„Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus stiprinimas yra vienas iš mūsų prioritetų. Didžiųjų technologijų įmonių plėtra šalyje prisidėtų prie IRT sektoriaus ir visos inovacijų ekosistemos augimo bei didintų Lietuvos konkurencingumą pasauliniu mastu“, – pranešime trečiadienį teigė A. Armonaitė.

Susitikimo su „EPAM Systems“ vadovu Arkadijumi Dobkinu metu aptartos įmonės galimybės prisidėti prie IRT sektoriaus augimo ir plėtros regione, taip pat kalbėta apie įmonės veiklą bei planus Lietuvoje.

Skaitmeninių platformų inžinerijos ir programinės įrangos kūrimo paslaugų teikėja „EPAM Systems“ 2021 metais įsteigė biurą Vilniuje, 2022 metais – atidarė filialą Kaune.

Susitikime su IBM atstovais A. Armonaitė pristatė Lietuvos iniciatyvas stiprinant technologijų sektorių bei augančias kompetencijas kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir kitose IRT srityse. Ji pabrėžė, kad įmonė Lietuvoje galėtų plėstis dėl išvystytos bei inovacijoms palankios infrastruktūros, didelė aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos ir JAV prekyba sudarė 4,76 mlrd. eurų, tuo metu JAV investicijos Lietuvoje siekia 390,8 mln. eurų.

„Lietuva – konkurencinga rinka, suformavusi pasaulinio lygio žaidėjams patrauklią verslo aplinką. Spartiname skaitmeninių technologijų ir inovacijų vystymą, geriname verslo aplinką, sudarome palankias sąlygas investuotojams ir pasaulio talentams. Todėl pakviečiau pasaulio technologijų gigantą IBM plėsti veiklą mūsų šalyje“, – sako A. Armonaitė.

Pirmaujanti pasaulyje informacinių technologijų kompanija IBM 2006 m. Vilniuje atidarė savo padalinį ir buvo viena pirmųjų JAV investuotojų Lietuvoje.  Dabar Lietuvos padalinyje dirba apie 300 darbuotojų.

Mūsų skaitmeninės pertvarkos prioritetas – saugumas, diversifikacija ir viešojo sektoriaus atvirumas naujoviškiems sprendimams.

Susitikimo metu ministrė IBM atstovams pristatė Lietuvoje įgyvendinamas reformas informacinių išteklių, atvirų duomenų ir skaitmeninių viešųjų paslaugų srityse.  „Mūsų skaitmeninės pertvarkos prioritetas – saugumas, diversifikacija ir, žinoma, viešojo sektoriaus atvirumas naujoviškiems sprendimams“, – sakė A. Armonaitė.

Praėjusią savaitę Seimo priimtu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu nubrėžta nauja hibridinė valstybės informacinių išteklių valdymo modelio kryptis,  leisianti lanksčiau ir efektyviau valdyti valstybės institucijų saugomus duomenis. Lietuva galės saugoti juos naudodama ne tik valstybinius, bet ir komercinius duomenų centrus ir debesijos technologijas. Tai užtikrins, kad svarbiausi mūsų valstybės duomenys bus apsaugoti bet kokiomis aplinkybėmis.

Vyriausybė taip pat ypatingą dėmesį skiria kuo platesniam duomenų atvėrimui, kartu skatindama verslo produktų kūrimą. Per metus atvertų duomenų rinkinių skaičius padidėjo beveik dvigubai. Šiemet tikimasi atverti ne mažiau kaip 500 duomenų rinkinių, tarp kurių bus ir didelės vertės duomenys, galintys tapti naujų produktų ir technologijų pagrindu. 

Taip pat toliau intensyviai konsoliduojamas valstybės IT ūkis – nuo antrojo šių metų pusmečio konsolidavimo procese iš viso dalyvaus jau 130 viešojo sektoriaus institucijų, kurios gaus kokybiškas centralizuotas IT paslaugas.  Be to, aktyviai dirbama siekiant didinti elektroninių paslaugų skaičių ir padaryti jas prieinamas  kuo platesniam ratui žmonių. Elektroninėms paslaugoms plėtoti ir tobulinti numatyta apie 115 mln. eurų.

Sutarta, kad „BMW Group“ perkels savo inžinierių komandą į centrinę IBM „Watson“ daiktų interneto būstinę Miunchene, kad abiejų bendrovių tyrėjai galėtų kartu ieškoti būdų kaip pagerinti BMW automobilių pagalbos funkcijas.

IBM neseniai pranešė, kad iš 3 milijardų dolerių numatytų „Watson“ daiktų interneto programai, investuos 200 mln. dolerių į naują tyrimų centrą Miunchene, kur įvairios įmonės bendradarbiaus kurdamos dirbtinio intelekto platforma ir daiktų internetu paremtus sprendimus. BMW, kurios centrinė būstinė taip pat yra įsikūrusi Vokietijos Bavarijos žemės sostinėje, yra viena pirmųjų bendrovių perkelianti dalį savo komandos į IBM pastatą. Automobilių gamintojos inžinieriai čia dirbs kartu su IBM specialistais.

„Dirbtinis intelektas „Watson“ keičia žmonių santykį su išoriniu pasauliu ir padeda kurti saugesnę, efektyvesnę ir labiau personalizuotą aplinką namie, darbe ir kelyje, - sako IBM „Watson“ daiktų interneto programos vadovė Harriet Green. – Abi bendrovės dirbs kartu tam, kad BMW vairuotojai gautų maksimalią naudą iš „Watson“ teikiamų galimybių. Mūsų tyrimai rodo, kad nors automobiliai ir ateityje išliks svarbiausia žmonijos transporto priemone, jų vairavimo patirtis per artimiausią dešimtmetį pasikeis taip, kaip dar niekada iki šiol“.

BMW į IBM pastatą Miunchene perkraustys ne tik inžinierių komandą, bet ir keturis sportinius hibridinius BMW i8 automobilius, kuriais klientams demonstruos „Watson“ daiktų interneto teikiamas galimybes bei tai, kaip jau artimiausioje ateityje automobiliai bendraus su vairuotojais.

Nuolatos patirtį kaupiantis, besimokantis ir žmogaus kalbą suprantantis „Watson“ dirbtinis intelektas leis automobiliams suprasti vairuotojų poreikius ir vairavimo įpročius bei prie jų prisitaikyti kartu padidinant saugumą ir komfortą. Pavyzdžiui, į „Watson“ bus įkeltas automobilio vartotojo vadovas, tad vairuotojas, nepaleisdamas vairo iš rankų, galės balsu užduoti jam rūpimą klausimą ir gauti atsakymą. Į „Watson“ sprendimų vairuotojams prototipą taip pat bus integruota galimybė gauti visą reikalingą informaciją iš IBM priklausančios orų prognozių bendrovės „Weather Company“, taip pat – realiu laiku – duomenis apie situaciją keliuose ir automobilio būklę. Visa tai leis dirbtiniam intelektui siūlyti vairuotojui optimaliausius sprendimus.

IBM kibernetinio saugumo padalinio pranešime teigiama, jog po kelių mėnesių pertraukos atgijusi "Dridex" aktyviausiai puola internetinės bankininkystės tinklapius JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Australijoje, tačiau šios kenkėjiškos programos taikinyje yra ir nedidelių valstybių, taip pat ir Baltijos šalių bankai.

"Analizuojant "Dridex" nustatymus aptikta, jog šiai programai nurodyti neįprasti taikiniai - daugiau nei dvi dešimtys bankų Latvijoje, po tris - Estijoje ir Lietuvoje, vienas - Ukrainoje", - tvirtina IBM analitikas Limoras Kessemas.

Trojos kenkėjiškų programų grupei priskiriama "Dridex" įdiegiama per elektriniu laišku gautą bylą. Tokie laiškai dažniausiai turi prisegtas "Microsoft Word" arba "Microsoft Excel" bylas, kurias atidarius, į kompiuterinį įdiegiama "Dridex". Ši kenkėjiška programa gali perimti internetinės bankininkystės duomenis ir juos persiųsti jai nurodytais adresais.

Biurams skirtas programinės įrangos rinkinys „IBM Verse” jau įprastas elektroninio pašto, kalendoriaus ir žinučių siuntimo paslaugas papildė naujais analitikos sprendimais. Tai leidžia vartotojams ne tik patogiai susisiekti su reikiamais žmonėmis, bet ir sparčiau rasti aktualią informaciją.

Į programos atnaujinimą IBM investavo beveik 100 milijonų JAV dolerių. Naujasis gaminys leidžia naudotis elektroniniu paštu, kalendoriumi, socialiniais tinklais, dalintis dokumentais, keistis momentiniais pranešimais per vieningą bendradarbiavimą skatinančią aplinką. Į ją taip pat įkomponuotos infomacijos analizės priemonės, kurios diskretiškai stebi vartotojų veiksmus, išmoksta atpažinti svarbiausius adresatus ir padeda susitelkti į prioritetines dienos užduotis.

„Įmonės kasdien siunčia daugiau nei 108 milijardus laiškų, ir žmonės tiesiog nespėja jų skaityti ir į juos reaguoti. „Verse“ analizės priemonės išsiaiškina, kurie žmonės, temos ir laiškai svarbiausi, ir juos išrūšiuoja. „Verse“ natūraliai susieja IBM bendradarbiavimo ir analizės priemones, išmoksta suprasti, kas svarbu konkrečiam vartotojui, ir padeda greitai pasiekti svarbiausių klausimų esmę,“ – teigia Ainis Kavaliauskas, IBM Lietuva verslo plėtros vadovas.

Pagrindiniai „IBM Verse“ bruožai

• Įvairialypė paieška leidžia labai greitai gauti konkrečią informaciją iš skirtingų rūšių turinio.
• Įžvalgos apie darbuotojų sąsajas. Vartotojai gali lengvai matyti į susirašinėjimą įsitraukusių žmonių organizacinę diagramą ir suprasti jų vaidmenis organizacijoje.
• Animuotas kalendorius neleidžia pražiopsoti suplanuotų susitikmų. Vartotojai gali greitai prisijungti prie susitikimų vos paspaudę mygtuką tiesiog kalendoriaus juostoje.
• „IBM Verse“ naudoja socialinių tinklų išpopuliarintą dalijimosi dokumentais galimybę lengvai peržiūrėti, redaguoti ar komentuoti dokumentus. Dokumento gavėjai visada naudos naujausią dokumento versiją, o ne tą, kuri buvo siunčiama su elektroniniu laišku. Dokumentai gali būti sinchronizuojami su vartotojų kompiuteriais ir mobiliaisiais įrenginiais.

„IBM Verse” paslauga teikiama verslo klasės saugumo lygio „SoftLayer“ debesų kompiuterijos platformoje. Debesų išteklių išplečiamumas leidžia šia paslauga naudotis tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms. IBM taip pat siūlo ir nemokamą šio sprendimo versiją „IBM Verse Basic“.

Rytų ir Vidurio Europoje debesų kompiuterija per kelerius artimiausius metus augs apie 20 proc., o informacijos perkėlimas į virtualius serverius stambiam verslui turės tokį patį poveikį, kaip ir savo laiku gamybos automatizavimas. Debesų kompiuterijos ir bendro tinklo naudą vis labiau pajus ir eilinis vartotojas, kuriam nebereikės sukti galvos, ko trūksta šaldytuve.

Tokiomis įžvalgomis Kaune dalijosi vienos pasaulio debesų kompiuterijos lyderės, JAV bendrovės „Virtustream“, vadovai. Kauno „Santakos“ slėnyje 2013 metais padalinį atidariusi kompanija Lietuvoje surengė savo pirmąją konferenciją apie debesų kompiuteriją.

„Gal nuskambės netikėtai, bet debesų kompiuterijos pradžia galime laikyti dar 1960 metus, kai versle atsirado pirmieji kompiuteriai. Kompiuterija sparčiai plito, tapo prieiname, visa tai peraugo į virtualizacija. Tad, nuo pat 1960-ųjų debesų kompiuterija vis labiau skverbėsi į žmonių gyvenimus, neretai apie tai mums net nenutuokiant. Šiandien debesų kompiuterija pasitiki ir visus savo duomenis į debesis perkelia vis daugiau ne tik didžiausių verslo imperijų, bet ir mažesnės kompanijos. Jų skaičius kasmet proporcingai auga net po kelis kartus. Kalbant apie Rytų Europos regioną, per kelerius ateinančius metus čia prognozuojamas maždaug 20 proc. augimas debesų kompiuterijos sektoriuje“, – kalbėjo „Virtustream“ produktų valdymo viceprezidentas Kelly Bryantas.

Kolegai pritarė ir „Virtustream“ techninis direktorius Vanas Williamsas: „Kai atsirado internetas, jis sukėlė didžiulį sprogimą– apie tai kalba visi, tačiau tokį pat sprogimą sukelia ir debesų kompiuterija. Galiausiai didžiulius duomenų kiekius turinčioms verslo įmonėms debesų kompiuterija turės tokios įtakos, kokią pramonės milžinėms padarė atsiradusios automatizuotos mašinos ir robotai. Eilinio piliečio gyvenimas neišvengiamai taps vis labiau neatsiejamas nuo interneto, bendro tinklo, kuris susies visus mūsų turimus įrenginius ir taip mūsų gyvenimą pavers lengvesniu – bent jau tikrai nebereikės rūpintis buitiniais dalykais, pavyzdžiui, šaldytuvo užpildymu“.

Šie pokyčiai pakeis žmonių gyvenimą ir profesinėje srityje. „Debesų kompiuterija – itin perspektyvi sritis jauniems žmonėms, turintiems matematinių, technologinių, IT įgūdžių. Tokių specialistų poreikis didėja ir didės ateityje, atsiras vis daugiau jų specializacijų. Šiandien specialybių, kurių reikia debesų kompiuterijai galime priskaičiuoti ne vieną dešimtį, tarp jų nemažai tokių, apie kurias prieš keletą metų net negalvojome“, – sako V. Williamsas.

Kompanijos IT sprendimų architektūros vyr. viceprezidentas Vince Lubsey pabrėžė, jog didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandiena tenka susidurti debesų kompiuterijos lyderiams – saugumo užtikrinimas.

„Tai tarsi užburtas ratas. Nors verslo įmonės supranta ir vertina debesų kompiuterijos naudą, neišvengiamybę, didžiausias jų priešas vis dar yra baimė dėl duomenų saugumo. Tai suprantama – kuo daugiau įmonių ateina į kompiuterinius debesis, tuo daugiau jose turime ir programišių. Todėl „Virtustream“ kompanijai saugumas yra prioritetinė sritis. Nuolat ieškome naujų sprendimų, neįveikiamų programišiams, ir savo klientams siūlome tik išties saugius produktus bei alternatyvas, padėsiančias apsaugoti jų duomenis net ir įvykus „force majeure“, – dėl debesyse esančių duomenų saugumo į konferenciją susirinkusius kelis šimtus dalyvių ramino V. Lubsey.

„Virtustream“ pasitiki ir kompanijos produktais naudojasi tokios pasaulinio garso įmonės kaip „Intel“, SAP, „Cisco“, „Heinz“, „Infosys“, SAS, IBM ir kt. 

2009 metais įkurtai kompanijai priklauso duomenų centrai JAV ir Europoje, biurai veikia San Franciske, Vašingtone, Atlantoje, Londone, Ženevoje, Dubajuje, produktų vystymo centrai įkurti Lietuvoje ir Indijoje. Įtvirtinus kompanijos pozicijas Europoje, „Virtustream“ vadovų akiratyje – Azijos rinka.

2013 metų pabaigoje KTU „Santakos“ slėnyje strategiškai itin svarbų padalinį atidariusi „Virtustream“ darbo vietas jau suteikė keturioms dešimtis specialistų ir planuoja plėtrą bei šiuo metu ieško naujų darbuotojų. Kol kas įmonės padalinyje Kaune dirbantys IT specialistai vysto vieną pagrindinių kompanijos produktų – debesų kompiuterijos valdymo platformą „xStream“, kuria naudojasi daugiau nei 500 didžiausių verslo imperijų pasaulyje. Vadovai džiaugiasi gera savo patirtimi Kaune ir neatmeta galimybės, jog ateityje čia bus įkurta daugiau „Virtustream“ padalinių.

Prognozuoti verslo procesus ir pokyčių jiems įtaką galima įvertinti naudojant kompiuterines programas, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Olegas Vasilecas, su kolegomis sukūręs pirminę programinės įrangos, kuri gali prognozuoti, kaip vystysis verslas, versiją. „Simuliuojant verslo proceso modelį ir keičiant procesą, galima pamatyti, kaip pokyčiai veikia verslo efektyvumą. Pavyzdžiui, ar pasiseks pagaminti pigesnių prekių, ar pavyks suteikti kokybišką paslaugą mažesnėmis sąnaudomis, kaip jas sumažinti“, – aiškina mokslininkas.

O. Vasileco pastebėjimu, verslui įtakos turi ir išorės veiksniai, kurie dažniausiai yra nenumatyti, pavyzdžiui, mokesčių politikos pakeitimai ar net oro sąlygos: „Tarkim, į Klaipėdos terminalą nafta vežama iš labai toli, todėl krovinį sunku atgabenti tiksliai nustatytu laiku, o įmonė turi ribotus išteklius iškrauti. Šiam procesui įtakos turi ir temperatūra, kuri nuolat keičiasi ir nuo kurios priklauso, kiek nafta yra skystesnė ar kietesnė. Taigi reikia tam pasiruošti, todėl būtų gerai turėti imitacinį modelį.“

– Kaip vyksta verslo analitikų darbas, kokią riziką jie prisiima, prognozuodami verslo veiklą ir procesus?

– Kiekvieno verslo (ar tai gamyba, ar paslaugų teikimas, kas Lietuvoje turbūt populiariausia) yra nupirkti, apdoroti ir parduoti. Verslininkams ir bet kokia veikla užsiimantiems žmonėms rūpi efektyvumas. Tai turėtų būti naudinga ir tiems, kurie naudojasi tomis paslaugomis arba gaminiais, kuriuos verslas gamina, ir tiems, kurie tas paslaugas teikia. Kadangi verslas turi būti pelningas, tiems, kurie teikia paslaugas ir gamina gaminius, būtų naudinga atlikti tam tikrus eksperimentus. Būtų gerai, jei mes mokėtume verslą prognozuoti: kaip jis vyks, jei kažkas įvyks, kas bus, jei kažką pakeisime. Tuos pokyčius galima įvertinti naudojant kompiuterines programas: simuliuojant verslo proceso modelį ir keičiant procesą, galima pamatyti, kaip pokyčiai veikia verslo efektyvumą. Pavyzdžiui, ar pasiseks pagaminti pigesnių prekių, ar pavyks suteikti kokybišką paslaugą mažesnėmis sąnaudomis, kaip sumažinti sąnaudas.

Tarkim, Klaipėdos naftos terminalo mastai yra didžiuliai, todėl ten eksperimentai, vykdomi ne kompiuterine programa, būtų labai brangūs ir pavojingi, nes galima padaryti kažką tokio, kas pakenks gamybai arba padarys ją labai neefektyvią ir nuostolingą. Taigi tie žmonės, kurie analizuoja verslo rezultatus ir siūlo, kaip patobulinti verslą, galėtų pasinaudoti įrankiu, kuris parodytų, kokią įtaką rezultatams daro pokyčiai. Jei visą bandymų procesą perkeltume į kompiuterį, jame atsirastų verslo proceso modelis, kurį būtų galima simuliuoti arba imituoti, ir pamatę, ką duoda kompiuterinė simuliacija, daryti išvadas.

– Kaip programa buvo kuriama? Kokie jos privalumai?

– Verslas turi keisti vykdymo būdą, nes veikia išorės veiksniai, kurie dažniausiai yra nenumatyti, pavyzdžiui, reikia prisitaikyti prie mokesčių politikos pakeitimų. Kai kažkas vyksta išorės rinkose (kažkas pinga, kažkas brangsta), galima verslą vykdyti kitaip. Galų gale gali veikti oro sąlygos. Tarkim, į Klaipėdos terminalą nafta vežama iš labai toli, todėl krovinį sunku atgabenti tiksliai nustatytu laiku, o įmonė turi ribotus išteklius iškrauti. Šiam procesui įtakos turi ir temperatūra, kuri nuolat keičiasi ir nuo kurios priklauso, kiek nafta yra skystesnė ar kietesnė. Taigi reikia tam pasiruošti, todėl būtų gerai turėti imitacinį modelį. Toks uždavinys yra vienas svarbesnių uždavinių, kuriuos sprendžia informacinė sistema, ir jis egzistuoja nuo tų laikų, kai atsirado kompiuteriai, tik nuolat tobulinami metodai ir būdai.

O ko siekia verslas? Verslas norėtų, kad jo vykdomi procesai būtų lankstūs, adaptyvūs ir dinamiški. Besivystant ir mokslui, ir praktikai, nuolat vyksta mokslinis darbas. Dabar dar negalima pasakyti, kad minėti uždaviniai yra išspręsti. Juos sprendžia ir nedidelės informacinių technologijų įmonės, ir kompanijos milžinės, tokios kaip IBM, „Microsoft“, „Oracle“. Uždavinys, kuris mus sudomino ir kuo mes užsiimame, yra lankstūs dinaminiai verslo procesai: kaip greitai ir nebrangiai prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir kaip keisti procesą jo vykdymo metu. Šie tyrimai vykdomi visame pasaulyje. Viena vertus, tai yra ir verslo analitikų darbas: kaip paruošti uždavinį, kaip ir kas galėtų vykti taip, kad verslui tai būtų naudinga. Kita vertus, mokslas bando sukurti tokias priemones, kurios tai leistų realizuoti. Taigi šiuo metu uždavinys kompiuterizuoti dinaminius procesus iki galo nėra išspręstas.

– Ar Lietuvoje yra įmonių, kurios jau remiasi tokiomis programomis?

– Man nėra paprasta atsakyti, nes aš esu toje pusėje, kur kuriamos priemonės, ir dirbdami mokslinį darbą mes orientuojamės į pasaulio poreikius. Antra, mes analizuojame, darome apžvalgas tų priemonių, kurios kuriamos verslo procesams modeliuoti ir simuliuoti, nes Lietuvos rinka palyginti vangi, o šie produktai, ypač jeigu jie pakankamai ištobulinti, yra brangūs. Pavyzdžiui, IBM turi savo produktą, kuris leidžia modeliuoti, simuliuoti verslą. Kadangi IBM tai daro jau dešimt ar daugiau metų, jis tikrai išplėtotas ir ištobulintas, tad jo (ko gero, net ne viso komplekto) kaina sieks šimtus tūkstančių litų. Nežinau, ar tokį produktą Lietuvoje šiandien kas turi nusipirkęs. Jei įmonės metinės pajamos yra apie 10 tūkst. eurų, jai tai per brangu ir galbūt pigiau laikyti analitikų komandą, nors analitikai irgi pakankamai brangūs.

Dar vienas dalykas – rinkoje yra nemokamų, laisvai platinamų priemonių, tokių kaip „Atviro kodo“, ir jos gali atlikti bent dalį to uždavinio, apie kurį kalbame. Visam uždaviniui, jei kalbame apie lanksčius ir dinaminius verslo procesus, yra IBM priemonė. Beje, dar vienas šio modeliavimo aspektas ir neatskiriama verslo procesų dalis yra verslo taisyklės, t. y. visas verslas vykdomas pagal taisykles, kurios vienaip ar kitaip riboja verslą. Klasikinis taisyklių pavyzdys – nuolaidų pirkėjams sistema (už ką ir kokios nuolaidos suteikiamos). Taigi dar vienas klausimas – kiek verslo procesų modelis įvertina verslo taisyklių įtaką ar poveikį.

Mūsų uždavinys buvo verslo procesų automatizacija, modeliavimas, tų modelių įgyvendinimas informacinėje sistemoje, o kitas dalykas – vadinamųjų simuliacinių modelių sukūrimas ir simuliacijos vykdymas. Dinaminiams verslo procesams svarbu tai, kad viskas grindžiama verslo taisyklėmis. Pavyzdžiui, minėtos nuolaidos: galima bandyti padidinti nuolaidas ir tikėtis pamatyti įtaką rezultatui, tarkim, ar padaugės klientų ir ar dėl to padidės apyvarta bei pelnas.

– Vadinasi, žmogui, kuris dirba su programa, tereikia įvesti duomenis, ir programa apskaičiuos?

– Tai irgi sudėtinga – nėra taip paprasta, kaip pasukti rankenėlę. Analitikai tikrai neliks be darbo, tik jų darbas taps efektyvesnis ir tikslesnis, nes, kai darbą atlieka žmogus, visada įtakos turi žmogiškasis faktorius – yra rizikos, kad atsiras klaidų, netikslumų. Tačiau ir dirbant su programa rezultatas priklauso nuo to, kokius pradinius duomenis analitikas įves. Jei kažkokių duomenų trūks arba jie bus neteisingai įvesti, rezultatas bus neteisingas, taigi kokybė vis tiek priklausys nuo analitiko.

– Kokių sričių verslui ši programa šiuo metu aktualiausia?

– Ji aktuali bet kokiams verslui, nesvarbu, ar metinė apyvarta tūkstančiai, ar dešimtys milijonų eurų. Nors, žinoma, aktualiausia tai dideliam verslui, nes tada klaidos, tobulinant procesus, tampa brangesnės. O atitinkamai tobulinimo rezultatai pelną gali padidinti keliais arba dešimtimis procentų.

Kauno technologijos universitetas ir viena didžiausių pasaulyje informacinių technologijų kompanijų IBM pasirašė susitarimą, kuris abiem pusėms atveria naujų galimybių ir duos naudos.

Universitetui suteikiama nemokama prieiga naudotis šiuolaikiniais verslo valdymo įrankiais, tarptautinės akademinės bendruomenės laimėjimais ir mokymo medžiaga. O IBM, suteiksianti techninius išteklius ir konsultuosianti sistemos naudojimo klausimais, taip prisidės prie geresnės kvalifikacijos technologijų specialistų rengimo. Bet pirmiausiai universitetas programinę įrangą naudos savo turtui valdyti.

„Didelės organizacijos turi didžiules įvairoves skaičių: apskaita, nurašymas, pirkimas, savalaikis remontas. Jei turime įvairiausius prietaisus ligoninėse ar ugdymo įstaigose, reikalinga tų prietaisų patikra. Tai suvaldyti bandoma su elementariausiomis „Excel“ programėlėm. Reikia naujų technologijų, naujų sprendimų“, – tikina KTU mokslo prorektorius Pranas Žiliūkas.

„Įmonių branda pasiekė tokį lygį, kai įmonėms reikia efektyviai apskaityti savo turtą, jį peržiūrėti, todėl nusprendėme eiti bendradarbiavimo su universitetais keliu, kad tokie specialistai būtų rengiami ir Lietuvoje“, – teigia „IBM Lietuva“ plėtros direktorius Ainis Kavaliauskas.

Tarptautinės informacinių technologijų kompanijos IBM ekspertai siūlo tobulinti Vilniaus viešojo transporto sistemą - rekomendacijos padės pritraukti daugiau keleivių, sako Vilniaus meras.

Tris savaites Vilniuje dirbę 6 ekspertai pateikė 45 rekomendacijas, kaip pagerinti viešojo transporto sistemą.

„Rekomendacijomis mes bandėme pasakyti, kad reikia sujungti technologijas ir keleivius į vieną sistemą“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė IBM ekspertė iš Toronto Gina (Džina) Izumi. Jos teigimu, tokiu būdu viešojo transporto sistema taptų efektyvesnė ir populiaresnė.

Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, jog pasinaudojus rekomendacijomis, bus bandoma iki 2020 metų kilstelėti viešojo transporto naudojimą 10 proc. Pasak jo, pasiekus tokį rodiklį, viešuoju transportu naudotųsi 50 proc. miesto gyventojų.

„Efektyvus, patogus ir greitas viešasis transportas paskatins vilniečius plačiau naudotis juo“, - argumentavo A.Zuokas.

Iš pradžių Vilniuje bus bandoma sukurti naują duomenų apjungimo sistemą ir išmanios kompetencijos centrą.

IBM eksperto iš JAV Williamo Streito (Viljamo Streito) teigimu, bus galima sukurti naują mobiliąją aplikaciją, kuri keleivius perspėtų apie kamščius. Jo teigimu, tai tik vienas iš daugelio praktinių pavyzdžių, kaip gali tobulėti viešasis transportas.

Ekspertų rekomendacijos yra suskirstytos į 4 dalis: bendradarbiavimas su bendruomene, duomenų panaudojimas bei analizė, nauji verslo modeliai ir viešojo transporto valdymas.

Daugiausiai dėmesio IBM ekspertai skyrė duomenų panaudojimui, nes, anot A.Zuoko, Vilniuje jau yra įdiegtos informacinės platformos, jas tereikia patobulinti ir pradėti efektyviai naudoti, tačiau kiek kainuos rekomendacijų įvykdymas, Vilniaus meras kol kas negalėjo atsakyti.

IBM ekspertai tris savaitės stebėjo Vilniaus viešojo transporto sistemos tendencijas, apklausė keleivius. Jie dar kelis mėnesius analizuos surinktus duomenis ir pateiks galutines išvadas.

Vilniaus miestas šiais metais laimėjo IBM programos „Iššūkis išmaniems miestams“ konkursą. IBM programos laimėtojams nemokamai teikia rekomendacijas, kaip pagerinti viešojo transporto sistemą.

Aplenkęs daugiau nei 100 pasaulio miestų, Vilnius išsikovojo "IBM Smarter Cities Challenge" (angl., — IBM iššūkis išmanesniems miestams) stipendiją ir dar šiemet gaus geriausių pasaulio ekspertų iš IBM konsultacijas apie miesto transportą, jo reguliavimą, išmaniųjų sistemų tobulinimą ir tinkamą duomenų panaudojimą. Konsultacijų, kurias apmokės IBM, vertė — 500 tūkst. JAV dolerių (apie 1,35 mln. Lt).

“Tokios kompanijos, kaip IBM tarptautinių ekspertų nuomonė ir rekomendacijos Vilniui bus didelė ir svarbi pagalba tobulinant sistemas, kurios jau yra įdiegtos. Tai išskirtinė proga, kai tokio aukšto lygio specialistai pateiks idėjas, kaip toliau plėtoti ir kokias inovacijas diegti miesto transporte - pradedant integruotu eismo valdymu, baigiant viešojo transporto kokybe”, - sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pasak Vilniaus m. tarybos narės, "Smart Vilnius" projekto iniciatorės ir koordinatorės Indrės Jakaitytės, šis laimėjimas rodo, kad Vilnius, kaip išmanus miestas, įdomus pasaulinio lygio ekspertams ir vykdo teisingus pokyčius.

“Smart Vilnius" projektas dar tik įsibėgėja, todėl visa komanda su nekantrumu laukiame pasaulinio lygio ekspertų įžvalgų. Šeši IBM ekspertai Vilniuje praleis 3 savaites, per kurias analizuos transporto sistemų duomenis, susitiks su savivaldos, verslo ir kitų susijusių organizacijų atstovais bei pateiks savo išvadas ir pasiūlymus”, - sako Indrė Jakaitytė.

IBM viceprezidentė “Global Citizenship Initiatives” programai Jennifer Crozier pasveikino visų miestų ir regionų atstovus, kurie laimėjo IBM Pažangesnių miestų programos stipendijas. Ji patikino, kad bendradarbiaujant su IBM ekspertais, vietos valdžios institucijos gaus vertingų patarimų, kad galėtų tinkamai plėtoti išmaniuosius sprendimus.

Iššūkis išmaniesiems miestams yra elitinė programa, kurios metu per pastaruosius trejus metus iš daugiau kaip 500 teikusių paraiškas savivaldybių gauti konsultacijas atrinkta vos 116. Tai, kad IBM atrenka paraišką reiškia miesto siekį patobulinti esamas sistemas ir taip išspręsti kylančias problemas, kurios yra itin svarbios gyventojams.