„Pasiūlymo atmetimas (...) įrodo, kad „Hamas“ vadovas Gazos Ruože Yahya Sinwaras (Jahja Sinvaras) nenori humanitarinio susitarimo ir grąžinti įkaitus, toliau naudojasi įtampa su Iranu“ ir siekia bendros eskalacijos regione, sakoma „Mossad“ pareiškime, kurį išplatino Izraelio ministro pirmininko biuras.

Karas Gazos Ruože prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 686 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Iranas vėlų šeštadienį surengė beprecedentę dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, pranešė šios šalies kariuomenė.

Per pastarąją parą žuvo mažiausiai 52 žmonės, sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad nuo karo pradžios, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai užpuolė Izraelį, palestiniečių anklave buvo sužeista 76 309 žmonių.

Beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.

Blokas pareiškė, kad šių dviejų palestiniečių grupuočių kovotojai, kurie jau yra įtraukti į ES teroristų juodąjį sąrašą, „sistemingai vykdė plačiai paplitusį seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, naudodami jį kaip karo ginklą“.

Vienas iš 250

Jau daugiau kaip pusmetį Rachel Goldberg dienas skaičiuoja tiktoko įrašuose. 60, 100, 188... Kartais dviese su sutuoktiniu, dažniau – viena, kaskart pasirodo prisiklijavusi popierėlį su nauju skaičiumi. Kreipdamasi į nematomą auditoriją, liekna žilstelėjusi moteris kalba apie savo sūnų – vaikystėje su tėvais iš JAV persikrausčiusį į Izraelį, abiejų šalių pilietį Hershą. Jis turi humoro jausmą, dievina futbolą, muzikos festivalius ir geografiją; gyvenime nėra pakėlęs balso ir peržengęs „raudonų linijų“.

Šiandien 23-ejų vyrą pažįsta ne tik jo šalis, bet milijonai užsienyje. Ne todėl, kad dirbo projekte, kuriame, pasitelkus futbolą, norėta suartinti žydų ir palestiniečių arabų vaikus. Todėl, kad kelionė po pasaulį, į kurią ketino leistis pernai gruodį, buvo nukelta neribotam laikui. Linksmų akių jaunas barzdočius šiandien šypsosi iš plakatų, raginančių grąžinti namo palestiniečių teroristų pagrobtus įkaitus.

Spalio 7-ąją Hershas buvo muzikos festivalyje „Supernova“. Apie 8 val. ryto jis išsiuntė tėvams žinutę „Aš jus myliu“. Po dešimties minučių pridūrė: „Atsiprašau“. Apie tai, kas nutiko sūnui, R. Goldberg žino tik iš liudininkų pasakojimų.

Sužvėrėjusiems teroristams įsiveržus į festivalio erdvę, kur buvo susirinkę muziką ir šokį mėgstantys žmonės, H. Goldbergas-Polinas su savo geriausiu draugu, atostogavusiu kariu Aneru Shapira, ir grupele kitų pasislėpė apylinkėse buvusioje slėptuvėje. Į priedangą hamasininkai mėtė granatas – septynias jų, nespėjusias sprogti, A. Shapira išmetė atgal, kol aštuntoji sprogo jo rankose.

Šeima žino, kad Hershui buvo peršauta ranka – kraujavimą vyras sustabdė improvizuotu turniketu. Kas jam, vienam iš 253 įkaitų, kuriuos teroristai išpuolio dieną išsigabeno į Gazos ruožą, nutiko vėliau, kur jis dabar, galima tik spėlioti.

Neleidžia pamiršti

Kartu su kitomis spalio 7-osios įkaitų šeimomis H. Goldbergo-Polino šeima ir draugai jau daugiau kaip pusmetį nepailsdami spaudžia savo šalies vadovus, užsienio politikus, tarptautines organizacijas, prašydami padaryti viską, kad Hershas atgautų laisvę. Jo artimieji bendravo su Jungtinių Tautų (JT) atstovais Niujorke ir Ženevoje, popiežiumi Pranciškumi, Elonu Musku, prezidentu Joe Baidenu, JAV sekretoriumi Antoniu Blinkenu, senatoriais, gubernatoriais.

„Kodėl niekas nešaukia, kad šiems žmonėms būtų leista kreiptis į Raudonąjį Kryžių? Kodėl niekas nereikalauja gyvybės įrodymų? Tai pasaulinė humanitarinė katastrofa", – praėjus savaitei po tragedijos R. Goldberg kalbėjo iš JT tribūnos. Tuos pačius klausimus ji kelia ir šiandien. Kaip ir dar 132 įkaitų artimieji. Kai kurie laukia, kada galės palaidoti savo artimąjį, atlikti judaizme labai svarbias apeigas. Dauguma apskritai nežino, ar jų sūnūs, žmonos, dukterys, tėvai ir motinos dar gyvi.

Gruodžio 27 d., kai Hershas turėjo pradėti kelionę po pasaulį, jo tėvas ir dar apie pusšimtis žmonių Tel Avivo Ben Guriono oro uoste surengė piketą, norėdami atkreiptų dėmesį į tai, kad H. Goldbergas-Polinas tebėra nelaisvėje.

Demonstracijos, įvairios akcijos Izraelyje, užsienyje, virtualioje erdvėje tebevyksta ir dabar. Praėjusį šeštadienį, suėjus pusei metų nuo tragedijos, dešimtys tūkstančių žmonių įvairiuose Izraelio miestuose išėjo į gatves protestuodami prieš B. Netanyahu vyriausybę. Jie reikalauja, kad būtų dedama daugiau pastangų įkaitams išlaisvinti.

Izraelyje žmonės – nuo paprastų piliečių iki televizijos žvaigždžių – nešioja ant kaklo pasikabinę kariškus medalionus su užrašu „Grąžinkite juos“ arba segi geltonus kaspinus – tarptautinį įkaitų simbolį.

Minutės virsta amžinybe

Praėjus keliems mėnesiams po truputį prabyla per pirmąsias apsikeitimo akcijas laisvę atgavę buvę įkaitai. Jų pasakojimai pirmiausia skirti užsienio auditorijai – Izraelio gyventojams nereikia įrodinėti, kad „Hamas“ ir kitų grupuočių teroristų nelaisvė yra pragaro prieangis.

Kodėl niekas nešaukia, kad šiems žmonėms būtų leista kreiptis į Raudonąjį Kryžių? Kodėl niekas nereikalauja gyvybės įrodymų? Tai pasaulinė humanitarinė katastrofa.

42-ejų Nili Margalit prancūzų žurnalui „Le Point“ pasakojo, kad iš Nir Ozo kibuco ją pagrobė ne „Hamas“ smogikai, bet Gazos civiliai, kurie vėliau įkaitę pardavė teroristams.

Sharon Aloni-Cugno, kuri kartu su trimetėmis dvynėmis dukromis nelaisvėje išbuvusi 52 dienas, sako tik fiziškai grįžusi namo. „Baimė neišnyko, baimė grįžo kartu su mumis į Izraelį. Esu paralyžiuota, mergaitės paralyžiuotos, nes mūsų širdys vis dar ten su mano vyru Davidu. Labiausiai bijau, kad mergaitės manęs paklaus, ar blogiukai nužudė jų tėvą, ir ką aš joms atsakysiu?" – pasakoja moteris.

„Laikas ten sustoja, kiekviena minutė yra amžinybė. Nuo kiekvieno teroristo judesio man sutraukdavo skrandį. Ar jis mane sužeis? Ar jis vėl atims iš manęs vieną iš mano mergaičių? Tik jis sprendžia, ar po minutės gyvensiu, ar mirsiu“, – sakė Sh. Aloni-Cugno.

Įkaitai, kurių anaiptol ne kiekvienas dar ir šiandien gali kalbėti viešai, primena: vyrai nelaisvėje taip pat patiria baisų smurtą.

Kovą JT paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad per spalio 7-osios išpuolį teroristai žiauriai prievartavo aukas, paskui jas nužudydavo, ir kad šiuo metu nelaisvėje laikomi asmenys vis dar patiria tokią prievartą.

Sudėtinga operacija

Nuo pat pirmųjų operacijos „Geležiniai kardai“ akimirkų Izraelio vadovybė aiškiai nesuformulavo savo tikslo. Tuoj po teroristinio išpuolio premjeras Benjaminas Netanyahu grasino sunaikinti „Hamas“. Tačiau netrukus tapo aišku, kad sunaikinti teroristus ir išlaisvinti įkaitus – dvi viena kitai bemaž prieštaraujančios užduotys.

Šimtai kilometrų požeminių tunelių, mokyklos, ligoninės, kiti civilinės paskirties viešieji pastatai, gyvenamieji namai, – pagrobtieji gali būti laikomi bet kur. Teroristų infrastruktūrą Izraelio pajėgos bandė naikinti dirbdami atsargiau, dažniau rizikuodamos karių gyvybe, nei jei būtų veikusios tik siekdamos sunaikinti priešą. Tai teroristams leido laimėti laiko ir pasitraukti iš slėptuvių.

Kariai ne kartą lipo ant kulnų pagrobėjams, ligoninėse, privačiuose namuose aptikdami aiškių įkaitų pėdsakų. Tačiau surengus operaciją iki šiol pavyko išvaduoti tik tris įkaitus, rasti kelis įkaitų kūnus – kai kurie jų buvo pagrobti jau po mirties. Trys įkaitai žuvo nuo vadinamosios draugiškos ugnies, kai Izraelio kariai per klaidą juos palaikė teroristais.

Daliai visuomenės raginant politikus daryti viską, kad įkaitai būtų kuo greičiau išvaduoti, kiti primena: sandoris su teroristais bus pavojingas. Juk 2011 m. mainais už penkerius metus nelaisvėje laikytą kareivį Giladą Shalitą buvo išlaisvinti 1 027 palestiniečiai, tarp kurių – ir spalio 7-osios išpuolių vadeiva, iki gyvos galvos kalėti nuteistas Yahya Sinwaras.

Sumaištis dėl derybų

Po ilgos pertraukos viltis, kad pavyks atgauti bent dalį įkaitų, nušvito šios savaitės pradžioje. Iš Paryžiaus, kur, tarpininkaujant Katarui, vyksta derybos su „Hamas“, pranešta, kad tarptautiniai derybininkai pasiūlė šešių savaičių paliaubas, per kurias „Hamas“ turėjo paleisti pirmąją 40 įkaitų grupę: moteris, pagyvenusius žmones, ligonius ir penkias Izraelio kares. Anot Kataro televizijos kanalo „Al Jazeera“, Mainais laisvę turėjo atgauti 900 Izraelio kalėjimuose laikomų palestiniečių, tarp kurių – ir nuteistieji iki gyvos galvos, įvykdyti kiti neviešinami reikalavimai.

Tačiau tuo pat metu „Hamas“ atstovai pareiškė negalį surinkti tokios grupės įkaitų. Remdamasis neįvardytais šaltiniais, „New York Times" paskelbė, esą aukšto rango „Hamas“ pareigūnas nurodęs, kad „Hamas“ Gazos ruože neturi 40 įkaitų, kurie atitiktų mainams tinkamų asmenų kriterijus. Kitų šaltinių teigimu, teroristai aiškina žinantys mažiau nei 40 įkaitų buvimo vietą.

Ši naujiena interpretuojama dvejopai. Vienų ekspertų nuomone, „Hamas“ branginasi, stengiasi delsti ir kelti kainą. Be to, dauguma tokius kriterijus atitinkančių įkaitų jau buvę iškeisti – likę daugiausia jauni ar vidutinio amžiaus vyrai ir moterys.

Neįvardytus šaltinius cituojantis „Wall Street Journal“ pranešė, esą Vašingtone baiminamasi, kad daugumos įkaitų jau gal nėra tarp gyvųjų, t. y., jie gali būti nužudyti ar mirę nuo spalio 7-ąją patirtų sužalojimų. JAV informacija apie įkaitus esanti ribota ir iš dalies priklauso nuo Izraelio žvalgybos. Prieš du mėnesius JAV ir Izraelio žvalgyba dalijasi spėjimais, kad mirę gali būti 50 įkaitų.

Oficialiais Izraelio duomenimis, Gazos ruože nelaisvėje tebėra 133 įkaitai, iš kurių 129 buvo pagrobti spalio 7 d., kiti keturi įkaitai buvo paimti anksčiau. 97 įkaitai gyvi. Tačiau JAV laikraštis teigia, esą „neoficialiais Izraelio ir Amerikos pareigūnų vertinimais, žuvusiųjų skaičius gali būti daug didesnis“.

Vakar „Hamas“ atstovas spaudai Abedas a-Latif al-Qaanua palestiniečių naujienų agentūrai „Shehab“ pareiškė, kad „bet kokio susitarimo pagrindas yra nuolatinės paliaubos“. „Svarbiausi derybų prioritetai yra perkeltųjų asmenų grąžinimas be apribojimų ir visiškas (Izraelio) pasitraukimas iš Gazos ruožo. Be to joks susitarimas nebus pasirašytas“, – pareiškė jis.

Vienas iš šiuo metu vykstančių derybų tikslų – susitarti dėl paliaubų, „kad atsirastų pakankamai laiko saugiai surinkti konkrečius ir tikslesnius duomenis apie įkaitais paimtus izraeliečius“, – platformoje „Telegram“ rašė „Hamas“ politinio sparno narys Basemas Naimas.

Pagrobtieji yra skirtingų grupuočių rankose, jie laikomi skirtingose karo apimto Gazos Ruožo vietose, teigiama jo paskelbtame įraše. Be to, kai kurie iš jų guli „po griuvėsiais“ kartu su žuvusiais palestiniečiais.

„Šiuo metu deriname galimybes tuo tikslu gauti sunkiosios įrangos“, – paaiškino „Hamas“ atstovas.

B. Naimas savo įrašą paskelbė, atsakydamas į žiniasklaidos klausimus, ar „Hamas“ atmetė naujausia JAV kompromisinį siūlymą, nes pirmuoju tris etapus apimančio susitarimo etapu nesugebėjo paleisti 40 įkaitų.

Anot žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, pirmuoju etapu buvo numatyta paleisti moteris, kares, vyresnius nei 50 metų vyrus ir jaunesnius nei 50 metų vyrus, turinčius rimtų sveikatos problemų.

Tačiau naujausio derybų raundo metu „Hamas“ pareiškė neturinti 40 gyvų įkaitų, priklausančių šioms kategorijoms. Dėl to imta baimintis, kad negyvų įkaitų gali būti gerokai daugiau nei šiuo metu manoma.

Izraelis manė, kad šiuo metu gyvi yra kiek mažiau nei 100 iš maždaug 130 karo apimtame Gazos Ruože laikomų įkaitų.

Žiniasklaidos teigimu, kompromisinį JAV pasiūlymą sekmadienį Egipto sostinėje Kaire vykstančiose derybose pristatė CŽA direktorius Williamas Burnsas.

Pasiūlyme buvo numatyta per šešias savaites truksiančias paliaubas paleisti 40 „Hamas“ laikomų įkaitų, o mainais į juos išleisti 900 palestiniečių kalinių, iš kurių šimtui už izraeliečių nužudymą yra skirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė.

Savo ruožtu Izraelis leistų į Gazos Ruožo šiaurinę dalį grįžti iki 150 tūkst. savo namus palikusių palestiniečių.

„Hamas“ reikalauja sudaryti nuolatines paliaubas ir iš ginčijamo pakrantės ruožo išvesti visus Izraelio karius. Izraelio vyriausybė neatmeta galimybės po paliaubų pratęsti karo veiksmus.

Kadangi Izraelis ir „Hamas“ tarpusavyje nesikalba, derybose tarpininkauja JAV, Kataras ir Egiptas.

Nepaisant geografinio atstumo, šis karas yra gerokai arčiau, nei atrodo, nes atspindi XXI a. pradžios realybę. Argi ne todėl, kad manome viską galį išgūglinti, mąstome it akvariumo žuvelės, kritikuodami karą, nepamename jo priežasties? Tūkstančiai žuvusių Gazos moterų tebebūtų gyvos, jei jų tėvai, sutuoktiniai, sūnūs, broliai spalio 7 d. nebūtų įsiveržę į savo kaimynų žemę, nebūtų nužudę daugiau kaip 1 000 jų, 244 nebūtų paėmę įkaitais. Rytą vakarą socialiniais tinklais žvejodami emocijas žadinančius vaizdus nebegalime atskirti IT įrankiais sukurto verkiančio palestiniečių vaiko atvaizdo nuo realybės. Žinia, realybėje yra verkiančių Gazos mažylių. Tačiau yra ir Kfiras Bibas, kone pusę savo gyvenimo jau praleidęs nelaisvėje. Jis – tikras, kaip ir tikri likusieji 132 jau septintą mėnesį nežinia kokiomis sąlygomis islamistų laikomi įkaitai. Iš jų bent 36 teroristams reikalingi net ir mirę. Tikros ir buvusios „Hamas“ aukos, tik po kelių mėnesių išdrįsusios viešai prabilti apie nelaisvėje patirtą siaubingą seksualinę prievartą. Realios ir minios, kažkodėl reikalaujančios ištrinti iš žemėlapio Izraelio Valstybę. Klysta tik nevykėliai – galvoja ne tik šimtai milijonų įvaizdžio belaisvių visame pasaulyje, bet ir XXI a. politikai Jeruzalėje ir Vašingtone, norintys vienu metu būti ir savaitės reitingų lyderiai, ir įeiti į istoriją. Tarsi nesuprastų, kad tikri valstybės veikėjai galvoja ne apie pergalę artimiausiuose rinkimuose, bet apie būsimas kartas.

Po šešių kruvino karo Gazos Ruože mėnesių Kataro, Egipto ir JAV tarpininkai pasiūlė dar vieną laikiną ugnies nutraukimą, sakė šaltinis „Hamas“.

Pagal trijų dalių pasiūlymą kovos būtų sustabdytos šešioms savaitėms, kad būtų galima „Hamas“ laikomus įkaitus iškeisti į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečius.

„Hamas“ sakė vertinanti tarpininkų pastangas, bet apkaltino Izraelį neatsakant į jokius jų reikalavimus derybose.

„Nepaisydama to, judėjimo vadovybė studijuoja pateiktą pasiūlymą“, – sakoma „Hamas“ pareiškime.

Izraelis praėjusį savaitgalį paskelbė atitraukęs savo pajėgas iš Gazos Ruožo pietuose esančio Kan Juniso miesto, kad kariai galėtų pailsėti prieš kitą karo fazę, įskaitant įsiveržimą į Rafachą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pirmadienį sakė, kad jau paskirta sausumos pajėgų operacijos Rafache pačiame pietiniame Gazos Ruožo pakraštyje data. Rafache yra prisiglaudę daug iš kitų teritorijos vietų pasitraukusių palestiniečių.

Nepaisydama to, judėjimo vadovybė studijuoja pateiktą pasiūlymą.

Užsienio vyriausybės ir humanitarinės pagalbos organizacijos ragina Izraelį nevykdyti operacijos Rafache, nes baiminasi didelio civilių aukų skaičiaus.

Tačiau B. Netanyahu ir jo kariuomenės vadai tvirtina, kad kitaip neįmanoma pasiekti pergalės prieš „Hamas“.

„Tai įvyks – yra numatyta data“, – sakė B. Netanyahu vaizdo pareiškime.

Pagrindinis Izraelio sąjungininkas Vašingtonas reaguodamas į tai pirmadienį pareiškė, kad šiam žingsniui vis dar nepritaria.

„Mes aiškiai pasakėme Izraeliui, kad, mūsų nuomone, plataus masto karinė invazija į Rafachą turėtų nepaprastai žalingą poveikį tiems civiliams gyventojams ir galiausiai pakenktų Izraelio saugumui“, – žurnalistams pirmadienį nurodė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Tuo metu Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) sakė, kad dabar tinkamas metas paliauboms, nors karo veiksmai Gazos Ruože tęsiasi.

 „Sugriauta vieta“

Palestiniečiams rengiantis Id al Fitro šventei trečiadienį, kuria baigsis musulmonų šventasis ramadano mėnuo, į Kan Junisą grįžtantys žmonės vietoje namų ir parduotuvių randa griuvėsių krūvas.

„Atėjau pasižiūrėti savo namų, bet radau juos sugriautus, – sakė sugrįžusi Umm Ahmad al Fagawi (Um Ahmad Fagavi). – Mane sukrėtė tai, ką pamačiau. Visi namai sugriauti, ne tik mano, bet ir kaimynų.“

Kita sugrįžusi gyventoja sakė, kad rado sugriautą vietą.

„Nėra vandens, elektros, kolonų, sienų ir durų; čia nieko nėra. Gaza jau nebe Gaza“, – sakė ji.

Kan Junisas yra į šiaurę nuo Rafacho. Izraelis susiduria su didžiuliu tarptautiniu spaudimu padaryti karo veiksmų pertrauką ir leisti vežti daugiau humanitarinės pagalbos į Gazos Ruožą, kur gyventojai badauja.

Po beprecedenčių „Hamas“ spalio 7-osios atakų, kurios išprovokavo šį karą, Izraeliui taikant blokadą Gazos Ruožo gyventojams trūksta maisto, vandens ir kitų būtiniausių dalykų.

Trūkumą tik minimaliai mažina vežama nedidelė pagalba. Humanitarinės pagalbos organizacijos įspėja, kad tai neužkirs kelio badui.

Pirmadienį į teritoriją buvo įleista 419 pagalbos sunkvežimių – daugiausiai per vieną dieną nuo karo pradžios, nurodo pagalbos srautą prižiūrintis Izraelio gynybos ministerijos padalinys COGAT.

Derybos dėl ugnies nutraukimo

Karas prasidėjo po „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavusio apie 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Savaitgalio pabaigoje „Hamas“ buvo pateiktas pasiūlymas. Dabar jo įgyvendinimas priklausys nuo „Hamas“.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 tūkst. 207 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Naujausiame pasiūlyme dėl kovų nutraukimo numatytos šešių savaičių paliaubos, įkaitais laikomų izraeliečių moterų ir vaikų paleidimas mainais į iki 900 palestiniečių kalinių, pirmadienį sakė „Hamas“ šaltinis.

Jo teigimu, pagal susitarimą civiliai palestiniečiai galėtų sugrįžti į Gazos Ruožo šiaurę, per dieną į teritoriją būtų įleidžiama 400–500 sunkvežimių.

Per ankstesnius tarpininkavimo ratus, pasibaigusius aklaviete, „Hamas“ reikalavo visapusiško ugnies nutraukimo, visiško Izraelio pasitraukimo ir pagalbos tiekimo kontrolės.

Nepaisant mėnesius trunkančių derybų ir šaudyklinės diplomatijos, vienintelė kovų pertrauka buvo lapkritį, kai buvo paleisti 78 įkaitai ir šimtai palestiniečių kalinių.

Griežtindamas toną JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praėjusią savaitę pareikalavo, kad Izraelio lyderis labiau pasistengtų apsaugoti Gazos Ruožo civilius ir susitarti dėl ugnies nutraukimo.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad po to, kai derybininkai savaitgalį pateikė „Hamas“ pasiūlymą dėl paliaubų su Izraeliu Gazos Ruože, ši palestiniečių kovotojų grupuotė tapo atsakinga už sprendimą.

„Savaitgalio pabaigoje „Hamas“ buvo pateiktas pasiūlymas. Dabar jo įgyvendinimas priklausys nuo „Hamas“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari (Madžedas Ansaris) transliuotojui BBC sakė, kad „šiandien yra optimistiškiau nusiteikęs nei prieš porą dienų“, bet pridūrė: „Dar toli gražu nesame paskutiniame derybų ruože.“

Po pusės karo metų Izraelis vis labiau spaudžiamas sustabdyti kovas.

Reaguodama į Izraelio karą Gazos Ruože, Turkija nustatė Izraeliui prekybos apribojimų įvairiems produktams, įskaitant cementą, plieną, geležines statybines medžiagas ir trąšas, antradienį pranešė Prekybos ministerija.

„Šis sprendimas galios tol, kol Izraelis nedelsdamas paskelbs paliaubas ir sudarys sąlygas tinkamam ir nenutrūkstamam humanitarinės pagalbos srautui į Gazą“, – paskelbė ministerija socialiniuose tinkluose.

Prieš pusę metų, spalio 7 d., „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, kuris sukėlė Gazos Ruože iki šiol vykstantį karą.

Pirmadienį Vatikanas pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip penkių šeimų nariai privačios audiencijos Apaštalų rūmuose metu laiko nuotraukas ir plakatus, kuriuose matyti jų pagrobti artimieji. „The Times of Israel“ citavo vieną susitikime dalyvavusią moterį, kuri nurodė, kad popiežius apibūdino „Hamas“ kaip „blogį“ ir „labai aiškiai pasakė, jog įkaitai turi grįžti namo“.

Velykų sekmadienį kovo pabaigoje pontifikas paragino nedelsiant paskelbti paliaubas Gazos Ruože ir suformuoti garantuotą humanitarinės pagalbos pristatymo maršrutą į šią palestiniečių teritoriją. Taip pat turi būti paleisti spalio 7 d. Izraelyje pagrobti įkaitai, sakė Katalikų bažnyčios vadovas.

Spalio 7-ąją užpuolikai pražudė apie 1,2 tūkst. žmonių ir dar daugiau kaip 200 paėmė įkaitais. Po beveik dviejų mėnesių pagal susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“ 105 pagrobti asmenys buvo paleisti, tačiau likusių įkaitų likimas viešai nežinomas.

Kada tiksliai prasidės invazija, jis nepasakė, tačiau pakartojo, kad, norint įveikti „Hamas“ smogikus, „būtina įvesti karius į Rafą ir sunaikinti joje esančius teroristų batalionus. Tai tikrai įvyks – jau yra nustatyta data“, – vaizdo pranešime kalbėjo B. Netanyahu.