„Šis vizitas vyksta tokiu metu, kai Ukrainai reikia visokeriopos paramos kovoje už laisvę“, – žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė R. Habeckas.

„Ir tai yra kova už laisvę, tai yra svarbus dalykas, kurio pasaulis, Europa ir Vokietija neturi pamiršti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukraina kovoja už vertybes, kurios apibrėžia Europą.

Kelionė surengta po to, kai Vokietija savaitgalį paskelbė siunčianti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“. Kyjivas buvo paprašęs Berlyno skubiai padėti atremti rusų atakas.

Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad šalies kariuomenei trūksta ginkluotės Rusijos raketoms ir dronams numušti. Savo ruožtu Maskva intensyvina išpuolius prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius skubiai pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.

R. Habeckas, kurį kelionėje lydi verslo delegacija, kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis taip pat susitiks su ukrainiečių pareigūnais aptarti skubios pagalbos ir verslo ryšių, taip pat pasirengimo birželį Berlyne vyksiančiai kasmetinei Ukrainos atstatymo konferencijai, sakoma Vokietijos ekonomikos ministerijos pranešime.

„Visapusiška parama Ukrainai taip pat apima paramą atspariam energijos tiekimui ir atstatymui. Kad tai pavyktų, labai svarbios privataus sektoriaus investicijos“, – pareiškime cituojamas R. Habeckas.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios visos Ukrainos atstatymo išlaidos siekia mažiausiai 486 mlrd. JAV dolerių (455 mlrd. eurų).

„Esami statiniai jau kurį laiką nebuvo naudojami, infrastruktūra fiziškai ir morališkai pasenusi bei nusidėvėjusi. Dėl nepatrauklumo, nesant galimybių pastatus pritaikyti kitoms veikloms vykdyti, tik nedidelė dalis patalpų buvo išnuomota“, – BNS teigė statybos darbų konkursą paskelbusios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Mindaugas Zobiela.

Jo teigimu, Lazdijų pasienio punkto statiniai jau kurį laiką buvo nenaudojami, o infrastruktūra buvo pasenusi bei nusidėvėjusi.

Esami statiniai jau kurį laiką nebuvo naudojami, infrastruktūra fiziškai ir morališkai pasenusi bei nusidėvėjusi.

„Toks projektas naudingas visuomenei, kadangi suteiks daugiau patogumų keliaujantiems, prisidės prie teigiamo valstybės įvaizdžio skatinimo ir turės reikiamą infrastruktūrą, esant reikalui atkurti sienos kontrolę ar mobiliam patruliavimui“, – sakė M. Zobiela.

Jo teigimu, šiuo metu jau yra gautas leidimas statybai, o visus darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Pasak M. Zobielos, didžioji dalis griautinų statinių Lazdijų pasienio punkte buvo nugriauti dar pernai.

Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbtame pirkime nurodyta numatoma bendra darbų vertė – 740 tūkst. eurų (be PVM). Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovo teigimu, galutinė kaina paaiškės atlikus viešojo pirkimo procedūras.

Darbus planuojama finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų.

Lazdijų pasienio punktas tapo nebenaudojamas nuo 2007 metų, kuomet Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės.

Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Kyjivas pranešė apie didelio masto ataką prieš svarbius šalies objektus, bet nurodė, kad bent jau kol kas nebuvo pranešimų apie žuvusius žmones.

„Naktį Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 40 raketų ir 40 dronų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

„Kai kurios raketos ir dronai „Shahed“ buvo sėkmingai numušti. Deja, tik dalis jų“, – sakė jis.

„Įvyko dar viena niekšiška raketų ataka prieš Charkivą ir Charkivo sritį“, – nurodė jis. Ukrainos šiaurės rytuose esantį Charkivą Rusija pastarosiomis savaitės intensyviai atakuoja ir per kai kurias šių atakų žuvo žmonių.

Pasak V. Zelenskio, į infrastruktūros objektus taip pat taikytasi Kyjive, šalies pietuose esančiose Zaporižioje ir Odesoje, vakaruose netoli Lenkijos sienos esančiame Lvive.

„Rusų teroristai ir vėl taikėsi į ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė jis.

Maskva pastaraisiais mėnesiais intensyviai atakuoja Ukrainos energetikos objektus, surengdama ir vienas didžiausių per daugiau kaip dvejus metus trunkantį karą oro atakų.

Laimei, kaip rodo operatyviniai duomenys, per šiandienos ataką niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas.

V. Zelenskis paragino Ukrainos partneres Vakaruose nežiūrėti pro pirštus ir suteikti daugiau oro gynybos sistemų.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad po „masinio apšaudymo“ įvairiose šalies vietose dirba šimtai gelbėtojų.

„Kelias valandas rusų kariuomenė atakavo penkis Ukrainos regionus, smogdama ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – sakė jis.

Pasak ministro, rusams paleidus daugiau kaip 10 raketų į Charkivą, kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas.

„Laimei, kaip rodo operatyviniai duomenys, per šiandienos ataką niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas“, – pridūrė jis.

Charkivo meras įspėjo, kad antrajame pagal dydį Ukrainos mieste galimos energijos tiekimo problemos.

Pietinėje Zaporižios srityje gubernatorius Ivanas Fiodorovas anksti ketvirtadienį pranešė apie sprogimus.

Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad rusai įvairių tipų sparnuotosiomis raketomis ir dronais atakavo dujų paskirstymo objektą ir elektros pastotę.

„Kilo gaisrų. Ugniagesiai juos greit užgesino“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienio rytą pranešė sunaikinusios 18 raketų bei 39 atakos dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad pagrindinė naktinės rusų atakos kryptis buvo vakarinė Lvivo sritis.

Nurodoma, kad rusai iš viso paleido 20 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555, šešias aerobalistines raketas Ch-47М2, 12 zenitinių valdomų raketų S-300, 40 atakos dronų „Shahed“ bei keturias valdomas aviacines raketas Ch-59.

Rusija tuo metu paskelbė praėjusią naktį sunaikinusi 12 ukrainiečių dronų, įskaitant tris dronus, numuštus toli rytuose esančiame Mordovijos regione.

Kiti dronai sunaikinti virš Kursko, Tambovo, Belgorodo, Briansko ir Lipecko regionų, sakoma pranešime. Ukraina jau daug mėnesių dronais atakuoja Rusiją.

„Patvirtinus lėšų paskirstymo planą taryboje, savivaldybė galės toliau tęsti kelių, gatvių, viešųjų erdvių tvarkymą, modernizuoti ir statyti naujas švietimo, kultūros ir sporto infrastruktūros įstaigas“, – pranešime sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Jei projektui bus pritarta galutinai, 2,3 mln. eurų bus skirta kelių ir gatvių kapitaliniam remontui: darbai vyks Riešės, Ilgosios, Lindiniškių, Liepų, Galinės ir Kalno gatvėse Avižienių seniūnijoje bei Upės ir Česlovo Milošo gatvėse Zujūnų seniūnijoje.

Dar 1,8 mln. eurų būtų skirta ugdymo įstaigų statybai ir rekonstrukcijai: Didžiosios Riešės vaikų darželio statybai baigti numatoma 500 tūkst. eurų, Avižienių gimnazijos sporto aikštynui ir priestato statybai bei sporto aikštelės prie Kyviškių pagrindinės mokyklos įrengimui – po 200 tūkst. eurų, Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos sporto salės statybai – 500 tūkst. eurų, o Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos modernizavimui – 400 tūkst. eurų.

Šiuo metu Nemėžio seniūnijoje vyksta Skaidiškių sporto komplekso statybos, tvarkomos viešosios erdvės – tam šiais metais numatoma skirti 700 tūkst. eurų.

Be to, planuojama skirti 240 tūkst. eurų Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro rekonstrukcijai ir patalpų remontui.

Visi darbai bus finansuojami iš NT plėtotojų sumokėtų infrastruktūros įmokų. Jos grąžinamos seniūnijoms, kuriose šios įmokos buvo sumokėtos, atnaujinant arba plėtojant jų infrastruktūrą.

2023 metais savivaldybė iš viso surinko 5,8 mln. eurų įmokų – 3,4 proc. daugiau nei 2022 metais (5,6 mln. eurų).

Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad infrastruktūros plėtros įmoka yra svarbi finansinė priemonė įgyvendinant infrastruktūrinius projektus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje turi didelį teigiamą poveikį vietos gyventojų gerovei. Šis planas, mero teigimu, atspindi vieną pagrindinių savivaldybės prioritetų – sparčiai plėtoti Vilniaus rajono infrastruktūrą.

„Turime sukurti kokybišką infrastruktūrą, užtikrinančią patogias sąlygas Vilniaus rajone gyventi, mokytis, dirbti ir leisti laisvalaikį. Patvirtinus minėtą lėšų paskirstymo planą taryboje, savivaldybė galės toliau tęsti kelių, gatvių, viešųjų erdvių tvarkymą, modernizuoti ir statyti naujas švietimo, kultūros ir sporto infrastruktūros įstaigas, atitinkančias gyventojų poreikius“, – pažymi R. Duchnevič.

Didžiausia šių metų lėšų suma – 2,3 mln. eurų, numatyta skirti kelių ir gatvių kapitaliniam remontui. Avižienių seniūnijoje toliau būtų tvarkomos Riešės, Ilgosios, Lindiniškių, Liepų, Galinės ir Kalno gatvės, o Zujūnų seniūnijoje – Upės ir Česlovo Milošo gatvės.

Investicijos nukreiptos ir į Vilniaus rajono švietimo įstaigas. Baigiamiesiems Didžiosios Riešės vaikų darželio statybos darbams būtų skiriam 500 tūkst. eurų. Planuojama, kad įstaiga duris atvers jau šį rugsėjį. Čia numatyta įsteigti 8 ikimokyklinio ugdymo grupes, kurias galės lankyti 125 vaikai.

Avižienių gimnazijos sporto aikštyno įrengimo ir priestato statybos darbams bei universalios sporto aikštelės įrengimui prie Kyviškių pagrindinės mokyklos Šatrininkų seniūnijoje suplanuota skirti po 200 tūkst. eurų.

Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos sporto salės statybos darbams numatyta 500 tūkst. eurų. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos mokymosi erdvių modernizavimui būtų skiriama 400 tūkst. eurų.

Šiuo metu Nemėžio seniūnijoje vyksta vieno svarbiausių rajone sporto infrastruktūros objekto – Skaidiškių sporto komplekso – statybų ir viešųjų erdvių sutvarkymo darbai. Jiems šiais metais numatoma skirti 700 tūkst. eurų.

Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro rekonstrukcijai ir patalpų remontui planuojama skirti 240 tūkst. eurų.

Daugiau kaip 6,4 mln. suma finansuojama iš statytojų sumokėtų savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų. Jos grąžinamos atitinkamoms seniūnijoms, kuriose šios įmokos buvo sumokėtos, atnaujinant arba plėtojant jų infrastruktūros reikmes.

Minėtas savivaldybės tarybos sprendimo projektas bus svarstomas komitetuose, o galutinis balsavimas dėl jo patvirtinimo įvyks artimiausio tarybos posėdžio metu.

Anot jo, elektros, dujų, vandens ir šilumos tiekimo įmonės centrui teikia informaciją apie pasirengimą galimoms grėsmėms užkardyti, pagal ją įmonėms bus teikiamos rekomendacijos, kaip mažinti rizikas.

Centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad analizė padės įmonėms pasirengti galimoms grėsmėms.

„Surengtos konsultacijos ir surinktų duomenų analizė infrastruktūros valdytojams padės atnaujinti turimą informaciją apie įmonių pasirengimą galimoms provokacijoms, atsparumą rizikoms ir grėsmėms“, – pranešime teigia V. Vitkauskas.

Anot jo, kai kurių savivaldybių įmonių pasirengimas valdyti grėsmes turėtų būti nedelsiant peržiūrimas.

NKVC vertina veiklos tęstinumo planus dingus elektros tiekimui ar įvykus kitokiam incidentui, sistemų persidengimo ar dubliavimo galimybę, kai vieno objekto veikla sutrinka, taip pat fizinės ir kibernetinės apsaugos lygį.

Šias teritorijas Vyriausybė dar turi įtraukti į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą.

Ukmergės rajone infrastruktūra susijusi su Vokietijos į Lietuvą perkeliamais kariais, tačiau ministerija nedetalizuoja, kas konkrečiai čia bus įrengta.

„Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje planuojama statyti Lietuvoje dislokuotiems  NATO sąjungininkų kariniams vienetams skirtus specialiosios paskirties pastatus ir kitus inžinerinius statinius“, – rašoma komentare.

„Šiuo metu vyksta diskusijos su partneriais, tariamasi su jais dėl sąlygų, tad daugiau informacijos šiuo metu dar pateikti negalime“, – teigiama jame.

Tuo metu Šiaulių teritorijoje, anot KAM, bus kuriama karinė infrastruktūra, skirta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje dislokuotų sąjungininkų aviacinių pajėgumų – orlaivių, įrangos ir personalo – saugumui užtikrinti ir priimančiosios šalies paramos funkcijoms vykdyti.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

Kaunietė Janina 43-iuoju numeriu pažymėtu autobusu važinėja kone kasdien. Lemtingą dieną senjorė važiavo į turgų apsipirkti, autobusu grįždama namo ruošėsi iš jo išlipti. „Žiūriu, kad neperšoksiu. Tai aš ištiesiau vieną koją, pastovėjau ir žengiau tiesiai ant šaligatvio bortelio. Kaip žengiau, taip pilvu ir nučiuožiau, į savo stotelę galva atsirėmiau“, – prisiminė nelaimę Janina Kepeženienė.

Moteris sako praradusi pusiausvyrą ir nebegalėjusi išsilaikyti, nes tarpas tarp autobuso ir kelkraščio buvęs didelis.

„Reikia, jeigu gerai jautiesi, nulipti į tą kraštą, pastatyt koją ir tada peržengt, o aš žengiau tiesiai ant žolės“, – lemtingą savo pasirinkimą įvardijo senjorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anūkė sako, laimei, močiutei nei rankos, nei kojos nelūžo, tačiau galvą teko siūti.

„Žaizda buvo pakankamai didelė, buvo didžiulis krešulys, kurį reikėjo pjauti, reikėjo siūti. Iš tikrųjų labai nemaloni patirtis močiutei“, – tikino anūkė Gintarė Armalė.

Senjorė pasakojo, kad per toli autobusai sustoja ne pirmą kartą.

„Kaip aš matau, labai daug nesustoja. Bet būna kartais, kad mano rankos pusiau tuščios, tai aš už krašto pasilaikau, ant to tarpelio koją pastatau ir nužengiu“, – aiškino Janina

„Labai gaila visų vyresnių žmonių, nes tai iš tikrųjų yra labai opi problema. Vyresniems, pensininkams yra labai sunku išlipti iš troleibuso ir autobuso. Tikrai teko matyti ne vieną atvejį, kad nesustoja šalia. Matomai, jiems taip yra patogiau išvažiuoti ir tai yra pensininkų sąskaita“, – įsitikinusi anūkė Gintarė.

Esą ir autobuso vairuotojas, senjorei susižalojus, dėmesio neatkreipė.

„Autobuso vairuotojas tiesiog nuvažiavo. Viena moteris, važiuodama automobiliu, pamatė ant gatvės gulinčią močiutę, išlipo, iškvietė greitąją pagalbą ir susisiekė su šeima“, – džiaugėsi pašalinių gerumu Gintarė.

Panašu, kad ši nelaimė atvėrė Pandoros skrynią. „Kauno autobusų“ vadovas sako, problema – ne vienkartinė. „Daugiau tai yra miesto infrastruktūros problema. Bet kuris kaunietis mato stoteles, kuriose, iš tikrųjų, vienose – siauros kišenės (mes taip vadiname įvažiavimus), kitose – normaliai įrengti įvažiavimai, kai kur per arti medis, per arti stulpas“, – vardijo nepatogumus autobusų vairuotojams Rimas Stankaitis, „Kauno autobusų“ transporto eksploatacijos direktorius.

Taip pat ir patys vairuotojai, bijodami sugadinti transporto priemonę, renkasi neprivažiuoti kelkraščių.

„Neneigsiu, ir vairuotojai kartais, atsipalaidavę arba pripratę prie to, kad visuomet kas nors trukdo, net ir kada nėra tokių trukdžių, privažiuoja per toli. Tikrai taip būna“, – atviravo „Kauno autobusų“ direktorius.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas sako, kad neprivažiavimas prie kelkraščio atsirado pakeitus autobusus iš senų aukštesnių į naujus žemagrindžius.

„Seniau autobusai buvo aukštesni nuo žemės, vadinasi, galėdavome ir manevruoti. Kaip žinome, autobusų priekis toli išsikiša, jie jis nori privažiuoti iš arti, visada priekinė dalis eina virš šaligatvio. Jeigu tos galimybės nėra, tai jis tada negali, neturi techniškai galimybės privažiuoti“, – aiškino LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Žaizda buvo pakankamai didelė, buvo didžiulis krešulys, kurį reikėjo pjauti, reikėjo siūti.

Miestas aiškina, kad tvarkosi. Esą visų stotelių sutvarkyti vienu metu neįmanoma, tačiau jos nepaliekamos likimo valiai.

„Visos vietos bus tvarkomos, tik ta eilė yra gana ilga. Kur matome, kad tikrai yra kritinės vietos, tikrai papildomai skiriame pinigų, kad kuo greičiau sutvarkyti tas problemines vietas“, – tikino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Specialistai sako, kad nuolat moko vairuotojus, kaip elgtis, kai sudėtinga privažiuoti stotelę. Kauno keleivių vežimo taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas privalo privažiuoti kaip įmanoma arčiau kelkraščio.

Išryškino prioritetus

Susisiekimo ministerijos užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės apklausą, joje dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. 18–75 metų respondentų.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvoje populiaru dviratį kasdien naudoti kaip transporto priemonę vykstant į darbą ar mokymo įstaigą.

Rezultatai liudija: 10 proc. respondentų dviračiu važiuoja kelis kartus per mėnesį, kartą per mėnesį – 5 proc., o 4 iš 10 respondentų dviračiu nevažiuoja apskritai.

„Tai atspindi realią situaciją gatvėse – didžiajai daliai šalies gyventojų dviračiai vis dar išlieka labiau kaip pramoga ar aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, bet ne kaip kasdienė transporto priemonė, – sakė Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Nemunas Abukauskas. – Yra aiškios priežastys ir konkretūs galimi sprendimai. 44 proc. rečiau važiuojančių respondentų nurodė, kad persėsti ant dviračio juos paskatintų geresnė dviračių infrastruktūra.“

Geresnės dviračių infrastruktūros dažniau norėtų didmiesčių, neįskaitant Vilniaus, ir rajonų centrų gyventojai, taip pat dviračiu kartą per savaitę ir dažniau, kelis kartus per mėnesį ir rečiau važiuojantys tyrimo dalyviai. 33 proc. kaip skatinantį veiksnį akcentavo saugesnių sąlygų palikti dviratį prie namų, darbovietės, švietimo įstaigos sudarymą.

Mūsų šalyje dviračiai vis dar labiau kaip pramoga ar laisvalaikio leidimo būdas, bet ne kaip kasdienė transporto priemonė.

Patirtys ir nuogirdos

Apklausos dalyvių buvo paprašyta balais nuo 1 iki 10 įvertinti, ar Lietuvoje apskritai tinkamos sąlygos kasdien naudotis dviračiu kaip transporto priemone, kuri pakeistų automobilį.

Sąlygas gyventojai įvertino vidutiniškai, vertinimo vidurkis siekia 6,33 balo. Palyginti su 2022 m. atliktos analogiškos apklausos rezultatais, jis šiek kiek aukštesnis – pernai vertinimas buvo 6,1.

Pasak N. Abukausko, respondentų vertinimui nemažą įtaką galbūt daro ne konkreti patirtis, o išankstinė nuomonė.

„Respondentai, kurie dviračiu važiuoja kartą per savaitę ir dažniau, sąlygas įvertino 7–8 balais. Visiškai nevažiuojantys jas vertino 3–6 balais, o važiuojantys rečiau nei kartą per mėnesį – 3–4 balais. Kartais gyventojų nuomonė nebūna pagrįsta konkrečios jų pačių patirties, o paremta išankstinėmis nuostatomis, nuogirdomis, kartais viešojoje erdvėje nuskambančia kritika vienam ar kitam važiavimo dviračiais infrastruktūros aspektui. Nes iš tiesų sąlygos, nors gal ir ne taip sparčiai, kaip norėtų gyventojai, gerėja“, – sako jis.

Netinkamo oro nebūna?

Lietuvoje girdėti nuomonių, kad mūsų šalyje oro sąlygos netinkamos dviratininkams. 37 proc. apklausos dalyvių taip pat pažymėjo oro sąlygų netinkamumą nuolatiniam naudojimuisi dviračiu.

Vis dėlto N. Abukauskas laikosi pozicijos, kad esą netinkamomis oro sąlygomis dažniausiai dangstosi tie, kurie dviračiais net ir geru oru važiuoja retai arba to nedaro apskritai.

„Danijoje, kur lietingų ir vėjuotų dienų yra kur kas daugiau, ar Švedijoje, kur klimatas iš esmės žvarbesnis, tokia nuomonė visuomenėje nepaplitusi. Apie tai su kolegomis iš Danijos ir Nyderlandų kalbėjome mūsų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Dviračių Lietuva“. Juk, nepaisant klimato sąlygų, judėjimas dviračiu tose valstybėse daug populiaresnis negu Lietuvoje. Esant gerai infrastruktūrai, oro sąlygos tikrai nėra esminis rodiklis – važiuoti ar nevažiuoti dviračiu“, – pastebėjo N. Abukauskas.

Investuos milijonus

Jo teigimu, prioretizuoti dviračius kaip alternatyvią automobiliams transporto priemonę Nyderlandai pradėjo prieš kiek daugiau negu 50 metų.

Lietuvoje turimos dviračių infrastruktūros susisteminimas, prioritetinių takų išskyrimas ir nacionalinio dviračių takų žemėlapio sudarymas įvyko tik 2022 m.

Susisiekimo ministerija pernai visuomenei pristatė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sukurtą nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapį, kuriame yra ne tik sužymėti dabar esantys dviračių takai visoje Lietuvoje, bet ir nurodyti infrastruktūros plėtros planai iki 2035 m.

Planuojama, kad iki tol dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis nuo dabar esančių 3 tūkst. km išaugs iki 5 tūkst. km. Šiems tikslams pasiekti numatoma skirti daugiau nei 300 mln. eurų, dalį investicijų gaunant iš ES fondų. Plėtros plane prioritetiniais laikomi takai, esantys ir nusidrieksiantys miestuose ir priemiesčiuose, tad tiems, kurie norėtų geresnių sąlygų važinėti dviračiu kuo dažniau, jos tikrai taps palankesnės.

Susisiekimo ministerija apklausą apie naudojimąsi dviračiais Lietuvoje atliko ir prieš metus. Teigiamu pokyčiu N. Abukauskas vadina tai, kad per metus sumažėjo respondentų, kurių apskritai niekas nepaskatintų pradėti važinėti dviračiais ar daryti tai dažniau – šiemet tokių buvo 20 proc., 2022 m. – 26 proc. Dažniau taip teigia moterys ir vyresni nei 45 metų apklaustieji.