H. Karzai ir nuverstoje Kabulo vyriausybėje aukštas pareigas ėjęs Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), vadovavęs taikos deryboms su talibais, susitiko su Anasu Haqqani (Anasu Hakaniu) parengiamųjų derybų, sakė eskprezidento atstovas. Kaip pranešama, šie susitikimai turi parengti dirvą vėlesnėms deryboms su Talibano aukščiausiuoju politiniu lyderiu mula Abdul Ghani Baradaru (Abdul Ganiu Baradaru).

Jungtinės Valstijos 2012 metais paskelbė Haqqani grupuotę teroristine organizacija. Jos potencialus dalyvavimas būsimoje Afganistano vyriausybėje gali paskatinti paskelbti tarptautinių sankcijų.

Talibanas, praeitą savaitę be kovos užėmęs sostinę ir nuvertęs Vakarų remtą vyriausybę, žadėjo suformuoti „įtraukią islamišką vyriausybę“. Tačiau skeptikai pažymi, kad šis judėjimas anksčiau netoleruodavo nepalaikančių talibų griežto islamistinio valdymo.

Afganistane trečiadienį turėtų būti pakarti penki afganai, nuteisti mirties bausme už grupinį keturių moterų išprievartavimą po teismo, kurio procesą griežtai sukritikavo žmogaus teisių gynėjai, nors pats nusikaltimas sukėlė šalies visuomenės pasipiktinimą.

Tuometinis prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) ragino pakarti kaltinamuosius dar iki teismo, kuris įvyko praėjusį mėnesį, ir pasirašė jų mirties nuosprendį paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis.

Ginkluotos gaujos nariai persirengę policininkų uniformomis naktį sustabdė iš vestuvių netoli sostinės esančiame vaizdingame Paghmane į Kabulą grįžtančių automobilių vilkstinę.

Užpuolikai surišo vyrus, paskui išprievartavo mažiausiai keturias moteris ir pavogė visus jų vertingus daiktus.

Jų teismo posėdį, kuris truko tik dvi valandas, transliavo televizija; skirtus nuosprendžius ir bausmes skubiai patvirtino apeliacinis ir aukščiausiasis teismai.

„Teismo nuosprendžiai dėl penkių vyrų, nuteistų Paghmano vagystės ir išprievartavimo byloje, bus įvykdyti rytoj“, – pranešė Generalinės prokuratūros atstovas Atta Mohamadas Noori (Ata Mohamadas Nuris).

„Tai turi įvykti, nebent sprendimas bus pakeistas paskutinę minutę“, – sakė jis.

Rugpjūčio 23 dieną įvykdytas nusikaltimas tapo smurto prieš moteris simboliu Afganistane, nepaisant po Talibano prasidėjusių reformų.
Tačiau pats teismo procesas verčia susirūpinti Afganistano teisingumo sistema.

„Amnesty International“ paragino praėjusią savaitę prisaikdintą prezidentą Ashrafą Ghani (Ašrafą Ganį) atidėti nuosprendžių vykdymą.

„(Teismą) užtemdė neatitikimai, neištirti kaltinimai dėl kankinimų ir politinio įsikišimo“, – sakoma „Amnesty International“ pareiškime.

„Pats (Karzai) sakė, kad ragina Aukščiausiąjį teismą skirti mirties bausmes. Šie ir panašūs pareiškimai kenkia teisingo teismo galimybei, kaltinamųjų teisei į nekaltumo prezumpciją“, – nurodoma jame.

Pasak žmogaus teises ginančios organizacijos, teismai yra skubinami, advokatams skiriama per mažai laiko pasiruošti gynybai. Pirmosios instancijos teismas mirties nuosprendį paskelbė, praėjus vos devynioms dienoms po įtariamųjų suėmimo.

„(Ghani) privalo užtikrinti, kad įtarimai dėl kaltinamųjų kankinimų policijoje būtų atskirai ir nuodugniai ištirti“, – ragino organizacija.

Prieš mirties bausmes šiems nuteistiems pasisakė ir tarptautinės donorės, tarp jų ir Europos Sąjunga.

 Anksčiau Jungtinėse Valstijose gyvenęs akademikas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pirmadienį buvo prisaikdintas naujuoju Afganistano prezidentu, perimdamas šalies vairą tuo metu, kai NATO pajėgos baigia 13 metų karą, taip ir neįveikę įnirtingo Talibano pasipriešinimo.

Kabule pirmadienio rytą detonavo maža prie vežimo pritvirtinta bomba, tačiau per tą išpuolį žmonės nenukentėjo, pranešė policija. Prezidento inauguracijos dieną sostinėje buvo imtasi griežtų saugumo priemonių dėl didesnės kovotojų atakų grėsmės.

Garbingi afganų svečiai susirinko į ceremoniją prezidentūrą, o virš Kabulo skraidė sraigtasparniai, gabenantys užsieniečius svečius.

Šis renginys žymėjo pirmąjį šalyje demokratinį valdžios perdavimą. kurį tarptautiniai donorai laiko svarbiu rezultatu po brangiai kainavusios karinės ir civilinės intervencijos po Talibano režimo griūties 2001 metais.

„Laikysiuosi konstitucijos ir kitų įstatymų bei saugosiu jų įgyvendinimą“, – A.Ghani sakė duodamas priesaiką vyriausiojo teisėjo akivaizdoje.

A.Ghani pakeis prezidentą Hamidą Karzai (Hamidą Karzajų) po tris mėnesius trukusių įtemptų ginčų dėl rinkimų rezultatų, kurie dar labiau kurstė sukilėlių kampaniją ir blogino Afganistano ekonomikos perspektyvas.

Tiek A.Ghani, tiek jo politinis varžovas Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) teigė laimėję birželio 14-ąją vykusius klastojimų aptemdytus rinkimus, o šis ginčas sukėlė Afganistane krizę, kuri grasino išprovokuoti šalies masto neramumus.

Tačiau smarkiai spaudžiant Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinėms Tautoms (JT), abu kandidatai galiausiai sutiko suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, o A.Ghani buvo paskelbtas prezidentu, peržiūrėjus beveik 8 mln. balsalapių.

A.Abdullah pirmadienį taip pat buvo prisaikdintas vyriausiuoju vykdomosios valdžios pareigūnu, kurio pareigos bus panašios į premjero. Tokia valdžios struktūra labai skirsis nuo ankstesnės, kurioje didžiausias galias turėjo prezidentas H.Karzai.

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) patarėjas Johnas Podesta (Džonas Podesta) vadovavo 10 amerikiečių pareigūnų delegacijai; Pakistanui atstovavo prezidentas Mamnoonas Hussainas (Mamnunas Husainas), o iš Indijos atvyko viceprezidentas Hamidas Ansari (Hamidas Ansaris).

Daugeliui kitų šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, atstovavo tik jų ambasadoriai Kabule, tuo tarpu Kinija atsiuntė žmogiškųjų išteklių ministrą Yin Weiminą (Jin Veiminą).

Inauguracijos išvakarėse priešais prezidentūros kompleksą sprogo viename kariniame automobilyje padėta bomba, o per tą išpuolį buvo sužeistas vairuotojas.

„Politinis perdavimas buvo sėkmingas“

„Įdėjome daug pastangų, kad pasiektume ilgai gyvuosiančią taiką, bet, deja, mūsų viltys ne visiškai išsipildė. Tačiau turėčiau pasakyti, kad taika tikrai ateis“, – H.Karzai sekmadienio vakarą sakė emocingoje atsisveikinimo su tauta kalboje.

„Rytoj perduosiu vyriausybės pareigas išrinktam prezidentui ir pradėsiu naują gyvenimą kaip (paprastas) Afganistano pilietis, – pridūrė jis. – Tvirtai palaikysiu naująjį prezidentą, vyriausybę ir konstituciją bei būsiu pasiruošęs jiems pasitarnauti.“

Tiek A.Ghani, tiek A.Abdullah yra nuosaikių pažiūrų provakarietiški lyderiai, žadėję siekti pažangos socialiniame ir infrastruktūros sektoriuose, kuri nuo 2001 metų buvo menka. Tačiau Afganistane didelę grėsmę tebekelia Talibano kovotojai.

NATO operacijų mastas yra sparčiai mažinamas, o Aljanso kovinė misija baigsis iki šių metų pabaigos.

Šalyje tebeveikia tik 33 NATO bazės, kurių vienu metu buvo net 800, todėl vietos saugumo pajėgos paliekamos kautis su Talibanu, gaudamos vis mažesnę pagalbą.

Pirmadienį surengta inauguracija atveria kelią naujai vyriausybei pasirašyti susitarimą, kuris leistų 12,5 tūkst. JAV vadovaujamų karių likti Afganistane iki 2015 metų, vykaudami palaikymo ir afganų policijos bei armijos mokymo misiją.

A.Ghani pažadėjo nedelsiant atšaukti H.Karzai sprendimą nepasirašyti tos sutarties, todėl tas dokumentas tikriausiai bus patvirtintas antradienį.

„Politinis perdavimas buvo sėkmingas, ir pasirodė, kad klydo visi, pranašavę, jog jis neįmanomas“, – A.Ghani sakė praeitą savaitę.

„Esame viena tauta, viena šalis, ir neturėtų kilti jokių abejonių dėl mūsų nacionalinės vienybės“, – pridūrė jis.

Galutiniai rezultatai rodo, kad A.Ghani įveikė A.Abdullah 55 proc. prieš 45 proc. balsų, nors Jungtinės Tautos perspėjo, jog šiuos rinkimus paveikė „reikšmingas klastojimas“.
H.Karzai, vadovavęs nuo Talibano režimo žlugimo 2001 metais, pagal konstituciją nebegalėjo siekti trečios iš eilės kadencijos prezidento poste.

Šimtai Talibano kovotojų šturmavo vieną rajoną svarbioje Afganistano provincijoje netoli sostinės, per penkias dienas nukaudami dešimtis žmonių, o vienas pareigūnas penktadienį nurodė, kad ta teritorija gali pereiti į sukilėlių rankas.

Gaznio provincijos vyriausybė prarado ryšį su policija vakariniame Adžrestano rajone, sakė to regiono policijos vadovo pavaduotojas Asadullah Safi (Asadula Safis). Gaznis užima strategiškai svarbią padėtį į pietvakarius nuo sostinės Kabulo.

Talibano atakos prasidėjo maždaug prieš penkias dienas, o preliminariuose pranešimuose buvo skelbiama, kad žuvo daugiau negu 100 žmonių, įskaitant 15, kuriems kovotojai nupjovė galvas, penktadienį sakė provincijos vicegubernatorius Ahmadullah Ahmadi (Ahmadula Ahmadis).

Provincijos valdžia kreipėsi į Afganistano vyriausybę, kurioje naujai išrinktas prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) ruošiasi perimti postą iš Hamido Karzai (Hamido Karzajaus), prašydama pastiprinimų, bet kol kas jų nesulaukė, nurodė A.Ahmadi.

Darbą baigiantis Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) antradienį savo atsisveikinimo kalba pasinaudojo kaip proga paleisti paskutinį šūvį JAV adresu, apkaltindamas Vašingtoną tuo, kad jis su Talibanu kovoja turėdamas savų tikslų.

H.Karzai į valdžią 2001 metais iškilo remiant amerikiečiams, po to, kai buvo nušalintas Talibano režimas, bet dažnai kritikuodavo JAV karinę kampaniją, kuriai sunkiai sekėsi kovoti su šalį apėmusiu islamistų sukilimu.

Jis atsistatydins kitą savaitę, po 13 valdymo metų, per kuriuos padėtis dėl infrastruktūros, sveikatos apsaugos, švietimo ir moterų teisių pagerėjo labai nedaug, nors buvo suteikta milijardų dolerių pagalba.

„Tai ne mūsų karas, tai – užsieniečių karas, jis grindžiamas jų tikslais“, – sakė H.Karzai vyriausybės pareigūnams, atsisveikindamas su jais prezidentūros rūmuose Kabule.

„Amerika nenorėjo taikos ... Amerika turėtų garbingai elgtis su Afganistanu. Tai, ką jie sako, ir tai, ką jie daro, turėtų sutapti“, – pareiškė jis.

H.Karzai seniai naudoja antiamerikietišką retoriką ir anksčiau kaltino JAV slapta bendrininkaujant su Talibanu, tuo papiktindamas Ameriką, kuri nuo 2001 metų Afganistane neteko 2 350 savo karių.

„Mano patarimas kitai vyriausybei yra būti labai atidiems (bendraujant) su Amerika ir Vakarais. Galime su jais draugauti, bet mes norime vienodų privilegijų“, – sakė H.Karzai.

Jo santykiai su Vašingtonu naujas žemumas pasiekė pernai, kai jis nusprendė nepasirašyti dvišalio saugumo susitarimo, kad kai kurie JAV kariai galėtų likti Afganistane su mokymo bei paramos misija ir pasibaigus šiems metams.

Jį pakeisiantis Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) tikriausiai netrukus pasirašys tą susitarimą – tai jis žadėjo per rinkimų kampaniją.

Pagal susitarimą maždaug 12 tūkst. JAV vadovaujamų NATO karių liks Afganistane ir 2015 metais, po to, kai šiemet baigsis kovinės operacijos.

Ilgą laiką tikėtasi, kad šios savaitės NATO viršūnių susitikime bus proga iškilmingai pažymėti koalicinių pajėgų kovinės misijos Afganistane pabaigą ir perėjimą prie labiau patariamojo vaidmens.

Tačiau šiuos planus komplikavo nugalėtojo neiškėlę Afganistano prezidento rinkimai, po kurių kilo rimtų abejonių dėl sklandžios pereigos ir liko galimybė, kad visos sąjungininkų pajėgos metų pabaigoje turės palikti šalį.

Tarptautiniams lyderiams, tarp jų Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), susirinkus Velse, vis dar nėra aišku, ar afganams pavyks išspręsti politinę krizę dėl naujo prezidento ir greitai pasirašyti saugumo susitarimą, pagal kurį JAV ir jų sąjungininkių kariai liktų toje šalyje ir ateinančiais metais.

Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) įspėjo, kad Afganistano lyderius spaudžia laikas išspręsti konfliktą dėl ginčijamų prezidento rinkimų ir pasirašyti saugumo susitarimą.

Jis pažymėjo, kad sąjungininkės pasirengusios suteikti pagalbą bei karių ir įgyvendins įsipareigojimą afganų saugumo pajėgoms kasmet skirti 4,1 mlrd. JAV dolerių, tačiau kai kurie galutiniai sprendimai negali būti priimti, kol nerasta išeitis iš politinės aklavietės.

Pasak A.F.Rasmusseno, be susitarimo „negali būti misijos. Nors mūsų kariniai vadai planuodami parodė didžiulį lankstumą, laikas spaudžia. Kuo anksčiau atsiras teisinis pagrindas, tuo bus geriau“.

Balandžio 6 dieną vykusiuose rinkimuose, kuriuose buvo renkamas prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) įpėdinis, nugalėtojas neišaiškėjo, todėl buvo surengtas antrasis turas, kuriame susirungė du kandidatai. Abu jie vėliau atšaukė savo stebėtojus iš balsų audito, kuris surengtas siekiant išaiškinti nugalėtoją. Galutiniai audito rezultatai turėtų būti paskelbti kitą savaitę.

JAV planuoja iki metų galo išvesti iš Afganistano beveik visas savo pajėgas. Numatyta, kad čia liks apie 10 tūkst. karių, kurie patarinės afganams ir vykdys kai kurias kovos su terorizmu misijas. Iki 2015-ųjų pabaigos karių skaičius turėtų sumažėti dar perpus, o 2016 metų gale amerikiečių karių turėtų likti vos 1 000.

NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai patvirtino įsipareigojimą numatytai misijai Afganistane ir per trumpą ceremoniją pagerbė karius, žuvusius per 13 metų trukusį karinį konfliktą.

Kadangi Afganistane dar nėra naujo prezidento, šaliai viršūnių susitikime atstovauja gynybos ministras generolas Bismullah Khanas Mohammadi (Bismula Chanas Mohamadis). Kadenciją baigiantis valstybės vadovas H.Karzai ir du prezidento rinkimų kandidatai susitikime nedalyvauja.

Kaip pranešė A.F.Rasmussenas, abu kandidatai - buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) ir buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) perdavė žinią NATO, kad „jie padarys viską, kad būtų pasiektas politinis susitarimas“.

Prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Talibanas smogė vyriausybiniam kompleksui Afganistano rytuose. Per šią ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių.

NATO lyderiams skirtame griežtame pareiškime Talibanas pažymėjo, kad visų užsienio kovinių pajėgų pasitraukimas šių metų pabaigoje įrodo, kad „jokia valstybė negali pavergti laisvos šalies, ypač tokios išdidžios ir laisvos kaip Afganistanas“.

A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO tariasi dėl pajėgų, kurios vykdys nekovinę patariamąją misiją, tačiau kai kurios narės dėl tebesitęsiančios prezidento rinkimų krizės dar nedavė tvirtų įsipareigojimų joje dalyvauti.

Pasak NATO vadovo, jis neabejoja, jog radus išeitį iš politinės aklavietės, šalys skirs visus būtinus pajėgumus vykdyti mokymų misiją.

Pagal 2012 metais NATO viršūnių susitikime Čikagoje pasiektą susitarimą, sąjungininkės įsipareigojo po 2014-ųjų finansuoti afganų pajėgas, kurias sudaro 230 000 karių. Tai joms kasmet atsieis apie 4,1 mlrd. JAV dolerių.

Afganistane antradienį per savižudžio sprogdintojo išpuolį šalia neramaus pietinio Kandaharo miesto žuvo kadenciją baigiančio prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) pusbrolis, pranešė pareigūnai.

Šis išpuolis dar padidins įtampą šalyje vykstant politinei kovai dėl ginčijamų prezidento rinkimų rezultatų.

Hashmatas Karzai (Hašmatas Karzajus) buvo Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio) rinkimų kampanijos vadovas pietinėje Kandaharo provincijoje.

A.Ghani yra vienas iš dviejų kandidatų į prezidento postą, įsivėlusių į politinį ginčą dėl balsavimo rezultatų, kuris gali padidinti etninį nestabilumą šalyje.

Hashmatas Karzai, kuris, be kita ko, pagarsėjo tuo, kad namuose augino liūtą, buvo nužudytas prie savo namų Kandaharo miesto prieigose, kai vienas iš svečių, atėjęs pasveikinti jo musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį užbaigiančios Id al Fitro šventės proga, susprogdino savo turbane slėptus sprogmenis.

„Mirtininkas sprogdintojas, apsimetęs svečiu, prasmuko į Hashmato Karzai namus pasveikinti jo su Id al Fitro švente“, - naujienų agentūrai AFP sakė Kandaharo provincijos gubernatoriaus atstovas spaudai Dawa Khan Minapalas (Dava Chanas Minapalas).

„Apkabinęs šeimininką, jis detonavo sprogmenis ir nužudė Hashmatą Karzai“, - pridūrė pareigūnas.

Tai buvo ne pirmasis išpuolis prieš prezidento H.Karzai šeimos narius. Jo brolis Ahmadas Wali Karzai (Ahmadas Valis Karzajus) prieš septynerius metus buvo nužudytas nežinomų užpuolikų savo namuose Kandaharo mieste.

A.Ghani ir jo varžovas prezidento rinkimuose, buvęs Talibano režimo opozicijos lyderis Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), ginčijasi dėl birželio 14 dieną vykusio antrojo rinkimų turo, kurį lydėjo kaltinimai dėl masinio balsų klastojimo, rezultatų.

A.Ghani rinkimų štabas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad patyrė „didžiulį šoką“, kai sužinojo, kad buvo nužudytas Hashmatas Karzai, kuris, kaip dauguma prezidento šeimos narių, buvo pasiturintis verslininkas ir įtakinga figūra Kandahare.

Afganistane anksčiau jau buvo įvykdyti keli išpuoliai, kurių metu buvo detonuoti turbane paslėpti sprogmenys. Per vieną jų, surengtą 2011 metais Kabule, buvo nužudytas buvęs prezidentas Burhanuddinas Rabbani (Burhanudinas Rabanis).

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzai) penktadienį pirmą kartą įsikišo į šalyje vis didėjančią rinkimų krizę ir pritarė prašymui, įeiktam Jungtinėms Tautoms, kad jos tarpininkautų sprendžiant aklavietę dėl kaltinimų klastojimu per rinkimus.

Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), laikytas rimčiausiu pretendentu tapti H.Karzai įpėdiniu prezidento poste, paprašė Jungtinių Tautų įsikišti ir pareiškė atmesiąs kitą mėnesį ketinamus paskelbti rinkimų rezultatus dėl „akivaizdaus“ klastojimo per antrąjį rinkimų ratą, vykusį prieš savaitę.

H.Karzai pasirodė esąs pasiryžęs raminti įtampą prieš Kabule šeštadienį A.Abudllah šalininkų ketinamą surengti demonstraciją; mat juos suerzino pranešimai apie balsų skaičiavimą, kuris rodąs, kad A.Abdullah atsilieka nuo savo varžovo Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio).

Per pirmąjį ratą A.Abdullah surinko 45 proc., o A.Ghani – 31 proc. balsų. Šie rezultatai buvo paskelbti, atlikus tyrimus dėl daugelio pareiškimų apie sukčiavimą, gautų iš abiejų stovyklų.

Nuogąstaujama, kad dabar, po antrojo rato, gali kilti žiaurių susirėmimų su saugumo pajėgomis.

„Aš ne tik pritariu šiam pasiūlymui (JT tarpininkavimui), bet ir laikau jį teigiamu žingsniu šioms problemoms išspręsti“, – sakoma H.Karzai pareiškime.

„Ginčai ir per rinkimų procesą kylančios abejonės yra natūralus dalykas, – pridūrė jis. – Šalyje viskas gerai, ramu“.

JT kol kas dar nėra atsakiusios į H.Karai pareiškimą, bet trečiadienį jos apibūdino A.Abdullah sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su rinkimų pareigūnais „apgailestaujamu“.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį sugrįžo į Vašingtoną po netikėtos 32 valandų kelionės į Afganistaną, kur prezidentas aplankė amerikiečių karius.

Pirmadienį, Jungtinėms Valstijoms minint Atminimo dieną, per kurią pagerbiami žuvę kariai ir apdovanojami karo veteranai, prezidentas Baltuosiuose rūmuose rengia pusryčius karo veteranams, kuriuose dalyvaus ir aukščiausi kariuomenės pareigūnai, pranešė Baltieji rūmai.

B.Obamos lėktuvas 10 val. 40 min. Grinvičo (13 val. 40 min. Lietuvos) laiku nusileido Endriuso oro pajėgų bazėje netoli sostinės Vašingtono ir netrukus prezidentas sraigtasparniu atvyko į Baltuosius rūmus.

Prezidentas taip pat turėtų pasakyti kalbą ir padėti vainiką prie Nežinomo kareivio kapo Arlingtono karių kapinėse.

Minėjime taip pat dalyvavus šalies viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) su sutuoktine Jill (Džil) ir pirmoji JAV ponia Michele Obama (Mišel Obama). Šios moterys garsėja savo pagalba kariškių šeimoms.

B.Obama iš Baltųjų rūmų į Afganistaną išvyko šeštadienį jau visiškai sutemus ir, slapta apskridęs pusę pasaulio, jo lėktuvas vėlai vakare nutūpė Bagramo oro bazėje prie Kabulo.

Prezidentas pagerbė JAV karius, žuvusius šioje Centrinės Azijos šalyje per ilgiausią Amerikos karą.

Jo keturias valandas trukęs vizitas išprovokavo dar vieną kivirčą su pasitraukiančiu iš posto Afganistano prezidentu Hamidu Karzai (Hamidu Karzajumi), su kuriuo B.Obamos santykiai ir lig šiol buvo įtempti.

Pasak JAV pareigūnų, B.Obama pasiūlė Afganistano lyderiui susitikti JAV bazėje ir nusprendė nevykti į prezidento rūmus Kabulo centre.
H.Karzai tokį kvietimą įvertino kaip įžeidimą.

„Afganistano vyriausybė pasirengusi šiltai sutikti JAV prezidentą (Afganistano) prezidento rūmuose ir neketina vykti į Bagramą susitikti su Obama“, - sakoma Afganistano prezidentūros pranešime.

Vėliau, išskrisdamas, B.Obama paskambino Hamidui Karzai ir jiedu pasikalbėjo apie 15 ar 20 minučių, sakė vienas JAV administracijos pareigūnas.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį kalbėjosi telefonu su Afganistano lyderiu Hamidu Karzai (Hamidu Karzajumi) ir „ateinančiomis dienomis“ priims sprendimą dėl toje šalyje dislokuotų karių ateities po 2014 metų, pranešė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Po netikėto vizito Afganistane, per kurį abu lyderiai nesusitiko, nors JAV prezidentas siūlė tai padaryti, savo lėktuvu „Air Force One“ skrendantis B.Obama sakė telefonu H.Karzai, kad toliau palaikys su juo ryšį, „prieš viešai paskelbdamas arba suformuluodamas savo sprendimą dėl karių“, nurodė pareigūnas.

Tikimasi, kad toks sprendimas bus priimtas „ateinančiomis dienomis“, pridūrė jis.

Per anksčiau surengtą keturių valandų vizitą Bagramo oro pajėgų bazėje Afganistane B.Obama dar kartą pažadėjo, kad ribotas Amerikos ir NATO karių kontingentas liks šioje šalyje po to, kai sąjungininkų kovinės pajėgos bus išvestos šių metų pabaigoje.

H.Karzai iki šiol atsisakydavo pasirašyti dvišalę saugumo sutartį (DSS), kuri suteiktų mandatą tokiai misijai, bet JAV pareigūnai įsitikinę, kad tą dokumentą pasirašys kuris nors iš dviejų kandidatų, laimėsiantis prezidento rinkimų antrąjį turą.

JAV pareigūnai sakė, kad B.Obama buvo pasiūlęs Afganistano lyderiui susitikti didelėje Bagramo bazėje, bet H.Karzai atsisakė.

Tačiau išskridęs iš Afganistano B.Obama paskambino H.Karzai ir kalbėjosi su juo 15–20 minučių, sakė aukštas JAV administracijos pareigūnas.

B.Obama „sakė norintis užbaigti DSS su Karzai įpėdiniu. Ir jis susitarė palaikyti ryšį su Karzai kai JAV priiminės apsisprendimus dėl savo karių buvimo po 2014 metų“, aiškino pareigūnas.