Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 64 ir susilaikė 8 parlamentarai.

Panašus projektas Seime buvo pateiktas per neeilinę sesiją vasarį, bet valdančiųjų balsais jis buvo atmestas.

Po balsavimo „valstietis“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas sakė manantis, kad komisija būtų sudaryta, jei valdantieji neturėtų ką slėpti.

„Dabar, vadinasi, jūs turit ką slėpti arba kitaip elgtis negalit. Su tuo ir pasveikinsiu“, – antradienį Seime kalbėjo jis.

„Ne vieta, ne laikas ir ne tos aplinkybės, kurias ignoruotume ir tos komisijos nesudarytume“, – anksčiau prieš balsavimą sakė jis.

Kreipdamasis į valdančiuosius jis ragino priimti sprendimus ir kėlė klausimą „ar norime, kad kažkas užduotų klausimus ne vietoj ir ne laiku, kad slapstome pedofiliją“.

„Kalbant apie pirmą teikimą (...), mes sutarėm, kad tyrimo komisija reikalinga (...), mes nesutarėm dėl vieno elemento – ar šaukti neeilinę sesiją, ar svarstyti per pavasario sesiją, kai visi esam ir dalyvaujam posėdžiuose“, – sakė jis.

Aš nesuprantu, kodėl opozicija nori sudaryti prielaidas pasitarnauti įtariamajam.

Savo ruožtu konservatorius, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kalbėjo matantis nemažai pavojų, kad komisijos sudarymu bus kišamasi į ikiteisminį tyrimą.

„(...) aš nesuprantu, kodėl opozicija nori sudaryti prielaidas pasitarnauti įtariamajam“, – kalbėjo jis.

„Kai pirmą kartą buvo teikimas kurti komisiją su tais pačiais klausimais, jau tada sakėm, kad tokia iniciatyva neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškintų reikalavimų, kad jos turi būti kuriamos dėl valstybinės svarbos dalykų, o čia mes to nematom, tuo labiau dabar, kai yra papildoma informacija, tai tokios komisijos reikmė yra dar mažesnė“, – pridūrė jis.

Komisijai siūlyta pavesti išaiškinti, kas buvo kalbama sausio 20 dienos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikime, kai prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo.

Opozicija siekė atsakymų, kokie dar asmenys galėjo žinoti apie pokalbio turinį, ar Seimo pirmininkė apie jį informavo kitus asmenis, valdančiųjų atstovus.

Tiek N. Grunskienė, tiek V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo, tačiau tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu po 20 val. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą.

Komisijai norėta pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki balandžio 30 dienos.

Opozicija iškėlė versiją, kad K. Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi rinkti parašus sukurti laikinajai komisijai, kuri aiškintųsi aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie ikiteisminį tyrimą buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui.

Tyrimą jo atžvilgiu teisėsauga atlieka dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.

„Mes nuo pat pradžių sakėme, kad tai turi būti daroma pavasario sesijos metu, kada susirinks darbui visi Seimo nariai. Be to, laikas po rinkimų yra tinkamesnis, nebus nereikalingo politikavimo. Tikimės, kad visi politikai, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jie atstovauja, norės išsiaiškinti tiesą, nes būtina užkirsti kelią kenksmingiems politikų poelgiams ateityje“, – LVŽS pranešime cituojamas jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Norint inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, siūlymą savo parašais turi paremti bent 36 parlamentarai.

Iniciatyvos su opozicija nederino

Darbo partijos lyderis, parlamentaras Andrius Mazuronis BNS sako, kad jo frakcija būtų linkusi pritarti tyrimui, tačiau kol kas prašymo paremti frakcija nesulaukė.

„Mūsų dar niekas neprašė, nežinau, tarsimės frakcijoje. Aš visą laiką maniau, kad komisiją būtų tikslinga sudaryti, beprecedentis atvejis, kai aukščiausi šalies vadovai neatsakingai elgiasi su jiems patikėta jautria informacija“, – kalbėjo politikas.

Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos atstovė Seime Orinta Leiputė tvirtina, kad partija skeptiškai vertina tokių komisijų sudarymą, įskaitant ir šią.

„Nelabai remiam tokias iniciatyvas. Jei pamenate, mes nuo partijos ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad atliktų tyrimą, kadangi ji atsisakė, kreipėmės į Etikos komisiją, kuri pradėjo tyrimą. „Valstiečių“ turinio dar nemačiau, jie su mūsų frakcija nediskutavo“, – BNS teigė parlamentarė.

Be to, laikas po rinkimų yra tinkamesnis, nebus nereikalingo politikavimo.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Lukas Savickas BNS nurodė, kad iš esmės tyrimui pritartų, tačiau konkrečią „valstiečių“ iniciatyvą dar žada įvertinti, nes ji nebuvo derinta.

„Tokie tekstai įprastai yra derinami, šiuo atveju nebuvo derinama, reikia su juo susipažinti“, – kalbėjo politikas.

Tuo metu valdantieji tyrimo palaikyti nežada, nes, anot jų, į visus klausimus jau atsakyta.

„Klausimai dėl K. Bartoševičiaus yra ne sykį atsakyti, tam skirta buvo net neeilinė sesija. Nebėra daugiau ką komentuoti“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

E. Ovčarenko, P. Peleckio / BNS nuotr.

Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius BNS teigė siūlantis „valstiečiams“ užsiimti „kuo nors įdomesniu“.

Antras bandymas

Kitos opozicinės Seimo frakcijos jau buvo surinkusios parašus dėl tokios laikinosios komisijos sudarymo, bet per jų inicijuotą neeilinę sesiją vasario viduryje nutarimo projektas valdančiųjų balsais buvo atmestas.

„Valstiečiai“ tąkart neprisidėjo prie neeilinės sesijos sušaukimo sakydami, kad tyrimo dėl K. Bartoševičiui galimai nutekintos informacijos reikia imtis prasidėjus eilinei pavasario sesijai, o ne paskubomis.

Klausimai dėl K. Bartoševičiaus yra ne sykį atsakyti, tam skirta buvo net neeilinė sesija. Nebėra daugiau ką komentuoti.

Neeilinės sesijos metu į parlamentarų klausimus taip pat atsakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Seimo pirmininkė Viktoriją Čmilytė-Nielsen.

Prieš K. Bartoševičiui atsisakant mandato sausio 20 dieną, penktadienį, jos buvo susitikusios ir generalinė prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo, tačiau abi tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo.

Tačiau tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu po 20 val. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą.

Prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo šį ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras paprašė kreiptis į Seimą dėl tuometinio parlamentaro K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo įvertinęs, kad jo tapatybės atskleidimas šioje stadijoje tyrimui nepakenks.

Prokuroro vertinimu, tuo metu surinkti duomenys jau leido pagrįstai įtarti tuo metu valdančiųjų konservatorių frakcijai priklausiusį Seimo narį padarius nusikalstamas veikas.

„Priimdamas šį sprendimą prokuroras vertino ir tai, kad pateikiant svarstyti Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą Seime neišvengiamai bus atskleisti šio asmens duomenys neapibrėžtam asmenų skaičiui, tačiau tai negali būti vertinama kaip ikiteisminio tyrimo sėkmei pakenkiantis ikiteisminio tyrimo duomenų neteisėtas atskleidimas“, – sakoma pranešime.

Pasak prokuratūros, padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti jam ar jo eigai pakenkta, todėl priimtas sprendimas galimo nutekinimo aplinkybių netirti.

Į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui, kreipėsi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija.

„Man atrodo, kad ši istorija yra muilo burbulas, pučiamas vieno žmogaus, palaikomas kitų opozicinių frakcijų, kurios, matyt, nesugalvoja nieko geriau, ką galėtų šitoje situacijoje daryti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė politikas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas teigė, kad visi atsakymai yra pateikti, o „papildomai pasakyti nelabai yra ką“.

G. Landsbergis teigė turintis „savo hipotezių“, ar ir kaip informacija apie teisėsaugos tyrimą pasiekė K. Bartoševičių, tačiau jas įgarsinti atsisakė.

Man atrodo, kad ši istorija yra muilo burbulas, pučiamas vieno žmogaus, palaikomas kitų opozicinių frakcijų.

„Aš paliksiu prokuratūrai tuos klausimus atsakyti, jei ji nuspręs, kad tai yra reikalinga“, – sakė parlamentaras.

Jis teigė, kad „visos šitos operacijos“ organizatorius yra opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

„Man yra didelis klausimas, ar jis pats nėra vienas iš šios situacijos režisierių“, – teigė G. Landsbergis.

Jis sakė neturintis pagrindo abejoti tuo, ką aiškina kolegos.

„Šiandien mes turime situaciją, kad šventa dvasia Čilėje pranešė įtariamajam asmeniui, kad jis įtariamas sunkiais nusikaltimais. Vėl paliks mus su šituo klausimu – tikėtina, kad bus atmesta laikinosios komisijos sudarymo  nutarimas, ir liks visa visuomenė su klausimu: kažkas nutekino, visi apsimelavo, aukščiausi šalies pareigūnai, ir visiems viskas gerai, prokuratūrai tame tarpe“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad „svetima gėda aplanko“, kai iš Seimo tribūnos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė penkių minučių skirtumu pateikia skirtingas versijas, kas buvo kalbama jų susitikimo dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo metu.

Kažkas nutekino, visi apsimelavo, aukščiausi šalies pareigūnai, ir visiems viskas gerai, prokuratūrai tame tarpe.

„Svetima gėda aplanko, kai prieš akis penkių minučių laikotarpiu stovėjo tiek aukščiausia Seimo pareigūnė, tiek stojo generalinė prokurorė, ir vėl mes matom skirtingas versijas, ir vėl meluojama“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

Jis užsiminė ir apie politinės atsakomybės klausimą, prie kurio gali būti grįžta pavasario sesijoje.

„Melo jau tiek buvo prisakyta aukščiausių pareigūnų, kad kelti klausimą apie politinės atsakomybės institutą, kurį Seimas suteikia. Tas institutas yra įvairus – ir apkalta, ir nepasitikėjimo procedūros. Kovo 10 dieną pavasario sesija prasidės su tos temos tęsimu“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Keletas patikslinimų dėl viešumoje pasirodžiusių ir klaidingai interpretuotų mano teiginių. Penktadienį K. Bartoševičius žinute informavo, kad traukiasi iš Seimo. Tą pačią dieną paskambinau paklausti, ar tai galutinis apsisprendimas, nes tokių ketinimų buvo ne vienas jau anksčiau“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė parlamentarė.

Jis teigė, kad to metu apie teisėsaugos įtarimus dar nebuvo žinoma.

„Apie juos sužinojau pirmadienį, kuomet gavau skambutį iš medijos su prašymu pakomentuoti“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Penktadienį K. Bartoševičius žinute informavo, kad traukiasi iš Seimo. Tą pačią dieną paskambinau paklausti, ar tai galutinis apsisprendimas, nes tokių ketinimų buvo ne vienas jau anksčiau.

„Kviečiu tuos žmones, kurie dar kažko jaučiasi nepasakę, nebevalkioti virvės ir pasakyti ką jie žino, ką jie gali pasakyti, ką jie turi pasakyti, nes yra vieši asmenys“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkas.

Jis taip pat sako neabejojantis, kad prokuratūra įvertins, ar yra pagrindų dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Jeigu prokuratūra mato, kad yra nutekinta informacija ir dėl to verta pradėti ikiteisminį tyrimą, tai ji tą gali padaryti. Ir aš manau, kad ji tą padarys jei įvertins, kad toks dalykas buvo“, – kalbėjo Laisvės partijos narys.

Kviečiu tuos žmones, kurie dar kažko jaučiasi nepasakę, nebevalkioti virvės ir pasakyti ką jie žino.

Generalinė prokuratūra sausio 23 dieną, pirmadienį, pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą tiriant galimą nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinį prievartavimą ir tvirkinimą. Prokuratūra praėjusią savaitę pareiškė įtarimus K. Bartoševičiui galimai tai vykdžius prieš keturis asmenis.

Vėliau paaiškėjo, kad sausio 20 dieną, penktadienį, generalinė prokurorė buvo susitikusi su Seimo pirmininke informuoti apie planuojamą pateikti prašymą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo ir galimybių tam sušaukti neeilinę sesiją. Parlamento vadovė tvirtina, kad nei Seimo nario pavardė, nei frakcija per penktadienio susitikimą nebuvo įvardyta.