„Savo karjeros kelyje esu dirbęs skirtingose energetikos įmonėse, paskutinius šešerius metus dirbau susisiekimo srityje, todėl džiaugiuosi sugrįžęs į energetikos sektorių. Sieksiu padėti žmonėms pasiekti geriausių rezultatų ne perimdamas vairą, o naviguodamas komandą atrasti tinkamą kryptį ir sprendimus“, – Energetikos ministerijos pranešime sakė L. Baužys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog saugus branduolinės elektrinės išmontavimas ir radioaktyvių atliekų sutvarkymas yra nepaprastai sudėtingas projektas.

„Jame laukia nemaži iššūkiai – nuo darbų grafiko ir finansavimo rizikų valdymo iki radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros projektavimo bei statybos“, – pranešime teigė D. Kreivys.

Ministerijos teigimu, L. Baužys IAE vadovo konkurse nugalėjo aštuonis kandidatus.

Laukia nemaži iššūkiai – nuo darbų grafiko ir finansavimo rizikų valdymo iki radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros projektavimo bei statybos.

 

Apie naujas savo pareigas BNS praėjusį penktadienį patvirtino pats L. Baužys.

BNS dar rugpjūčio pabaigoje remdamasi šaltiniais pranešė, kad L. Baužys laimėjo IAE generalinio direktoriaus atranką.

49-erių L. Baužys karjerą „Lietuvos geležinkeliuose“ pradėjo 2017 metais tapęs LTG generalinio direktoriaus Manto Bartuškos pavaduotoju ir LTG Keleivių vežimo direkcijos vadovu, nuo 2019 metų rugsėjo vadovavo naujai grupės keleivių vežimo bendrovei „LG Keleiviams“, kuri vėliau pervadinta į „LTG Link“.

Nuo 2001 metų jis dirbo tuometinėje „Mažeikių naftoje“ (dabar „Orlen Lietuva“), kur vadovavo už naftos produktų pervežimą geležinkeliais atsakingam padaliniui, vėliau buvo „Orlen Lietuvos“ vamzdynų ir jūros terminalų vadovas bei logistikos direktorius. 

Energetikos ministerija naujo Ignalinos AE vadovo konkursą paskelbė birželį, pasibaigus Audriaus Kamieno penkerių metų kadencijai. Iki šiol jis įmonei vadovavo laikinai, kol bus paskirtas naujas vadovas.

Nuo 2010 metų nebeveikianti atominė jėgainė įgyvendina šimtų milijonų eurų vertės jos uždarymo projektus. Pernai pavasarį baigus į naują laikiną saugyklą vežti panaudotą branduolį kurą, jėgainė projektuoja rusiškų RBMK reaktorių išmontavimą bei ruošiasi jų atliekų tvarkymui. Galutinai sulyginti su žeme jėgainės vietą numatoma apie 2040-uosius.

AE veikla dotuojama Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos biudžeto lėšomis.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba daugiau nei 1,6 tūkst. darbuotojų.

„Išoriniai geopolitiniai įvykiai, ypatingai prasidėję karo veiksmai Ukrainoje, 2022 metais neišvengiamai veiks projektų įgyvendinimo terminus ir biudžetus“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė Darius Jasinskis.

Įvertinus aukštą infliaciją planuojama, kad šiemet įmonės veiklai reikės daugiau nei 92 mln. eurų.

Šiemet balandį baigus į naują laikiną saugyklą vežti panaudotą branduolį kurą, dabar ruošiamasi darbams, susijusiems su reaktorių išmontavimo projektavimu bei pasiruošimu šio projekto metu gautų atliekų tvarkymui.

Birželio 1 dieną IAE nutraukė prieš pusantrų metų paskelbtą maždaug 70 mln. eurų vertės radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos konkursą ir skelbs naują. Dėl smarkiai išaugusių statybos kainų „Icor“ grupės įmonė „Axis Tech“ prašė padidinti projekto vertę, o IAE atsisakė tai padaryti. Šis konkursas jau buvo skelbtas tris kartus.

IAE pernai gavo 2,9 mln. eurų pajamų – 7,7 karto daugiau nei 2020 metais (380 tūkst. eurų). Jas didino metalo laužo pardavimai.

IAE teigimu, užpernai dėl nepalankių kainų rinkoje buvo neparduodamas metalo laužas, o per praėjusius metus už nereikalingą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, kurio didžiausią dalį sudaro metalo laužas, gauta daugiau nei 2,6 mln. eurų.

Likusios pajamos gautos už patalpų nuomą, investicinę veiklą bei įvairias paslaugas kaip suspausto oro tiekimas, transporto, mokymo paslaugas, laikiną jonizuojančių šaltinių priėmimą ir saugojimą.

Įmonės nuostolis per metus išaugo beveik dukart iki 1,1 mln. eurų – užpernai jis siekė 588 tūkst. eurų.

Ignalinos AE veiklą dotuojama Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos biudžeto lėšomis.

Per praėjusius metus atominės elektrinės nutraukimui įmonė iš viso išleido 58,7 mln. eurų, iš kurių 44,8 mln. eurų gauti iš Europos Sąjungos, likusiuosius skyrė Lietuva.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba daugiau nei 1,7 tūkst. darbuotojų.

DebunkEU.org ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos tyrimo duomenimis, balandį 176 (40,09 proc. iš 439 visų straipsnių apie Astravo AE) rasta klaidinamos informacijos. Tai yra kiek mažiau palyginus su kovu, kai dezinformacija sudarė 44,04 proc. išnagrinėto srauto.

Atliekant tyrimą pastebėtos kelios dezinformacijos bangos. Pasak DebunkEU.org vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, pirmoji kilo dėl Seime pradėtų svarstymų įstatymiškai suvaržyti įmones, kurios prisidėjo prie Astravo AE statybų. Įstatymas įpareigotų vykdyti privalomus įmonių, dirbančių su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, patikrinimus. O tai apribotų įmonių, potencialiai keliančių grėsmę šalies interesams, veiklą Lietuvos rinkoje. Siekdami diskredituoti šią iniciatyvą skirtingi „Sputniknews“ portalai pasigavo vieno įtakingo opozicijos Seimo nario žodžius,  kad Lietuvos valdžiai neva reikėtų  atsikratyti per didelio jautrumo „kai kuriems klausimams“ ir paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui.

Kitas įvykis, sukėlęs didžiausią ažiotažą Kremliaus remiamoje spaudoje – tariamai „nulaužtas“ oficialus Astravo AE internetinis puslapis. „Skelbiama kibernetinė ataka įvyko balandžio 25-ąją, 30-ųjų Černobylio katastrofos metinių išvakarėse. Tai veikiausiai tiesiogiai susiję dalykai“, – sako A. Kazlauskas.

Analitikas pabrėžia, kad didžioji dalis Kremliui palankių medijos kanalų (kaip, pvz.: Rt.com, Ria.ru, Rambler.ru, Vesti.ru, Gazeta.ru) paskelbė tik trumpas žinutes, konstatuojančias, kad įvyko kibernetinė ataka ir neva paskelbta klaidinama informacija. Tačiau kita dalis portalų (kaip, pvz.: Mk.ru, Rbc.ru, Lenta.ru), kurie, beje, praėjusį rudenį po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų aktyviai kritikavo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdytą smurtą prieš taikius protestuotojus, pateikė daugiau detalių apie tariamų hakerių paskelbtą informaciją: pavyzdžiui, kad visą informaciją paskelbė patys elektrinės darbuotojai, kurie baiminasi dėl savo saugumo, nes dėl begalės incidentų, kurių dalis buvo sėkmingai nuslėpti, Astrave gali pasikartoti Černobylio tragedija. Taip pat yra nerimaujama, jog elektrinė buvo statoma ir atidaryta skubotai, nepaisant saugumo reikalavimų, todėl elektrinės darbuotojai ryžosi paskelbti šią informaciją, nes rimtesnio incidento atveju labiausiai nukentėtų būtent jie. „Po kelių dienų Kremliui palankioje medijoje pasirodė pranešimai, kad neva puslapį nulaužę nusikaltėliai dirbo iš Lietuvos“, – teigia DebunkEU.org ekspertas.

Paminėtina, kad tą pačią dieną, Černobylio katastrofos išvakarėse, Baltarusijos valstybiniame TV kanale „Belarus-1“ pasirodė reportažas, diskredituojantis Lietuvos poziciją dėl Astravo AE. „Reportaže kartota, kad Vilnius nuolat puldinėja elektrinę Astrave ir pradėjo ištisą informacijos kampaniją. Be to, uždaryta Ignalinos AE įvardyta kaip tikroji grėsmė regioniniam saugumui“, – sako A. Kazlauskas. Pasak analitiko, tokia retorika parodo Baltarusijos valdžios poziciją – prikuriant turinio ir pritempinėti prie aktualijų ir taip nukreipti dėmesį nuo savo nekompetencijos ir nuolat besikartojančių incidentų Astrave.

Kremliui palanki medija pro akis nepraleido ir Černobylio katastrofos metinių dieną Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos feisbuko paskyroje paskelbtos žinutės, jog pasaulis neišmoko Ukrainoje įvykusios tragedijos pamokų, nes 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės statoma Astravo AE, neatitinkanti tarptautinių branduolinio saugumo konvencijų. „Ria.ru, Izvestia.ru, Regnum.ru ir kiti naujienų portalai šį pareiškimą pateikė kaip tariamos panikos kėlimą, kuriant neva nepagrįstas paraleles tarp Černobylio ir Astravo elektrinių, kai pastaroji esą atitinka visus saugumo standartus“, – sako A. Kazlauskas.

Trečioji dezinformacijos banga sutapo su Baltarusijos vyriausybės pareiškimu, kad Lietuvos atstovai atsisakė dalyvauti viešuosiuose svarstymuose prieš išduodant licenciją pradėti pramoniniu būdu eksploatuoti Baltarusijos AE 1-ajį bloką. Pasak A. Kazlausko, Kremliui palanki medija pabrėžė, kad Lietuva neva darsyk parodė, jog neracionaliai priešinasi Astravo elektrinės projektui ir vykdo į Baltarusijos įvaizdį nukreiptą dezinformacijos kampaniją.

„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo retorika apie pačios Lietuvos branduolinės energetikos projektus. Viena vertus, pabrėžiama, kad Lietuva priešinasi Astravo AE iš tariamo pavydo, nes pati negalėjo atlaikyti Europos Sąjungos spaudimo ir uždarė seną, bet neva saugią Ignalinos elektrinę ir nesugebėjo įgyvendinti ambicijų pastatyti Visagino AE. Kita vertus, imta kartoti, kad Ignalinos AE uždarymas vykdomas neskaidriai, nesilaikant saugumo reikalavimų, kas esą kelia daug didesnę ekologinę problemą nei elektrinė Astrave“, – vardija DebunkEU.org analitikas.

Tyrimo duomenimis, naratyvai, nukreipti prieš Lietuvos vyriausybę, Baltijos šalis ir Europos Sąjungos skylančią vienybę balandžio mėnesį buvo platinami aktyviausiai. 79,5 proc. iš visų peržiūrėtų straipsnių buvo parašyti rusų ir 20,5 proc. lietuvių kalba. Sputniknews.ru, sputniknews.lt ir baltnews.lt publikavo daugiausiai straipsnių apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, o didžiausią auditorijos dalį (45 proc.) sutraukė ria.ru, rambler.ru ir riafan.ru.

DebunkEU.org yra nepriklausomas tyrimų centras ir nevyriausybinė organizacija, analizuojanti dezinformaciją bei vykdanti medijų raštingumo kampanijas. DebunkEU.org vykdo žalingo ir klaidinamo turinio tyrimus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat bendradarbiauja su organizacijomis Šiaurės Makedonijoje ir Jungtinėse Valstijose. 

Giluminiame atliekyne bus saugomos radioaktyvios atliekos ir panaudotas branduolinis kuras iš nebeveikiančios Ignalinos AE. Studijos apimtyje bus parengta metodika, padėsianti įvertinti galimas giluminio atliekyno vietas socialiniu ir ekonominiu aspektu, teigiama Ignalinos atominės elektrinės pranešime.

Radioaktyvių atliekų saugojimas giluminiame atliekyne šiuo metu laikomas vieninteliu tvariu būdu, kuris leidžia atliekas saugiai izoliuoti, nekenkiant žmonėms ir biosferai. Pagal projektą, radioaktyvios atliekos bus talpinamos specialiuose konteineriuose ir įstumiamos į šachtas, kurios vėliau būtų papildomai sandarinamos ir užplombuojamos.

Vietovė, kurioje būtų dedamos radioaktyvios atliekos, turėtų būti tektoniškai ir seismiškai stabili, kad geologinė terpė garantuotų radioaktyvių atliekų saugų izoliavimą. Tinkamos uolienos turi slūgsoti ne mažesniame nei 200 m gylyje ir būti pakankamo storio bei tokios sudėties ir savybių, kurios galėtų atlikti barjero funkciją, pabrėžiama Ignalinos atominės elektrinės pranešime.

Tačiau, be geologinių kriterijų, ne mažiau svarbu numatyti galimą giluminio atliekyno įtaką žmonių gyvenamajai aplinkai, bendruomenei, darbo ir nekilnojamojo turto rinkai. „IDOM Consulting Engineering Architecture“ turės įvertinti visus šiuos kriterijus ir pateikti tolesnių būtinų tyrimų bei darbų sąrašą. Studijos rezultatai leis prioretizuoti Lietuvos teritorijas pagal socialinius-ekonominius veiksnius.

„Turime atsirinkti perspektyviausias potencialias vietas, kuriose giluminis atliekynas darytų minimalią įtaką aplinkinei bendruomenei. Visus jautrius faktorius, kurie susiję su gyventojais ir jų gerove, IDOM įvertins vadovaudamasi geriausia pasauline praktika“, – sakė Ignalinos AE generalinis direktorius Audrius Kamienas.

Ispanijos infrastruktūros įmonė „IDOM Consulting Engineering Architecture S.A.U.“ buvo įkurta 1957 metais, jos pagrindinė būstinė – Bilbao mieste Ispanijoje. Bendrovė turi 3800 darbuotojų, branduolinės energetikos vystymo ir radiacinio saugumo srityse dirba keletą dešimtmečių, o savo pagrindiniu darbo tikslu laiko visuomenės saugumą.

Ignalinos AE galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, numatoma, truks iki 2038 metų.

Kaip pranešė Ignalinos AE, darbų metu buvo supjaustytos 2 iš 189 likusių pažeisto panaudoto branduolinio kuro (PBK) rinklių. 

Pirmajame energijos bloke pažeistas kuras jau sutvarkytas ir artimiausiu metu konteineris su paskutiniu pažeistu kuru bus išvežtas saugojimui į laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

„Vykdant pažeisto kuro tvarkymo darbus pirmajame bloke buvo naudojama projektinius ir branduolinės saugos reikalavimus atitinkanti pažeisto kuro tvarkymo sistema, ji bus naudojama analogiškiems darbams atlikti ir antrajame bloke. Šiuo metu pirmajame bloke pradėti pažeisto kuro tvarkymo sistemos išmontavimo ir dezaktyvavimo darbai bei jos pervežimas ir montavimas antrajame bloke. Sumontavus pažeisto kuro tvarkymo sistemą antrajame bloke, pažeisto kuro tvarkymas vyks ir karštojoje kameroje, ir naudojant pažeisto kuro tvarkymo sistemos įrangą“, – pranešė Ignalinos AE.

Pažeisto kuro tvarkymo antrajame bloke darbai turėtų būti baigti 2022 metų spalio pradžioje.

Pažeistas kuras yra panaudoto kuro rinklės, kurios veikdamos reaktoriuje buvo deformuotos arba įgavo apvalkalo defektų (plyšių, įtrūkimų ir kt.), dėl kurių buvo galimas tiesioginis kuro granulių kontaktas su vandeniu.

Daugiau nei 7 tūkst. tonų radioaktyviųjų atliekų apdorotos ir išvežtos kaip neradioaktyvios atliekos.

Jos galės būti realizuotos aukcionuose.

Kaip pranešė Ignalinos AE, per 7 tūkst. tonų radioaktyviųjų atliekų apdorota ir išvežta kaip neradioaktyvios atliekos bei galės būti realizuota aukcionuose.

Per visą jėgainės eksploatavimo nutraukimo laikotarpį nuo 2010 m. buvo išmontuota beveik 64 tūkst. tonų įrangos ir betono atliekų. Iki eksploatavimo nutraukimo pabaigos 2038 m. Ignalinos AE liko išmontuoti 108 tūkst. tonų įrangos.

„2020 m. buvo atliekami didelės apimties 2-ojo bloko turbinų salės išmontavimo darbai, išmontuota 97 proc. turbinų salės įrangos. Didžioji dalis išmontuotos įrangos praėjusi užterštumo radionuklidais patikrinimą parduodama aukcionuose kaip metalo laužas. Likusi dalis išmontuotos įrangos laikinai saugoma įmonės teritorijoje iki pervežimo galutiniam dėjimui į atliekynus“, – pranešime nurodo Ignalinos AE.

2020 m. Ignalinos AE teritorijoje nugriauta 11 nebenaudojamų statinių, iš kurių pagal kategoriją 3 priskiriami ypatingiems statiniams, 7 – neypatingiems ir 1 – nesudėtingiems. 2021 m. planuojama nugriauti dar 11 nebenaudojamų statinių.

36,3 tūkst. eurų sutartis (su PVM) su konkurso laimėtoja pasirašyta rugsėjį, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.

IAE birželį BNS komentavo, kad ketina įsigyti sprogmenų aptikimo įrangą ir medžiagas, užtikrinančias jos veikimą trejus metus. Įmonės teigimu, sprogstamų medžiagų prevencija ir kontrolė yra fizinės saugos sistemos dalis.

Vasarą paskelbtame konkurse taip pat dalyvavo „Atea“, „Iksados“ gamybinis ir techninis centras, „Labochema LT“, mokslinis techninis susivienijimas „Novatex“, ir jungtinės veiklos grupę sudarančios „Neonaksa“ ir „Tecos“.

Vienintelė Baltijos šalyse branduolinė jėgainė sustabdyta prieš daugiau kaip dešimtmetį – 2009 metų gruodžio 31 dieną, o jos uždarymo darbai turėtų trukti iki 2038 metų. Uždaryti IAE Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą.

„Numatoma įsigyti sprogmenų aptikimo įrangą su eksploatacinėmis medžiagomis, užtikrinančiomis įrangos veikimą trejus metus“, – BNS nurodė Ignalinos atominė elektrinė.

Įmonės teigimu, sprogstamų medžiagų prevencija ir kontrolė yra fizinės saugos sistemos sudedamoji dalis.

IAE šią savaitę paskelbė įrangos pirkimo konkursą. Pernai jis jau buvo skelbtas, tačiau po Panevėžio apygardos teismo sprendimo pasiūlymai nagrinėti iš naujo ir atmesti, nes neatitiko reikalavimų.

„NT Service“ ieškinyje skundė sprendimą konkurso nugalėtoja paskelbti bendrovę „Taiklu“ kartu su čekų „Inward Detection“, pasiūliusią itin mažą kainą – maždaug 21 tūkst. eurų (su PVM).

Teismas nutarė, jog nepagrindus neįprastai mažos pasiūlymo kainos, „Taiklu“ pasiūlymą IAE turėjo atmesti. Todėl teismas IAE įpareigojo iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus.

Antroje vietoje likusi „NT Service“ siūlė beveik 60 tūkst. eurų kainą. Konkurse dalyvavo ir mokslinis techninis susivienijimas „Novatex“ (63,5 tūkst. eurų) bei „Fima“, kurios pasiūlymas atmestas dar jį vertinant.

Vienintelė Baltijos šalyse branduolinė jėgainė sustabdyta prieš daugiau kaip dešimtmetį – 2009 metų gruodžio 31 dieną, o jos uždarymo darbai turėtų trukti iki 2038 metų. Uždaryti IAE Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą (ES).

Uždarymo projektui iš ES biudžeto 2014-2020 metais skirta 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.

Valstybės biudžeto lėšos bus skirtos elektros ir dujų tiekimo bendrovei „Ignitis“. Šiemet jau skirta 300 tūkst. eurų kompensuoti lengvatą pirmąjį metų ketvirtį.

10 proc. tarifo lengvata norima sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius regione, nutraukus atominės elektrinės  veiklą. 2021 ir vėlesniais metais jos pratęsti nenumatoma.

„Lengvatos taikyti ateinančiais metais neplanuojama, kadangi šiuo metu Visagino savivaldybėje vystomas saulės elektrinės įrengimo projektas, kuriuo siekiama aprūpinti elektros energija Ignalinos AE regiono vartotojus“, – BNS komentavo ministerija.

Pasak jos, tikimasi, kad 2021 metais pradėjus veikti saulės elektrinei, visų regiono vartotojų išlaidos elektrai sumažės. Be to, jau įsigaliojo nutolusių gaminančių vartotojų schema, kuri sudaro sąlygas ja pasinaudojusiems vartotojams susimažinti išlaidas elektrai apie 10 proc.

2011-2019 metais lengvatai buvo skirta 16,5 mln. eurų – lėšos tuomet skirtos iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Jį numatoma likviduoti, todėl šiemet lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.