Organizatoriai žada turiningą šventės programą, o joje ypatingą vietą užima ir muzika – savo energiją bei geriausius kūrinius tądien publikai dovanos „Lemon Joy“, o visą dieną lėktuvų, dangaus ir sparnų įkvėptomis muzikos selekcijomis dalinsis ryškiausi klubinės muzikos žinovai –didžėjai.

„Vaikystėje norėjau būti kosmonautu. Tam tikra prasme juo dabar ir esu“, – juokavo „Lemon Joy“ narys Igoris Kofas.

Pakilti į tylą ir beribę erdvę jis svajojo ne vienerius metus, kol, artėjant paauglystei, vis dėlto nusprendė rinktis kitą profesiją – tapti dailininku.

„Po dviejų metų dailės mokykloje supratau,  kad taisyklės – ne man. Norėjau kurti ir mąstyti be ribų, išankstinių nuostatų. Griežtas stereotipų paisymas man atrodė nesusijęs su kūryba. Taip po truputį į mano gyvenimą įžengė muzika, nors dailės mokyklą ir baigiau“, – prisiminė I. Kofas.

Ne kartą keleiviniu lėktuvu skridęs atlikėjas atviras – jį masina ir galimybė išmėginti akrobatinį skrydį, nors nežinia, kaip viskas bus, kažkiek baugina. I.  Kofo nuomone, aviacijos šventė yra puiki galimybė arba nugalėti savus tabu, arba įgyvendinti savąsias svajones.

Rugpjūčio 10 d. Kaune turėtų būti itin gausu įvairiausių oro transporto priemonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos bei Lenkijos. Po vidurdienio prasidėsiančioje šventėje bus galima išvysti itin pavojingus oro akrobatų triukus, senovinių orlaivių paradą danguje, parašiutininkų šuolius, pamatyti sklandytuvą, valdomą elektros varikliu ir pasigrožėti karšto oro balionais. Pageidaujantys, galės pasižvalgyti po Kauną iš paukščio skrydžio.

Visi Kauno aviacijos šventės renginiai bus nemokami, o juose laukiami visų amžiaus grupių atstovai, bičiulių kompanijos ir šeimos – visi, kuriems svarbi Lietuvos istorija, įdomi aviacija ir brangus dangus.

Aleksote esantis aerodromas buvo įkurtas vokiečių 1915 metais, tačiau jau 1918 m. jį perėmė lietuviai ir čia pradėjo kurtis visa Lietuvos aviacija. Vėliau aerodromas buvo pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno vardais, pripažintas nacionalinės reikšmės valstybės saugomu urbanistiniu, inžineriniu, istoriniu paminklu.

Aktyvių aviatorių veiklos ir miesto pagalbos tvarkant aerodromą dėka jis yra įtrauktas į „Best flying destination in Europe“ sąrašą, t.y.  įdomiausių atskristi Europos aerodromų sąrašą.

Jazzu komanda praneša, kad ši daina jau skamba oficialiuose interneto kanaluose.

„Džiaugiamės, kad nauja I. Kofo ir Jazzu dainos „Karolis“ versija, vos pasirodžiusi jos albume, pelnė ir muzikinių šou rengėjų bei dalyvių dėmesį. Beieškantys savęs atlikėjai joje rado tarsi atramą. Kiek teko girdėti, jauni atlikėjai su šia daina net yra laimėję muzikinį šou. Mums be galo malonu“, – teigia Jazzu prodiuseris Lauras Lučiūnas.

Aktyvus susidomėjimas naująja kūrinio versija ir nesibaigiantys prašymai įkelti ją į internetą, paskatino „Karolio“ atsiradimą „Youtube“ platformoje, oficialiame Jazzu kanale.

Pastarosios Jazzu dainos ir bendri darbai su tokiais gerai žinomais muzikos kūrėjais bei atlikėjais, kaip Jovani, Merūnas ar Leon Somov, „Youtube“ visuomet surenka virš milijono ar net daugiau nei 10 mln. perklausų.

„Matydama tokius skaičius jaučiuosi pakylėta ir vėl noriu kurti, nes be to, kad žinau, jog tai yra mano pagrindinė misija gyvenime, gaunu dar ir patvirtinimą. Tai yra nuostabus jausmas – dalintis savo išgyvenimais su klausytojais, jaustis reikalinga. Kasdien jaučiu be galo didelį dėkingumo jausmą kiekvienam žmogui, kuris klausosi mano muzikos ir gyvenimui – už tai, kad galiu dainuoti ir kurti“, – sako Jazzu, kuriai pridėjus ranką prie kūrinio „Karolis“ daugelis jį atrado iš naujo.

Ilgainiui aš tą neegzistuojantį Karolį tiesiog įsimylėjau. Rašiau jam dainas, eilėraščius. Skamba taip, lyg būčiau išprotėjusi, bet, manau, tai buvo mistiškai romantiška.

Jazzu sako, kad ji visada mėgo „Lemon Joy“ su Igoriu Kofu priešakyje. Jai atrodo, kad ši grupė su savo muzika peršoko laiką. Atlikėjai patinka jų temos, braižas. Tai – muzika, kuri paliečia, kaip ir pačios Jazzu kūryba.

„Aš „Karolį“ pirmą kartą išgirdau dar paauglystėje. Visi tą dainą vadino „reiviniu“ gabalu. O man jis reiškė daug daugiau, – sako Jazzu. – Augau labai jautri ir buvau pakankamai depresyvi paauglė, tad išgirdus šią dainą labai susitapatinau su pagrindiniu personažu ir niekaip negalėjau suprasti, kodėl žmonės negirdi, kiek daug toje dainoje yra užkoduota. Ilgainiui aš tą neegzistuojantį Karolį tiesiog įsimylėjau. Rašiau jam dainas, eilėraščius. Skamba taip, lyg būčiau išprotėjusi, bet, manau, tai buvo mistiškai romantiška. Iš tiesų per tą dainą aš pati save nagrinėjau kaip asmenybę. Tada gyvenime atsirado kitų, tikrų „karolių“. Praėjo nemažai metų, spaudoje perskaičiau apie I. Kofą ir tuometinius jo išgyvenimus, interviu labai sujaudino. Sėdau prie pianino ir parašiau laišką Karoliui – kaip atsakymą, kurio jis laukė.“

Įgrojusi tai, Jazzu nusiuntė Igoriui Kofui, pridurdama, kad Karolis visada buvo ir yra gyvas, reikia jį perrašyti, kad toliau gyvuotų, tik jau su kita istorija.

„Aiškiai girdėjau, kaip Karolis turi skambėti. Parašiau aranžuotę ir nusiunčiau Igoriui, gavau jo pritarimą. Viską regėjau, kaip Karolio ėjimą į šviesą, susitaikymą ir norą gyventi. Galiausiai susitikome studijoje ir viskas vyko taip lengvai, lyg pats likimas būtų suplanavęs mūsų duetą“, – pasakoja Jazzu.

Kai jiedu jau įrašė dainą, atlikėja paklausė I. Kofo – kas gi yra tas tikrasis, ne vien jos galvoje susikurtas Karolis. „O Igoris sako: „Kažkoks bičas, senais laikais atėjęs parašo paprašyti“. Likau apstulbusi. Ką? Ir tai – viskas?! O jis: „Na, taip.“ „Bent pameluoti galėjai!“ – sušukau ir abu pradėjome juoktis, nes žinojome, koks svarbus yra Karolis man. Ir ne tik man. „Karolį“ mes turime kiekvienas, tai tokia pastovi tamsos ir šviesos kova, tam tikra emocinė būsena, labai aiškiai girdima tekste“, – kalba Jazzu.

Pats I. Kofas neslepia, kad „Karolis“ jam jau buvo gerokai atsibodęs. „Parašiau šią dainą 1997-aisiais, paskui 2003 metais padariau truputį kitokią versiją. Istorija iš tiesų buvo paprasta: priėjo vaikinas paprašyti autografo. Kuo vardu? Karolis. Gerai, suraičiau parašą su prierašu – Karoliui. O man pats vardas – Karolis – visą gyvenimą labai patiko. Taip gimė mintis kurti dainą apie Karolį, kurį priminė tas paprastas, jaunas žmogus. Išeitų taip, kad pasirašiau visam gyvenimui“, – šypsosi I. Kofas.

Jam smagu, kad senos dainos nepasimiršta, įgauna naują formą. „Su Jazzu įrašytos „Karolio“ versijos nuotaika – jau visai kitokia. Ana buvo „reivinė“, ritminga, o čia viskas skamba ramiai, gražiai, romantiškai“, – sako Igoris.

Jazzu gyvai atliekamą „Karolį“ bus galima išgirsti jos vasaros koncertų programoje. Renginių paletė išties įspūdinga: birželio 29 dieną Jazzu koncertuos „Adform“ kiemelyje Kaune, liepos 17-ąją – sostinės širdyje vyksiančiame festivalyje „Midsummer Vilnius“. Liepos 19-ąją Jazzu pasirodys Palangos koncertų salėje, liepos 20 d. – Žagarės festivalyje, 26 d. – „Betsafe Radistai Village 2019“.

Liepos 27 d. Jazzu su grupe visus suburs prie scenos festivalyje „Galapagai“ Palūšėje, rugpjūčio 3 d. – „Granatose“. Rugpjūčio 8 d. ji surengs nepamirštamą koncertą Trakų pilyje, 17 d. – Nidoje, 24 d. – „Elingės festivalyje“ Klaipėdoje, o 30 d. įvyks Jazzu ir grupės koncertas Obuolių saloje.

Naujasis Jurgos kūrinys jau debiutavo radijo stočių topuose. Šiandien dainininkė dalinasi „Ten, kur tu“ vaizdo klipu su dainos žodžiais, kurį sukūrė režisierius Danielius Buckus.

Originaliai daina „Ten, kur tu“ buvo įrašyta 2015 metų Jurgos albume „Giliai vandeny“, o šiemet šio kūrinio naują versiją, kuri ir tapo radijo singlu, sukūrė I. Kofas. Tai ne pirmas kartas, kai grupės „Lemon Joy“ lyderis prisideda prie Jurgos muzikos – 2006 metais jis aranžavo ir dainos „Aš esu tiktai jei tu esi“ radijo versiją.

Naujausiame single „Ten, kur tu“ galima išgirsti ir Igorio balsą kūrinio pabaigoje švelniai pritariant Jurgai. „Tai – daina su pasakiška erdve, – sako I. Kofas. –Stengiausi palikti jos nostalgišką nuotaiką. Tiesiog įsimylėjau šią dainą ir esu labai patenkintas darbu ir rezultatu.“

Dainą „Ten, kur tu“ jau galima rasti visose skaitmeninėse muzikos platformose, o mėnesio pabaigoje – ir Jurgos geriausių dainų albume.

Per beveik mėnesio trukmės pertrauką grupė taip pat nesėdėjo rankų sudėjusi – išleido koncertinį vaizdo klipą kūriniui „Mūsų nepakeis“ iš kol kas didžiausio turo koncerto Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ bei su savo kūriniais iš naujausio albumo užkopė į radijo stočių topų viršūnes.

Sprendimą pratęsti turą „Willkommen“ grupės nariai sutartinai priėmė po to, kai bilietai į koncertus buvo iššluoti kelios savaitės dar prieš jiems įvykstant. „ Tai turėjo būti paskutinis turo koncertas, bet jūsų dėka turas dar tik įpusėjo“, – po kovo 10-osios koncerto Šiauliuose gerbėjams dėkojo Igoris Kofas.

Antroji „Lemon Joy“ turo dalis prasidės jau šį penktadienį – balandžio 7 dieną „Lemon Joy“ pasirodys Kaune „Renginių oazėje“, balandžio 8 dieną Šiauliuose „Saulėje“, balandžio 9 dieną Klaipėdos koncertų salėje, balandžio 13 dieną Alytuje Kultūros ir komunikacijos centre. „Willkommen“ koncertų turą vainikuos balandžio 22 dieną pasirodymas Panevėžyje „Cido“ arenoje.

Vasario 15 dieną Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ turą „Willkommen“ pradėjusi grupė „Lemon Joy“ jau sugrojo penkis anšlaginius koncertus – keturis, kurie buvo numatyti pradiniame šio turo kalendoriuje, ir vieną papildomą Kaune.

Pasak „Lemon Joy“ lyderio Igorio Kofo, „visi koncertai buvo skirtingi, bet kiekvienas – savaip geriausias“. Susidomėjimas jais buvo toks didelis, kad teko paskelbti penkis papildomus pasirodymus balandžio mėnesį.

Balandžio pradžioje muzikantai sugrįš koncertuoti į Kauno „Renginių oazę“, kurioje tai bus jau trečiasis šio turo pasirodymas, Šiaulių koncertų salę „Saulė“ ir Klaipėdos koncertų salę. Grupė taip pat surengs du naujai paskelbtus koncertus – balandžio 13 d. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, o balandžio 22 d. turą pabaigs grandioziniu koncertu Panevėžio „Cido“ arenoje.

Koncertuose „Lemon Joy“ atlieka beveik dviejų valandų trukmės programą, sudarytą iš didžiausių grupės hitų ir mylimiausių naujojo albumo „Willkommen“ kūrinių.

Septintasis studijinis „Lemon Joy“ albumas „Willkommen“ pasirodė praėjusių metų pabaigoje. Jį pristatė radijo singlai „Be atšvaitų“ ir „Willkommen“. Sausio mėnesį vykusiuose M.A.M.A. apdovanojimuose daina „Be atšvaitų“ buvo pripažinta klausomiausia portalo „Pakartot“ metų daina. Tuo tarpu naujausias grupės singlas „Willkommen“ šiuo metu karaliauja radijo stočių „Lietus“, „Laluna“ Klaipėdoje ir „FM99“ Alytuje topų pirmosiose vietose.

Pasirodymo metu nuskambėjo dainos iš viso grupės kūrybinio laikotarpio ‒ nuo legendinių „Karolio“, „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“, „Kažkada“ iki naujausių „Be atšvaitų“, „Ylang Ylang“, „Mūsų nepakeis“.

Koncertas priminė senų draugų susitikimą. Jau per antrą kūrinį „Ne apie mus (Koks pašėlęs tempas)“ publika sukėlė ovacijas, kurios su kiekviena daina darėsi vis stipresnės. Itin šiltai publika priėmė naujausią grupės radijo singlą „Willkommen“, kuris šiandien tapo pačia populiariausia daina Klaipėdoje ‒ radijo stoties „Laluna“ tope „Willkommen“ šiandien pakilo į pirmąją vietą.

Šeštadienį į Klaipėdą „Lemon Joy“ atvyko su pilna įranga, kurią naudojo ir turo pradžios koncerte Vilniuje. Grupė maudėsi šviesose, jos lyderis Igoris Kofas buvo atsipalaidavęs, ramus ir užtikrintas. Muzikantų nekaustė startinis jaudulys, todėl energija buvo dar stipresnė.

Bilietai į koncertą Klaipėdoje buvo išpirkti dar prieš mėnesį, todėl balandžio 9 d. „Lemon Joy“ į uostamiestį grįš su papildomu koncertu, kuris taip pat įvyks šioje koncertų salėje.

Albumą „Willkommen“ pristatantį turą „Lemon Joy“ pradėjo vasario 15 dieną Vilniuje. Čia susirinko pilna „Compensos“ koncertų salė. Kita „Lemon Joy“ turo stotelė ‒ Kaunas. Kovo 2 ir 3 dienomis grupė visiems ištars „Willkommen“ „Renginių oazėje“.

Bilietai į visus „Lemon Joy“ turo koncertus vasarį ir kovą yra išpirkti, todėl grupė papildomai paskelbė kelis koncertus balandžio mėnesį.

Balandžio 7 d. „Lemon Joy“ pasirodys Kaune „Renginių oazėje“, balandžio 8 d. Šiauliuose esančioje „Saulėje“, balandžio 9 d. Klaipėdos koncertų salėje, balandžio 13 d. Alytuje esančiame Kultūros ir komunikacijos centre. „Willkommen“ koncertų turą vainikuos balandžio 22 d. pasirodymas Panevėžyje, „Cido“ arenoje. Planuojama, kad iš viso grupės koncertuose apsilankys per 10 tūkst. žiūrovų.

Tačiau skaitytojams, tikiuosi, tai veikiau pranašumas nei trūkumas: neabejoju, kad skaitydami šį interviu jie sužinos šį bei tą naujo apie vieną paslaptingiausių Lietuvos muzikos pasaulio asmenybių.

– Kai susipažinome gūdžiais 1995 m., tu buvai labiau dailininkas nei muzikantas.  „Labiau“ tai ta prasme, kad tai buvo tavo nuolatinis darbas.  Ir dar todėl, kad esi baigęs dailės mokyklą, o muzikos niekada nesimokei.

– Jeigu kalbėsime apie dailės mokyklą, tai nejaučiu jai jokių sentimentų – ten mane tik įstatė į rėmus. Matyt, taip būtų nutikę ir su muzika, jeigu būčiau pradėjęs lankyti muzikos mokyklą. Dailės mokyklą baigiau tik todėl, kad mama įkalbėjo. Nuo to laiko ir nebepiešiu. Na, nebent, kai kalbu telefonu apipiešiu kokį žurnalą – kam nors šukuoseną pakeičiu, ūsus pripiešiu ar Boy George  (ryškų moterišką makiažą mėgstantis dainininkas, neslepiantis savo homoseksualumo) paverčiu. (Juokiasi.) 

O tas darbas animacijos studijoje, kurį tu prisimeni, buvo labai linksmas, bet labai nekūrybiškas. Turėjau daryti tik tai, ką man sako,  o ir dirbti reikėjo su jau kažkieno nupieštais vaizdais. Bet užtat susipažinau su Sauliumi Drunga (Kanų apdovanojimą už „Anarchija Žirmūnuose“ scenarijų pelnęs režisierius, buvęs įvairių indie scenos grupių muzikantas – aut. past. ), su kuriuo dirbdami klausydavomės daug muzikos. O svarbiausia, kad jis mane supažindino su „The Smiths“ kūryba, kuri man padarė didelę įtaką.

– Įtaka buvo tokia didelė, kad išgirdusi per radiją „The Smiths“ (tuomet aš pati buvau menkai susipažinusi su šios grupės muzika) dainą pagalvojau, kad su „Lemon‘s Joy“  (čia ne klaida, iš pradžių grupė taip vadinosi – aut. past.) įrašėte naują dainą, tik man apie tai nepranešėte.  Bet grįžkime prie „etatinių“ darbų. Esi pasakojęs, kad dirbai Rusų dramos teatre... 

– Rusų dramos teatre dirbau dailininko padėjėju. Tuomet man buvo 15 ar 16 metų. Kiek padirbęs tame pačiame teatre perėjau prie man mielesnio užsiėmimo – tapau garso operatoriumi. Šis darbas irgi nebuvo labai kūrybiškas – tereikėjo sekti aktorių dialogus ir kartkartėmis paleisti muzikos įrašus. Neretai nieko nesakęs režisieriui paleisdavau ir savo sukurtos muzikos. Kartais dėl jos pagirdavo, kartais velnių gaudavau.

Pasirodo, įmanoma gyventi be tų rožinių akinių, kai į gyvenimą žiūri pro vyno ar kito alkoholinio gėrimo butelio stiklą.

– Tuo metu jau muzikavai su pirma savo grupe „Etaž 3“ (liet. „Aukštas 3“), kuri grojo rusiško roko įkvėptą muziką.

– Taip, su ja ir repetuodavome tame pačiame teatre, kur dirbau, – turėjau tokį operatoriaus kambarėlį. Maždaug tuo pat metu, beje, susipažinau su biplanais (grupės „Biplan“ nariais – aut. past.), kurie dar ir nebuvo biplanai. Bet jau muzikavo, ir mes su jais labai smagiai laiką leisdavome kartu. Kaip tada susidraugavome, taip iki šiol draugaujame.

– Rusiškas rokas, britiškas rokas, o paskui elektroninė popmuzika.  Kažkada netgi labai pykau, kad taip kardinaliai pasikeitė „Lemon Joy“ stilius, nes man labiau patinka gitaros muzika, bet niekada nedrįsau paklausti, kodėl taip nutiko? 

– Stilius pasikeitė, kai mes išmokome groti klavišiniais, studijoje atsirado pirmasis kompiuteris, o vėliau ir „groove box“.  Mes pradėjome kurti elektroninę popmuziką, kuri man labiausiai patinka nuo pat vaikystės – mėgau ir mėgstu „Depeche Mode“, „Pet Shop Boys“, „Erasure“ ir kt. Deja, ilgą laiką to negalėjome daryti, nes temokėjome brazdinti gitaromis. (Šypsosi.) Reikia pripažinti, kad įtakos apsisprendimui toliau groti būtent tokį stilių turėjo ir buvęs „Foje“ narys Arnoldas Lukošius, kuris mums padėjo  įrašyti dainą „Balta meilė“, pridėdamas elegantiškų sintezatoriaus garsų. Be to, man atrodo, kad dainuojant elektroninės popmuzikos dainas mano balsas skamba geriausiai. Aišku, kai kurių stilių net ir nesu bandęs – pavyzdžiui, bliuzroko ar sunkiojo metalo. (Juokiasi.)

– Kada supratai, kad muzikoje nori ir gali nuveikti daugiau nei groti rūsyje rusišką roką?

– Ko gero, tai buvo mano pirmas matytas „Foje“ koncertas sporto rūmuose. Tada mes dar nebuvome pažįstami su Andriumi Mamontovu. Išsikėliau tikslą su juo susipažinti ir daug ko iš jo išmokti.

– Turbūt laikas grįžti į dabartį – juk yra apie ką kalbėti, nes ką tik išleidote „Willkommen“. Tiesą sakant, net man, senai  bičiulei, žinia apie naują albumą buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus – maniau, kad prireiks dar bent dvejų metų, kol tu jį sukrapštysi. Nepaisant to, kad jau praėjo pusšeštų metų nuo paskutiniojo albumo „Stebuklas“ išleidimo...

– Tikrai dar turbūt dvejus metus būčiau krapštęsis, jei ne Vaidas Stackevičius iš „M.P.3“, kuris ėmė klausinėti, ar neturiu naujų dainų. Vieną dieną aš ryžausi parodyti jam tas dainas ir išgirdau: „Taigi jau yra albumas.“ 

– Albumas vadinasi kaip ir viena iš jo dainų – „Willkommen“. Jau ir ano albumo single „Kažkada“ skambėjo vokiečių kalba. Iš kur ta meilė jai, jeigu net vokiškai nemoki?

– Jaučiu didelius sentimentus vokiečių elektroninei muzikai – pradedant nuo visiems gerai žinomos grupės „Kraftwerk“.

– Skirtingai nei „Stebuklas“, šis albumas yra gana vientisas, čia nėra tokių išsiskiriančių dainų kaip „Kažkada“, kuri tapo bene didžiausiu jūsų pastarojo meto hitu.

– Iš tiesų šis albumas labai vientisas. O daugiau neturiu ko pridurti: kaip ir visuomet – daug šaltos elektronikos ir mano išgyvenimų. Kalbant apie „Kažkada“... Tai daina, kuri patinka net ir vaikams. Bet tokių dainų naujame albume nėra. Na, aš nesu iš tų, kurie pasiima gitarą į rankas su mintimi „va, dabar hitą sukursiu“. Kaip jau išeina, taip.

– Esi prisipažinęs, kad „Kažkada“ norėjai atiduoti dainuoti kitiems... 

– Man atrodė, kad „Kažkada“ man visai netinka, juolab kad ir tekstas iš pradžių buvo šiek tiek kitoks. Kadangi neatsirado norinčiųjų priedainį dainuoti falcetu, teko tai daryti pačiam. (Šypsosi.)

– Žinau, kad tavo stalčiuje paprastai guli ne viena daina. Kiek dabar jų esi prikaupęs?

– Mažiausiai dar vienam albumui. (Šypsosi.)

–  Tu niekada neleidai savo albumų prodiusuoti kitiems, nors  tavo mėgstama „Depeche Mode“ prodiuserius keičia kaip kojines, kone prieš kiekvieną albumą. Ar įmanoma bent įsivaizduoti, kad tu leisi kam nors prikišti nagus prie savo kūrybos?

– Įmanoma. Leisčiau savo albumą prodiusuoti žmogui, kurio kūryba man asmeniškai labai imponuoja ir kuris tikrai gerai nusimano šioje srityje. Pavyzdžiui,  Leonui Somovui.

– Kai gerai pagalvoji, kam tuos albumus iš viso leisti – juk koncertuose vis tiek geriausiai priima senus gerus kūrinius.

– Yra tokių, kurie ir tegroja senus hitus, pavyzdžiui, „Nazareth“. Iš tiesų dauguma naujų dainų koncertuose skamba tik todėl, kad mes to norime. O senas grojame žmonėms, tikrai ne sau. (Šypsosi.)

– Ar būsiu teisi teigdama, kad naujasis albumas neatspindi dabartinio tavo gyvenimo, kuriame kur kas daugiau šviesių spalvų nei anksčiau?

– Iš dalies, taip. Juk jos atspindi pastarųjų penkerių metų nuotaikas. Iš tiesų per juos buvo visko – ir visiškos nevilties, ir džiaugsmo. Visa tai ir užfiksuota „Willkommen“.

– Kad jau prakalbome apie nuotaikas... Lygiai prieš metus Lietuvą apskriejo žinia, kad atsidūrei ligoninėje: tuo pat metu ilgai slėpta, tačiau, mums, tavo draugams, gerai žinoma problema išlindo į viešumą. Neklausiu, kaip tu jauteisi tuomet – pati mačiau, o kitiems to žinoti nebūtina. Bet juk neneigsi, kad visa tai išėjo į naudą, nes netrukus po to visiškai atsisakei alkoholio.

– Sakydamas, kad aš galiu bet kada sustoti, save apgaudinėjau pastaruosius keletą metų. Bet po tų įvykių pribrendau sau pripažinti, kad vis dėlto negaliu, todėl užtenka meluoti sau, ir reikia tiesiog pabaigti draugystę su alkoholiu.

– Kas pasikeitė atsisakius alkoholio?

– Pasakysiu banaliai, kaip sako visi: kai negalvoji apie tai, kaip apsisvaiginti, atsiranda gerokai daugiau laiko darbui, sportui, kitiems maloniems dalykams. O jeigu rimčiau... Tiesiog atsirado noras gyventi, neliko juodų minčių. Man patinka lankytis koncertuose, spektakliuose, parodose, kino teatruose – dabar viskas labai įdomu. Pasirodo, įmanoma gyventi be tų rožinių akinių, kai į gyvenimą žiūri pro vyno ar kito alkoholinio gėrimo butelio stiklą. Iš pradžių tikrai nebuvo lengva – vis aplankydavo mintys nueiti ir nusipirkti alkoholio – gal tuomet ir mūza kokia aplankys. Bet nepalūžau ir tuo labai džiaugiuosi.

– Mūsų bendras bičiulis A. Mamontovas yra sakęs, kad nėra parašęs nė vienos dainos būdamas apsvaigęs. O tu?

– Aš irgi nerašiau dainų būdamas apsvaigęs. Tačiau į sceną lipau daug kartų būdamas neblaivus. Visų žmonių, kuriuos kažkada įžeidžiau ar pavedžiau, po tų įvykių aš asmeniškai (ir labai nuoširdžiai) atsiprašiau. Labai viliuosi, kad tie dalykai daugiau  niekada nebepasikartos.

– Ko gero, ir draugų ratas pasikeitė – jame neliko tų, kurie mėgdavo su tavimi kartu taureles kilnoti.

– Matyt, jie ir nebuvo mano draugai, tik sugėrovai. Tikri draugai liko ir liks visada šalia, kad ir kas su tavimi nutiktų.

– Skirtingai nei kitos pramogų verslo garsenybės, kurios po TŲ įvykių ir tavo problemą viešai aptarė, tu pats bent jau socialiniuose tinkluose neatrodai labai pilietiškas – nieko neauklėji, nesigiri savo gerais darbais. Kaip tu pats supranti pilietiškumą ir patriotiškumą? Ar bent rinkimuose balsavai?

– Taip, balsavau, nes tai man svarbu. O patriotiškumą ir pilietiškumą visi ir suvokiame, ir parodome skirtingai. Labai patiko kažkieno pasakyta mintis, kad į šiukšliadėžę įmesta svetima nuorūka yra didesnė patriotizmo apraiška nei ant automobilio veidrodėlio prikabinta trispalvė.

Be to, aš nuo paauglystės esu didelis Lietuvos patriotas, kad kaip tai keistai skambėtų. Dar besimokydamas mokykloje visus sąsiuvinius buvau apipiešęs trispalvėmis – ir ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos. Mokykla, kurioje mokiausi, tais laikais buvo tokia tarybinė! Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jos nebaigiau ir nuėjau mokytis į vakarinę. Žinoma, anuomet turbūt prie tų jausmų dar prisidėjo ir paaugliškas maištas – norėjosi eiti ne pasroviui, o prieš srovę. Ir šviesaus atminimo Viktoras Cojus su savo tekstais nemažą įtaką padarė.

Na ir kas, kad esu rusų kilmės, bet gimiau Lietuvoje ir ją labai myliu. Nacionalizmo apraiškų iš lietuvių pusės esu sulaukęs tik paauglystėje, bet dėl to iš dalies ir pats kaltas buvau, labai prastai kalbėjau lietuviškai. O dabar tarp mano draugų netgi daugiau lietuvių nei rusų. Iš tiesų tautybė nėra svarbi, kur kas svarbiau yra aplinka, kurioje užaugi, ir kokiomis vertybėmis vadovaujiesi.

Po interviu Igoris sidabriniu žymikliu skuba raityti dedikaciją ant salotinio „Lemon Joy“ kompaktinės plokštelės „Willkommen“ knygelės lapo. „Pačiai mylimiausiai ir artimiausiai žurnalistei“, – perskaitau ir jau beveik pasipiktinu. „Pridėjau žodį „žurnalistė“ tik tam, kad neskambėtų taip intymiai. Juk tu puikiai žinai, kas mes esame vienas kitam“, – šypsosi jis.

Būtent su šiuo kūriniu grupė praėjusį savaitgalį užlipo į M.A.M.A. sceną Kaune „Žalgirio“ arenoje ir pasirodymo metu elegantiškai jį sujungė su savo hitu „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“.

„Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas tą vakarą į sceną lipo ir dar kartą — atsiimti M.A.M.A. apdovanojimo už ankstesnį grupės singlą „Be atšvaitų“, kurį AGATA pripažino klausomiausia portalo „Pakartot.lt“ metų daina.

Praėjusį penktadienį visose skaitmeninėse muzikos parduotuvėse ir grotuvuose pasirodė „Willkommen EP“, kuriame skamba dainos „Willkommen“ radijo versija kartu su „Sweet Euphony“, RdSd ir Karolio remiksais. Dainos „Willkommen“ remiksų konkursą surengė „Power Hit Radio“, o nugalėtoju tapo „Sweet Euphony“, kurio remiksas ir grojamas šios radijo stoties eteryje. Dar du grupei labiausiai patikę remiksai pateko į praėjusį penktadienį oficialiai išleistą EP.

„Kai pamačiau, kad yra galimybė remiksuoti legendinės Lietuvos grupės „Lemon Joy“ dainą, ir dar naują, titulinį albumo kūrinį, negalėjau atsispirti pagundai“, — sakė „Sweet Euphony“ pasivadinęs Artūras Marcinkevičius. „Kūrinio tempas ir vokalas tinkami klubiniam skambesiui, bet nujaučiau, jog dauguma dalyvių eis būtent ta linkme, todėl nusprendžiau paeksperimentuoti. Mėgstu gilesnį, svajingesnį ir tuo pačiu melodingą skambesį, būtent tokį remiksą įsivaizdavau ir bandžiau perteikti. Labai džiaugiuosi, kad mano darbas patiko ir Igoriui Kofui, ir „Power Hit Radio“ komandai, ir klausytojams. Man, kaip kūrėjui, tai labai didelis komplimentas.“

Vasario 15 dieną koncertu Vilniuje „Compensoje“ „Lemon Joy“ pradės savo turą „Willkommen“, kuriame atliks mylimiausias naujas dainas ir didžiausius hitus. Jau išpirkti visi bilietai į koncertus vasario 25 dieną Klaipėdoje ir kovo 3 dieną Kaune. Grupė paskelbė papildomą koncertą Kaune „Renginių oazėje“, kuris įvyks kovo 2 dieną. Kovo 10 dieną „Lemon Joy“ pasirodys Šiauliuose „Saulėje“, kur bilietų taip pat artimiausiu metu turėtų nebelikti.

O kaip jums patinka dainos „Willkommen“ remiksai?

Šiandien grupė skelbia naujojo albumo viršelį ir albume skambėsiančių kūrinių sąrašą.

„Willkommen“ yra po penkerių metų pertraukos išleidžiamas septintasis studijinis „Lemon Joy“ albumas. Jį sudarys 11 kūrinių: „Be atšvaitų“, „Mūsų nepakeis“, „Su pirma saulės šviesa“, „Tiks ir tau“, „Willkommen“, „Tik iškart, tik stipriau“, „Kelintą laukt tavęs“, „Ylang Ylang“, „Šok“, „Kita diena“, „Pabėgimas“.

Naujojo albumo fotosesija vieną rugsėjo popietę buvo surengta apleistuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Pasak grupę fotografavusio Algio Kriščiūno, šie rūmai buvo pasirinkti kaip vieta, kur gimė lietuviška populiarioji muzika, taip pat ir grupė „Lemon Joy“.

„Ši vieta ir man, ir grupei labai jautri, artima, miela, o fotosesijos dieną, nors jau buvo ruduo, švietė puiki saulė. Buvo toks jausmas, kad dar šį vakarą čia vyks koncertas“, — įspūdžiais dalinosi Algis Kriščiūnas. „Laikas visiškai sugrįžo atgal. Buvome vieni dideliame pastate, tarsi apleistame mieste, kuris ištuštėjo be aiškios priežasties ir dėl to viskas jame priklausė tik mums.“

Grupė jautėsi atsipalaidavusi, tarsi sugrįžusi į tuos pradžios metus, pilnus lūkesčių, tikėjimo, kad ateityje laukia daug gero ir šis jausmas fotosesijoje buvo labai svarbus. Algį Kriščiūną nustebino rūmų interjero dekoras. „Nors esu ten buvęs daugybę kartų, tik per šią fotosesiją atkreipiau dėmesį į originalų medinį papuošimą vestibiulyje, kuris įspūdingas“, — žavėjosi fotografas.

Algio Kriščiūno teigimu, grupės lyderis Igoris Kofas pageidavo, kad nuotraukos būtų nespalvotos, grūdėtos, tarsi iš laikmečio, kai dar nebuvo skaitmeninės fotografijos ir dominavo juostinė fotografija. „Igorio idėja ten labiausiai ir tiko“, — pripažino fotografas.

Tuo tarpu dizainerės Astos Kaušpėdaitės, sukūrusios albumo dizainą, teigimu, iš pirmo žvilgsnio lengvas ir švarus dizaino sprendimas pareikalavo ilgo kūrybos proceso ir diskusijų.

„Igorio dėmesys detalėms ir simpatija minimalizmui vedė prie bet kokių nereikalingų detalių eliminavimo. Todėl buvo atsisakyta visų perdėtai išraiškingų elementų, spalvinių derinių. Nurinkome net taškelius nuo raidžių „i“. Galiausiai viršelyje liko tik didelė raidė „W“. Albumo dizaine panaudotos tik kelios spalvos. Niūrios švininės pilkos spalvos fone neoninė žalia turėtų švytėti dar ryškiau“, — sakė dizainerė.

Artimiausiu metu „Lemon Joy“ ketina paskelbti savo naujausio radijo singlo „Be atšvaitų“ vaizdo klipą. Naująjį albumą „Willkommen“ kartu su didžiausiais karjeros hitais grupė pristatys didžiausiame savo soliniame koncerte vasario 15 dieną Vilniaus koncertų salėje „Compensa“.

Vasario 15 dieną Vilniuje koncertų salėje „Compensa“ grupė atliks populiariausius hitus ir pristatys naujausio albumo dainas.

Daug naujojo albumo „Willkommen“ kūrinių jau yra spėję išpopuliarėti, dažnai skamba radijo stotyse — „Ylang Ylang“, „Tik iškart, tik stipriau“, „Su pirma saulės šviesa“ ir, žinoma, prieš kelias savaites išleistas naujausias radijo singlas „Be atšvaitų“. Iš viso naujame albume bus 11 dainų.

„Be atšvaitų arba be stabdžių. Ar verta laukti, kol užsidegs žalia šviesa... Visos šios frazės yra apie netikėtą ir nelauktą laimės ir polėkio jausmą, apie atsiradusius sparnus, euforiją, pavojaus niekinimą“, – taip naują dainą apibūdino „Lemon Joy“ vokalistas Igoris Kofas. Naujausią  albumą „Willkommen“, kaip ir 2006 metų „1210“, „Lemon Joy“ išleidžia kartu su kompanija M.P.3.

Vasario mėnesio koncertui „Lemon Joy“ ruošia specialią beveik dviejų valandų trukmės programą. Grupės pasirodymai visuomet kupini jausmo ir įtaigos, o išvakarėse švenčiama Valentino diena bus puiki priežastis aplankyti šį koncertą ir kartu pasinerti į „Lemon Joy“ muzikos pasaulį.

Bilietais į šį koncertą šiandien pradėjo prekiauti „Bilietų pasaulis“. Koncerte skambės dainos, apimančios visą grupės kūrybos laikotarpį. „Lemon Joy“ diskografijoje — septyni studijiniai albumai: „Glostyk“ (1996 m.), „Super“ (1998 m.), „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“ (1999 m.), „REstart“ (2001 m.), „1210“ (2006 m.), „Stebuklas“ (2011 m.) ir „Willkommen“ (2016 m.). Taip pat 2004 metais buvo išleistas geriausių dainų rinkinys „Electropop“.