Kaip praneša Užimtumo tarnyba, tarp specialistų šiemet taip pat bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai bei socialiniai darbuotojai. Aukštesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės prognozuojamos ir specialiųjų poreikių mokinių mokymo, ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojams.

„Skirtingai nuo praėjusių metų, šiemet labiau akcentuojamas pardavimo atstovų – pardavimo agentų ir vadybininkų – poreikis. Kitų didelių netikėtumų, nepaisant įmonių patiriamų iššūkių ir pokyčių, šių metų įsidarbinimo galimybių barometras nerodo. Kaip ir pernai, darbdaviai bei darbo rinkos ekspertai akcentuoja statybos darbininkų, medienos ir metalo staklių bei žemės darbų mašinų operatorių, krovinių transporto vairuotojų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų poreikį“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasak J. Zemblytės, geros įsidarbinimo galimybės tikėtinos inžinerijos specialistams, bendrosios praktikos gydytojams ir gydytojams specialistams, slaugos specialistams. Kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų darbuotojų grupėje aukštesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės tikėtinos profesijoms, sietinomis su statybų veiklomis.

Kaip ir praėjusiais metais, aukštesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės numatomos medienos ir metalo apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams bei žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams.

Didesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės tikėtinos pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams ir taisytojams, atsakingiems už mechaninės įrangos derinimą, montavimą, tikrinimą, priežiūrą ir taisymą. Taip pat – elektromechanikams ir elektromonteriams.

Tuo metu mažesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės specialistų ir vadovų grupėje numatomos atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojams, duomenų įvesties operatoriams, geologams ir geofizikams, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, kartografams ir topografams, miestų ir kelių eismo planuotojams, neformaliojo švietimo meninio ugdymo mokytojams.

Taip pat sunkiau rasti darbą gali būti apsaugos darbuotojams, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjams, garo variklių ir katilų operatoriams, gyvulių augintojams, kirpėjams, kosmetikams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, pieno produktų gamintojams, popieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatoriams.

Karjeros portalo karjera.lt duomenys rodo, kad pagal 2018 metų absolventų įsidarbinamumo rodiklius, praėjus vieneriems metams po studijų baigimo teisės krypties absolventų įsidarbinamumo rodikliai yra vieni aukščiausių. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės absolventų įsidarbinamumas siekia 78,91 proc., Vilniaus universiteto – 63 proc., Vytauto Didžiojo universiteto – 61,87 proc..

Vis dėlto MRU teisės mokyklos dekanė profesorė Lyra Jakulevičienė atkreipia dėmesį, kad statistikos skaičiai nerodo sau darbo vietą susikuriančių asmenų, pavyzdžiui, advokatų, taip pat užsienyje įsidarbinusių ir teisės studijas baigusių užsienio studentų skaičiaus. „MRU teisės mokykla vykdo 7 magistro studijų programas užsienio kalba, sulaukia didelio užsienio studentų skaičiaus, ypač iš Ukrainos, ir didelė dalis šių užsieniečių grįžta ir dirba savo kilmės šalyse, tačiau nepatenka į Lietuvos statistiką – 2018 metais iš 158 absolventų, baigusių nuolatines magistro studijas buvo 62 užsieniečiai, o 2019 metais iš 123 – 52 užsieniečiai“, – pastebi L. Jakulevičienė.

Aukštos pozicijos pasauliniame QS reitinge

Profesorė mano, kad apie teisininkų parengimo kokybę kalbėti kaip apie žemą Lietuvos universitetuose nėra visiškai pagrįsta, nes Lietuvos universitetai jau keletą metų taiko geriausią pasaulinę teisininkų rengimo patirtį. Todėl kokybės klausimas galėtų būti keliamas nebent apie neuniversitetinį teisininkų parengimą.

„MRU teisės mokykla yra pripažinta tarptautiniu mastu ir jau antrus metus vienintelė Lietuvoje ne tik patenka į pasaulinius QS teisės krypties reitingus, bet ir juose kyla“, – sako L. Jakulevičienė.

2019 metais MRU pasauliniame reitinge užėmė 251-300 vietą, o 2020 metais pozicijas pagerino per beveik 50 vietų ir užėmė jau 214 vietą.

Baltijos regione MRU teisės mokykla vienintelė patenka į šio prestižinio reitingo pirmuosius šimtukus, o 2020 metų QS reitingo duomenimis tarp Vidurio ir Rytų Europos regiono universitetų MRU teisės mokykla pateko į geriausių teisės mokyklų dešimtuką. Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiame pasauliniame reitinge ypač svari darbdavių nuomonė, kuri sudaro 30 proc. vertinimo svorio.

Pasak MRU teisės mokyklos dekanės, teisininkų parengimo kokybę MRU užtikrina aukščiausio lygio teisės praktikai ir mokslininkai: teisės žiniomis su studentais dalijasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai, Konstitucinio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, buvę Europos Žmogaus Teisių Teismo ar Europos Sąjungos teismų teisėjai, tarptautinių advokatų kontorų advokatai. Studijų procese didelis dėmesys skiriamas patyriminiam mokymui, mentorystės programoms, nemokamos teisinės pagalbos integravimui į studijų procesą, dirbtinio intelekto panaudojimo teisėje diegimui, darbdavių ir kitų socialinių partnerių dalyvavimui studijų procese.

Technologijos ir inovacijos – šiuolaikinių teisininkų rengimo realybė

Technologijos veikia kiekvieną sritį, ne išimtis ir teisė. Viena sparčiausiai pasaulyje besiplėtojančių krypčių – teisinės technologijos (LegalTech) – jau keletą metų diegiamos MRU teisės mokykloje.

Teisinės technologijos jau šiuo metu keičia teisinių paslaugų rinką, todėl kinta ir teisininko parengimas. MRU pirmasis Lietuvoje įtraukė dirbtinio intelekto panaudojimą į teisės studijų programas, pradėjo rengti visiškai naujų kompetencijų teisininkus, dar 2019 metais akreditavus Teisinių technologijų (LegalTech) magistro programą, orientuotą į praktinį mokymąsi.

Nuo 2018 m. MRU veikia Teisinių technologijų centras, skirtas inovuoti studijų programas, vykdyti mokslinius tyrimus bei plėtoti teisinių technologijų startuolių veiklą studijų procese. „Teisinių technologijų išmanymas bus ateities teisininkų privalumas, padidins jų patrauklumą tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose“, – įsitikinusi MRU profesorė.

Technologijų diegimas studijų procese auga, o jų efektyvumas ir privalumai ypač atsiskleidė per COVID-19 pandemiją – paskelbus karantiną MRU studijos nesustojo, o iškart buvo pilnai pereita prie nuotolinių studijų modelio. „Teisės mokykla jau keletą metų taiko informacines technologijas studijų procese, o pandemijos metu buvo išplėstos ir išbandytos taip pat naujos nuotolinių paskaitų, diskusijų, seminarų galimybės, vyko nuotolinis patyriminis mokymas „Teisės patirčių kambaryje“, kuriame teisine patirtimi su studentais dalijosi ir diskutavo teismų, įvairių kitų organizacijų ir institucijų teisės praktikai“, – sako L. Jakulevičienė.

Visos MRU teisės studijų programos jau pertvarkytos pagal mišraus (angl. Blended learning) mokymosi modelį, o užsienio studentai nuo rudens pirmą semestrą MRU galės pilna apimtimi studijuoti nuotoliniu būdu. Tokias studijų galimybes turės ir studentai iš atokesnių Lietuvos regionų.

Teisininkas – nebūtinai teisėjas ar advokatas

MRU profesorė teigia, kad vis dar gajus stereotipas teisės studijas tapatinti tik su klasikinėmis teisinėmis profesijomis – teisėjo, advokato, notaro, prokuroro ar antstolio. „Šiuolaikinis teisininko išsilavinimas suteikia kompetencijų, reikalingų daugelyje profesijų ir jau seniai nebėra vien klasikinės profesijos pagrindas, be to, didėja naujų – specializuotų teisininkų paklausa“, – pastebi L. Jakulevičienė.

Viena iš tokių sričių – finansinės technologijos. 2019-2020 metų „The Fintech Landscape in Lithuania“ ataskaita rodo, kad „fintech“ sritis yra viena labiausiai augančių – 2017 metais darbuotojų skaičius čia svyravo apie 1900, o 2019 metais išaugo kone dvigubai iki 3400 darbuotojų. „Fintech“ sektoriuje daugiau kaip pusė (66 proc.) dažniausiai samdomų darbuotojų yra atitikties ir pinigų plovimo specialistai, o teisinės pareigybės sudaro 49 proc.

„Sparčiai Lietuvoje augančiam finansinių technologijų (Fintech) sektoriui, atsiranda nauji teisiniai santykiai ir teisinis reguliavimas, todėl didėja specialistų, išmanančių ir teisę, ir finansų technologijų specifiką, poreikis, – sako MRU profesorė. – Atitikties pareigūnai, pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos specialistai, naujųjų finansinių technologijų „detektyvai“ – tik keli naujų teisinių profesijų pavyzdžiai, ir šios specializacijos teisininkai iki šiol nebuvo ruošiami“.

Reaguojant į darbo rinkos poreikius 2020 metais MRU startuoja nauja bakalauro programa „Teisė ir finansinės technologijos (fintech)“. Prie šios bakalauro programos kūrimo prisidėjo beveik dešimt Lietuvos verslo įmonių bei tarptautinių teisės žinynų pirmaujančių „fintech“ srityje pripažintų advokatų kontorų, kurių atstovai dalyvaus rengiant teisininkus su finansinių technologijų specializacija.

„Tai būsimieji absolventų darbdaviai, kurie jau šiuo metu susiduria su specializuotas žinias turinčių teisininkų trūkumu, todėl aktyviai dalyvavo prie pačios programos turinio kūrimo bei aktyviai įsitrauks į studijų procesą suteikdami praktinių žinių, formuodami užduotis studentams, praktikos, stažuočių vietas“, – apie naują bakalauro programą sako L. Jakulevičienė.

Vien teisinis išsilavinimas su šia specializacija leis siekti karjeros įvairiose finansinėse institucijose, bankininkystės, investavimo ir draudimo sektoriuose, skolinimo paslaugas teikiančiose ir kibernetinį saugumą užtikrinančiose įmonėse.

Teisininkų trūksta ir valstybiniam sektoriui

Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad MRU teisės mokykla vykdo ir kitas specializuotas teisės bakalauro programas, kurios orientuotos į konkrečių valstybės sistemų poreikius, tačiau teisės specialistų valstybiniame sektoriuje nuolat trūksta – ypač ikiteisminio tyrimo, muitinės ar penitencinėje sistemose.

„Kasmet studijų programą „Teisė ir muitinės veikla“ baigia apie 50-60 absolventų, tačiau dalis jų dirba itin perspektyviame privačiame logistikos sektoriuje, o visoje muitinės sistemoje nuolat trūksta virš 300 darbuotojų, kuriems būtinas arba pageidautinas teisinis išsilavinimas. Itin specializuotą bakalauro programą „Teisė ir penitencinė veikla“ kasmet baigia apie 10 absolventų, tačiau penitencinėje sistemoje nuolat trūksta apie 30 darbuotojų su teisiniu išsilavinimu bei apie 50 darbuotojų pareigybėse, kuriose teisinis išsilavinimas yra pageidautinas“, – sako L. Jakulevičienė.

Teisės specialistų trūkumas juntamas visose teisinėse srityse, ypač Lietuvos regionuose. Vis dar juntamas vidurinės grandies teisininkų trūkumas darbui regionų antstolių kontorose ir jų skyriuose. Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės, antstolės Ingos Karalienės, nors pagal Antstolių įstatymą antstolių padėjėjams pakanka ir aukštojo teisinio išsilavinimo, tačiau antstoliui jau būtinas universitetinis teisinis išsilavinimas. „Žvelgiant į profesinę perspektyvą, specialistui su universitetiniu išsilavinimu antstolio karjera yra žymiai perspektyvesnė“, – sako I. Karalienė.

Teisininkų poreikis nemažėja ir klasikinėse teisės profesijose, o teismų sistemoje pastebima tendencija, kad pretendentų į teisėjus vis mažėja. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, norinčių tapti teisėjais ir laikančių teisėjų egzaminą skaičius vis mažėja – 2017 m. teisėjų egzaminą laikė 74 asmenys, o 2019 m. šis skaičius sumažėjo iki 53. Panašios tendencijos ir Lietuvos advokatūroje.

Tad teisininko išsilavinimas suteikia plačias karjeros galimybes, ir jau seniai nebėra vien klasikinės profesijos pagrindas. Aukšta naujas specializuotas kompetencijas įgijusių teisininkų paklausa darbo rinkoje ir aukšti teisininkų įsidarbinamumo rodikliai paneigia visuomenei peršamus stereotipus, o technologijų taikymas teisėje ir rengiant teisininkus bus reikšmingas ne tik teisininko karjeroje, bet ir prisitaikant prie naujų, ekstremalių situacijų pasaulyje.

Kaip nurodo tarnyba, šiais metais, kaip ir praėjusiais, paklausūs bus IT sektoriaus darbuotojai – kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai, sistemų analitikai ir taikomųjų programų kūrėjai.

„IT sektoriaus darbuotojams 2019 metais pirmą pusmetį buvo mokami vieni didžiausių vidutinių darbo užmokesčių, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjams vidutiniškai buvo mokama 2156 eurai neatskaičius mokesčių“, – nurodo tarnyba.

Paklausūs darbo rinkoje išlieka ir inžinieriai, elektronikos inžinieriai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, kompiuterijos inžinieriai, mechanikos inžinieriai ir statybos inžinieriai.

Tendencijos rodo, kad šįmet išaugo mokytojų – ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ir vidurinio ugdymo – ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų – gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos gydytojų, slaugos specialistų – paklausa.

Dideles įsidarbinimo galimybes turės ir autobusų ir troleibusų vairuotojai, baldų apmušėjai, betonuotojai ir betono apdailininkai, dailidės ir staliai, elektromechanikai ir pan.

Mažiausias įsidarbinimo galimybes šiais metais turės administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, archyvų ir muziejų specialistai, bibliotekininkai, draudimo agentai, fizioterapeutai, fizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjai, geologai ir geofizikai, gyvosios gamtos mokslų technikai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai.

Tarp nepaklausių profesijų atstovų atsidūrė ir apsaugos darbuotojai, asmens sveikatos priežiūros padėjėjai, floristai, garo variklių ir katilų operatoriai, kirpėjai, kosmetikai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, medienos meistrai, pieno produktų gamintojai, sodininkai ir daržininkai.

„Įsidarbinimo galimybių barometras 2020“ parengtas išanalizavus darbdavių apklausų ir „Sodros“ 2019 metų pirmo pusmečio vidutinio darbo užmokesčio duomenis.

Prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota priemonė „Parama pirmajam darbui“ tapo realia paskata ne vienai įmonei, pasiryžusiai įdarbinti patirties neturinčius jaunus žmones. Šiomis galimybėmis jau pasinaudojo 2128 šalies įmonės, įdarbinusios beveik 13 tūkst. jaunuolių.

Jaunimo nedarbas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių vis dar įvardijamas kaip opi bei daugialypė problema. Jai spręsti ekspertai pataria pasitelkti kompleksines priemones. Viena jų – suteikti lengvatas darbdaviams, sukuriantiems darbo vietas jauniems, bet dar patirties neturintiems, specialistams.

„Tokios priemonės, kurios leidžia įmonėms kompensuoti dalį darbo užmokesčio, o jaunimą įtraukti į darbo rinką, yra labai reikalingos ir gana sėkmingai veikia. Šiomis priemonėmis pasinaudoja nemažai šalies darbdavių. Praktika rodo, kad darbinę patirtį tokiose įmonėse įgiję jaunuoliai neretai čia lieka nuolatiniam darbui“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Priemonei „Parama pirmajam darbui“ įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 32 mln. Europos socialinio fondo lėšų. Šiuo metu įmonėms jau išmokėta 15,1 mln. Lt už beveik 13 tūkst. jaunų darbuotojų.

„Ieškantis pirmojo darbo, kaip ir pradedantiesiems verslininkams, labai svarbu pasitikėjimas, motyvacija ir tinkama aplinka. Tad tokia priemonė naudinga visiems: jaunimas gali rasti pirmąjį darbą ir įgyti profesinių įgūdžių, o įmonės paskatinamos suteikti šansą darbo patirties neturintiems jauniems žmonėms, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Tikime, kad šios priemonės poveikis bus ilgalaikis ir prisidės ne tik prie jaunimo didesnio užimtumo skatinimo, bet ir prie Lietuvos įmonių konkurencingumo stiprinimo“.

Aktyviausiai šia priemone naudojasi mažos įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų (46,8 proc.), o labai mažos (29,79 proc.) ir vidutinės įmonės (18,94 proc.) kreipiasi šiek tiek mažiau.

augiausia kreipiasi įmonės, kurių pagrindinė buveinė didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, itin suaktyvėjo domėjimasis šiomis galimybėmis Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Telšių ir Utenos apskrityse.

Primename, kad...

• iki 2014 05 22 parama išmokėta 2.128 įmonėms, už 12.917 pirmą kartą įdarbintų jaunų darbuotojų. Šioms įmonėms jau išmokėta 15,1 mln. Lt. Kitas mokėjimas planuojamas š.m. rugpjūčio pab.
• Šiuo metu gauta daugiau nei 18 tūkst. prašymų kompensuoti dalį darbuotojo darbo užmokesčio.
• Vidutinis jaunų darbuotojų, dėl kurių kreiptasi dėl kompensacijos, amžius – 20-21 metai.
• rojektui skirta 32 mln. Europos socialinio fondo lėšų.

Jauni žmonės dažniausiai negali pasigirti didele darbo patirtimi, tačiau tai nebūtinai gali sukliudyti įsidarbinti svajonių įmonėje. Patyrę specialistai teigia, kad tinkamas gyvenimo aprašymas gali atverti ne vienas duris. Tereikia potencialiems darbdaviams konkrečiai, motyvuotai ir keliais sakiniais prisistatyti taip, kad neliktumėte nepastebėtas.

Darbinimosi įgūdžiai – ugdomi

„Eurostat“ duomenimis nedarbo lygis Europos Sąjungoje šių metų kovą siekė 23,7 % (Lietuvoje šis skaičius kiek viršija 20 %) – vadinasi, darbo neturi kone kas ketvirtas jaunas europietis. Esant tokiai konkurencijai svarbi tampa kiekviena detalė, ypač pirmasis norinčio įsidarbinti jaunuolio įspūdis – jo gyvenimo aprašymas.

Koks CV atkreips darbdavių dėmesį, ką jame reikėtų išryškinti, o ką nutylėti? Atsakymų į šiuos jaunimui aktualius klausimus buvo ieškoma trečiadienį Vilniuje vykusiame kompanijos „Nestlé Baltics“ projekto „CV Clinics“ renginyje. Šis projektas – iniciatyvos „Nestlé needs YOUth“ Europoje dalis. Jo metu darbdaviai tiesiogiai bendrauja su jaunais žmonėmis, padeda jiems ugdyti kompetencijas įsidarbinant ir žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

6 sekundės šlovės

„Nestlé Baltics“ žmogiškųjų išteklių vadovė Diana Kundrotienė pataria gyvenimo aprašymo per daug neišplėsti – net patyrusio darbuotojo CV neturėtų užimti daugiau nei 2 puslapių. Amerikiečių įdarbinimo įmonės „TheLadders“ atliktas tyrimas parodė, kad vidutiniškai darbdavys CV peržiūrėti skiria vos 6 sekundes. Išnaudokite jas: visa pagrindinė informacija (vardas, pavardė, išsilavinimas ir patirtis) turi būtų aiškiai matoma vos užmetus akį, o jūsų gebėjimai – patraukti dėmesį.

Vis dėlto, norėdami išsiskirti nepersistenkite – ryškios spalvos, įvairūs šriftai ir margas CV fonas greičiausiai sulauks priešingo nei norėtumėte rezultato. Tekstui verčiau rinkitės dalykišką juodą spalvą. O jei norite išskirti antraštes – ramias, prigesintas žemės spalvas.

Žinokite, kur pretenduojate

Tinkamas gyvenimo aprašymas turėtų būti skirtas konkrečiai darbo vietai. Todėl kiekvieną kartą jį pakoreguokite – jei pretenduojate į finansininko vietą, nuopelnus meno srityje palikite nuošaly. Taip pat atkreipkite dėmesį į darbo skelbime surašytus darbdavio reikalavimus. Jų paisymas ir išryškinimas gyvenimo aprašyme suteiks motyvaciją dirbti konkretų darbą. Vienodų, šabloniškų CV darbdaviai gauna šimtus.

„Visiems iš eilės darbdaviams siunčiamas vienodas gyvenimo aprašymas nepadaro įspūdžio. Dar didesnė klaida – kai tas pats CV vienu elektroniniu laišku išsiunčiamas keliems ar net keliolikai darbdavių, o visi laiško gavėjai mato ir kitus adresatus. Tampa akivaizdu, kad žmogus ieško bet kokio darbo, o ne būtent to, kurį siūlo darbdavys“, – kalbėjo D. Kundrotienė.

Akių spalva darbo gauti nepadės

Kitas patarimas – gyvenimo aprašymas turi būti dalykiškas. Darbdaviui tikrai nerūpi jūsų ūgis, svoris ar akių spalva. Todėl nurodykite tik išsilavinimą ir darbo patirtį, nepamiršdami ir kitos patirties, kuri galėtų sudominti darbdavį. Tai gali būti informacija apie išklausytus kvalifikacijos kėlimo kursus, savanorystę ar darbo praktiką.

Taip pat į gyvenimo aprašymą nebūtina dėti savo nuotraukos. Jei vis dėlto nusprendėte ją įdėti, rinkitės dalykišką, o ne tokią, kurioje leidžiate laisvalaikį prie ežero – toks įvaizdis nepridės nei solidumo, nei aiškaus noro dirbti konkrečioje kompanijoje.

Pasak D. Kundrotienės, tinkamas gyvenimo aprašymas darbo vietos neužtikrina, nes atskleisti visas geriausias savybes vis tiek teks per darbo pokalbį. Vis dėlto tai gali būti garantija, kad į tą pokalbį būsite pakviestas.

Artėjant vasarai vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų; tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.

Tačiau tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir savo pareigas. Todėl jau šią savaitę darbo inspektoriai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose pradeda jaunimo vasaros konsultacijas. Kiekvieną gegužės mėnesio ketvirtadienį, nuo 15 val. iki 16 val., norinčių pasitarti dėl jaunų asmenų įdarbinimo ypatumų, išsamiau sužinoti, kokios turi būtų darbo sąlygos, darbo laikas, galimi atlikti darbai ir pan., lauks inspektoriai – darbo teisės specialistai.

Informacija aktuali ir todėl, kad šios gegužės pradžia atnešė ir kai kurių teisinių naujovių: atitinkamu Vyriausybės nutarimu šiek tiek pakeisti įdarbinant jaunus asmenis taikomi specialūs reikalavimai bei apribojimai. Tarkime, galiojęs baigtinis nustatytas vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos leidžiamų dirbti lengvų darbų sąrašas panaikintas, kaip nebeatitinkantis esamos situacijos darbo rinkoje. Naujomis nuostatomis praplečiamos vaikams galimų dirbti lengvų darbų sritys, nesumažinant dirbančių vaikų saugai ir sveikatos apsaugai taikomų reikalavimų. Numatyta, kad vaikai nuo keturiolikos metų gali dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse.

Atsisakyta nuostatų dėl jaunų asmenų darbo ir poilsio laiko, dubliuojančių atitinkamas Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, taip pat, atsižvelgiant į galiojančią Europos socialinę chartiją, įrašytas reikalavimas vaikams suteikti ne mažiau kaip 14 poilsio dienų paeiliui per vaikų mokyklos vasaros atostogas.

Tačiau kokio amžiaus jaunasis darbuotojas bebūtų, svarbiausia, kad jis įsidėmėtų – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju, suteiks galimybę apginti savo teises tiek dėl darbo ir poilsio laiko, tiek dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, tiek dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.

Primename, kad jaunimas, jų tėvai ar norintys įdarbinti jaunus asmenis darbdaviai su darbo inspektoriais taip pat gali pasikonsultuoti telefonu Vilniuje 213 9772, elektroniniu paštu (info@vdi.lt) arba Facebooke. Naudinga informacija taip pat pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainės rubrikoje “VDI – jaunimui”.

Jaunimo vasaros konsultacijos vyksta Valstybinės darbo inspekcijos skyriuose:

Vilniuje – Aguonų g. 10;

Kaune – Aušros g. 44;

Klaipėdoje – Taikos pr. 28;

Šiauliuose – Dvaro g. 50;

Panevėžyje – Respublikos g. 38;

Utenoje – Aušros g. 2;

Alytuje – Tvirtovės g. 1 / Naujoji g. 2;

Marijampolėje –Vytauto g. 17;

Telšiuose – Respublikos g. 32;

Tauragėje – Žemaitės g. 37.

Lietuvoje dirba tik šeštadalis neįgaliųjų. Tai vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vien tik piniginė parama, skirta darbdaviams, problemos neišspręs.

Neįgalieji triukšmingai mini Tarptautinę neįgaliųjų dieną. Tačiau šventės nuotaikas temdo statistika. Lietuvoje iš daugiau nei 200 tūkst. dirba tik šeštadalis neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad dėl to kaltas ne tik verslas, bet ir neįgaliųjų požiūris.

„Labai sunku motyvuoti neįgalųjį, nes jam kartais reikia psichologinio pasirengimo įsitraukti į darbo rinką, nes mes, sveikieji, kartais nesuprantame poreikių, kokių turi neįgalusis“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Viktorui Topoliui darbo motyvacijos netrūko. Jis baigė biuro administratoriaus kursus ir šiandien dirba labdaros fondo administratoriumi.

„Ieškojau tam tikros darbo vietos, kur būtų darbas su neįgaliaisiais arba socialinėje sferoje, nes žinojau, kad ten yra daugiau galimybių įsidarbinti negu paprastoje darbo vietoje“, – pasakoja vaikinas.

Darbo biržos duomenimis, tokių kaip Viktoras, gavusių darbą per pastaruosius devynis mėnesius, – beveik 4 tūkst. Tačiau tik dalis jų dirba ilgiau nei keletą mėnesių. Tai dar vienas politikų galvosūkis – kaip ilgiau išlaikyti neįgalųjį darbe.

Elektros prietaisus gaminančioje įmonėje „Liregus“ dirba beveik 150 žmonių. Iš jų šiek tiek daugiau nei šimtas – neįgalieji. Įmonės vadovas sako, kad dirbantieji greit darbo nepalieka. Priešingai – dėl darbo net iš kitų miestų atvažiuoja.

„Daugelis žmonių, kurie norėtų ir galėtų dirbti, yra užkonservuoti mažuosiuose miesteliuose arba gyvenvietėse, todėl gal keistai atrodys, kad į mūsų įmonę važinėja daug žmonių iš Varėnos, Rokiškio ir kitų miestų“, – sako įmonės „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis.

Spalį beveik 12 tūkst. neįgaliųjų ieškojo darbo.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį  nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su rugsėju, mažėjo ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas nesikeitė ir sudarė 10,9 proc., informuoja Lietuvos darbo birža.

Visoje ES spalį darbo neturėjo 26,654 mln. žmonių, iš jų 19,298 mln. – euro zonoje. Palyginti su rugsėju, nedirbančiųjų skaičius visoje ES mažėjo 75 tūkst. ir euro zonoje –.61 tūkst. Palyginti su 2012 metų spaliu, nedirbančių asmenų ES padaugėjo 512 tūkst., euro zonoje – 615 tūkst.

Mažiausi nedarbo rodikliai tarp valstybių narių įregistruoti Austrijoje (4,8 proc.), Vokietijoje (5,2 proc.) ir Liuksemburge (5,9 proc.), o didžiausi – Graikijoje (27,3 proc. – 2013 m. rugpjūtį) ir Ispanijoje (26,7 proc.).

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis išaugo pusėje šalių narių. Didžiausias bedarbių skaičiaus augimas buvo užregistruotas Kipre (nuo 13,2 proc. iki 17 proc.), Graikijoje (nuo 25,5 proc. 2012 m. rugpjūčio iki 27,3 proc. 2013 m. rugpjūčio) ir Nyderlanduose (nuo 5,5 proc. iki 7 proc.).

Labiausiai nedarbo lygis sumažėjo Latvijoje (nuo 14 proc. iki 11,9 proc. nuo trečiojo 2012 m. iki trečiojo 2013 m. ketvirčio), Airijoje (nuo 14,5 proc. iki 12,6 proc.) ir Lietuvoje (nuo 13 proc. iki 11,1 proc.).

Šių metų spalį visoje ES darbo neturėjo 5,657 mln. jaunesnių nei 25 metai žmonių, iš jų euro zonoje – 3,577 mln. Palyginti su 2012 m. spaliu, jaunų nedirbančių žmonių skaičius ES valstybėse sumažėjo 29 tūkst., tačiau euro zonoje 15 tūkst. pakilo. Jaunimo nedarbas šių metų spalį visoje ES sudarė 23,7 proc., euro zonoje – 24,4 proc.

Spalį mažiausias jaunimo nedarbo lygis buvo užfiksuotas Vokietijoje (7,8 proc.), Austrijoje (9,4 proc.) ir Nyderlanduose (11,6 proc.), o didžiausias – Graikijoje (58 proc. 2013 m. rugpjūtį), Ispanijoje (57,4 proc.) ir Kroatijoje (52,4 proc. trečiąjį 2013 m. ketvirtį).

Šių metų spalį nedarbo lygis JAV, palyginti su rugsėju, truputį padidėjo ir sudarė 7,3 proc. 2012 m. spalį čia nedarbas siekė 7,9 proc.

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė.

„Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susijęs 59 proc. internautų komentarų apie aukštąsias mokyklas ir beveik pusė jų – teigiami. Palankiausiai internautai atsiliepia apie Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos universitetą ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą“, – sakė TNS LT Komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Dar viena svarbus aspektas, pagal kurį Lietuvos internautai vertina universitetus – vadovybė ir dėstytojai. Ši tema sudaro 16 proc. interneto vartotojų komentarų apie aukštąsias universitetines mokyklas. Kas dešimtame komentare aptariama universitetams priklausančių bendrabučių būklė bei galimybės patogiai pasiekti mokymo įstaigą visuomeniniu transportu.

Mažiausiai dėmesio skiriama studijų kainai – ją aptarinėjo tik 2 proc. interneto komentuotojų. Mažai diskutuojama ir apie Lietuvos aukštųjų mokyklų suteikiamas galimybes įsidarbinti po studijų – vos 6 proc. internautų svarbu įgytos specialybės paklausa darbo rinkoje. Taip pat lietuviams rečiau rūpi mūsų šalies universitetų reputacijos klausimas – jis aktualus 7 proc. apie juos pasisakančių internautų, rašoma TNS pranešime spaudai.

Į dažniausiai internautų aptariamų universitetų penketuką patenka Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Daugiausiai komentarų sulaukė Vilniaus universitetas, kuriam atiteko – 28 proc. visų paminėjimų apie aukštąsias mokyklas internete, Kauno technologijos universitetas – 16 proc., Mykolo Romerio universitetas – 13 proc.

Tyrimą atliko žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Darbo pokalbiuose dažnai netgi pamirštama paklausti, ar kandidatas moka anglų kalbą, nes tai jau savaime suprantamas dalykas, sako darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Tačiau darbdaviai labai pasigenda jaunų žmonių, mokančių rusų kalbą. Tuo metu ES institucijose šiandien labiausiai vertinami žmonės, kurie išmano tris kalbas: anglų, prancūzų ir vokiečių. AMES („American English School“) direktorės pavaduotojos Renatos Sabonienės teigimu, ten nepakanka mokėti tik vieną kalbą.

Humanitarinių mokslų daktaras Mantas Martišius sutinka, kad vokiečių bei prancūzų kalbos teikia platesnį akiratį bei didesnes įsidarbinimo galimybes, tačiau apgailestauja, kad šių kalbų, kaip ir rusų, mokykloje išmokti beveik neįmanoma.

„Kai norime praplėsti savo akiratį, labai svarbi vokiečių kalba. Informacija šia kalba galbūt nebus tokia šališka, kaip amerikiečių anglų. Vokietija – demokratinė šalis, tad, kitaip nei rusiškuose ar kiniškuose tekstuose, vokiškuose nebus išvedžiojimų ar bandymo manipuliuoti informacija“, – tvirtina M. Martišius.

Nors rusų, vokiečių, prancūzų kalbos priklauso atskiroms grupėms (slavų, germanų, romanų) ir, išmokus vienos, jau galima šiek tiek suprasti ir giminingas kalbas, šios kalbos mokykloje laikomos antrosiomis užsienio kalbomis, joms skiriamos dvi pamokos per savaitę nuo 6 klasės, tad jų išmokti ten neįmanoma, apgailestauja M. Martišius.

Be anglų kalbos – nė žingsnio

Vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis tikina, kad pretenduojantys į vadovo pareigas asmenys neišvengiamai privalo mokėti anglų kalbą: „Jei žmogus kandidatuoja į vadovo poziciją, anglų kalba privaloma. Tik labai retais atvejais gali būti toleruojamas faktas, kad žmogus moka kažkokią kitą užsienio kalbą.“

Savo ruožtu L. Duksaitė-Iškauskienė pastebi, kad per darbo pokalbius dažnai netgi pamirštama paklausti, ar kandidatas moka anglų kalbą, nes tai jau savaime suprantamas dalykas. „Lygiai taip pat, kaip trisdešimtmečio ar jaunesnio neklausiama apie jo anglų kalbos žinias, penkiasdešimtmečio nebeklausiama, ar jis moka rusų“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.

M. Martišiaus teigimu, tikrai gerai anglų kalbą mokantis žmogus visada ras gausybę informacijos, tad plačiajai visuomenei šios kalbos visiškai pakanka. Tačiau kalbos žinios turi būti geros: „Neužtenka mokėti pasakyti savo vardą ir pavardę, reikia gebėti skaityti knygas, žiūrėti dokumentinius filmus be vertimo.“

Skandinavų kalbos gali užtikrinti didesnę algą

„Jaučiame ir didelį norvegų kalbos poreikį. Rimtiems specialistams Norvegijoje pasiūloma didesnė alga, tačiau taip pat reikalaujama turėti bent kalbos pagrindus“, – pažymi kalbų mokyklos direktoriaus pavaduotoja R. Sabonienė.

Š. Dyburio teigimu, į jo vadovaujamą vadovų paieškos įmonę kreipiasi Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos įmonės, tačiau dažniausiai vadovų paieška Lietuvoje domisi Skandinavijos šalių kompanijos. „Nors kompanijoms svarbiausia, kad kandidatas būtų puikus savo srities specialistas, skandinavai visada labai vertina žmones, mokančius jų šalies kalbą, kurią išmokti nelengva“, – pastebi Š. Dyburis.

Pasigendama mokančių rusų kalbą

L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, darbdaviai labai pasigenda rusų kalbą mokančių jaunų žmonių. Anot jos, jauni žmonės, mokantys rusų kalbą, daugeliu atvejų turėtų pranašumą darbuotojų atrankoje: „Rusų kalba mums labai reikalinga, nes yra daug verslo ryšių su Rytų šalimis. Tad didelis trūkumas, kai jauni žmonės jos nemoka.“

Rusų kalbos poreikį patvirtina ir R. Sabonienė. Anot jos, daugybė įmonių, turinčių partnerių Rytuose, siunčia savo darbuotojų grupes mokytis šios kalbos.

Humanitarinių mokslų daktaras M. Martišius abejoja, kad rusų kalbą, kaip sovietiniais laikais, turėtų mokėti visi: „Nemanau, kad jaunas žmogus vyks mokytis į Rusiją, skaitys mokslinę literatūrą rusų kalba. Daugybė knygų, filmų yra kitomis kalbomis. Tačiau verslui ši kalba labai naudinga, nes ją mokant galima bendrauti ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija, Ukraina. Daliai verslu užsiimančių žmonių ši kalba neišvengiamai reikalinga.“