„Mes tikrai nepakeitėme savo nuomonės ir neleisime, kad Iranas įgytų pajėgumą gaminti branduolinius ginklus“, – per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Tuo tarpu Iranas antradienį paskelbė savo Fordo komplekse, vėl atidarytame 2019 metais, pradėjęs sodrinti uraną iki 60 procentų,

„Iranas savo Fordo gamykloje pirmą kartą pradėjo gaminti iki 60 proc. sodrintą uraną“, – pranešė iraniečių naujienų agentūra ISNA. Kiek vėliau tai patvirtino ir Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami (Mohamedas Eslamis).

Atominei bombai pagaminti reikalingas 90 proc. sodrinimo lygis, todėl 60 proc. yra reikšmingas žingsnis ginklų link. 

Teheranas nuolat neigia siekiantis gaminti branduolinius ginklus ir primygtinai tvirtina, kad jo branduolinė veikla yra skirta tik civiliniams tikslams.

Pagal 2015 metų susitarimą su galingosiomis šalimis Iranui buvo leidžiama sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, be to, Teheranas sutiko nutraukti Fordo komplekso veiklą. 

Fordo urano sodrinimo įmonė yra požeminis kompleksas netoli Komo miesto Irano centriniame regione, už maždaug 190 km į pietus nuo Teherano. Giliai po žeme jis buvo pastatytas todėl, kad buvo siekiama jį apsaugoti nuo priešų oro atakų ir raketų smūgių.

Pirmąkart sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje N. Bennettas teigė, kad šiitiška respublika pastaraisiais metais atliko „didelį šuolį į priekį“, vystydama savo branduolinės gamybos pajėgumus ir infrastruktūrą, leidžiančią gaminti iki ginklams tinkamo lygio prisodrintą uraną.

„Irano branduolinė programa yra pasiekusi kritinį tašką, visos raudonos linijos buvo peržengtos“, – sakė N. Bennettas, birželį perėmęs Izraelio vyriausybės vairą.

„Pasaulyje esama tokių, kurie Irano siekį įgyti branduolinių ginklų laiko neišvengiama realybe, baigtu reikalu – arba kurie tiesiog pavargo apie tai girdėti“, – tarptautinei organizacijai sakė 49 metų premjeras.

„Izraelis tokios privilegijos neturi. Mes negalime pavargti. Mes nepavargsime. Izraelis neleis Iranui įgyti branduolinio ginklo“, – pabrėžė jis.

Iranas teigia, kad jo branduolinės programos tikslai yra visiškai taikūs. Penktadienį šiitiška respublika išreiškė viltį, kad greitai bus atnaujintos derybos dėl galimybių atgaivinti 2015 metų sutartį su galingosiomis šalimis, pagal kurį Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Šis susitarimas pradėjo byrėti 2018 metais, kai JAV vienašališkai iš jo pasitraukė ir vėl pradėjo taikyti sankcijas. Iranas savo ruožtu palaipsniui liovėsi laikytis kai kurių sutarties nuostatų ir intensyvinti branduolinę veiklą.

N. Bennetto pirmtakas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), Izraeliui nepertraukiamai vadovavęs nuo 2009 metų iki šių metų birželio, buvo vienas nuožmiausių šios sutarties kritikų ir nuolat ją peikdavo tarptautiniuose forumuose. Ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą pasitraukti iš sutarties B. Netanyahu džiugiai sveikino

N. Bennettas irgi yra laikomas užsienio politikos „vanagu“, bet jis vadovauja ideologiškai margai aštuonių partijų koalicijai. Naujasis premjeras yra susitarimo dėl Irano branduolinės programos priešininkas, bet savo kalboje Generalinėje Asamblėjoje šios sutarties konkrečiai nepaminėjo.

Likusių 2015 metų Irano branduolinio susitarimo šalių – Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – bei Irano diplomatai apie valandą kalbėjosi prabangiame viešbutyje Austrijos sostinėje.

Irano delegacijos lyderis derybose užsienio reikalų viceministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) pasveikino derybose „naują energiją“ ir „visų pusių rimtumą“.

Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Austrijos sostinėje Michailas Uljanovas tviteryje parašė, kad „delegacijos, atrodo, yra pasirengusios pasilikti Vienoje tiek laiko, kiek reikia tikslui pasiekti“.

Vienas derybas koordinuojančios Europos Sąjungos pareigūnas sakė, kad vėliausias ratas „tikriausiai turėtų būti ilgesnis nei trys ankstesni, nes... dabar visi bendrai įsivaizduoja, kaip atrodys susitarimas“.

Tikslas yra surasti kelią atgal į Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), iš kurio pasitraukė ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Jį pakeitęs Joe Bidenas (Džo Baidenas) nori atgaivinti šį susitarimą. Kad taip nutiktų, JAV ir Iranas turi susitarti dėl D. Trumpo sugrąžintų sankcijų panaikinimo ir Teherano įsipareigojimo laikytis JCPOA sąlygų.

Vienas JAV valstybės departamento aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, jog artimiausiomis savaitėmis, prieš birželio 18-ąją Irane vyksiančius rinkimus, įmanoma išgelbėti daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.

Netiesioginės Vašingtono ir Teherano derybos, kuriose europiečių diplomatai veikia kaip tarpininkai tarp amerikiečių ir iraniečių, prasidėjo balandžio pradžioje Austrijos sostinėje.

Pasak ES atstovo, po penktadienio derybų įvairių delegacijų ekspertai tęsė susitikimus darbo grupėse.

Neaiškumai dėl patikrinimų

A. Araghchi Irano visuomeninei televizijai sakė besitikintis, kad derybose bus prieita prie išvadų „per kuo trumpesnį laiką“.

Pasak jo, amerikiečiai „išreiškė pasirengimą atšaukti didelę dalį savo sankcijų“, tačiau pridūrė, kad šiuo atžvilgiu padaryta dar nedaug.

Pareigūnas taip pat atmetė kalbas, jog Irano prezidento rinkimai paveikė derybų trukmę, sakydamas, kad balsavimas yra „svarbus klausimas šalyje, tačiau tai neturi nieko bendro su“ derybomis.

Kitas galimas spaudimo dėl laiko šaltinis yra artėjanti trijų mėnesių susitarimo tarp Irano ir Jungtinių Tautų branduolinės saugos tarnybos, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), galiojimo pabaiga.

Vasarį paskelbtas susitarimas leidžia TATENA inspektoriams toliau atlikti patikrinimus Irano objektuose, nepaisant to, kad Teheranas pradėjo riboti kai kuriuos tarptautinių specialistų patikrinimus savo branduoliniuose objektuose.

Pagal tą susitarimą Iranas pažadėjo saugoti stebėjimo kamerų medžiagą iš branduolinių objektų ir perduoti ją JT agentūrai, bet su sąlyga, kad bus panaikintos JAV sankcijos.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi (Rafaelis Marianas Grosis) ketvirtadienį buvo susitikęs su A. Araghchi, o Irano ambasadorius Vienoje sakė, kad jiedu aptarė abipusiai svarbius klausimus.

Interviu „Bloomberg TV“ praėjusią savaitę R. M. Grossi išreiškė susirūpinimą, kad Iranas gali sunaikinti tą filmuotą medžiagą, jei laiku nepavyks pasiekti susitarimo, ir pridūrė: „Tikėkimės, to dar nenutiko.“

TATENA vadovas sakė, kad jei laikinasis susitarimas baigtų galioti, o platesnės diplomatinės derybos būtų įstrigusios, jis grįžtų į Teheraną bandyti susitarti dėl dar vieno kompromiso.

„Tai proga, kurios negalime praleisti“, siekiant atgaivinti 2015 metais sudarytą Bendrą išsamių veiksmų planą (JCPOA), per vaizdo konferenciją žurnalistams sakė J. Borrellis.

Ši paktas beveik žlugo ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai prieš trejus metus vienašališkai iš jo išvedus savo šalį ir sugrąžinus Iranui skaudžias sankcijas. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija dėjo itin daug pastangų išgelbėti susitarimą ir sveikina dabartinio amerikiečių lyderio Joe Bideno (Džo Baideno) norą sugrįžti prie susitarimo.

„Būdamas JCPOA koordinatorius, esu įsitikinęs, kad turime diplomatinės erdvės, diplomatinę galimybę užmegzti dialogą“, atitinkantį J. Bideno užsibrėžtus tikslus, pabrėžė J. Borrellis.

„Turime pasinaudoti šia galimybe ir sutelkti dėmesį į sprendimus, kad JCPOA sugrįžtų į savo vėžes, kad visi [vykdytų] savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Teheranas šią savaitę faktiškai paskelbė Vašingtonui ultimatumą: pareikalavo per tris mėnesius atšaukti sankcijas, o kitu atveju pagrasino ištrinti filmuotą medžiagą iš branduolinių objektų. Šiitiška respublika iš dalies apribojo savo veiklos stebėjimą, kuris, ES teigimu, būtinas norint įsitikinti, kad Iranas savo branduolinę programą naudoja tik taikiems tikslams.

Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pranešė, kad Iranas iki vasario 16 dienos papildė savo atsargas 17,6 kg urano, prisodrinto iki 20 proc. grynumo – gerokai viršijant 3,67 proc. ribą, numatytą JCPOA.

Pasak J. Borrellio, vėliausi Irano žingsniai „kelia didelį nerimą“.

„Didindamas savo nesilaikymo laipsnį, Iranas pakerta galimybę vėl imtis diplomatijos, siekiant visiškai įgyvendinti JCPOA tikslus“, – rašoma Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime.

Anksčiau buvo tikimasi, kad 2015 metais sudarytas Bendras išsamių veiksmų planas (JCPOA), ribojantis Teherano branduolinę programą, galėtų būti atgaivintas per naujas derybas su JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija priešakyje, jo pirmtakui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) išvedus savo šalį iš to susitarimo 2018 metais.

JT branduolinės energetikos priežiūros tarnyba trečiadienį pranešė, jog Iranas pradėjo gaminti metališkąjį uraną, pažeisdamas 2015 metų susitarimu nustatytas ribas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Teheranas negalėtų įgyti branduolinio ginklo.

Kartojame, kad Iranas neturi patikimo civilinio pateisinimo šiai veiklai, kuri yra svarbus žingsnis kuriant branduolinį ginklą.

„Kartojame, kad Iranas neturi patikimo civilinio pateisinimo šiai veiklai, kuri yra svarbus žingsnis kuriant branduolinį ginklą“, – teigiama trišaliame pareiškime.

Jame priduriama, kad pagal branduolinį susitarimą Iranas įsipareigojo 15 metų negaminti ir neįgyti metališkojo urano.

„Primygtinai raginame Iraną nedelsiant nutraukti šią veiklą ir nesiimti jokių naujų reikalavimų neatitinkančių veiksmų vykdant savo branduolinę programą“, – pabrėžiama pareiškime.

Branduoliniu susitarimu buvo siekiama laipsniškai naikinti tarptautines sankcijas Iranui mainais į garantijas, kad Teheranas nesieks įgyti branduolinio ginklo.

Tačiau pasitraukus JAV sutartis iš esmės buvo užmiršta, o Teheranas savo ruožtu suaktyvino savo branduolinę veiklą, pažeisdamas šio dokumento nuostatas.

Analitikų nuomone, šiais metais tėra nedidelė galimybė įtikinti Jungtines Valstijas vėl vykdyti paktą.

J. Bideno administracija nekantrauja greitai imtis veiksmų, tačiau yra reali tikimybė, kad vėliau šiemet metais vyksiančius Irano prezidento rinkimus laimės kuris nors griežtosios linijos šalininkas.

Kaip bebūtų, pažanga derybose priklausytų nuo labai atsargios diplomatijos. Šiuo metu Baltieji rūmai reikalauja, kad šiitiška respublika vėl imtų visapusiškai laikytis susitarimo, tačiau Teheranas nenori, kad būtų keliamos kokios nors išankstinės sąlygos.

J. Borrellio pirmoji kelionė į Iraną nuo jo kadencijos pradžios gruodžio pradžioje buvo surengta smarkiai išaugus įtampai tarp Vašingtono ir Teherano po sausio 3-iosios amerikiečių karinio drono smūgio Bagdade, per kurį buvo nukautas labai įtakingas iraniečių generolas.

Dviejų dienų vizitas prasidėjo susitikimu su užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu (Mohamadu Džavadu Zarifu), o vėliau planuojami susitikimai su prezidentu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) ir parlamento pirmininku Ali Larijani (Ali Laridžaniu).

Irano, JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos ir Rusijos 2015 metais pasirašyta sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ant plauko pakibo 2018-ųjų gegužę, kai JAV paskelbė apie savo pasitraukimą. Netrukus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija sugrąžino sankcijas šiitiškai respublikai pagal „maksimalaus spaudimo“ kampaniją.

Teheranas savo ruožtu ėmė palaipsniui mažinti savus įsipareigojimus pagal JCPOA, o karinė įtampa tarp Teherano ir Vašingtono praėjusį mėnesį buvo nustūmusi abi šalis prie visapusiškos konfrontacijos slenksčio.

Britanija, Prancūzija ir Vokietija sausio 15 dieną nenoromis inicijavo sutartyje numatytą ginčo sprendimo mechanizmą, kad priverstų Iraną aptarti įtariamus susitarimo pažeidimus, ir pradėjo procesą, pagal kurį, nepavykus išspręsti ginčo, šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos sankcijos.

J. Borrellio misijos tikslas yra „deeskaluoti įtampą ir siekti galimybių politiniams esamos krizės sprendiniams“, nurodė ES diplomatijos vadovo biuras.

Vizitas sudarys sąlygas J. Borrelliui „pranešti apie tvirtą ES įsipareigojimą išsaugoti“ JCPOA ir aptarti ES ir Irano bendradarbiavimą, nurodė biuras.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Moussavi (Abasas Musavis) pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, jog Teheranas tikisi J. Borrellio vizitą padėsiant Europos Sąjungai „suprasti“ Teherano padėtį ir „pademonstruoti gerą valią rimtomis priemonėmis“.

„Artimiausiomis dienomis surengsiu diskusijų, taip pat ir su iraniečiais, ir mes privalome drauge padaryti išvadas“, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją, kurią surengė lankydamasis Pekine.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) antradienį sakė, kad jo šalis atnaujins urano sodrinimą piečiau Teherano esančiame požeminiame Fordo komplekse, netoli šiitams švento Komo miesto. Ši veikla buvo sustabdyta pagal 2015 metų susitarimą su JAV ir kitomis penkiomis valstybėmis dėl iraniečių branduolinės programos apribojimo.

E. Macronas pažymėjo, kad Iranas pirmą kartą atvirai atsitraukia nuo šio susitarimo, ir kad tai yra ankstesnės Teherano pozicijos „visiškas pasikeitimas“.

Kelias ateinančias savaites bus didinamas spaudimas Iranui grįžti į susitarimo struktūrą, sakė prancūzų prezidentas ir pridūrė, kad tai turi „lydėti kai kurių sankcijų sušvelninimas“.

„Grįžimas į normalią padėtį gali įvykti tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos ir Iranas susitars vėl atverti tam tikrą pasitikėjimo darbotvarkę“ ir dialogą, sakė E. Macronas.

Jis nurodė šį klausimą aptarsiantis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Vašingtonui pernai gegužę pasitraukus iš daugiašalio susitarimo su Iranu ir vėl įvedus skaudžias sankcijas, Teheranas ėmė palaipsniui stabdyti savo įsipareigojimus pagal šią sutartį.

Iranas ne kartą perspėjo likusias sutarties dalyves – Didžiąją Britaniją, Kiniją, Prancūziją, Vokietiją ir Rusiją – kad susitarimą galima išsaugoti tik tuo atveju, jei jos padės apeiti JAV sankcijas.

Savo kalboje, akivaizdžiai skirtoje išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), B.Obama pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos turi atminti, kad ši sutartis yra ilgų metų darbo rezultatas ir yra susitarimas tarp didžiųjų pasaulio valstybių, ne tik tarp JAV ir Irano“.

Kadenciją baigiantis prezidentas sakė, kad sutartis davė „reikšmingų, konkrečių rezultatų siekiant paversti Jungtines Valstijas ir visą pasaulį saugesniais“ ir „įrodomai užkerta kelią Iranui įsigyti atominį ginklą“.

Toks diplomatinis sprendinys, pasak B.Obamos, buvo „kur kas tinkamesnis už nesuvaržytą Irano branduolinę programą ar dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose“.

D.Trumpas, kuris penktadienį bus prisaikdintas 45-uoju JAV prezidentu, ne kartą smerkė susitarimą su Iranu. Sekmadienį interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Times“ ir Vokietijos laikraščiui „Bild“ jis vėl pažėrė kritikos sutarčiai dėl Irano branduolinės programos ir sakė: „Man nepatinka susitarimas su Iranu, manau, tai yra vienas prasčiausių susitarimų istorijoje“.

Tačiau milijardierius atsisakė konkrečiai pasakyti, ar ketina iš naujo derėtis dėl šios sutarties, kaip nekart yra žadėjęs prezidento rinkimų kampanijos metu.

B.Obama pirmadienį sakė, jog nepaisant atsargaus JAV požiūrių į kitus Irano veiksmus, įskaitant šiitiškos respublikos paramą „teroristinėms grupuotėms“, Teheranas „laikosi savo įsipareigojimų, ir tai demonstruoja diplomatijos sėkmę“.

Pasak prezidento, Iranas „atsisakė 98 proc. savo urano atsargų ir išmontavo du trečdalius savo centrifugų“.

„Visiškai aišku, kad iššūkiai dėl Irano, su kuriais mes susiduriame, būtų kur kas rimtesni, jei Iranas būtų per žingsnį nuo branduolinio ginklo sukūrimo“, – pabrėžė B.Obama.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), padėjęs pasiekti susitarimą su Iranu, sakė, kad ši sutartis „ pašalino didžiulę branduolinę grėsmę nepaleidus nė šūvio ir nepasiuntus į mūšio lauką nė vieno kario“.

„Jai vienbalsiai pritarė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir ji sulaukė daugiau nei 100 pasaulio valstybių palaikymo“, – pažymėjo jis.

Kol kas tebėra neaišku, kokio kurso Irano atžvilgiu laikysis D.Trumpas, iki šiol negailėjęs kritikos šiitiškai respublikai ir su ja pasirašytam branduoliniam susitarimui.

Jūrų pėstininkų dimisijos generolas Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas), pretenduojantis tapti gynybos sekretoriumi būsimoje D.Trumpo (Donaldo Trampo) administracijoje, praėjusią savaitę sakė, kad jei bus paskirtas į šį postą, palaikys branduolinį susitarimą.

„Kai Amerika duoda žodį, privalome jo laikytis ir dirbti su savo sąjungininkais“, – sakė J.Mattisas per jo kandidatūros svarstymą Senate.

Šią sutartį 2015 metų liepą Iranas pasirašė su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis – JAV, Kinija, Rusija, Didžiąja Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Šis dokumentas atvėrė kelią pernai atšaukti beveik visas Iranui taikytas tarptautines sankcijas.

Šis akibrokštas buvo mestas, kai B. Obama ketvirtadienį dar kartą išsakė palaikymą pernai liepą sudarytai sutarčiai tarp Irano ir šešių galingųjų šalių, vadovaujamų Vašingtono.

B. Obama sakė žurnalistams, kad metus gyvuojanti branduolinė sutartis „veikė būtent taip, kaip mes sakėme“.

„Galite prisiminti visas tas siaubo istoriją, kad Iranas sukčiaus ir kad niekas neveiks, kad Iranas... finansuos terorizmą – ir visus kitus scenarijus. Nė vienas jų neišsipildė“, – pažymėjo B. Obama.

„Tai ne vien mūsų žvalgybos bendruomenės įvertinimas – tai Izraelio kariuomenės ir žvalgybos bendruomenės įvertinimas. Šalis, kuri buvo labiausiai nusistačiusi prieš šią sutartį, pripažįsta, kad ji pakeitė žaidimo taisykles ir kad Iranas laikėsi sutarties; kad jie nebeturi greito proveržio pajėgumų, kurie būtų leidę jiems pasigaminti branduolinių ginklų“, – aiškino Amerikos lyderis.

Vis dėlto Izraelio gynybos ministerija, kurios vairą anksčiau šiais metais perėmė griežtosios linijos šalininkas Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Lybernamas), sutartį su Iranu penktadienį palygino su Miuncheno susitarimu, leidusiu naciams aneksuoti dalį Čekoslovakijos, o vėliau ir visą šalį.

„Miuncheno sutartis neužkirto kelio Antrajam pasauliniam karui ir Šoa (Holokaustui), nes ji buvo grindžiama prielaida, kad nacistinė Vokietija gali būti susitarimo partnerė“, – sakoma ministerijos pranešime.

Gynybos ministerija pridūrė, kad sutartis su Iranu yra „žalinga“ ir kad jis neužkirs kelio šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.

Teheranas „aiškiai ir išdidžiai skelbia, kad jo tikslas – Izraelio Valstybės sunaikinimas“, pažymėjo ministerija.

Pranešime sakoma, kad žydų valstybės gynybos bendruomenė ir visi Izraelio žmonės „supranta, jog tokie susitarimai nėra naudingi ir žlugdo bekompromisę kovą su tokiomis teroristinėmis valstybėmis kaip Iranas“.

Premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) paskelbė atskirą pareiškimą, irgi atmesdamas sutartį su Iranu, bet nesmerkdamas B. Obamos.

„Izraelio požiūris į Irano sutartį lieka nepakitęs..., bet jis tvirtai tiki, kad Izraelis neturi geresnio sąjungininko negu Jungtinės Valstijos, – sakoma premjero biuro pranešime. – Ministras pirmininkas Netanyahu tikisi toliau stiprinti Izraelio ir Jungtinių Valstijų aljansą su prezidentu Obama ir kita JAV administracija.“

Pagal sausį įsigaliojusią sutartį Teheranas sutiko su jo branduolinės programos suvaržymais mainais į galingųjų šalių sankcijų atšaukimą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį nurodė šalies vyriausybei pasiruošti atšaukti sankcijas Iranui pagal istorinę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, sudarytos tarp šešių galingųjų šalių ir Teherano.

B.Obamos nurodymas buvo paskelbtas praėjus 90 dienų po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba išreiškė palaikymą sutarčiai tarp šešių galingųjų šalių ir Teherano, pasirašytai Vienoje liepos 14 dieną. Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į skaudžių ekonominių sankcijų sušvelninimą.

„Nurodau jums atlikti visus reikalingus žingsnius, kad būtų įvykdyti JAV įsipareigojimai sankcijų atžvilgiu“, – sakoma B.Obamos memorandume, adresuotame JAV valstybės, energetikos, komercijos ir iždo sekretoriams.

Šios priemonės įsigalios, kai valstybės sekretorius patvirtins, kad Iranas įvykdė savo įsipareigojimus pagal vadinamąjį Jungtinį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), sakė B.Obama.

„Tai svarbi diena mums visiems ir kritinis pirmasis žingsnis procese, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Irano branduolinė programa būtų vykdoma vien dėl taikių tikslų“, – sakoma valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) pranešime.

Vis dėlto jokios sankcijos nebus iš karto atšauktos: tai bus padaryta ne nuo „priėmimo“, o nuo „įgyvendinimo dienos“, kai Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA) galės patvirtinti, jog Iranas visiškai išpildė susitarimo sąlygas.

Pagal sutartį su pasaulio galybėmis Iranas smarkiai apribos savo urano sodrinimo programą, atiduos didžiąją dalį savo smarkiai prisodrinto urano atsargų arba sumažins jų prisodrinimo laipsnį, taip pat leis tikrinti savo branduolinius objektus TATENA inspektoriams.

Mainais JAV, Europa ir kitos šalys atšauks virtinę ekonominių sankcijų, kurios buvo paskelbtos Iranui, baiminantis, kad jis vykdo branduolinius tyrimus turėdamas slaptų planų pasigaminti atominių užtaisų.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) ir Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamedas Džavadas Zarifas) sekmadienį taip pat paskelbė pranešimą apie griežtų sankcijų Teheranui atšaukimą.