„Turime jau beveik pabaigtą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymų paketą, kuri paviešinsime netrukus. Mums labai svarbu, kad įmonės turėtų pakankamai erdvės plėstis ir augti, ir joms mokestinė aplinka būtų kuo palankesnė“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė. 

Pasak jos, pasiūlymų paketas turėtų būti pristatytas šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje.

„Mes nenorime perimti iš Finansų ministerijos jų darbo, fiskalinę politiką formuoja jie. Bet mes žiūrime konkurencingumo aspektu, augimo aspektu, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų, kad tam būtų palankesnės sąlygos, tai dalį pasiūlymų turėsime“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Mums labai svarbu, kad įmonės turėtų pakankamai erdvės plėstis ir augti.

Pasak jos, Finansų ministerijos pasiūlyti mokesčių pakeitimai yra „labai detalūs ir išsamūs“, tačiau A. Armonaitė teigė mananti, kad mažiau turėtų būti apmokestinama darbo jėga, talentai bei darbo vietos.

„Dabar pasiūlymuose matome NT mokestį, žaliuosius mokesčius. Bet ką Lietuvai rekomenduoja tarptautinės organizacijos, kad jeigu jau einama tuo apmokestinimo keliu, tada reikia mažinti ekonomikos augimą veikiančius mokesčius, pavyzdžiui, darbo jėgos apmokestinimą“, – teigė A. Armonaitė.

Ministrė pakartojo skeptiškai žiūrinti į siūlomą nekilnojamo turto (NT) mokestį.

„Dabartinėje aplinkoje, kai žmonėms yra pabrangusios paskolos, mes tarsi dar siūlome iš žmonių paimti pinigų – tas kenkia vidurinei klasei ir šeimos, kurios gyvena būstuose iš paskolų, gali būti papildomai apmokestinamos“, – teigė A. Armonaitė. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sako, kad LEZ teritorijos išplėtimu siekiama pritraukti naujų investuotojų.

„Pirmas žingsnis yra atstatyti plotą teisiškai, bet akivaizdu, kad žemės greitai surasti nepavyks. Bus ilgas procesas (...) o pats LEZ indikuoja, kad yra nusiteikęs pritraukti daugiau investuotojų, bet tam, kad jie ateitų, reikia turėti kur juos fiziškai patalpinti, todėl čia ir yra tas žingsnis į priekį, kad ateityje turėtume daugiau potencialios erdvės pritraukti investuotojus – kad investuotojui atėjus, nereikėtų laukti, o iškart steigtųsi“, – BNS sakė viceministras. 

Ministerijos iniciatyvą dėl LEZ ploto didinimo dar svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.

Šiuo metu Kauno LEZ veikia 53 užsienio bei Lietuvos įmonės, įsikūrusios 179 ha teritorijoje. LEZ valdymo bendrovė naujiems investuotojams gali pasiūlyti įsikurti dar 97 hektaruose.

1054 ha dydžio Kauno LEZ buvo įsteigta 1996 metais priėmus jos veiklą reglamentuojantį įstatymą, tačiau po trejų metų js plotas buvo sumažintas iki 1 tūkst. ha, o 2005 metais – iki 534 ha.

Kauno LEZ teritorija buvo sumažinta atsisakius joje buvusių valstybės miško, pelkės, dujotiekiui bei keliams skirtų ir zonos reikmėms netinkamų plotų, taip pat dėl sudėtingo ir ilgus metus trunkančio privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Kauno LEZ valdytojas yra tarptautinis konsorciumas, kuriam atstovauja Belgijos kompanija „Abcservices“.  

Lietuvoje šiuo metu veikia 1328 įmonės, kurių 100 proc. akcininkai yra Rusijos arba Baltarusijos piliečiai bei įmonės: 658 įmones valdo Rusijos, o 670 – Baltarusijos kapitalas. Prieš metus jų buvo atitinkamai 1368 ir 1068.

„Okredo“ vadovė Gerda Jurkonienė sako, kad karas Ukrainoje smarkiai pakeitė verslo požiūrį į rytinių kaimynių, ypač Rusijos, kapitalo įmones – Lietuvos įmonės aktyviai ieško informacijos apie savo partnerius, tikrina jų verslo sąsajas su diktatorių valdomų šalių kapitalu.

„Turiu pagirti Lietuvos įmones, nes nemaža jų dalis pertvarkė savo vidinius rizikų vertinimo procesus, įtraukė privalomą partnerių patikrą dėl galimų verslo sąsajų su rusišku ar baltarusišku kapitalu ir sėkmingai išvengė reputacinių rizikų“, – pranešime sakė G. Jurkonienė.

Rusijos kapitalo įmonėse per metus darbuotojų sumažėjo du kartus iki 558, jiems mokamas vidutinis 1444 eurų darbo užmokestis, tuo metu baltarusiško kapitalo įmonėse darbuotojų padaugėjo 10 proc. iki 1399, jų atlygis siekia 1497 eurus.

540 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonių yra įdarbinę bent vieną darbuotoją, 32 įmonėse dirba daugiau nei 10 darbuotojų, o didžiausioje – Baltarusijos kapitalo bendrovėje – dirba 129 žmonės.

Dalis anksčiau veikusių Rusijos ir Baltarusijos kapitalo įmonių buvo išregistruotos ar likviduotos, tačiau yra ir tokių, kurios dalį akcijų perleido kitiems asmenims ar įmonėms, todėl duomenys apie jų kapitalo kilmę viešai tapo nebeprieinami. Tokių įmonių, galimai paslėpusių pagrindinę kapitalo kilmę, nuo 2022 metų vidurio yra apie 50.

„Situacija, kuomet įmonių kapitalo kilmės nėra galimybių sužinoti, nėra nauja. Duomenys apie įmonių akcininkus, kai jų yra daugiau negu vienas, saugomi po devyniais užraktais, tad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus verslas neturi galimybių tinkamai įvertinti kylančių rizikų“, – sakė G. Jurkonienė.

443 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonės veikia prekybos bei remonto srityse, 164 teikia transporto ir sandėliavimo paslaugas, 135 užsiima profesine, moksline, technine veikla. 

„Jau prieš keletą metų pamažu ne tik įpratome girdėti, bet ir pradėjome suvokti žodžių „krizė“, „krizinė situacija“ ar „grėsmė“ prasmę ir galimus padarinius tiek politinėje, tiek socialinėje ir ekonominėje plotmėse. Krizinė situacija, sukelta COVID-19 pandemijos ir ją sekusio karo Ukrainoje, skatina organizacijas pergalvoti verslo modelius ir daro įtaką vartotojų požiūriui ir įpročiams“, – sako Ž. Stankevičiūtė.

Anot KTU mokslininkės, pastaruoju laikotarpiu auga susidomėjimas, kaip organizacijos elgiasi krizinėse situacijose, keliančiose grėsmę verslo tęstinumui.

Krizinė situacija, sukelta COVID-19 pandemijos ir ją sekusio karo Ukrainoje, skatina organizacijas pergalvoti verslo modelius.

„Organizacijų veiklos tęstinumas visų pirma sietinas su jų atsparumu. O šis paprastai apibūdinamas kaip gebėjimas didinti savo informuotumą apie aplinkos rizikingumą ir verslo pažeidžiamumą, grėsmių akivaizdoje pertvarkyti verslo strategiją, nuolat proaktyviai prisitaikyti prie pokyčių. Atlikome bandomąjį tyrimą, kurio pagrindinis tikslas – nustatyti, kaip elgiasi pardavimo sektoriaus organizacijos krizės akivaizdoje, kokiems veiksmams teikia prioritetus“, – teigia Ž. Stankevičiūtė.

Aktyvūs veiksmai

Tyrimas buvo vykdomas analizuojant apklausos, kurioje dalyvavo 2022 m. gegužės 26 d. vykusios pardavimo ir pardavimo rinkodaros konferencijos „Pardavimų formulė“ dalyviai – 91 verslo atstovas, duomenis. Klausimų temos buvo susijusios su pasirengimu krizinėms situacijoms, elgesiu joms ištikus ir jų poveikiu konkretiems verslams.

„Tyrimo metu buvo domimasi, kokią vieną ar dvi strategijas organizacijos taiko krizinėje situacijoje. Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad, ištikus netikėtoms krizėms, tikslinga laikytis reaktyvaus požiūrio: nedelsiant sutelkti dėmesį į krizės priežastis ir nepageidaujamų padarinių šalinimą ar bent jau sušvelninimą“, – sako KTU EVF tyrėja.

Tyrimo rezultatai identifikuoja, kad respondentai, dalyvavę didžiausios Baltijos šalyse verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ ir derybinių kompetencijų centro INWIN organizuotoje konferencijoje, turi skirtingus požiūrius į krizių valdymą.

„Dauguma respondentų (63,7 proc.) nurodė, kad savarankiški aktyvūs veiksmai įveikiant iššūkius yra viena iš esminių jų veiklos strategijų. Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (43,9 proc.) rinkos stebėjimą įvardijo kaip vieną iš strategijų, įgyvendinamą esant krizinėms aplinkybėms. Nors dominuoja verslo aktyvus indėlis siekti veiklos tęstinumo, vis dėlto tyrimo rezultatai atskleidžia pasyvumo, laukimo ir tradicijos laikymosi elementus“, – teigia Ž. Stankevičiūtė.

Dalies respondentų nuomone, jų organizacijos laukia didesnio aiškumo (14,3 proc.), kopijuoja kitų rinkos dalyvių veiksmus (3,3 proc.) arba nekeičia savo strategijos – elgiasi taip, kaip iki tol (9,9 proc.). Be to, išryškėjo ir pagrindinių kompanijų vaidmens ir poveikio svarba: bene trečdalis respondentų pažymėjo, kad jų organizacija elgiasi taip, kaip nurodo pagrindinė kompanija.

Lygina kainas

Vertindamos aplinką, organizacijos pastebi nevienareikšmius pokyčius, susijusius su jų pardavimu, krizinėje situacijoje: vieni verslai susiduria su mažėjančiu pardavimu, o kitų verslų pardavimas auga.

„Kaip besiformuojančią tendenciją galima įvardinti tai, kad, įmonių teigimu, vartotojai vis dažniau atlieka rinkos tyrimus ir lygina kainas (38,46 proc.), ieškodami pigesnių prekių, paslaugų (31,87 proc.). Džiugina faktas, kad, beveik ketvirtadalio respondentų teigimu (23,08 proc.), padaugėjo vartotojų, kurie renkasi atsakingą vartojimą. Būtent ši aplinkybė galėtų tapti galimybe verslams perkuriant verslo modelius ir pasiūlant atsakingo vartojimo filosofiją atliepiančias prekes ir paslaugas“, – sako KTU EVF tyrėja.

Vertindami vartotojų elgseną, matyti, kad tik 13,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad vartotojai daugiau perka elektroninėse parduotuvėse nei fizinėse, ir tik 9,9 proc. sutinka, kad vartotojai vis dar yra linkę kaupti prekių atsargas. Verslo atstovai pastebi, kad krizės metu taip pat išauga vartotojų nusiskundimų skaičius.

Veiksmai per krizę

Pasak Ž. Stankevičiūtės, vertinant, kokių konkrečių veiksmų organizacijos ėmėsi krizės kontekste, pastebimos kelios tendencijos: didesnių finansinių srautų ir pelno generavimas, naujų gaminių teikimas rinkai, taupymo sprendimai ir atsakingo verslo sprendimai.

„Kad ir kaip dviprasmiškai skambėtų, vis dėlto ryškiausias verslo atsakas į krizę, susijęs su verslo finansinės gerovės didinimu arba jos išlaikymu, yra prekių ar paslaugų kainų kėlimas (47,3 proc.), siekis padidinti pelną (24,47 proc.) ar jį išlaikyti ikikrizinės situacijos lygio (19,78 proc.). Prie pajamų augimo, tikėtina, prisideda ir tokie organizacijų veiksmai kaip e. prekybos sukūrimas ir išlaidų rinkodarai didinimas, siekiant auginti pardavimą“, – teigia Ž. Stankevičiūtė.

KTU EVF tyrėjos teigimu, krizės akivaizdoje verslai nepamiršta ir socialinės atsakomybės: 19,8 proc. respondentų paminėjo, kad investuojama į aplinkai draugiškus gaminius ar technologijas, lanksčias mokėjimo tiekėjams sąlygas taiko 24,2 proc. respondentų, o 14,3 proc. pažymėjo, kad verslai augo, nes buvo įsteigta naujų darbo vietų.

„Pagal tyrimo rezultatus beveik trečdalis respondentų (29,7 proc.) nurodė, kad jų įmonės pateikė rinkai naujų gaminių. Tačiau, nors būta optimistinių įžvalgų, 16,5 proc. respondentų patvirtino, kad kaip atsaką į krizę sumažino išlaidas organizacijos plėtrai. Be to, fiksuojamas ir organizacijų, kurios nepakeitė savo elgsenos, skaičius: 15,4 proc. respondentų nuomone, jų įmonės elgiasi kaip įprastai iki krizės, nesiima jokių pokyčių“, – sako Ž. Stankevičiūtė.

Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos siūlo, kad griežtesnės bausmės galiotų ne tik už tarptautinių sankcijų, bet ir valstybės nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Vyriausybė įstatymų pakeitimus svarstys trečiadienį, po to jie bus teikiami Seimui.

„Įvertinus sankcijų apėjimo atvejus ir kad griežtesnės poveikio priemonės galėtų sumažinti tokių atvejų skaičių, tikslinga tarptautinių sankcijų įstatyme nustatyti efektyvų baudų skyrimo mechanizmą juridiniams asmenims už šio įstatymo ir tarptautinių sankcijų pažeidimus, užtikrinantį, kad baudos būtų ne tik atgrasančios, tačiau taip pat veiksmingos ir proporcingos padarytam pažeidimui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už pažeidimus.

Tikslinga tarptautinių sankcijų įstatyme nustatyti efektyvų baudų skyrimo mechanizmą juridiniams asmenims už šio įstatymo ir tarptautinių sankcijų pažeidimus.

 

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pažeidimus.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Tarp siūlomų ribojamųjų priemonių yra stabdyti Rusijos ir Baltarusijos prašymų išduoti vizas ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje svarstymą, apriboti jų patekimą į šalį ir kt.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą gabenamas karbamidas, kurio gamintojui „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau trąšoms jos netaikomos, o sankcijų apėjimo schemoje dalyvauja kitos Baltarusijos bei Lietuvos įmonės.

Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausio 13 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta.

Abejonių nekyla, kad praėjusieji metai dėl aukštų energetikos kainų verslui buvo sunkūs.

„Ir dujų, ir elektros didmeninės kainos tuo metu buvo kokius du ar tris kartus, o kartais ir keturis kartus didesnės nei šiuo metu“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Dėl rekordiškai didelių elektros ir dujų kainų nukentėjusioms įmonėms Vyriausybė dar pernai lapkritį metė gelbėjimosi ratą – subsidijas už 30 mln. eurų.

„Verslą pasiekė parama, kuri buvo skirta valstybės biudžeto lėšomis“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų  viceministras Vincas Jurgutis.

Aiškėja, kad iš mokesčių mokėtojų kišenės subsidijas gavo ir labai pelningos įmonės. Viena jų – medicinos ir mokslo įrangą gaminanti „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri pernai išrinkta kaip vertingiausia Lietuvos įmonė, o užpernai – ir pelningiausia, uždirbusia 600 mln. eurų grynojo pelno.    

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Per COVID-19 iš tikrųjų buvo nemažai įmonių, kurios atsisakė subsidijos, nes manė, kad nepatyrė tų finansinių sunkumų. Tai – socialinės atsakomybės klausimas, ar tai yra jai tinkama subsidija“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ iš valstybės gavo 390 tūkst. eurų paramą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, subsidijos dydis priklausė nuo įmonės deklaruoto pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau skiriamus pinigus teko mažinti, nes norinčiųjų buvo labai daug.

„Įmonės pretendavo į 38,5 mln. eurų, todėl subsidijos buvo sumažintos ir gavo apie 78 proc. nuo deklaruoto pelno mokesčio ir GPM“, – informavo VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyr. patarėja Rūta Giedrienė. 

Mokesčių mokėtojai parėmė ir vieną didžiausių plastiko gamintojų „Neo Group“. Jos pelnas užpernai siekė 140 mln. eurų.

Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus.

 

„Niekas nežinojo, koks bus pelnas už praeitus, 2022, metus. Finansinius rezultatus turime tik dabar, o parama buvo gauta praėjusiais metais, kai buvo didžiausias rinkų neapibrėžtumas“, – komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos dėstytoja Valdonė Darškuvienė.

„Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus“, – situaciją komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministro manymu, atsižvelgti į praėjusių metų įmonių pelną nebuvo įmanoma. Mokesčių inspekcija šiuos skaičius matys tik gegužę. Vis dėlto, kas užsidirbo, politikas siūlo pasidalinti su valstybe. 

„Tos įmonės, kurios sugebėjo visus metus pabaigti sėkmingai, rezultatyviai ir gavo valstybės paramą, labai norėtųsi, kad jos investuotų tas lėšas į verslo plėtrą“, – sakė V. Jurgutis.

Į subsidijas pretendavo 1400 įmonių. Daugiau kaip šimtas paramos negavo.

„Kauno rajonas – viena sparčiausiai augančių savivaldybių, kur nuolat vyksta akivaizdūs pokyčiai. Palankios sąlygos kurtis verslui pastaraisiais metais pritraukė žinomas korporacijas – „Continental“, „Hella“, „Hollister“, „MAAS Aviation“ ir kt. Džiaugiamės ir didžiuojamės savo nariais, kurie, dirbdami ir gyvendami Kauno rajone, kuria pridėtinę vertę regiono bendruomenei ir prisideda prie visos Lietuvos gerovės“, – sveikindamas kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Konkursą „Sukurta Kauno rajone“ nuo 2015 m. kasmet organizuoja KPPAR kartu su Kauno rajono savivaldybe.

KPPAR – didžiausia verslo organizacija ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje, šiuo metu vienijanti 800 narių.

KPPAR prezidentas Z. Dargevičius pabrėžė, kad jo vadovaujama organizacija kasmet auga ir plečiasi, o rengiamo konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į pažangiausius, inovatyviausius verslus, paskatinti Kauno rajono įmones kurti aukštos kokybės ir draugiškus aplinkai produktus, kurie galėtų lygiomis teisėmis konkuruoti Lietuvos ir užsienio rinkose. Siekiant suteikti galimybę visoms įmonėms dalyvauti ir laimėti konkursą, įmonės buvo vertinamos suskirsčius į tris grupes pagal įmonių dydžius: labai mažos, mažos ir vidutinės ir stambios. Nugalėtojai nustatomi kiekvienoje grupėje.

Šiais metais konkurse dalyvavo 13 įmonių, iš viso buvo pateikta 17 produktų (ir paslaugų), kurie privalėjo atitikti išskirtinumo, kokybės, inovatyvumo, ekologiškumo, draugiškumo aplinkai, konkurencingumo, taip pat pasiekimų ir įvertinimų kriterijus. Gaminius ar paslaugas vertino komisija, sudaryta iš Kauno rajono savivaldybės, KPPAR ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro atstovų.

„Sukurta Kauno rajone 2022“ laureatai

Labai mažų įmonių kategorijoje (darbuotojų skaičius nuo 1 iki 9) pirmoji vieta atiteko UAB „Išmanūs sprendimai“ už paslaugą „Pastatų automatikos sprendimai“. Įmonė kuria pastatų automatikos sprendimus, kurie padeda sutaupyti elektros ar energijos, šildymo išlaidas. Taupomi pinigai ir gamtiniai ištekliai, o tai yra ypač aktualu šiuo energijos kainų spartaus šuolio laikmečiu.

Mažų įmonių kategorijoje (darbuotojų skaičius nuo 10 iki 49) pagrindiniu prizu įvertinti UAB „Nando“ už daugiakompleksį biologinį produktą „NN Farmodor C“, skirtą ūkio efektyvinimui ir tvarumui didinti. „Džiugu, kad mūsų produktas konkurencingas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, plečiant įmonės pardavimo geografiją, o gautas įvertinimas dar kartą patvirtina, kad judame teisinga kryptimi“, – įvertinimu džiaugėsi įmonės vadovas Justinas Taruška.

2007 m. Lietuvoje įsteigta UAB „Nando“ šiandien yra savo srities lyderė Baltijos šalyse, aktyviai vystanti eksporto plėtrą. Gaminami produktai yra platinami ir tyrimai atliekami daugiau kaip 30-yje šalių Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Amerikoje. Pasitelkdama naujausius mokslinius tyrimus ir pasiekimus, įmonė kuria ir gamina aukštos pridėtinės vertės mikrobiologinius ir cheminius produktus žemės ūkiui ir pramonei. Tai – produktai, mažinantys aplinkos taršą ir taupantys elektros energijos išteklius. UAB „Nando“ siekia tapti globalia biotechnologijų inovatore, savo sprendimais kuriančia produktus, duodančius ekonominę naudą ir tvarumą visose žemės ūkio šakose ir pritaikomus pramonėje.

Vidutinių ir stambių įmonių grupėje (darbuotojų skaičius nuo 50 iki 250) nugalėjo UAB „Naujasis Nevėžis“ už produktą „OHO! PEA CHIPS – oho! Žirnių traškučiai“.

UAB „Naujasis Nevėžis“ – sausų pusryčių, sūrių ir saldžių užkandžių gamybos įmonė, sėkmingai veikianti daugiau nei 30 metų (įkurta 1991 m.). Prekės ženklą „Oho!“ valdanti įmonė yra didžiausia sausų pusryčių, sūrių ir saldžių užkandžių gamintoja Baltijos šalyse. Įmonėje sukurta 200 darbo vietų, nuolat plečiamas produkcijos asortimentas, randama naujų eksporto rinkų – eksportuojama į 50 šalių.

Specialiuoju prizu apdovanota Dovilės Ilevičienės individuali veikla „Garlic moon“ už produktą „Juodieji fermentuoti česnakai“. Juodieji česnakai – tai gurmaniškas, neatrastas skonis, išgaunamas be konservantų ir cheminių priedų ilgą laiką brandinant ir visiškai natūraliai, naudojant tik drėgmę ir temperatūrą, fermentuojant tik Lietuvos ūkiuose užaugintus česnakus. Fermentacija ne tik keičia česnako juslinius požymius, bet ir padidina bioaktyvumą. „Garlic moon“ juoduosius fermentuotus česnakus sėkmingai pristatė Ispanijos ir Belgijos gurmanams.

Apdovanojimą atsiėmė ir konkurso „Sukurta Kauno rajone 2021“ nugalėtojas.

Labai mažų įmonių kategorijoje (darbuotojų skaičius nuo 1 iki 9) laureatu tapo UAB „Acheta“ už produktą „Duonelės su džiovintų svirplių miltais“.

Verslo bendruomenė pasidžiaugė, kad Kauno rajone veikia inovatyvių įmonių, kuriose dirba ambicingi, tikslų siekiantys žmonės ir gimsta produktų, kurie prisideda prie žmonių gerovės, daro gerą įtaką ne tik mums, bet ir aplinkai.

Vidutinių ir stambių įmonių grupėje (darbuotojų skaičius nuo 50 iki 250) laureatas UAB „Naujasis Nevėžis“ direktorius Gediminas Krutulis. Iš kairės: KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius, KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė, UAB „Naujasis Nevėžis“ direktorius Gediminas Krutulis, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Specialiuoju prizu apdovanota Dovilės Ilevičienės individuali veikla „Garlic moon“ už produktą „Juodieji fermentuoti česnakai“ Iš kairės: KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius, KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė, „Garlic moon“ įkūrėja Dovilė Ilevičienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Sukurta Kauno rajone 2021“ nugalėtojas labai mažų įmonių kategorijoje UAB „Acheta“, Donatas Glušauskas UAB „Acheta“ direktorius.

Labai mažų įmonių kategorijoje (darbuotojų skaičius nuo 1 iki 9) pirmoji vieta atiteko UAB „Išmanūs sprendimai“. Iš kairės: KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius, KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė, UAB „Išmanūs sprendimai“ direktorius Dainius Balnionis, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Mažų įmonių kategorijoje (darbuotojų skaičius nuo 10 iki 49) pagrindiniu prizu įvertinti UAB „Nando“. Iš kairės: KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius, KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė, UAB „Nando“ vadovas Justinas Taruška, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Pastebima, kad kasmet mokestinių tyrimų ir patikrinimų skaičius mažėja. 2022-aisiais jie sudarė tik ketvirtadalį visų veiksmų, o papildomai deklaruojamų mokesčių suma augo.

Praėjusiais metais papildomai į biudžetą apskaičiuota 134 mln. eurų mokesčių (17 mln. eurų daugiau nei 2021 m.) ir didžiąją sumos dalį sudaro stebėsenos veiksmų rezultatai, kai mokesčių mokėtojai po pateiktų administratoriaus pastabų savarankiškai deklaravo 89 mln. eurų (66 proc.).

„Kontroliuojant, ar tinkamai vykdomos mokestinės prievolės, VMI prioritetas ir toliau liks teisingas ir savarankiškas mokesčių deklaravimas, o griežtosios kontrolės priemonės – tik rizikingiausiems mokesčių mokėtojams“, – teigė VMI vadovė Edita Janušienė.

Mes turime automobilių bazę, turime 240 atvejų dėl laivų ir orlaivių, juos nagrinėjame.

Kontrolės priemonės bus taikomos tik tiems mokėtojams, kurie vengia bendradarbiauti su VMI.

Itin didelį dėmesį VMI šiemet skirs tiems mokėtojams, kurie privačioms reikmėms naudojosi įmonių turtu: važinėjosi automobiliais, motociklais, naudojosi nekilnojamuoju turtu, plaukiojo laivais, orlaiviais, vyko į keliones.

Anot Klaipėdos apskrities VMI inspekcijos viršininko Audriaus Morkūno, šie asmenys turės susimokėti mokesčius už įmonių vardu naudojamą turtą.

„Mes turime automobilių bazę, turime 240 atvejų dėl laivų ir orlaivių, juos nagrinėjame, taip pat yra nekilnojamojo turto atvejų, per 400 motociklų, kurie yra mūsų stebėsenoje. Žiūrime, kaip pačios įmonės elgiasi“, – teigė A. Morkūnas.

Audrius Morkūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos apskrities VMI departamento direktorė Laimutė Mačernienė pažymėjo, kad šiuo metu VMI identifikavo per 200 laivų, stovinčių vidaus vandenyse, įvairiose prieplaukose.

„Yra kreipiamasi į prieplaukas, jos pateikia duomenis apie mokamas rinkliavas, kurias moka už laivų stovėjimą. Kai kurios prieplaukos pateikia informaciją apie šių laivų judėjimą iš prieplaukų. Atitinkamai vertindami šiuos duomenis darome išvadas, yra atliekami konkretūs stebėsenos veiksmai“, – sakė L. Mačernienė.

Taip pat didelis dėmesys šiemet bus skiriamas elektroninei prekybai, nuotolinei prekybai ir paslaugoms, elektroninėms parduotuvėms, prekybai socialinėje erdvėje, virtualioms valiutoms, įvairiems sandoriams elektroninėje erdvėje.

VMI primena, kad apie pastebėtus mokesčių pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu.

„Jis ne šiaip buvo sugalvotas, bet po didžiulių skandalų valstybinėse įmonėse, kur kai kurios jų taip ir buvo vadinamos – bebrų užtvankomis. Šiuo atveju labai gaila, kad tas užtvankas vėl bandoma statyti“, – sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

„Buvo kalbama apie tai, kad ir stojimo sąlygose, ir EBPO įpareigojama modernizuoti įmonių valdymą“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.

Šiuo metu valstybinės įmonės vadovas į darbą priimamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti ne daugiau nei dvi kadencijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dešimt metų vadovauti valstybinei įmonei – pakankamas terminas“, – savo nuomonę akcentavo V. Sinkevičius.

Tačiau dalis Seimo narių – vienuolika „valstiečių“ ir konservatorius – siūlo iš esmės grįžti prie senos tvarkos ir vadovų kadencijų neberiboti, esą tai prieštarauja tos pačios EBPO rekomendacijoms. Be to, esą tęsti darbus daugiau nei dešimtmetį vadovui galimybė turi būti sudaroma, atsižvelgiant į darbo rezultatus.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė sako, kad tai žingsnis atgal. Neigiamas išvadas dėl tokio Seimo narių siūlymo pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Mūsų manymu, nepakankamai argumentuotai atsisakoma ribojimų“, – pažymėjo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Tarnybos teigimu, tai atvertų kelią neskaidriai veiklai ir padidintų korupcijos riziką dėl dešimtmečiais dirbančių vadovų ryšių su politikais. Be to, nuo ribojimo įsigaliojimo praėjo vos penkeri metai, arba tik viena vadovo kadencija.

„Kadangi kalbame apie dešimties metų ribojimą, sakyti, kad įstatymas veikia, bet nepasiteisino ir būtina jį nedelsiant peržiūrėti... Tokių argumentų tikrai nėra“, – situaciją komentavo R. Kaziliūnaitė.

Nepakankamai argumentuotai atsisakoma ribojimų.

Panaikinti draudimą vadovams pareigas eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės šiandien pritarė ir Vyriausybė. Nors ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad išvados skamba ne visai taip.

„Ne, mūsų ministerija siūlo iš dalies pritarti tai nuostatai, kad jeigu vadovas paskiriamas antrai kadencijai, jam nebūtų išmokama išeitinė išmoka“, – siūlymą komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Cituojamas vienas iš dokumentų, kuriame išdėstytos ministerijos parengtos Vyriausybės išvados, jose sakoma, kad siūlomas maksimalaus kadencijų skaičiaus atsisakymas ir iš esmės būtų teigiamas žingsnis įgyvendinant EBPO siūlymus.

„Nežinau, ar užsiimsime teksto skaitymu. Ten pritariame nuostatai, jos cituotos, kur Seimo nariai siūlo neišmokėti išeitinės išmokos“, – toliau dėstė A. Armonaitė.

Tiek STT, tiek eurokomisaras sako, kad rekomendacijų Lietuva gauna daug įvairių ir nuolatos, tačiau aklai skubėti jų įgyvendinti nereikia.

„Mes esame EBPO nariai, ir esame, ir stojome, kad gautume tų rekomendacijų, kad įgyvendintume geriausias praktikas. Tačiau visas rekomendacijas turime įvertinti, ar jos tinkamos mūsų realybei“, – pažymėjo V. Sinkevičius.

„Jei visa kita būtų įgyvendinta, o tik ši viena priemonė ne, – tada galbūt“, – sakė R. Kaziliūnaitė.

Prieš porą metų atlikta Antikorupcijos žvalgybos analizė rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse apie penktadalis darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o atskirose savivaldybių įmonėse giminaičių dalis siekia ir pusę darbuotojų skaičiaus. Tarp valstybės įmonės vadovų daugiau kaip ketvirtadalis priklausė kuriai nors politinei partijai.

Darbo partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai planuoja iki antradienio sudaryti darbo grupę parengti klausimus ir spręsti dėl laikinosios komisijos sudarymo.

Penktadienį išplatintame pareiškime opozicijos atstovai sako, kad „už antikorupcinę priežiūrą atsakingos institucijos bei patys valdantieji turi išsklaidyti bet kokias abejones, kad Vyriausybė bei jos atstovai savo politiniais veiksmais atsilygina finansiniams rėmėjams“.

Opozicija tyrimą svarsto reaguodama į naujienų portalo tv3.lt paskelbtą informaciją apie valdančiųjų gautą paramą iš įmonių, sulaukusių Taivano investicijų, atstovų.

Anot opozicijos pranešimo, taivaniečių investicijų sulaukė kelios įmonės, kurių vadovai „demonstruoja palankumą valdantiesiems dalyvaudami palaikymo renginiuose ir net finansiškai remdami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Laisvės partijas, taip pat ir jų keltus kandidatus rinkimuose“.

Šią savaitę trys Lietuvos įmonės – „Teltonika“, „SoliTek“ ir „Oxipit“ – pasirašė sutartis su Taivano atstovais dėl finansavimo bendriems projektams. Taivaniečiai investuoja 10 mln. eurų į aukštųjų technologijų grupę „Teltonika“, 3,5 mln. eurų į biotechnologijų startuolį „Oxipit“, 8 mln. eurų skolina saulės modulius gaminančiai „Solitek“.

Pasak tv3.lt publikacijos, startuolio „Oxipet“ akcininkai 2019-aisiais premjerės Ingridos Šimonytės prezidentinei rinkimų kampanijai pervedė beveik 18 tūkst. eurų, tik tuo metu jie dar nebuvo „Oxipit“ akcininkais, jais tapo 2021-aisiais.