„Šiomis dienomis buvo sunkumų prisiskambinti „Sodrai“, iš tiesų buvo apgultis, kadangi tie pranešimai buvo išsiųsti 115 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų, tai sukėlė susidomėjimą, papildomų klausimų“, – LRT radijui penktadienį sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Anot jos, šią savaitę „Sodra“ siuntė pranešimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie veiklą vykdė karantino metu, tai yra, prieš 3-4 metus.

„Tuo metu savarankiškai dirbantiems gyventojams buvo taikoma tokia lengvata – jie neprivalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų kiekvieną mėnesį, bet vis tiek buvo draudžiami sveikatos draudimu. Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo, tiesiog laikinai galėjo nemokėti dėl sunkios situacijos, karantino, darbų sustabdymo“, – kalbėjo M. Kozič.

Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo.

Šias įmokas, pasak jos, reikėjo sumokėti per dvejus metus pasibaigus ekstremaliai situacijai. Šis terminas sueina balandžio 30-ąją. Savarankiškai dirbantiems gyventojams „Sodra“ išsiuntė laiškus su nurodyta suma už karantino laikotarpį, informuojant, kiek PSD įmokų liko nemokėta.

M. Kozič teigimu, kai kurie žmonės pamiršo, kad buvo išsiėmę verslo liudijimą trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, porai savaičių ir nežino, iš kur atsirado prievolė mokėti PSD įmoką.

„Sodros“ skambučių centras, pasak M. Kozič, gali priimti 4-5 tūkst. skambučių, bet jų sulaukiama gerokai daugiau. Jos teigimu, norintiems pasikonsultuoti su „Sodra“, geriau skambinti į dienos pabaigą, tuomet skambučių eilės būna sumažėjusios. Mažiau skambučių tikimasi kitą savaitę.

Su užklausa galima kreiptis ir elektroniniu laišku arba prisijungus per savo „Sodros“ paskyrą.

„Kad pranešimai būtų klaidingi, neteisinga suma, netikslingi duomenys, tokios informacijos neturima. Kiek patikrinama, visuomet pasirodo, kad pateikta informacija buvo teisinga“, – sakė atstovė.

Gyventojai, sulaukę laiško su permoka, ją gali susigrąžinti arba palikti krepšelyje ir ji bus panaudojama ateities įmokoms.

Jei baigę bendrojo lavinimo mokyklas pradės studijuoti, o vieną ar kitą studijų kursą baigę toliau tęs nuolatines (dienines) studijas ar vyks į ES šalis pagal mainų programas, jie iki studijų pabaigos ir toliau bus draudžiami valstybės lėšomis. Jiems patiems mokėti PSD įmokų nereikės – tai už juos padarys valstybė.

Duomenis apie nuolatinių (dieninių) studijų studentus ligonių kasos gauna iš Studentų registro. Jaunuoliai PSD yra drausti, kol turi studento statusą. Nutraukusiems studijas prievolė mokėti PSD atsiranda jau kitą mėnesį po studijų nutraukimo mėnesio pabaigos. Kitaip tariant, sveikatos draudimo įmokas valstybė moka tik už studijų laikotarpį. Mokslo nutraukimo mėnuo yra paskutinis mėnuo, kai studentas yra apdraustas valstybės lėšomis kaip studijuojantis.

Neakivaizdžiai studijuojančių valstybė nedraudžia.

Sveikatos draudimas iki vasaros pabaigos negalioja studentams, kurie studijas baigė ir diplomus įgijo žiemos laikotarpiu arba dėl kokių nors priežasčių mokslus nutraukė. Jiems PSD nustoja galioti studijų baigimo mėnesio paskutinę dieną.

Pilnamečiai, kurie ketina mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas arba rinktis ištęstines ar neakivaizdines aukštųjų mokyklų studijas, nebus draudžiami valstybės lėšomis. Tokiems jaunuoliams nepavykus įsidarbinti, reikėtų pradėti savarankiškai mokėti PSD įmokas arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Valstybės lėšomis draudžiami gyventojai, kurie aktyviai ieško darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir įgyja bedarbio statusą.

Kitokia situacija, jei jaunuoliai nusprendė studijuoti ES šalių ar Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas. Tokie studentai nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą ir jiems nėra prievolės deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimo. Tačiau šie jaunuoliai ligonių kasoms turi pateikti patvirtintos formos prašymą ir mokymo įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad studijuojama ES.

Neakivaizdžiai studijuojančių valstybė nedraudžia.

„Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99 proc. pajamas deklaravusių savarankiškai dirbančių žmonių. Automatizuojame daugelį paslaugų, kad gyventojai jas gautų greitai ir patogiai, tačiau vertiname ir asmeninį bendravimą su klientais – tai leidžia ne tik greitai suteikti patikimą informaciją, bet ir išgirsti gyventojams rūpimus klausimus“ – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Jerzy Miskis.

Visi gyventojai vykdantys savarankišką veiklą yra draudžiami pensijų draudimu ir jų senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantys gyventojai yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, tad už ligos laikotarpį, taip pat būdami nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose atitinkamai gali gauti motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos taip pat mokamos nuo pajamų ir užtikrina savarankiškai dirbantiems gyventojams galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Užpildžius pajamų mokesčio deklaraciją VMI, yra pateikiamos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumos. Vis dėlto jas reikia patikslinti – mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas visus metus, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas.

Kiek tiksliai įmokų sumokėti, gali patarti „Sodros“ darbuotojas. Paskambinę arba išsiuntę elektroninį laišką specialistai pateiks mokėtinas sumas. Sulaukus „Sodros“ skambučio, nebūtina sumokėti įmokas kuo greičiau – šiais metais tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo laikotarpiu padaugėja ir sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių. „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įsipareigojimus „Sodrai“ – mokėtinų socialinio draudimo įmokų dydį gali sužinoti ir prisijungę prie asmeninės draudėjo paskyros www.sodra.lt/draudėjai. Ten jie ras ir daugiau svarbios informacijos.

Jeigu sumokėti įmokas kyla finansinių sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Svarbu žinoti, kad atidėjus įmokų mokėjimą atitinkamai neįgyjamas motinystės, ligos socialinio draudimo stažas, kol įmokos nesumokėtos. Tai gali turėti įtakos sprendimams skirti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas.

„Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė. Ji reikalauja išskirtinio dėmesio, išsamios analizės ir adekvačios reakcijos ne tik Lietuvos banko pusėje (...) Tai reikalauja tam tikrų sprendimų iš įvairių institucijų“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.   

Anot jo, kintamos palūkanų normos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.

„Išskirtinis pelnas, kurį dabar paskelbė didieji žaidėjai (...), gimė ir iš natūralios veiklos – išaugo paskolų portfelis, padidinti įkainiai ir, be jokios abejonės, tai turėjo įtakos pelningumui. Bet reikšminga šito pelno augimo priežastis buvo ne išskirtinės bankų pastangos pagerinti paslaugų prieinamumą ar kokybę, bet labiau išskirtiniai veiksniai, kaip Rusijos karas (Ukrainoje – BNS), infliacija ir palūkanų normų didinimas“, – teigė G. Šimkus. 

Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai.

„Dėl mūsų sistemos ypatumų – mes turime aukštą likvidumą, kintamas palūkanų normas – tai labai greitai atsispindi bankų pajamose. Deja, indėlių pusėje mes tokio adekvataus pokyčio nematome“, – pridūrė jis.

G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.

„Manau, kad Lietuvoje realiai paimti fiksuotą palūkanų normą galimybių yra nedaug arba tai bus tikrai brangus instrumentas“, – teigė G. Šimkus.

„Fiksuotų ir kintamų palūkanų normų klausimas Lietuvoje nėra naujas. Juo buvo dirbama ir prieš berods penketą metų. (...) Deja, tie lūkesčiai neišsipildė ir viena to priežasčių būtent buvo žemos palūkanų normos“, – teigė LB vadovas.

Pasak jo, LB atlikta šios situacijos analizė, vertinimas bei siūlomos priemonės pirmadienį bus aptarta su finansų ministre Gintare Skaiste.

„Iš esmės situaciją mes išanalizavome, ją pristatysiu ir aptarsiu su finansų ministre pirmadienį“, – pridūrė jis.

Finansų ministrė G. Skaistė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.

LB valdybos pirmininkas neigiamai įvertino kai kurių komercinių bankų planus didinti paslaugų kainas ir teigė iš jų besitikintis daugiau solidarumo. 

„Manau, kad atsižvelgiant į šitą situaciją, formuojant kainodarą, būtent šitos išskirtinės aplinkybės ir laikotarpio ypatumas suteikia pagrindo tikėtis solidarumo. Valstybės pagalba, parama fiskalinėmis priemonėmis, kurios išsaugojo darbo vietas, išsaugojo verslus, lygiai taip pat stipriai padeda ir bankams“, – teigė G. Šimkus.

„Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai. (...) Manau, kad būtent čia ir turėtų pasireikšti solidarumas“, – pridūrė jis. 

– Gruodžio mėnesį atlikote tyrimą. Ką jis atskleidė apie Nekilnojamojo turto (NT) rinką?

– Taip, gruodį „Luminor“ banko užsakymu buvo atliktas tyrimas. Jo tikslas – išsiaiškinti ir suprasti klientų poreikius, kad bankas pasiruoštų. Tyrimas parodė, kad kas penktą gyventoją Lietuvoje EURIBOR didėjimas šiek tiek paveikė.

– Kokio amžiaus grupes tai paveikė labiausiai?

– Kaip rodo tyrimas, EURIBOR didėjimas paveikė apie 20 proc. gyventojų iki 36 metų amžiaus. 5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo. 4 proc. respondentų teigė, kad jiems išaugo nuomos kaina. Ir didžioji dalis, apie 12 proc. pastebėjo, kad išaugo jų būsto paskolos įmokos.

– Kaip šioje situacijoje elgiasi vyresni žmonės? Ar tiesa, kad juos tai paveikė mažiausiai, nes vyresni turi santaupų, labiau pasiruošę įvairioms rizikoms?

– Tiesa. Ši apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų grupėje nuo 45 metų amžiaus, EURIBOR padarė mažesnę įtaką. Tai siejama su tuo, kad jie būsto paskolas paėmę gerokai anksčiau. EURIBORAS istoriškai yra buvęs didesnis nei 5 proc. Tiesiog septynerius metus jis buvo žemiau nulio arba apie nulį procento. Ir tie vyresnio amžiaus gyventojai, kurie žinojo, kad EURIBOR gali didėti, į tai nereagavo labai jautriai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paskaičiuokime – vidutiniškai žmogus ima 100 tūkst. eurų paskolą. Dabar, kai EURIBOR taip pakilo, kiek vidutiniškai per mėnesį tenka susimokėti žmogui papildomai?

– Anksčiau žmonės ėmė ir mažesnes paskolas. Bet jei imtume tą naujausią skaičių – 100  tūkst. eurų, tai įmoka gali išaugti nuo 100 iki 200 su trupučiu eurų. Tai priklauso ir nuo paskolos termino, ir nuo mokėjimo būdo, ir nuo palūkanų...

– Dabar yra galimybė rinktis EURIBOR 3, 6 ir 12 mėnesių. Kokį terminą gyventojai renkasi dažniausiai ir kaip neapsirikti, kad vėliau netektų smarkiai nukentėti?

5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo.

 

 

– Populiariausias yra 6 mėnesių EURIBOR. Jį renkasi apie 80 proc. klientų. Kuo trumpesnio termino EURIBOR, tuo ji mažesnis. Tačiau jis dažniau keičiasi. Tie žmonės, kurie mėgsta stabilumą, nori žinoti aiškią įmoką, renkasi ilgesnio termino EURIBOR, t. y. 12 mėnesių. Arba – nekintančias palūkanas iki penkerių metų. O tie gyventojai, kurie mėgsta rizikuoti, nebijo iššūkių, nemano, kad EURIBOR kilimas labai stipriai paveiks jų biudžetą, renkasi trumpesnį laikotarpį.

– Galima paskolą grąžinti anksčiau. Ar tuo dažnai naudojasi klientai, ypač išaugus EURIBOR?

– Iš tikrųjų yra tokių klientų. Vis dėlto, jeigu turite santaupų, nereikia skubėti į banką grąžinti visos paskolos. Tiesiog patartina įsivertinti šeimos biudžetą, ar neplanuoja stambių pirkinių, ar neteks paskui skolintis papildomai. Bet jei nesate numatę didesnių investicijų, finansinė padėtis leidžia, yra tokia galimybė paskolą grąžinti anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių. Ir klientai tokia galimybe pasinaudoja.

– Pastaruoju metu EURIBOR kyla kaip ant mielių. Kas toliau, ko galima tikėtis?

– Toks EURIBOR padidėjimas buvo visiems šokas. Daugelis prognozavo, kad jis gali padidėti, bet kad taip stipriai ir per tokį trumpą laiką, daugelis nesitikėjo. Nors, beje, ir tokių prognozių buvo.  Kalbant apie ateitį, lygiai taip pat sunku patikėti, kad EURIBOR staiga ims kristi. Tikėtina, kad jis artimiausioje ateityje išsilaikys panašiame lygyje. Klientai turėtų būti pasiruošę išaugusioms įmokoms. Tačiau tokių didelių ir staigių pokyčių, kokie užklupo 2022 metais, būti neturėtų.  

Būsto paskolų ekspertė analizuoja, kaip per penkiolika metų keitėsi palūkanos. Panašus į dabartinį EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma) buvo tik 2009 metų pradžioje.

„Šiuo metu 6 mėnesių EURIBOR yra 2,7 proc., praktiškai – 2,8 proc.“, – teigė būsto paskolų ekspertė Laura Šeškienė.

Tai reiškia, kad svarstantys apie būsto paskolą, su dabartiniu EURIBOR ir bankų marža turėtų nusiteikti jau 5 proc. palūkanoms.

„Tai tikrai nėra pats pigiausias palūkanų metas. Tie geri laikai, kurie buvo prieš kelerius metus, bent kol kas yra pasibaigę“, – situaciją komentavo L. Šeškienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors būsto paskolos brangsta visoje Europos Sąjungoje (ES), aiškėja, kad lietuviai iš visų moka didžiausias palūkanas. Lapkričio mėnesį buvome vieninteliai, perkopę 4 proc. ribą ir mokėjome  vienu procentu daugiau už euro zonos vidurkį. 

„Lietuvos gyventojai sumokėjo 73 tūkst. eurų palūkanų. O jei imtume kitos kokios nors euro zonos gyventojus, tai jie yra sumokėję apie 50 tūkst. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad 23 tūkst. eurų palūkanų lietuviai sumoka daugiau už 1000 tūkst. eurų paskolą per trisdešimt metų“, – savo skaičiavimus dėstė ekspertė.

Lietuvos Bankų asociacijos (LBA) teigimu, skolinimasis Lietuvoje atrodo brangiausias, nes mūsų rinkoje dominuoja kintamosios palūkanos. O kitose šalyse jos – fiksuotos.

Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto rinka.

„Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. būsto paskolų yra išduota su kintamomis palūkanų normomis. Tai yra, kuomet žmonės susiejo savo palūkanų normas su EURIBOR 6 mėnesių, o kartais ir 3 mėnesių. Dėl to EURIBOR pakilimas iškart pasimato“, – aiškino LBA vadovė Eivilė Čipkutė.

Ekonomistai turi savo paaiškinimų, kodėl lietuviškos palūkanos didžiausios.

„Pagrindinė priežastis ir problema yra konkurencijos trūkumas bankų sektoriuje“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto (NT) rinka. Be to, bankai jau kurį laiką priversti kaupti didesnį rezervą netikėtoms rizikoms.

„Praėjusiais metais buvo įdiegtas papildomas rezervas, kuris reguliuoja bankų kreditavimo sistemą. Buvo imtasi tam tikrų ribojimo priemonių, kad taip stipriai nekaistų NT rinka“, – sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto peržengta 4 proc. riba – ne pabaiga. Už būsto paskolas lietuviams teks atriekti dar daugiau pinigų.

„Čia tikrai nėra pabaiga, kadangi Europos centrinis bankas, labai tikėtina, iki vasaros pabaigos kels bazines palūkanas. Paskui jų nemažins“, – prognozavo A. Izgorodinas.

Anot bankininkų, didelės palūkanos šią akimirką apsunkina žmonių gyvenimą, bet ateityje tai leis sumažinti būsto kainas. Tačiau kam našta per sunki, gali kreiptis į paskolų davėjus ir persiderėti dėl geresnių sąlygų.

„Tas laikas visada yra tinkamas derėtis. Sakyti, kad kažkam dabar geriausias laikas, būtų naivu“, – teigė  I. Genytė-Pikčienė.

Ar bankai ryžtasi mažinti maržas neatsako.

„Mes asociacijoje kainos klausimų nediskutuojame. Individualiai nustatome“, – trumpai pakomentavo E. Čipkutė.

Dėl kylančių palūkanų vėluojančių paskolų skaičius išaugo tik procentu. Tačiau Lietuvos bankas (LB) pastebi kitą tendenciją.

„Matome, kad  būsto paskolos išduodamos šiek tiek rizikingesnės. Tai yra išduodamos su mažiau atsakingais skolinimosi standartais, su ilgesne paskolos trukme“, – kalbėjo LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Europos centrinis bankas dar kartą kelti bazines palūkanų normas žada vasarį.

Brangsta elektra ir dujos

Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Dujos buitiniams vartotojams brangsta beveik 2,5 karto, tačiau su 99 centų valstybės kompensacija jų tarifai bus mažesni: maistui gaminti – 1,4 euro už kubą – 37,3 proc. daugiau nei iki sausio, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) – 0,92 euro, arba 19,5 proc. daugiau, o daugiau jų deginantiems – 0,88 euro – 17,3 proc. daugiau.

„Igničio“ teigimu, gyventojams, kurie dujas naudoja maisto ruošimui, mėnesio sąskaita vidutiniškai išaugs apie 1,58 euro, o namų šildymui – apie 14 eurų.

Minimali mėnesio alga

Minimali mėnesio didėja 15 proc. – nuo 730 iki 840 eurų „ant popieriaus“, arba nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų, ją padidinus jų  pajamos padidės vidutiniškai 66,55 euro „į rankas“.

Privalomasis sveikatos draudimas

Dėl didesnės MMA 15,1 proc. – nuo 50,95 iki 58,63 euro – auga įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį.

Neapmokestinamasis pajamų dydis

NPD didėja 85 eurais iki 625 eurų, jeigu žmogaus darbinės pajamos neviršys prognozuojamo 2023 metų šalies vidutinio darbo užmokesčio – 1926 eurų.

Žmonių, uždirbančių minimalią algą, pajamos dėl NPD augimo padidės 17 eurų, o kartu su didesne MMA jie gaus 83,55 euro daugiau, uždirbančių, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų – 21,92 euro,  1,2 tūkst. eurų – 18,72 euro, 1,5 tūkst. eurų – 13,92 euro, 1,8 tūkst. eurų – 6,05 euro, 1,9 tūkst. eurų – 1 euru daugiau.

Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kils iki 935-1005 eurų (dabar – 810-870 eurų). 

Tarnautojų algos

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, auga penkiais eurais – iki 186 eurų, todėl jų algos didės nuo 23,5 iki 161,2 euro (iki mokesčių), priklausomai nuo pareigybės ir algos koeficiento. 

Pensijos

Pensijos bendrąją ir individualiąją dalis indeksuojant 9-15 proc., vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą didėja 65 eurais iki 575 eurų. o be būtinojo stažo – 60 eurų iki 542 eurų. Senatvės pensijas gauna apie 610 tūkst. gyventojų.  

Pensijų kaupimas fonduose

Pensijų kaupimo įmoka didėja nuo 2,7 iki 3 proc. darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybės mokama papildoma įmoka – nuo 1,2 iki 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (2023 metais – 1590,3 euro).

Nuo 2023 metų indeksavus išmokų ribas, pensijų fondai išmokės vienkartinę išmoką, jei žmogus bus sukaupęs iki 5 403 eurų (vietoje 5 tūkst. 2022-aisiais), jeigu 5 403-10 807 eurų (vietoje 5-10 tūkst. eurų) – periodines išmokas, o jeigu daugiau – bus galima įsigyti pensijų anuitetą. Sukauptą pensijos dalį, viršijančią 64 841 eurus (vietoje 60 tūkst. eurų) bus galima gauti vienkartine išmoka. 

Vienišo asmens išmoka  

Vienišo asmens išmoka, mokamą vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 35,21 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.

Vaiko pinigai ir išmoka gimus vaikui

Vaiko pinigai didėja daugiau negu penkiais eurais – iki 85,75 euro. Daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms jie didėja daugiau nei aštuoniais eurais – iki 136,22 euro. Vienkartinė išmoka gimus vaikui auga 33 eurais – iki 539 eurų. 

Nedarbo išmoka  

Nedarbo išmokos pastovioji dalis auga daugiau nei 25 eurais ir sieks 195,47 euro, o kintamoji – priklausys nuo buvusio darbo užmokesčio. Išmoka ir toliau bus mokama devynis mėnesius: iš pradžių didesnė, vėliau mažės.

Vaiko globos išmoka

Vaikams iki 6 metų mokama globos išmoka didės maždaug 36 eurais iki 254,8 euro, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 42 eurais iki 294 eurų, o nuo 12 iki 18 metų ir neįgaliesiems – daugiau negu 45 eurais iki 318,5 euro.

Šildymo kompensacija

Gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (471 euro) vienam gyvenančiam asmeniui.  

Be to, 9 proc. PVM centralizuotam šildymui gyventojams kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

Įvairios socialinės išmokos  

Bazinė socialinė išmoka auga trimis eurais ir sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 11 eurų iki 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 9 eurais iki 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 10 eurų iki 157 eurų, minimalių vartojimo poreikių dydis sieks 354 eurus. 

PVM tarifai

9 proc. PVM taikomas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų paslaugoms (iki metų pabaigos), sporto renginiams ir  klubams bei atlikėjams (iki liepos), neterminuotai jis bus taikomas elektroninėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, meno ir kultūros įstaigoms ir jų renginiams bei apgyvendinimo paslaugoms, o 5 proc. – specialiems medicinos maisto produktams. 

Vandens, atliekų tvarkymo, alkoholio, rūkalų tarifai, žemės mokestis

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 0,57-1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau: „Vilniaus vandenų“ klientams tarifas didės iki 2,02 euro (su PVM). „Klaipėdos vandens“ ir „Kauno vandenų“ tarifai keisis nuo vasario. Klaipėdiečiams vanduo brangs iki 2,69 euro, o kauniečiams iki 2,52 euro (su PVM).

Sąvartynų mokestis didėja nuo 15 iki 50 eurų, todėl gyventojams brangs atliekų tvarkymas. 

Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo 0,5 litro brangs devyniais centais, stipresnių – 11 centų, alaus – trimis centais, degtinės – 34 centais, 20-ties cigarečių pakelio – 18 centų, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 10 centų, o kaitinamojo tabako produktų – 35 centais. 

Įsigalioja naujos žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės ir dėl to didės žemės mokestis.

Išmokos natūra deklaravimas

2023 metais pirmą kartą turės būti deklaruojamos išmokos natūra už naudojamą ne savo automobilį. Taip siekiama pažaboti įmonių darbuotojų ir akcininkų piktnaudžiavimą naudojantis įmonės lengvaisiais automobiliais.

Penkios dienos – savišvietai 

Darbdaviai privalės suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba nemokamas dienas mokslui, savišvietai.

Mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“

Mažos vertės prekių ar paslaugų viešųjų pirkimų „lubos“ didėja 20 proc. – nuo 58 tūkst. iki 70 tūkst. eurų, o darbų – nuo 145 tūkst. iki 174 tūkst. eurų. Žodžiu sudaryti sutartis bus galima, kai pirkimų vertė sieks iki 15 tūkst. eurų (vietoje 10 tūkst. eurų).

Loterijos

Nepilnamečiai nuo sausio nebegalės įsigyti jokių loterijų bilietų. 

– Gali taip nutikti, kad žmonėms sumažės atlyginimai?

– Na, taip įvyks dėl to, kad didesnė suma bus pervedama į pensijų fondus. Kita vertus, tai gera žinia, nes žmogus sukaups didesnę sumą, kurią išėjęs į pensiją galės panaudoti. Tas tarifo augimas buvo numatytas įstatymo. Ir tie žmonės, kurie apsispręsdavo kaupti antroje pakopoje, jie galėjo rinktis palaipsniui augantį tarifą arba iš karto maksimalų. Jeigu rinkosi palaipsniui augantį, tai nuo 2019 m. buvo – 1,8 proc. nuo žmogaus pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Dažniausiai – nuo darbo pajamų. Ir pamažu kiekvienais metais tas procentas augo, kol kitais metais pasieks 3 proc. nuo atlyginimo.

Buvo galima rinktis ir iš karto tą maksimalų 3 proc. tarifą. Kadangi kaupimą antroje pakopoje skatina, remia valstybė, tai prie tų sumų, kurias žmogus skiria nuo savo atlyginimo ir perveda į pensijų fondus, taip pat tam tikrą dalį perveda valstybė. Jeigu žmogus kaupia tuo palaipsniui augančiu tarifu, jis šiais metais skirdavo 2,7 proc. nuo savo atlyginimo ir valstybė skirdavo 1,2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje. O jeigu tas tarifas buvo maksimalus, tai valstybė skirdavo 1,5 proc. nuo VDU. Tai dabar nuo kitų metų viskas susilygina. Visi kaups tuo maksimaliuoju 3 proc. plius 1,5 proc. nuo VDU tarifu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškinkite, kad gyventojai žinotų, kiek ta suma gali pasikeisti. Pavyzdžiui, kiek vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui reikės sumokėti įmokų nuo savo darbo pajamų ir kokią sumą skirs valstybė?

– Ta dalis, kurią perveda žmogus, priklauso nuo jo pajamų. Bet žiūrint bendrai, jei žmogaus atlyginimas ant popieriaus 1500 Eur, t. y. apie 960 Eur į rankas, tai šiais metais jis nuo savo pajamų pervesdavo 40 Eur ir 17 Eur paskatos būdavo pervedama valstybės. O nuo kitų metų šiuo atveju žmogaus įmoka bus 45 Eur, plius valstybės – 24 Eur.

– Trejus metus žmonės buvo įtraukiami į antrąją pensijų pakopą. Turbūt reikėtų jiems priminti, kad laukia pokyčių. Nuo sausio 1 d. turėtų atsidaryti „Sodros“ puslapį ir pasidomėti, ar nėra kažkur įtraukti. Arba jei nori būti įtraukti, vertėtų žinoti apie šią naujieną. Kas keisis?

Taip įvyks dėl to, kad didesnė suma bus pervedama į pensijų fondus. Žmogus sukaups didesnę sumą, kurią išėjęs į pensiją galės panaudoti.

–  Gal ne pačiomis pirmomis sausio dienomis, šiek tiek vėliau vertėtų atsidaryti mūsų puslapį, nes užtrunka laiko, kol suformuojami įtraukiamų į pensijų kaupimą sąrašai. Vyksta taip, kad kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimą yra įtraukiami tie žmonės, kurie iki tol niekada nedalyvavo pensijų kaupime, kuriems mažiau nei 40 metų, ir kurie tą dieną yra draudžiami, t. y. arba dirba pagal darbo sutartį, arba vykdo savarankišką veiklą. Tokiems žmonėms siunčiamas pranešimas apie tai, kad jie yra automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą, bet turi pusmetį apsispręsti, ar jiems tai aktualu, ar jie nori kaupti, ar ne. Taigi prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros, jeigu nenori kaupti, gali tiesiog paspausti mygtuką ir atsisakyti kaupimo. Jeigu per visą pusmetį nieko nepadarys, tai bus automatiškai įtraukti ir nuo liepos 1 d. pradės kaupti pensijų fonduose atsitiktiniu būdu parinktose pensijų kaupimo bendrovėse.

Arba gali savarankiškai pasirinkti jiems labiau priimtiną pensijų kaupimo bendrovę. Tokiu atveju turi pateikti prašymą, kad nori kaupti būtent toje bendrovėje. Na, tai aktualu prisiminti tiems žmonėms, kurie jau vieną kartą atsisakė būti įtraukti į pensijų kaupimą. Tarkim, jie gavo 2020 m. pranešimą apie tokį įtraukimą į pensijų kaupimą, bet atsisakė, tai pagal įstatymą kas trejus metus jam pakartotinai siunčiamas toks pranešimas. Galbūt pasikeitė gyvenimo aplinkybės, galbūt žmogus apsisprendė kaupti, tai vėlgi jis automatiškai yra įtraukiamas, ir vėl gali atsisakyti.

– Tai žmogus, gavęs tokį pranešimą, praktiškai turėtų apsispręsti iki birželio. O, tarkim, jeigu kažkas norėtų pradėti kaupti anksčiau, nelaukdamas tų trejų metų?

– Žmogus tai gali padaryti bet kuriuo metu. Tiesiog pateikti prašymą pasirinktai pensijų kaupimo bendrovei. Su „Sodra“ nėra jokių privalomų administravimo reikalų. Jis bet kokiu momentu gali tapti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviu.

PSD įmokų tarifas šiuo metu siekia 6,98 procento.

„Manau, kad tas klausimas iškyla kiekvienam mąstančiam žmogui. Reikia žiūrėti į faktus, visi norime didesnės pyrago dalies. 6,98 proc. įmokos – daugelyje kaimyninių valstybių ir Europos Sąjungos yra apie 13 procentų“, – apie PSD įmokas LRT radijui antradienį sakė A. Dulkys.

Anot jo, šis klausimas „labai natūralus“, norint pacientams pasiūlyti inovatyviausių vaistų bei paslaugų, siekiant gydyti retas ligas, daugiau lėšų skirti tyrimams bei kitoms sritims.

„Natūralu, kad tą pyragą galima didinti visiems kartu prisidedant“, – teigė A. Dulkys.

Jo teigimu, šio klausimo Vyriausybės darbotvarkėje nėra. Prioritetas šiuo metu yra sutvarkyti esamą sistemą.

Natūralu, kad tą pyragą galima didinti visiems kartu prisidedant.

„Mūsų darbotvarkėse šiuo metu jo nėra. Mano nuomone, mes turime sistemą aplopyti, sutvarkyti, suefektyvinti, sutvarkyti įstaigų tinklą, sutvarkyti sveikatos vadybą. Daug kur kaip kiauras kibiras. (...) Vien padidinant paslaugų kainas, kurios būtų paskaičiuotos pagal neefektyvią įstaigų veiklą, būtų toks pat blogis. Šito dabar daryti negalima“, – kalbėjo ministras.

Anot A. Dulkio, šiuo metu šalyje veikia „didelis kompensavimo mechanizmas“. Vaistus vartoja daugiau kaip milijonas žmonių, visuomenė yra senėjanti.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas (PSDF) kitais metais turėtų siekti beveik 3,050 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad fondo biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo įmokos – beveik 2 mlrd. 800 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – per 204 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – beveik 10 mln. eurų.

Draudimo įmonės šiemet uždirbo 18,6 mln. eurų pelno (atskaičius mokesčius) – dukart mažiau nei pernai. Septynios įmonės dirbo pelningai, dvi – nuostolingai. Gyvybės draudimo įmonės uždirbo 13,5 mln. eurų, ne gyvybės draudimo įmonės – 5,1 mln. eurų pelno.

„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo dabar susiduria draudimo rinka – infliacija. Dėl jos brangsta susijusios paslaugos, pavyzdžiui, automobilių remontas. Tai atsiliepia įmokoms. Draudimo įmonių trijų ketvirčių rezultatai buvo geresni nei pirmąjį pusmetį, tačiau jie gerokai mažesni nei pernai“, – pranešime teigia LB bankų ir draudimo įmonių priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Ne gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas šiemet padidėjo beveik 24 proc. iki 659 mln. eurų. Išmokos augo 28 proc. ir siekė 373 mln. eurų.

Privalomojo transporto priemonių draudimo įmokos šiemet padidėjo 21 proc. iki 211 mln. eurų, o tai tai lėmė didesnis sudarytų sutarčių skaičius, taip pat išaugusi vidutinė įmoka. Išmokos padidėjo 14 proc. iki 118 mln. eurų.

Lietuvos banko teigimu, itin sparčiai augo medicininių išlaidų draudimo įmokos (beveik 50 proc.) ir išmokos (60 proc.). Tai siejama su panaikintais turizmo suvaržymais ir išaugusia kelionių draudimo paklausa bei sveikatos draudimu, kurį darbdaviai siūlo darbuotojams kaip pridėtinę vertę.

Gyvybės draudimo rinkos įmokos augo 8,5 proc. iki 247 mln. eurų, išmokos – 29 proc., iki 128 mln. eurų.

Investicinio gyvybės draudimo apimtis padidėjo 11,4 proc. iki 170 mln. eurų, išmokų nutraukus sutartis suma padidėjo 48,4 proc. iki 65,6 mln. eurų. Iš esmės tai lėmė vienkartinis veiksnys pirmąjį ketvirtį – jis siejamas su neapibrėžtumu dėl karo prieš Ukrainą.

Rugsėjo pabaigoje šalies rinkoje draudimo paslaugas teikė 20 draudikų: 9 Lietuvoje registruotos įmonės ir 11 – kitose ES šalių filialų, taip pat 101 draudimo brokerių įmonė.