Aiški tendencija

Iš viso 83 proc. ES valstybių gyventojų žino apie intelektinę nuosavybę ir jos apsaugą, o 13 proc. yra sąmoningai įsigiję klastočių. Dar 15 proc. respondentų teigė, kad jie yra netyčia nusipirkę klastočių, nes buvo suklaidinti. Daug dažniau padirbtas prekes perka jaunesni gyventojai – 26 proc. 15–24 metų amžiaus tyrime dalyvavusių europiečių teigė, kad taip elgiasi.

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorės Irinos Urbonės, Lietuva neišsiskiria iš kitų ES šalių: žmonės perka klastotes, naudoja piratinį turinį, ir šią situaciją reikia keisti nuolat kalbant apie intelektinę nuosavybę ir jos apsaugą, kad visuomenėje atsirastų dar daugiau pagarbos intelektinės nuosavybės kūrėjams, o tarp pačių kūrėjų – didesnis noras ją saugoti. Į tai buvo orientuota ir neseniai pasibaigusi VPB kampanija „#RinkisKasTikra“ „Nebūk musė barščiuose. Neįklimpk“, skirta visuomenei ir verslui.

Jos metu buvo siekiama didinti intelektinę nuosavybę kuriančių asmenų, įmonių ir organizacijų suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugos poreikį ir skatinti teikti paraiškas dėl dizaino, prekių ženklų registravimo, išradimų patentavimo

Požiūris: pasak I. Urbonės, svarbu, kad ir visuomenė suprastų, jog pažeidžiant intelektinę nuosavybę pagamintų prekių nevalia pirkti. / I. Urbonės asmeninio archyvo nuotr.

Interaktyvi akcija

Taip pat šia kampanija norėta informuoti visuomenę apie intelektinę nuosavybę plačiąja prasme. Į kampaniją įsitraukė žinomų visuomenės veikėjų, tarp jų – dainininkas, asociacijos LATGA narys Stano. 2023 m. lapkritį ir gruodį sostinės Vilniaus gatvėje specialiai įrengtame stende bendradarbiaujant su muitine buvo eksponuojama prekių ženklo „Burberry“ palto klastotė, dviejuose sostinės prekybos centruose buvo įrengti stendai kaip kvietimas išreikšti nuomonę atsakant į klausimą „Ar pirktum prekę, jeigu žinotum, kad tai klastotė?“ ir padedant žymeklį TAIP arba NE, t. y. ar žmonės pirktų prekę žinodami, kad tai klastotė, ar jos nepirktų.

„Šios akcijos duomenys, nors ir nėra reprezentatyvūs, vis dėlto parodė vis dar pernelyg atsainų visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę – labai panašus lipdukų skaičius buvo priklijuotas ir pasisakant už klastočių pirkimą, ir prieš. Labai svarbu, kad ir visuomenė suprastų, jog pažeidžiant intelektinę nuosavybę pagamintų prekių nevalia pirkti, o intelektinės nuosavybės kūrėjai – kad ją reikia saugoti, nes niekas kitas to už juos nepadarys. Idėjas ir iš jų gimstančius kūrinius reikia įprasti saugoti taip pat, kaip rakinti namus kažkur išvykstant ar ant banko kortelės nerašyti jos PIN kodo“, – komentuoja VPB direktorė I. Urbonė.

Idėjas ir iš jų gimstančius kūrinius reikia įprasti saugoti taip pat, kaip rakinti namus kažkur išvykstant ar ant banko kortelės nerašyti jos PIN kodo.

Teisinė apsauga

Teisininkės Gretos Užkuraitės teigimu, tik tinkamai įregistruota intelektinė nuosavybė tampa apsaugota nuo galimų vagysčių.

„Dažnai intelektinės nuosavybės kūrėjai nepasidomi savo kūrinių apsauga ir galvoja, kad jei jie produktą ar dizainą sukūrė, jis automatiškai jiems priklauso ir yra saugomas. Taip pat neretai prekių ženklo, dizaino registravimas ar išradimo patentavimas atidedamas vėlesniam laikui. Intelektinę nuosavybę apsaugoti rekomenduojama nedelsiant, vos ją sukūrus, nes tai ne tik suteikia daugiau atpažįstamumo, žinomumo ir kreditingumo, bet ir suteikia teisinių priemonių ginti jos savininko teises ginčų ar vagysčių atveju“, – aiškina G. Užkuraitė.

VPB duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje pateikiama apie 2 tūkst. paraiškų dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 – dėl išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų – dėl dizaino registravimo.

VPB ir ateityje tęs švietėjišką kryptį apie intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę, ragins visuomenę nepirkti padirbinių, dalysis žiniomis, kaip juos galima atpažinti. Taip norima prisidėti prie suvokimo, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, kartu – visuomenei ir kiekvienam gyventojui.

„Lietuvos įmonės, didindamos savo žinomumą ir darbo našumą bei taikydamos tvarius ir integraciją į tarptautines vertės grandines stiprinančius verslo modelius, gali lengviau įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Todėl šio kvietimo lėšomis investuosime į netechnologinių inovacijų kūrimą“, – išplatintame pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak ministerijos, šiuo kvietimu gali pasinaudoti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.

„Lietuvos verslas šiomis investicijomis galės diegti tokias netechnologines inovacijas, kurios leistų patobulinti gamybos ir pateikimo būdus, taikyti technologijų, įrenginių ir programinės įrangos pakeitimus, taip pat kurti naujus organizacinius metodus ir originalius dizaino ir prekės ženklo sprendimus. Taip stiprinsime intelektinę nuosavybę, verslo kūrybiškumą ir sudarysime sąlygas įmonėms tapti dar žinomesnėms“, – teigė EIM kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma proceso ar organizacinėms inovacijoms diegti – 100 tūkst. eurų, originaliems dizaino sprendimams kurti ir diegti – 35 tūkst. eurų, prekės ženklui sukurti, atnaujinti ir jam registruoti – 5 tūkst. eurų, informuoja EIM.

Paraiškas Inovacijų agentūrai galima teikti iki kitų metų vasario 29 dienos.

Pranešime nurodoma, kad Lietuvos ekonomikai stiprinti EIM iki šių metų pabaigos paskelbs priemonių kvietimų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Priemonė „Skatinti netechnologinių inovacijų plėtrą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

„Pataisos turėtų pagerinti sąlygas kultūros ir kūrybinėms industrijoms, o legalaus turinio vartojimas internete – sukurti inovacijoms ir kūrybai palankią ir saugesnę terpę. Kartu turėtų didėti legalių literatūros, mokslo ar meno kūrinių, gretutinių teisių objektų naudotojų skaičius“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Projektus inicijavusi Kultūros ministerija pažymi, kad Lietuva užima trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal piratavimo lygį, o dabartinė teisinė bazė dėl autorių teisių apsaugos nepritaikyta skaitmeninei aplinkai.

Ministerija siūlo numatyti atsakomybę už neteisėtą kūrinio padarymą viešai prieinamą internete komerciniais tikslais, leisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai už kūrinių patalpinimą skaitmeninėje erdvėje taikyti administracinę atsakomybę.

Trečiadienį pritarus Ministrų kabinetui, toliau pataisos bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pagal projektus, už neteisėtą kūrinio patalpinimą internete komerciniais tikslais siūloma bausti kaip ir už kitas šiuo metu kodeksuose įrašytas veikas dėl kūrinių neteisėto kopijavimo ir  t. t. – iki dvejų ar trejų metų nelaisvės, priklausomai nuo žalos dydžio.

Neteisėtas kūrinio atgaminimas, paskelbimas ar pan. pagal Administracinių nusižengimų kodeksą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki 3 tūkst. eurų, padarytas pakartotinai – iki 4 tūkst. eurų.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima trečią vietą Bendrijoje.

Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia  5,9 karto.

2019 metais atliktas tyrimas rodė, kad vidutinis Lietuvos interneto vartotojas jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekė 9,7 prisijungimų per mėnesį vienam vidutiniam vartotojui.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo žalos padaroma už 360 mln. eurų.

Tokios pagrindinės išvados pateiktos atlikus esamos situacijos analizę legalaus skaitmeninio turinio vartojimo ir antipiratavimo skatinimo srityje.

„Lietuvoje intelektinės apsaugos sistema yra kompleksiška, tačiau vis dar fragmentiška, pasigendama vieningo sisteminio požiūrio ir strategijos, apimančios intelektinės nuosavybės apsaugos skatinimo priemones. Tačiau dauguma šioje srityje veikiančių valstybės institucijų rodo suinteresuotumą, kartu siekiama vieningos sistemos ir politikos formavimo. Autorių teisių apsaugos srityje bei piratavimo mastų Lietuvoje mažinimo lyderystės imasi Kultūros ministerija“, – sako šioje ministerijoje vykdomo programos „Kurk Lietuvai“ projekto „Legalaus skaitmeninio turinio vartojimo ir antipiratavimo skatinimas“ viena iš vadovių Elena Ruikytė, šį projektą vykdanti kartu su kita tarptautinės patirties turinčia jaunąja profesionale Beatriče Ceizariene.

Atlikta esamos situacijos analizė – tik pirmasis projekto etapas, galutinis jo tikslas – parengti legalaus skaitmeninio turinio vartojimo bei antipiratavimo skatinimo veiksmų planą ir pateikti rekomendacijas jam įgyvendinti.

„Nagrinėjant nelegalaus turinio vartojimo situaciją Lietuvoje, tikslinga apsibrėžti ir tokio turinio vartotoją, jo elgesio ypatumus ir analizuoti veiksnius, darančius įtaką jo pasirinkimams. Šiam tikslui pasiekti yra naudojami vartotojų elgsenos tyrimai, kurie leidžia suprasti vartotoją, jo veiksmus, pasirinkimų priežastis, suprasti ir nuspėti jų elgseną ateityje. Lietuvoje autorių teisių apsaugos srityje tokie tyrimai nėra atliekami, todėl galime remtis tik ES tyrimais“, – teigia B. Ceizarienė.

Kitų metų pradžioje atlikusios tyrimą, projekto vadovės sieks identifikuoti Lietuvos jaunojo internetinio pirato portretą ir, remdamosi tyrimo duomenimis, taip pat tarptautine praktika ir konsultacijų bei diskusijų rezultatais, kovo mėnesį turėtų pristatyti legalaus skaitmeninio turinio vartojimo bei antipiratavimo skatinimo gidą.

Rietavo policijos pareigūnai savaitgalį didžiausiame Vakarų Lietuvos turguje tikrino, ar nepažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės.

Užfiksuoti penki atvejai, kai garsūs prekių ženklai ant kepurėlių, sportinių batų, ženkliukų, kitų daiktų buvo naudojami, galimai, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.

Dėl šių nusikaltimų buvo surinkti duomenys ir paskirtos ekspertizės.

Europos Sąjungos naujojo laikotarpio kvietimai investuoti į inovacijas susilaukia verslininkų dėmesio bei susidomėjimo, tačiau bent kol kas šalies inovacijų efektyvumas išlieka žemas – pagal inovacijų efektyvumą Lietuva indekse užima vos 75-tą vietą. Tuo tarpu Estija yra 6-ta, o Latvija – 28-ta.

Tyrėjų teigimu, tai reiškia, kad Lietuva investuoja į inovacijas, bet yra neefektyvi inovatorė – ji į inovacijas „įdeda“ daugiau nei sugeba gauti. Tačiau specialistai pastebi, kad formalus vertinimas ir reali situacija ženkliai skiriasi.

Kodėl taip yra, ką ir kaip būtų galima ir reikėtų keisti, šiandien diskutuojama Harmoningos asmenybės instituto ir Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijos instituto rengiamoje apskrito stalo diskusijoje „Inovacijos kaip visuma“.

„Į inovacijas žvelgdami fragmentiškai, kaip į naujoves, nešančias ekonominę, komercinę naudą, mes naudojamės antriniu inovacijų efektu, neišnaudodami visų galimybių“, – įsitikinęs diskusijos svečias, profesorius, technikos mokslų daktaras ir mokslinės-konsultacinės grupės „DBA-concept“ įkūrėjas Andrėjus Teslinovas.

Kartu su prof. A. Teslinovu renginyje diskutuos ir įžvalgomis dalysis visas būrys lietuviškųjų inovacijų profesionalų.

„Mes daug kalbame apie inovacijas, bet neatskiriame inovacijų, kurios yra horizontalios ir prisitaikančios, nuo vertikalių, proveržio inovacijų, kurios suteikia ilgalaikę perspektyvą. Bendru sutarimu siekiame akcentuoti platesnį žvilgsnį į inovacijas, kurio Lietuvoje dažnai pritrūksta, ir tuo pačiu tikimės konstruktyvios diskusijos, kaip visa tai galima pritaikyti, su kokiais konkrečiais iššūkiais susiduria vietinis verslas, mokslas“, – sako Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja Rasa Balčiūnienė, į bendrą diskusiją apie inovatyvaus mąstymo kryptis, strateginius metodus subūrusi verslo, mokslo ir viešąsias organizacijas, kurios užsiima inovacijų skatinimu ir diegimu Lietuvoje.

Lietuvos inovacijų centro projektų vadovo, daktaro Artūro Jakubavičiaus teigimu, Lietuva Europos inovacijų žemėlapyje atrodo neblogai, nors dalis naujų idėjų ir įdomių sprendimų vis dar yra pilkojoje inovacijų zonoje. Anot jo, realiai Lietuva yra Europos inovatyviųjų sąrašo viduryje, nors pas mus kol kas nėra sukurta tokių inovacijų, kurios sudrebintų pasaulį.

„Jei nagrinėsime konkrečius skaičius, suprasime, kad Lietuva neatrodo blogai. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dalis mūsų inovacijų yra pilkojoje zonoje, kuri nėra apskaitoma, nes nėra oficialių sutarčių tarp mokslo ir verslo. Mokslininkai dirba pagal autorines arba paslaugų sutartis tose pačiose įmonėse, bet to nesimato inovacijų žemėlapyje“,  –  subtilią Lietuvos inovacijų situaciją aiškina A. Jakubavičius.

Specialisto teigimu, Lietuva nėra didelė, todėl ir šalies potencialas yra kiek mažesnis, tačiau ir čia gali atsirasti proveržio inovacijų, tokių kompanijų, kaip „Microsoft“. Tai priklauso nuo valios, talento. Tikroms žvaigždėms nieko nereikia, kad jos atsirastų“, – svarsto Lietuvos inovacijų centro projekto vadovas.

A. Jakubavičius teigimu, dideliems proveržiams mes esame kiek per maži, nors mokslininkai, tarkime fizikai arba biotechnologai, yra puikūs specialistai stebinantys pasaulį.

„Yra proveržiai – lazeriai, biotechnologijos, bet jų mastas Lietuvos ekonomikai nėra didelis, Lietuva yra per maža dideliam verslui“,  – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas.

Lietuvai reikia daugiau proveržio inovacijų, kurios būtų nukreiptos į ateitį ir didelius iššūkius. Visgi, svarbu suvokti ir šalies dydį, jos potencialą, todėl prisitaikančios ir įdomios inovacijos yra lygiai taip pat svarbios ir reikšmingos.

Apskrito stalo diskusija „Inovacijos kaip visuma“ vyks:

Lapkričio 24 dieną (ketvirtadienį) 15:00–18:30 val.

Vilniaus Universiteto Verslo mokykloje, Saulėtekio al. 22,

Meksikos auditorija (1 aukštas).

Registracija nuo 14:30 val.

Žinios yra neįkainojamos. Tačiau tai, kas yra neįkainojama, taip pat yra vagysčių ar neteisėto pasisavinimo taikinys. Ilgas pavyzdžių sąrašas gali priversti sunerimti net labiausiai savimi pasitikinčius mokslininkus.

Labiausiai cituojamas yra turbūt Rosalindos Franklin (Rosalind Franklin) rentgeno fotografijų naudojimas, kai Jeimsas Vatsonas (James Watson) ir Fransis Krikas (Francis Crick) 1953 metais nustatė DNR struktūrą. Už šį atradimą jie ir Mauricas Vilkinsas (Maurice Wilkins) gavo Nobelio premiją. Nors R. Franklin perėjo į kitą skyrių ir dirbo prie kito projekto, faktas, kad niekas nepripažino jos indėlio, sukėlė ilgametes diskusijas.

Kitas garsus nesutarimas dėl žinių nuosavybės kilo, kai buvo atrastas AIDS virusas. Nobelio premija atiteko Lucui Montagnier ir Françoise Barre-Sinoussi iš Pastero instituto (Prancūzija). Tačiau mokslininkas Robertas Gallo (Robert Gallo) iš Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) taip pat pareiškė atradęs virusą. Vėliau paaiškėjo, kad R. Gallo kažkaip pavyko gauti mėginius iš Prancūzijos instituto ir pagrįsti savo atradimą.

Tokie pavyzdžiai galėtų paskatinti žmones nenorėti dalytis informacija su kitais tyrėjais, su tyrimo vadovais, konferencijose ir net dotacijų komitetuose.

Šiandienos skaitmeniniame pasaulyje iššūkiai dar didesni. Dabar ne vienas ar du žmonės atlieka eksperimentus ir paskelbia savo rezultatus. Dabar dešimtys, šimtai, net tūkstančiai žmonių, dirbančių skirtingose srityse ir vietose, bendromis pastangomis sudeda dėlionės dalis.

Kaip šio proceso dalis, informacija turi būti plačiai skleidžiama, ja dalijamasi dažnai elektroniniu būdu ir internetu. Ji, saugoma skirtingose vietose ir prieinama daugybei žmonių, yra nepaprastai pažeidžiama.

Su kokiais pavojais susiduriama? Pirmiausia, gana lengva įvykdyti kibernetinio šnipinėjimo išpuolius pasitelkiant kenkėjiškas programas. Dažnai vienintelis pavykęs išpuolis prieš mokslininką gali suteikti galimybę vogti idėjas, daryti įtaką tyrimams ar jų finansavimui ir reikalauti savo Nobelio premijos dalies.

Daugybė istorijų apie intelektinės nuosavybės vagystes (IN) moksliniuose tyrimuose yra juokingos, tačiau yra keletas tvirtų ir nerimą keliančių skaičių apie IN vagystes versle. Verslo aplinkoje intelektinė nuosavybė yra svarbiausias kibernetinio išpuolio tikslas – ne tik kibernetiniams nusikaltėliams, bet ir konkurentams, net kolegoms. 90 proc. sėkmingų kibernetinio šnipinėjimo išpuolių tikslas –  komercinės paslaptys; 22 proc. įmonių baiminasi, kad jų informacija gali būti pavogta konkurentų; ketvirtadalis kenkėjiškų, viešai neatskleistų išpuolių apima slaptos informacijos vagystes.

Bendros pastangos kuriant žinias – tai mūsų ateitis siekiant Nobelio premijų, mokslo laimėjimų ir verslo sėkmės. Tad ar galima leisti, kad paranoja tai sužlugdytų?

Lietuvoje tokia teisinė priemonė taikoma pirmą kartą, sekant kitų Europos šalių pavyzdžiu. Asociacija LATGA ketina tokius pat metodus taikyti kovodama ir su kitomis nelegaliai intelektinę nuosavybę įsigyti siūlančiomis svetainėmis.

Asociacijos LATGA ieškinys pasiekė 9 atsakovus – didžiausius šalies interneto paslaugų teikėjus, tačiau autorių teisių specialistai ir gynėjai neatmeta galimybės įpareigoti blokuoti prieigą prie linkomanija.net ir kitus, mažesnius interneto paslaugų rinkos dalyvius.

Ieškinyje pabrėžiama, kad linkomanija.net yra dalijimosi rinkmenomis (angl. file sharing) sistema, kurios naudotojai turi galimybę nelegaliai atsisiųsti įvairių autorių teisių saugomų kūrinių: kino filmų, DVD ir HDTV vaizdo įrašų, muzikos kūrinių, kompiuterių žaidimų, kompiuterių programų, knygų ir pan. Teisiniame dokumente minimos puikiai žinomos Lietuvos ir užsienio kūrėjų pavardės ir akcentuojama, kad įvardinti visus nukentėjusius autorius pernelyg sudėtinga, nes šioje svetainėje nelegaliai patalpinta per 100 tūkst. kūrinių.

„Ko gero, klausimų, kodėl savo taikiniu pasirinkome „Linkomaniją“, niekam nekyla. Tai viena seniausių ir bene daugiausiai žalos pridariusi piratinė svetainė, kurioje jau daug metų nelegaliai talpinami tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių kūriniai – daugiausia dainos, filmai, elektroninės knygos. Deja, bet internetiniai piratai yra labai sumanūs ir žino įvairiausių būdų, kaip išsisukti nuo teisėsaugos. Užtrukome labai daug laiko ieškodami „Linkomanijos“ savininkų, išmėginome įvairias priemones, kol nusprendėme taikyti šį, Vakarų Europos šalyse puikiai veikiantį metodą, į pagalbą pasitelkiant interneto paslaugų teikėjus. Mūsų tikslas – sukurti precedentą ir parodyti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, autorių teisės negali būti pažeidinėjamos“, – sako Asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas.

Pasak Asociacijai LATGA teisme atstovaujančio ir didelę patirtį autorinių teisių bylose turinčio kontoros „AAA LAW“ advokato Andriaus Iškausko, nereikia manyti, kad tik mūsų šalies teisinėje bazėje trūksta priemonių kovai su piratais. Ir kitų Europos šalių autorinių teisių specialistai vis dar ieško veiksmingų metodų, skirtų kovoti su asmenimis, nelegaliai uždirbančiais pinigus iš intelektinės nuosavybės. „Pasirinkome Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Italija, Didžioji Britanija ar Prancūzija, pasiteisinusią ir plačiai taikomą teisinę priemonę – interneto prieigos prie piratinių svetainių blokavimą. Interneto paslaugų teikėjai geriausiai gali užkirsti kelią įžūliems pažeidimams“, – kalba advokatas.

„Mes suprantame, kad interneto paslaugų teikėjai nenori patys prisiimti atsakomybės nuspręsdami, kuri svetainė pažeidinėja įstatymus, o kuri – ne. Gavę teismo nurodymus jie nebeturės priežasčių dvejoti. Pradėsime nuo linkomanija.net, o paskui pereisime ir prie kitų panašia veikla užsiimančių svetainių prieigų blokavimo. Labai tikimės, kad interneto paslaugų teikėjai supranta, kad mes nusitaikėme ne į juos, o į linkomanija.net, kurios įkūrėjai akivaizdžiai pažeidinėja autorių teises, ir todėl geranoriškai sutiks įvykdyti mūsų reikalavimus. Juolab, kad daugelis jų yra ne tik interneto paslaugų teikėjai, bet ir licencijuoti mūsų atstovaujamų autorių kūrinių naudotojai. Taigi, kažkuria prasme sėdi vienoje valtyje su autoriais“, – teigia Asociacijos LATGA muzikos kūrinių skyriaus vadovas M. Kuzminas.

Asociacijos LATGA narys, vienas produktyviausių naujos kartos muzikos autorių Stanislavas Stavickis-Stano nelegalius kūrinių vartojimo būdus lygina su žalingais įpročiais, kurių sunku atsisakyti, ir sako, kad bet kokios priemonės kovoje su piratais nėra per griežtos. „Meskite į mane akmenį tie, kurie be nuodėmės. Prisipažinsiu, kad ir aš, ir, ko gero, daugelis mano kolegos autorių, anksčiau ar vėliau yra ir patys pasinaudoję panašių svetainių kaip linkomanija.net paslaugomis. Lygiai taip pat daugelis kažkuriuo laiku pamėgino rūkyti ar išgerti. Klausimas, ar tu prie to pripranti, ar suvoki savo veiksmų kontekstą. Aš į šį klausimą jau atsakiau. Manau, kad būtina taip sutvarkyti teisinę bazę, kad nelegali prekyba intelektine nuosavybe būtų paprasčiausiai neįmanoma. Kitaip tariant, reikia imtis pačių griežčiausių priemonių, kad niekam nė mintis nekiltų užsiimti piratavimu. Lygiai taip pat griežtai, pavyzdžiui, padarant svaigalus beveik neįperkamais, siūlyčiau kovoti ir su alkoholio problema, nes kol kas valstybė tik vaidina, kad kovoja – pakelia akcizus, sutrumpina pardavimo laiką, o žmonės kaip gėrė, taip ir geria. Grįždamas prie piratų temos, norėčiau pabrėžti, kad atsiranda vis daugiau svetainių, kurios intelektinę produkciją siūlo įsigyti legaliai. Daugeliui vartotojų dabar atrodo, kad jų paslaugos per brangios. Taip yra todėl, kad didžioji rinkos dalis yra šešėlyje. Kai tik pavyks su šešėliu susitvarkyti, ta kaina visiems pasirodys normali ir prieinama. Asociacijai LATGA aš linkiu sėkmės kovoje su piratais“, – teigia S. Stavickis-Stano.

Vienas populiariausių šalyje atlikėjų ir autorių, asociacijos LATGA narys Marijus Mikutavičius: „Aš gal bent pamėginčiau juos (linkomanija.net svetainės savininkus) suprasti, jei tai būtų kažkoks filantropinis darinys, kovojantis prieš pramogų verslą ir kapitalizmą, galvojantis, kad internetas yra intelektinis žinių bankas, kuris turi būti prieinamas visiems nemokamai. Tačiau elgtis taip, kaip jie daro, – absoliučiai nesąžininga. Jie leidžia žmonėms naudoti kūrinius, bet iš to tik patys pelnosi ir niekam už tai nemoka – nei autoriams, nei valstybei. Tai yra praktiškai tas pats, kas vogti daiktus ir pardavinėti juos juodojoje rinkoje.“

Ypač dėl piratų veiklos kenčia kino ir muzikos kūrėjai. LATGA specialistų teigimu, visiškai apsaugoti filmus ar muziką nuo piratavimo – sunkus uždavinys. Tačiau kūrėjai neretai ir patys sau padaro meškos paslaugą, netinkamai elgdamiesi su savo kūriniais.

Nebūtų pasiūlos, nebūtų paklausos – liūdna, bet nemaža dalis lietuvių (2014 m. „Sprinter“ atlikto tyrimo duomenimis – net 29%) vis dar klaidingai mano, kad parsisiųsdami filmą ar muzikos kūrinį iš nelegalios (licencijos neturinčios) svetainės jie neatima pajamų iš kūrėjo, o 36% nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų net nemano, kad tai yra vagystė. Minėtas tyrimas atskleidė, kad tarp dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir muzika.

Taikinyje – ir knygos

Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė pastebi, kad sparčiai plečiantis elektroninei informacinei erdvei, į ją kasdien nelegaliai talpinami įvairių sričių autoriniai kūriniai. Ne išimtis – ir knygos. Beje, jau antrus metus LATGA teisininkai teismuose kovoja su vienos nelegalios elektroninių knygų svetainės kūrėjais. Svetainės veikla sustabdyta, byla iš civilinės buvo perkvalifikuota į baudžiamąją.

„Labai svarbu literatūros autoriams būti atsargiems ir žinoti, jog kūrinys negali būti talpinamas ir naudojamas internetinėje erdvėje (elektroninėse bibliotekose ir pan.) be autoriaus sutikimo. Už tokį literatūros kūrinių naudojimą internete autoriui turi būti atlyginta, prieš tai numatant visas apmokėjimo ir naudojimo terminų ir kūrinio apimčių sąlygas, atitinkamoje sutartyje tarp autoriaus ir jo kūrinio naudotojo, kuris tą kūrinį padaro viešai prieinamą elektroninėje erdvėje“, – pabrėžia ji.

Vizualinių menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė skuba priminti, kad viešai demonstruodami savo kūrinius (pastatydami viešoje erdvėje skulptūrą ar kitokio žanro kūrinį) menininkai nepamirštų nurodyti savo autorystės. „Viešindami savo kūrinius internetinėse svetainėse ar feisbuko paskyrose taip pat būtinai nurodykite prie kūrinio savo autorystę, pridėdami © („copyright“) ženklą. Taip Jūs informuosite visuomenę apie jums priklausančias turtines teises“, – teigia specialistė.

Dainas „padovanoja“ patys

Nuo piratų veiklos ypač kenčia muzikos autoriai – jų kūriniai į nesąžiningai iš muzikos užsidirbančių asmenų rankas pakliūva vos tik paviešinti. „Kepti“ piratinius CD jau nebemadinga, tačiau atsisiųsti dar jokioje fizinėje laikmenoje neišleistą muzikos kūrinį nemokamai siūlo daugybė nelegalių svetainių.

Pasak LATGA muzikos kūrinių skyriaus vedėjo Mariaus Kuzmino, perdavęs LATGA administruoti ne tik viešo atlikimo, bet ir mechaninio atgaminimo teisę, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą ne tik už jo kūrinių atgaminimą CD, DVD ar kitokiose laikmenose, bet ir už paskelbimą internete. „Kūrinių paskelbimas internete, už kurį turi būti atsiskaityta su autoriais, apima kūrinių parsisiuntimo (download), pasiklausymo (streaming), internetinio radijo (webcasting) ir kt. pobūdžio interneto svetaines bei tinklapius, kuriuose muzika naudojama kaip fonas“, – teigia jis.

Vis dėlto neretai meškos paslaugą sau padaro patys muzikantai arba jų atstovai – prodiuseriai, leidėjai. Anot M. Kuzmino, galbūt kiltų mažiau pagundų ieškoti muzikos nelegaliose svetainėse, jei muzikos autoriai ar jų atstovai suskubtų pasirūpinti, kad jų kūriniai laiku atsirastų licencijas turinčiose svetainėse, tokiose kaip „Youtube“, „Spotify“, „Deezer“, „iTunes“.

Deja, bet vis dar dažni atvejai, kai muzikantai ar jų atstovai neįsigilinę į sutartis, patys savo kūrinius nemokamai perduoda neaiškiems subjektams. „Vienas atvejis buvo ypač skaudus – vienas iš mūsų muzikos autorių pildydamas sutartį internete sugebėjo padėti varnelę ties punktu, kuris reiškė, kad jis dovanoja savo teises į kūrinius net 10-čiai metų. Deja, mes jam jau niekuo negalėjome padėti. Todėl labai patariu visiems autoriams prieš pasirašant neaiškias sutartis pirmiausia pasitarti su LATGA specialistais“, – paaiškina jis.

Filmuoti kino teatre nebeapsimoka

„Kiekvienas autorius su savo kūriniu turėtų elgtis kaip su savo kūdikiu. Juk neišleidžiame ką tik gimusio kūdikio į gyvenimą jo tam neparuošę, nesusipažinę su ten tykančiais pavojais, – kalba Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė. – Pirmiausia reikėtų apgalvoti apsaugos planą, susidėlioti prioritetus. Apsaugos lygis turėtų priklausyti nuo tikslų, kuriuos autorius kelia filmui.“

Pasak jos, vienus tikslus turi studentas, kurio filmas – diplominis darbas. Jis bus suinteresuotas, kad filmas kuo plačiau pasklistų. Taigi jis tikrai apie apsaugą negalvos. Jeigu tai – komercinis filmas, natūralu, kad jo kūrėjai sieks turėti komercinės naudos. Šiuo atveju būtina pasinaudoti visomis apsaugos formomis. „Paprastai daugiausia uždirbama iš filmo seansų kino teatruose, tad nereikėtų prieš filmo premjerą kinuose išleisti DVD plokštelės. Išmanūs piratai sugeba nulaužti bet kokius apsaugos kodus, tad išleidus DVD, filmas kaip mat atsidurtų nelegaliose svetainėse. Lygiai taip pat pavojinga filmą dėti ir į legalią svetainę – netrūksta „išminčių“, kurie sugeba filmą nukopijuoti ir iš ten bei paskleisti nelegaliais būdais. Saugiausia yra filmus pristatyti kino teatruose. Žinoma, kyla pavojus, kad kas nors nufilmuos jį per seansą buitine kamera ar net mobiliuoju telefonu. Bet šiuolaikiniame pasaulyje vargu ar ką sudomins tokios blogos kokybės filmo kopija“, – sako specialistė.

Asociacija LATGA ragina autorius kreiptis turint įtarimų, kad kūriniai naudojami nelegaliai. Taip pat specialistai pataria kūrėjams pirmiausia savo kūrinį vienokia ar kitokia forma įamžinti ir atsisiųsti sau pačiam registruotu laišku: ant voko esanti data gali tapti svariu įrodymu, įrodinėjant savo teises į kūrinį kilus ginčui dėl autorystės.

LATGA teisininkė Laura Baškevičienė:

„Išreikškite kūrinį objektyvia forma. Autorių teisė saugo tik objektyvia forma išreikštus literatūros ir meno kūrinius, kitaip tariant autorių teisė saugo idėjos išraiškos formą. Autorių teisė saugo ne tik baigtus kūrinius, bet ir nebaigtus – jų dalis, parengiamąją medžiagą (piešinius, eskizus, brėžinius, planus ar maketus), jei jie atitinka kūriniui keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, vaizduojamojo meno srityje jau pats kūrinio planas (maketas, eskizas ar pan.) gali būti autorių teisės apsaugos objektas, nes jo sukūrimo momentu idėja jau yra įgavusi konkretų pavidalą piešiant linijas ir parenkant spalvas. Taigi išreikškite idėją objektyvia forma: sukurkite aprašymą, maketą, planą, padarykite kūrinio (pavyzdžiui, skulptūros) nuotrauką. Jeigu tai muzikinis kūrinys, tai užrašykite jį natomis arba įamžinkite jį kita forma – pavyzdžiui, įdainuokite ar įgrokite pagrindinę melodiją ir išsaugokite kokioje nors laikmenoje.

Rūpinkitės kūrinio apsauga iki jo paskelbimo. Anksčiau paminėtus aprašymus, maketus, planus ir pan. galite užregistruoti LATGA. Teisinės reikšmės tokia registracija neturi, nes LR nenumato kūrinių registracijos, tačiau tai būtų vienas iš įrodymų, kad tam tikrą išraišką esate sukūręs būtent jūs anksčiau nei kitas asmuo. Tai būtų viena iš priemonių nustatyti kūrinio originalumą, konkretaus autoriaus kūrinio individualų pobūdį. Patariame autoriui neduoti brėžinių, eskizų, rankraščių, įrašų nepatikimiems asmenims. Atiduodami eskizus, planus, rankraščius ar įrašus užsakovui, pasirašykite kūrinio užsakymo sutartį, perduokite kūrinius ar nebaigtus kūrinius pasirašytinai, su spaudu „gauta“ ir data.

Paskelbkite kūrinį viešai. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kad fizinis asmuo, kurio vardas nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl kūrinio paskelbimas užtikrina autoriaus teisių apsaugą, nes preziumuojama, kad kūrinyje nurodytas asmuo yra autorius.

Fiksuokite pažeidimą su antstoliu. Jei vis tik atsitiko taip, kad kažkas panaudojo autoriaus kūrinį be leidimo, galima pažeidimą užfiksuoti su antstoliu surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tai būtų svarus įrodymas tiek kreipiantis į patį pažeidėją, tiek į teismą.