„Aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.

Pasak jo, 2020 metais individualios veiklos pajamų buvo gauta 736 mln. eurų, 2021 metais – 1,005 mlrd. eurų, o pernai – 1,151 mlrd. eurų. 

Mokesčių reformą inicijuojanti Vyriausybė siūlo individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Verslo atstovai tam nepritaria ir sako, kad daroma klaida.

Reforma individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Dabar pajamas iš savarankiško darbo deklaruoja 215 tūkst. šalies gyventojų.

Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

„Jeigu mes kalbame apie individualią veiklą labai plačiai, tai gal išskirkime tam tikras ekonomines veiklas, kur nebetaikykime individualios veiklos statuso, ypač tos veiklos, kurios tikrai generuoja didžiules pajamas, tikriausiai ir nekiltų ginčų“, – antradienį LRT radijui sakė A. Butkevičius.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis, nes didesni tarifai būtų taikomi tik uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus.

A. Butkevičius sako, kad 35 tūkst. eurų per metus nėra didelės pajamos.

„Dėl 35 tūkstančių metinių pajamų – tai čia nėra didelės pajamos. Žiūrėkime, vidutinis darbo užmokestis kaip sparčiai auga, ir jeigu 35 tūkstančius padalinsime iš dvylikos mėnesių ir matysime, kad pajamos nėra jau tokios didelės“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus pristatytas antradienį.

Pertvarką Vyriausybė vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti, o atsisakant visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jos keičiamos investicine sąskaita.

– Pradėsiu nuo jūsų paties iškelto klausimo – ar mokestinės reformos teikimas, atsižvelgiant į buvusį vadinamąjį čekiukų skandalą, yra moralus?

– Man atrodo, kad nemoralus, užtai tokį komentarą ir parašiau. Iš vienos pusės eina kalba apie mokesčių didinimą tiems žmonėms, kurie deklaruoja savo pajamas, moka mokesčius, ir jiems sakoma, kad moka nepakankamai, kad susimokėtų daugiau. Kita vertus, mes turime žmones, kurie ne visiškai teisingai leido valstybės ir tų pačių mokėtojų pinigus.

– Išsakyta prezidento kritika mokesčių reformai – kur valstybės vadovas yra teisus, o gal kažką ir praleido?

– Na, valstybės vadovas labai aiškiai pabrėžia, bene pirmą kartą išgirdome, kad jo požiūris yra dėl individualios veiklos, dėl tų aktyvių žmonių, kurie patys sugeba užsitikrinti sau gyvenimą. Nereikėtų dar kartą jiems dirti kailio.

– Kur jūs pats asmeniškai matote didžiausius reformos trūkumus?

– Trūkumai prasidėjo nuo pat pradžių. Tai yra labai blogai organizuotas darbas, vėliau išmestas paketas, kur darbo grupė uždavė klausimą, kieno jis yra ir kas jį kūrė, nes tai neatsišaukė į prieš tai aptartus klausimus, na ir paskutinis yra šios dienos klausimas – tai yra, kai, pavyzdžiui, verslas ir visuomenė sužinojo apie teikiamą mokesčio projektą korektūromis iš žiniasklaidos. Jeigu žurnalistai nebūtų parašę, tai šiandien šis paketas būtų tikriausiai priimtas ir niekas apie jį nežinotų. Tai niekaip nepapuola į socialinio dialogo rėmus ir deklaracijas apie tai, kad bus susitarta, nes mokesčiai turi būti sutarti tarp verslo, valdžios ir visuomenės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs taip pat akcentuojate, kad paskutinius 10-15 metų visą laiką buvo kreipiamas dėmesys į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Bet tada kyla klausimas, ar sąžininga didesniais mokesčiais apkrauti tuos, kurie tiesiog uždirba daugiau. Juk tai ir ta pati vidurinioji klasė. O daugelis ekonomistų yra vieningi, jog vidurinioji klasė lygu sveikai ekonomikai.

– Mes turėtume remti viduriniąją klasę, kad ji temtų visą šalį į priekį. Šitame mokesčių pakete mes matome atvirkštinį veiksmą t. y. individualios veiklos apmokestinimą, sulyginimą su darbo santykiais, neva siūlant be darbo esantiems žmonėms pašalpas, nors neaišku kaip individualios veiklos vykdytojas gali paprašyti pašalpos, neaišku, kada jis dirba ir kada nedirba. Kitas dalykas – mokestinės lengvatos arba galimybė vidurinei klasei, ypatingai jaunoms šeimoms, susigrąžinti iki 300 Eur. per metus savo sumokėtų mokesčių, taip skatinant žmones taupyti arba kaupti vaikų mokslams. Ši lengvata kainuoja nedaug, 40 mln. Eur. per metus šaliai, bet tas procesas bus taip pat stabdomas. Tai tokių kritikos taškų iš tiesų yra ir eilinį kartą nemylima yra vidurinioji klasė, o ypatingai jaunos šeimos su vaikais.

Man, tiesą pasakius, labai keistai atrodys, kai liberalių pažiūrų žmonės balsuos už mokesčių didinimą.

– Jūsų paminėta individuali veikla – ne tik politikų, bet net ir kai kurių jūsų kolegų dažnai vadinama „gyvulių ūkiu“ – apima šimtus tūkstančių gyventojų. Tad kyla klausimas, ar čia tikrai tie, kurie gyvena geriausiai, kuriuos reikėtų labiausiai ir apmokestinti?

– Aš manau, kad kartais vertindami žmones sumaišo individualią laiką ir verslo liudijimus, kurie buvo skirti labai mažai veiklai, pavyzdžiui, kažkokiems rankdarbiams. Ir paskui po verslo liudijimais atsirado tokios veiklos kaip nekilnojamo turto nuoma ir kitos veiklos nešančios didesnes pajamas, kur mokama mažiau mokesčių. Individuali veikla vis tik yra, kai žmonės patys bando kažkokį minimalų versliuką daryti, kitas dalykas – kai žmogus, netgi turintis darbo santykių, papildomai piešia, rašo ar veda renginius ir gauna nedideles papildomas pajamas, ir dabar bandoma tas pajamas apmokestinti. Tai tikrai neatrodo, kad šitie aktyvūs žmonės labai pelnosi ir turėtų būti baudžiami už tai.

– Turbūt turėtų tiesiog sėdėti ramiai ir niekur neišsišokti, nieko papildomai nedaryti.

– Procesai bus keli. Dalis žmonių pereis į aukštesnį akcinės bendrovės lygį ir prisiims perteklinį administravimą, dalis iš tiesų nutrauks veiklą, nes per metus bus gaunama tik keli šimtai eurų. Dar kiti galbūt mokės didesnius mokesčius. Čia bus skirtingi variantai, bet iš to Lietuva vargu ar išloš.

– Ir pabaigai, trumpai, kaip jūs prognozuojate, ar bus ši mokesčių reforma galbūt net „stumiama buldozeriu“?

– Na, paskutinius pusę metų ji yra stumiama įvairiais įmanomais ir neįmanomais kampais. Kaip pavyks – man, tiesą pasakius, labai keistai atrodys, kai liberalių pažiūrų žmonės balsuos už mokesčių didinimą.

„Užimtųjų ir vienoje, ir kitoje pusėje skaičiai bei struktūra rodo, kad prilyginti vieną prie vieno mes tikrai negalime individualios veiklos ir darbo santykių, todėl atitinkamai ir bazinis tarifas savarankiškai dirbantiems, prezidento nuomone, ir jo pakėlimas iki 20 procentų nuo dabartinio 15 procentų bazinio tarifo, tikrai nėra protingas dalykas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Anot jos, tai naujas apmokestinimas, nukreiptas į viduriniąją klasę, kurią reikia stiprinti norint šalyje kurti gerovę.

Mes taikomės į mažas ir vidutines pajamas uždirbančią vidurinę klasę.

„Nes mes taikomės į mažas ir vidutines pajamas uždirbančią vidurinę klasę. Ir kalbant iš gerovės valstybės principų, viduriniosios klasės stiprinimas turi būti mūsų tikslas ir tai neatitinka prezidento gerovės valstybės idėjų ir vizijos“, – teigė I. Segalovičienė.

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčių (GPM ) tarifu jį didinant palaipsniui iki 2026 metų. Tačiau toks tarifas būtų taikomas tik pajamoms virš 3 tūkst. eurų.

Tuo metu siūlymą mokesčius didinti dideles individualios veiklos pajamas gaunantiems gyventojams prezidentūra sveikina.

„Mes tikrai sveikiname siekį būtent aukštų pajamų rėžiuose svarstyti mokestinį arbitražą ir numatyti progresyvumą būtent aukštų pajamų rėžiuose“, – sakė I. Segalovičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą įvertino kaip neblogą, tačiau turėjo jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis teigė įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikavo ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Seimas tokią Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pataisą priėmė reaguodamas į darbuotojų ir darbdavių nepasitenkinimą, kad į subsidijuojamą darbo vietą įsidarbinus iki 2023 metų ir dar papildomai užsiimant in­di­vi­du­a­lia veikla, darbdaviui nebeskiriama subsidija. Tuo metu ji mokama, jeigu žmonės ir pagal darbo sutartį, ir savarankiškai pradeda dirbti šiemet.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė BNS teigė, kad leidus žmogui dirbti  ir savarankiškai, ir pagal sutartį subsidijuojamoje vietoje, jis papildomai užsidirbtų ir nebeprašytų valstybės paramos.

„Tas papildomas uždarbis irgi nėra labai didelis, bet galimybė būtų papildomai užsidirbti, kad nereikėtų kreiptis socialinės paramos“, – BNS tvirtino ministerijos atstovė.

D. Liugienė taip pat pabrėžė, kad iki šių metų, kai buvo reformuota užimtumo sistema, subsidijuojamą darbo vie­tą turintis žmogus niekada negalėjo imtis savarankiškos veiklos neprarasdamas subsidijos.

„Jis turėjo pasirinkti – ar dirbti subsidijuojamoje vietoje, arba imtis savarankiškos veiklos“, – BNS aiškino D. Liugienė.

Tačiau jos teigimu, ne visada darbdavys, netekęs subsidijos iš Užimtumo tarnybos, atleisdavo žmogų.

Užimtumo tarnyba BNS nurodė, kad 2021-2022 metais subsidijos buvo nutrauktos 120 žmonių, dirbusių ir savarankiškai.

2023 metais tokių atvejų nefiksuota. Šiuo metu tarnyba apie tokius darbuotojus duomenų nekaupia.

Ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete yra sakiusi, kad iš 6 tūkst. subsidijuojamų darbo vietų dauguma – apie 5 tūkst. – buvo skirta žmonėms su negalia.

Pasak ministerijos atstovės, šiemet ir dirbančių subsidijuojamų darbo vietoje, ir savarankiškai dirbančių gali atsirasti daugiau, nes pokyčiais domimasi.

„Paklausimų jau gavome. Tikėtina, kad žmonės tiesiog laukia šio pakeitimo. Domėjosi tie patys negalią turintys asmenys ir darbdaviai, kurie yra įdarbinę tokius žmones“, – komitete kalbėjo K. Maksvytienė.

Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

„Pasikeitė labai daug kas nuo to laiko. Tai, kas buvo 2019 metais – plačios diskusijos Seime, jos vyko Biudžeto ir finansų komitete (...) Tai, kas vyko po 2019 metų, – mes stebėjom ir pandemiją, energetikos krizę, karą, kitus rizikos veiksnius, daug kas pasikeitė ir turime mokesčių pokyčius visiškai kardinaliai kitoje mokesčių aplinkoje“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

G. Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas yra neteisingas, nes jie prisiima „nemažai rizikos“.

„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, –  interviu TV3 televizijai praėjusį trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.  

2019 metais prezidentas siūlė didinti didesnių kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinių pajamų bei su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą.

Finansų ministerija dabar siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Tokie tarifai būtų taikomi tiek uždirbantiems bent 3 tūkst. eurų per mėnesį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad trims ketvirtadaliams savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai nesikeis – jie palies tik gaunančius didesnes pajamas.

„Aš pritarčiau ne tik finansų ministrei, bet labiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms Lietuvai, tai nėra vieno žmogaus nuomonė, ką Lietuva turėtų daryti su mokesčių sistema“, – penktadienį Amerikos verslo rūmų Lietuvoje surengtame susitikime su verslo atstovais teigė M. Navickienė.

Ministrė taip pat sutinka, kad mokesčiai tarp skirtingų veiklos rūšių neturėtų būti vienodi, tačiau atotrūkis tarp jų turėtų būti mažesnis.

„Tai yra EBPO rekomendacija, ir aš nemanau, kad mokesčiai turėtų būti vienodi, atotrūkis tarp mokesčių, ypač skirtingose veiklos rūšyse, nes jis nėra vienodas visoms veikloms, turėtų būti šiek tiek mažesnis nei dabar“, – sakė M. Navickienė.

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

„Tikrai kai kurie klausimai dėl individualios veiklos apmokestinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kuris, mano supratimu, iš viso yra tuščiaviduris ir nelabai ką keistų, neturi daug šansų būti priimami Seime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

Anot jo, frakcija turi ir daugiau pastabų dėl reformos.

„Mes turime daug skirtingų pastabų ir pasiūlymų, nes ta reforma susideda iš daugelio dalykų“, – teigė V. Mitalas.

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pasiūlytas NT mokesčio modelis yra diskutuotinas, tačiau, pasak jos, dėl jo reikės susitarti siekiant gauti paramą iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).

„Nekilnojamo turto mokestis yra susijęs su RRF lėšomis, kaip žinome. Čia yra vienas iš tų dalykų, dėl kurių anksčiau ar vėliau reikės rasti sprendimą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Pasiūlytas modelis yra diskutuotinas“, – pridūrė ji.  

Finansų ministerija siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl to trys ketvirtadaliai dirbančiųjų pagal individualią veiklą skirtumų nepajus, o pastebimi pokyčiai palies gaunančius didesnes pajamas.

Kaip numato siūlymai, nekilnojamojo turto (NT) mokestis būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. NT mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.

Anot G. Skaistės, šio mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.

– Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?

– Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje, to horizontalaus lygiagretumo, kad panašias pajamas uždirbantys asmenys būtų apmokestinti panašiu tarifu. Dabar mes staiga žiūrime, kad atsiranda trys tarifai. Tada bandoma viską aplopyti, pridedami dar kažkokie papildomi tarifai pajamoms, kurios viršija 5 vidutinius darbo užmokesčius per mėnesį. Tada dar atsiranda papildomų tarifų. Kyla klausimas, ar tikrai tikslas buvo supaprastinti mokesčių sistemą. Susidaro įspūdis, kad tikslas buvo labiau padidinti mokesčius ir padaryti juos progresyvesnius, bet taip reikėtų ir sakyti.

– Pagal individualią veiklą (IV) dirbantiems atrodo, kad valdžia mano, jog jie per mažai moka mokesčių, nepaisant infliacijos, paskolų iššūkių ir t. t. Sako, kad esate „gyvulių ūkis“ ir mes čia jums viską pareguliuosime...

– Būtų pakakę suvienodinti tarifus. Jei kalbėtume, kad IV nori prilyginti darbo santykiams, tas vienodinimas vyksta į viršutinę pusę.

– Bet tai – nesąmonė. Tai gal dirbantys pagal darbo sutartis moka per daug mokesčių ir juos visiems reikėtų mažinti?

– Nemaža dalimi galima su jumis sutikti, nes tikslas buvo sumažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius ir perkelti tą mokesčių naštą turto pajamoms, vartojimo pajamoms ir kitoms. Taigi apžvelgiant susidaro įspūdis, kad dabar mes turime labiau mokesčių didinimo reformą, o ne mokesčių išskaidrinimo ir ekonomikos augimui palankią reformą. Reikia pastebėti, kad konkurencija dėl darbuotojų yra milžiniška. Jeigu mes liksime su pakankamai dideliais ir sudėtingais apmokestinimais būtent individualios veiklos arba darbo santykių, mes galime prarasti  konkurencingumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai – infliacija, brangiausios maisto kainos Europoje, ar dabar laikas tokiems  pokyčiams?

– Niekada nebūna to geriausio laiko. Aišku, tie tarifai neįsigalios čia ir dabar. Jie bus dar diskutuojami ir dar klausimas, ar įsigalios. To visuotinio erzelio sukėlimas irgi neaišku, ar pati geriausia strategija.

– Advokatai, notarai dažniausiai dirba pagal verslo liudijimus ir žinome, kiek jie uždirba. Jeigu vieno sektoriaus žmonės gauna dideles pajamas, gal toks mokesčių užkrovimas kitokios srities darbuotojams yra neadekvatus, netolygus? Tai toliau naikinamas tas „gyvulių ūkis“?

– Neseniai buvo pristatytas tyrimas, kad Lietuva turi labai daug skirtingų mokestinių režimų. Čia, matyt, yra ta pradžių pradžia – reikėtų labiau sumažinti jų skaičių. Tai padėtų pasiekti didesnį mokestinį teisingumą. Antras žingsnis – suvienodinti tarifus, kad kiek įmanoma jie taptų aiškesni ir skaidresni. Tuomet gal trečias jau būtų žingsnis – didinti arba mažinti kažkokias būtinąsias išlaidas tam, kad laiptelis po laiptelio žmonėms viskas taptų skaidriau ir suprantamiau.

Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje.

 

– Lietuva skundžiasi, kad  per metus netenka 15 tūkst. žmonių, kurie emigruoja. Ar ši mokesčių reforma skatins gyventojus toliau skaidriai dirbti Lietuvoje? Gal kai kurie „individualistai“, dirbantys pagal IV, perkels savo įmonę į kitą kaimyninę šalį, kur mokesčiai mažesni. Ar tokia grėsmė yra?

– Bendrąja prasme tokia grėsmė yra, ypač dėl nuotolinio darbo, tokių išplaukusių sienų. Reikia šaliai turėti konkurencingą darbo santykių apmokestinimą. Ši reforma turėjo būti orientuota į mokesčių mažinimą. Arba išimtinais atvejais, kur yra didžiulis disbalansas, dalį galbūt galima padidinti. Ir tada dalį mokesčių perkelti kitiems mokesčiams, pavyzdžiui, ekologiniams, nekilnojamojo turto ir pan.

„Aš sakyčiau, kad yra dalykų, kurie tikrai yra pozityvūs, bet yra ir dalykų keliančių nerimą ir abejones. Tai individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai – aš pritarčiau sakantiems, kad nėra teisinga sulyginti su samdomais darbuotojais šia veikla besiverčiančius“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tarkime kūrybinės srities žmonės jau sureagavo pakankamai aštriai, tai natūralu, kad reikės atsižvelgti į tuos vertinimus ir tiesiog analizuoti“, – pridūrė ji.

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Pasak G. Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Vis dėlto Seimo pirmininkė teigiamai įvertino investicinės sąskaitos modelio idėją, taip pat siūlymą, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais įmonės privalėtų registruotis pasiekusios 55 tūkst. eurų metinę apyvartą – dabar ši riba yra 45 tūkst. eurų.

„Tikrai vertiname, kad kai kurie Liberalų sąjūdžio politikų, mūsų visos partijos, frakcijos pasiūlymai yra šituose siūlymuose, pavyzdžiui, PVM kartelės didinimas nuo 45 iki 55 tūkstančių, kiti galbūt smulkesni siūlymai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tikrai gerų dalykų yra, investicinė sąskaita taip pat yra numatyta, bet, kaip ir sakiau, dar laukia pakankamai ilgas darbas“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė teigė, kad visą Finansų ministerijos siūlomą mokesčių reformos paketą valdančiosios koalicijos partneriai pamatė tuo pačiu metu, kai jis buvo pristatytas viešojoje erdvėje. 

„Nors esame koalicijos partneriai, bet iš esmės visą paketą, pasiūlymą pamatėme vakar, kaip ir visi likusieji. Šiandien turėsime pirmąjį susitikimą, kuriame vertinsime visus pasiūlymus, visą paketą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ta pasirinkta komunikavimo strategija (...) ji šiek tiek apsunkina greitas reakcijas iš koalicijos partnerių“, – pridūrė ji.