-
Ar verta „ieškoti aukso“ Vokietijos rinkoje?
Ekonomistai skelbia, kad pastarąjį ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,1 proc. Tačiau tai visiškai nepalietė vidaus vartojimo ar nedarbo rodiklių, o recesijos šaukliu vadinamas ekonomikos lėtėjimas siejamas su geopolitine situacija. Tai įrodo ir Statistikos departamento duomenys, pagal kuriuos lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją, atmetus tabako ir naftos produktus, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo net 9,7 proc.
Įmonių steigimo paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys pasakoja, kad Vokietija visada buvo patikima ir patraukli rinka verslui. Iki šiol verslininkai planuodami verslo plėtrą bandydavo ieškoti partnerių ar kurti filialus šioje valstybėje. Šiandien patirtis įtikino, kad pelningiausia ir mažiausiai rizikų yra čia įsteigti atskirą juridinį vienetą.
„Vokietija yra labai didelė rinka, todėl suprantama, kad į ją reikia ateiti rimtai nusiteikus – reikia turėti ir tvirtą finansinį pagrindą, ir išmanymą. Vis dėlto, nerekomenduojame Vokietijoje steigti filialo dėl paprastos priežasties. Čia yra taikomi griežti įstatymai ir baudos už jų nesilaikymą. Jeigu vietiniams kontrolieriams jūsų veikloje kas nors kels įtarimą, uždėtos sankcijos gali nusitempti finansiškai su savimi ne tik filialą, bet ir pačią pagrindinę kompaniją. Todėl klientui siūlau steigti naują įmonę ir taip atskirti verslo rizikas“, – sako specialistas.
Anot „LC paslaugų centro“ direktoriaus, iki šiol verslininkus baugino kalbos barjeras ir teisinės bazės skirtumai. Tačiau gerosios praktikos pavyzdžiai įrodė, kad įmonės vadovui mokėti vokiečių kalbą nėra būtina, jeigu veiklos modelis bus tinkamai organizuotas. Juolab Lietuvoje jau yra specialistų, kurie padeda įsteigti įmones Vokietijoje.
Namai idėjoms
Paklaustas apie investicijas, kurių prireiktų tokio verslo atidarymui, L.Čiutys teigia, kad investuoti reiktų nemažai.
„Dėl didelės konkurencijos ir aukštesnio pragyvenimo lygio daug brangiau kainuos reklamos išlaidos pritraukiant savo tikslinį klientą, daug brangiau kainuoja patalpų nuoma (Berlyne netgi yra nustatytos lubos gyvenamojo nekilnojamojo turto nuomos kainoms, nes jos pastaruoju metu augo per dideliu tempu), daug brangesnė darbo jėga. Tikslios sumos neįmanoma apibrėžti, nes tai labai priklauso nuo verslo specifikos. Juridinio asmens įregistravimo įkainiai taip pat priklauso nuo pasirinktos juridinės formos“, – vardija pašnekovas.
Šiuo metu galima rinktis vieną iš trijų juridinių formų. „LC paslaugų centro“ vadovas sako, kad smulkesniam, pradedančiam verslui tinkamiausias UG (Unternehmergesellschaft arba ribotos atsakomybės bendrija), kurio įstatinis kapitalas gali būti nuo vieno iki 24 999 eurų. Antrasis pasirinkimas – GmbH, kuris tinka visam verslui, bet čia jau reikės surinkti didesnį įstatinį kapitalą, todėl natūraliai prie tokios formos krypsta didesnius finansinius išteklius turintis verslas. Tai lyg lietuviška uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Jai įsteigti reikalingas 25 tūkst. eurų įstatinis kapitalas. Vokietija patraukli savo mokestiniais privalumais (kaip pavyzdžiui, bazinis PVM mokestis sudaro 19 proc., o lengvatinis – 7 proc.). Galiausiai AG (Aktiengesellschaft, t. y. lietuviškos akcinės bendrovės (AB) atitikmuo) gali būti atidaryta suformavus 50 tūkst. eurų vertės įstatinį kapitalą.
„Ypač dideliam verslui, kurio tikslas atėjus į rinką yra galiausiai parduoti savo akcijas rinkoje arba pritraukti didesnius investuotojus, nes pati forma tam suteikia daugiau laisvių (pvz., viešas akcijų platinimas), siūlau rinktis AG. Priešingu atveju šios formos rinktis neapsimoka, nes dėl didelio informacijos viešinimo prievolės jūsų verslo informacija tampa lengviau prieinama jūsų konkurentams“, – sako L. Čiutys.
Nemažai klausimų verslininkams kyla dėl registracijos adreso ar banko sąskaitos kitoje valstybėje atidarymo, tačiau tam ir yra teisininkai, kad atsakytų į šiuos ir kitus klausimus, o verslo steigimą Vokietijoje padarytų sklandžiu ir greitu procesu.
-
Verslo pradžia: „Brexit“ pokyčiai ir galimybės
Muitų sistema
Šiandien politikai ir aktyvūs visuomenės nuomonės formuotojai daugiausiai nerimo išreiškia dėl grėsmės Didžiajai Britanijai išstoti iš ES be susitarimo (angl. no deal). Tokio precedento Bendrijos istorijoje dar nėra buvę. Todėl nemažai žmonių, kurie parduodavo prekes ar paslaugas Didžiosios Britanijos rinkai, savo veiklą registruoja Lietuvoje. Įmonių steigimo ir konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius skaičiuoja, kad verslininkai, įsteigdami juridinį asmenį Anglijoje, gali gerokai sutaupyti dėl muitų ir taip išlaikyti konkurencinį pranašumą.
„Labiausiai yra bijoma, kad po „Brexit“ Lietuvos kompanijos gali prarasti pakankamai didelę Anglijos eksporto rinką (arba dėl atsiradusių muitų ji gali tapti nebe tokia pelninga). Gan paprastas atsakymas būtų kurti juridinį asmenį Britanijoje, ypač tiems, kurie nori tiesiog paprasčiau parduoti savo prekes ar paslaugas šioje šalyje po „Brexit“. Juk kol kas nėra aišku, kokie muitai atsiras šioje šalyje skirtingoms prekėms ir paslaugoms, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Tai padėtų ir netarifinius barjerus atsiradimo atveju. Anglijoje pagamintas produktas ar suteikta paslauga bus parduodama tiesiog kaip vietinė, be jokių barjerų”, – teigia L. Čiutys.
Šiuo metu lietuviai į Didžiąją Britaniją daugiausiai eksportuoja baldų (18 proc.) ir teikia transporto paslaugas (52 proc.). Šiandien britai žemės ūkio produkcijai, atvežtai iš trečiųjų šalių, taiko 11 proc. muitą, visų kitų grupių prekėms taikomo vidutinio muito dydis siekia 5 proc.
Paklaustas apie dabar galiojančias procedūras, pašnekovas pastebi, kad dar liko daugiau nei mėnuo įsteigti įmonę Anglijoje be jokių ribojimų.
Juodžiausias scenarijus ne toks ir juodas
L. Čiutys sako, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš ES be susitarimo, teisiškai lietuviai įgytų asmenų iš trečiųjų šalių statusą. Tai reiškia, kad nusprendus įsteigti įmonę taip pat gali atsirasti papildomų administracinių reikalavimų. „Tačiau Anglija visada pasižymėjo kaip labai lanksti verslui šalis“, – priduria jis.
Ekspertas viliasi, kad ES ir JK pavyks susitarti. „Nors stebint pranešimus viešojoje erdvėse sunku tuo tikėti, bet kadangi abi pusės yra suinteresuotos pasiekti „švelnųjį Brexitą“, gali pavykti pasirašyti susitarimą. Jeigu taip nutiktų, greičiausiai su JK bus tokie patys santykiai, kaip ES su Norvegija ar Šveicarija. Tai reikštų, kad galiotų bevizis režimas ir, iš esmės, neprisidėtų perteklinių reikalavimų norintiems steigti įmonę JK“, – sako „LC paslaugų centro“ direktorius.
Tuo tarpu, britų dienraštis „The Guardian“ skelbia, kad tvyrant nežinomybei dėl JK išstojimo sąlygų, kas penktas britas kaupia maisto, gėrimų ir vaistų atsargas. Finansų organizacijos „Premium Credit“ duomenimis, kiekvienas iš kaupiančiųjų tokias atsargas maistui, gėrimams ir vaistams jau papildomai išleido po vidutiniškai 380 svarų (kiek daugiau nei 400 eurų). Iš viso britai atsargoms išleido apie 4 mlrd. svarų (4,38 mlrd. eurų), – rašoma vietinėje spaudoje.
To pačio tyrimo duomenimis, artėjant „Brexit“, pasiturintys britai į šalį ėmė įvežti daugiau prabangių automobilių. 2018 metais į Didžiąją Britaniją buvo importuota 16 proc. daugiau prabangių automobilių nei kelis metus prieš tai. Paklausa auga ir kitų prekių, ypač prabangos.
Padidėjusiu susidomėjimu kelionėmis jaučia ir vežėjai, fiksuojantys rekordinius pervežimo srautus.
Didžioji Britanija rengiasi išstoti iš Europos Sąjungos šių metų spalio 31 dieną.
