„Su prezidentu sutarėme, kad dar trūksta augimo kapitalo finansavimo instrumentų. Tai ieškosime būdų, kaip sukaupti dar papildomą pasiūlymą Lietuvos įmonėms ar įmonėms, kurios norėtų investuoti Lietuvoje. Tikime, kad plati paletė finansavimo priemonių padėtų augti šiam sektoriui Lietuvoje ir ilgainiui tapti BVP papildančia industrija“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė D. Vilčinskas.

Jis paminėjo, kad „Invega“ teiks paskolas gynybos sektoriaus įmonėms finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). 

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad prezidentūra palaiko idėją prisidėti prie tokio įmonių „auginimo“. 

„Įmonės jau netrukus sulauks papildomų paskatų, tarp kurių ir lėšos iš RRF“, – sakė V. Augustinavičius.

D. Vilčinskas atskleidė, kad „Invegos“ finansavimu domisi bendrovės ir asociacijos kurios gamina dvigubos paskirties ar visiškai gynybines prekes.

„Pats sektorius nėra labai didelis. Iki šiol didesnė dalis įmonių domėjosi dvigubos paskirties prekių gamyba, bet šiuo metu jau matome iniciatyvų investuoti grynai į gynybos sektorių, ne vien tik į dvigubos paskirties prekių gaminimą“, – aiškino jis.

D. Vilčinskas anksčiau yra atskleidęs, kad iš dalis lėšų iš 1 mlrd. vertės finansavimo programos bus skirta vidutinėms ir stambioms įmonėms, tarp kurių bus ir gynybos sektoriaus atstovės. Šia priemone „Invega“ planavo finansuoti tiek gynybos produkcijos, tiek dvigubos paskirties prekių gamybą.

„Iki šiol didesnė dalis įmonių domėjosi dvigubos paskirties prekių gamyba, bet šiuo metu jau matome iniciatyvų investuoti grynai į gynybos sektorių, ne vien tik į dvigubos paskirties prekių gaminimą“, – antradienį po susitikimo su šalies prezidentu žurnalistams sakė D. Vilčinskas.

„Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti“, – kalbėjo jis.

Anot D. Vilčinsko, „Invega“ sektoriui teiktų paskolas, finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).

„Stengiamės būti aktyvūs, turėjome susitikimus su asociacijomis, turime susitikimus su atskiromis įmonėmis, kurios svarsto vienokius ar kitokius poreikius, tačiau pats sektorius nėra labai didelis“, – sakė D. Vilčinskas.

Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti.

 

Tuo metu prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigė, kad gynybos pramonė Lietuvoje „turi tam tikrų barjerų augimui“, o prezidentas palaiko „Invegos“ siekį finansuoti gynybos pramonę.

„Finansinis barjeras yra vienas iš jų, kurį galima sumažinti „Invegos“ priemonėmis. Gera, kad žinia, kad įmonės jau netrukus sulauks papildomų paskatų, taip pat ir iš RRF“, – teigė V. Augustinavičius.

Tuo metu D. Vilčinskas teigė su Gitanu Nausėda sutaręs ieškoti būdų, kaip didinti kapitalo finansavimą, sukurti papildomų priemonių vietos ir užsienio gynybos įmonėms, norinčioms investuoti Lietuvoje.

„Invegos“ vadovas anksčiau yra sakęs, kad dalį iš maždaug 2 mlrd. eurų šių metų finansavimo portfelio numatoma skirti gynybos pramonės įmonėms, lėšas skiriant ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.  Anot jo, gynybos sektoriaus finansavimas – nauja praktika, suteikti paskolas jam vengia komerciniai bankai.

Pasak Prezidentūros, susitikime prezidentas ketina aptarti finansavimo spragų rinkoje užkamšymą, prieigos prie kapitalo gerinimą, naujas finansines galimybes verslui.

Su D. Vilčinsku taip pat ketinama aptarti galimas investicijas infrastruktūros vystymui, priemones gynybos pramonei ir Lietuvos verslo dalyvavimui atstatant Ukrainą.

Pasak Dainiaus Vilčinsko, verslas galės pretenduoti į tiesiogines „Invegos“ paskolas – jau balandį „Invega“ skelbs pirmuosius kvietimus iš 1 mlrd. eurų fondo vidutinėms ir stambioms įmonėms.

„Kviesime ir privačius finansų rinkos dalyvius bendradarbiauti. Norėtume, kad tas milijardas pasidaugintų į reikšmingesnes sumas. Todėl labai norėsime kofinansuoti – ar tai būtų sindikatai, ar tai būtų klubinės paskolos, ar tiesiog skirtingoms paskirtims tam pačiam gavėjui suteikti finansavimą“, – ketvirtadienį ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ sakė D. Vilčinskas.

„Tai galės būti tiesioginės paskolos, sindikuotos paskolos, subordinuotos paskolos“, – teigė jis.

Anot „Invegos“ vadovo, viena įmonė galės pretenduoti į iki 150 mln. eurų paskolų, o ji pati privalės į projektą investuoti bent 20 proc. jo vertės, iš kurių 10 proc. turės būti nuosavos lėšos.

„Norisi, kad įvairūs sektoriai gautų finansavimą, įvairios įmonės gautų galimybę finansuoti savo inovatyvius projektus“, – teigė D. Vilčinskas.

Įstaiga paramą skirs į dekarbonizavimą, skaitmenizavimą ir inovacijas investuojančioms bendrovėms, taip pat – gynybos pramonei.

„Invega“ paramą verslui finansuos Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) paskolos lėšomis.

Seimo Ekonomikos komitete D. Vilčinskas trečiadienį sakė, kad bendra naujų „Invegos“ priemonių suma 2024 metais bus didesnė nei 2 mlrd. eurų.

Jo teigimu, praėjusių metų pabaigoje „Invega“ turėjo 11 tūkst. klientų ir buvo sudariusi 16 tūkst. sutarčių. 2023-aisiais įstaiga pasirašė sutarčių už 468 mln. eurų, o bendras portfelis siekė 1,4 mlrd. eurų.

Pasak jo, lėšos bus skirtos ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.

„Čia matome savo svarbią rolę, nes, kiek žinome, privatūs finansuotojai kol kas nelabai aktyviai žiūri į šį sektorių dėl istorinių ribojimų jų veikloje“, – – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė D. Vilčinskas.  

„Bendra naujų priemonių, kurias paleisime šiais metais suma, viršys 2 mlrd. eurų. Jų didžioji dalis bus pasiūlyta pirmą pusmetį. Jau kai kas yra paleista, kažkas bus paleista balandžio mėnesį“, – pridūrė „Invegos“ vadovas.

Pasak jo, šiemet dar 700 mln. eurų privačių lėšų bus pritraukta daugiabučių renovavimui, o modernizavimo projektams bus skirta iš viso apie 900 mln. eurų. 

„Idealiu atveju šią sumą sieksime pritraukti tokiu būdu, kad nedidinti valstybės skolos naštos pagal „Eurostat“ kriterijus“, – tvirtino „Invegos“ vadovas.

Apie 700 mln. eurų numatoma skirti paskoloms įrengti saulės ir vėjo bei hibridinius parkus. 

D. Vilčinskas, be kita ko, pabrėžė, kad „Invega“ ieškos sprendimų ir didelių valstybinių infrastruktūros projektų finansavimui.

„Kalbamės su Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėmis, Klaipėdos uosto direkcija, kaip „Invega“ galėtų prisidėti prie didžiųjų projektų finansavimo, kaip padėtų konsoliduoti reikalingą finansavimą iš užsienio investuotojų“, – parlamentarams sakė „Invegos“ vadovas.  

D. Vilčinsko teigimu, praėjusių metų pabaigoje „Invega“ turėjo 11 tūkst. klientų ir buvo sudariusi 16 tūkst. sutarčių. 2023-aisiais įstaiga pasirašė sutarčių už 468 mln. eurų, o bendras portfelis siekė 1,4 mlrd. eurų.

Bendrovės atstovė Austėja Šutaitė BNS teigė, kad šiuo metu priemonei skirta 91 mln. eurų, o pratęsti terminą nuspręsta, nes liko pinigų, be to, yra tokio finansavimo poreikis.

„Tokia suma yra skirta finansų tarpininkams, bet finansų tarpininkai, kuomet tos lėšos būna paskirstytos ir grįžta, tai jie iš naujo tas lėšas panaudoja ir suteikia dar daugiau naujų paskolų. (...) Yra ir dar likę pinigų ir, aišku, tas poreikis dar vis matomas“, – BNS sakė A. Šutaitė.

Pagal „Alternatyvos“ programą smulkiam ir vidutiniam verslui „Invega“ kompensuoja paskolų palūkanas.

Iš viso nuo priemonės pradžios bankai jau suteikė virš 3,9 tūkst. paskolų už daugiau kaip 204 mln. eurų.

Jo teigimu, vienas pirmųjų instituto darbu bus parengti finansuojamų subjektų bei projektų žalumo ir tvarumo vertinimo metodiką bei gaires. 

„Tai padės investuotojams greičiau ir lengviau priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl tvarių investicijų, atsižvelgiančių į įmonių ar projektų poveikį aplinkai“, – pranešime teigė A. Šilgalis.

Naujasis Žaliųjų finansų instituto vadovas daugiau nei dešimtmetį dirbo LB, kur buvo atsakingas už investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūrą, naujų finansinių produktų skatinimą, taip pat atstovavo centriniam bankui tarptautinėse institucijose.

Žaliųjų finansų institutas stiprins viešojo ir privataus sektorių partnerystę, konsultuos žaliųjų finansų klausimais, teiks ekspertinę ir techninę pagalbą, taip pat  rekomendacijas kaip institucijoms pritraukti lėšų tvariems projektams, pagerinti investicinę aplinką, koordinuoti ir skatinti žaliųjų finansų plėtrą.

Pasak Finansų ministerijos, skaičiuojama, kad Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos iki 2030 metų reikės apie 25,5 mlrd. eurų, iš kurių beveik 12 mlrd. eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis.

Jo kandidatūrą rugpjūčio pabaigoje pasiūlė ketverių metų kadencijai naują valdybą išrinkusi įstaigos stebėtojų taryba.

„Mūsų dar laukia kiti labai svarbūs konsolidacijos žingsniai – tai vidinė įmonės pertvarka išlaikant esamus ir pritraukiant naujus savo sričių ekspertus, naujas įmonių grupės prekės ženklo sukūrimas bei vieno langelio principo užtikrinimas pasitelkiant skaitmeninimo sprendimus“, – pranešime teigė D. Vilčinskas.

Be D. Vilčinskio, valdyboje taip pat dirba „Invegos“ vadovo pavaduotoja Inga Beiliūnienė, „Danske Bank“ finansų vadovė Lina Stragauskienė ir Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius Jonas Kanapeckas.

D. Vilčinskas bus atsakingas už bendrą įmonės korporatyvinį valdymą, organizacijos transformaciją, vystymąsi ir skaitmeninimą, I Beiliūnienė – už „Invegos“ veiklos plėtrą, produktų strateginį planavimą, įmonės produktų kūrimą ir valdymą. L. Stragauskienė kuruos finansų valdymą, IT vystymą ir veiklos administravimą, o J. Kanapeckas – rizikos, atitikties ir kokybės užtikrinimą.

Pasak Finansų ministerijos, tarp strateginių „Invegos“ krypčių yra partnerystės su ministerijomis stiprinimas, institucinių ir privačių investuotojų kapitalo pritraukimas, kapitalo rinkos plėtra, aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir prekių, konkurencingumo ir atsparios ekonomikos kūrimo skatinimas.

„Invegos“ vadovui, be šiuo metu pavaldžių bendrovių „Kofinansavimas“, „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“ ir Valstybės investicijų valdymo agentūros, bus pavaldus ir kuriamas Žaliųjų finansų institutas.

Paskolos bus teikiamos 20-čiai metų su fiksuotomis 3 proc. metų palūkanomis.

Jos valdomo daugiabučių modernizavimo fondo lėšas sudarys 192 mln. eurų Europos Sąjungos fondų bei papildomai pritrauktos investicijos, kuriomis bus finansuojami Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) patvirtinti projektai, pranešė „Invega“.

„Esame pasiruošę finansuoti visus APVA patvirtintus projektus, kurie atitiks privalomus reikalavimus ir sąlygas“, – pranešime sako „Invegai“ pavaldžios Viešųjų investicijų plėtros agentūros būsto investicijų skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė.

Agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė sako, jog per paskutinį kvietimą APVA gavo paraiškų finansuoti 445 mln. eurų vertės projektų ir nors ši suma smarkiai viršijo numatytą pinigų sumą, nutarta finansuoti visus 477 projektus. Su jų administratoriais sutartis ketinama pasirašyti rugsėjį.

„Paskelbus kvietimą projektų administratoriai, pasirašę valstybės paramos sutartis, galės kreiptis į „Invegą“ dėl lengvatinės paskolos suteikimo ir esant teigiamam sprendimui pasirašyti paskolos sutartį“, – pranešime sako G. Burbienė.

Daugiabučių modernizavimo fondas nuo veiklos pradžios 2015 metais pasirašė 996 paskolos sutartis, kurių vertė – 427,3 mln. eurų, rangovams iš jo jau išmokėta beveik 396 mln. eurų.

„Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Aistė Masiulionienė teigia, kad paskolą apyvartinėms lėšoms ar investicijoms įmonės dabar galės gauti, jei jų eksporto į Ukrainą ar importo iš jos, taip pat iš Rusijos ar Baltarusijos dalis sudarys bent 15 proc. 2021 metų jos pajamų. Iki šiol ši riba buvo 25 proc.

Be to, gavus investicinę paskolą nuo šiol bus galima įsigyti ir transporto priemonių.

„Tikimės, kad šie pakeitimai leis pasinaudoti teikiama valstybės pagalba didesniam verslų skaičiui“, – pranešime teigė A. Masiulionienė.

Dėl paskolų gali kreiptis vidutinės bei didelės įmonės, kurios nukentėjo nuo Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir kurioms trūksta lėšų apyvartiniam kapitalui arba investiciniams projektams. Jų dujų, šilumos ir elektros sąnaudos turi sudaryti ne mažiau kaip 8 proc. metinių sąnaudų 2021 metais, jų veikla turi priklausyti bent vienam iš itin paveiktų sektorių.

Iki 10 mln. eurų paskolos apyvartinėms lėšoms teikiamos iki trejų metų, o investicijoms – iki šešerių metų.

Pasak A. Masiulionienės, šiuo metu jau suteikta beveik 14 mln. eurų paskolų, o pagalbos priemone verslas gali naudotis iki lapkričio 10 dienos.

Iš viso šiai paramai numatyta 50 mln. eurų.