivedami šuniukai, paskui vyko žmonių emigracija, o dabar vienas pagrindinių dalykų – vaiko gimimas. Nežinau, kas atsitiko ir kodėl. Dar viena dažniausių priežasčių – šuns charakterio problemos. Veisėjams ir visiems kitiems reikėtų „padėkoti“, nes dabar turime labai daug grynaveislių šunų su labai didelėmis ne tik sveikatos, bet ir psichologinėmis problemomis, tokių šunų be proto daug“, – teigė S. Šakinytė.

„Pati baisiausia nelaimė yra gaisras, tačiau vakar patyrėme baisią nelaimę – tai užtvindyta prieglauda, išsigandę gyvūnai. Tai ką vakar atvažiavę ryte pamatėme ištiko šokas ir isterija. Pirmas prieglaudos aukštas skendėjo vandeny“, – rašoma prie vaizdo įrašo, kuriame matyti, jog patalpose yra keliasdešimt centimetrų vandens.

Prieglaudos atstovai neslėpė ašarų, nes pašalinti tiek vandens iš prieglaudos – didelis iššūkis. „Lesė“ apsemta buvo po to, kai užsipildė šuliniai, o vanduo tada prasimušė į patalpų vidų.

„Iškvietus tarnybas paaiškėjo, kad užsikišo pagrindinis gatvėje esantis šulinys ir prisipildžius kiemo dviem šuliniams, per vonios trapą apsėmė prieglaudą. Dirbome 10 val. semdami, pumpuodami vandenį ir perkeldami gyvūnus iš apsemtų kambarių“, – kalbėjo „Lesės“ atstovai, kartu ir padėkoję žmonėms, kurie padėjo gelbėti gyvūnus ir pačią prieglaudą.

 Prieglaudos vaizdo įrašas.

Visgi, po tokios vandens avarijos liko daug visko sutvarkyti, išsausinti, kad vėl būtų galima normaliai naudotis prieglaudos patalpomis, o gyvūnai negyventų drėgmėje, todėl „Lesės“ atstovai kreipiasi į geros valios žmones, kurie gali pagelbėti darbams reikalinga įranga arba paremti pinigais, kad būtų galima kaip galima greičiau likviduoti avarijos padarinius.

„Dabar labai labai reikalingas drėgmės surinkėjas, kurio šiuo metu neturime lėšų įsigyti, ir dujinis patalpų šildytuvas. Be šių dviejų įrenginių negalėsime išsisausinti patalpų, kad toliau ten galėtų komfortiškai gyventi gyvūnai. Gal kas galite nupirkti ar turite nenaudojamus ir galite padovanoti šiuos įrenginius? Ar galite prisidėti finansiškai, kad juos galėtumėme įsigyti?“ – į nepavydėtiną bėdą papuolusios prieglaudos atstovai beldėsi į žmonių širdis ir prašė padėti.

Paaukoti galima pervedant lėšas į „Lesės“ Kauno skyriaus sąskaitą:

VŠĮ „Lese“ Kauno sk

LT657044060006186558

„Stabdome gyvūnų dovanojimą nuo gruodžio 16 iki sausio 8 dienos“, – nurodė „Lesės“ atstovai.

Anot jų, labai dažnai iš žmonių girdima, kad gyvūnas būtų puiki dovana jų vaikui, tėvams ar draugams. Tačiau dažnai žmonės nepagalvoja, kad prisiima atsakomybę už gyvūną ne tik šventiniu laikotarpiu, o ilgiems metams.

„Galbūt žmogus net nesvarstė apie tokią atsakomybę, nėra tam pasiruošęs, neturi tinkamų sąlygų. Prisiminkite, kad gyvūną pasiimate dar bent 10 metų į priekį, kainuoja veterinarinės paslaugos, dresūros pamokos, kokybiškas maistas ir kitos reikalingos priemonės. Net jeigu jums ir atrodo, kad visa tai žmogus, kuriam norite padovanoti gyvūną, gali suteikti, patikėkite mumis, jei žmogus tvirtai pasiryžęs priglausti gyvūną, jis pats atvyks su juo susipažinti“, – įžvalgomis pasidalijo gyvūnų prieglaudos specialistai.

Tai nėra vienadienė pramoga ar žaisliukas, kurio galima atsikratyti, kai jis nusibos.

„Gyvūnas yra gyvas sutvėrimas, kuris lygiai taip pat kaip mes, žmonės, turi jausmus, širdį, savo nuomonę, yra pilnavertis šeimos narys ir geriausias žmogaus draugas. Tai nėra vienadienė pramoga ar žaisliukas, kurio galima atsikratyti, kai jis nusibos. Gyvūno iš esmės negalima įvardinti kaip dovanos, nes tai sukuria blogą tradiciją gyvūnus paversti tarsi dovanojamais daiktais“, – toliau tęsė „Lesės“ atstovai.

Jie socialinių tinklų sekėjų klausė, ar jie žino, kokios yra tokio dovanojimo pasekmės? Deja, bet dažnas namų jaukumu ilgai nesidžiaugia ir sugrįžta atgal į prieglaudas arba, dar blogiau, išmetami į gatvę kaip šiukšlės.

„Gyvūnai grįžta atgal į prieglaudas arba yra išmetami į gatvę, vėl padovanojami kitiems žmonėms. Kad viso to išvengtume, privalome dovanojimą stabdyti. Darome išimtį, jei pas gyvūną yra lankomasi jau seniai ir jo nepasiėmė prieš Kalėdinį laikotarpį dėl nepabaigtų atlikti procedūrų.

Elkimės sąmoningai ir atsakingai. Jaukių ir ramių artėjančių švenčių“, – nurodė „Lesės“ atstovai.

Aika į prieglaudą pateko vos prieš kelias dienas. Sostinės gatvėse klaidžiojusi kalaitė – ženklinta, tad nebuvo sunku surasti jos šeimininkę. Vis dėlto, prieglaudos darbuotojams susisiekus su savininke, ši atšovė, kad šuns neturi ir neturėjo. Panašaus likimo gyvūnų prieglaudose apstu. Laisvų vietų visuomet yra labai ribotai, o atvėsus orams, išmestų gyvūnų ir prašymų juos priimti daugėja.

„Kai artėja šaltasis metų laikas, kai išvažiuoja žmonės iš savo sodų bendrijų, tada pasipila skambučių, kad sušals, priimtume. Tačiau vietos turime ribotai“, – teigė prieglaudos „Beglobis“ vadovė Danutė Navickienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Centre, Fabijoniškėse, kur miegamieji rajonai, gyvūnų būna mažiau. Didžioji jų dalis pakliūva iš Naujosios Vilnios, Salininkų, kur yra daugiau gyvenamųjų namų“, – sakė Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.

Perpildytos prieglaudos – ne tik prasidėjusio šaltojo sezono padarinys. Pastaraisiais metais gyventojai daug greičiau priglaudė gyvūnų, dėl šios priežasties laisvų vietų naujai atsikratytiems nėra.

„Prieš koronaviruso laikotarpį, prieš karą šunų buvo paimta per rugsėjį ir spalį – 31, šiemet – 13 šunų. Tai yra tris kartus mažiau. Žmonės tikriausiai bijo dėl ateities, nes gyvūną laikyti yra šiek tiek prabanga“, – pažymėjo A.Žibienė.

Prieglaudų atstovai ir veterinarai sako, kad išmetamų gyvūnų skaičiaus augimui įtakos turi ir infliacija, brangstantis augintinio išlaikymas, kylančios veterinarijos paslaugų kainos smarkiai prisideda prie žmonių sprendimo atsikratyti savo šunimis ir katėmis.

„Viskas pabrango dvigubai arba trigubai. Pabrango veterinarijos paslaugos, sterilizacija, skiepai“, – vardijo D.Navickienė.

„Šie metai išskirtiniai. Nebuvo mėnesio, kad nebrangtų kokie vaistai. Tikrai didėja vaistų kainos“, – sakė veterinarijos gydytojas Arvydas Galminas.

Aukoja vis mažiau. Žinome, kodėl tai vyksta – nes pasaulyje situacija labai blogėjanti. Gerėjimo tendencijų nenusimato.

Ši žiema gyvūnų prieglaudoms bus itin sudėtinga. Dėl kylančių kainų jų išlaikymo išlaidos išaugo dvigubai.

Prieglaudos akcentuoja ir dar vieną naujai atsiradusią problemą – pinigais ir daiktais beglobius gyvūnus remiančių žmonių vis mažėja.

„Aukoja vis mažiau. Žinome, kodėl tai vyksta – nes pasaulyje situacija labai blogėjanti. Gerėjimo tendencijų nenusimato“, – teigė D.Navickienė.

Gyvūnų prieglaudų vadovai sako, kad, nepaisant įvesto privalomo augintinių ženklinimo, didžioji dalis žmonių to vis dar nedaro.

Beveik 1000 kilometrų atstumą iš Kijevo įveikęs ukrainiečių vilkikas, turėjęs apvažiuoti šiuo metu Rusijos pajėgų atakuojamą centrinį Žytomyro regioną, taip pat atvežė du karakalus ir Afrikos laukinį šunį, naujienų agentūrai AFP sakė Malgorzata Chodyla (Malgožata Chodyla).

Antradienį kelionę pradėjęs vilkikas visą naktį prastovėjo, nes susidūrė su atvažiuojančiais rusų tankais, pridūrė ji.

Pasienyje gyvūnai buvo perkelti į lenkų sunkvežimį.

Dokumentų neturinčius gyvūnus tapo įmanoma pervežti neseniai pasikeitus procedūras, numatytas Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES),  o taip pat padedant Lenkijos vyriausiajam veterinarijos pareigūnui, pridūrė M. Chodyla.

Gyvūnų evakuaciją organizavusi Poznanės zoologijos sodo direktorė Ewa Zgrabczynska (Eva Zgrabčynska) sakė, kad šiuo metu palaiko ryšį su keliomis Vakarų organizacijomis, norinčiomis priimti šiuos gyvūnus.

Ji taip pat pradėjo lėšų gyvūnams rinkimo kampaniją.

Nepaistant karo, žvėris atlydėjusi Natalija Popova sugrįžo į Ukrainą, kad pasirūpintų 70 prieglaudoje likusių gyvūnų, sakė M. Chodyla.

Prieš dvejus metus E. Zgrabczynska organizavo devynių tigrų gelbėjimą. Jie buvo vežami į Rusiją, tačiau įstrigo italų vilkike Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

Į detales nesileidžia

Portalas kauno.diena.lt paprašė minėtų institucijų pakomentuoti, ką neplaninio patikrinimo metu pavyko išsiaiškinti, ar prieglaudoje „Penkta koja“ rasti kokie mokestiniai ar kiti pažeidimai. Taip pat domėjomės, ar per kratas buvo paimti dokumentai. Tačiau ne visos institucijos linkusios atskleisti minėtą informaciją.

„Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri ir organizavo šį patikrinimą“, – trumpą komentarą atsiuntė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Iš tokio komentaro liko neaišku, ką FNTT tikrino, ko ieškojo bei kokius veiksmus savo kompetencijos ribose atliko. VMI taip pat į gyvūnų prieglaudos patikrinimo detales nebuvo linkusi leistis.

„„Penktoje kojoje“ patikrinimas atliekamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iniciatyva. Visos patikrinime dalyvavusios institucijos veiksmus atlieka pagal savo kompetenciją. Kauno apskrities VMI specialistai operatyvų patikrinimą atlieka dėl galimų mokestinių pažeidimų. Kontrolės veiksmų eiga priklausys nuo mokesčių mokėtojo geranoriško bendradarbiavimo. Operatyvių patikrinimų rezultatai viešai neskelbiami“, – nurodė Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.

„Penktos kojos“ nuotr.

Tarnybos pranešimas

VMVT po atlikto patikrinimo savo internetiniame puslapyje išplatino pranešimą. Jame tarnybos atstovai nurodė, kad vasario 15 dieną buvo atliktas gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ neplaninis patikrinimas gavus pranešimą, kuriame buvo minima ne tik su gyvūnų laikymo sąlygomis, tačiau ir su galimomis finansinėmis operacijomis susijusi informacija.

„Dėl šios priežasties į neplaninį patikrinimą buvo pasitelkti Kauno apskrities VMI bei FNTT Kauno valdybos pareigūnai. VMVT inspektorius taip pat domino informacija dėl š. m. vasario pradžioje Bubių kaime, Kauno rajone užfiksuoto galimai žiauraus elgesio su gyvūnais atvejo.

Be to, prieš kelis mėnesius inspektoriai ketino atlikti planinį patikrinimą, tačiau nebuvo įleisti. Ir šį kartą gyvūnų globos įstaiga taip pat nebuvo linkusi bendradarbiauti, pareigūnai buvo įleisti tik po kurio laiko ir primygtinių raginimų“, – kodėl buvo surengtas neplaninis „Penktos kojos“ patikrinimas, skelbė VMVT.

Pranešime dėstoma, jog patikrinimo metu globos įstaigoje buvo aptikti 257 šunys, nors tinkamos laikyti sąlygos yra sudarytos daugiau nei perpus mažesniam gyvūnų skaičiui.

„Dėl nepakankamos vietos dalis iš jų buvo laikomi pagalbinėse patalpose, kai kurie iš jų, nuolatinėje tamsoje tarp pašalinių daiktų. Prieglaudoje taip pat nebuvo numatytos atskiros vietos-patalpos gyvūnams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis.

Be nustatytų ir kitų gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimų, atvykusiems pareigūnams nebuvo pateikti globojamų šunų apskaitos dokumentai, dezinfekcijos žurnalai, priėmimo, dovanojimo sutartys / aktai, kas dovanojo gyvūnus globos namams. Inspektorių prašymu nebuvo pateikti ir laikinų gyvūnų globėjų sąrašai su kontaktais bei su globėjais sudarytos sutartys“, – patikrinimo rezultatus vardijo VMVT pareigūnai. Jie nurodė, jog tyrimas vis dar tęsiamas.

„Penktos kojos“ nuotr.

Apie kratas pranešė patys

Primename, kad „Penkta koja“ savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje patys pranešė apie vykdytą kratą. Kaip teigė prieglaudos atstovai, institucijos apie vizitą iš anksto nebuvo pranešę.

Dar prieglaudai neatsidarius, gerokai prieš darbo laiko pradžią, prie „Penktos kojos“ prieglaudos Linksmakalnyje sugužėjo net kelių institucijų pareigūnai. Kelios mūsų merginos jau buvo atėję tvarkytis ir prašė pareigūnų palaukti, kol atvažiuos direktorė ir šitame šturme galės sudalyvauti. Teprašė palaukti 20 min. Bet nieko nelaukę FNTT pareigūnai parodė neįtikėtinai gerą sportinę formą ir peršoko per beveik 2 m aukščio tvorą.<...> Tiesa, jokių teismo dokumentų, leidžiančių jėga veržtis į privačią teritoriją, jie nepateikė“, – teigė prieglaudos atstovai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Šiuo metu, kai rašau šį tekstą, VMVT jau geras tris valandas krečia prieglaudos patalpas. Renka dokumentus, tikrina vet. kabineto dokumentus, apskaitos ir dezinfekcijos žurnalus, skaičiuoja šunis ir iš jų skaičiaus dalina prieglaudos grindų plotą“, – prieš kelias dienas buvo rašoma prieglaudos „Facebook“ puslapyje.

Šis įrašas sulaukė didžiulio internautų dėmesio. Nemažai „Facebook“ vartotojų komentavo, jog prieglauda iš visų jėgų stengiasi padėti beglobiukams, tačiau iš institucijų sulaukia ne pagalbos, o kaltinimų, jog netinkamai atlieka savo darbą.

Kur tikrai reikalingi patikrinimai, akis užmerkia.

„Kur tikrai reikalingi patikrinimai, akis užmerkia. Bet kad dirba juk reikia parodyti, savų nepuls, tai silpniausius išsirenka“, – komentavo internautai.

„Normaliose šalyse tarnybos ateina „tikrinti“ ir padėti žmonėms viską vykdyti, dirbti teisingai. O pas mus tik pagaut ir nubauduot. Ir niekur nedingo kyšiai, kas duoda, tai ir dirba sau neaišku kokiomis sąlygomis, o kas gelbėja gyvūnus, juos reikia su purvais maišyt. Gėda – ten kur reikia, tai tarnybų nėra“, – antrino kiti.

„Pritrenkiantis VMVT uolumas – geriau veisėjus taip pakontroliuotu, nei prieglaudą, kurios darbuotojai kantriai gydo, kuopia ir visokeriopai gelbėja apleistus, nuskriaustus ir visų pamirštus keturkojus. Gėdingas reidas“, – savo nuomonę išsakė „Penktos kojos“ sekėjai.

Geriau sterilizuoti (kastruoti)

Pasak gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" vadovės Simonos Šakinytės, nepaisant to, kad kiekviena naujovė atneša naudos, ženklinimas tik iš dalies prisideda prie gyvūnų gerovės.

"Manau, kad naudos duotų du dalykai. Ženklinimas būtų kokioje dešimtoje vietoje. Pirmiausia, draudimas neatsakingai veisti tikrai duotų daugiausia naudos. Kitas dalykas – neleisti gyvūnų laikyti lauke be žmogaus. Tada jie taip gausiai nesiveistų. Šie dalykai be abejo užkirstų kelią. Ženklinimas truputį naudos duos, kadangi gyvūnas bus paženklintas savininko vardu. Jeigu šuo bus rastas klaidžiojantis ar pririštas prie medžio, žmogui grės atsakomybė. Tokiu atveju mikroschema tikrai padės. Nors šuo atsidurs prieglaudoje, žmogus suvoks, kad negali bet kur jo numesti", – svarstė S.Šakinytė.

Gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" administratorė Elina Kurauskienė pritarė, kad ženklinimas – tik vienas iš daugelio žingsnių.

"Nemanome, kad situacija pagerės suženklinus gyvūnus. Galbūt padėtį pagerintų motyvacija kastruoti ar sterilizuoti. Dabar ši paslauga tikrai brangi ir ne kiekvienam įkandama", – teigė E.Kurauskienė.

Baudos – iki 2 tūkst. eurų

Kai kuriose veterinarijos klinikose katino kastracija kainuoja 20–60 eurų, šunų kastracijos kainos siekia ir 100 eurų.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Ilonos Urbutienės, už žiaurų elgesį su gyvūnais baudos siekia nuo 75 iki 2 tūkst. eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Pakartotinai nusižengus nuobaudos suma kyla.

Reklamos klaidina

Prieglaudos atstovai tikina, kad keturkojo įsigijimas neturėtų priklausyti nuo šventinių datų.

"Didelę klaidą daro paviršutiniškos reklamos. Vaizduojama Kalėdų eglutė, po eglute – žaislai ir dar šuniukai. Tai yra siaubinga", – mintimis dalijosi S.Šakinytė.

Pašnekovių teigimu, žmonės savo augintinių atsisako dėl įvairių priežasčių. Viena jų – pamažu atslūgstantys gražūs jausmai.

Simona Šakinytė: esame pastebėję, kad "dovanos" grąžinamos ne iš karto po švenčių, o vasario ir kovo mėnesiais.

"Esame pastebėję, "dovanos" grąžinamos ne iš karto po švenčių, o vasario ir kovo mėnesiais. Dažniausiai "dovanomis" tampa jaunas gyvūnas, kuris, kol yra mažas, kelia malonias emocijas. Kai keturkojis auga, atsiranda nemalonių kvapų ir vaizdų, susijusių su priežiūra, nusistovi rutina", – sakė S.Šakinytė.

Gyvūnų atsisakoma ir dėl to, kad šeimininkai išvyksta gyventi į užsienį arba ima trūkti finansų keturkojo išlaikymui.

Prieglaudoje "Būk mano draugas" šiuo metu gyvena apie 400 kačių ir šunų, jų gretos pamažu pildosi.

"Priimdamas gyvūną žmogus prisiima teisinę, finansinę ir moralinę atsakomybę. Priėmus jį reikia "čipuoti", "nukirminti", skiepyti, nekalbant apie gydymą. Tai – didelės išlaidos. Kai gyvūnų daug, tai ir komandos apimtis turi būti didesnė. Pas mus glaudžiasi apie 200 šunelių ir per 200 katinėlių. Ėsti jie nori kiekvieną dieną. Reikalus atlieka taip pat kasdien", – kalbėjo E.Kurauskienė.

Padeda ir tarnybos

Nevyriausybinės Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos duomenimis, kasmet į Lietuvos prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių.

Į Klaipėdoje esančias prieglaudas "Būk mano draugas" pernai pateko apie 550 šunų ir apie 800 kačių, į "Linksmąsias pėdutes" – 194 gyvūnai.

"Skundų gauname labai daug ir įvairių. Reaguojame į juos. Jeigu gyvūnas kažkur pririštas ir paliktas likimo valioje, toks skundas yra skubus, ir vykstame nedelsiant, nes neaišku, kada gyvūną pririšo ir paliko. Jeigu reikia, kviečiame į pagalbą ir gyvūnų globos namus, prieglaudas, o jeigu laikytojas piktybiškai neprižiūri gyvūnų, tada dirbame su savivaldybe. Savivaldos institucijos organizuoja laikiną gyvūno globą, jie nukreipiami į globos namus, ieškoma naujų šeimininkų", – paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė I.Urbutienė.

Į prieglaudą „Penkta koja“ keturkojai vežami ne po vieną, o dešimtimis. Į prieglaudą telpa 80 šunų, dabar jų – pustrečio šimto.

Šiemet mes net neturime kur Kalėdų eglės pasistatyti, nes eglės vietą užėmė narvai, kuriuose gyvena šuniukai.

„Šiemet mes net neturime kur Kalėdų eglės pasistatyti, nes eglės vietą užėmė narvai, kuriuose gyvena šuniukai“, – situaciją komentavo „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.

Priglaudžia ir tualetuose

Keturkojai laikomi ne tik administracinėse patalpose, pavyzdžiui, direktorės kabinete, bet netgi ir tualetuose. „Situacija tikrai yra labai tragiška vietos prasme, nes net ir tualeto patalpa tenka dalintis su keturkojais“, – pasakojo vadovė.

Stop kadras

LNK žurnalistams filmuojant reportažą, prie prieglaudos sustojo mašina, o direktorė išgirdo – atvažiavo dar vienas paliktas šuo. Maždaug trejų metų šunį atvežė Elektrėnų savivaldybės darbuotojas. „Tris paras bėgiojo tai prie vieno namo, tai prie kito. Niekieno. Žmonės kažkiek jį pamaitindavo. Po egle slėpėsi“, – pasakojo Remigijus.

Specialistai sako, kad žiemą kiekviena valanda šiam šuniui galėjo būti lemtinga. „Kuo toliau, šuniui yra šalčiau, ypač jeigu jis svetimoje teritorijoje – bijo, guli. Aišku, kad bet koks šuo gali sušalti“, – teigė prieglaudos darbuotoja.

Karantino padariniai

Situacija itin paaštrėjo po karantino. Kol sėdėjo namuose ir reikėjo kompanijos, žmonės pradėjo laikyti ir daugiau gyvūnų. Tačiau grįžus į įprastą gyvenimą išmeta juos į gatvę. „Įsigyja spontaniškai, nepagalvoję. Mažas šuniukas visada yra smagu ir emocija tokia, kad fainai parsinešti namo. Bet parsinešus būna sysiu, kakū, graužia laidus, kaukia šuniukas paliktas vienas ir tada jau jo nebereikia“, – situaciją komentavo A. Volockytė.

Situacija tikrai yra labai tragiška vietos prasme, nes net ir tualeto patalpa tenka dalintis su keturkojais.

Išmetami ne tik mišrūnai, bet ir jorkšyro terjerai, haskiai, kiti veisliniai šunys. Dažnai jie būna ligoti arba sužeisti. „Parazitai, blusos, turime ir viduriuojančius. Tai čia dažniausias pas mus susirgimas. Lėtiniai susirgimai sąnarių. Duodame papildus, kad atsistatytų“, – pasakojo „Penktos kojos“ veterinarijos gydytoja Viltė Liaugminaitė.

Dar viena priežastis, kodėl prieglaudose padaugėjo gyvūnų – per pandemiją padaugėjo mirčių. „Žmonių netektys atsirado priežastis irgi yra. Kad mirė tėtis, mama, močiutė, senelis ir liko kaime du–trys, kurių niekam nereikia. Tai jie atkeliauja pas mus“, – teigė prieglaudos vadovė.

Kaune problema – katės

Kol Kauno rajone nežinia kur dėti šimtus šunų, Kaunas perpildytas katėmis. „Turime šiuo metu tai, ką turime. Perpildytas visos Lietuvos prieglaudas. Jeigu žmogui reikia atsitikus kažkokiai nelaimei rasti vietą, kur priglausti augintinį, dažniausiai atsakymai tokie ir yra, kad nėra vietų. Tai yra tiesa ir tai visiškai yra suprantama. Mes irgi esame perpildyti. Šiuo metu turime apie 130 kačių, tiek pat šunų“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Stop kadras

Veterinarai sako, kad gyvūnams gatvėse dabar, kai šalta, pavojingiausia. „Per didžiuosius šalčius gyvūnams gresia išorinės kūno dangos nušalimai. Ypač tos vietos, kurios yra išorės – ausys, uodegos, galūnės, patinams sėklidės gali būti, nes esant dideliam šalčiui sutrinka periferinė kraujotaka“, – teigė „Nuaro“ veterinarijos gydytojas Giedrius Survila.

Plačiau – vaizdo įraše: