– „Meta“ atstovas spaudai pranešė, kad tai – techninis gedimas. Daugiau išsamesnės informacijos nebuvo pateikta. Nemanoma, kad tai – kibernetinė ataka. Pasitaiko atvejų, kai atsiranda techninės problemos ir sistemos sutrinka masiškai.

– Kokio lygio turi būti techninės problemos, kad šimtai tūkstančių žmonių pasaulyje negalėjo naudotis socialinio tinklo paskyromis? 

– Galima palyginti su 2021 metų gedimu, tai buvo didžiausias „Meta“ gedimas. Netgi šešias valandas neveikė visi „Meta“ socialiniai puslapiai. 2021 metais buvo pateikta daugiau informacijos. Tada buvo techninis gedimas su tinklu, jie išleido sisteminį atnaujinimą ir kažkas sugedo, o atstatyti užtrunka, kai tiek daug vartotojų naudojasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje yra per didelė priklausomybė nuo „Meta“ platformų?

– Manau, visame pasaulyje yra ši problema. Aš irgi mačiau internete, kad žmonės panikuoja. Jie eina į kitus socialinius puslapius, tokius kaip „Twitter“. jie bando ieškoti to dėmesio. Tai – priklausomybė. Tačiau net ir dabar „Meta“ pilnai neveikia. Tie, kurie naudoja dviejų faktorių patvirtinimą, pavyzdžiui, SMS patvirtinimo metodą, tai vis dar negali prisijungti, nes negauna SMS kodo.

– Ar ne laikas būtų pagalvoti kokios apskritai yra „Messenger“,  „Instagram“ ir kitų platformų alternatyvos? 

– Alternatyva būtų naudoti kitas programėles arba bendrauti per telefono numerį. 

– Ar taip yra saugiau?

– Jeigu kalbant apie SMS žinutes, tai nėra pilnai saugu.  Buvo atvejų, kad jos būtų perjungtos. Telefoninių skambučių atakų pasitaiko mažiau. Daugiausia per programėles.

– Kokias programėles naudoti? kaip žinoti, kad ji yra saugi?

– Jeigu kalbant apie privatumą, tai „Signal“, „Telegram“ programėles. Aišku, kai kurios funkcijos gali būti mokamos. Norint skambinti reikės susimokėti. Yra ir kitų programėlių, tas pats „WhatsApp“, „Viber“.

Vartotojai naudotis platformomis vėl galėjo maždaug 18 val. 20 min. Lietuvos laiku.

Kaip savo interneto puslapyje nurodė britų dienraštis „Daily Mail“, trikdžiai prasidėjo apie 17 val. Lietuvos laiku.

„Facebook“ ir „Messenger“ sutrikimai išryškėjo vartotojams pastebėjus, kad jie buvo atjungti nuo savo paskyrų ir negali iš naujo prisijungti, net ir įrašydami teisingus duomenis.

Pasaulyje socialinių tinklų veiklą bei sutrikimus realiu laiku fiksuojančioje svetainėje „Downdetector“ pradėjo plūsti pranešimai apie problemas.

„Downdetector“ duomenimis, pranešimų apie trikdžius „Facebook“ 17 val. 30 min. Lietuvos laiku pasaulyje buvo gauta apie 500 tūkst. Tuo pačiu metu apie „Instagram“ sutrikimus pranešta apie 70 tūkst. kartų.

„Šiandien dėl techninės problemos žmonėms buvo sunku naudotis kai kuriomis mūsų paslaugomis“, – teigė „Meta“ atstovas spaudai Andy Stone'as (Endis Stounas) socialiniame tinkle „X“.

„Kuo greičiau išsprendėme šią problemą visiems, kuriems ji sukėlė sunkumų, ir atsiprašome už nepatogumus“, – pridūrė jis.

Antivirusines ir interneto saugumo sistemas diegiančios įmonės ESET specialistas ir kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis naujienų agentūrai BNS perduotame komentare aiškino, kad „dauguma vartotojų susidūrė su problema, kai automatiškai buvo atjungti nuo socialinių tinklų“, bet teigė, kad „slaptažodžių keisti nereikia, tai yra „Meta“ paslaugų sutrikimas“.

„Threads“, 2023 metais paleistos socialinio tinklo „X“ konkurentės, vartotojai taip pat pranešė apie sutrikimus, nors „Meta“ susirašinėjimų programėlėje „WhatsApp“ didesnių trikdžių, atrodo, nebūta.

2021 metų spalį „Facebook“ patyrė panašų sutrikimą, kuris buvo siejamas su techninėmis problemomis, o ne su įsilaužimu į saugumo sistemą, kaip iš pradžių buvo baiminamasi.

Reklamuotojams skirtame „Facebook“ statuso puslapyje rašoma, kad tinklas buvo patyręs „didelių trikdžių“ ir kad „inžinierių komandos aktyviai siekia kuo greičiau išspręsti šią problemą“.

„Instagram“ vartotojams telefonu nebuvo atnaujinamas turinio srautas.

JAV žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė faktui, kad trikdžiai vyko „superantradienį“ – dieną, kai milijonai žmonių balsuoja pirminiuose rinkimuose 15-oje valstijų ir vienoje teritorijoje.

„Facebook“ yra didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma, turinti tris milijardus bent kartą per mėnesį aktyvių vartotojų.

„Instagram“, naujausiais duomenimis, turi apie 1,35 mlrd. vartotojų.

JAV Senato Teismų komiteto sušaukti technologijų kompanijų vadovai dalyvavo sesijoje „Didžiosios technologijų kompanijos ir vaikų seksualinio išnaudojimo internete krizė“.

Technologijų milžinės užsitraukė politikų rūstybę dėl to, kad nepakankamai stengiasi užkirsti kelią vaikams internete kylantiems pavojams, įskaitant nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir paauglių savižudybių skatinimą.

Per vieną klausimų ratą M. Zuckerbergas buvo priverstas atsistoti ir atsiprašyti komiteto salėje susirinkusių aukų šeimų.

„Atsiprašau dėl visko, ką jums teko patirti, – sakė jis. – Niekas neturėtų patirti to, ką išgyveno jūsų šeimos.“

Senatoriams parodymus taip pat davė „X“ generalinė direktorė Linda Yaccarino (Linda Jakarino), „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu), „Snapchat“ vadovas Evanas Spiegelis (Evanas Spigelis) ir „Discord“ generalinis direktorius Jasonas Citronas (Džeisonas Sitronas).

„Pone Zuckerbergai, žinau, kad jūs ir prieš mus esančios įmonės nenorite, kad taip būtų, bet jūsų rankos suteptos krauju. Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones“, – sakė senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

M. Zuckerbergas įstatymų leidėjams teigė, kad „užtikrinti jaunų žmonių saugumą internete yra iššūkis nuo pat interneto atsiradimo, o nusikaltėliams tobulinant savo taktiką, mes taip pat turime tobulinti savo apsaugos priemones“.

Jis pridūrė, kad, remiantis tyrimų duomenimis, iš esmės socialiniai tinklai nekenkia jaunų žmonių psichikos sveikatai.

„Nemanau, kad tai turi kokią nors prasmę“, – atsakydamas į tai pareiškė posėdžiui pirmininkavęs senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas).

„Šioje salėje nėra nė vieno tėvo, kurio vaikas [...] nebūtų pasikeitęs tiesiog jo akyse“ dėl „emocinės patirties“ socialinėje žiniasklaidoje, tvirtino jis.

Dešimčių JAV valstijų ieškinys

„Kaip trijų mažų vaikų tėvas žinau, kad problemos, apie kurias šiandien diskutuojame, yra siaubingos ir yra kiekvieno tėvo košmaras“, – sakė „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew.

Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones.

„Ketinu investuoti daugiau nei 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) į pasitikėjimą ir saugumą. Vien šiais metais šiuo klausimu dirbs 40 tūkst. saugos specialistų“, – sakė Shou Zi Chew.

„Meta“ taip pat teigė, kad 40 tūkst. jos darbuotojų dirba su interneto sauga ir kad nuo 2016 metais į didesnį platformos saugumą investuota 20 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų).

Prieš duodami parodymus „Meta“ ir „X“ vadovai paskelbė apie naujas priemones.

„Meta“, kuriai priklauso pasaulyje pirmaujančios platformos „Facebook“ ir „Instagram“, informavo blokuosianti tiesiogines žinutes, kurias nepažįstami asmenys siunčia jauniems paaugliams.

Pagal numatytuosius nustatymus jaunesniems nei 16 metų paaugliams žinutes gali siųsti arba į grupinius pokalbius įtraukti tik tie žmonės, kuriuos jie jau seka arba kurių kvietimus draugauti jie yra priėmę.

„Meta“ taip pat sugriežtino turinio apribojimus paaugliams socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“, kad jiems būtų sunkiau peržiūrėti įrašus, kuriuose aptariama savižudybė, savęs žalojimas ar valgymo sutrikimai.

Senatoriai atkreipė dėmesį į bendrovės „Meta“ vidaus dokumentus, iš kurių matyti, kad M. Zuckerbergas atsisakė stiprinti grupes, kurios stebi paaugliams internete kylančius pavojus.

„Ši veidmainystė pribloškia“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė senatorius Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis).

Šie dokumentai yra dalis didelio ieškinio, kurį drauge iškėlė apie 40 valstijų bendrovei „Meta“ dėl vaikams daromos žalos.

Pagal JAV įstatymus interneto platformos iš esmės yra apsaugotos nuo teisinės atsakomybės už turinį, kuriuo dalijamasi jų svetainėse.

Nors įstatymų leidėjai norėtų nustatyti daugiau taisyklių, kad padidintų saugumą internete, naujų įstatymų priėmimą stabdo politinis susiskaldymas Vašingtone ir intensyvus didžiųjų technologijų kompanijų lobizmas.

Vienas iš esamų pasiūlymų – Vaikų saugumo internete aktas (angl. Kids Online Safety Act, KOSA), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo algoritmų, galinčių sukelti nerimą ar depresiją.

Pagal kitą idėją būtų reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos platformos tikrintų paskyrų turėtojų amžių ir visiškai uždraustų prisijungti jaunesniems nei 13 metų vaikams.

„Nemanau, kad išspręsite problemą. Kongresas turės jums padėti“, – technologijų milžinių vadovams pasakė senatorius Johnas Neely Kennedy (Džonas Nilis Kenedis).

Apie permainas pranešta praėjus keliems mėnesiams po to, kai dešimtys JAV valstijų apkaltino „Meta“ kenkiant vaikų ir paauglių psichinei sveikatai ir klaidinant vartotojus dėl savo platformų saugumo.

Marko Zuckerbergo vadovaujama įmonė tinklaraščio įraše nurodė, kad nuo šiol „ribos paauglių galimybes matyti tam tikro tipo turinį „Facebook“ ir „Instagram“, net jei jį paskelbė draugai ar jų sekami žmonės“. Bendrovė pridūrė, kad į tokio tipo turinį įtrauktas turinys, kuriame kalbama apie savižudybę ar savižalą, taip pat nuogybes arba minimos ribojamos prekės.

Į platformoje „Instagram“ ribojamų prekių sąrašą įeina tabako gaminiai ir ginklai, taip pat alkoholis, kontraceptinės priemonės, kosmetinės procedūros ir svorio metimo programos.

Be to, paaugliams bus automatiškai įjungti labiausiai ribojantys nustatymai „Instagram“ ir „Facebook“ – tokia politika buvo taikoma naujiems vartotojams, tačiau dabar aprėps ir anksčiau registruotus vartotojus.

Nutekinti vidiniai „Meta“ tyrimai rodo, kad bendrovė kurį laiką žinojo apie pavojus, kuriuos jos platformos kelia jaunų žmonių psichinei sveikatai.

Šiose platformose paaugliais laikomi jaunesni nei 18 m. asmenys, atsižvelgiant į gimimo datą, kurią jie nurodo registruodamiesi.

– Žinot, čia yra, kaip kai nori žmogų pasiųsti ant trijų raidžių taip, kad jis nesuprastų ir išsaugotume veidą, tai tada pasiūlai kažkokį absoliučiai protu nesuvokiamą sandorį. Tai ką dabar „Meta“ siūlo Europos socialinių tinklų vartotojams, būtent tai ir yra.

– Jeigu jie moka skaityti tarp eilučių, jie turėtų eiti labai toli. Čia jūs tą norit pasakyti?

– Būtent. Iš tiesų, aš nematau nei vienos prielaidos, kad populiariausius socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti bendrovė staiga sugalvoja keisti savo verslo modelį ir tai, kaip ji veikia. O tas verslo modelis yra gana paprastas – mus norima platformoje išlaikyti kuo ilgesnį laiko tarpą tam, kad mes pamatytume kuo daugiau reklamų. Tai jeigu staiga pasikeistų verslo modelis ir dabar staiga mes mokėtume už naudojimąsi socialiniais tinklais tam, kad juose nebūtų jokios reklamos, čia visiškai kitas verslas. Jis veiktų visai kitais principais. Jis turi tam tikrų privalumų ir trūkumų, bet aš tikrai nematau, kad staiga feisbuką ir instagramą valdanti bendrovė sugalvojo kažkaip esmingai keistis. Tai tas mokestis labiau yra reakcija į Europos Sąjungos besikeičiančias taisykles, o Europa yra šiek tiek pavargusi nuo socialinius tinklus valdančių bendrovių didelio atsakomybės neturėjimo. Ir mes puikiai žinome, kokios gana skausmingos yra to atsakomybės neturėjimo pasekmės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 12,99 Eur yra labai daug. „Netflix“ kainuoja 10 eurų, galima nusipirkti Lietuvoje televizijos paketų iš skirtingų bendrovių, kurios kainuoja pigiau negu kainuos tas pats turinys, tik be reklamos. Tai man įdomu, ar kas nors tą pirks apskritai?

– Tai startinis „Go3“ paketas yra turbūt nuo 5 eurų per mėnesį apskritai. Tai čia beveik tris kartus pigiau negu tai, ką mums dabar bando anonsuoti feisbuko vadovai. Aš, iš tiesų, netikiu, kad Lietuvoje bus žmonių, kurie mokės tokius pinigus. Man labiau indikuoja tai, na, kaip būna, kai kviečia darbo pokalbiui kas nors ir tada susitinki su tuo žmogumi, matai, kad turi reikalą su visišku idiotu ir tokiam idiotui tikrai niekad nedirbsi, bet nežinai, kaip dabar čia mandagiai atsisakyti ir sakai: „Gerai, aš pas tave ateisiu, bet už 10 tūkst. eurų per mėnesį“. Tai čia yra maždaug tokia situacija.

– Dar yra kitas dalykas. Jeigu jie siūlo Europoje tokį dalyką, tai jie privalės daryti tai, ką pažadėjo. Jeigu bus žmonių, kurie sumokės šituos 13 eurų, tai ar mes galime tikėti feisbuku, kad jie iš tikrųjų nerinks duomenų reklamai? Ar mes galim tikėti, kad jie nepanaudos tų duomenų, ką yra darę anksčiau ne kartą, nors sakė, kad to nedaro?

Europa yra šiek tiek pavargusi nuo socialinius tinklus valdančių bendrovių didelio atsakomybės neturėjimo. Ir mes puikiai žinome, kokios gana skausmingos yra to atsakomybės neturėjimo pasekmės.

– Čia esminis klausimas, kurio niekas neužduoda, ačiū labai už jį. Iš tiesų, yra kontrolės iliuzija. Ir šitas paketas, šita galimybė naudotis socialiniais tinklais be reklamos iš tiesų yra gana pavojinga, mano galva. Ką tai reiškia? Nes jeigu mes kalbame apie televiziją, kaip ir jūs, tai yra reklama, aš galiu ją žiūrėti, galiu nežiūrėti, jeigu per išmanų įrenginį, galiu reklamą prasukti. Socialiniuose tinkluose yra viskas sudėtingiau. Dabar įsivaizduokit, kad visas turinys, kurį mes matome savo „sienoje“ – ar instagramo, ar feisbuko, ar tiktoko – man, tau, kiekvienam mūsų žiūrovui yra skirtingas. Algoritmas parenka tai, ką mes matysime pagal mūsų vartojimą, demografinius rodiklius ir kitus parametrus. Tai jeigu mums nerodys, gerai, nerodys Info TV, LNK kokio nors anonso, na, gerai. O ar rodys informaciją apie tai, kad, pavyzdžiui, artėja rinkimai Lietuvoje?

– Nes kažkas juk perka tą reklamą, lygiai taip pat ir politinę reklamą. Verslai yra priklausomi nuo to taip pat.

– Absoliučiai. Ir riba, kas yra reklama ir kas nėra reklama socialiniuose tinkluose yra labai neaiški. Ir dėl to tai, kas mums yra sakoma, man atrodo, yra šiek tiek cukraus pudra. Ir po ta cukraus pudra yra labai daug klausimų.

„Siekdami atitikti kintančius Europos reglamentus, ES, EEE (Europos ekonominėje erdvėje) ir Šveicarijoje pristatome naują prenumeratos parinktį“, – sakoma „Meta“ pranešime.

Įmonė tokį žingsnį žengė po to, kai ES ėmėsi griežtesnių taisyklių, kurių tikslas yra sutramdyti didžiąsias technologijų kompanijas. Bendrijos taisyklės kelia pavojų gausioms „Meta“ pajamoms iš reklamos, nes jomis užsimota apriboti vartotojų duomenų naudojimą neturint sutikimo.

„Meta“ nurodė, kad mėnesio trukmės prenumerata internete europiečiams atsieis 9,99 euro, o „iOS“ ir „Android“ operacinėse sistemose – 12,99 euro. Nors ir toliau bus pasiekiamos nemokamos minėtų platformų versijos, kuriose bus rodoma reklama, „Meta“ pažymėjo, kad susimokėsiančių naudotojų informacija „nebus naudojama reklamoms“.

Pranešama, kad pirkti prenumeratas galės tik vyresni nei 18 metų asmenys.

„Meta“ mano, kad prenumeravimo paslauga padės nuraminti ES reguliuotojus, susirūpinusius dėl duomenų rinkimo ir reklamų suasmeninimo.

„Gerbiame šių kintančių Europos reglamentų dvasią ir tikslą ir esame įsipareigoję jų laikytis“, – pareiškė „Meta“.

„Dideli paskyrų, kurios atrodo valdomos nepilnamečių, tinklai atvirai reklamuoja parduodamą pačių sukurtą seksualinio vaikų išnaudojimo medžiagą“, – teigė šio JAV universiteto Kibernetinės politikos centro tyrėjai.

„Instagram“ šiuo metu yra šių tinklų pagrindinė platforma, turinti tokias funkcijas kaip rekomendacijų algoritmai ir tiesioginės žinutės, padedančios užtikrinti pirkėjų ir pardavėjų ryšį“, – pridūrė jie.

Stanfordo tyrėjai taip pat pastebėjo, kad šiame socialiniame tinkle plinta vaizdo įrašai su zoofilijos ir savęs žalojimo elementais.

„Už tam tikrą kainą su vaikais galima susitikti ir asmeniškai“, – teigiama ataskaitoje.

Socialinių tinklų milžinė „Meta“, „Instagram“ patronuojančioji bendrovė, neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti šią ataskaitą.

Anot „The Wall Street Journal“, „Meta“ pripažino, kad jos saugumo tarnybose yra problemų, ir pareiškė sukūrusi darbo grupę iškeltoms problemoms spręsti.

Praėjusių metų kovo mėnesį pensijų ir investiciniai fondai pateikė skundą prieš „Meta“ dėl to, kad ji nereaguoja į prekybos žmonėmis ir vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus savo platformose.

Policija atvyko tuo metu, kai banko „Old National“ viduje tebeaidėjo šūviai, ir per susišaudymą nukovė šaulį, sakė Luisvilio policijos departamento viršininkė Jacquelyn Gwinn-Villaroel (Žaklin Gvin-Vilaroel). Miesto meras Craigas Greenbergas (Kreigas Grinbergas) šį išpuolį pavadino „piktybišku kryptingo smurto aktu“.

Šios šaudynės – penkioliktoji masinė žmogžudystė šalyje šiais metais – įvyko praėjus vos dviem savaitėms po to, kai buvęs mokinys nužudė tris vaikus ir tris suaugusiuosius krikščioniškoje pradinėje mokykloje Našvilyje, Tenesio valstijoje, maždaug už 260 km į pietus. Per tas šaudynes taip pat žuvo tos valstijos gubernatoriaus ir jo žmonos draugai.

Luisvilio policijos viršininkė sakė, kad pirmadienio ataką surengęs šaulys buvo 25 metų Connoras Sturgeonas (Konoras Sterdženas), kuris, jos teigimu, išpuolio metu tiesiogiai transliavo savo veiksmus internete.

Kad ir kas buvo šalia manęs, jis buvo nušautas – ant manęs yra kraujo.

„Tragiška žinoti, kad tas incidentas buvo matomas ir užfiksuotas“, – sakė ji.

Bendrovė „Meta“, kuriai priklauso socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“, pareiškime nurodė, kad „greitai pašalino šio tragiško incidento tiesioginę transliaciją“.

Per pastaruosius kelerius metus socialinių tinklų bendrovės nustatė griežtesnes taisykles, kuriomis siekiama uždrausti smurtinį ir ekstremistinį turinį. Jos sukūrė sistemas, skirtas pašalinti tuos apribojimus pažeidžiančius įrašus ir transliacijas, tačiau tokia šokiruojanti medžiaga, kaip šaudymas Luisvilyje, ir toliau praslysta, o tai paskatino įstatymų leidėjus ir kitus kritikus užsipulti technologijų pramonę dėl netinkamų apsaugos priemonių ir moderavimo politikos.

„Siaubingas smurto aktas“

Per šaudymą iš pastato pabėgęs vyras televizijai WHAS-TV pasakojo, kad šaulys šaudė iš ilgo šautuvo konferencijų salėje, esančioje pastato pirmojo aukšto gale.

„Kad ir kas buvo šalia manęs, jis buvo nušautas – ant manęs yra kraujo“, – teigė jis televizijai, rodydamas į savo marškinius. Jis sakė, kad nubėgo į poilsio kambarį ir uždarė duris.

Devyniems žmonėms, tarp jų dviem policijos pareigūnams, buvo suteikta medicininė pagalba, elektroniniame laiške pranešė Luisvilio universiteto ligoninės atstovė spaudai Heather Fountaine (Heter Faunten). Viena iš sužeistųjų, įvardyta kaip 57 metų Deana Eckert (Dina Ekert), vėliau mirė, pirmadienio vakarą pranešė policija.

Vienas iš sužeistų pareigūnų, 26 metų Nickolas Wiltas (Nikolas Viltas), kovo 31 dieną baigė policijos akademiją. Po šūvio į galvą ir operacijos jis buvo kritinės būklės, teigė policijos viršininkas. Mažiausiai trys pacientai buvo išrašyti.

Kentukio valstijos gubernatorius Andy Beshearas (Endis Beširas) sakė, kad per šaudynes neteko vieno iš artimiausių draugų.

„Tommy Elliotas (Tomis Eliotas) padėjo man padaryti teisininko karjerą, padėjo tapti gubernatoriumi, davė patarimų, kaip būti geru tėvu, – teigė A. Beshearas. – Jis – vienas iš žmonių, su kuriais daugiausiai bendravau, ir labai retai kalbėdavome apie mano darbą. Jis buvo neįtikėtinas draugas.“

Per šaudynes taip pat žuvo Joshas Barrickas (Džošas Barikas), Jimas Tuttas (Džimas Tatas) ir Juliana Farmer (Džuliana Farmer), pranešė policija.

„Tai nepakeičiami, nuostabūs žmonės, kuriuos siaubingas smurto aktas atplėšė nuo mūsų visų“, – sakė gubernatorius.

A. Beshearas kalbėjo Luisvilyje tęsiant tyrimą ir policijai ieškant motyvo. Nusikaltimų vietos tyrėjai buvo matyti bežymintys ir fotografuojantys daugybę kulkų skylių languose netoli priekinių banko durų, esančių šalia vietos parko ir žemesnės lygos „Louisville Slugger Field“ aikštyno.

Vykdydama tyrimą policija atvyko į rajoną, kuriame gyveno įtariamasis, maždaug už 8 km į pietus nuo šaudymo miesto centre. Gatvė buvo uždaryta, o federaliniai ir vietos pareigūnai kalbėjosi su gyventojais. Vienas namas buvo aptvertas įspėjamąja juosta. Kaimynystėje gyvenanti Kami Cooper (Kami Kuper) teigė neprisimenanti, kad būtų kada nors sutikusi įtariamąjį, tačiau tvirtino, kad nejauku žinoti, jog gyveno toje pačioje gatvėje kaip ir žmogus, kuris galėjo taip pasielgti.

„Esu beveik be žodžių. Tai matai per žinias, bet ne namuose, – sakė K. Cooper. – Tai neįtikėtina, tai gali nutikti čia, kas mano gatvėje.“

Policijos viršininkės pavaduotojas Paulas Humphrey (Polas Hamfris) teigė, kad reaguojančių policijos pareigūnų veiksmai neabejotinai išgelbėjo žmonių gyvybes.

„Tai tragiškas įvykis, – sakė jis. – Tačiau didvyriškas pareigūnų atsakas padėjo užtikrinti, kad daugiau žmonių nebūtų sunkiau sužeisti.“

Policija pranešė, kad praėjus vos kelioms valandoms už kelių kvartalų, prie bendruomenės koledžo per nesusijusį šaudymą žuvo vienas vyras ir buvo sužeista moteris.

Tai įvyks praėjus dvejiems metams po to, kai jo paskyros buvo suspenduotos dėl 2021-ųjų sukilimo JAV sostinėje.

„Artimiausiomis savaitėmis atkursime D. Trumpo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras“, – pareiškime teigė „Meta“ valdybos pirmininkas tarptautiniams reikalams Nickas Cleggas (Nikas Klegas), pridurdamas, kad šis žingsnis bus atliktas pasitelkiant „naujas apsaugos priemones, kurios atgrasys nuo pakartotinių pažeidimų“.

Už kiekvieną platformos vidaus politikos pažeidimą respublikonų lyderio, kuris jau pasiskelbė kandidatu į prezidento postą 2024 metais įvyksiančiuose rinkimuose, paskyros gali būti suspenduotos iki dvejų metų, sakė N. Cleggas.

Neaišku, kada ir ar apskritai D. Trumpas grįš į platformas, o jo atstovai neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Tačiau 76-erių verslo magnatas reagavo sau įprastu stiliumi ir pareiškė, kad be jo „Facebook“ prarado „milijardus dolerių vertės“.

„Taip niekada daugiau neturėtų nutikti pareigas einančiam prezidentui ar bet kuriam kitam asmeniui, kuris nenusipelno atpildo!“ – savo platformoje „Truth Social“ parašė jis.

„Facebook“ uždraudė D. Trumpui naudotis savo paskyra kitą dieną po 2021-ųjų sausio 6-osios sukilimo, kai jo šalininkų minia, siekianti sustabdyti jo pralaimėjimo rinkimuose Joe Bidenui (Džo Baidenui) patvirtinimą, šturmavo JAV Kapitolijų Vašingtone.

Buvusi realybės šou žvaigždė ištisas savaites melagingai tvirtino, kad iš jo buvo pavogta pergalė, o vėliau jam buvo surengta apkalta dėl riaušių kurstymo.

Praėjusią savaitę D. Trumpo advokatas Scottas Gastas (Skotas Gastas) laiške, kuriame prašoma panaikinti suspendavimą, teigė, kad „Meta“ „smarkiai iškraipė ir suvaržė viešąjį diskursą“.

Jis paprašė surengti susitikimą, kad aptartų buvusio JAV lyderio „greitą sugrąžinimą į platformą“ „Facebook“, kurioje jis turėjo 34 mln. sekėjų.

S. Gasto teigimu, jo, kaip pagrindinio respublikonų pretendento 2024-ųjų rinkimuose, statusas pateisina draudimo nutraukimą.

Amerikos pilietinių laisvių sąjungos (ACLU) vykdomasis direktorius Anthony Romero (Entonis Romeras) sakė, kad „Meta“ priėmė „teisingą sprendimą“, leisdama D. Trumpui sugrįžti į šį socialinį tinklą.

„Patinka mums tai ar ne, bet prezidentas Trumpas yra vienas svarbiausių šalies politinių veikėjų ir visuomenė yra labai suinteresuota išgirsti jo pasisakymus“, – pranešime spaudai sakė jis.

„Iš tiesų, kai kurie labiausiai įžeidžiantys Trumpo įrašai socialiniuose tinkluose tapo svarbiais įrodymais jam ir jo administracijai iškeltose bylose“, – pridūrė A. Romero.

Pasak jo, ACLU prieš D. Trumpą yra pateikusi daugiau nei 400 ieškinių.

Ekstremizmo variklis?

Tačiau tokios teisių gynimo grupės kaip „Media Matters for America“ griežtai prieštarauja tam, kad D. Trumpui būtų leista naudotis „Facebook“ suteikiamu plačiu socialinių tinklų naudotojų pasiekiamumu.

Nesuklyskite – leisdama Donaldui Trumpui grįžti į savo platformas, „Meta“ kursto Trumpo dezinformacijos ir ekstremizmo variklį.

„Nesuklyskite – leisdama Donaldui Trumpui grįžti į savo platformas, „Meta“ kursto Trumpo dezinformacijos ir ekstremizmo variklį“, – sakė organizacijos prezidentas Angelo Carusone (Andželas Karuzonė).

„Tai ne tik turės įtakos „Instagram“ ir „Facebook“ naudotojams, bet ir kelia didesnę grėsmę pilietinei visuomenei bei egzistencinę grėsmę visai Jungtinių Valstijų demokratijai“, – pareiškė jis.

Gruodį Kongreso komitetas rekomendavo patraukti D. Trumpą baudžiamojon atsakomybėn dėl jo vaidmens JAV Kapitolijaus šturme.

Po šturmo buvo užblokuota ir 88 mln. sekėjų turinti jo „Twitter“ paskyra, todėl savo balsą išsakyti jam beliko per „Truth Social“, kurioje jis turi mažiau nei 5 mln. sekėjų.

D. Trumpo pergalė 2016-ųjų prezidento rinkimuose iš dalies buvo nulemta didžiulio pasiekiamumo socialiniuose tinkluose.

Floridos universiteto profesorius Andrew Selepakas (Endrius Selepakas), besispecializuojantis socialinių tinklų srityje, teigė, kad „Facebook“ nenori kariauti su D. Trumpo šalininkais Kongrese, kurie tikriausiai protestuotų, jei jų lyderiui artėjančiuose prezidento rinkimuose būtų uždrausta naudotis platforma.

„Trumpui reikia platformos lėšoms rinkti, o „Facebook“ nenori būti kviečiamas į Kongresą“, – tviteryje rašė A. Selepakas.

Konservatyviomis pažiūromis pasižyminčių respublikonų pagrindiniai veikėjai pasisakė prieš D. Trumpo pašalinimą iš „Facebook“.

Tuo metu grupelė demokratų kongresmenų praėjusį mėnesį paragino „Meta“ pratęsti draudimą, kad „į jos platformą nepatektų pavojingas ir nepagrįstas rinkimų rezultatų neigimo turinys“.

Naujasis „Twitter“ savininkas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) lapkritį, praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas paskelbė apie siekį grįžti į Baltuosius rūmus, atgaivino jo paskyrą.

Kol kas D. Trumpas ten nėra paskelbęs nė vienos žinutės.