– Nesinori gąsdinti žmonių, bet tų virusų yra begalės. Apie kokį jūs konkrečiai kalbate ir ar tas virusas, ta liga gali pasiekti Lietuvą?

– Daugiausiai kalbama apie mano pranešimą „Login“ konferencijoje. Joje pristačiau PSO ekspertų paruoštą ligų sąrašą, kurios nėra gerai pažintos mokslininkų. Tai reiškia, kad gerai nesuprantame, kaip jos yra perduodamos, todėl negalime sukurti efektyvių intervencijų veiksmingiausiai panaudodami savo ribotus išteklius. Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena – SARS ir MERS koronavirusai. SARS koronaviruso pandemija mokslininkams nebuvo kažkoks siurprizas. Kita liga, apie kurią tikrai nedaug kas buvo girdėję, tai – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Šią ligą perneša tam tikros rūšies erkės. Arčiausiai mūsų ji jau paplitusi Pietų Europoje, arba – Kanuose, Italijoje, Iberijos pusiasalyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuvoje daug erkių, bet, laimė, kalbame ne apie mūsiškes, kitos rūšies?

– Taip, tačiau visuomet kyla ilgalaikė rizika. Kuomet mes kalbame apie klimato kaitą, mes suprantame, kad šiaurinėse platumose klimato sąlygos tampa vis palankesnės kitoms vabzdžių rūšims, taip pat ir erkių. Jos plinta ten, kur joms sąlygos palankesnės.

– Ar tą Krymo-Kongo karštligę gali perduoti žmogus žmogui?

– Nelabai, nes tam reikalingas labai artimas kontaktas, pasikeitimas įvairiais kūno skysčiais.

Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena jų – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė

.

– Dar kalbama apie grėsmę keliančius Zika virusą, Lūžių slėnio karštligę, Lasos karštinę ir kitas. Girdėti pavadinimai, bet ar šios, atrodytų toli nuo Europos egzistuojančios ligos, gresia ir Lietuvai? Juk  virusams sienos neegzistuoja…

– Viskas priklauso nuo keliautojų ir būtent tose šalyse esančių problemų. Pavyzdžiui, jeigu kažkas būtų atsidūręs 2013–2016 metais Siera Leonėje, Vakarų Afrikoje, būtų kilusi rizika užsikrėsti Ebolos virusu. Jeigu asmuo keliauja po Vakarų Afrikos regioną, priklausomai nuo to, kur jis apsistoja, yra rizika užsikrėsti Lasos karštine nuo tam tikros graužikų rūšies. Tad kiekvienas, kuris keliauja į padidintos rizikos šalis, turėtų pasidomėti apie tas rizikas ir, kiek įmanoma, jų vengti.

– Ir dar minėjote apie vieną mistinę ligą pavadinimu X. Kas tai?

– PSO ekspertų liga X buvo apibrėžta kaip kvietimas mąstyti šiek tiek plačiau, neapsiribojant ties viena kažkokia konkrečia infekcija. Liga X laikoma kaip ištisos virusų grupės, apie kurias mes galbūt žinome, bet nėra pas mus pakankamai ištirtos, nes tų atvejų būta nedaug. Tad turima omenyje, kad reikėtų šias X ligas geriau ištyrinėti ir pažinti.

– Kaip gyventi žinant, kad egzistuoja daugiau virusų ir net baisesnių nei koronavirusas? Juk neužsidarysi tarp keturių sienų…

– Pirmiausiai, ką mes galime padaryti, tai apsišviesti, kokios aplinkui egzistuoja grėsmės. Įsivertinti, kiek jos realistiškos. Ir galbūt nereikėtų pernelyg rūpintis dėl dalykų, kurių negalime pakeisti. Toks paprastas palyginimas – lipant į vonią mums tikrai nereikia apsauginės liemenės, kuri būtina sėdant į valtį jūroje.

– Apsauginės kaukės, dezinfekciniai skysčiai neturėtų dingti iš mūsų buities?

– Tikrai taip. Man visada atrodė, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kada siaučia kvėpavimo takų virusai, visada reikėtų stengtis apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Ypač būnant uždaroje patalpoje, kur yra daug žmonių. 

Be to, VU GMC mokslininkai nustatė šios bakterijos DNR seką – tai pirmasis Lietuvos mokslininkų iššifruotas pilnas bakterijos genomas.

Jį galima rasti Genų banke, pasaulyje pripažintoje genų duomenų bazėje. VU GMC mokslininkų nustatytam genomui priskirtas unikalus numeris CP019058.

Šį genomą sudaro 1,7 milijono nukleotidų. Vienas nukleotidas gali būti suvokiamas kaip viena „raidė“, vienas elementas. Tai didžiausias  Gardnerella   vaginalis  genomas iš visų iki šiol žinomų. Jau iššifruoti penkių šios bakterijos kamienų genomai, tad VU GMC tyrėjų buvo šeštasis. Pirmą kartą pilnas  Gardnerella vaginalis  genomas surinktas 2010 m. Iššifruoti pilną bakterijos genomą gana sudėtinga, tai gali užtrukti ilgiau nei metus.

„Mūsų skyriuje tyrinėjami toksinai, kuriuos gamina bakterijos. Vienas tokių –  Gardnerella vaginalis  toksinas vaginolizinas. Anksčiau buvome publikavę mokslinių straipsnių apie šį toksiną ir jo veikimą, taip pat esame sukūrę antikūnus, kurie blokuoja toksišką vaginolizino poveikį. Vieną dieną sulaukėme laiško iš medicinos mikrobiologo dr. Jacques‘o Tankovico, dirbančio vienoje Prancūzijos ligoninių. Į ją pateko pacientė su stipriais neurologiniais simptomais: iš pradžių ją kamavo traukuliai, vėliau būklė sparčiai blogėjo – pacientė prarado sąmonę, tad teko prijungti dirbtinę plaučių ventiliaciją“, – pasakojo VU GMC Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Milda Plečkaitytė.

Ligonės kraujo mėginyje mikrobiologai nustatė  Gardnerella vaginalis  bakteriją, todėl Prancūzijos medikai susidomėjo, kaip ji gali būti susijusi su neurologiniais simptomais. Tai buvo gana netikėta, nes paprastai ši bakterija aptinkama moterų lyties takuose. „Mums tai irgi pasirodė labai įdomu, nes mokslinėje literatūroje panašus atvejis nebuvo aprašytas. Paprašėme kolegų iš Prancūzijos atsiųsti bakterijos kamieną, nes nusprendėme jį išsamiai patyrinėti“, – tyrimų pradžią prisiminė mokslininkės.

Pasak jų, tuo metu kaip tik pasitaikė galimybė Lietuvoje atlikti bakterijos genomo sekoskaitą, nes UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ rengėsi išbandyti naują DNR sekoskaitos technologiją, tad pasiūlė pasinaudoti šia paslauga. Atliekant genomo sekoskaitą, iš bakterijos genomo buvo gauti tam tikri fragmentai, nustatyta jų seka. Tačiau tai buvo tik pusė darbo. VU GMC mokslininkai turėjo šiuos fragmentus tarsi dėlionę sudėlioti į vientisą grandinę. Tai atliko bioinformatikas dr. Albertas Timinskas.

Jis teigia, kad šis uždavinys buvo įdomus ne tik tuo, kad bakterija unikali ir ją reikia ištirti, bet ir tuo, kad tai buvo vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje surinkti pilną bakterinio genomo seką, įsigilinti į surinkimo problematiką. „Bandant surinkti genomą į vieną informacijos srautą matyti, kad metodų, kaip tą padaryti, yra labai daug. Tai rodo problemos sudėtingumą. Išbandžiau tris populiariausius metodus, kitaip tariant, strategijas, kaip surinkti tą „dėlionę“. Tačiau jos davė skirtingus rezultatus. Tokiais atvejais dažniausiai išrenkami tik patikimiausi rezultatai ir publikuojama nepilna genomo seka, nebesigilinant į tolesnio surinkimo problematiką. Siekėme turėti pilną informaciją“, – sakė dr. A. Timinskas.

Pirmiausia jis bioinformatiniais metodais patikrino, ar „dėlionėje“ netrūksta dalių. Tačiau pastebėjo, kad surenkamame genome bus daug panašių DNR fragmentų. „Tarkime, sekoskaitos metu įsivėlė klaidų ir kurios nors genomo dalies trūksta, vaizdžiai tariant, namas dėlionėje liktų be kamino. Arba matai, kad dėlionėje yra keli skirtingi namai, bet su labai panašiais kaminais. Kurį pasirinkti? Kai yra pasirinkimo laisvė, problema išsiplėtoja. Turi kaip siūlų kamuolį išvyniotą genomą, kurį dar reikia išpainioti“, – pasakojo bioinformatikas.

Kad pavyktų atskirus DNR fragmentus sudėlioti į vientisą DNR grandinę, bioinformatikos metodus teko derinti su eksperimentais. Dr. M. Plečkaitytė pasiūlė būdus, kaip patikrinti ir patvirtinti neaiškias genomo vietas – tam reikėjo padauginti tam tikras DNR sekas ir parodyti, ar jos tikrai savo vietoje. „Genomo surinkimo metu tokie eksperimentai buvo labai svarbūs. Šį procesą vaizdžiai galima apibūdinti taip: važiuoji keliu (nes genomas yra linijinė molekulė) ir matai, kad jis išsišakoja, nors taip neturėtų būti. Tada su Milda tariamės, kokį kelią pasirinkti. Kaip bioinformatikas matau, kur tikimybė didesnė, bet vis tiek reikia ją patvirtinti. Taigi ši procedūra išties labai sudėtinga. Tai paaiškina, kodėl genų duomenų bazėje galima rasti nedaug pilnai surinktų genomų. Šis procesas kainuoja daug laiko ir pastangų, reikia atlikti begalę eksperimentų“, – aiškina dr. A. Timinskas.

VU GMC profesorė A. Žvirblienė džiaugiasi, kad iš fundamentinių tyrimų atsirado praktinė nauda. Tai, kad dabar turime pilną bakterijos  Gardnerella vaginalis  kamieno genomą, suteikia naują įrankį ne tik ją tyrinėjantiems VU GMC mokslininkams, bet ir kitiems tyrėjams: genome užkoduota informacija gali padėti suprasti, kas lemia šios bakterijos virulentiškumą, kodėl ji ar jos gaminami toksinai įveikė kraujo–smegenų barjerą ir sukėlė gyvybei pavojingus neurologinius simptomus. Mokslininkai tikisi, kad jų aprašytas neįprastas ligos atvejis patarnaus ir praktinei medicinai: jeigu pasitaikys panašus atvejis, bus galima įtarti, kad galvos smegenų pažeidimą gali sukelti būtent ši bakterija.

„Mus ypač nustebino dr. J. Tankovico profesionalumas – šis medicinos mikrobiologas ne tik nustatė neįprastą ligos sukėlėją, bet ir pademonstravo tikrai platų, mokslinį požiūrį į problemą. Šis žmogus mus susirado perskaitęs mūsų straipsnius moksliniuose žurnaluose. Buvo išties įdomu bendradarbiauti su medicinos biologu, kuris skaito mokslinius straipsnius ir domisi naujausiais mokslo pasiekimais, nors tai galbūt nesusiję su jo darbu klinikinėje laboratorijoje“, – pažymi prof. A. Žvirblienė.

Prancūzės pacientės istorija baigėsi laimingai – laiku atlikta tiksli mikrobiologinė diagnostika leido parinkti tinkamą gydymą antibiotikais,  Gardnerella vaginalis  infekcija buvo įveikta ir ligonė pasveiko.

Publikacijoje VU mokslininkai pirmą kartą pritaikė netipišką kovalentinį nemodifikuotų CG sekų žymėjimą žmogaus genomo modifikacijų analizei. Žymėjimo reakcijos metu prie kiekvieno tiriamo CG dinukleotido yra chemiškai prijungiamas universalus DNR pradmuo, kurį DNR polimerazė panaudoja DNR sintezės invazijai į genominę DNR – tai naujas ir netipiškas DNR polimerazės gebėjimas, kurio mechanizmas dar neištirtas. Taip nuo žymėtų CG dinukleotidų yra inicijuojama DNR polimerizacija ir nuskaitomos kaimyninės sritys, leidžiančios nustatyti CG poziciją genominėje DNR nukleotido tikslumu.

„Molecular Cell“ publikuotame straipsnyje taip pat pristatomas žmogaus sveikų ir vėžinių audinių epigenetinių DNR modifikavimo profilių tyrimas, kuris parodė, kad TOP-seq metodas pasižymi aukšta skiriamąja geba, jautrumu, greita kompiuterine duomenų analize ir ekonomiškumu. VU mokslininkų grupės nuomone, naujasis metodas leis paspartinti ir atpiginti klinikinius epigenetinių ligų tyrimus, kuriuos dažnai riboja didelės įprastų epigenominių metodų sąnaudos, o tai palengvins novatoriškų medicinos diagnostikos priemonių kūrimą.

DNR metilinimas CG sekose yra kertinis aukštesniųjų organizmų, įskaitant žmogaus, epigenetinės reguliacijos veiksnys, charakterizuojantis skirtingus audinius bei ląstelių tipus ir lemiantis ląstelės genų raiškos ypatumus. DNR modifikavimo pokyčiai siejami su senėjimo procesais, taip pat daugelio kompleksinių ligų, pavyzdžiui, diabeto, šizofrenijos ar vėžio, atsiradimu ir tėkme. Šis naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas leidžia kryptingai kovalentiškai pažymėti nemodifikuotas genomo sritis ir tiksliai nustatyti nemodifikuotų CG pozicijas genominėje DNR.

VU mokslininkų grupės idėja DNR metilinimo profilių nustatymui panaudoti nemodifikuotų genominių sričių analizę jau pristatyta 2013 m. publikacijoje „Nature Communications“ žurnale, priklausančiam vienai autoritetingiausių pasaulio mokslo leidyklų „Nature Publishing Group“.

„Molecular Cell“ yra vienas priešakinių „Cell Press / Elsevier“ leidyklos mokslo žurnalų, kuriame spausdinami išskirtinio mokslinio lygio molekulinės biologijos srities straipsniai. Leidinio citavimo indeksas pagal Clarivate Analytics ISI Web of Science (IF – 14) 3 kartus viršija agreguotą kategorijos „Biochemistry & Molecular biology“ indeksą ir jis patenka tarp 2 proc. geriausių šios kategorijos žurnalų (4 vieta iš 289).

Pasaulio akademinę areną sudrebinęs mokslininkas kartu su komanda atrado metodą itin tiksliai redaguoti žmogaus DNR kodą. Įrankį jie rado atsitiktinai – jogurto indelyje. Jame naudojamos bakterijos jogurtui surauginti slepia galimą atsaką nuožmiausių genetinių ligų gydymui, dabar teigia žymiausi CRISPR-Cas9 technologijos tyrėjai, kurios autoriams, manoma, ateityje gali būti suteikta ir Nobelio premija.

Jogurte gausu bakterijų virusų, kurie puola pačias bakterijas. Joms susidūrimas su virusais yra gyvybės ir mirties klausimas, tačiau šios su virusais kovoja nuolat. VU profesoriaus V. Šikšnio komanda pastebėjo, kad bakterijos yra įgijusios apsauginę sistemą, kuri padeda jogurto bakterijoms gintis nuo virusų.

Revoliucija gyvybės mokslų srityje

Pradėjus tyrinėti vieną iš 4 žinomų apsaugos sistemų, VU tyrėjai nustatė, kad apsaugą suteikia baltymas „Cas9”, sudarytas iš dviejų komponentų – baltymo ir dviejų nedidelių RNR molekulių. Viena šių molekulių veikia kaip vedlys, nukreipiantis „Cas9” baltymą į reikiamą taikinį DNR sekoje ir galintis jį „surišti” bei perkirpti. Jeigu DNR molekulėje taikinio „adresas” pakeičiamas, virusas nukeliauja į kitą vietą.

Dabar jau vieno žymiausių CRISPR-Cas9 sistemos tyrėjų pasaulyje V. Šikšnio komandai supratus, kaip veikia šis virusas, paaiškėjo, jog tai – universalus metodas, galintis veikti kaip DNR „žirklės”, galinčios tiksliai iškirpti norimą DNR molekulės dalį. Tai, anot mokslininko, reiškia revoliuciją gyvybės mokslų srityje. Už šį atradimą prof. V. Šikšniui jau įteikta prestižine laikoma Harvardo universiteto „Warren Alpert” premija.

„Vis dėlto taisyti klaidas DNR molekulėje nėra taip paprasta, kaip taisyti klaidas kompiuteriu. Nutrūkus DNR molekulei nutrūksta ir visa informacijos grandinė, kontroliuojanti visus ląstelės gyvybinius procesus. Be to, klaida gali būti įsivėlusi vienoje iš milijardų „raidžių”, tad mums tenka itin sudėtinga užduotis – rasti įrankį ir ištaisyti šias sunkiai aptinkamas klaidas”, - parodoje „Studijos 2017” moksleiviams pasakojo prof. V. Šikšnys.

AIDS išgydymas – laiko klausimas

Net ir nedideli pasikeitimai DNR molekulėje gali lemti genetinius susirgimus. Tačiau naujasis įrankis taip pat leidžia įstatyti papildomus DNR fragmentus ir genus, kurie suteiks visiškai naujas savybes ląstelei ir visiems gyviems organizmams. Pavyzdžiui, pakitus hemoglobino genomui, žmogus gali susirgti pjautuvine anemija, kuomet raudonosios kraujo ląstelės – eritrocitai – pakeičia savo formą. Dabar mokslininkai moka perskaityti šį DNR kodą ir galimas mutacijas surasti, o ateityje – ir jas išgydyti.

Vis dėlto taisyti klaidas DNR molekulėje nėra taip paprasta, kaip taisyti klaidas kompiuteriu. Nutrūkus DNR molekulei nutrūksta ir visa informacijos grandinė, kontroliuojanti visus ląstelės gyvybinius procesus.

„ŽIV atveju žmogaus ląstelėse reiktų „išpjauti” genus, koduojančius receptorius, prie kurių limpa ŽIV virusas. Ir nors kelias nuo metodo atradimo iki praktinio pritaikymo medicinos srityje yra išties ilgas, manau, jog AIDS išgydymas ateityje yra realus”, - optimistiškai nusiteikęs VU mokslininkas.

Egzistuoja ir daugiau praktinių CRISPR-Cas9 technologijos panaudojimo galimybių. Anot prof. V. Šikšnio, viena jų – žmonių ir gyvūnų organų transplantacija: „Jau dabar aišku, kad kiaulės organai yra panašūs į žmogaus, tačiau jų ląstelėse yra antigenų, sukeliančių imuninį atsaką žmogaus organizme. Panaudojus CRISPR-Cas9 technologiją mes galime genus, sukeliančius šią imuninę reakciją, „iškirpti” bei tokiu būdu pritaikyti norimus organus tinkamus transplantacijai į žmogaus organizmą. Tai, be abejonės, galėtų išgelbėti gausybę gyvybių.”

Su ja studentai galės atlikti pagrindinius gyvybės mokslų eksperimentus.

Be termociklerių, elektroforezės sistemų, spektrofotometrų, automatinių pipečių ir kitos modernios įrangos nebūtų įsivaizduojami šiuolaikiniai studijų praktiniai darbai ir kokybiškas studentų ruošimas. Įranga naudosis per 600 studentų nuo pat pirmojo kurso iki studijų pabaigos. Po jų studentai gebės dirbti moderniose tyrimų laboratorijose ir ieškoti proveržių įvairiose mokslo srityse: pradedant paveldimų ir užkrečiamų ligų gydymu ir baigiant personaline medicina.

Būtinosios priemonės

„Džiaugiamės, kad inovatyvus verslas investuoja į kokybiškas studijas ir suteikia studentams unikalią galimybę naudotis naujausiomis technologijomis tyrimų srityje. Mokomosioms laboratorijoms skirta įranga ženkliai prisidės prie veržlių mokslininkų kartos kūrimo Lietuvoje ir naujų atradimų, kurie yra būtina sąlyga norint būti aukščiausio lygio universitetu“, – teigia VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Ateitis – šiandienos studentų rankose

Tuo tarpu į Lietuvą atvykęs „Thermo Fisher Scientific“ viceprezidentas Mitch Kennedy pastebi, kad, sparčiai vystantis gyvybės mokslams, ateitis yra dabartinių studentų rankose.

„Mūsų kompanijos misija – padėti tyrėjams daryti pasaulį sveikesnį, švaresnį ir saugesnį. Mes tikime, kad šiandieninis jaunimas yra būtent tie, kurie darys pasaulį keičiančius mokslo atradimus. Stiprindami partnerystę su Vilniaus universitetu ir investuodami į kokybiškas studijas užtikriname, kad talentingas Lietuvos jaunimas turės visas galimybes realizuoti save ir galės kurti geresnę ateitį visiems“, – pabrėžė M. Kennedy.

Gyvybės mokslai – „ant bangos“

VU GMC studijuoja daugiau kaip 800 studentų, didžioji dalis iš jų galės naudotis nauja laboratorijų įranga. Kaip pastebi „Thermo Fisher Scientific“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, gyvybės mokslai Lietuvoje itin populiarėja, taigi labai svarbu pasiruošti ir suteikti galimybes studijuoti kokybiškai.

„Skaičiuojama, kad viena moderniųjų biotechnologijų srityje sukurta darbo vieta sugeneruoja dar 4 papildomas darbo vietas kituose sektoriuose. Be jokių abejonių, ekonominė nauda tuo nesibaigia, nes šios technologijos turi neišmatuojamą potencialą išspręsti aktualiausias šiandienos problemas. Būtent dėl šių priežasčių matome prasmę stiprinti partnerystę su Vilniaus universitetu“, – pabrėžė A. Markauskas.

„Thermo Fisher Scientific“ VU mokomąsias laboratorijas neatlygininėtai aprūpina ir studijų darbams reikalingais reagentais. Visi jie yra gaminami kompanijos padalinyje Vilniuje.

„Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dienos metu taip pat vyko Lietuvos ir užsienio mokslininkų seminarai apie naujausias tyrimų technologijas. Renginyje apsilankė daugiau kaip 1000 mokslininkų, tyrėjų ir studentų iš visos Lietuvos.

Ketvirtadienį Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre įbetonuota Gyvybės mokslų centro (GMC) kapsulė. Ši iškilminga ceremonija duoda pradžią naujo mokslo centro statybai, pranešė Vilniaus universitetas.

Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą, bus įkurtas 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto mokslo ir studijų centras su laboratorijomis ir bioinkubatoriumi.

Gyvybės mokslų centre bus įkurta dešimt biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų, kuriuose veiks 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos. Taip pat bus įrengta 18 studentams skirtų mokomųjų laboratorijų, sukurta apie 100 naujų darbo vietų mokslininkams ir tyrėjams.

Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, moderniame ir naujausia įranga aprūpintame atviros prieigos mokslinių ir mokomųjų laboratorijų komplekse šalies mokslininkai tyrinės žmogaus genomą, ieškos naujų vėžio bei kitų sunkių ligų diagnostikos bei gydymo būdų, plėtos biotechnologijų taikymą aplinkosaugoje, pramoniniuose procesuose ir kitose srityse.

"Tikiuosi, kad centras suvaidins didžiulį vaidmenį ne tik Lietuvos moksle, bet ir tarptautinėje aplinkoje", - teigė ceremonijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Anot universiteto, GMC projekto įgyvendinimas sudarys prielaidas didesnėms tiesioginėms užsienio investicijoms į Lietuvą, naujo pažangaus verslo ir naujų darbo vietų, ypač skirtų jauniems asmenims, steigimui.

Centras kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetų, Onkologijos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pagrindu. Jis bus sudedamoji integruoto mokslo, studijų ir verslo centro "Santara" dalis.

Vasarą Vilniaus universitetas ir Panevėžio statybos trestu pasirašė 106,46 mln. litų vertės Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato statybos darbų rangos sutartį. Statybos darbų pabaiga numatyta 2015 metų pavasarį. Visa projekto vertė – 142 mln. litų, iš kurių apie 106 mln. litų skirs ES fondai, likusi dalis – valstybės lėšos.

Panaudojant ES lėšas, Lietuvoje iš viso kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai: "Saulėtekio" ir "Santaros" slėniai Vilniuje, "Santakos" ir "Nemuno" slėniai Kaune bei Jūrinis slėnis Klaipėdoje.

Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 11 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks Gyvybės mokslų centro (GMC) kapsulės įbetonavimo ceremonija. Jos metu bus pasirašytas laiškas ateities kartoms. Ceremonijoje dalyvaus Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

GMC projektas yra bene vienintelis Lietuvoje įgyvendinamas slėnių programų projektas, kurio vienas pagrindinių prioritetų – jaunimo problemų sprendimas ir pasauliniu mastu konkurencingų studijų plėtojimas. GMC projekto įgyvendinimas sudarys prielaidas didesnėms tiesioginėms užsienio investicijoms į Lietuvą, naujo pažangaus verslo ir naujų darbo vietų, ypač skirtų jauniems asmenims, kūrimui.

Šio projekto tikslas – stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, sukuriant šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms. GMC kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetų, Onkologijos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pagrindu ir bus sudedamoji integruoto mokslo, studijų ir verslo centro „Santara“ dalis.

GMC pastatas iškils greta jau pastatyto VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro ir statomo Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastatų.  Įgyvendinus projektą bendras patalpų plotas bus 24 000 kv. m. Pastate mokslo ir studijų sąveikos reikalavimus atitiks mokslo ir mokymo laboratorijų deriniai, o jungtį su verslu užtikrins GMC priestatas, kuriame įsikurs bioinkubatorius. Centras sutelks mokslininkų pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas.