Rytinis pasivaikščiojimas po gamtą

Menas gali būti paprastas ir jaukus, o laisvė tyrinėti jo pasaulį – nemažai prisidėti prie žmogaus tobulėjimo. Su tokia mintimi Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro (KKKC) Parodų rūmuose, esančiuose Didžiojoje Vandens gatvėje 2, atidaryta paroda „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“.

Tai – VšĮ „Art Central“ edukacinis projektas, kuriuo siekiama prisidėti prie visuomenės tobulėjimo ir ugdymo. Jaukumo suteikia ir tai, kad 21 sertifikuotas, originalaus dydžio ir originalia technika aliejumi ant drobės dailininkų pertapytas paveikslas nekaba tiesiog ant baltos sienos, kiekvienam jų kuriama išskirtinė atmosfera.

Tai ir įvairūs garsai, ir aromaterapeutės išskirtinai šiai parodai sukurti kvapai, leidžiantys pasijusti lyg esant šiuose kūriniuose nutapytose vietose. Netgi galima sakyti, kad tai ne tik susipažinimas su viena esminių meno krypčių atrandant iki šiol negirdėtų, įdomių faktų, bet ir savotiška, tiek vaikams, tiek suaugusiems skirta terapija.

Paroda suskirstyta į tris paros laikus. Natūralu, kad viskas, kaip ir kiekvieną dieną, prasideda nuo ryto. Tai ne tik malonios pastelinės spalvos, rytiniai saulės spinduliai, bet ir jų sušildytos miškų paklotės ir pušų spyglių kvapai – drėgnų samanų akcentą sukuria stipraus kvapo Nepalo kipariso eteriniai aliejai. Šie kvapai ir įspūdį sustiprinančios medžių, gėlių ir kitų augalų kompozicijos ne tik perkelia iš urbanistinio miesto centro į gamtos oazę, bet ir simbolizuoja impresionistų darbuose atsispindinčią gyvenimo tėkmę ir nuolatinį pokytį. Visa tai atsispindi ir specialiai parodai atrinktuose meno kūriniuose. Štai vieno žymiausių pasaulyje dailininkų Klodo Monė paveiksle pavaizduotas ankstyvas rytas uoste, kai virš nedidelių, vandenyje plūduriuojančių valtelių kabo raudonas saulės diskas, kitame – garsiosios jo paties prižiūrėtos lelijos. Gamtą menininkas vadino savo įkvėpimu, o dabar šie paveikslai ir pojūčius aštrinanti aplinka bei kvapai gali įkvėpti ir lankytojus. Kitaip sakant, tokie parodoje matomi vaizdiniai išlaisvina vaizduotę, skatina pamiršti kasdienybę ir susikurti sau šventę.

I. Mockutės-Pocienės nuotr.

Dienos darbų ir linksmybių sūkuryje

Žengiant per parodą, kaip ir įsibėgėjant dienai, daugėja šurmulio, darbų ar linksmybių. Štai Eduaras Manė vaizduoja pasiplaukioti valtimi išsiruošusią viduriniosios klasės porą, o Kamilis Pisaro savo tapytame paveiksle nusprendė pavaizduoti obuolių rinkėjus. Visi šie jausmingos dienos džiaugsmai ir rūpesčiai persipina salstelėjusiuose Japoninio laurenio ir Bergamotės aromatuose, kurie suteikia gyvybinės energijos. Tuo metu šaltmėčių aromatas praskaidrina mintis ir sustiprina pasitikėjimą savimi, kas taip pat padeda įveikti dienos iššūkius. Nors impresionistai daug dėmesio skyrė gamtai, tačiau jiems nesvetimas ir miestietiškas gyvenimas – juk vieni žymiausių impresionistų nuolat rinkdavosi kavinėse ir baruose, ten aptardavo tolimesnius judėjimo planus. Pasijusti lyg esant XIX amžiaus mieste padeda dokumentiniai kadrai iš to meto paryžiečių gyvenimo ir kavinių šurmulį palydinti muzika.

Kavinių tematika niekur nedingsta ir tuomet, kai po dienos darbų ir džiaugsmų paveiksluose nutapyti žmonės ir parodos lankytojai neria į vakaro svaigulį – šiame etape matomas, užuodžiamas ir girdimas įsisiūbuojantis miesto šurmulys. Tai ir Pjero Ogiusto Renuaro nutapyti šokiai „Moulin de la Galette“ restorane, kai visa aplinka prisipildo mirguliuojančių šviesų, šešėlių ir judėjimo. E. Manė savo paveiksle vaizduoja tuomet madingą ir iki šiol veikiantį „Folies-Bergere“ kabareto barą.

I. Mockutės-Pocienės nuotr.

Įsijausti į to laikmečio atmosferą po įtemptos dienos padės levandų, kedrų ir Ho wood aromatai. Tuo metu norint pamatyti supančio pasaulio grožį, pajusti meilės kerus ir gėrio skonį pagalbos ranką išties pačiulių kvapas. Galiausiai, kai Žemę užkloja tamsa, tiesiog būtina užversti galvą aukštyn ir pažvelgti į žvaigždes. Turbūt pačios žinomiausios – įamžintos Vincento van Gogo paveiksle „Žvaigždėta naktis“. Tai pro miegamojo langą ligoninėje dailininko matytas išraiškingas naktinis dangus virš nedidelio kalvos šlaito.

O žvelgiant į visus šiuos parodos etapus, tokioje spalvų, kvapų ir garsų pripildytoje dienoje atsiskleidžia viskas, ką impresionistai gali pasiūlyti geriausio. Svarbiausia, kad lankytojai visa tai gali rasti vienoje vietoje ir taip gerokai pagilinti savo meno žinias. Tik verta paskubėti – paroda Klaipėdoje veiks iki birželio 4 dienos.

Motinos ir dukros „Gijos“

Gijos yra tai, kas mus visus vienija: nuo tradicinių audinių iki spiralės struktūros DNR gijų, kuriose užšifruotos beveik visos gyvybės paslaptys. G.Oškinytės-Eimanavičienės ir G.Eimanavičiūtės-Kaščionienės parodoje „Gijos“ abi kūrėjos, motina ir dukra, turi po savo atskirą giją, simbolizuojančią jų kūrybinį kelią. Pasekite juo ir pažinsite kiekvieną menininkę atskirai arba atrasite jų kūrybą siejančias temas ir vaizdinius. Galiausiai visos gijos, tarsi upės, sutekančios į jūrą, susipina ir nuaudžia giminingų minčių audinį, pasakojantį apie visatoje vykstančius procesus.

Parodos pradžioje lankytojai ras projekciją, pristatančią kelis epizodus iš aviacijos konstruktoriaus, sklandymo pradininko Lietuvoje Broniaus Oškinio, G.Oškinytės-Eimanavičienės tėvo ir G.Eimanavičiūtės-Kaščionienės senelio bei abiejų menininkių nuolatinio inspiracijų šaltinio, kūrybos – tai sklandytuvų brėžiniai ir atvaizdai. Kūno ir minties skrydžiui įkvepiantis B.Oškinio gyvenimas – dar viena gyvenimo audeklo gija.

Dalį parodos grafikė G.Oškinytė-Eimanavičienė paskyrė savo istoriniams estampams iš 9-ojo dešimtmečio. Šis laikotarpis grafikei buvo ypatingas, nes gimė dukra Gražina, taip pat tapusi menininke. Parodoje – 1987 m. individualia technika sukurti kartono raižiniai. Kūriniuose vyrauja moteriškumo, gamtos ir žmogaus ryšio, visatos virsmų temos. Dar vieną parodos dalį sudaro G.Oškinytės-Eimanavičienės grafikos darbai, sukurti pastarąjį dešimtmetį. Jie atlikti įvairia autorine technika: piešiniai grafitu, pastele, spalvotais pieštukais. Kūriniuose tęsiamos ankstesnių darbų temos, išlieka svarbi žmogaus santykio su gamta, jo vietos visatoje tema.

Parodoje eksponuojama ir G.Eimanavičiūtės-Kaščionienės naujausia kūryba, atlikta skaitmeninės grafikos, generuojamo ir kinetinio meno technikomis. Šiomis moderniomis priemonėmis autorė analizuoja gamtoje vykstančius procesus, laiko ciklus, spalvas, erdvę ir geometriją.

Dvi grafikės

G.Oškinytė-Eimanavičienė gimė 1942 m. Kaune, aviacijos konstruktoriaus B.Oškinio ir Birutės Obelenytės-Oškinienės šeimoje. 1959 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. Vilniaus valstybiniame dailės institute studijavo grafiką, 1965 m. jį baigusi įgijo pramoninės grafikos specialybę. Šiemet grafikei sukanka 80 metų. Dailininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas” narė, Palangos miesto garbės pilietė.

G.Oškinytė-Eimanavičienė savo grafikos darbuose naudoja įvairias technikas – ofortą, akvatintą, kartono raižinį, tušą ir plunksną, monotipiją, piešia pastele ir grafitu, yra sukūrusi skulptūrų. Jos darbų temos – dažnai baltiškos, susijusios su gamta. Sukurti darbų ciklai: „Piliakalniai“, „Žemės rūbas“, „Akmenų ženklai“, „Labas ir sudie“, „Pajūrio formos“, „Klodai“ ir kt. Kūrėja surengė daugiau nei pusšimtį asmeninių parodų.

G.Eimanavičiūtė-Kaščionienė (gim. 1987 m.) 2015 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafinio dizaino magistro laipsnį. Kūrėją įkvepia baltų menas, Lietuvos ir būtent Palangos istorija, astronomija, matematika ir kiti tikslieji mokslai. Jos kūrybiniai interesai apima interaktyvų dizainą, duomenų vizualizaciją, generuojamąjį dizainą, šviesos instaliacijas, grafikos technikas, kinetinį meną ir kaligrafiją. Naujausi menininkės kūriniai dažnai būna duomenų vizualizavimo technika sukurti darbai. Šios technikos pagrindas – kompiuterio programavimu pateiktus duomenis pavaizduoti grafiškai. Grafikė 2017 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.

Parodą kuruoja Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

A.Kišonaitės „Opinija“

Parodos „Opinija“ idėją A.Kišonaitei pasufleravo šiandieninė visuomenė. Pasak autorės, „gyvename pasaulyje, kuriame kiekvienas žmogus turi tvirtą ir neretai neginčijamą nuomonę visais gyvenimo klausimais. Asmeninį požiūrį į žmones, objektus ar reiškinius susiformuojame remdamiesi savo patirtimi, išgyvenimais, įgytomis žiniomis. Dažnai nuomonei įtakos turi ir kitų žmonių kalbos, išgirsti gandai“. Parodoje menininkė siekia parodyti, kad konkrečius objektus, žmones ar reiškinius kiekvienas matome skirtingai, priklausomai nuo situacijos ir (ar) aplinkybių, o apkalbų ir kritiškų nuomonių gali susilaukti bet kas.

Parodoje bus eksponuojamos menininkės per pastarąjį dešimtmetį sukurtos instaliacijos: „Lūpdažis milžinas“, „Stiklo pūtimas“, „Kinetinė gervė“, „Korys“, „Senai elektronikai – naują skrydį“ ir kitos, pagamintos iš antrinių žaliavų – lūpų dažų tūbelių, nagų lako buteliukų, senos elektronikos ir kt. Kitą ekspozicijos dalį sudarys A.Kišonaitės tapybos darbai, kai kurie – nauji („Gulbės“, „Nuolankumas“, „Unisex“ ir kt.), kai kurie – parodai paskolinti iš privačių kolekcijų („Santykiai“, „Fashionista“, „Nepatogus oficialumas“, „Facilite“ ir kt.). Tapybos ciklas „Poza“, įsigytas skirtingų kolekcininkų, šiai parodai surinktas ir sujungtas su instaliacijos „Viršūnės“ fragmentu.

Įgyvendindama parodos „Opinija“ koncepciją, jos architektūrai menininkė pasirinko kūrinių maskuotę spalvinėmis, stiklinėmis ir veidrodinėmis pertvaromis, tokiu būdu pakeičiant, o kartais net iškreipiant jų vaizdą. Tik priėjus visai arti galima matyti originalų, jokių išorinių dirgiklių nepaliestą darbą. Šis pateikimas suponuoja skirtingas visuomenės opinijas, turinčias įtakos originaliems dalykams.

Studijavo dizainą

A.Kišonaitė (g. 1983 m. Klaipėdoje) 2005 m. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje įgijo grafinio dizaino bakalauro laipsnį, 2007 m. – magistro laipsnį. 2005–2009 m. studijavo VDA Architektūros katedroje, įgijo interjero dizaino bakalauro laipsnį. 2007–2008 m. pagal „Erasmus Socrates“ programą studijavo ESAAT Roubaix Prancūzijoje. Nuo 2018 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Parodose dalyvauja nuo 2010 m., yra surengusi septynias personalines parodas, kūrinius eksponavo jungtinėse parodose Lietuvoje, Estijoje, Japonijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje.

Abi parodos veiks iki gegužės 8 d. KKKC Parodų rūmai (Didžioji Vandens g. 2) atviri lankytojams III–VII 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Pasakos miesto istoriją

Ketvirtadienį, 18.30 val., Teatro aikštėje įvyks festivalio atidarymo ceremonija.

Susirinkusiuosius pasveikins miesto vadovai.

Džiugins ir šokių ansamblis "Intrus – įsibrovėliai į šokių pasaulį", kuris nustebins mušamųjų projektu "Perk-unija" ir industrinės perkusijos pasirodymu "Alchemija".

Šviesų festivalio metu bus rodomos trys išskirtinai klaipėdietiškos projekcijos: "Mano vardas – Klaipėda", "770 kaminkrėčio žingsnių" ir "Klaipėdos vitražai. Atrasta prarasta".

Pirmoji 3D projekcija nušvis ant Turgaus g. 22 pastato. Projekto rengėjai kartu su projekcijų dailininku Linartu Urniežiumi papasakos turtingą miesto istoriją.

Antroji projekcija festivalio svečius pasitiks ant Kurpių g. 8 pastato. Klaipėdos senamiesčio kaminkrėtys pasakos apie istorines asmenybes.

Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12) nušvis trečioji uostamiesčiui dedikuota projekcija. Bus pristatoma įspūdinga sunaikintų ir dar Klaipėdoje egzistuojančių vitražų kolekcija.

Tarp kitų ryškiausių festivalio projektų specialiai sukurtų miesto gimtadieniui, bus rodomos šios instaliacijos: "Klaipėda. Trijų miestų miestas" (Friedricho miestas – Tiltų g. 19, Vilhelmo miestas – Herkaus Manto g. 38, Senamiesčio miestas – Dienovidžio skveras (Tomo g. 10).

Eidami link paminklo "Žvejys", Danės g. 17, žmonės išvys 70 m ilgio, 14 m pločio šviesos, lazerių ir muzikos instaliaciją "Karališko dangaus įpėdiniai", kuri sudaryta iš 60 km specialių siūlų.

Taip pat prie Dangės krantinės tarp Jono kalnelio ir burlaivio "Meridianas" bus galima išvysti instaliaciją "Laukimas", o ant Jono kalnelio pylimo veiks šviesos tunelis ir istorinė paroda "Buvusi Klaipėda yra".

Nušvis automobiliai

Senojo turgaus aikštelėje vasario 25–26 d. vyks projektas "Senajam turgui 300 metų". Šioje vietoje susirinkusiuosius nustebins šviečiančių transporto priemonių parodos.

Vasario 25 d. 18–22 val. čia įsikurs kolekcininko Albino Monctavičiaus 100 metų senumo motociklai ir automobiliai, o vasario 26 d. 18–22 val. automobilių parodų organizatoriai "Memel Motor Fest" pristatys šviečiančių automobilių parodą.

Taip pat vasario 25–26 vakarais, vyks projekcijų spektaklis "Gimusi šviesti". Jis bus rodomas Kulių Vartų g. 7 ant pastato "Švyturys Bhouse".

Moksleiviai neš šviesą

Festivalio nuotaiką jūriškais akcentais papildys Lietuvos jūrų muziejus, kuris parengė programą "Lietuva – jūrinė valstybė". Projektas bus rodomas pakaitomis su pagrindiniais projektais Turgaus g. 22, Kurpių g. 8, Liepų g. 12.

Klaipėdos E.Balsio menų gimnazija kūrybiškai interpretuos judančio miesto idėją ir šviečiančiais dviratininkais papuoš Senojo turgaus žiedą. Klaipėdos Medeinės mokykla simboliškai neš šviesą Klaipėdos visuomenei. Mokytojų ir mokinių sukonstruotos erdvinės figūros papuoš Klaipėdos apygardos teismo pastatą (Herkaus Manto g. 26).

Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centras kvies susipažinti su ekologiška morės interpretacija ir paragauti blynų.

Instaliacija "Briedžio iššūkis" bus rodoma Herkaus Manto g. 9. Pasak autorių, iš Neringos muziejų prižiūrimos "Briedžių giraitės" į Klaipėdą atklydo briedis, kuris pastarąjį kartą pastebėtas klaidžiojantis Herkaus Manto g.

Instaliacija "Nešantys šviesą" nušvis ant Naujosios Uosto g. 9. Kūrinys simbolizuos medicinos centrų žmones, kurie net ir sudėtingiausiomis akimirkomis drąsiai priėmė iššūkius.

Viešoji įstaiga "Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis "Meridianas" kartu su bendrove "Gatvių apšvietimas" nuspalvins "Meridianą" miesto jubiliejaus spalvomis.

Šių metų festivalio programą papildys ir du Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) projektai. Pirmasis – tarpdisciplininio meno kūrėjo Justo Bø instaliacija "Siena" (bus rodomas KKKC Parodų rūmuose, Aukštoji g. 1).

Antrasis projektas – Rodion Petroff interaktyvi instaliacija "Skaitmeninis veidrodis" (KKKC Meno kiemas, Bažnyčių g. 4).

Duris atvers muziejai

Klaipėdos laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12) vasario 24–26 d., nuo 18 iki 22 val., visi nemokamai galės apsilankyti nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje "Laikrodžių formų kaita".

Pilies muziejus (Priešpilio g. 2) lankytojų lauks vasario 24–26 d. nuo 10 iki 21 val. Apsilankyti bus galima taip pat nemokamai.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus P.Domšaičio galerija (Liepų g. 33) bus atidaryta vasario 24–26 d. taip pat nuo 18 iki 21 val. Čia bus rodomas Tomo Daukšos naujausias projektas "Laimės švieselės". Lankymas nemokamas.

Bus ir morė

Kadangi vasario 26-ąją jau bus Užgavėnių išvakarės, Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centras kvies susipažinti su ekologiška morės interpretacija ir paragauti blynų.

Į Užgavėnių šventę visi kviečiami vasario 26 d. nuo 16 val. (Daržų g. 10)

Užgavėnių proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme (Bažnyčių g. 4) bus rodoma instaliacija "Morė kitaip".

Pasitelkus šviesos meninius sprendimus, Senamiesčio ir Naujamiesčio skverai ir aikštės, žaliosios erdvės, istoriniai ir architektūros objektai įgaus dar nematytus pavidalus, ypatingai nušvis naujasis rajonas Paupys. Aukštaičių gatvės skvere festivalio lankytojus pasitiks 3D vizualiniais projektais garsėjančio kūrėjo Linarto Urniežiaus instaliacija „Tokyo“. Ji perkels į reklama verdančias Japonijos sostinės gatves ir sugretins du skirtingus pasaulius – atskleis japoniškos reklamos išskirtinumą ir saulės šalies gamtos grožį. Prie metalinio sijinio Užupio–Paupio tilto, leistis egzistencinių pamąstymų keliais kvies šviesos dailininko Arvydo Buinausko kūrinys „Ratefate“.

„Pastatai, aikštės ir gatvės be meno – lyg be charizmos. O šviesų menas naktį – dar ir proga į tuos pačius pastatus, architektūrą pažvelgti kitomis akimis“, – sako Paupyje menus dovanojančios įmonės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė. 

Paupio pašonėje, Kūdrų parke, lankytojus vilios šokantys fontanai „Liquid dance“ ir astronominis įvykis – nušvis svečių iš Jungtinės Karalystės apšvietimo studijos „Studio Vertigo“ sukurta „Nova“. 

Iš Paupio festivalio maršrutas vinguriuos Senamiesčio link. Vokiečių menininkės Claudia Reh interaktyvi šviesos projekcija „Interference“ Maironio g. 25 pastatą apgaubs lyg antra oda. 

Kylant Česlovo Milošo laiptais ir pasigrožėjus Užupio panorama, festivalis tęsis senojo Vilniaus gatvelėse.

Žengiant Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero vardo gatve instaliacija „Sluoksniai“ kvies pajusti tikrąją Vilniaus dvasią, o Pasažo skersgatvis pasitiks scenografo Mariaus Puskunigio mistiška „ŠIApusANApus“ šviesa. 

Lazdynų Pelėdos skveras stebins olandų menininko trijų matmenų kvadratų kompozicija „Windows of Light“, o Rūdninkų skverą nušvies kitų Olandijos interaktyvaus ir intelektualaus apšvietimo entuziastų „Hypar Collective“ sukurta spalvinga modulinių kubų instaliacija „Hypar“. 

Neatpažįstamai pasikeis Lydos gatvė – čia žibės Justo Bø sugalvoti „Ženklai“. MO muziejaus terasoje būti sekundės žvaigždėmis kvies Kotrynos Čalkaitės instaliacija „Procesas“.

Šią vasarą atsinaujinęs Reformatų sodas pasipuoš dviem instaliacijomis. Pirmoji – Londono The Bartlett architektūros mokyklos interaktyvios architektūros laboratorijoje menininkės Parker Heyl sukurtas kūrinys „Jacob‘s Wall“. Antroji istaliacija – XX a. pradžios kvantinės fizikos atstovų teorijų inspiruota audiovizualinė instaliacija „The Spin“.

Greta paminklo Frankui Zappai nušvis prancūzų menininko Emilieno Guesnardo materialiojo ir dvasinio pasaulio sąsajas simbolizuojantis aštuonkampis „Octo“, o Pylimo gatvės pradžioje „egzistuoti kartu“ ir gyventi draugiškai kvies milžiniška žinutė „Coexist“. Vilniečio Vėjo Aliuko instaliacija „Jungtis“ Petro Cvirkos aikštėje kvies nugalėti susipriešinimą, įsiklausyti, tartis – kurti ryšius.

Galiausiai festivalio maršrutas užves ant Tauro kalno. Simboliška, kad aukščiausiame festivalio maršruto taške nušvis sunkmečiu visada vienijančios vilties idėją atspindinti meninė instaliacija „Hope“.

Įspūdžių kupinas pasivaikščiojimas baigsis Gedimino prospekte, kur prie „Hilton Garden Inn“ viešbučio patirti bekraščių kosmoso platybių grožį siūlys skambanti žvaigždžių kolekcija – instaliacija „Galaktika“.

S. Dackevičiūtės instaliacijos vienija kelis išeities taškus. Tai dėmesys procesams (priešingai nekintančioms, įsitvirtinusioms būklėms), „tapsmas kitu“ (bandymas pabūti paribiuose ar tiesiog „kito kailyje“) ir įprastų hierarchijų kvestionavimas ar ironiškas požiūris. Alteracijos – tai nedideli, kartais vos juntami išvaizdos, būklės, struktūros pokyčiai, muzikoje – garso pasikeitimas tonu ar pustoniu.

Instaliacijų meninio tyrimo linijos vingiuoja per ekologines temas ir gamtos bei technologijų sandūras. Kūrinių motyvai atsirado iš autorės asmeninių patyrimų, įvairių susidūrimų ekologiškai jautriuose kontekstuose, jutimo intensyvumų ir pokyčių. Kūriniai nepateikia atsakymų, tik bando atskleisti sudėtingą šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta.

Tematinę S. Dackevičiūtės instaliacijų įtampą palaiko formų, medžiagų ir ritmų kontrastai: plaukiančios poliesterio formos ir plokštuminė, sustabdyta judesio plastika, aštrios tarsi pjūklo ašmenys metalo briaunos ir pūkuotas (tikras ar netikras) kailis, stačiakampiai kompiuterinių kodų ritmai žydroje ekrano šviesoje ir augalijos pasaulio natūralios struktūros. Skirtingos formos ir ritmai įvairiai sąveikauja su vaizdinių referencijomis: sustiprina jas arba kontrastuoja, sukurdami papildomus, prieštaringus reikšminius klodus.

Atskiri instaliacijų blokai jau buvo eksponuoti parodose anksčiau, čia jie išvystyti iki užbaigto projekto.

S. Dackevičiūtė – dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1983 m. baigė Valstybinį dailės institutą, kuriame studijavo skulptūrą. Kuria skulptūras, instaliacijas, skaitmeninę grafiką, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: 2004–2020 m. darbus eksponavo daugiau nei 60 jungtinių skulptūros ir grafikos parodų. 2013–2018 m. surengė kelias personalines parodas ir instaliacijų ekspozicijas Vilniuje ir Kaune.

Dėl karantino ribojimų KKKC Parodų rūmų durys vis dar užvertos, tačiau vykstančią naują parodą bus galima aplankyti nepaliekant namų – besidomintieji netrukus bus pakviesti į virtualų turą.

Vakarais šviesiančios instaliacijos įrengtos Santariškių ir Antakalnio transporto žieduose bei prie įvažiavimo į Lazdynų ligoninę ir ten eksponuojamos iki gegužės 12 d., kai bus minima tarptautinė slaugytojų diena. Vilniaus ženklo, širdies ir medicinos darbuotojus vienijančio kryžiaus simboliai atspindės visų vilniečių nuoširdžią padėką, išreiškiamą pagarbą visiems Lietuvos medicinos darbuotojams, kuriems ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu kovojant su virusu reikia daugiausiai palaikymo, kurie su ypatingu pasišventimu stengiasi daryti viską, kad savo pacientams išsaugotų ir dovanotų sveikatą ir gyvenimą.

Balandžio 27-oji – Lietuvos medicinos darbuotojų šventė, kuri skirta šalies medikams – gydytojams, slaugytojams bei visiems, savo gyvenimą paskyrusiems sveikesnės visuomenės kūrimui, minima nuo 2004 m. Ši šventė pradėta švęsti net prieš šimtmetį – 1918-aisiais, kuomet balandžio 27 d. Lietuvos valstybės tarybos sprendimu buvo įkurta Sveikatos komisija. Kaip teigiama istoriniuose dokumentuose, garbė rūpintis savo šalies žmonių sveikatos apsauga tuo metu buvo patikėta tautos patriarchui daktarui Jonui Basanavičiui, inžinieriui profesoriui Steponui Kairiui ir kunigui Justinui Staugaičiui bei vėliau prie jų veiklos prisijungusiam daktarui Jurgiui Aleknai.

Įvairiose pasaulio šalyse medicinos darbuotojų profesijai skirta diena švenčiama skirtingu metu ir remiasi skirtinga istorija. Pavyzdžiui, JAV gydytojų diena švenčiama kovo 30-ąją, nes šią dieną 1842 m. pirmą kartą buvo atlikta operacija bendrinėje nejautroje, o šios šventės simbolis – raudoni gvazdikai.

Startą Turgaus gatvėje skelbs šviesos akcija

Startą Klaipėdos šviesų festivaliui duos šviesos mobilizacija Turgaus gatvėje, po kurios Klaipėdos senamiestis paskęs šviesose. Dalyvauti spalvingoje akcijoje šventės organizatoriai kviečia ir festivalio lankytojus. Visi svečiai raginami atvykti gerai įkrovus savo išmaniuosius telefonus ir kartu įžiebti Turgaus gatvėje veiksiantį projektą „Metų laikai“, o tuo pačiu ir visą Klaipėdos šviesų festivalį. Išduodame paslaptį – didelė tikimybė, kad minioje sutiksite mimus, neatsiejamus „Klaipėda – Jaunimo sostinė 2021“ simbolius, kurie užtikrins šypsenas ir šėliones! Starto pradžia vasario 14 d. 18 val. Turgaus gatvės atkarpoje nuo Teatro aikštės iki Tiltų g. sankryžos.

Festivalio pagrindinė tema – „Atgiję paveikslai“

Festivalį apvienijusi tema – „Atgiję paveikslai“ – pasitiks dedikacija vienam žymiausių iš Mažosios Lietuvos kilusių lietuvių išeivijos kūrėjų – tapytojui ekspresionistui Pranui Domšaičiui. Klajodami po Klaipėdos senamiestį, nenustebkite ant pastatų pamatę atgyjančius menininko paveikslus, reprezentuojančius labiausiai mėgtas jo temas: Bėgimas į Egiptą, Mažoji Lietuva, Afrika ir kt. Projekto partneris – LDM P. Domšaičio galerija.

Organizatorių nuotr.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre galėsite sudalyvauti unikaliame Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko (studija OKTA) virtualios realybės projekte „Angelų takais“, kurį įkvėpė Lietuvos tapybos korifėjaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai. Peržiūra mokama, vietų skaičius ribotas. Pažintį su pasaulio dailės šedevrais padovanos programa „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“. Specialiai festivaliui Linarto Urniežiaus ir komandos sukurtas video mapingas „Europos dailės muziejus“ kvies atrasti šimtmečius menantį kultūros lobyną! VDA Klaipėdos fakulteto auklėtiniai pristatys meninę instaliaciją „Senamiesčio vitražai“, kurią jie patys įvardina kaip kasdienybės susitikimus su likimu, leidžiančius kiekvienam pamatyti save iš vidaus ir iš išorės. Pažvelgti į save pakvies ir Salvadoro Dali paveikslais paremtas performansas „Antropomorfinis kabinetas“ (rež. Agnė Aleksiejūnaitė). Ekscentriškąjį ispanų dailininką S. Dali primins ir VšĮ „Mėlynoji vakarienė“ rengiama paroda „Netikėtasis Dali“.

Šviesų projektai – visame mieste

Pagrindinę šviesų ir garso instaliaciją Turgaus gatvėje „Metų laikai“ šiemet sukūrė Romas Zaveckas kartu su Stasiu Jamantu ir UAB „Miau muzika“. Tylius pastatus ir apsnūdusią gatvę iš žiemos miego žadins spalvingos iliuminacijos ir susitikimų bokštai.

Organizatorių nuotr.

Atgijusius kasdieninio gyvenimo vaizdus prieš mūsų akis atvers klaipėdiečio Rodion Petrov video instaliacija „Real Time“. Namo pjūvio projekcijoje galėsite atpažinti įvairias mūsų buities scenas, paskanintas ironijos prieskoniu. Marius Ščerbinskas ir Aušrinė Butkevičiūtė festivalyje pristatys net dvi instaliacijas. „Kieta dalelė“, pagrįsta mokslininkų tyrimais ir sukurta bendradarbiaujant su elektrinius autobusus gaminančia įmone „Dancer“, kvies susipažinti su miestų oro kokybės problematika, o istoriniame Wittes kiemelyje galėsite daugiau sužinoti apie Klaipėdos miestą ir jo raidą. Pirmą kartą į festivalio programą įsitraukianti „Memelio miesto“ teritorija kvies apsilankyti „Memelio portale“. Čia lankytojai galės ne tik išvysti dangų siekiančias šviesos vertikales, bet ir išbandyti šviečiančias supynes ar apžiūrėti kitus vieno įdomiausių šviesų dizaino kūrėjų Lietuvoje – Lino Kutavičius šviesos objektus.

Užsienio menininkų projektuose – nuo ugnikalnių iki interaktyvių žaidimų

Tradiciškai Šviesų festivalyje pristatomi ir užsienio kūrėjai. Donelaičio aikštėje ugnikalnį žadins Prancūzijos menininkas Géraud Périole. Žemė atsivers ir pasklis dūmų geizeriai, lėtai tarsi šokdami kilsiantys aukštyn ir žemyn. Žiūrovai papuls į paslaptingą ir visiškai nerealią aplinką ir akimirkai pajus Žemės centro šilumą.

Latvijos menininko Janis Petersons ir „SIA Artistic“ šviesų ir lazerių instaliacija „Kelionė“ kvies teleportuotis laiku, o romantišką „Saulėlydį“ palydėsite kartu su milžine Neringa.

Organizatorių nuotr.

Pirmąkart festivalyje dalyvausianti Čekijos komanda INITI.org labiausiai sužavės mažuosius žiūrovus, nes interaktyvus žaidimas „DEMONZ.I“ leis išgyventi smagiausias emocijas.

Nuo Klaipėdos iki Juodkrantės, ir per Kretingalę iki Kretingos...

Juodkrantėje ant Raganų kalno ne tik nušvis skulptūros ir kalno papėdė, bet ir vyks naktinės ekskursijos, o krantinėje įsikurs naujausias suomių menininko Alexander Reichstein projektas „Metamorfozės“. „Atgyjančių paveikslų“ tema suskambės ir Kretingoje, kur Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje veiks unikali šviesos instaliacija, sukurta pagal garsaus viduramžių italų menininko Giotto nutapytas freskas ir vaizduojanti svarbiausius šventojo Pranciškaus gyvenimo epizodus. O ilgamečiai festivalio partneriai – E. Balsio menų gimnazija – šviečiančių objektų kolekcija pažadins viešąsias Kretingalės erdves.

Tai tik maža dalis festivalio projektų. Daug unikalių, įdomių idėjų skirta specialiai Lietuvos valstybės atkūrimo dienai bei Šv. Valentino dienai. Visą informaciją ir programą atsisiuntimui rasite www.sviesufestivalis.lt. Spausdintą programėlę su žemėlapiu galima rasti Klaipėdos TIC, prekybiniuose nameliuose prie ledo čiuožyklos, Klaipėdos senamiesčio kavinėse ir viešbučiuose.

Organizatorių nuotr.

P.Gilytės instaliacijos

Vokietijoje gyvenanti ir kurianti P.Gilytė pastarąjį dešimtmetį savo darbuose analizuoja konkrečios vietovės specifiką – bando aprėpti pokyčius bei dokumentuoti tos vietos status quo iš meninės pozicijos. Parodoje „Ekvinokcija“ menininkė pristatys šiemet Klaipėdoje sukurtą instaliaciją „Equinox K-7392“ ir instaliaciją „Tri-Galaxian L-4116“ (2014 m.), skirtą Linco miestui Austrijoje.

Žmogaus gyvenimas nuo seno yra susietas ne tik su konkrečia geografine vieta, bet ir su nuolatiniu siekiu tą vietą praplėsti, keliauti ne tik erdvėje, bet ir laiku, judėti tiek iracionaliai, sapnuose, svajonėse, fantazijose, tiek racionaliai, skverbtis į Visatą moksliškai, kurti prietaisus ir technologijas, padedančias naviguoti pasaulyje. Nors galimybės nuolat plečiasi, konkreti žmogaus būtis nuolat atsiremia į tam tikrus pasikartojimus, kurie ateina savaime (metų laikų, dienos ir nakties kaita) ir kurių poveikį fiksuojame savo pojūčiais. Vienas iš kaitos pavyzdžių yra lygiadienis (ekvinokcija), P.Gilytės parodos atveju – rudens lygiadienis.

Paroda remiasi Klaipėdos miestovaizdžiu kaip pagrindiniu vizualių įspūdžių šaltiniu. Skirtingais metų laikais rezidavusi Klaipėdoje, menininkė stebėjo miestą kaip visumą ir kartu analizavo atskirus lygmenis (spalvas, garsus, srautus, nuotaikas, emocijas), taip pat stabilias, lėtai kintančias formas, t. y. architektūrą bei atsikartojančias formas – uosto elementus. Tuos stebėjimus ji perkėlė į vaizdinius stabdyto kadro animacijoje (angl. stop motion), panaudojusi 7 392 žvakutes. Uždegant arba gesinant atskiras žvakutes, buvo kuriamas vizualus miesto kaip kintančio žvaigždyno pasakojimas.

Vizuali žinia

„Kadangi nuolat negyvenu Klaipėdoje, atvykusi pirmiausia stebiu miestą, po kurio laiko pradedu atpažinti jam būdingas formas, suvaldyti jas, klasifikuoti pagal tam tikrus kriterijus ir mąstyti, kaip tai panaudosiu būsimame kūrinyje. Sustoju ties man naujais vaizdais, tampančiais mano pačios atradimais, nors klaipėdiečiams jie galbūt seniai virtę miesto rutina: kirai ant Liepų gatvės namų stogų, sekmadieniniai varpai pašto bokšte, susiliečiantys laivų siluetai... Tam tikrus mieste užfiksuotus elementus aš vėliau įjungiu į taškinius žvakučių piešinius, ir žiūrovai, gal ir neatpažindami konkrečių fragmentų, gali atrasti save toje visumoje.

Pagrindinė mano kūrinio vizuali žinia – judėjimas, trajektorijos. Miestą aš lyginu su galaktika. Jei nebūtų žmonių, miesto galaktika sustotų, neplauktų laivai, nutiltų Biržos tilto dunksėjimas, gatvės sustingtų ir liktų tik saulės metamo šešėlio judėjimas pastatų paviršiais... Ir tik kosminės galaktikos suktųsi toliau. Kiekvienas žmogus, judantis mieste, vykstantis į darbą, keliaujantis krantine ar vedžiojantis šunį, vežantis prekes, ruošiantis kavą, renkantis šiukšles, stovintis ir laukiantis autobuso, stebintis bangas pakrantėje, tampa miesto judesio, miesto gyvybės dalimi, tampa atskiru šviesotaškiu“, – apie Klaipėdai skirtą kūrinį pasakojo P.Gilytė.

Jos instaliacijos „Equinox K-7392“ garso takelį sukūrė kompozitorius ir atlikėjas, garso menininkas Donatas Bielkauskas-Donis. Projektas buvo įgyvendintas Vakarų laivų gamykloje – čia menininkei ne tik buvo suteiktos patalpos, bet ir sudarytos visos sąlygos kūrybai. Fiksuoti procesą P.Gilytei padėjo techninė komanda: Nerijus Jankauskas, Pavelas Ochrimenka, Loreta Patašienė, Andrius Pelakauskas.

Moterys mėnulyje

Taip pat Šiuolaikinio meno mėnesiui dedikuojama paroda ir performansų platforma „Moterys mėnulyje“, kurios kuratorės – Denise Ackerl ir Laima Kreivytė.

Šiemet sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulio misijose dalyvavo 12 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos „nespėjo“. Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (teleskopinį, mikroskopinį, panoptinį, asmeninį), erdvines praktikas (vidinės ir išorinės erdvės dialektika, ribų transgresija) ir kūno dinamiką neįprastomis situacijomis (nesvarumas ir kt.). Menininkės taip pat gilinasi į žinojimo, galios ir lyties klausimus, pasitelkdamos mokslinius tyrimus ir mitologinius pasakojimus.

Ši eksperimentinė paroda svarbi ne tik dėl žmogaus galimybių, technologijų ar tolimo dangaus kūno tyrimų, bet ir dėl pasikeitusios žiūros. Svarbiausias dalykas, atsitikęs skrendant į Mėnulį, buvo visai ne tas, ko tikėjosi NASA. Astronautams buvo parengtos užduotys, ir viena jų – nufotografuoti Mėnulį. Bet žymiausia, daugiausiai reprodukuojama nuotrauka tapo visai ne žmogaus Mėnulyje, o kylančios Žemės fotografija (Earthrise), kuri net nebuvo įtraukta į misijos planą. Žmonės pirmą kartą istorijoje pamatė savo planetą iš kosmoso – kokia ji trapi ir pažeidžiama. Skrendant į Mėnulį buvo atrasta Žemė. Tai ypač aktualu dabar, kai klimato atšilimas kelia naujus iššūkius.

Mėnulis daugelyje kalbų yra moteriškos giminės, o lietuvių – vyriškos. Kaip kalba, moksliniai ir populiarūs vaizdiniai (fantastika, kino filmai, muzika) veikia mūsų svajones ir gyvenimą? Menininkėms pradėjus Mėnulio misiją, atsiveria nauji ateities scenarijai.

Parodoje dalyvauja erdvės problemas tyrinėjančios menininkės iš Didžiosios Britanijos, Suomijos, Austrijos, Kanados ir Lietuvos: D.Ackerl, Dovilė Dagienė, Dileta Deikė, Eleanor Duffin & Jo Lathwood, Eglė Grėbliauskaitė, Aurelija Maknytė, Dalia Mikonytė, Eglė Ridikaitė, Marija Teresė Rožanskaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Valerie Tiefenbacher, Hanna Timonen, Naomi Woo, Birutė Zokaitytė, „Cooltūristės“ ir kt.

Abi parodos veiks iki spalio 6 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.