„Didžiausią nuosmukį arba poveikį patyrė tos įmonės, kurios gamina automobilių, autobusų, transporto priemonių dalis ir komponentus. Šio sektoriaus įmonės patyrė skaudų smūgį. Mūsų apklausos rodo, kad kai kurių įmonių apyvarta krito net 5 kartus balandžio mėnesį.

Po to tendencija tokia, kad apie birželį įmonės pradėjo gauti daugiau užsakymų., liepos mėnesį didžiosios dalies įmonių, kurios susijusios su transporto priemonių dalių ir komponentų gamyba, jų užsakymai grįžo į panašų laikotarpį, koks buvo 2019 metais“, – Eltai sakė D. Lasionis.

Jo teigimu, Lietuvos bankas yra iš dalies teisus, teigdamas, jog apdirbamosios pramonės sektoriaus atsigavimas yra pakankamai lėtas, tačiau tikisi, kad rugsėjo-spalio duomenys turėtų pagerėti.

Kas liečia kitas inžinerinės pramonės įmones, kurios gamina ne transporto priemonėms dalis, o pramonei, energetikai, įrengimams, jų poveikis COVID-19 buvo mažesnis.

„Kas liečia kitas inžinerinės pramonės įmones, kurios gamina ne transporto priemonėms dalis, o pramonei, energetikai, įrengimams, jų poveikis COVID-19 buvo mažesnis. Čia įmonių užsakymų kritimas buvo 10-20 proc. vidutiniškai. Tendencijos tokios, kad vėl grįžtama į pradinę situaciją, kokia buvo prieš metus“, – teigė asociacijos direktorius.

Vis dėlto, jo nuomone, sektoriui visiškai atsigauti prireiks daugiau laiko.

„Atsigavimas nebus stačia V raide, nes, bet kokiu atveju, mūsų pramonė yra priklausoma nuo eksporto 70-75 proc. Didžioji dalis eksportuojama į ES. Matome, kad Europoje atsigavimas dar tik prasideda ir mūsų įmonės nuo to dar priklauso“, – Eltai teigė D. Lasionis.

„Kol kas darbuotojų skaičius negrįžo ir negrįš artimiausiu metu, apie du tris mėnesius“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ketvirtadienį teigė, kad didžiausias darbuotojų skaičiaus sumažėjimas ir toliau išsilaiko verslo aptarnavimo veikloje ir apdirbamojoje gamyboje.

Jo teigimu, darbuotojų skaičius bendrai Lietuvoje yra sumažėjęs 2 proc.

„Paskutinis didysis pirkimas, kurį darė Sveikatos apsaugos ministerija, buvo birželio pradžioje, ir matome labai konkurencingą dalyvavimą. Yra net įmonių konsorciumas, kuris visas tas devynias, ar kiek jų yra, svarbiausias apaugos priemones siūlo“, –  pirmadienį Seimo Audito komitete teigė viceministras.

E. Čivilio teigimu, lietuviškų gamintojų duomenų bazė yra ir „Versli Lietuva“ ją administruoja.

Anot  E. Čivilio, iki koronaviruso pandemijos šalyje nebuvo ne vieno gamintojo, tiekusio rinkai apsaugos priemones. Daugelis iš veikiančių dabar gamintojų persikvalifikavo, o ne pradėjo veiklą nuo nulio.  

Viceministras taip pat pranešė, kad jau kelios laboratorijos Lietuvoje ketina teikti lietuviškų apsaugos priemonių sertifikavimo paslaugas.

„Iki šio neturėjome tokio sertifikacijos centro“, – priminė viceministras.

Tuo tarpu Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis pranešė, kad visas į Lietuvą iš visų šalių atgabentų apsaugos priemonių kokybę iki šiol galėjo įvertinti Kauno technologijos universiteto laboratorija.

A. Mačiulis parlamentarams priminė, kad Europos Komisijai jau yra išsiųsta paraišką dėl regioninio Europos Sąjungos medicinos priemonių atsargų kaupimo centro steigimo Lietuvoje.

Vilniaus ir Kauno biurų rinka – tarp mažiausiai paliestų karantino

Šiuo metu „Magnum“ jau užbaigti pagrindiniai fasado ir vidaus patalpų įrengimo darbai, atliekami tam tikri baigiamieji darbai. Planuojama, jog dauguma nuomininkų įsikraustys jau liepą. Iš daugiau kaip 18 tūkst. m² nuomos ploto išnuomota 10 tūkst. m², kas sudaro du vidutinius Lietuvos biurų centrus. Iš viso priešais Nemuno salą iškilusiame verslo centre dirbs apie 1700 žmonių. Naujieji nuomininkai pagrindinėmis jų pasirinkimą lėmusiomis priežastimis įvardija išskirtinę „Magnum“ vietą Kauno centre, komplekso kokybę bei čia įdiegtas inovacijas.

„Kauno biurų rinka pastaruosius kelerius metus aktyviai auga ir 2019 m. pasipildė dar 50 tūkst. m² naujų biurų plotu. Vertindami augančią konkurenciją, vystytojai šiek tiek lėtino plėtros tempus ir 2020 m. rinką papildys maždaug 30 tūkst. m², tuo tarpu 2021 m. – jau tik 10 tūkst. m². Nepaisant karantino, „Magnum“ verslo centre derybos su potencialiais nuomininkais nebuvo sustojusios, priešingai – pasirašytos naujos nuomos sutartys. Tai atspindi bendrą su karantinu susijusią situaciją – tiek Kauno, tiek Vilniaus biurų rinka yra tas segmentas, kuris neigiamą COVID-19 poveikį jaučia bene mažiausiai ir yra vienas pirmųjų, pradedančių veikti ikikriziniais tempais“, – sako „Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovė Jurgita Šilaikytė.

Dėl didesnio ploto sutarė dukart, galiausiai nuomosis visą aukštą

Technines konsultacijas dėl saulės energijos projektų teikiančios įmonės „Detra Solar“ ir programinę įrangą kuriančios bendrovės „PVcase“ savininkas Deividas Trainavičius sako, kad „Magnum“ yra miesto širdyje, tad darbuotojai pertraukų metu ar po darbo galės lengvai pasiekti tiek pramogų erdves, tiek valstybines įstaigas. Taip bus taupomas visų laikas ir nereikės gaišti stovint kamščiuose link centro. „Be to, dirbame su didžiausiomis pasaulyje saulės energetikos įmonėmis, kurių atstovai dažnai pas mus apsilanko, todėl norime atitinkamai reprezentuoti tiek savo kompaniją, tiek miestą ir šalį. „Magnum“ lygio verslo centras tam puikiai tinka“, – teigė verslininkas.

Anot D. Trainavičiaus, karantinas nesustabdė verslo plėtros planų, todėl dar nespėjus įsikraustyti, su „Magnum“ atstovais jis dukart sukirto rankomis dėl papildomo nuomos ploto – šios įmonės verslo centre turės atskirą 1300 m² nuomojamo ploto aukštą.

Bendram nuomos plotui augant, aukščiausio kokybės patalpų centre vis dar trūksta

Pastaraisiais metais veiklą Kaune pradėjo dešimtys tarptautinių bendrovių, veiklą sparčiai plėtė ir veržlios lietuviškos įmonės. Nuo 2016 m. nuomojamų biurų plotas mieste išaugo daugiau nei du kartus. Visgi toliau juntamas erdvių A+ klasės biurų kompleksų, pasižyminčių naujausiais inžineriniais sprendimais, stygius pačiame miesto centre.

Pasak Kaune neseniai įkurtos ir „Magnum“ daugiau nei pusę tūkstančio kvadratinių metrų nuomosiančios amerikietiško kapitalo įmonės „Baltic Defense Industries“ atstovų, nors apie prestižinę vietą kalba daugelis nuomotojų, tikrai ne visi gali pasiūlyti A+ klasės patalpas penkios minutės nuo Laisvės alėjos, priešais „Akropolį“ bei Nemuno salą, kurioje ateinančiais metais iškils ne vienas nacionalinės reikšmės objektas.

„Mus tenkino tik aukščiausios kategorijos verslo centras patogioje Kauno vietoje. Dėl mūsų veiklos pobūdžio, be ergonomikos ir erdvės darbuotojams, svarbiausias kriterijus buvo pakankamas patalpų saugumas“, – sako „Baltic Defense Industries“ vadovas Naceras Benzekris.

Anot jo, labai svarbu ir tai, kad „Magnum“ pasižymės plačia kasdienių paslaugų įvairove ir veiks kaip savotiškas miestas mieste. Be „Luminor“ banko, čia veiks grožio salonas, odontologijos klinika, restoranas „Lunch Up“, telekomunikacijų bendrovė, kelionių biuras bei kitos įstaigos.

Vėsinimas be kondicionierių ir prie paros meto prisitaikantis apšvietimas

Viso 30 tūkst. m² bendro ploto šildymas ir vėsinimas komplekse užtikrinimas nenaudojant kondicionierių. Vietoje jų „Magnum“ integruota inžinerinė geoterminę energiją pasitelkianti šildomųjų ir šaldomųjų perdangų sistema TABS. Ji nenaudoja pučiamo oro ir taip nesukelia jokio diskomforto darbuotojams. „Magnum“ taip pat veiks automatinė pastato valdymo sistema, leisianti autonomiškai valdyti biuro kaštus. Energiją taupantis LED apšvietimas, suderintas su išmaniąja šviesos valdymo sistema, pagal paros metą bei biurų užimtumą automatiškai parinks tinkamiausią patalpų apšvietimą. Komplekse veiks elektromobilių įkrovimo stotelės, o skatinant kelionėms į darbą ir iš jo pasirinkti dviratį, įrengta ir 80 vietų dviračių saugojimo aikštelė, jais atmynusiems darbuotojams – dušai ir persirengimo kambariai.

Verslo centrą sudaro du – 8 ir 12 aukštų bokštai. Kadangi į Nemuno pusę daugiau jokių statybų būti negali, aukščiau kaip 2 aukšte patalpas išsirinkę nuomininkai turės unikalią gamtos ar urbanistinę panoramą. Trečiame aukšte įrengta atvira terasa bus bendra ir pertraukėlių metu leis mėgautis Nemuno salos ir toliau esančiais vaizdais.

„Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos. Visų pirma paminėtina prekybos skola“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vitas Vasiliauskas.

Tačiau jis pabrėžė, kad išlieka rizika, jog trūkinėjančios atsiskaitymo grandinės gali įgyti „sniego gniūžtės efektą“. Pasak V. Vasiliausko, dabar rengiama vadinamoji užskaitos tvarka, tačiau ją įgyvendinti nėra paprasta.

„Todėl rizika, kurią mes matome šiame kanale, yra labiausiai susijusi būtent su tos atsiskaitymų grandinės sutrūkinėjimo galimybe. (...) Jeigu jinai pradės riedėti kaip sniego gniūžtė, tada situacija nebus gera. Todėl mes šiuo metu dirbame ties tuo taip vadinamu užskaitos mechanizmu, kuris teoriškai atrodo gerai, praktiškai jį įgyvendinti dar yra daug problemų ir dar reikia ilgą kelią nueiti“, – sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. eurų, arba apie 40 proc. viso įmonių paskolų portfelio.

V. Vasiliauskas rėmėsi Statistikos departamento apklausos rezultatais – pagal juos balandį maždaug 13-18 proc. įmonių savo finansinę padėtį vertino kaip pablogėjusią. Pasak jo, gegužės mėnesį skaičiai iš esmės nesikeitė ir tai galima vertinti kaip situacijos stabilizavimąsi.

„Lyginant su didžiausia mums žinoma krize (...) skirtumai, matome, akivaizdūs. Tai, be abejo, guodžia“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.

Centrinio banko teigimu, greito reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandį padidėjo palyginti nedaug, o gegužės pradžioje nekito. Vis dėlto, krizės padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje.

„Šiek tiek apie perspektyvą kalbant: jeigu laisvinant karantiną vidaus ekonomika, vartojimas, atsigauna, tai daug klaustukų dėl eksporto, dėl „išorės“ ir mūsų prognozė 2020 metams, kad eksportas trauksis maždaug 14 proc.“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Pirmiausia dėmesys turės būti skirtas ekonomikos atstatymui. Matome, kad BVP kritimas šiemet bus didžiulis. Norint, kad tai būtų nuosmukis ir tuoj pat atsistatymas, reikės padėti šalies įmonėms. Mums reikės padėti įmonėms didinti eksporto pajėgumus, kad atsigaudamos įmonės galėtų vykdyti užsakymus. Daugelis šalių narių investuos ir į biudžeto lėšas, padedant šalių ekonomikoms“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Anot jo, dėl lėšų panaudojimo šalys neturės griežto reguliavimo.

„Lėšos šalims nurodo labai aiškią kryptį, kur jos turėtų būti panaudotos – skaitmenizacijai, žaliajam kursui. Tačiau sąlygų labai griežtų jos neturi, tai šalys narės turės laisvės naudojant šias lėšas. Net neabejoju, kad daugelis jų naudos įmonėms pagelbėti ir skatinti, kuo greičiau atstatyti Europos ekonomiką“, – teigė eurokomisaras.

Eurokomisaro teigimu, kai kurios šalys narės pageidautų, kad didesnė paramos dalis būtų išmokama ne subsidijų, o paskolų pagrindu.

„Suma dabar yra 750 mlrd. eurų, tačiau reikia nepamiršti, kad 250 mlrd. eurų iš tos sumos yra paskolos ir tik 500 mln. eurų subsidijos. Šioje vietoje ir tokių šalių narių kaip Prancūzijos ir Vokietijos siūlymas čia įtrauktas. Tačiau aišku, kad EK užduotis buvo suderinti 27 šalių narių lūkesčius ir taip pat Europos Parlamentaro poziciją savo pasiūlyme.

Kol kas anksti pasakyti apie vienokios ar kitokios šalies narės poziciją. (...) Yra keturios šalys narės, kurios skeptiškiau pasisako apie subsidijas ir norėtų, kad būtų daugiau paskolos forma pinigai skiriami valstybės narėms“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Jis taip pat pripažino, kad derybos dėl naujos ES finansinės perspektyvos greičiausiai turės prasidėti iš pradžių.

„Derybos dėl finansinės perspektyvos prasidės beveik nuo švaraus lapo, nes šis planas – papildomi pinigai prie finansinės perspektyvos. Visas ES atsakas ekonomikai sieks 1,8 trilijono eurų. Kalbant apie naująją finansinę perspektyvą, lieka pasiūlymas, pateiktas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio ir nuo jo bus atsispiriama. Tačiau net neabejoju, kad vadovai susirinkę kalbės ir turės kitų pozicijų, nes šis pasiūlymas buvo pateiktas ir diskutuotas vasarį, dar prieš pandemijos išplitimą. Šiuo atveju gali būti pozicijų įvairių“, – Eltai teigė eurokomisaras.

Pagal planą, vien tik Italijai ir Ispanijai, kurios itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos, atitektų daugiau kaip 300 mlrd. eurų.

Praėjusią savaitę Vokietija ir Prancūzija pasiūlė, kad Europos Komisija su ES šalių garantija kapitalo rinkose pasiskolintų 500 mlrd. eurų ir šias lėšas kaip subsidijas paskirstytų krizės ištiktoms šalims ir sektoriams.

Europos Komisijos pirmininkės planus pasveikino ir Ispanija, pavadindama juos „geru pagrindu deryboms“. Pasiūlymuose atsižvelgta į daug Ispanijos reikalavimų, pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, remdamasi vyriausybės šaltiniais.

Vyriausybė Madride yra įsitikinusi, kad ES Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis pradės konsultacijas su ES šalimis narėmis ir „kiek įmanoma greičiau pasieks susitarimą“.

Nuo gegužės 4 dienos popietės verslas gali kreiptis dėl dalinės 50 proc. nuomos mokesčio kompensacijos su sąlyga, kad nekilnojamojo turto valdytojas suteiktų bent 30 proc. nuolaidą. Tokiu atveju nuomininkui tektų padengti 20 proc. nuomos mokesčio.

Kaip anksčiau sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šia parama gali pasinaudoti smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.