Ieties metimo kvalifikacijoje pasirodęs Lietuvos rekordininkas įrankį nusviedė 82.35 m ir su penktu rezultatu tarp 36 dalyvių pateko į pirmą čempionato finalą.

Birželio pradžioje į varžybas po priverstinos 22 mėnesių pertraukos grįžęs lengvaatletis tęsia nuostabų sugrįžimo sezoną. Prieš beveik 3 mėnesius nedrąsiai apie patekimą į Budapeštą svarstęs E. Matusevičius ne tik pasiekė šį tikslą, bet patekęs tarp dvylikos geriausių pasaulyje viršijo visų lūkesčius.

Edžio kelias į pasaulio čempionatą buvo nenuspėjamas ir iššūkių nestokojantis. Sugrįžimo varžybose, LLAF taurėje, vos 71.42 m ietį numetęs sportininkas netrukus pateikė sensaciją. Nepraėjus net trims savaitėms, E. Matusevičius startavo Europos komandiniame čempionate, kur nusviedė ietį 84.22 m ir ne tik laimėjo antrą divizioną, bet ir iškovojo Europos žaidynių sidabrą.

Liepos pradžioje lietuvio laukė dvejos varžybos Estijoje (81.80 m) bei Suomijoje (80.80 m), kuriose pavyko iškovoti pirmas vietas, o viską vainikavo liepos paskutinėmis dienomis vykęs Lietuvos čempionatas, kuris buvo penktasis, patekimui į reitingus, reikalingas startas. Palangoje pirmu bandymu 80.23 m rezultatą užfiksavęs Edis tapo čempionu, o saugodamas kūną daugiau bandymų nebeatliko. Šių penkių rezultatų užteko patekimui į Budapeštą.

Pasaulio čempionato kvalifikacijoje pirmu mėginimu 78.44 m numetęs ietį E. Matusevičius tuo metu užėmė keturioliktą vietą, kurios finalui nepakako. Visgi, jau po antro metimo situacija lentelėje drastiškai pasikeitė, kadangi lengvaatletis aukštyn pakilo net devyniomis pozicijomis.

„Geras metimas, nejaučiau, kad nuskris 82 metrus. Kaip ir visą sezoną nejaučiu, kad nulėks toliau nei lekia. Dar yra, ką pataisyti, nes techniškai toli gražu iki normalaus, gero metimo. Gal tie metai pertraukos davė tą nejautimą“, – svarstė sportininkas, kuris neslėpė džiaugsmo pirmą kartą įveikus kvalifikacijos barjerą.

Norėdamas pasaugoti save, trečio metimo ietininkas nusprendė neatlikti: „Buvo jauduliukas, kad gali apmesti. Iš kitos pusės, sunkiai tikėtina, kad 7–8 žmonės numestų toliau. Šiaip achilą dar skauda, tai pasitaupiau, rizikavau. Sektoriuje adrenalinas padaro savo ir tuos skausmus nuima. Mane varžybose matote 100 proc., nes atiduodu viską, ką turiu.“

Rugpjūčio pradžioje Kinijoje vykusioje universiadoje jau antrą kartą aukso medalį laimėjęs Edis lygino Azijos karštį su Europos: „Reikės į ledo vonią įlisti, gerai atsigaivinti, nes tikrai sektoriuje nežmoniškas karštis. Dabar Kinijoje dalyvavau pasaulio universitetų žaidynėse, ten irgi buvo karšta ir drėgmė didelė, bet čia atrodo dvigubai karščiau.“

„Budapešto stadione sektorius geras, danga labai gera ir gan kieta. Sakyčiau, kad greitiems metikams ji tinka. Prieš finalą reikės gerai atsigauti, pasidaryti mankštelę, pagalvoti, ką pataisyti. Tas penktas rezultatas nieko nesako, nes finalas bus naujos varžybos, nauji 3 bandymai, poto dar 3 jei papuoli į aštuntuką. Jokio spaudimo, dabar tiesiog mėgausiuosi savimi, kovosiu, atiduosiu viską, ką galiu, ir ką turiu“, – teigė kovingai nusiteikęs E. Matusevičius. Pasak jo, sezono tikslas buvo permesti 80 m žymą ir galbūt patekti į pasaulio čempionatą, o patekimas į jo finalą – puikus bonusas.

Vyrų ieties metimo finalas vyks sekmadienį 21:15 val., o jį tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

Praėjusį rudenį Vilniaus „Cosma“ klubo nariui buvo atlikta alkūnės operacija, po kurios į treniruočių ritmą pavyko sugrįžti tik dabar.

Pernai Tokijo olimpinėse žaidynėse E.Matusevičius ieties metimo rungtyje užėmė aukštą 14 vietą (81,24 m), nuo finalo atsilikęs vos per dvi pozicijas. Vėliau ietininkas dar sudalyvavo Baltijos čempionate, o po sezono nusprendė gultis po chirurgo skalpeliu.

„Visą sezoną jaučiau, kad kažkodėl neina išpildyti metimo. Nežinojau, kodėl ir atrodė, kad pats kūnas metimo metu mane stabdo. Po sezono pasidariau magnetinį rezonansą ir pamatėme, kad yra atskilę du kaulai alkūnduobėje. Tai neleido man ištiesti rankos ir užbaigti metimo. Nusprendėme daryti operaciją, jog galėčiau tą ranką ištiesti ir ji normaliai funkcionuotų. Buvo atlikta operacija, vėliau reabilitacija, kuri buvo sunki. Prasidėjo sąnario uždegimas, porą mėnesių nieko nedariau, bet nė trupučio nepagerėjo. Tada pradėjau vartoti vaistus, situacija pasitaisė, o dabar pamažu grįžtu į treniruočių rėžimą“, – pasakojo E.Matusevičius.

„Cosma“ lengvaatletis tikėjosi, kad sezono praleisti neteks ir prieš vasarą netgi mėtė ietį. Vis dėlto, kaip pripažįsta pats sportininkas, sugrįžimas į treniruočių ritmą buvo skubotas.

„Galbūt paskubėjome, truputį per silpnai atlikome reabilitaciją. Atrodė, kad operacija buvo paprasta, išėmė kaulus ir viskas, bet neatsižvelgėme į tai, kad išėmus kaulus pailgėjo rankos amplitudė. Visą sezoną ji buvo sutrumpėjusi ir pirmiausiai reikėjo ją atstatyti. Per anksti pradėjau stipriai mėtyti ir tai lėmė, kad turėjau praleisti visą sezoną, nors jam ruošiausi ir norėjau startuoti“, – teigė E.Matusevičius.

Sportininkui priklausantis Lietuvos rekordas įspūdingas – net 89,17 m. Tokio rezultato pakaktų norint iškovoti medalį bet kuriose svarbiausiose planetos varžybose. Vis dėlto kurį laiką po operacijos Edmunto Matusevičiaus auklėtinis įrankio negalėjo numesti net 20 metrų.

„Visą laiką kai nutinka kažkas blogo, atsiranda minčių, kad galbūt išvis nebegalėsiu mėtyti. Gerai, kad kelyje pasitaiko geri žmonės, padeda ir parodo, kad viskas yra įmanoma bei galima atsistatyti po bet kokių traumų. Ačiū Zigmui Živatkauskui ir Linui Valentukevičiui, kurie padėjo ir padeda atsistatyti. Galiu mėtyti be skausmo normalų atstumą. Buvo taip, kad net 20 metrų negalėjau numesti, nes iškart alkūnėje atsirasdavo didžiulis skausmas“, – sakė vienas iš „Cosma“ ekipos lyderių.

Beje, Tokijo žaidynėse E.Matusevičius galėjo pretenduoti į dar aukštesnę poziciją, tačiau kortas sujaukė prieš pat išvyką į Japoniją užklupęs Covid-19 virusas.

„Kiek prisimenu, prieš olimpiadą paskutinės treniruotės metu Lietuvoje pasiekiau treniruočių rekordą – 82 metrai. Tada susirgau kovidu, jis kirto ir ietis nebeskrido 80 metrų. Dar džiaugiausi, kad olimpiadoje pavyko tiek numesti. Visą laiką norisi geriau, tai nuoskauda liko. Aišku, pasisekė užimti 14 vietą, bet gaila, kad likau per dvi pozicijas nuo finalo. Norėtųsi finalo Paryžiuje, revanšo, bet gyvenu šia diena, nebeskubu ir stengiuosi klausyti savo kūno, kad nepadaryčiau antrą kartą tokios klaidos“, – šyptelėjo E.Matusevičius.

Paskutinę pirmenybių dieną bronzos medalį iškovojo ieties metikė Orinta Navikaitė, įrankį numetusi 50,64 m.

Tai – vos antras lietuvių iškovotas apdovanojimas žemyno jaunių čempionatuose, kurie rengiami nuo 2016-ųjų, praneša Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

Iš Rokiškio kilusi Inos Nagelės auklėtinė asmeninį rekordą pagerino dar kvalifikacijoje, ietį numetusi 47,36 m bei su aštuntu rezultatu iškopusi į finalą.

Finale sportininkė nusileido tik suomei Veerai Saunai-Aho (52,22 m) bei 4 cm mūsiškę aplenkusiai olandei Suzei Zeevat (50,68 m). Ketvirtą vietą užėmusi suomė Malin Karell lietuvei pralaimėjo 23 cm.

Tarp dešimties pajėgiausių čempionate prasibrovė Lietuvos 15-mečių rekordą pagerinusi ir septintą vietą užėmusi trišuolininkė Aurėja Beniušytė (12,67 m) bei šuolininkė į aukštį Viltė Stašaitytė (kvalifikacijoje 177 cm, finale 175 cm – dešimta vieta).

Iki šiol vienintelį lietuvių apdovanojimą buvo iškovojusi Urtė Baikštytė, kuri 2016 metais pasidabino sidabru šuolių į aukštį rungtyje.

F46 negalio klasės sportininkų varžytuvėse sėkmingiausias buvo pirmas A.Skujos bandymas. Antruoju mėginimu šiaulietis numetė ietį 42 metrus 8 centimetrus, o trečias bandymas nebuvo įskaitytas. Devintą vietą užėmęs lietuvis į finalą nepateko ir pasitraukė iš tolesnės kovos.

Paralimpiniu čempionu tapo Šri Lankos atletas Dinešas Prijanas Heratas Mudijanselažas, kuris užfiksavo pasaulio rekordą – 67 metrai 79 centimetrai. Antra vieta ir sidabras atiteko indui Devendrai – 64 metrai 35 centimetrai. Bronza pasipuošė kitas indas Sundanas Singhas Gurjaras – 64 metrai 1 centimetras.

Lietuvos atstovas A.Skuja nebuvo patenkintas savo pasirodymu, bet tikėjosi atsigriebti kitoje rungtyje.

„Toks jausmas buvo, kad pirmą kartą varžausi su kitų šalių atstovais ieties metime. Atrodo, nebuvo net daug to jaudulio. Aišku, iš vakaro mintyse ietį mėčiau... ir prisimėčiau. Norėjosi geresnio rezultato, savo asmeninį norėjosi pagerinti. Bet gavosi toks paralimpinis krikštas koks gavosi. Dabar reikia pailsėti ir jau ruoštis kitam startui, ten stengtis pasirodyti geriau“, – sakė Lietuvos rinktinės kapitonas.

Tokijo žaidynėse A.Skujos laukia dar vienas startas. Šiaulietis trečiadienį dalyvaus pagrindinėje savo rungtyje – rutulio stūmime, kuriame šiemet yra iškovojęs Europos čempionato sidabrą.

„Olimpinėse žaidynėse yra aštuonios prizinės vietos, tai septintoji yra tikrai neblogas pasirodymas. O rezultato truputį tikėjausi geresnio, nes buvau gerai pasiruošusi fiziškai“, – teigė trenerės Teresės Nekrošaitės auklėtinė.

Auksą iškovojo kinė Shiying Liu (66 m 34 cm), sidabrą – lenkė Maria Andrejczyk (64 m 61 cm), bronzą – australė Kelsey-Lee Barber (64 m 56 cm). Ketvirtąją vietą užėmė turkė Eda Tugsuz (64 m), penktąją – kinė Huihui Lyu (63 m 41 cm), šeštąją – australė Kathryn Mitchell. Į pirmą aštuonetą, kuris tęsė kovą po pirmų trijų metimų, dar pateko australė Mackenzie Little (59 m 96 cm).   

„Rezultatai nenustebino. Gal tik tai, kad į aštuonetą nepateko Europos čempionė vokietė Christin Hussong. Kai matai, kad tokios metikės nepatenka, tai gal visai ir neblogai ta septinta vieta“, – šyptelėjo L.Jasiūnaitė.

Kiti lietuvės metimai nepasiekė 60 m ribos (58.66 m, 59 m 9 cm, 55 m 64 cm, 58 m 39 cm). Į finalą L.Jasiūnaitė pateko aštuntu rezultatu (61 m 96 cm).

„Tam tikri techniniai niuansai neleido finale pasiekti aukštesnio rezultato. Labai skubėjau atlikti metimą“, – paaiškino sportininkė.

Iš žurnalistų sužinojusi, kad penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabro medalį, lengvaatletė džiugiai tarė: „O, geras, super, valio. Lietuvai to labai reikėjo.“

Paklausta, ko po sėkmingo debiuto Tokijuje galima tikėtis 2024 m. Paryžiuje, sportininkė sakė: „Nenoriu taip toli žiūrėti į priekį, nes visos mintys buvo šiai dienai.“

Ryškus lyderio pranašumas

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) disko ir ieties metimų taurės varžybose kaunietis A.Gudžius artimiausią varžovą Domantą Pošką aplenkė daugiau nei 8 m.

Europos čempiono rezultatas – 67 m 83 cm, o antrą vietą užėmusio vilniečio D.Poškos – 59 m 71 cm. Trečias buvo kitas Vilniaus atstovas Aleksas Abromavičius – 58 m 26 cm.

"Geriausią sportinę formą planuojame rugpjūčiui. Dabar tas etapas, kai kūnas jau leidžia mesti toli, bet dar nepavyksta tinkamai kontroliuoti technikos", – interviu LRT sakė Vaclovo Kidyko treniruojamas A.Gudžius.

Jėgas išmėgino ir dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnūs: asmeninį rekordą pagerinęs Mykolas užėmė ketvirtą vietą (54 m 08 cm), Martynas – šeštą (51 m 24 cm).

Tarp prizininkių – seserys

Moterų grupėje sėkmingai pasirodė seserys Zarankaitės: disko metikių varžybas laimėjo vyresnioji Ieva – 60 m 60 cm, o jaunesnioji Eglė buvo trečia – 43 m 76 cm.

Rimtos konkurencijos nebuvo, o tokiais atvejais sunku siekti aukštų rezultatų.

Tarp uteniškių įsiterpė vilnietė Agnė Jonkutė – 49 m 70 cm.

"Užsibrėžiau naują tikslą: šiemet per visas likusias varžybas mesti toliau nei 60 m", – teigė I.Zarankaitė, šįsyk pakartojusi savo asmeninį rekordą.

Atrankos į Tokijo olimpinių žaidynių normatyvas – 65 m, tačiau disko metikės jo siekti jau galės tik 2021-aisiais.

Moterų disko metimo Lietuvos rekordas – 72 m 14 cm – nuo 1984-ųjų priklauso Galinai Murašovai.

Pasigedo konkurencijos

"Rimtos konkurencijos nebuvo, o tokiais atvejais sunku siekti aukštų rezultatų", – kalbėjo kaunietė Liveta Jasiūnaitė, numetusi ietį 58 m 60 cm.

Kitas prizines vietas užėmė taip pat Kauno atstovės – Indrė Jakubaitytė (49 m 79 cm) ir Beatričė Juškevičiūtė (40 m 94 cm).

Vyrų ieties metimo varžybas įtikinamai laimėjo vilnietis Edis Matusevičius – 75 m 84 cm. Jis taip pat buvo nepatenkintas rezultatu, juo labiau kad jo asmeninis rekordas – 89 m 17 cm.

Antras ir trečias buvo kauniečiai – Skirmantas Šimoliūnas (68 m 07 cm) bei Tomas Sabašinskas (62 m 84 cm).

Rytoj Alytuje numatytos LLAF kūjo metimo taurės varžybos.

A.Mardare organizme rasta draudžiamo preparato enobosarmo. Įdomu tai, kad naujieną apie varžovo diskvalifikaciją pirmas sužinojo E.Matusevičiaus tėvas ir treneris Edmuntas.

„Tėtis naršė rezultatus ir pamatė, kad tarp geriausių penkių sezono rezultatų atsirado Universiada, kur parašyta pirma vieta. Tėtis pradėjo daugiau ieškoti bei pamatė, kad prie laimėjusio varžovo pavardės parašyta diskvalifikacija. Nesupratome, kas įvyko“, – pasakojo E.Matusevičius.

Neapolyje ieties metimo atrankoje lietuvis įrankį numetė 84,93 m bei pagerino šalies rekordą (po to jį dar kartą pakoregavo Lietuvos čempionate). Finale ietis nuskrido kukliau – 80,07 m, o tai atnešė antrą vietą. A.Mardare įrankį nusviedė 82,40 m.

„Žinoma, norėjau laimėti tada, o dabar skirtumo ar antras, ar pirmas nebėra. Būtų buvęs geras rezultatas, būtų buvusi ir pirma vieta. To nebuvo, tai nebuvo ir vietos. Pirma vieta dabar nieko nekeičia, nors šiek tiek pradžiugino, – sakė E.Matusevičius. – Gaila, kad nelipau ant pirmos vietos pakylos. Bet Universiadoje negroja šalies himno, tik studentiškąjį, tad nelikau nuskriaustas. Būtų Lietuvos himnas, tada būtų skaudžiau, o dabar ne taip nuskriaudė.“

Geriausias 2019 metų Lietuvos lengvaatletis turėtų gauti ne tik aukso medalį, bet ir didesnę premiją. Tiesa, procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį – tarptautinė universitetų sporto federacija (FISU) savo protokolų dar nepakeitė, tad laukiama FISU rašytinio patvirtinimo.

Universiadoje medalius iškovojo keturi Lietuvos lengvaatlečiai. Be E.Matusevičiaus apdovanojimais pasidabino čempione tapusi ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, bronzomis – šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas ir disko metikė Ieva Zarankaitė.

Lietuvos atstovas geriausiu metimu įrankį numetė 83,54 metro (83,54 – 80,15 – 79,67 – 79,82 – 79,80 – 76,56) ir su trečia vieta Europos komandai pelnė 6 taškus.

Lietuviui taip pat atiteko 4 tūkst. eurų piniginis čekis.

Nugalėtoju tapo vokietis ir pasaulio čempionas Johannesas Vetteris (90,03 m), aplenkęs sezono lyderį estą Magnusą Kirtą (88,91 m).

Dabartinis olimpinis ir Europos čempionas vokietis Thomasas Rohleris buvo tik ketvirtas (82,31).

Lietuvė sėkmingiausiu bandymu įrankį numetė 58 m 39 cm.

Nugalėjo kroatė Sara Kolaj. Ji pagerino šių varžybų rekordą - 66 m 42 cm.

Estijos metimų serijos penktose varžybose Kohiloje dalyvavo Ieva ir Eglė Zarankaitės.

Disko metime Ieva tapo nugalėtoja (57 m 84 cm), Eglė buvo aštunta (39 m 30 cm). Rutulio stūmime Ieva užėmė antrą vietą (15 m 45 cm), Eglė – šeštą (12 m 17 cm).

23-ejų metų atleto rezultatas – 89 m 17 cm – yra trečias pasaulyje šį sezoną. Šiemet toliau ietį yra numetę tik estas Magnusas Kirtas (90 m 61 cm) ir vokietis Andreasas Hofmannas (89 m 65 cm).

Pasaulio rekordas (98 m 48 cm) nuo 1986-ųjų priklauso legendiniam čekui Janui Železny.

"Kai Palangos stadione išmečiau ietį, pradėjau pats ploti, šaukti, nes jaučiau, kad metimas bus rekordinis. Nemaniau, kad numesiu 89 m, tikėjausi bent 87 m. Tačiau ietis nuskrido keliais metrais toliau", – sakė E.Matusevičius.

– Kas lėmė tokį aukštą rezultatą? – paklausėme lengvaatlečio.

– Tokiais atvejais turi sutapti visos aplinkybės: gera savijauta, tinkamos oro sąlygos, palankus vėjukas, draugiška, šilta publika. Palangoje viskas būtent taip ir buvo, net žiūrovai labai jautriai sureagavo į mano prašymus palaikyti, paploti. Kai su tėčiu peržiūrėjome metimo įrašą, pamatėme, kad jis tikrai nebuvo tobulas. Vien tai, kad mesdamas ietį sulenkiau kairę koją, man kainavo bent kelis metrus. Nes kuo koja tiesesnė, tuo ietis skrieja toliau. Tad rezervo buvo su kaupu, o tai suteikia motyvacijos dar sunkiau dirbti per treniruotes, nes jaučiu, kad ietis gali skrieti toliau. Gal dar svarbiau, kad šį čempionatą pirmą kartą visi mano metimai buvo tolesni nei 80 m, net ir pirmasis, kurio neįskaitė – per 87 m. Tai mane dar labiau įkvepia, nes rodo, kad esu teisingame kelyje.

Kai Palangos stadione išmečiau ietį, pradėjau pats ploti, šaukti, nes jaučiau, kad metimas bus rekordinis.

– Jūsų pasiekimas – kol kas trečias pasaulyje šį sezoną. Natūralu, kad po tokio pasirodymo esate tarp pretendentų ir į pasaulio čempionato medalius. Ką manote apie tai?

– Smagu, kad mane pastebi ir vertina, bet kalbėti apie galimybes pasaulio čempionate iškovoti medalį tikrai dar per anksti. Galiu tik pasidžiaugti, kad po Lietuvos čempionato sulaukiau labai didelio palaikymo, man tai itin malonu. O apie medalius kol kas tikrai nesvajoju. Labai lengva sakyti, kad jei numesiu 89 m, bus medalis, bet pasaulyje yra bent penki ieties metikai, kurie reguliariai peržengia 90 m ribą, tad net ir asmeninis rekordas man negarantuoja jokio medalio.

– Visgi atrodo, kad ir jums 90 m yra pasiekiamas rezultatas.

– Iš tiesų, dabar ta riba smarkiai priartėjo, bet nereikia manyti, kad bus paprasta ją peržengti. Kuo toliau numeti ietį, tuo sunkiau pagerinti tą pasiekimą. Dabar jau kiekvienas metras – vis brangesnis.

– Tačiau Palangoje vienu mostu prie savo asmeninio ir Lietuvos rekordo pridėjote daugiau nei 4 m!

– Mane šis metimas irgi šiek tiek šokiravo. Tikrai nesitikėjau, kad numesiu toliau nei 89 m. Planavau, kad iš pradžių reikėtų įveikti 85 m ribą, o pavyko peržengti 89 m.

– Prieš 23-ejus metus J.Železny numetė ietį 98 m 48 cm. Kaip manote, ar kas nors ateityje gali pasikėsinti į šią rekordinę aukštumą?

– J.Železny – ieties metimo legenda. Aš jo metančio ietį nesu matęs, bet kelis kartus sutikau varžybose. Tai tikrai ypatingas žmogus, fenomenalus ir jo rekordas. Vis dėlto tikiu, kad J.Železny rezultatas nėra amžinas. Ir aš turiu tikslą – pagerinti šį rekordą, tačiau ne šiaip pagerinti, o peržengti 100 m ribą. Suprantu, kad dabar tai skamba nerealiai, bet toks yra mano tikslas. Ne vien apie tai svajoju, bet ir rimtai ketinu jo siekti. Kita vertus, tikiu, kad tokį pat tikslą turi visi pajėgiausi planetos ieties metikai, nes pirmas, numetęs ietį toliau nei 100 m, taptų šios sporto šakos legenda. Man atrodo, kad tai yra realu ir įmanoma.

– Esate iš sportiškos šeimos: jūsų tėtis ir treneris Edmuntas praeityje buvo puikus ieties metikas, bet vėliau pasinėrė į beisbolą, šia sporto šaka susidomėjęs ir jūsų brolis Edvardas. Kodėl jūs pasirinkote ietį, o ne beisbolo lazdą?

– Vaikystėje ir aš daugiau laiko praleisdavau mėtydamas beisbolo kamuoliuką, nuo antros klasės beisbolą derinau su lengvosios atletikos treniruotėmis, bet galiausiai pasirinkau ietį. Beisbolas – komandinis žaidimas, o man labai nepatiko, kad galutinį rezultatą lemia ne vien mano, bet ir komandos draugų pastangos ar klaidos. O ieties metimo sektoriuje tik aš pats atsakingas už savo rezultatus. Jei padarau klaidą, žinau, kad tai tik mano klaida. Mesdamas ietį žinau: kiek širdies ir pastangų įdėsiu, tiek ir pasieksiu.

– Rugsėjo pabaigoje laukia pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Katare. Kaip planuojate ruoštis šioms varžyboms?

– Iš tiesų, šis sezonas – kitoks nei iki šiol buvę. Įprastai jis prasidėdavo gegužę ir baigdavosi įpusėjus rugpjūčiui arba vėliau, o šį kartą dėl pasaulio čempionato sezonas tęsis net iki spalio pradžios. Tai tikrai nauja, tačiau mes su tėčiu esame pasirengę šiam iššūkiui, o aš tikrai nejaučiu, kad esu geriausios sportinės formos. Tad per likusį laiką dalyvausiu dar bent keleriose varžybose, o rugsėjį pradėsiu nuosekliai ruoštis pasaulio čempionatui.

– Kokius tikslus kelsite pasaulio čempionate? Ar planuojate tik dalyvauti, apsižiūrėti?

– Žvalgybą atlikau 2017-aisiais, o dabar norėčiau siekti konkrečių tikslų. Pirmasis – patekti į finalą ir, jei viskas bus gerai, pakovoti dėl vietos pirmame dešimtuke arba aštuntuke.

– O medaliai?

– Tokių minčių nėra. Nenoriu nieko žadėti, nes per varžybas būna netikėtumų, kai net ir geriausias asmeninis rezultatas negarantuoja prizinės vietos. Konkurencija labai didelė, net 5–6 sportininkai gali numesti ietį toliau nei 90 m.