„Be abejo, šis veiksmas yra dar vienas uzurpatoriško sionistinio režimo (Izraelio) nusivylimo, bejėgiškumo ir nesugebėjimo regione ženklas“, – sakoma E. Raisi pareiškime.

Izraelis „neabejotinai sumokės už šį nusikaltimą“, priduriama jame.

Anksčiau pirmadienį iraniečių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per Izraelio smūgį Sirijoje, Sajida Zeinabos rajone šalia Damasko, žuvo svarbus Irano Revoliucinės gvardijos generolas Razi Moussavi (Razis Musavis).

Oficialioji naujienų agentūra IRNA nurodė, kad R. Moussavi buvo vienas labiausiai patyrusių IRGC užsienio pajėgų patarėjų Sirijoje.

IRGC patvirtino R. Moussavi mirtį, nurodė, kad jis žuvo per raketos ataką, ir pažadėjo už jį atkeršyti.

IRGC pareiškime pažymima, kad R. Moussavi buvo įtakingo generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio), kuris žuvo 2020 metų sausį per JAV aviacijos smūgį Bagdado oro uoste, kompanionas.

Kitą savaitę Iranas minės Q. Soleimani, vadovavusio užsienyje veikiančioms IRGC Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, ketvirtąsias nužudymo metines, o R. Moussavi yra Kudso pajėgų aukščiausio rango generolas, nužudytas nuo to laiko.

„Trys raketos“

Irano valstybinė televizija pranešė, kad į R. Moussavi taikytasi trimis raketomis.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi Sirijos karo stebėtoja „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė apie Izraelio smūgius pozicijoms Sajida Zeinabos rajone pietiniame Damasko pakraštyje, kuriomis naudojosi Irano grupės ir Teherano remiama įtakinga Libano grupuotė „Hezbollah“.

Nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 metais Izraelis sudavė šimtus smūgių taikiniams šioje kaimyninėje šalyje, dažniausiai taikydamasis į Sirijos kariuomenės ir Damasko sąjungininkų Irano bei libaniečių „Hizbollah“ pozicijas.

Gruodžio 2 dieną IRGC apkaltino Izraelį nužudžius du jos narius Sirijoje.

Izraelio kariuomenė retai komentuoja atskirus smūgius Sirijoje, bet ne kartą žadėjo tęsti oro smūgių kampaniją, kad nesutaikomas priešininkas Iranas negalėtų sustiprinti savo pozicijų Sirijoje.

Spalio 7 dieną kilus Izraelio ir Irano remiamos palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karui Gazos Ruože, izraeliečiai taip pat suintensyvino atakas Sirijoje, ypač prieš „Hezbollah“.

Iranas nepripažįsta Izraelio, o parama palestiniečių reikalui nuo pat 1979-ųjų Islamo revoliucijos yra tarp svarbiausių Teherano užsienio politikos elementų.

„Galiu patvirtinti. Gruodžio 7 dieną vyks Rusijos ir Irano derybos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl artėjančio E. Raisi vizito.

V. Putinas Irane lankėsi pernai liepą, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalį buvo nuvykęs į Teheraną susitikti su kolegomis iš regiono šalių.

Vakarai kaltina Teheraną remiant Rusijos karą Ukrainoje – tiekiant daug dronų ir kitų ginklų.

Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad E. Raisi į Maskvą vyksta V. Putino kvietimu.

„Vienos dienos kelionės darbotvarkėje bus svarbūs dvišalių santykių, įskaitant ekonominius tarpusavio ryšius, [klausimai], taip pat diskusijos apie regioninius ir tarptautinius klausimus, ypač padėtį Gazos [Ruože]“, – sakoma pranešime.

V. Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir JAE, praneša Kremlius

V. Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius.

Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus.

„Prezidentas V. Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį V. Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo ir nuo to laiko Rusijos lyderis retai išvyksta į užsienį.

JAE šiuo metu vyksta Jungtinių Tautų klimato konferencija COP28, bet Kremlius nesakė, ar V. Putinas dalyvaus kokiuose nors su ja susijusiuose renginiuose.

2022 metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, V. Putinas praleido kelis svarbius aukšto lygio susitikimus užsienyje. Rugpjūtį jis nenuvyko į BRICS šalių grupės viršūnių susitikimą Pietų Afrikoje, kad esą nesukeltų politinio šou.

Rugsėjį V. Putinas nenuvyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, bet lapkritį dalyvavo virtualiame šios grupės susitikime.

TBT šalys narės turėtų vykdyti kovą išduotą V. Putino arešto orderį, jei jis atvyktų į jų teritoriją. Nei JAE, nei Saudo Arabija nėra pasirašiusios TBT steigiamosios sutarties.

Spalį V. Putinas lankėsi Kinijoje ir tai buvo prima šiais metais jo kelionė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų. Keliomis dienomis anksčiau jis buvo nuvykęs į buvusią sovietinę Kirgiziją – pirmo užsienio vizito po TBT sprendimo išduoti jo arešto orderį.

„Galingieji Palestinos žmonės iš tikrųjų parodė, kad yra savimi pasitikintys žmonės – pasipriešinę nusikaltimams žmogiškumui, jie pasaulio akyse sukūrė auksinę pasipriešinimo sceną“, – sakė E. Raisis, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Irna“. Kalbėdamas apie Izraelį, prezidentas pabrėžė, kad jis nepasiekė savo tikslo okupuoti Gazos Ruožą ir tik užsitraukė pasaulio neapykantą.

Ketvirtadienį priešpiet buvo laukiama kelių dienų kovų nutraukimo Gazos Ruožo kare. Tačiau, Izraelio duomenimis, atitinkamo susitarimo su „Hamas“ pradžia nusikelia į penktadienį.

Spalio 7 dieną palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluoti užpuolikai įsiveržė per Gazos Ruožo sieną su Izraeliu ir, anot Izraelio pareigūnų, nužudė apie 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė daugiau kaip 240 įkaitų.

Nuo to laiko Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą ir vykdo sausumos puolimą, o „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

„Jungtinių Valstijų pagalba sionistiniam režimui (Izraeliui) skatina juos žudyti palestiniečių tautą ir vykdyti žiaurius niekinimo veiksmus“, – sakė E. Raisi bendroje spaudos konferencijoje Teherane su viešinčiu Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia al Sudani (Mohamedu Šija Sudaniu).

„Manome, kad bombardavimas turi būti kuo greičiau nutrauktas, kad nedelsiant turi būti paskelbtos paliaubos ir suteikta pagalba engiamiems ir išdidiems Gazos gyventojams, – sakė E. Raisi. – Šie siaubingi nusikaltimai žmonijai yra genocidas, kurį vykdo sionistinis režimas (Izraelis), remiamas Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos šalių.“

Irako lyderio vizitas į Iraną įvyko kitą dieną po to, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per savo diplomatinę kelionę po Vidurio Rytus netikėtai užsuko į Bagdadą ir susitiko su M. Shia al Sudani.

Bagdade A. Blinkenas pasmerkė išpuolius ar grasinimus prieš JAV karius Irake ir Sirijoje, kuriuos vykdo sukarintos grupuotės, amerikiečių teigimu, susijusios su Iranu.

Nuo „Hamas“ ir Izraelio karo pradžios raketomis ir dronais buvo atakuojamos karinės bazės, kuriose įsikūrusios JAV pajėgos Irake.

Izraelio valstybės nepripažįsta nei Bagdadas, nei Teheranas.

Spalio 25 dieną Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pavadino JAV neabejotinomis nusikaltimų, įvykdytų Gazos Ruože, bendrininkėmis.

Iranas finansiškai ir karinėmis priemonėmis remia „Hamas“, tačiau tvirtina, kad nėra susijęs su spalio 7 dienos palestiniečių islamistų grupuotės įvykdytais išpuoliais prieš Izraelį, kurie buvo didžiausi per visą 75 metų šalies istoriją.

E. Raisi teigė, kad geresnis musulmonų pasaulio bendradarbiavimas galėjo sustabdyti Izraelio vykdomą bombardavimą palestiniečių teritorijose.

„Vieninga musulmonų pasaulio pozicija galėtų veiksmingiau užkirsti kelią sionistinio režimo priespaudai ir agresijai bei jo rėmėjų iš Vakarų ekscesams“, – jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.

E. Raisi taip pat paragino stiprinti bendradarbiavimą tarp regiono šalių, siekiant išvengti kišimosi iš išorės.

E. Raisi išsakė šias pastabas priimdamas naujojo Saudo Arabijos ambasadoriaus Teherane Abdullah bin Saudo al Anazi (Abdulos bin Saudo Anazio) skiriamuosius raštus.

Iranas ir Saudo Arabija nutraukė diplomatinius ryšius prieš septynerius metus, didėjant geopolitinei priešpriešai, tačiau kovą abi valstybės pasirašė Kinijos tarpininkaujamą susitarimą dėl santykių atkūrimo.

„Užsieniečių buvimas regione ne tik nesprendžia jokių problemų, bet jas net didina“, – pridūrė E. Raisi, neįvardydamas konkrečių šalių.

Iranas dažnai kritikuoja Jungtinių Valstijų, kurios nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios sustiprino savo karines pajėgas Vidurio Rytuose, vaidmenį.

Irano prezidentas spalio 12 dieną kreipėsi į musulmonų ir arabų šalis prašydamas bendradarbiauti siekiant sustabdyti Izraelio nusikaltimus prieš palestiniečių tautą.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 200 įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos ministerija.

Toks pareiškimas pasirodė po smūgio ligoninei, per kurį, pasak sveikatos apsaugos pareigūnų, žuvo šimtai žmonių.

„Pasaulio žmonės laiko Ameriką sionistinio režimo nusikaltimų bendrininke“, – sakė E. Raisi tūkstančiams žmonių, susirinkusių į solidarumo su palestiniečiais mitingą Teherano centre.

Kreipdamasis į žmones E. Raisi ragino nutraukti Gazos Ruožo bombardavimą, nutraukti anklavo apsiaustį ir teikti pagalbą palestiniečiams.

Irano prezidentas taip pat įspėjo apie „griežtą islamo pasaulio kerštą už Palestinoje ir Gazoje įvykdytus nusikaltimus“.

„Išpuoliu prieš ligoninę prasidės sionistinio režimo pabaiga“, – sakė jis, turėdamas omenyje Izraelį.

„Kiekvienas pralietas palestiniečių kraujo lašas priartina sionistinį režimą vienu žingsniu arčiau jo žlugimo“, – kalbėjo E. Raisi.

Per valstybinę televiziją buvo parodyta, kaip tūkstančiai žmonių Teherane mojavo Irano, Palestinos ir Teherano palaikomos Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ vėliavomis.

Žygiuodami jie skandavo šūkius ir laikė transparantus su užrašais „Šalin Ameriką“, „Šalin Izraelį“ ir „Palestina bus išlaisvinta“.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ trečiadienį irgi užsipuolė Jungtines Valstijas, kaltindama ilgametę Izraelio sąjungininkę prisidėjus prie Gazos Ruože vykdomų smūgių.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), atvykęs į Izraelį solidarumo vizito, anksčiau trečiadienį nurodė, kad Vašingtonas bendradarbiaus su Izraeliu, siekdamas išvengti civilių žūčių Gazos Ruože, o premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo dėti visas įmanomas pastangas.

„Mes ir toliau jus palaikysime. Jums stengiantis apginti savo žmones, mes ir toliau dirbsime kartu su jumis ir partneriais visame regione, kad užkirstume kelią naujoms nekaltų civilių tragedijoms“, – sakė J. Bidenas po susitikimo su B. Netanyahu karo meto vyriausybe Tel Avive.

Žurnalistų kiek vėliau paklaustas, kodėl jis įsitikinęs, kad Izraelis nėra atsakingas už šį smūgį, J. Bidenas atsakė: „Dėl duomenų, kuriuos man parodė mano gynybos departamentas.“

Antradienį per smūgį Gazos Ruožo ligoninei žuvo 471 žmogus, kaip praneša „Hamas“ kontroliuojamo Gazos Ruožo sveikatos ministerija.

„Hamas“ kaltina Izraelį dėl smūgio, kuris sukėlė pyktį visame arabų pasaulyje.

Tuo metu žydų valstybės kariuomenė pareiškė turinti įrodymų, kad smūgis buvo palestiniečių kovotojų grupuotės „Islamo džihadas“ netinkamai paleistos raketos rezultatas. Ši kaltinimus pavadino melu.

Po spalio 7-osios „Hamas“ kovotojų surengto pražūtingo išpuolio, pareikalavusio žydų valstybėje per 1,4 tūkst. gyvybių, Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą. „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šie smūgiai pražudė beveik 3,5 tūkst. žmonių.

Be to, Izraelis ruošiasi surengti sausumos puolimą Gazos Ruože.

Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

„Santykiai tarp šalių, kurioms JAV taiko sankcijas, pavyzdžiui, Irano, Rusijos ar kitų šalių, gali padėti įveikti daugybę problemų ir klausimų ir jas sustiprinti“, – sakė E. Raisi per susitikimą su V. Putinu Uzbekistane.

„Amerikiečiai galvoja, kad bet kuri šalis, kuriai taikys sankcijas, bus sustabdyta, tačiau jie supranta klaidingai“, – teigė jis.

E. Raisi sakė, kad jo šalis „rimtai pasiryžusi plėtoti dvišalius strateginius santykius“ su Rusija politikos, ekonomikos, prekybos ir kosmoso srityse.

Tai buvo antrasis E. Raisi ir V. Putino susitikimas per pastaruosius du mėnesius. Liepos 19 dieną Rusijos prezidentas viešėjo Teherane.

V. Putinas taip pat pasidžiaugė stiprėjančiais ryšiais su šia islamiška valstybe, teigdamas, kad „bendradarbiavimas dvišaliu lygmeniu vystosi teigiamai“.

Jis pridūrė, kad beveik baigta rengti nauja svarbi Rusijos ir Irano sutartis dėl strateginių ryšių ir kad Maskva kitą savaitę į Iraną išsiųs rusų verslo delegaciją, kuri plėtos komercinius ryšius.

„Darome viską, kad Iranas taptų visateisiu Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) nariu“, – pridūrė V. Putinas, turėdamas omenyje Teherano paraišką dėl visateisės narystės šioje grupėje, kuriai priklauso Kinija, Rusija, Indija, Pakistanas, Kazachstanas, Uzbekistanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.

Savo ruožtu Irano prezidentas sakė, kad jo šalies narystė ŠBO ir jos santykiai su valstybėmis narėmis „gali labai padėti Irano ir regiono ekonominio vystymosi kelyje“.

Iranas, viena iš keturių ŠBO valstybių stebėtojų, 2008 metais pateikė paraišką dėl visateisės narystės, tačiau jos įgyvendinimą pristabdė Jungtinių Tautų ir JAV sankcijos, įvestos dėl šalies branduolinės programos.

Kelios ŠBO narės nenorėjo, kad jų gretose būtų šalis, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos – tokioje padėtyje dabar yra ir Rusija.

Praėjusių metų rugsėjį Dušanbėje vykusioje konferencijoje bloko nariai parėmė būsimą Irano narystę.

Trečiadienį Samarkande vykusio ŠBO aukščiausiojo lygio susitikimo metu Iranas pasirašė dokumentus, susijusius su jo visateise naryste organizacijoje, pranešė šalies užsienio reikalų ministras.

Irano vyriausybės atstovas išvakarėse pareiškė, kad Irano narystę organizacijoje apibrėžiantis teisės akto projektas pateiktas tvirtinti parlamentui.

Tai bus pirmasis Irano prezidento vizitas Rusijoje nuo 2017 metų. Pasak vyriausybės atstovo, susitikimo metu abiejų šalių prezidentai aptars „dvišalį, regioninį ir nacionalinį“, o ypač „ekonominį ir komercinį“ bendradarbiavimą.

Iranas ir Rusija palaiko stiprius politinius, ekonominius ir karinius ryšius, turi bendrų interesų Afganistane ir yra vienos pagrindinių Sirijos prezidento Basharo al-Assado sąjungininkių. Rusija taip pat yra viena 2015 metų Irano branduolinės sutarties šalių.

Maskva dalyvauja neseniai atnaujintose derybose dėl šios sutarties atgaivinimo. Ji liko kyboti ant plauko, kai 2018 metais iš jos vienašališkai pasitraukė anuomet dar prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos ir atnaujino sankcijų Iranui taikymą. Reaguodamas į tai, Iranas liovėsi vykdęs savo sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Rugsėjį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Iranui vėl taikomos sankcijos „turėtų būti atšauktos, siekiant branduolinės sutarties atgaivinimo“, ir pridūrė, jog Teheranas „neturėtų kentėti dėl vienašališkų JAV priemonių“.

„Tai, kas šiandien matyti mūsų regione, įrodo, kad ne tik hegemoninė sistema, bet ir vakarietiškos tapatybės įvedimo projektas apgailėtinai žlugo“, – sakė E. Raisi, paminėdamas JAV remiamos vyriausybės žlugimą Afganistane ir JAV Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną.

Ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas E. Raisi galutinai perėmė šalies vairą iš nuosaikiosios stovyklos veikėjo Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio), kurio svarbiausias pasiekimas per dvi kadencijas buvo 2015 metais sudarytas šešių galingųjų valstybių susitarimas su Teheranu dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos.

Šiuo metu Iraną yra apėmusi gili ekonominė ir socialinė krizė, iš dalies nulemta ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2018-aisiais priimto sprendimo vienašališkai išvesti Vašingtoną iš branduolinio susitarimo ir atnaujinti griežtas sankcijas Teheranui.

„Sankcijos Irano tautai turi būti atšauktos. Palaikysime bet kokius diplomatinius planus, leisiančius realizuoti šį tikslą“, – sakė E. Raisi per parlamente surengtą prisaikdinimo ceremoniją, transliuotą valstybinės televizijos.

Tačiau „spaudimo ir sankcijų politika neprivers Irano tautos atsitraukti nuo savo teisėtų teisių“, pabrėžė naujasis lyderis ir pakartojo Teherano oficialią poziciją, kad šalis siekia plėtoti tik taikias branduolines technologijas.

Buvęs teismų sistemos vadovas ketverių metų kadenciją oficialiai pradėjo antradienį, kai buvo inauguruotas aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus).

Ketvirtadienį E. Raisi buvo prisaikdintas parlamente ir ateinančios savaitės pradžioje turėtų pateikti įstatymų leidėjams savo kabineto narių sąrašą, pranešė valstybinė televizija.

Nuo balandžio iki birželio Vienoje buvo surengti šeši derybų ratai tarp Irano ir galingųjų šalių, siekiant atgaivinti branduolinį susitarimą. Vėliausios derybos baigėsi birželio 20-ąją, bet tolesnių diskusijų data iki šiol nepaskirta.

Liepos viduryje H. Rouhani išreiškė viltį, kad jo įpėdinis sugebės susitarti, kad JAV sankcijos būtų atšauktos ir kad branduolinės derybos būtų tęsiamos.

E. Raisi taip pat pabrėžė, kad jo administracijos vienas iš pagrindinių užsienio politikos uždavinių bus pastangos pagerinti santykius su regiono šalimis.

„Tiesiu draugystės ir brolybės ranką visoms regiono šalims, ypač kaimynėms“, – kalbėjo jis.

Naujasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad Irano regioniniai „pajėgumai palaiko taiką ir saugumą šalyse“ ir kad jie būtų naudojami tik „prieš valstybių engėjų keliamas grėsmes“.

E. Raisi anksčiau kalbėjo, kad „nėra kliūčių“ atkurti santykius su JAV sąjungininke Saudo Arabija, šiitiškos respublikos varžove Vidurio Rytuose.

Teheranas ir Rijadas nuo balandžio vedė intensyvias derybas Bagdade, siekdami pagerinti tarpusavio ryšius.

Abiejų regioninių galybių ryšiai buvo nutraukti 2016 metais, kai iraniečiai protestuotojai užpuolė Saudo Arabijos diplomatines atstovybes, karalystei įvykdžius egzekuciją vienam pagarbą pelniusiam šiitų dvasininkui.