Susirūpino pažeidimais

"Kauno dienai" kaunietis Petras pasakojo, kad kai kurios mieste veikiančios gydymo įstaigos pažeidžia karantino sąlygas ir namuose teikia nebūtinas paslaugas. Vyras, remdamasis Vyriausybės nutarimais dėl karantino, siekė įrodyti, kad išblaivinimo paslauga namuose šiuo laikotarpiu yra neteisėta.

"Interneto portaluose yra skelbimų apie tokias paslaugas. Pagal skelbimų įkėlimo datas tampa aišku, kad paslaugos teikiamos ir karantino metu", – laiške dėstė kaunietis Petras.

Skelbimų portaluose galima rasti ne vieną gydytoją, kuris gali paciento namuose išvaduoti iš pagirių.

Jis nurodė, kad Vyriausybės nutarime skelbiama, jog karantino metu paslaugų namuose teikimas yra ribojamas, išskyrus ambulatorinės slaugos ir paliatyviosios pagalbos, kurių nesuteikus, atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė. Visos kitos medicinos paslaugos yra pripažįstamos kaip nebūtinos, todėl karantino metu negali būti teikiamos.

"Dėl šių Vyriausybės nutarimo pažeidimų kelis kartus kreipiausi 112 telefonu, bet rezultato nėra. Su manimi telefonu susisiekęs pareigūnas laikėsi nuomonės, kad ši veikla yra neuždrausta. Esą išblaivinimas yra reabilitacijos paslauga. Man nepavyko jo įtikinti, kad paskambintų Sveikatos ministerijos pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėjai, kuri paaiškintų pareigūnui, jog girtumas ir blaivinimo paslaugos pacientų namuose nėra reabilitacijos paslaugos, susijusios su gydymu, ir šios paslaugos karantino metu yra uždraustos", – toliau dėstė į redakciją parašęs vyras.

"Taigi šių paslaugų teikimas, skirtingai nei Vilniuje ir kituose miestuose, Kaune yra tęsiamas ir medikai, teikiantys šias paslaugas ne visada drausmingo kontingento namuose, sukelia didelį pavojų išplatinti virusą savo ligoninėse, poliklinikose, gali atsirasti tokie židiniai kaip Marijampolės ligoninėje, Nemenčinėje", – apie tai, kad apsilankęs pas neblaivų pacientą namuose gydytojas gali užsikrėsti koronavirusu ir jį paskleisti kitiems pacientams, svarstė kaunietis Petras.

Užtikrina saugumą?

"Kauno diena" skelbimų portaluose paieškojo, kas Kaune teikia išblaivinimo namuose paslaugas. Paskambinus keliais nurodytais numeriais, buvo patikinta, kad gydytojai laikosi visų saugumo reikalavimų, todėl viruso kitiems esą tikrai neperneš.

Viename populiariame skelbimų portale radome kelis skelbimus, įdėtus prieš kelias dienas. Dviejuose skelbimuose nurodyta, kad jis įdėtas iš Kauno, tačiau tekste nurodoma, kad išblaivinimo paslauga teikiama visoje Lietuvoje. Dar vienas skelbimas nurodė, kad tokia paslauga teikiama Panevėžyje.

Skelbimuose buvo nurodytos ir paslaugos kainos. Štai viename jų nurodyta, koks gydytojas teikia išblaivinimo paslaugą ir kiek tai kainuoja. Skelbimo tekste buvo parašyta, kad Kaune už tai, kad gydytojas atvažiuos į namus ir išblaivys pacientą, reikės sumokėti 100 eurų. Jei paslauga teikiama kituose Lietuvos miestuose – kaina auga. Jei miestas arčiau Kauno, išblaivinimas namuose kainuoja 120–140 eurų, jei teks važiuoti į Klaipėdą, pacientams tokia paslauga atsieitų 270 eurų. Kitame skelbime nurodyta, kad gydytojas esą padės namuose pagirių atsikratyti už maždaug 130–250 eurų.

Paskambinę skelbimuose nurodytais telefonais, paklausėme, kaip vyksta išblaivinimo procedūra namuose, ar saugu karantino metu teikti tokias paslaugas. Atsiliepusieji patikino, kad gydytojai pas pacientus vyksta su apsaugos kaukėmis, mūvi ir pirštines, todėl saugumas esą užtikrinamas. Tiesa, viena telefonu atsiliepusi moteris, matyt, gydytojo asistentė, svarstė, jei žmogus serga, galbūt reikėtų susilaikyti nuo išblaivinimo paslaugos ir palaukti, kol neturės temperatūros ar nesirgs kitomis ligomis.

"Kauno diena" taip pat pasiteiravo, ar tokia paslauga populiari, ar daug pacientų ja naudojasi. Telefonu atsiliepusi moteris teigė, kad užimtumas tikrai nemažas, tad leido suprasti, kad išsiblaivyti namuose nori nemažai pacientų. Tai reiškia, kad gydytojas per parą gali turėti gan daug artimų kontaktų.

Tikslina aplinkybes

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai "Kauno dienai" nurodė, kad dėl išblaivinimo paslaugos teikimo namuose šiuo metu tikslinama informacija. Pareigūnai nurodė, kad daugiau skundų sulaukiama dėl kitokių karantino nesilaikymo pažeidimų.

Tokios paslaugos, kaip išblaivinimo namuose, apskritai nėra numatyta. Tad tokia veikla ir neturėtų būti vykdoma.

"Kauno apskrities VPK pareigūnai yra sulaukę pilietiškų gyventojų pranešimų apie galimai teikiamas išblaivinimo paslaugas karantino metu. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir gautu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išaiškinimu, išblaivinimo / detoksikacijos paslaugos nepriskiriamos prie neatidėliotinų paslaugų, todėl jos negali būti teikiamos namuose karantino laikotarpiu. Asmenys, kuriems dėl alkoholio vartojimo pablogėja jų sveikatos būklė, turi kreiptis į skubią medicinos pagalbą", – rašoma dienraščiui atsiųstame komentare.

"Šiuo metu dėl gautos informacijos apie interneto portaluose esančius skelbimus, kuriuose reklamuojamos išblaivinimo paslaugos, yra atliekami patikslinimai, skelbimus įkėlę asmenys nustatyti ir artimiausiu metu bus priimti procesiniai sprendimai. Pirminiais duomenimis, matyti, kad skelbimai įkelti 2016–2019 m.", – aiškino Kauno VPK atstovai.

Jei bus nustatyta, kad paslaugos buvo teiktos karantino laikotarpiu, kai tai daryti jau buvo draudžiama, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 4 d. grėstų bauda nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

"Pastaruoju metu dauguma pranešimų, kurių sulaukiame, yra apie besibūriuojančius, grupėmis žaidžiančius ar sportuojančius asmenis. Apie įmones / įstaigas, galimai pažeidžiančias karantiną, per parą visoje apskrityje pastarosiomis dienomis sulaukėme vidutiniškai trijų keturių pranešimų.

Anksčiau, pirmosiomis savaitėmis, gyventojai informuodavo apie galimai neteisėtai veiklą vykdančias įstaigas ar vėliau apie įstaigas, kuriose nėra apsaugos priemonių, o pastarosiomis dienomis informacija mus pasiekia, kad galbūt nedėvimos medicininės kaukės", – komentavo VPK atstovai.

Nuo balandžio 3 d. iki balandžio 16 d. Kauno apskrityje už įvairius karantino režimo pažeidimus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 4 d., policijos pareigūnai surašė 163 protokolus.

Nelegali veikla

Nors policijos pareigūnai nurodė, kad tikslinama informacija apie galimai teikiamas išblaivinimo paslaugas namuose, kitos institucijos laikėsi pozicijos, kad tokia veikla iš viso negali būti vykdoma. Tiek Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tiek Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad neišduodami leidimai verstis tokia veikla, todėl išblaivinimo namuose paslauga yra nelegali. Ji negali būti teikiame nei karantino, nei įprastu metu.

"Išblaivinimas priskiriamas ambulatorinėms priklausomybės ligų gydymo paslaugoms. Jos gali būti teikiamos gydymo įstaigose, turinčiose tam licenciją. Kitaip tariant, tokios paslaugos, kaip išblaivinimo namuose, apskritai nenumatyta. Tad tokia veikla ir neturėtų būti vykdoma.

Raginame žmones, esant poreikiui, kreiptis pagalbos į medikus ir nepasitikėti nelegaliai vienas ar kitas paslaugas siūlančiais asmenimis. Reikėtų atsakingai įvertinti, kad tai gali turėti ir rimtų padarinių sveikatai", – "Kauno dienai" nurodė SAM atstovai.

Miesto savivaldybė taip pat laikėsi tokios pozicijos, kad išblaivinimo paslauga namuose negali būti teikiama.

"Tai nelegali veikla, nes tokios licencijos neišduodamos. Įrodžius tokios rūšies pažeidimą, gali būti skiriama bauda asmenims nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų", – pažymėjo Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.

Priims daugiau

Neseniai Dubysos g. 39 oficialiai atidarytas naujas Klaipėdos nakvynės namų padalinys nestokoja miesto bėdžių dėmesio.

Pasak įstaigos direktorės Almos Kontrimaitės, šiuo metu visos padalinyje teikiamos laikino apnakvindinimo vietos – užimtos.

"Tačiau mes bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene ir esame numatę papildomų vietų. Turime čiužinių ir yra galimybė, jei reikės, tiesti juos kiekviename kambaryje", – pasakojo pašnekovė.

Kai orai smarkiau atvės, o nakvynės namuose nebus laisvų vietų, pernakvoti ant čiužinių galės priimti 17 benamių.

Mes bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene ir esame numatę papildomų vietų. Turime čiužinių ir yra galimybė, jei reikės, tiesti juos kiekviename kambaryje.

Išblaivinimo neprireikė

Naujajame uostamiesčio nakvynės namų padalinyje teikiama ir nauja, vadinamoji saugios nakvynės paslauga, kai neblaivūs benamiai gali atvykti nusnausti, išsiblaivyti.

"Šios paslaugos poreikio lyg ir nėra", – pastebėjo A. Kontrimaitė.

Įstaigos vadovės teigimu, per naujojo padalinio darbo laiką būta keleto asmenų, kuriuos buvo atgabenę greitosios pagalbos medikai bei policijos pareigūnai, tačiau padauginusieji neatitiko įstaigos reikalavimų ir nebuvo priimti.

Norintieji pasinaudoti saugios nakvynės paslauga turi turėti medicininę pažymą, kad tik tokios pagalbos ir tereikia, taip pat toks žmogus turi būti benamis.

Padeda darbuotojai

Dienomis naujuose nakvynės namuose bėdžių laukia socialinė darbuotoja, kuri stengiasi padėti žmonėms įveikti juos ištikusias krizes.

Būna atvejų, kai galimybe naujajame padalinyje nusiprausti ar sušilti benamiai pasinaudoja ir dieną.

"Jie gali nusiprausti, gauti reikalingos informacijos, darbuotoja tarpininkauja sprendžiant benamių klausimus", – dėstė A. Kontrimaitė.

Niokoja turtą

Pasitaiko, kad bėdžių pamėgtuose nakvynės namuose kyla ir audrų – įsiplieskia konfliktų, benamius tenka raminti.

Įstaigos vadovė pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai į pagalbą tenka šauktis policijos pareigūnus ar apsaugininkus.

"Jau yra buvę keletas atvejų, kai jie pažeidė mūsų vidaus, viešąją tvarką, nesaugo mūsų įstaigos turto ir inventoriaus", – paaiškino A. Kontrimaitė ir patikino, kad tokie incidentai įstaigos darbuotojams nėra naujiena, tad situacija – valdoma.

Projektui įgyvendinti iš viso skirta per 548 tūkst. eurų. Didžioji dalis – kiek daugiau nei 424 tūkst. eurų – ES lėšos, per 123 tūkst. eurų – iš savivaldybės biudžeto.

Klaipėdos valdžia neatsisako sumanymo mieste įkurti blaivyklą ir žengė svarbų žingsnį tokio tikslo link. Planuojama, jog iš pradžių laikino apgyvendinimo ir išblaivinimo paslaugą būtų galima pirkti rinkoje, o ilgainiui galbūt net pavyktų pasistatyti naują blaivyklos pastatą.

Įrašė į planą

Šiųmečiame Klaipėdos socialinių paslaugų plane įrašyta: „Pradėti teikti laikino nakvynės suteikimo paslaugas asmenims, kurie yra benamiai, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, esant krizinei situacijai (išblaivinimas)“.

„Tai – ne blaivykla, o socialinių paslaugų teikimas krizinėje situacijoje, kai asmens gyvybei kyla pavojus“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė. Tačiau ji pripažino, jog iš esmės kalbama apie blaivyklą.

Apie jos būtinybę diskutuojama jau daugybę metų, tačiau pinigų tokiai paslaugai dėl ekonominio sunkmečio nebūdavo skiriama. Tokia paslauga iki šiol nebuvo numatyta ir jokiame uostamiesčio strateginiame ar veiklos plane.

„Tai, jog dabar toks punktas įrašytas į Klaipėdos socialinių paslaugų šiųmetį planą, jau yra didelis žingsnis į priekį. Tik dar neaišku, ar šiai paslaugai atsiras pinigų“, – teigė A.Daujotienė.

Aukso gabalas – neįdomus

Ji svarstė, jog realiausias variantas, kad blaivykla būtų išlaikoma iš pinigų, jei jų pavyktų sutaupyti iš socialinėms pašalpoms mokėti skirtų lėšų.

„Maždaug liepą paaiškės, ar pinigų pavyks sutaupyti. Gal pasikeis ekonominė situacija, bus mažiau bedarbių ir sumažės pašalpų gavėjų, todėl atsiras pinigų. Jei politikai sutaupytas lėšas nuspręstų skirti blaivyklos veiklai, tuomet, matyt, pirktume paslaugą rinkoje. Nors, kiek domėjomės iki šiol, nelabai kas nori tokią paslaugą teikti. Atrodytų, guli aukso gabalas – pinigai, o niekas nenori jų imti“, – atvirai kalbėjo A.Daujotienė.

Preliminariais skaičiavimais, blaivyklos išlaikymas per metus kainuotų 200 tūkst. litų. Todėl svarstoma tokią paslaugą teikti tik žiemą, kai neblaivių viešose vietose gulinėjančių asmenų gyvybei kyla didesnė grėsmė, nes jie gali sušalti.

Kyla teisminiai ginčai

Svarstoma ir apie tai, kad laikino apgyvendinimo ir išblaivinimo paslauga būtų nemokama tik tiems asmenims, kuriems priklauso socialinė parama. Visi kiti esą turėtų susimokėti.

„Tačiau ne kartą esame kalbėję su Vilniaus savivaldybės darbuotojais. Sostinė turi blaivyklą ir naktis joje asmenims, kurie neturi socialinės paramos gavėjo statuso, kainuoja apie 70 litų. Žinome, kad kyla labai daug teisminių ginčų dėl susimokėjimo už paslaugą, nes žmonės aiškina, kad neprašė, jog būtų atvežti į blaivyklą, todėl nebegalima iš jų reikalauti ir pinigų“, – dėstė A.Daujotienė.

Prašo ieškoti sklypo

Klaipėdos savivaldybėje veikiančiai teritorijų planavimo grupei yra pateikta paraiška ieškoti sklypo, kur būtų galima statyti naują pastatą ir jame teikti laikino apgyvendinimo bei išblaivinimo paslaugą.

Klaipėdos miesto taryba yra patvirtinusi tikslinę teritoriją – nuo Kauno gatvės iki senamiesčio. Į šią teritoriją 2014-2020 metų ES pinigų skirstymo laikotarpiu bus investuota daugiausia paramos pinigų.

„Gal toje teritorijoje atsiras koks nors laisvas socialinės paskirties sklypas. Galbūt tada ir galėtume pradėti galvoti apie naują pastatą – blaivyklą ir ES paramą jos statyboms“, – toli į ateitį žvelgė Socialinių reikalų departamento direktorė.

Kauno miesto savivaldybė vėl bando išjudinti įstrigusį blaivyklos projektą. Jau numatytos patalpos, kur turėtų įsikurti tokia įstaiga, tačiau iki šiol dar nepaskelbti konkursai. Valdininkai tikisi, kad jiems pavyks susisukti iki šių metų pabaigos.

Priglaudžia tūkstančius

Kaune blaivykla uždaryta prieš penkiolika metų. Nuo alkoholio apsvaigę asmenys iki šiol vežami į miesto ligoninių priimamuosius. Dėl to nepatenkinti ir medikai, ir ligoninių pacientai.

Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, daugiausiai neblaivių asmenų sulaukia Respublikinė Kauno ligoninė: per metus daugiau nei 2 tūkst. Apie tūkstantį šių nelaimėlių aptarnauja Kauno klinikinė ligoninė. Į Kauno klinikas per metus atvežama apie 300 neblaivių asmenų, iš kurių apie 25 – vaikai.

"Respublikinė Kauno ligoninė kenčia labiausiai, nes yra įsikūrusi Šančiuose, o šis Kauno rajonas nėra pats saugiausias ir geriausias", – aiškino skyriaus vedėjas Donatas Senikas.

Vidutiniškai per parą į Kauno ligonines patenka nuo 8 iki 18 neblaivių asmenų. Daugiausiai jų sulaukiama žiemą, ypač kai lauke spaudžia šaltukas.

"Atsižvelgėme į visus turimus skaičius, todėl naujai kuriamoje blaivykloje vienu metu galės pernakvoti ir išsiblaivyti iki 18 asmenų", – teigė D.Senikas.

Nevadins blaivykla

Išblaivinimo įstaiga turėtų įsikurti Giedraičių g. 8, maždaug 100 kv. m ploto patalpose. Šiame pastate veikia Priklausomybės ligų centras.

Savivaldybė nusprendė nesteigti naujos įstaigos, o blaivykla turėtų tapti Nakvynės namų filialu.

"Šiaip Nakvynės namuose neblaivūs asmenys yra nepageidaujami, todėl bus steigiamas atskiras filialas, – aiškino D. Senikas. – Be to, šio filialo net negalima vadinti blaivykla, nes nebegalime drastiškomis priemonėmis priverstinai blaivinti asmenų. Šiuose namuose jiems bus suteikta nakvynė, lova, kurioje tiesiog galės ramiai išsimiegoti, o kitą dieną galės išeiti."

Reikia techninio projekto

"Blaivykla – ne benamių lūšna. Visi įsivaizduoja, kad blaivykla yra kažkokių girtuoklių susirinkimo vieta. Tačiau šiose patalpose bus teikiamos gana delikačios paslaugos, todėl jos turi būti įrengtos pagal visus reikalavimus", – teigė savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Šią savaitę savivaldybė žada patvirtinti techninio projekto konkurso sąlygas. "Per tris keturis mėnesius norėtume, kad projektas jau būtų parengtas. Tada jau galėtume skelbti ir konkursą rangovui parinkti", – sakė V.Abramavičius.

Anot vedėjo, statybų darbų nebus labai jau daug, nes patalpos nėra didelės, bet neužteks jas tik padažyti ir pakloti naujas plyteles.

"Išgriausime kelias pertvaras. Įrengsime atsiras patalpas vyrams ir moterims. Reikės sumontuoti antivandalinę įrangą, duris, langus. Žinoma, bus vaizdo stebėjimo kameros",– darbus vardijo V.Abramavičius.

Valdininkas vylėsi, kad viešųjų pirkimo procedūros neužstrigs ir iki metų pabaigos blaivyklos patalpos bus įrengtos.

Padidėjo trečdaliu

Nuo neblaivių asmenų labiausiai kenčianti Respublikinė Kauno ligoninė atskleidė stulbinamą statistiką. Per paskutinius septynerius metus neblaivių ir asocialių asmenų srautas ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje kasmet didėjo nuo 4 iki 36,5 proc.

2012 m. ligoninės personalui teko pasirūpinti 2 333 neblaivių asmenų. Tik penktadaliui iš jų prireikė skubios pagalbos, kitai likusiai daliai reikėjo suteikti blaivinimo paslaugas. Skyriaus vedėjos Ingos Aleknienės teigimu, nors 2013 m. duomenys dar nėra išanalizuoti, tačiau asocialių ir neblaivių asmenų skaičius tikrai padidėjo.

"Turime ir nuolatinių lankytojų, kurie skyriuje per metus dėl paprasto girtumo apsilanko ir 40 kartų. Vien tik juos apžiūrėti, apšvarinti ir stebėti gydymo įstaigai kainuoja daugiau nei 20 tūkst. litų", – pasakojo gydytoja.

Trikdo gydytojų darbą

Daugiausia girtų asmenų ligoninės sulaukia žiemą, kai spaudžia šaltukas. I.Aleknienė, pastebėjo, kad mėnesio pradžioje tokių asocialių asmenų būna daugiau. "Greičiausiai šiomis dienomis išmokamos įvairios pašalpos", – svarstė ji.

Asmenys, kuriems išblaivinimo paslaugas galėtų suteikti specializuota įstaiga, neretai būna triukšmingi, konfliktiški. "Ligoninėje pasitaiko ir tokių situacijų, kai neblaivūs pacientai, negebėdami adekvačiai vertinti aplinkos, trukdo medikams teikti pagalbą kitiems į skyrių atvežtiems ligoniams, savo elgesiu trikdo pacientus į ligoninę atlydėjusius artimuosius. Kartais net kyla muštynės tarp pačių neblaivių asmenų, tad tenka prašyti ir policijos pagalbos", – pasakojo I.Aleknienė.

Šį pirmadienį į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atgabenti 156 pacientai. Labai trūko lovų jų apžiūrai. Tačiau gydytojai neturėjo kito pasirinkimo – dalį turimų lovų turėjo paskirti alkoholio padauginusiems žmonėms, kuriems nebuvo reikalinga skubi pagalba.

"Mes privalome ir suteikiame pagalbą visiems pas mus atvežtiems pacientams. Asocialius, neblaivius asmenis tenka ne tik išblaivyti, bet ir apiprausti, aprengti. Deja, šiuos žmonės ryte išleidus iš ligoninės, vakare jie vėl pas mus atvežami", – apgailestavo medikė.

Buvo atvejis, kai, išblaivinę asmenį, medikai aprengė iš labdaros gautais drabužiais, davė batus ir išleido.

"Vėliau jis pas mus vėl pasirodė apsvaigęs ir be avalynės. Paklausus, kur padėjo batus, jis atsakė pardavęs juos už butelį. Tokios situacijos gniuždo mus", – teigė I.Aleknienė.

Uždarė prieš 15 metų

Kaune veikusi blaivykla buvo uždaryta 1998 m. Po dvejų metų visoje Lietuvoje neliko nė vienos specializuotos tokio pobūdžio įstaigos.

2011 m. rinkimus laimėję ir valdančiąją koaliciją "Už Kauną" subūrę politikai savo programoje buvo įrašę siekį įkurti specializuotą įstaigą, kurioje būtų blaivinami nuo alkoholio ir narkotikų apsvaigę asmenys.

Tokią įstaigą įkurti planavo ir praėjusią kadenciją miestą valdžiusi "Sėkmės koalicija", tačiau pažadai tikrove nevirto.