„Manau, kad reikėtų visus pakeitimus matyti kitų pakeitimų kontekste, kurie galėtų ir turėtų būti – gyventojų pajamų mokesčio, aplinkosauginių mokesčių, ir būtų gerai, kad skirtingi mokesčiai nebūtų kaitaliojami pakeliui be bendresnio matymo“, – portalo „15min“ laidoje „Išbandymas valdžia“ sakė I. Šimonytė.

„Bet prezidentas turi tam tikras konstitucines ir statutines teises, jo teikiamas projektas vis tiek bus įtrauktas į darbotvarkę, kai tik bus įregistruotas, ir bus pateiktas Seime. Seimas turės įgyvendinti įprastas procedūras ir pasiūlymą svarstyti, nepaisant to, kad Vyriausybė savo pasiūlymų dar nebus pateikusi“, – pridūrė premjerė.

Paklausta, kokios mokesčių lengvatos biudžetui kainuoja daugiausia, I. Šimonytė atsakė, kad tai yra neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), tačiau šios nuostatos atsisakyti nesvarstoma.

„Daugiausia kainuoja turbūt NPD, tačiau nėra jokios kalbos apie tai, kad šios nuostatos galėtų būti atsisakyta. Tai yra plati lengvata ir tokio masto požiūriu viena iš pačių didžiausių, bet tai, kad dėl lengvatos netenkamos biudžeto pajamos yra ženklios, nereiškia, kad lengvatos būtinai reikia atsisakyti. Jei taip atsitiktų, tuomet galbūt socialinės paramos išlaidos padidėtų tiek pat ar gal net daugiau“, – sakė premjerė.

Penktadienį G. Nausėda sakė, kad jo teikiama pelno mokesčio lengvata yra „savalaikė ir adaptuota dabartinei situacijai.“

„Man sako, kad tokiu būdu bus suteikiamos privilegijos didelėms, stambioms įmonėms, kurios daugiausia pelno mokesčio ir sumoka. Netiesa. Statistika rodo, kad 60 proc. pelno mokesčio įplaukų suneša smulkusis ir vidutinis verslas. Be to, pelno mokesčio lengvata skatins ne apskritai tas įmones, kurios daugiausia sumoka, o tas, kurios elgsis taip, kaip yra numatyta šituo įstatymu. Aš manau, kad tai yra savalaikis, tiksliai adaptuotas dabartine situacijai sprendimas, kurio nėra tikslo atidėlioti“, – anksčiau sakė G. Nausėda.

Praėjusį antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad mokestinių lengvatų pasiūlymai bus planuojami po išsamių diskusijų, todėl galimi įstatymų pakeitimų projektai nukeliami vėlesniam laikui, ne artėjančiai pavasario Seimo sesijai.

Kaip praneša VMI, jeigu įmonė prašymo nepateiks iki vasario 28 dienos, bus laikoma, kad tokios sutarties įmonei nereikia, o nuo kovo 1 dienos jai galiotų įprasta mokesčių mokėjimo ir MPS sudarymo tvarka (su palūkanomis), turima nepriemoka taptų skola.

„Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 d. išsiuntėme beveik 10 tūkst. įmonių, turinčių mokestinę nepriemoką, tačiau 5,9 tūkst. įmonių, turinčių 135,1 mln. eurų nepriemoką, iki šiol į mokesčių administratorių nesikreipė“, – teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Ji pažymi, kad dėl MPS be palūkanų sudarymo turėtų kreiptis ir tos 540 įmonių, kurių prašymai jas įtraukti į naująjį nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą šiuo metu yra vertinami. Kreiptis dėl MPS verta nelaukiant atsakymo, nes, jei įmonės prašymas įtraukti į sąrašą patenkintas nebus, ji po vasario 28 dienos jau nebegalės sudaryti MPS be palūkanų.

Kaip teigia „Luminor“, palyginti su 2019 metų pabaigos prognozėmis, verslininkai dėl koronaviruso pandemijos patyrė daugiau sunkumų, nei galėjo tikėtis. Trečdaliui įmonių pavyko išlaikyti 2019 metų lygį, o apie dešimtadalį SVĮ apyvartą sugebėjo padidinti.

Banko teigimu, koronaviruso pandemijos išvakarėse, 2019 metų pabaigoje, mažėsiančias pardavimų pajamas ateinančiais metais prognozavo 28 proc. Latvijos, 20 proc. Lietuvos ir 18 proc. Estijos įmonių. Išlaikyti tą patį lygį tikėjosi beveik pusė SVĮ – 42 proc. Lietuvos, 41 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos įmonių.

„Tačiau 2020 – 2021 metų sandūroje atlikta „Luminor“ apklausa rodo, kad net pusė apklaustų smulkių ir vidutinių įmonių (52 proc. Latvijoje, 50 proc. Lietuvoje, 49 proc. Estijoje) pernai patyrė apyvartos smukimą. Trečdalis įmonių vadovų 2020 metų rezultatus vertintų neigiamai, palyginti su 2019 metais“, – teigia bankas.

Išlaikyti tą patį apyvartos lygį pavyko 31 proc. Lietuvos, 31 proc. Estijos ir 28 proc. Latvijos SVĮ. Tuo metu apyvartą padidinti pavyko 13 proc. Lietuvos, 14 proc. Estijos ir 13 proc. Latvijos įmonių.

„Rezultatai rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas dėl koronaviruso patyrė daugiau sunkumų, nei galėjo tikėtis, tačiau optimizmo neprarado. 41 proc. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių šiais metais vis tiek ketina plėsti veiklą – didinti pardavimų apimtis, kurti naujus produktus ir paslaugas. Lietuvos verslininkai yra atkaklūs, greitai reaguoja į besikeičiančią situaciją“, – sako „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas. 

Nurodoma, kad šiemet didžiausią nerimą įmonėms kelia pandemijos neapibrėžtumas ir galimi padariniai. Apklausos duomenys rodo, kad beveik kas penktai įmonei prireiks daugiau nei vienerių metų pilnai atsitiesti po pandemijos sukeltų padarinių. Vidutiniškai kas trečiai įmonei prireiks mažiausiai 6–12 mėnesių, penktadaliui – nuo 3 iki 6 mėnesių. Trečdalis įmonių į ikipandeminius veiklos rezultatus tikisi sugrįžti per 1–3 mėnesius.

Kaip pranešė Finansų ministerija, vasario 15–16 dienomis vyksiančiose Euro grupės (EG) ir Ecofin vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė, pagrindinis dėmesys bus skiriamas ekonomikos gaivinimo ir įmonių mokumo klausimams.

„Turime dėti pastangas išsaugant darbo vietas, o šiuo atžvilgiu labai svarbu nenutraukti pagalbos priemonių įmonėms per anksti. Gerėjant ekonominei situacijai, turėtume svarstyti laipsnišką perėjimą prie tikslinių priemonių. Lietuvoje neseniai įgyvendinta nemokumo reforma padidino sistemos efektyvumą ir, tikėtina, bus naudinga ateityje sprendžiant iššūkius, su kuriais galimai susidurs dalis šalies įmonių“, – pranešime sako G. Skaistė.

Turime dėti pastangas išsaugant darbo vietas, o šiuo atžvilgiu labai svarbu nenutraukti pagalbos priemonių įmonėms per anksti.

Taip pat EG posėdyje bus pristatytas sausio 20 dieną Europos Komisijos (EK) paskelbtas Lietuvos 2021 metų biudžeto vertinimas. EK vertinimas pateikiamas po to, kai naujoji Vyriausybė atnaujino šių metų biudžeto projektą, kuris buvo patvirtintas gruodį.

EK nuomone, Lietuva imasi būtinų fiskalinių priemonių, reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeliamą neigiamą poveikį šalies ekonomikai, žmonėms, sveikatos apsaugos sistemai, o vykdoma anticiklinė fiskalinė politika atitinka praėjusių metų liepos mėnesio Tarybos rekomendacijas Lietuvai.

„Iš esmės pritariame EK vertinimui. Lietuva didelį dėmesį skiria tam, kad biudžete numatytos kovos su COVID-19 priemonės būtų panaudojamos tikslingai ir efektyviai. Nors artimiausiu metu esminiu prioritetu išlieka ūkio atsigavimo skatinimas, ekonomikai grįžus į tvaraus augimo kelią ketiname laipsniškai grįžti prie fiskalinių rezervų atstatymo, užtikrinant viešųjų finansų tvarumą ilgesniuoju laikotarpiu“, – teigia G. Skaistė.

EG posėdyje taip pat bus pristatytos naujausios EK makroekonominės prognozės, finansų ministrai aptars ekonominę situaciją ir perspektyvas euro zonoje bei galimybes stiprinti tarptautinį euro vaidmenį, o naujoji Estijos vyriausybė pristatys savo prioritetus.

„Požiūris, kad reikėtų skatinti įmones didinti darbo užmokestį, šiek tiek kelia klausimų, nes pastaraisiais metais kaip tik matėme itin spartų darbo užmokesčio didėjimą. Net pernai, kai šalis buvo apimta pandeminės krizės, vidutinis atlyginimų kilimas siekė apie 10 proc. viešajame sektoriuje, bet ir privačiame sektoriuje atlyginimų augimo tempai buvo išties nemenki“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Lietuvai reikėtų labiau kreipti dėmesį į tai, kad įmonės nepakankamai investuoja į mašinas, įrengimus. Technologinio atsinaujinimo lygis Lietuvoje yra santykinai mažesnis negu kitose jaunose besivejančiose Europos Sąjungos šalyse ir iš principo tokioje situacijoje daug naudingiau suveiktų nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, kai įmonėje būtų palikti pinigai ir jie nukeliautų į modernizavimo, efektyvinimo bei technologinio atsinaujinimo priemones“, – pridūrė ekonomistė.

Prezidentūrai akcentuojant, kad šis siūlymas popandeminiu laikotarpiu prisidėtų ir prie nedarbo mažėjimo, I. Genytė-Pikčienė sako, kad po pandemijos, išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygio svyravimai natūraliai išsispręs.

„Darbo vietos kuriamos priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos ir situacijos darbo rinkoje tendencijų. Kai ekonomika atsigaus, kai grįšime į normalų ritmą po karantinų ir pandemijos, tai, pakilus darbo jėgos paklausai, natūraliai išsispręs tie nedarbo lygio svyravimai, kurie yra stebimi dabar“, – sakė ekonomistė.

Komentuodama siūlymą numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu, I. Genytė-Pikčienė sakė, kad reikia kompleksinio požiūrio į mokesčių sistemą.

„Matome, kad vėl yra kalbama apie tarifus, naujus tarifo lygius, bet nėra bendro požiūrio, kas bus padaryta, kad, vienas dalykas, būtų suefektyvintos išlaidų eilutės, antras dalykas, reikėtų ir į pačią mokesčių sistemą kompleksinio požiūrio, bendriau pasvarstyti, ar tikrai mums tokia komplikuota, daugiatarifė ir tikrai nepatraukli, nelakoniška mokesčių sistema yra naudinga“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ji akcentavo, kad, Lietuvai stengiantis pritraukti užsienio investuotojų ir išlaikyti vietos verslus palankioje terpėje, reikalinga paprasta ir patogi mokesčių sistema.

Kaip ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, pelno mokesčio lengvata galėtų pasinaudoti įmonės, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu.

„Mes siūlome, kad tos įmonės, kurios padidintų atlyginimus arba priimtų naujų darbuotojų, galėtų šitą prieaugį atskaityti iš sąnaudų ne vieną kartą, kaip yra šiuo metu, bet tris kartus ir tokiu būdu gautų mokestinę nuolaidą. Tai galiotų be išimties visoms įmonėms. Potencialiai visos įmonės, kurios užtikrintų spartų atlyginimo fondo augimą, galėtų pasinaudoti šia paskata”, – sakė S. Krėpšta.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nepritaria šiam siūlymui ir akcentuoja, kad tai lemtų didelius biudžeto pajamų netekimus.

Kaip ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, šį bei dar kelis siūlymus Prezidentūra pateiks prie Finansų ministerijos veikiančiai darbo grupei.

„Pirmiausia, atsižvelgiant į popandeminį periodą ir pandemijos sukeltus ekonominius iššūkius, siūlome naują paskatą įmonėms, kurios sparčiai didina atlyginimus arba samdo naujų darbuotojų. Jos galėtų pasinaudoti pelno mokesčio nuolaida, jeigu atlyginimų fondas didėtų daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu“, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, žvelgiant į ekonominius rodiklius, matoma, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais iš Europos Sąjungos valstybių susitraukė mažiausiai, 1,3 proc., tačiau nedarbo lygis yra tarp šalių, kuriose jis yra vienas aukščiausių.

„Registruotas nedarbas yra daugiau kaip 16 proc., statistinis nedarbas siekia daugiau kaip 9 proc. Tai rodo, kad reikalinga imtis tam tikrų proaktyvių žingsnių, ir vienas pasiūlymas yra būtent toks – nauja paskata sparčiai didinti atlyginimus arba priimti naujus darbuotojus, ir tos įmonės, kurios tai padarytų, gautų tam tikrą pelno mokesčio nuolaidą“, – sakė prezidento patarėjas.

„Mes siūlome, kad tos įmonės, kurios padidintų atlyginimus arba priimtų naujų darbuotojų, galėtų šitą prieaugį atskaityti iš sąnaudų ne vieną kartą, kaip yra šiuo metu, bet tris kartus ir tokiu būdu gautų mokestinę nuolaidą. Tai galiotų be išimties visoms įmonėms. Potencialiai visos įmonės, kurios užtikrintų spartų atlyginimo fondo augimą, galėtų pasinaudoti šia paskata“, – sakė S. Krėpšta.

Antrasis pasiūlymas, pasak S. Krėpštos, susijęs su mokesčių sistemos teisingumo didinimu.

„Yra akivaizdi mokesčių neteisingumo problema Lietuvoje, kai asmenys, dirbdami pagal darbo sutartį, moka didesnius mokesčius negu asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis, tokias kaip dividendai, kapitalo prieaugio pajamos ar aukštos pajamos iš individualios veiklos. Prezidento manymu, pribrendo laikas panaikinti šį mokesčių neteisingumą, ir prezidentas siūlo numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. progresiniu (gyventojų pajamų mokesčio – ELTA) tarifu – tokiu pačiu, koks yra standartinis tarifas pajamoms, gaunamoms iš darbo santykių“, – teigė S. Krėpšta.

Prezidento vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas tik aukštoms pajamoms.

„Mokesčiai absoliučiai nesikeistų niekam, kas uždirba pakankamai mažas pajamų sumas. Mes kalbame tik apie progresinius mokesčius būtent tiems asmenims, kurie uždirba labai dideles, masyvias pajamų sumas, daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus. Tai reiškia – daugiau nei 3 tūkst. kiekvieną mėnesį jau po visų atskaitymų, jeigu kalbėtume apie individualios veiklos formą“, – teigė S. Krėpšta.

Pasak jo, asmenims, kurie šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais arba turi vidutines pajamas, mokestinė našta nedidėtų.

S. Krėpšta taip pat pristatė trečią prezidento siūlymą – atsisakyti galimybės skubiai kartu su biudžetu didinti mokesčius.

„Prezidentas siūlo užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą ir įtvirtinti įstatymuose nuostatą, kuri užkirstų kelią didinti mokesčius greičiau nei per šešis mėnesius. Tai užkirstų kelią tokiems atvejams, kad metų pabaigoje nebūtų teikiami mokesčių didinimo pasiūlymai, kurie įsigaliotų vos po kelių savaičių po priėmimo“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

M. Majauskas: su pelno mokesčių lengvatomis būčiau atsargus

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai siūlant sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms skirti pelno mokesčio lengvatas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako į siūlymus žiūrįs atsargiai.

„Dėl mažo standartinio pelno mokesčio tarifo ir įvairiausių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra apie 6 proc. (reikšmingai mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje). Standartinis tarifas – 15 proc. ir yra penktas mažiausias ES. Be to, Lietuvoje taikomas 5 proc. lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms, kai darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų ir įvairios lengvatos, pavyzdžiui, vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus, kinui, bankams – atidėjinių lengvata ir panašiai“, – sako M. Majauskas.  

Jo teigimu, 2020 metais iš pelno mokesčio valstybė surinko 780 mln. eurų – 45 proc., anot jo, sumokėjo didieji mokesčių mokėtojai.

„Pelno mokestis nėra toks aktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas, taip pat ir jaunoms įmonėms, nes pirmi treji metai paprastai nebūna pelningi, mažiau aktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, pavyzdžiui, „Vinted“, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, bet augimu“, – teigia Seimo BFK vadovas.

Pasak M. Majausko, pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui, bankų.

„Jei analizuotume dešimt didžiausių pelno mokesčio mokėtojų, bankų įmokos sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius ir praėjus vos metams siūlome sumažinti“, – akcentuoja M. Majauskas.

„Idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju. Lietuvos atveju, pavyzdžiui, didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl dar kartelį būčiau atsargus su pelno mokesčio lengvatoms“, – sako M. Majauskas.

Jo teigimu, reikia nepamiršti ir neigiamo fiskalinio efekto valstybės biudžetui. Lengvata, anot M. Majausko, reikštų dešimtis milijonų, o gal ir daugiau netektų biudžeto pajamų.

G. Paluckas: pelno mokesčio lengvata – ne tas kelias

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas problemišku vadina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mažinti apmokestinamą pelną, kai įmonių atlyginimų fondas didėja daugiau nei 8 proc.

Pasak G. Palucko, paprastai darbdaviai atlyginimus didina todėl, kad turi didinti, antraip darbuotojai gali imsis dairytis darbo ten, kur gali uždirbti daugiau.

„Esminis kritikos taškas prezidento siūlymui yra priežasties ir pasekmės klaidinga identifikacija. Varančioji jėga kelti algas – situacija darbo rinkoje. Kodėl už tai, kad daro tai, ką ir taip turi daryti, verslo savininkas bus apdovanotas mažesne apmokestinamo pelno dalimi?“ – klausia G. Paluckas.

Seimo narys sako, kad lieka neaišku, kodėl prezidentas siūlo būtent 8 proc. ribą.

„Ar dėl to, kad šiandien toks vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje? Negera praktika sieti įstatymo pataisas su dabartine ekonomine padėtimi, nes ji keisis. Tai kaip tuomet atrodys tas 8 proc. slenkstis? Be to, trūksta saugiklių. Ar darbo užmokestis vidutiniškai turi padidėti visiems įmonės darbuotojams ar, pavyzdžiui, tik administracijai“, – svarsto G. Paluckas.

„Daugiau atkreipsime dėmesio į įmones (...) Gaunant savalaikę informaciją apie konkrečias įmones, ar tai vieni, ar kartu su kitomis institucijomis atliksime tokių įmonių netikėtus patikrinimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią parą naujų susirgimų COVID-19 nustatyta verpalų ir audinių gamybos įmonėje Biržuose, metalo apdirbimo įmonėje Kretingoje.

Savaitgalį pranešta apie naujus protrūkius statybų įmonėje Klaipėdoje, žuvies perdirbimo įmonėje Tauragės rajone, taip pat siuvimo įmonėje Alytuje.

Atvejų praėjusią savaitę fiksuota ir Klaipėdos laivų remonto įmonėje, Gargždų, Marijampolės statybų įmonėse, baldų gamybos įmonėse Kaune ir Visagine, automobilių remonto įmonėje Panevėžyje, siuvimo įmonėje radviliškio rajone, elektros instaliacijos darbų įmonėje Vilniuje.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje COVID-19 susirgo 187 tūkst. 39 žmonės, 138 tūkst. 207 asmenys pasveiko, 43 tūkst. 506 – tebeserga.

Nuo koronaviruso šalyje iš viso mirė 2955 žmonės.

Jaudinasi mažiau

Ketvirtasis „Baltic Salary Survey“ karantino poveikio įmonėms tyrimas parodė, jog susirūpinimo dėl esamos situacijos lygis Lietuvoje stabilizuojasi, nepaisant gerokai prastesnės pandeminės situacijos nei vasarą. Lyginant su pirmuoju karantinu, žmonių susirūpinimas beveik vienu balu žemesnis ir siekia tik 3,5 balo iš 5.

„Kaip ir praėjusių tyrimų metu, taip ir šiemet šis rodiklis dar žemesnis kaimyninėje Latvijoje – siekia tik 3 balus iš 5. Manėme, jog tą galėjo lemti geresnė situacija šalyje ar didesnis verslo atsparumas, tačiau vis aiškiau pastebime, jog tokiai kaimynų reakcijai daugiausia įtakos vis tik turi mentaliteto skirtumai – latviai į krizines situacijas tiesiog reaguoja ramiau“, – pasakoja Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ konsultantas.

Poveikio išraiška dažniausiai yra sumažėjęs arba padidėjęs projektų, užsakymų ar pardavimų kiekis.

Beveik trečdalio Lietuvos įmonių situacija antrosios pandemijos bangos metu blogėjo, tačiau net 6 kompanijos iš 10 pastebi, kad poveikis dažniausiai buvo minimalus. 57 proc. įmonių situacija išliko stabili, o 15 proc. netgi gerėjo.

„Poveikio išraiška dažniausiai yra sumažėjęs arba padidėjęs projektų, užsakymų ar pardavimų kiekis. Bet kai kurios kompanijos teigia patyrusios sunkumų dėl sutrikimų tiekimo grandinėje, gyvo kontakto su klientais trūkumo, prailgėjusių atsiskaitymo terminių ir kitų priežasčių. Be finansinio nestabilumo, sudėtingiausiais iššūkiais verslui išlieka vidinė komunikacija, naujų darbuotojų įdarbinimas ir priėmimas į komandą nuotoliniu būdu, lyderystės stoka“, – pasakoja P. Blusius.

Apžvelgdamos ateities perspektyvas, daugiausia įmonių (41 proc.) situaciją vertina pesimistiškiausiai – mano, jog stiprų pandemijos poveikį jaus mažiausiai iki 2022 metų.

Atlygio augimas išlieka stabilus

Dar praeitų metų rugsėjo mėnesį publikuotas kasmetinis „Baltic Salary Survey“ atlygio tyrimas pateikė prognozę 2021 metams – spėta, jog stebėsime vidutinį 4,1 proc. atlyginimų augimą. Tiek praeitų metų tyrimai, tiek šių metų faktiniai biudžetų pokyčiai patvirtina teigiamus pokyčius.

„Tokia prognozė pandemijos kontekste galėjo pasirodyti per daug optimistiška – pavyzdžiui, Lietuvos bankas pavasarį 2020-iesiems prognozavo net iki 7 proc. atlyginimų susitraukimą. Vis tik tikrojo bazinio darbo užmokesčio augimas pernai siekė apie 4,4 proc.“, – pasakoja P. Blusius.

7 iš 10 kompanijų atlygius darbuotojams planuoja didinti ir šiemet – vidutinis atlygio pokytis yra 5 proc., o mediana – 4 proc., įtraukiant atsakymus tų organizacijų, kurios biudžetą mažino, didino ar nekeitė.

Daugiausiai atlyginimai auga IT, farmacijos, finansų sektoriuose, mažiausiai – gamybos ir transporto srityse.

„Daugiausiai atlyginimai auga IT, farmacijos, finansų sektoriuose, mažiausiai – gamybos ir transporto srityse. Kaip ir pirmosios pandemijos bangos metu, populiariausiomis atlygių valdymo priemonėmis išlieka atlyginimų įšaldymas ir iškeltų tikslų koregavimas arba jų matavimo atidėjimas“, – sako P. Blusius.

93 proc. organizacijų antrosios bangos metu nemažino etatų, tačiau kelios jų pripažino, jog didelė dalis jų darbuotojų yra prastovose. Kitoms vis tik gali tekti mažinti darbuotojų skaičių, jeigu situacija tęsis iki 2021 metų birželio ar ilgiau.

„Dėl antrosios pandemijos sukeltų priežasčių 6 proc. įmonių jau atleido dalį darbuotojų – tai nemažas procentas. Bet tuo pat metu mažėja savanoriška darbuotojų kaita. Šią tendenciją pastebėjome jau praėjusiais metais – panašu, kad nestabiliais laikais savo pastovią darbo vietą darbuotojai yra linkę vertinti labiau ir rečiau ryžtasi permainoms“, – pasakoja P. Blusius.

Prastėja darbuotojų emocinė būklė

Tamsusis metų laikas kasmet daro įtaką gyventojų nuotaikoms, o psichologai dar pavasarį akcentavo neigiamus ilgesnės izoliacijos poveikius žmonėms. Nors 21 proc. darbdavių aktyviai nestebi personalo emocinės būklės, panaši dalis teigė gyvenanti blogėjančiomis nuotaikomis, ir tik 3 proc. atvirkščiai – gerėjančiomis.

„Negana to, net 77 proc. įmonių jaučia susilpnėjusį komandinį ryšį. Galima spėti, jog komandos narius atitolina gyvo bendravimo trūkumas, tačiau susibūrimus biure gali pakeisti nuotoliniai susitikimai. Vis tik komandose dažnai pastebimas „Zoom fatigue“ reiškinys – taip vadinamas išsekimas nuo pernelyg dažnų ar ilgų vaizdo skambučių. Jo pavadinimas kilo nuo bene populiariausios pokalbių programėlės „Zoom“ vardo“, – pasakoja P. Blusius.

Prastą darbuotojų emocinę būklę skatina ir ilgesnės darbo valandos. Tyrimo duomenimis, ne darbo valandomis dirbama daugiau nei įprastai – tą pastebėjo net 40 proc. įmonių. Dar trečdalis situacijos neseka ir darbo bei laisvalaikio santykio pokyčio pakomentuoti negali – bet tas taip pat rodo išblankusią ribą tarp šių gyvenimo sričių. P. Blusius prideda, jog nepaisant ilgesnio prie ekrano praleidžiamo laiko, dirbama taip pat arba net mažiau efektyviai.

Prasidėjus antrajam karantinui dauguma jau turėjo numatytus krizių valdymo planus, įdiegtus IT sprendimus procesų valdymui ir komunikacijai, iš anksto pasirūpino darbuotojų priemonėmis darbui iš namų.

Pasiruošti padėjo pirmoji banga

Tyrimas atskleidė, jog absoliučiai daugumai (92 proc.) kompanijų pirmosios bangos patirtys padėjo lengviau išgyventi antrąją.

„Prasidėjus antrajam karantinui dauguma jau turėjo numatytus krizių valdymo planus, įdiegtus IT sprendimus procesų valdymui ir komunikacijai, iš anksto pasirūpino darbuotojų priemonėmis darbui iš namų. Skirtingai nei pirmojo karantino metu, dalis įmonių šį kartą jau turėjo galimybes atlikti darbuotojų COVID-19 testus ir taip iš anksto užkirsti kelią viruso plitimui komandose“, – sako P. Blusius.

Pandemija taip pat pastūmėjo skaitmenizacijos procesus – administracijos, personalo valdymo ir įmonės valdybos pozicijos bei susiję procesai buvo skaitmenizuoti didžiausioje dalyje įmonių. Tai buvo atlikta diegiant dokumentų valdymo ir kitas specialias sistemas, automatizuojančias pasikartojančius procesus.

P. Blusius teigia, jog sunkiausiai transformuoti sekėsi gamybos ir transportavimo, taip pat pardavimus verslo klientams, personalo valdymą: „Šios tendencijos priežastys pakankamai paprastos – dalis pozicijų reikalauja darbuotojų būti šalia darbo įrangos, o kitoms labai svarbus gyvas kontaktas, tad šių profesijų atstovams nuotolinis darbas – sunkiai įmanomas.“

Peržiūri papildomas naudas

Beveik pusės kompanijų (49 proc.) personalo valdymo biudžetas šiemet didesnis nei pernai – bendrieji biudžetai vidutiniškai auga 4 proc. ir svyruoja nuo 16 proc. susitraukimo ir 11 proc. augimo.

„Daugiausia didinančių biudžetus buvo IT, statybų ir nekilnojamo turto, finansų srityse, mažinančių – HORECA, mažmenos ir viešajame sektoriuose. Daugiausiai karpomos kelionių, renginių, biuro išlaidos. Be to, daugėja svarstančių apie visišką perėjimą prie darbo iš namų ir dėl to planuojančių atsisakyti biuro nuomos“, – sako P. Blusius.

Pasak eksperto, standartinis papildomų naudų krepšelis nėra optimalus darbui iš namų, tad šioje srityje neišvengta bent minimalių pakeitimų. Mokymus, darbo vietos įrengimą, psichologo pagalbą bei sveikatos draudimus prie papildomų naudų krepšelio prisidėjo arba jų spektrą išplėtė daugiausia įmonių. Tuo tarpu dažniausiai mažinama arba visiškai atsisakoma gerovės (angl. well-being) ir su transportu susijusių naudų.

„Net 58 proc. kompanijų kaip papildomą vertę matytų darbuotojų vakcinavimą, 34 proc. dėl to neturi aiškios nuomonės. Maždaug 1 kompanija iš 10 apie tai iš viso negalvoja“, – pasakoja P. Blusius.

Tyrime, vykdytame nuo sausio 12 iki 19 dienos, dalyvavo 155 Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių ir aukščiausio lygio vadovų iš įvairių verslo sektorių – IT, gamybos, pardavimų, paslaugų, finansų, NT, viešojo sektoriaus ir kitų. Šis „pulse“ tipo tyrimas bus vykdomas periodiškai ir yra atviras visoms Lietuvos įmonėms. „Pulse“ tyrimai yra periodiški rinkos pulso matavimai – tai kokybinės, ne kiekybinės apklausos, leidžiančios lyginti rezultatus ir stebėti pokyčius, atskleisti tendencijas.