Informaciją VMI iki šiol pateikė 16 tūkst. bendrovių iš beveik 19 tūkst., kurioms pernai inspekcija išsiuntė užklausas.

„Įmonės ir įstaigos turi pateikti informaciją apie turimus automobilius bei tą jų dalį, kurie naudojami taip pat ir privatiems poreikiams“, – BNS nurodė VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė. 

Jos teigimu, dabar „aktyviai dirbama“ su įmonėmis, kurios dar nereagavo į VMI laiškus, joms gali būti surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

„Tos įmonės, kurios nurodė, kad automobiliai privatiems poreikiams nenaudojami ir pajamos natūra neskaičiuojamos, tačiau matome, kad įmonių vadovai ar akcininkai neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, pakviestos dar kartą įsivertinti situaciją“, – tvirtino VMI atstovė. 

K. Jakštienės teigimu, nuo 2021-ųjų iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos biudžetą pasiekė 2,214 mln. eurų mokesčių dėl to, kad įmonės automobilius darbuotojai ar savininkai naudojo asmeniniams tikslams, bet to nedeklaravo.  

Pavyzdžiui, tik VMI išsiuntus klausimynus, daugiau kaip 5 tūkst. įmonių pernai ir šiemet pačios savarankiškai patikslino informaciją ir papildomai deklaravo 834 tūkst. eurų mokesčių. Dar apie 1,38 mln. eurų mokesčių įmonės papildomai deklaravo, kai VMI kilo įtarimų ir ji paprašė patikslinti.  

Pasak K. Jakštienės, klausimai dėl automobilių naudojimo asmeniniams tikslams pernai buvo pateikti 18,6 tūkst. šalies įmonių ir viešųjų įstaigų.

„Atrinktos įmonės, kurios nuosavybės teise valdo automobilius, eliminuojant tam tikras ekonomines veiklas vykdančias įmones, pavyzdžiui, taksi bei vežimo paslaugų įmones, prekiaujančias automobiliais ir kitas“, – BNS sakė K. Jakštienė.  

Ji pabrėžė, kad įmonės automobiliai gali būti naudojami asmeniniams tikslams, pavyzdžiui, vykti apsipirkti po darbo ar pailsėti prie jūros, tačiau gaunama nauda turi būti tinkamai apmokestinama.

Normalu buvo prekybos centre įmonės vadovui nusipirkti buitinės technikos, išrašyti įmonei sąskaitą ir įrangą susimontuoti namuose.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad  nesąžiningu elgesiu nederėtų kaltinti viso verslo, tačiau pripažįsta, jog VMI nustatytos pažeidimų apimtys didelės.

„30 nepriklausomybės metų buvo pro pirštus žiūrima į privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis. Tinkamai nedeklaruotas prabangių automobilių naudojimas, mano akimis, tik ledkalnio viršūnė. Normalu buvo prekybos centre įmonės vadovui nusipirkti buitinės technikos, išrašyti įmonei sąskaitą ir įrangą susimontuoti namuose“, – BNS teigė M. Majauskas.

Šiemet atlikus beveik pusšimtį patikrinimų, ar įmonių turtas (automobiliai, būstas, įranga, lėšos) naudojamos asmeniniams poreikiams, VMI papildomai priskaičiavo 773 tūkst. eurų mokesčių, o 2021-aisiais – apie 2,7 mln. eurų. 

Daugiausia tokių atvejų susijusių su transporto priemonių ar nekilnojamojo turto, buities daiktų bei paslaugų įsigijimu,  kelionėmis, kurios įforminamos kaip komandiruotės.

Pavyzdžiui, VMI nustatė, kad 170 automobilių turinčioje įmonėje dalis jų naudota privatiems poreikiams – jais buvo važinėta nedarbo ir švenčių dienomis, savaitgaliais, į kurortus, o jas vairavo ne tik įmonės darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai.

Kitas atvejis – farmacijos didmenininkė įsigijo butą bei automobilių vietas aikštelėse Vilniuje, poilsio patalpas Palangoje. Po VMI patikrinimo nustatyta, kad šis turtas nebuvo naudojamas bendrovės veikloje, todėl įmonei papildomai priskaičiuota 46,2 tūkst. eurų mokesčių.

Rašė pasiaiškinimus

Internete dėl prekybos maisto papildais, pagamintais Rusijoje, klausimų jau sulaukė įmonė "Farmace".

Dviejų jaunų vyrų įkurtos mažosios bendrijos valdomas tinklalapis kurį laiką buvo uždarytas. Verslininkai tikino, kad atnaujina jo veiklą ir papildo, keičia asortimentą.

Iš gyventojų sulaukę klausimų, kodėl teberemia šalį agresorę, prekiaudami jos produkcija, verslininkai viešai pateikė pirkėjams savo paaiškinimą.

"Gauname daugybę piktų žinučių. Kaip žinoma, mūsų asortimente yra dalis prekių, atvežtų iš Rusijos, todėl norime pranešti, kad esantį likutį sandėliuose išsiparduodame. Mūsų asortimentą taip pat sudaro bulgariškos, ukrainietiškos, kirgiziškos gamintojų prekės, kurios naudoja panašias į rusiškas raides. Prašome išlikti žmogiškais šiomis visiems sunkiomis dienomis", – feisbuke sureagavo prekybininkai, po pranešimu įdėdami Ukrainą remiančių viešųjų įstaigų nuorodas (kalba netaisyta – A.A.).

Sviestui neuždirbo

Telefonu kalbintas vienas šios įmonės savininkų tikino, kad prekyba internetu yra naujas vyrų verslas ir jie net nespėjo gauti nė menkiausio pelno.

"Nei sviestui, nei duonai kol kas iš to neuždirbome. Prekybą pradėjome visai neseniai, labai trumpai dirbome. Po to prasidėjo karas. Mes už tas prekes jau esame sumokėję", – neslėpė Justas Čekauskas.

Vaikinas pripažino, kad dėl Rusijoje pagamintų produktų prekybos internete buvo užpultas piktų komentatorių.

"Turėjome nedidelį kiekį tam tikros rūšies produktų. Pavyzdžiui, įmonės, kurios gamina kosmetiką ar papildus naudodami Altajuje surinktas žoleles, nėra kaltos dėl Vladimiro Putino vykdomos agresijos. Kai kurie produktai net labai paklausūs ir Lietuvoje, bet jų netrukus visiškai nebeliks. Atnaujinome interneto puslapį, ir po truputį šių produktų mažėja", – pasakojo vaikinas.

Jaunas verslininkas pripažino, kad nemaloniai jaučiasi, kai yra kalamas prie gėdos sienos dėl prekybos rusiškomis prekėmis.

Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu.

"Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu. Neprisistato žmonės, o iš karto puola tardyti, ar aš esu už Ukrainą. Nežinau, kokiu žmogumi reikia būti, kad kiltų mintis pateisinti šį karą. Aš pats rinkau labdarą ir siunčiau į Ukrainą", – sakė vaikinas.

Verslininkas tikino, kad rusiškų prekių jau  netrukus tarp jo parduodamų gaminių nebeliks.

Ragelio nekėlė

Tačiau kita įmonė, taip pat prekiaujanti rusiška produkcija, visiškai kitokiu tonu aiškino apie savo verslo motyvus.

Portale "sveik.eu" skelbiama, kad elektroninė prekyba vykdoma pagal Pauliaus Andriušio iš Kauno vardu registruotą individualios veiklos pažymėjimą.

Šiame portale galima rasti įvairiausių rusiškų ir baltarusiškų prekių.

Tačiau panašu, kad patiems verslininkams nepatogumo dėl to nekyla.

Dienraštis su įmonės savininku susisiekti telefonu negalėjo kelias dienas. Klausimai dėl publikacijos buvo siųsti elektroniniu paštu. Tačiau iš atsakymų tono galima suprasti, kad klausimai verslininkus įsiutino.

Pasirinkimas: portale "sveik.eu" galima rasti daugybę Rusijoje pagamintos produkcijos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spragos – mokykloje?

Atsakymas pateiktas su gausybe rašybos ir gramatinių klaidų. Komandos "www.sveik.eu" atstovas viešam publikavimui skirtame laiške nesivargino valstybių pavadinimų rašyti didžiąja raide ar bent jau laikytis mokyklose dėstomo gramatikos pradžiamokslio – tarpų tarp žodžių rašybos.

Verslininkai jau pirmajame sakinyje pareiškė, kad žurnalistų klausimai yra šališki.

"Ar įsigijote produkcijos iš Rusijos ar Baltarusijos po vasario 24 dienos? Ne. Produkcijos pirkimai buvo nutraukti ir neplanuojami atnaujinti. Išsiparduodame produkciją, kurią pirkome iki karo pradžios. Ieškome alternatyvų iš kitų šalių", – rašoma verslininkų atsakyme.

Pardavimo svetainės atstovai patikino, esą prekybos rusiškomis prekėmis nežada nutraukti.

"Ar būtų žalos, jeigu nutrauktumėte prekybą prekėmis iš Rusijos? Žinoma, kadangi investavome visas santaupas į prekių pirkimą, nutraukta prekyba mums reikštų bankrotą, atleistus darbuotojus. Vykdydami veiklą mes mokame mokesčius, taip remiame valstybę, Lietuvos bei Ukrainos žmones. Produkcija įsigyta seniau, nei prasidėjo karas, ir nesijaučiame, kad finansuojame Rusijos veiksmus prieš Ukrainą", – aiškino verslininkai.

Siūlė pirkti ir deginti

Vis dėlto kauniečiai pareiškė, kad Ukrainą remia.

"Tikiu kad solidarizuotis galima ir nenaikinant savo šeimos, artimųjų, vaikų gerovės. Palaikome Ukrainą ir jos žmones, aukojame, vykstame į palaikymo akcijas, bet nematau prasmės naikinti daugiau, nei jau sunaikinta", – rašoma atsakyme.

Toliau kauniečiai verslininkai tėškė sunkiai paaiškinamą siūlymą – žurnalistams pirkti jų rusiškas prekes ir deginti.

"Ar galėtu mūsų dienraštis nupirkti jūsų produkcija ir padėti jums išvengti finansinio žlugimo,bei atbaidyti vampyrus užsiimančius "raganų medžiokle"? – tokį klausimą pats sau uždavė Kauno verslininkas (šioje citatoje kalba netaisyta – A.A.).

"Labai malonu, kad klausiate. Žinoma galite, pageidavus,atsiųsime sąskaitos numerį, galėsite įsigyti produkciją,išrašysime saskaitą,gavus apmokėjimą, prekes supakuosime ir išsiūsime jums į redakcija.Verta nepamiršti, kad už prekes sumokėsite mums,sumokėsite valstybej mokesčius,na o prekes rekomenduojame sudeginti", – parašė kauniečiai (kalba netaisyta – A.A.).

Aiškinsis: Seimo narys A.Matulas įsitikinęs, kad rusiškų maisto papildų prekybos klausimu turėtų atidžiau pasidomėti Sveikatos reikalų komitetas. LRS nuotr.

Veiklą yra oficialiai įregistravę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Gintarė Vadeikienė paaiškino, kad maisto papildai priskiriami maisto produktų kategorijai.

"Tad prekybai, įskaitant ir prekybą nuotoliniu būdu, yra taikomi tie patys bendrieji maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei papildomai specialieji maisto papildams taikomi teisės aktų reikalavimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neturi duomenų, kad būtų uždrausta vykdyti internetinę prekybą rusiškais produktais. Dėl prekybos rusiška produkcija sprendžia patys pardavėjai ir, žinoma, pirkėjai", – patikino specialistė.

Pasak VMVT, įmonė "Farmace" ir P.Andriušis, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, savo nuotolinės prekybos maisto papildais veiklas yra registravę VMVT.

"Prekybą maisto papildais (įskaitant ir pagamintais Rusijoje) internetu gali vykdyti tik VMVT nustatyta tvarka registruoti maisto tvarkymo subjektai. Registravimo metu maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė vykdyti nurodytą maisto tvarkymo veiklą ir jis yra įtraukiamas į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, suteikiant atpažinimo numerį. Tokiu būdu yra patvirtinama, kad maisto papildai yra tvarkomi tinkamomis, higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, subjektas yra tikrinamas ir kontroliuojamas", – paaiškino specialistė.

Tačiau G.Vadeikienė priminė, kad vartotojams galima parduoti tik saugius ir kokybiškus, tinkamai paženklintus bei notifikuotus maisto papildus.

Tai yra apie jų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka ir gaminiai turi būti įtraukti į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai VMVT interneto tinklalapyje.

Bet čia ne tik moralinis klausimas.

Aiškinsis Seime

Seimo Sveikatos reikalų pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad jam kyla klausimų dėl rusiškų maisto papildų ir kosmetikos kokybės.

"Čia yra du klausimai – moralės ir kokybės. Jei sankcijos taikomos įvairioms rusiškoms prekėms, tai akivaizdu, kad šią prekybos sritį sankcijos taip pat turi paliesti", – pastebėjo A.Matulas.

Iš Lietuvoje esančių vaistinių rusiški preparatai buvo išimti iš prekybos iš karto po vasario 24 d., prasidėjus karui Ukrainoje.

Daugybė prekybos centrų nuo prekystalių šalino rusiškus maisto produktus ir kitas prekes.

"Kyla klausimas dėl kokybės. Man yra tekę būti Rusijoje, viename tokiame fabrikėlyje. Ten geros kokybės praktikos reikalavimų sunku surasti. Aš pats mačiau toje įmonėje, kas ten vyksta. Labai abejočiau dėl kokybės", – prisiminė Seimo narys.

A.Matulas pripažino, kad rusiškų prekių boikotas nė vienam lietuviui neturėtų kelti klausimų.

Ir tai liečia ne tik prekybą gamtiniais ištekliais ar dujomis.

"Gerai pasižiūrėjus, ar tik nepaaiškėtų, kad tokių papildus ir kosmetiką gaminančių įmonių savininkai ir akcininkai gal net patenka į sankcijų sąrašus? Čia reikia gerai paanalizuoti. Spėju, kad rastume lojalių V.Putinui. Tą ir padarysime Seimo Sveikatos reikalų komitete. Reikėtų išklausyti specialistus, vertėtų išsikviesti žinybų atstovus. Bet čia ne tik moralinis klausimas. Gali būti, kad likusi kažkokia niša, kuria verslininkai naudojasi. Būtinai pasidomėsime", – patikino A.Matulas.

„Privatus verslas pasiekė savo lubas. Mes tikrai greiti, operatyvūs. Šiandien mes grynai susiduriame su ta problema, kad daugeliu atvejų reikia skaitmenizuoti, kelti viešą kompetenciją, aišku, atlyginimus ir žinias“, – antradienį „Verslo žinių“ Efektyvumo konferencijoje kalbėjo V. Janulevičius.

Pramonininkų atstovo teigimu, sparčiau įgyvendinti procesus įmonėse pirmiausiai trukdo biurokratinės kliūtys, kuomet tenka ilgai laukti valstybės institucijų atsakymų dėl licencijų išdavimo.

„Tie, kas dabar bandytų pastatyti gamyklą, aš nežinau ar pavyktų per metus, per dvejus. Kai reikia po porą mėnesių laukti leidimų, kai žmonių trūksta ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybiniame“, – svarstė jis.

Todėl, pasak LPK prezidento, paprasčiausias būdas padidinti šalies ekonomikos efektyvumą yra būtent viešojo sektoriaus tobulinimas, užtikrinant spartesnius biurokratinius procesus.

„Šiandien 1,6 mlrd. eurų laisvų pinigų guli sąskaitoje tam, kad būtų investuoti į atsinaujinančią energetiką, vėją, saulę. Deja, vėjo elektrinių statybai leidimų vidurkis Lietuvoje yra nuo trejų iki septynerių metų. Saulės – nuo metų iki ketverių“, – pabrėžė V. Janulevičius.

Sėkmės pavyzdžių – apstu

Intensyvi prekyba tarp Suomijos ir Lietuvos vyksta jau daugybę metų – skaičiuojama, kad prekybos vertė siekia net 1,37 mlrd. eurų. Taip pat Suomijos įmonės noriai vykdo ir plečia savo veiklą Lietuvoje – šalyje veikia apie 200 suomiško kapitalo įmonių, kuriose dirba maždaug 10 tūkstančių darbuotojų. Iš geriausiai žinomų sėkmės istorijų mūsų šalyje išskiriamas gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“ ir naftos produktų pardavėjas „Neste Lietuva“.

Elina Rimppi, Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje, kaip sėkmingų investicijų pavyzdžius taip pat mini ir duomenų centrą „Metso Corporation“ bei nerūdijančio plieno gamintoja „Outokumpu“, advokatų kontorą „Fondia“ ir vieną iš labiausiai gerbiamų bei didžiausių Suomijos darbdavių „YIT Lietuva“. Šios statybų bendrovės, kuri darbe pritaiko suomių darbo vertybes, biure Kaune lankėsi ir Suomijos ambasados delegacija.

„Suomijos darbo kultūra pasižymi sąžiningumu, punktualumu, lygybe ir lygiomis darbo sąlygomis, ankstyvu planavimu ir žodžio laikymusi, kai žodžiu sudarytas susitarimas turi tokią pat vertę kaip ir rašytinis. Visa tai puikiai pritaikoma ir YIT bendrovėje, kuri yra tikras sėkmės pavyzdys tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje. Juk tai viena didžiausių plėtros ir statybos įmonių, kurioje dešimtyje šalių dirba apie 7 tūkst. specialistų, jos statomi pastatai yra gerai suprojektuoti, tvarūs, ilgaamžiai, pagaminti iš kokybiškų medžiagų ir draugiški aplinkai“, – teigia Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje.

Investicinė aplinka Lietuvoje – palanki

Kaip pagrindinius motyvus stiprinti prekybą ir didinti Suomijos investicijas Lietuvoje, E. Rimppi mini plėtrai palankias laisvąsias ekonomikos zonas ir gerą infrastruktūrą. Taip pat ji pabrėžia mažus pelno ir gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priimtiną atlyginimų lygį, kokybišką darbo jėgą, gerus jaunesnio amžiaus darbuotojų anglų kalbos įgūdžius. Itin svarbia tampa patraukli Lietuvos darbo kultūra ir verslo mąstysena.

„Lietuva per pastaruosius 20 metų padarė didelę pažangą, kurią patvirtina daugybė reitingų. Dabar šią šalį gana patrauklia plėtrai verčia ir Europos Sąjungos (ES) fondų parama – vien struktūrines reformas finansuojanti ir ūkio atsigavimą skatinanti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. RRF) siekia 2,225 mlrd. eurų. Šios lėšos bus panaudojamos plečiant žaliąją energetiką, išmanųjį transportą ir kitas itin naujas inovacijų sritis: ekologišką vandenilį, 5G ryšį ir biotechnologijas. Tai gali tapti naujais mūsų bendradarbiavimo sektoriais, tad mūsų šalies verslui padedanti „Suomijos komanda“ šiemet koncentruojasi į sveikatos apsaugos bei vandens ūkio sektorius ir išmaniąją gamybą“, – teigia Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje.

Norėdama aptarti šias perspektyvas ir geriau susipažinti su verslo padėtimi regione, Suomijos ambasados delegacija lankėsi ir Kauno miesto savivaldybėje.

Dalis įmonių dėl karo Ukrainoje gali stabdyti investicijas

Tiesa, dar yra kur stengtis. Visų pirma, anot E. Rimppi, Lietuvoje dar veiklos nevykdančios Suomijos įmonės yra susidariusios kiek senstelėjusį šalies įvaizdį ir yra geriau susipažinusios su Estijos bei Latvijos šalių rinkomis. Taip pat požiūrį į investicijas regione keičia geopolitinė situacija ir trikdžiai pasaulio finansų rinkose bei tiekimo grandinėse.

„Visų pirma, nerimą kelia dabartinė saugumo padėtis visoje Europoje – Rusijos agresija ir karas Ukrainoje turi įtakos į įmones nukreiptoms investicijoms. Geriau jas įvertinti verčia ir itin didelė energijos kaina, vis dar nesibaigianti COVID-19 pandemija ir ilgą laiką Lietuvoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Svarbus ir Kinijos veiksnys – prekybos ginčas su Europos Sąjunga sprendžiamas Pasaulio prekybos organizacijoje, suprastėjo šios šalies santykiai su Lietuva. Gyvename išskirtiniais laikais, kurių sukeltas netikrumas atsispindi įmonėse – jos galimai atidės planuotas investicijas. Tačiau tikimės, kad ateitis greitai bus šviesesnė ir galėsime sustiprinti mūsų šalių prekybinius bei investicinius santykius“, – viliasi pašnekovė.

„Įgyvendindami užsibrėžtus tikslus siekiame, kad registre kaupiami duomenys būtų tikslūs, išsamūs ir aktualūs. Šiuo metu Juridinių asmenų registre turime kelias dešimtis tūkstančių įmonių ir organizacijų, kurios jau keletą metų neteikia jokių duomenų apie save, neteikia visiškai ar vėluoja teikti finansines ataskaitas. Optimizavę vidinius procesus ir automatizavę dalį darbų sugebėjome paspartinti neveikiančių juridinių asmenų išregistravimą – per pastaruosius dvejus metus iš registro išregistravome daugiau kaip 10 tūkst. veiklos nevykdančių įmonių ir organizacijų“, – sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Anot jo, juridinių asmenų išregistravimas iš Juridinių asmenų registro yra gana ilgas procesas – nuo pranešimo juridinio asmens vadovui apie numatomą inicijuoti likvidavimą iki juridinio asmens išregistravimo užtrunka apie 15 mėnesių. Pirmuosius pranešimus pradėjus siųsti prieš dvejus metus, išregistruojamų juridinių asmenų skaičius per ateinančius metus tik didės – skaičiuojama, kad Registrų centras per metus gali inicijuoti iki 15 tūkst. juridinių asmenų likvidavimų.

Nuo 2020 metų pradžios Registrų centras nurodo jau išsiuntęs daugiau kaip 40 tūkst. pranešimų apie numatomą inicijuoti juridinių asmenų likvidavimą. Teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ įregistruotas jau beveik 22 tūkst. juridinių asmenų, o pasibaigus visoms likvidavimo procedūroms iš Juridinių asmenų registro Registrų centro iniciatyva jau išregistruota daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų. Tęsiant šiuos darbus, numatoma, kad 85 tūkst. veiklos nevykdančių juridinių asmenų likvidavimo procesas bus baigtas 2025 metais, pažymima Registrų centro pranešime.

Kaip pabrėžia K. Maksvytis, juridiniam asmeniui įregistravus teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“, jį atšaukti gali tik teismas.

Anot jo, gavus pranešimą iš Registrų centro apie numatomą inicijuoti likvidavimą, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas (ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos) pateikti pranešime nurodytus dokumentus Registrų centrui. Jei likvidavimo procesas pradėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) siūlymu, juridinio asmens vadovas turi kreiptis į VMI ir pašalinti priežastis, dėl kurių buvo inicijuotas likvidavimas.

Priemonės tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas bei su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.

Kas gali teikti paraiškas gauti paramą?

Dėl paramos gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės (toliau – MVĮ) ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės turi būti užregistruotos ir turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktą veterinarinį patvirtinimą ar registravimą, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą. Paraiškas gali teikti tik pareiškėjas be partnerių, o pareiškėjo atstovas turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus.

Kokie atrankos kriterijai taikomi pareiškėjui?

Projektų pirmumo atrankos kriterijai:

· Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, užregistruota ir turinti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą:

ne mažiau kaip 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos – suteikiama 20 balų;

ne mažiau kaip 3 metus – suteikiama 15 balų;

ne mažiau kaip 1 metus – suteikiama 10 balų.

· Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, turinti gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą, – suteikiama 10 balų.

· Pareiškėjas yra MVĮ, užsiimanti akvakultūros veikla:

pareiškėjas yra labai maža įmonė – suteikiama 20 balų;

pareiškėjas yra maža įmonė arba vidutinė įmonė – suteikiama 10 balų.

· Projekto investicijos susijusios su dviem (pvz., terminės ir saulės energijos) atsinaujinančios energijos šaltiniais – suteikiama 10 balų.

· Projekto investicijos į integruotą saulės elektrinę (pvz., įrengiant saulės modulius, kurie atlieka stogo, tvoros, užkardos ar kitą panašią funkciją ir generuoja švarią bei pigią elektros energiją) – suteikiama 10 balų.

· Pareiškėjas paramos paraiškoje numato, kad projekto kontrolės laikotarpiu:

generuojamas saulės elektros kiekis sudarys 50 ir daugiau proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 20 balų;

generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 30–49 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 15 balų;

generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 20–29 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 10 balų;

generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 10–19 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiami 5 balai.

· Pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas, – skiriama po vieną balą už kiekvieną mažesnį paramos intensyvumo visą procentinį punktą, bet ne daugiau kaip 10 balų (už ne daugiau kaip 10 proc.).

Privalomasis mažiausias projektų pirmumo atrankos balų skaičius – 30 privalomųjų balų.

Kokios investicijos yra remiamos pagal Priemonę?

Pagal Priemonę remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

Parama neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai.

Koks Priemonės galimas intensyvumas?

Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo). Įmonių, kurios neatitinka MVĮ statuso, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 100 000 eurų. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 350 000 eurų paramos lėšų.

Kokie pareiškėjo įsipareigojimai?

Pareiškėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, kurio pirkimo vertė (įskaitant PVM) viršija 10 000 eurų, nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o įgyvendinus projektą – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas, esant draudimo paslaugų prieinamumui).

Taip pat nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, numatytų investicijų, projekto įgyvendinimo sąlygų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti projekto veiklos bei nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Pareiškėjas sutinka, kad veikla, susijusi su projekto įgyvendinimu, būtų tikrinama po paramos paraiškos pateikimo dienos bet kuriame projekto įgyvendinimo etape ir projekto kontrolės laikotarpiu.

Paramos gavėjas, teikdamas galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikia galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, o 5 metus po galutinio lėšų išmokėjimo, t. y. per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, – užbaigto projekto metinę ataskaitą. Ataskaitų formos pateikiamos NMA interneto svetainėje.

Per kiek laiko reikia įgyvendinti projektą?

Projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektai, kuriems skiriama parama, turi būti įgyvendinti ir paramos lėšos išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Siekdamas, kad paramos lėšos būtų išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., paramos gavėjas turi suplanuoti projekto veiklas taip, kad jis pateiktų NMA paskutinį mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 d.

Ar numatytas kontrolės laikotarpis?

Vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-75 (Administravimo taisyklės), 3.33 papunkčiu, žuvininkystės projekto kontrolės laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės žuvininkystės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo iki paskutinio paramos išmokėjimo dienos ir penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje numatytų įsipareigojimų.

Kur ir kaip galima pateikti paraišką?

Paramos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieigoje adresu www.zumis.lt pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Anot jos, vykdyti ES sankcijas Lietuvoje yra privaloma kiekvienai įmonei, finansų įstaigai ar organizacijai.

„Jei Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo mato, kad jo klientas yra sankcijų sąraše ar turi sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę su sankcionuojamais asmenimis, turi taikyti ribojamąsias priemones – įšaldyti lėšas ar mokėjimus ir apie tai per dvi dienas pranešti FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai“, – pranešime sakė FNTT vadovas Antonis Mikulskis.

Pasak jo, sankcionuotų asmenų sąrašas yra viešas, todėl įmonės turėtų nuolat tikrinti, ar jų klientai bei partneriai nėra įtraukti į sąrašus ar susiję su sankcionuotais asmenimis.

FNTT įspėja, kad bandymai sankcijų išvengti ar jas pažeisti gali kainuoti baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų. Taip pat gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

„Pamatysime, kad taip pat Baltijos šalyse ir Lietuvoje esančiomis įmonėmis, kurios pasikliaudavo Rusijos bankų, taip pat tarptautinių bankų bei kapitalo rinkų finansavimu (...), tam tikri investuotojai mažiau pasitiki. Nebūtinai tik Lietuvoje, bet apskritai besivystančiose rinkose esančiomis įmonėmis“, – BNS sakė ERPB viceprezidentas. 

ERPB patvirtinus milijardinę paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai ir jos pabėgėlius priimančioms valstybėms, bankas Lietuvoje daugiausia dėmesio ketina skirti privačiam sektoriui.

„Savo paketu mes ypač susitelksime dėmesį į privatų sektorių. Kaip minėjau, investuotojai traukiasi, todėl daugiau mus matysite užpildant spragas kapitalo rinkoje ilguoju, vidutiniu ir trumpuoju laikotarpiais. Mes ketiname refinansuoti tam tikras pozicijas, tai gali būti visuose sektoriuose“, – sakė J. Rigternikas.

„Mes esame daugybės Lietuvos įmonių akcininkai, todėl esant poreikiui stiprinti kapitalo bazę, mes į tai atsižvelgsime“, – pridūrė jis. 

J. Rigternikas pripažino, kad Lietuva labiau nei kitos Vakarų šalys yra paveikta kylančių pasaulinių energijos bei maisto kainų.

„Žiūrėdami į Lietuvą galime pamatyti bendrai didesnes energijos kainas. (...) Aš atvykau iš Vokietijos, kur komunalinėms paslaugoms išleidžiama apie septyni procentai namų ūkio pajamų, o čia tai yra daugiau nei dvidešimt procentų. Matome ir augančias maisto kainas. Maistui išleidžiama namų ūkio pajamų dalis čia yra didesnė nei kai kuriose Vakarų pasaulio šalyse“, – BNS kalbėjo J. Rigternikas.

ERPB direktorių taryba praėjusią savaitę patvirtino 2 mlrd. eurų paramos paketą, skirtą padėti gyventojams, įmonėms ir šalims, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje, įskaitant ir Baltijos šalis. J. Rigterinko teigimu, jei reikės, ERBP šiemet papildomai gali patvirtinti ir daugiau paramos paketų.

J. Rigterniko teigimu, patvirtinta milijardinė parama bus paskirstyta pagal konkrečius kiekvienos šalies poreikius.

„Mes neturime šalims nustatę jokių kepurių. Mūsų sprendimai grindžiami poreikiu. (...) Jeigu mums tam tikrai šaliai šiemet reikės suteikti du šimtus milijonų ar tris šimtus milijonų eurų, mes tai padarysime. Jeigu dėl bet kokios priežasties valstybei reikės tik šimto milijonų, mes irgi tai padarysime. Tai tikrai priklauso nuo to, ko mūsų paprašys, ypač privatūs klientai“, – BNS sakė J. Rigterinkas.

Jis taip pat teigė, jog ERPB direktorių valdybai kovo pradžioje rekomendavus banko valdytojų tarybai stabdyti banko veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje, Minske įsikūrusio banko biuro darbuotojams pasiūlyta persikelti dirbti į Vilnių. Pasak jo, į sostinę su šeimomis iš Baltarusijos persikėlė 20 žmonių.

ERPB praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesiogiai Ukrainoje iš skiriamų lėšų bus finansuojamas valstybės skolos valdymas ir restruktūrizavimas, mokėjimų atidėjimai, taip pat prekyba, įskaitant degalų importą, skubus likvidumo užtikrinimas ir skubi parama esminėms reformoms. Tuo metu šalyse, kuriose priimami pabėgėliai iš Ukrainos, pagalbos paketas bus skirtas komunalinėms paslaugoms perkeltiesiems asmenims ir skubiam energijos pirkimui.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius Seimo Ekonomikos komitete pirmadienį teigė, kad įgyvendinti pataisas nebus sunku, o jos būtų taikomos keliems šimtams šalies organizacijų. 

Pataisos yra dalis iš daugybės iniciatyvų, nukreiptų prieš Rusiją ir Baltarusiją, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje.

Pataisos leis mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto, ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančioms ir kai kurių kitų paslaugų įmonėms lanksčiau spręsti, kada jos gali atmesti pasiūlymus ir nutraukti jau pasirašytas sutartis, kai to reikia norint sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pataisos taip pat galios įmonėms, įtrauktoms į saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą 

Reguliavimas būtų taikomas institucijoms, kurios dirba nacionalinio saugumo, gynybos srityje, priklauso saugiam tinklui ir yra ypatingos svarbos. Būtų vertinami technologiniai, programinės įrangos pirkimai, kurie gali kelti riziką, be to, būtų draudžiama pirkti iš grėsmę keliančių valstybių.

Dabar vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija kiekvieną atvejį vertina individualiai. 

Galutinį sprendimą dėl Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, Viešųjų pirkimų bei Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų pataisų Seimas priims ketvirtadienį.

Jeigu Seimas jas priims, pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas.

Kaip BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, nuo vasario 24 dienos  sankcijų Lietuvoje jau sulaukė 11 įmonių ir penki fiziniai asmenys – Lietuvos bankuose įšaldyta 3,224 mln. eurų, 1,368 mln. JAV dolerių (1,248 mln. eurų) ir 645 tūkst. rublių (4,8 tūkst. eurų) jiems priklausančių lėšų.

„Atsakingos institucijos toliau intensyviai dirba bendradarbiaudamos su tarptautiniais partneriais, jog sankcijos Lietuvos teritorijoje būtų taikomos principingai ir visa apimtimi“, – BNS sakė M. Majauskas.

Jo teigimu, sankcijos apima ir tris į ES sankcijų sąrašus įtrauktus Rusijos oligarchus, susijusius su karine pramone, – koncerno „Rostec“ vadovą Sergejų Čemezovą, plieno ir kalnakasybos kompanijos „Severstal“ vadovą, „Lenta“ akcininką, kelionių organizatoriaus TUI dalininką Aleksejų Mordašovą ir trąšų ir akmens anglies magnatą Andrejų Melničenką.

M. Majauskas teigė neturintis informacijos, ar visi Lietuvoje sankcijų sulaikę fiziniai ir juridiniai asmenys susiję su šiais oligarchais. Jis neįvardijo konkrečių įmonių pavadinimų ir pavardžių, kam Lietuvoje pritaikytos sankcijos.

Sąsajos su Lietuva

Konkretūs S. Čemezovo ir A. Mordašovo ryšiai su Lietuvos įmonėmis nėra aiškūs.

Žiniasklaida yra skelbusi apie verslininko Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ bendradarbiavimą su S. Čemezovo „Rostec“ statant oro uostą Maskvoje.

„Rostec“ sudaro pagrindinis Rusijos ginklų gamintojas „Kalašnikov“, šalies sraigtasparnių gamintojai ir Jungtinė orlaivių korporacija. Visoms šioms bendrovėms dėl 2014 metų Krymo aneksijos buvo įvestos sankcijos. „Rostec“ turtą įšaldė Jungtinė Karalystė.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ jau yra pranešusi nutraukianti bendradarbiavimą su „TUI Baltics“, kuri yra siejama su į sankcijų sąrašą įtrauktu A. Mordašovu.

A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“ priklauso 90 proc. Šveicarijoje registruotos „EuroChem Group“, kuri  yra Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosa“ savininkė, akcijų. Pastarosios sąskaitos bankuose įšaldytos praėjusią savaitę. Įmonė teigia, kad nebegali vykdyti įsipareigojimų, todėl jai būtina valstybės pagalba.

„EuroChem Group“ kovo 10-ąją pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9-osios atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas. Kaip konkrečiai tai padaryta, nepranešama.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau svarstė, kaip Lietuvoje taikomos tarptautinės sankcijos, ir pripažino, kad reikia sustiprinti sankcijų įgyvendinimo specialistų kompetencijas.

Atvirų duomenų platformos „Okredo“ duomenimis, Lietuvoje gali būti daugiau nei 1,6 tūkst. įmonių, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Rusijos verslininkais.

Pasak Lietuvos banko, šiuo metu šalyje Rusijos valdomų bankų nėra, bet yra viena mokėjimo įstaiga, kurią kontroliuoja Rusijos piliečiai, jie taip pat yra kelių bendrovių dalininkai.