Startavo 36 dalyviai

Tiek Ieva Stasiulevičiūtė, tiek G.Masalskis „Eurovizijos“ atrankas yra vedę ir anksčiau, tačiau su kitais scenos partneriais. Nepaisant to, šiam duetui jau yra tekę dirbti kartu.

„Su G.Masalskiu 2019-aisiais kartu teko įžiebti Kauno miesto eglutę, ir tai buvo be galo maloni patirtis ne tik dėl to, kad esu kaunietė, bet ir dėl to, kad Giedrius – eterio profesionalas. Visada labai vertinu kiekvieną galimybę išmokti kažko naujo, o iš tokių žmonių kaip Giedrius tikrai gali pasimokyti“, – sako I.Stasiulevičiūtė.

G.Masalskis taip pat tikina visiškai nesijaudinantis dėl judviejų eurovizinio vedėjų tandemo. „Esame dirbę kartu, Ieva turi daug patirties vedant laidas ir renginius, todėl neabejoju, kad viskas vyks sklandžiai“, – užtikrintai kalba jis.

Šiais metais paraiškas dalyvauti nacionalinėje atrankoje pateikė daugiau nei 50 dalyvių. Komisija jas vertino dviem etapais: pirmiausia komisija įvertino, ar pateiktos paraiškos atitinka taisyklių reikalavimus, o tik paskui vertino dainą. Iš viso „Pabandom iš naujo“ atrankose pasirodys 36 atlikėjai ir grupės, bus parodytos šešios laidos – trys atrankinės, du pusfinaliai ir finalas.

„Labai nuoširdžiai sakau, kad žaviuosi kiekvienu „Eurovizijos“ dalyviu: vienų – talentu, kitų – drąsa žengti į sceną ir nebijoti visų tų teisėjų prie TV ekranų. Išties „Eurovizija“ yra beprotiškai didelė jėga ir jos banga tave gali gerokai nublokšti, todėl labai svarbu mokėti plaukti“, – šypsosi I.Stasiulevičiūtė.

Tarp 36 dalyvių yra puikiai žinomų vardų, tokių kaip Erica Jennings, Monika Linkytė, Monika Liu, Ieva Zasimauskaitė, Lolita Zero, tačiau netrūksta ir kur kas mažiau girdėtų. G.Masalskis prisipažįsta kol kas neturįs favoritų, bet tikisi pamatyti ir išgirsti išties dėmesio vertų dainų ir atlikėjų. „Dalyvių sąraše yra naujų vardų, bet juos įvertinti bus galima tik po pasirodymų atrankose“, – priduria jis.

„Eurovizija“ yra beprotiškai didelė jėga ir jos banga tave gali gerokai nublokšti, todėl labai svarbu mokėti plaukti.

Užkrečiantis pavyzdys

Praėjusiais metais, kaip ir 2020-aisiais, nors tąkart dėl pandemijos tradicinė „Eurovizija“ ir neįvyko, „The Roop“ sulaukė didelio tautiečių palaikymo. Atrodo, kad negatyvių komentarų, kurių anksčiau netrūkdavo, buvo kur kas mažiau.

„Manau, kad tai tik įrodo, kokia didžiulė jėga yra muzika – kai ji patinka, pamiršti, kad esi tas lietuvis, kuris nežiūri televizoriaus, ir palaikai saviškius visa širdimi net dvejus metus iš eilės, – sako I.Stasiulevičiūtė. – „The Roop“ iš esmės šiek tiek sulaužė mūsų stereotipus. Taip, esame itin priekabūs ir kritiški, bet gal kaip mama savo vaikui – esi griežta, nes turi labai didelių lūkesčių. Labai linkiu, nesvarbu, kas šiemet nugalės, atsiriboti nuo gerų ar blogų žodžių, nes tiek vieni, tiek kiti gali mus sugadinti, bet tik ne tada, kai tiksliai žinome savo tikslą ir tvirtai į jį einame, nepaisant visų pakelės pagundų. O kiekvienam žiūrovui, kuris vertins pasirodymus, palinkėčiau išlikti ne tik kritiškam, bet ir žmogiškam.“

G.Masalskis atvirai džiaugiasi bendromis gerokai ūgtelėjusio piliečių pozityvumo – tiek vyresnių, tiek jaunesnių – tendencijomis. „Labai džiugu – gal taip yra, kad žmonės daugiau keliauja, gal ir dėl to, kad geriau gyvename. Tas pavyzdys, kuris buvo pernai ir kuris buvo tik koordinuotas, o ne kaip nors specialiai suorganizuotas, parodo, kad galime būti draugiški ir galime palaikyti savus, ir nebūtina džiaugtis, kai kaimyno tvartas dega, galima džiaugtis, kai mūsiškiams sekasi. Tikrai tikiu, kad jeigu atsiras dėmesio vertas kandidatas, mes tikrai visi palaikysime jį“, – tęsia jis.

Kasa prie ekrano

Abu nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos vedėjai puikiai pažįsta konkurso užkulisius ir sutartinai sako, kad projektas – išskirtinai kokybiškas.

„Jis yra ypač preciziškas. Aukščiausi kokybės standartai, kurie įpareigoja ne tik atlikėjus, bet ir vedėjus. Įtampa didelė, šou didelis, džiaugsmas būti to dalimi – dar didesnis. Žaviuosi kolegomis užsienyje, kurie kiekvienais metais „Eurovizijos“ scenoje stebina vis drąsesniais vedėjų pasirinkimais, jų dialogais, laisve scenoje. Jie tikrai ne mažesnis šou elementas nei kiekvienos šalies atstovai“, – įsitikinusi I.Stasiulevičiūtė.

Ji pati nepraleidžia „Eurovizijos“ transliacijų: „Įdomiausia yra atspėti finalų lyderius ir, žinoma, įvairovė atrankose. Labai tikiu, kad tai ir vėl bus puiki pramoga žiūrovams savaitgaliais, o apie tai, kas vyko, žmonės dar diskutuos ir susitikę pirmadienį darbe ar per dienos pietus.“

G.Masalskis ir jo artimųjų ratas turi savas „Eurovizijos“ žiūrėjimo tradicijas. „Susirenkame su draugais, vaikais – audringas vakaras būna, aptarinėjame visų šalių pasirodymus. Vieniems tas patinka, kitiems – anas, ir tai yra gerai, nes vis dėlto tai tikrai yra nacionalinis sportas. Iki tam tikro laiko, kol nematome balų, kol vyksta pasirodymų pakartojimai, mes balsuojame, ir tam, kad būtų daugiau azarto, į kasą dedame po porą eurų, – taip kažkas galiausiai laimi“, – dalijasi jis.

„The Roop“ labai palaikėme, sirgome už juos, bet tą vakarą tikslas buvo laimėti „banką“. Bandau prisiminti – nenoriu girtis, nesu 100 proc. tikras, bet man atrodo, kad praėjusiais metais balsavau už „Måneskin“, – minėdamas nugalėtojų grupės pavadinimą priduria G.Masalskis.

Pakylėta kartelė

„Eurovizijos“ finalas pateko į 2021-ųjų LRT žiūrimiausių laidų dešimtuką. I.Stasiulevičiūtė nesistebi. „Jūs tik pažiūrėkite į šį projektą – kaip galima jo nemėgti? – su šypsena veide retoriškai klausia ji. – Jame daug spalvų visomis prasmėmis, tiek emocijos, kad iš jo praktiškai būtų galima dar padaryti ir realybės šou mėnesį iki prasidedant nacionalinėms „Eurovizijos“ atrankoms kiekvienoje šalyje. Tie žmonės dirba, kuria, stato, tada griauna, tobulina, repetuoja, pavargsta, pratrūksta, konkuruoja, strateguoja, – tai daugiau emocijų, nei kai kurie patiria per visą savo gyvenimą!“

G.Masalskiui teko kalbėtis ir su konkurso rengėjais, kurie akcentuoja, kad per pastaruosius kelerius metus ant „Eurovizijos“ scenos išties mato daug teigiamų pokyčių.

„Eurovizijoje“, kaip ir visuose konkursuose, buvo daugybė etapų. „Ne vienas konkursas, sulaukęs ir finalinės pakopos, nusivažiuoja ir net tampa savo paties parodija. „Eurovizijoje“ irgi buvo visokių etapų, ir tokių, kai praktiškai egzistavo vien šou, o ne dainavimas, ir tada lietuviai tikrai negalėjo laimėti, nes mes vis dėlto orientuojamės į dainą, į patį kūrinį“, – sako G.Masalskis.

Kiekvienam žiūrovui, kuris vertins pasirodymus, palinkėčiau išlikti ne tik kritiškam, bet ir žmogiškam.

„Dabar kokybė labai pagerėjo. Aš manau, kad ir lietuviai, ir visi kiti, kurie žiūri „Euroviziją“, suprato, kad tai iš tikrųjų yra rimtas konkursas. Pakylėta kartelė šiemet pritrauks dar daugiau žiūrovų. Labai gerai, nes kad ir kaip vadintumėte šį šou – margaspalviu ar Balkanų, jis jau įgijo rimto, tarptautinio konkurso statusą. Tai labai geras ženklas „Eurovizijai“ ir labai didelis įdirbis tam, kad jis vyktų profesionaliai, būtų mėgstamas ir žiūrovų, ir atlikėjų“, – neabejoja jis.

LRT šiemet Lietuvos nacionalinės atrankos į šį konkursą dalyviams skirs 54 tūkst. eurų, neįskaitant mokesčių, paramą – ši suma bus padalyta maksimaliam 36 dalyvių skaičiui. Finansinis indėlis kiekvienam negali būti panaudotas kaip autorinis atlygis dainos autoriams, tai pinigai, kurie turi būti panaudoti fonogramai ir sceniniam įvaizdžiui kurti.

Pirmoje atrankinėje laidoje pasirodys 11 dalyvių: Elonas, Voldemars Petersons, Joseph June, Erica Jennings, Augustė Vedrickaitė, Urtė Šilagalytė, „Sun Francisco“, Aldegunda, Gabrielė Goštautaitė, Mary Mo, Viktorija Faith.

Šeštadienio laidoje turėjo pasirodyti ir grupė „Basas Pegasas“, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių šios grupės pasirodymas yra nukeltas į kitą atrankos laidą.

„Paskelbę dalyvių registraciją į atranką, spėliojome, ar šių metų kandidatai bus stipriai užsikrėtę praėjusių metų nugalėtojų virusu ir ateis tik su roko skambesio turinčiomis dainomis. Galime tik pasakyti, kad bus visko – nuo jautrių lyrinių iki nestandartinio atlikimo dainų. Scenoje išvysime tiek gerai žinomus veidus, tiek scenų naujokus, kurie pastaruoju metu vis dažniau nustebina komisiją ir televizijos žiūrovus“, –  teigia LRT televizijos programų departamento vyriausias prodiuseris Audrius Giržadas.

Iš atrankinių laidų į pusfinalį keliaus po šešis dalyvius. Kiekviename pusfinalyje pasirodys po devynis atlikėjus ir grupes, o į finalą, vyksiantį vasario 12 d., pateks aštuoni pretendentai atstovauti Lietuvai didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje.

Siekiant, jog komisijos vertinimai nedarytų įtakos žiūrovų balsavimui, žiūrovai komisijos balsus pamatys tik laidos pabaigoje. Komisijos stebės pasirodymus ir juos vertins atskiroje patalpoje, o savo apibendrintus pastebėjimus pateiks tik keliuose intarpuose laidos metu. Televizijos žiūrovų ir komisijos balsai bus skiriami lygiomis proporcijomis.

Balsuoti už labiausiai patikusią dainą žiūrovai galės skambindami arba siųsdami trumpąsias žinutes telefono numeriu 1669 (vieno skambučio ar žinutės kaina – 0,60 euro). Iš vieno mobilaus telefono numerio per vakarą bus galima atiduoti daugiausia penkis balsus. Žiūrovų balsavimo rezultatai taip pat bus skelbiami tik laidos pabaigoje.  Už žiūrovų skambučiu ir trumpąsias žinutes surinktų lėšų dalis, kuri tenka LRT, bus skirta nacionalinę atranką laimėjusiam atlikėjui ar grupei.

Taip pat LRT dalyviams skyrė 54 000 eurų, neįskaitant mokesčių, paramą, kuri buvo lygiomis dalimis padalinta dalyviams. Finansinį indėlį dalyviai galėjo panaudoti fonogramos gamybai ir sceniniam įvaizdžiui.

Pirmoji „Pabandom iš naujo“ laida – sausio 8 d., šeštadienį, 21 val. per LRT televiziją.

„Kosminės Kalėdos Kaune“ – taip pavadintas žiemos švenčių renginių maratonas šį šeštadienį prasidės efektingu Kalėdų eglės įžiebimo koncertu. Savo geriausias dainas atliks „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“, Iglė ir Tadas Juodsnukis, Giedrė, Monique ir Vaidas Baumila, Jurijus Veklenko, Justinas Jarutis ir I. Valinskienė.

Inga šypteli, kad jiems – daug koncertuojantiems atlikėjams – gruodis yra „trenktas“ mėnuo. „Dovanos – paskutinę minutę, kiek nervų sugadina! Likus trims mėnesiams užsirašau su trimis šauktukais: „Dovanos!!!“ Ir vis tiek puolu jų ieškoti tik paskutinę minutę“, – prisipažįsta Inga.

Laimei, namiškių jai nereikia savo dovanomis nustebinti, priblokšti. Prioritetas – nebrangios ir praktiškos dovanos. O ką išrinkti – tarpusavyje jie žaidžia užuominomis. „Mano vyriškis šiemet užsiprašė gražių, šiltų, naminių šlepečių. Paprasta ir labai net kalėdinė dovana“, – pasakoja Inga.

Kūčias ir Kalėdas ji praleis su namiškiais, keps žąsį. „Mes labai mėgstame žąsį – ne antį ar kalakutą. Ir susėdimas prie stalo jau tapo tradicija. Bus ir kalėdinė eglė, kurią visuomet stengiuosi puošti gyvą. Kartais vaikai padeda. Bet veiksmas tikrai ne toks, kaip filmuose“, – juokiasi I. Valinskienė.

Inga Valinskienė. Koncerto organizatorių nuotr.

Būsimojo renginio vedėja I. Stasiulevičiūtė su nostalgija mena savo vaikystės egles ir jų papuošimus: tai buvo ir seni, vienetiniai žaisliukai, ir saldainiai, perverti kabliuku.

Kiekvienam gimusiam ir augusiam Kaune yra svarbu, kaip mūsų miesto eglutė atrodo.

„Puošimo saldainiais tradicija man ypatingai patiko, tačiau aš niekada nesuprasdavau, kodėl eglutę reikia puošti tik gruodžio 24-ą dieną. Tai mane – vaiką – labai kankindavo, – šypsosi Ieva. – Vėliau, kai jau supratau, kad galiu puošti savo eglutę kada noriu ir kaip noriu, turėjau įvertinti, kad tradicijos stipriai priklauso nuo gyvenimo tempo ir aplinkybių. Vienais metais nutariau, kam gi man ta eglė, kurią reikės užsinešti į trečią aukštą ir paskui šluoti jos spyglius. Bet kone paskutinę Kalėdų dieną, kai visi nieko nespėja, stovi transporto spūstyse ar parduotuvėje pykstasi dėl paskutinės poros kojinių su išsiuvinėtu seneliu, staiga supratau, kad be eglės iškrentu iš konteksto. Nusipirkau labai gražią šaką, grįžusi pasimerkiau. O kas toliau? Žaisliukų tai nėra. Ir tuomet aš savo šaką tiesiog papuošiau pagal save – ji buvo su perlų karoliais, segėmis. O dabar kasmet perku žaisliukus ir kiekvienas jų būna teminis – pažymintis, kuo man buvo ypatingi tie metai.“

Ieva Stasiulevičiūtė.

Nors nuo 18-os I. Stasiulevičiūtė gyvena Vilniuje, niekada nepraleidžia progos pabrėžti, kad yra kaunietė. „Kiekvienam gimusiam ir augusiam Kaune yra svarbu, kaip mūsų miesto eglutė atrodo. Bet nežinau, ar reikia teikti tiek reikšmės jos papuošimams, atrodo, kad jie tampa svarbesni už patį Kalėdų principą ir dvasią. Išlaikykime šventiškumą, o santykius išsiaiškinsime krepšinio aikštelėje“, – šypsosi Ieva.

Sulaukusi pasiūlymo vesti Kalėdų eglės įžiebimo koncertą, ji nė akimirkos nedvejojo. „Žinoma, man tai yra didžiulė garbė ir buvo sunku nuslėpti džiaugsmą, gavus šį pasiūlymą. Bet nuotaikos dabar tokios: nuo besidžiaugiančios ir trypiančios mergaitės, kuri pagaliau galės įjungti eglutės lemputes, ir jau oficialiai bus galima klausytis tų kalėdinių dainų, iki tos, kuriai tenka save raminti ir priminti, kokia svarbi, ypatinga ir įpareigojanti yra ši proga, vieta ir aplinka. Bet aš manau, kad net kalėdinių švenčių skeptikui papuošta, šviečianti eglutė vis tiek suminkština širdį“, – sako I. Stasiulevičiūtė.

Kalbėdama apie savo namus, televizijos ir radijo laidų vedėja Ieva Stasiulevičiūtė pabrėžia, kad išpildyti jiems duotus naujametinius pažadus padeda viena taisyklė.

Neatidėliojant įsipareigojimų šventė ateis pati

Moteris įsitikinusi, kad pasitinkant Naujuosius metus už pažadus svarbiau tik nuoširdus pasiryžimas juos įgyvendinti. „Laikausi nuomonės, kad davus sau pažadą, reikia neatidėliotinai imtis jo įgyvendinimo, net jei tai bus patys mažiausi žingsneliai išsikelto tikslo link. Nepradėjus įsipareigojimo vykdyti iš karto bent etapais, visada atsiras priežasčių viską atidėti“, – pasakoja I. Stasiulevičiūtė.

Radijo ir televizijos laidų vedėja teigia, kad kai kuriems įsipareigojimams nebūtina sulaukti naujų metų pradžios. Anot jos, atvirkščiai – juos įgyvendinus šventė ateina pati.

„Ne kartą artėjant metų pabaigai žadėdavau sau susitvarkyti drabužių spintą. Kiekviena moteris supras, apie ką aš – nuolat viliesi, kad pavyks sutilpti į paaugliškus džinsus ar sulauksi progos apsivilkti tą su etikete vis dar kabančią suknelę. Šiemet visus šiuos daiktus sukroviau į automobilį ir išvežiau naujiems šeimininkams, – pasakoja I. Stasiulevičiūtė. – Žengus šį žingsnį, džiaugiasi abi pusės. Aš – atsilaisvinusia namų erdve, o naujoji drabužių šeimininkė – atnaujintu garderobu.“

Jeigu pažadėjote, kad namuose gyvensite patogiau

I. Stasiulevičiūtė įsitikinusi, kad didžiausia skriauda namams – daiktų kaupimas. Jai antrina ir interjero dizainerė Eimantė Nemanė teigianti, kad tai dažniausia vietos trūkumo namuose priežastis. Atliktas „Gyvenimo namuose“ tyrimas parodė, jog beveik 60 proc. respondentų Lietuvoje gerai pagalvoja prieš įsigydami naujų daiktų namams, o pusė tyrimo dalyvių nurodė, jog daiktai namuose galėtų būti laikomi ir tvarkingiau.

Lankydamiesi lietuvių namuose pastebėjome, kad mes turime sienų gręžimo baimę. Daugelis net nepagalvoja, kad dėžes ir maišus, kurie užgriozdžia namų erdves ir praėjimus, galime sudėti į pakabinamas lentynas, spinteles.

„Lankydamiesi lietuvių namuose pastebėjome, kad mes turime sienų gręžimo baimę. Daugelis net nepagalvoja, kad dėžes ir maišus, kurie užgriozdžia namų erdves ir praėjimus, galime sudėti į pakabinamas lentynas, spinteles. Tačiau pats pirmasis žingsnis pažadėjus sau naujaisiais metais namuose gyventi erdviau ir patogiau, yra atsisakyti senų, nereikalingų ir nenaudojamų daiktų“, – pataria interjero dizainerė.

Pasak jos, svarbiausiais namų organizavimo principas yra nuoseklumas ir tvarka.

„Paprasčiau surasti ir organizuoti daiktus, laikomus jiems skirtose dėžutėse. Kviečiu neapsirikti, daugeliu atveju tiesiog lentynų ar spintos neužteks. Tam, kad ji būtų funkcionali, daiktus reikėtų rūšiuoti ir laikyti jiems skirtuose skyriuose, dėžėse. Pavyzdžiui, drabužių spintoje sezoninius drabužius surūšiuoti padės vakuuminiai maišai, permatomos dėžės sandėliuką pavers įžengiama namų vieta, o įvairūs stiklainiai ir indai įves tvarką virtuvės spintelėje“, – pasakoja E. Nemanė. Pasak jos, įvedus tvarką ir suorganizavus visus rakandus, virtuvė gali „padidėti“ net trečdaliu.

Namai nušvis naujai pakeitus vos kelias detales

I. Stasiulevičiūtė vertina namų teikiamą šilumą bei jaukumą ir saugo šią atmosferą. „Namų erdvė visuomet garantuoja saugumo jausmą, todėl geriau rinksiuosi vėlyvą kelionę namo ir ramią naktį savo lovoje negu nakvynę svečiuose. Kad būtų dar maloniau, dažnai čia keičiu smulkias detales – atnaujinu patalynę, žvakides, vazas ir gyvas gėles jose. Šie ryškūs akcentai praskaidrina įprastą namų vaizdą, bet nereikalauja didelių investicijų“, – pasakoja moteris.

Interjero dizainerė E. Nemanė primena, kad namų jaukumas, patogumas ir tvarka kuria didelių pokyčių jausmą.

„Ne visada būtini dideli pokyčiai, kad namai nušvistų naujomis spalvomis. Pasitikite Naujus metus su kitomis užuolaidomis, kilimu ar pagalvėlėmis ir namai atrodys visiškai kitaip. Taip pat nepamirškite naujų žvakidžių, vazų ar paveikslų, kurie kuria malonią namų atmosferą“, – pataria E. Nemanė.

Jos širdies draugas, didžėjus Justinas Žvigas-Justy socialiniame tinkle "Facebook" romantiškai sveikinosi su savo mylima moterimi. "Labas rytas, sužadėtine", – rašoma žinutėje, po kuria nusidriekė sveikinimų virtinė.

Žinią vyras paskelbė ankstų ketvirtadienio rytą.

Žinios apie I.Stasiulevičiūtės ir J.Žvigo-Justy romantiškus santykius pasklido 2017-ųjų vasarą.

Moteris socialiniuose tinkluose yra prisipažinusi, kad mylimasis ją "padarė geresniu žmogumi" arba ji negali patikėti, kad šie santykiai yra išties tikrovė. 

Dar vasaros pradžioje įvykusi naujų vedėjų atranka pasiekė finišo tiesiąją. Prie „Teleloto” komandos prisijungė du gerai Lietuvoje žinomi veidai – I. Stasiulevičiūtė ir T. Rimgaila. „Pasiūlymas buvo ir malonus, ir netikėtas! Prisipažinsiu, jau per pirmus bandymus jaučiausi atėjusi teisingu adresu, tad su dideliu nekantrumu laukiu pradžios“, – linksmai kalbėjo Ieva, kuriai vedėjos pozicijoje išsyk patiko.

O štai Tadui – jau ne pirmas kartas mėginant tapti žaidimo vedėju – atrankoje jis dalyvavo ir praėjusiais metais. „Eidamas pirmą kartą nelabai įsivaizdavau, kur tiksliai einu. Tačiau apsidžiaugiau nukeliavęs iki finalo. Esu gan uždaras žmogus, dažnai netgi save nuvertinu, tad man tai buvo didelis pasiekimas. Dalyvaudamas antrą kartą jau buvau ramesnis, stengiausi negalvoti – atrinks ar ne, nes bijojau ir vėl likti antras bei nusivilti savimi“, – pasakojo Tadas. Tačiau sužinojęs, kad yra pakviestas būtų laidos vedėju, Tadas pradėjo dar labiau pasitikėti savimi.

Nepabėgti su Aukso puodu

Naujoji vedėjų pora šiuo metu intensyviai repetuoja ir ruošiasi savo pirmajai laidai. „Man vienas didžiausių iššūkių bus tilpti į laidos laiką, kažkaip reikės stengtis kontroliuoti pašnekesius su mūsų žaidėjais“, – juokėsi naujasis vedėjas. Tuo tarpu Ieva – dar šmaikštesnė ir juokavo, kad jai didžiausias iššūkis bus nepabėgti su visu Aukso puodu.

Ieva ir Tadas jau galvoja ir apie tai, kaip sveikins laimėtojus bei džiaugsis jų sėkme. „Turbūt didžiausias skirtumas tarp radijo eterio ir televizijos žaidimo bus tas, kad, „Teleloto“ atveju, džiaugdamiesi laimėjusių sėkme, galėsime juos ir apkabinti“, – teigė Ieva.

Pasiteiravus naujai iškeptos poros vienas apie kitą, Tadas prasitarė tikįs, kad juodu su Ieva puikiai susidirbs, o žiūrovams bus įdomūs ir smagūs. Tuo tarpu Ieva išliko paslaptinga ir pakvietė visus žiūrėti laidą rugsėjo 10 d., kada visi ir pamatys, kokia bus judviejų pora.

I. Stasiulevičiūtės ir T. Rimgailos debiutas – rugsėjo 10 d., sekmadienį, nauju laiku, 17.20 val. per LNK televiziją.

Atrankoje startavusi Mia visus nustebino savo šauniu įvaizdžiu ir karališku pasirodymu, tačiau šįkart jos pasiruošimą gaubė dramatiškos detalės. Nežinia, ar katė perbėgo kelią dainininkės komandos viduje, ar žemę iš po kojų išmušė pašalinės problemos, kuriomis ji, lyg aštraus detektyvo nuotrupomis, pastaruoju metu dalijosi savo „Facebook“ paskyroje.

Tuo metu dizaineris Marius Vepšta, sukūręs pirmąjį dainininkės įvaizdį, paruošė antrą ekstravagantišką suknelę, kuriai panaudojo ir „Dolce & Gabbana“ kolekcijos audinius. Sceninės aprangos ansamblis išties efektingai atrodė ant manekeno, tačiau jį apsivilkusi Mia neliko sužavėta. Aplinkiniai taip pat patarė keisti suknelę.

Savo ruožtu Aistė Pilvelytė, pernai kiekvieną filmavimą šokiravusi vis naujomis įvaizdžio transformacijomis, šiemet nesiblaško ir tęsia tai, ką pradėjusi – vienišos vilkės kūrinį „aminatiškoje“, kūrinio autorę latvių atlikėją Aminatą primenančioje, formoje.

Aplink Alaną pasiruošimo kambaryje sukiojasi žinomas šalies dizaineris Seržas Gandžiumanas. „Euroviziniam“ prisistatymui Alanas puošėsi stilingu kostiumu iš naujos dizainerio kolekcijos. Šįkart jo ansamblyje atsirado odinė striukė, džinsai ir grubūs batai paaukštintu aulu. Pro S. Gandžiumiano akis nepraslydo nė menkiausia detalė: pritūpęs jis pats pasirūpino ir batų raišteliais.

Ant scenos atlikėjo laukė provokuojanti staigmena: G. Martirosianaitė perskaitė Alano kolegos Vaido Baumilos kiek anksčiau „Facebooke“ išsakytas šmaikščias pastabas apie šio kūrinį. Nors Alanas komentarą išklausė marmuriniu veidu, vėliau jo pateiktas atsakymas Vaidui publiką privertė kvatotis.

Sasha Song, atsisakęs maksimaliai išdidintų skrybėlių, šįkart atrodė elegantiškai, o į pagalba pasitelkta „Di Archy“ magija jo pasirodymui suteikė naujų, šiltų spalvų. Tiesa, žymiausias šalies magų duetas kartu su Sasha Song ant scenos nelipo – jie talkino už kadro.

„Queens of Roses“, „Eurovizijos“ atrankoje dalyvaujančios su „Žvejo“ daina, pastarąjį kartą sulaukė pašaipių replikų dėl blizgių kostiumų. Šįkart jos rinkosi lakuotą odą ir tinklelį, batus ant platformų.

Įvaizdį keitė ir Kotryna Juodzevičiūtė. Jei aną kartą ji parodė skandinaviškai estetišką šou, tai šįsyk nustebino juodu ansambliu su metalinio korseto detalėmis. Tik gal piltuvėlio formos liemenėlė Madonnai tiko labiau?

O štai Švedijoje dainininkės karjeros siekianti Greta Zazza šįkart ne tik atrodė seksualiai, bet ir pakvietė prisijungti du Donny Montell komandos šokėjus, kurių išlavinti kūnai žiūrovų nepaliks abejingų. Panašu, kad Greta virsta moteriškuoju Donato Montvydo variantu, juo labiau, kad dainas jai rašo tas pats švedų kompozitorius Jonas Thanderis.

Kaip seksis atrankos dalyviams, bus galima pamatyti šeštadienį, 21 val. per LRT. Namuose šou stebinti publika atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje – žiūrovų telefoniniai skambučiai lemia pusę dalyvių sėkmės.

Žiūrovams dar nematytas duetas keičia pernai nacionalinę atranką į didžiausią Europos dainų konkursą vedusią porą – Andrių Rožicką ir Gerūtą Griniūtę. Tiesa, G. Martirosianaitei darbas LRT TELEVIZIJOJE – ne naujiena: 2015 m. rudenį kartu su aktoriumi Giedriumi Savicku ji vedė pučiamųjų orkestrų konkursą „Vario audra“, o I. Stasiulevičiūtė nacionalinio transliuotojo eteryje pasirodys pirmąjį kartą.

„Iš tikrųjų norėjome dalyvauti konkurse, bet gavosi taip, kad tapome jo vedėjomis. Gera žinia bent jau ta, kad mes neiškrisime“, – puikiai nusiteikusi kalbėjo I. Stasiulevičiūtė. 

Kaip ir kasmet, savo jėgas konkurse išbandys ir žymūs, ir dar nespėję išgarsėti atlikėjai: Edgaras Lubys, Alanas Chošnau, Aistė Pilvelytė, Ruslanas Kirilkinas, Vidas Bareikis, Ugnė Kudlaitė, Rasa Kaušiūtė, Ieva Zasimauskaitė, Paula Valentaitė, Elvina Milkauskaitė, Benas Malakauskas, Milda Martinkėnaitė, Rasa Vaštakaitė, Audrius Petrauskas, Julija Jegorova, Tadas Rimgaila, Laura Steponavičienė, Rūta Andruškevičiūtė, Dagna Kondratavičiūtė, Gabrielius Vagelis, Kotryna Juodzevičiūtė, Giedrė Girnytė, Augustė Vedrickaitė, grupė „E.G.O“ ir kt.

Anot LRT vyriausiojo prodiuserio ir ilgamečio eurovizinės delegacijos vadovo Audriaus Giržado, šiemet pirminiame etape žiūrovai išgirs net 51 dainą. „Šiais metais nėra užkadrinės atrankos – visi atlikėjai dalyvaus pirminiame etape“, – sakė jis.

Atlikėjų prodiuserio Lauro Lučiūno teigimu, itin didelis dalyvių skaičius pareikalavo šiek tiek pakeisti taisykles.

„Pernai kai kurie dalyviai skundėsi, kad atrankos etapas buvo ilgas, ir pasirodyti reikėjo gana dažnai, tad šiemet atlikėjas turės pasirodyti pirmoje laidoje, o jei pateks į kitą etapą – tuomet tik penktoje. Taškysis kraujas, nes pirmose keturiose laidose kris ne po vieną ar du artistus, o po pusę atlikėjų. Tai yra, jei vienoje laidoje dainuoja dešimt atlikėjų, penki iš jų iškart atsisveikins su konkursu. Tad kai kuriuos atlikėjus žiūrovai išvys vos vieną kartą, bet bent jau niekas nepervargs“, – nuotaikingai kalbėjo vienas konkurso organizatorių L. Lučiūnas.

Muzikos atlikėjų prodiuseris teigė, kad pernykštis mūsų šalies atstovas Europos dainų konkurse Donatas Montvydas šiųmetinėje atrankoje nedalyvaus. O šiuo metu Prancūzijoje gastroliuojanti ir jau ne kartą „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavusi Neringa Šiaudikytė savo jėgas konkurse mėgins ir šiemet.

Pasak L. Lučiūno, kaip ir pernai, šiųmetinei atrankai dainas kūrė įvairių šalių autoriai, o atlikėjai jas rinkosi patys. Tarp dainų autorių dominuoja švedai, ispanai, britai.

„Kai kurios dainos buvo su lietuviškais tekstais, tačiau atlikėjams palikta galimybė apsispręsti, kokia kalba jie nori dainuoti. Net neprieštaraujame, jei viename atrankos ture jis dainuos lietuviškai, kitame – angliškai“, – tikino LRT vyriausiasis prodiuseris.

Anot L. Lučiūno, šiais metais komisija taip pat bus įvairi ir rotuojama, matysime gerai žinomus veidus, be kurių sunku įsivaizduoti „Eurovizijos“ atrankas. Taip pat konkurso dalyvius vertins ir užsienio komisija, kuri savo darbą pradės nuo penktosios atrankos laidos. Balsavimo tvarka išlieka tokia pati – atlikėjus vertins ir televizijos žiūrovai, ir komisijos nariai.

Nacionalinės atrankos finalas, kuriame išvysime ne mažiau nei šešis atlikėjus, yra suplanuotas kovo 11 d. Iš viso televizijos eteryje bus parodyta 10 laidų.

Nors spaudoje buvo ne kartą paskleisti gandai, kad Europos dainų konkursas Ukrainoje gali neįvykti, A. Giržado teigimu, nėra jokio pagrindo taip manyti.

Dažniausiai tokią informaciją paskleisdavo Rusijos spauda, ir šiuos gandus konkurso organizatoriai visuomet paneigdavo. Gruodžio 8-ąją buvo paskutinis terminas, kai Ukraina turėjo pateikti visus dokumentus dėl konkurso organizavimo, jie tai padarė ir įvykdė visus reikalavimus. Iki to laiko atsilikimas nuo grafiko organizuojant konkursą buvo, ir tai pripažino patys ukrainiečiai. Tačiau šiuo metu ir ukrainiečiai, ir Europos transliuotojų sąjunga (angl. EBU) pripažįsta, kad viskas yra tvarkoje ir konkursas Kijeve įvyks.

LRT primena, kad 2016-aisiais Stokholme vykusioje „Eurovizijoje“ su daina „1944“ nugalėjo ukrainietė Jamala, tad ateinančiais metais didysis konkursas vyks Kijeve.

TV3 laidos „Vilnius gyvai“ stiliaus ekspertas Kęstas Rimdžius savo kolegę Ievą Stasiulevičiūtę ne kartą yra pavadinęs viena žaviausių Lietuvos stiliaus ikonų. Tačiau šio penktadienio laidoje, kurią žiūrovai pamatys 16.30 val., Ievai teks nurausti, mat Kęstas atvirai išpasakos, koks buvo Ievos įvaizdis jiems susipažinus.

Rugsėjo pradžioje į Vilnių sugrįžtantys studentai kasmet patraukia garsaus stilisto K. Rimdžiaus dėmesį. „Kai vidury dienos matai merginą, desperatiškai bandančią įveikti akmenuotą Pilies gatvę avint 15 centimetrų aukštakulniais, tai jai tiesiog norisi padėti. Ji sukelia užuojautos jausmą, o ne susižavėjimą, – tikina stilistas. – Bet noriu pasakyti studentams, – nesijaudinkite ir nepersistenkite – praeis pusė metų ir jūs natūraliai įvažiuosite į sostinės stiliaus vėžes.“

Vienas gerų pavyzdžių – pati I. Stasiulevičiūtė, į Vilnių iš Kauno atvažiavusi prieš 8 metus. „Labai gerai prisimenu, kaip atrodei: šlapias plaukų efektas, „natūralus“ soliariumo įdegis – 3 nudegimo laipsnis, ir sijonas, kurį mes vadiname diržu“, – laidoje „Vilnius gyvai“ išklos K. Rimdžius, priversdamas Ievą kvatoti.

Kaip studentams provincialumą pakeisti stilingo miestiečio įvaizdžiu? Kokius madingus drabužius įsigyti šį rudenį? K. Rimdžiaus patarimai – jau šį penktadienį, 16.30 val., TV3 pramoginių naujienų laidoje „Vilnius gyvai“.