Šiemet legendiniam operatoriui E. Maciui sukako 80 metų. Filmavimo kameros, taip pat ir fotoaparato jis iš rankų nepaleidžia nuo ankstyvos jaunystės.

Tad nenuostabu, kad per savo ilgą kūrybinės veiklos laikotarpį E. Macius sutiko daugybę garsių ir žinomų, taip pat paprastų ir kuklių žmonių bei sukaupė įspūdingą archyvą, kuris asmeninio jubiliejaus proga virto puikia portretų paroda.

Kokios parodos toliau laukti? Toli nevaikščiosiu, tęsiu portretų seriją.

"Medžiagos turiu ne vienai, o gal kokiai dešimčiai parodų. Šioje ekspozicijoje daugiausia – portretai. O kas svarbiausia gyvenime? Žmogus. Beje, man niekas niekada nepozavo. Labai nemėgstu, kai pozuoja. Tada jau išeina ne portretas – nepagausi nei žmogaus jausmo, nei judesio, nei emocijos. Nė vienas iš mano herojų nematė, kad yra fotografuojamas. Nė vienas paskui klausė, kur aš juos prigavau", – pasakojo E. Macius.

Anot parodos autoriaus, didelio skirtumo esą nėra, ar dirbti su filmavimo kamera, ar fotoaparatu, nes kino pagrindas yra fotografija.

Ne veltui Kinematografijos institute, kurį ir baigė E. Macius, fotografijos buvo mokoma net tris kursus.

"Kokios parodos toliau laukti? Toli nevaikščiosiu, tęsiu portretų seriją. Turiu minčių visa tai suguldyti į knygą, bet viską lemia lėšos. Net neabejoju, kad būtų labai įdomus leidinys", – mintimis po parodos pasidalijo žinomas klaipėdietis, ilgametis "Panoramos" operatorius E. Macius.

Paroda bylos apie paros metą, kai fiziškai išlaikydami ryšį su aplinka, joje dalyvaudami, iš dalies prarandame su gyvenimu sąmoningą kontaktą. Miego būsena – vienintelis laikas, kai nutraukiami visi saitai su dabartimi, kai praktiškai prarandi save tokį, koks esi, su visomis dienos sėkmėmis ir nesėkmėmis, pasakytais ir nepasakytais žodžiais. Vien tam, kad įgytum galimybę regėti save praeityje, ateityje ir laike, kurio niekada nebuvo ir niekada nebus. Bet tas žinojimas, kartu su atgautomis jėgomis aplankys tik nubudus.

Sapnai – skaudaus atvirumo metas, kai stoji akistaton su savimi, savo praeities demonais, kai pats sau bandai išsiaiškinti, kas gi tu pagaliau esi. Ar tai gali pavykti? Tik naktis po nakties, sapnas po sapno neskubėdamas, nerangus ir geliantis ateina suvokimas apie tai, kad užteks, neverta bėgti nuo to, kas tave nuolat vejasi. Neverta bėgti nuo praeities, nuo savęs. Tai – nelygių galimybių rungtis, kurioje pralaimėjimas tau yra iš anksto užprogramuotas. Skausmas iš vaikystės, nusivylimas, gimdantis agresiją paauglystėje, eksperimentavimas su savimi ir kitais – mylimais ir nemylimais – jaunystėje. Kai visko buvo tiek daug, bet tu manai, kad gero buvo tikrai per mažai. Gailėtis savęs, teisti save, ar tiesiog priimti? Sapnai neatsako, nesprendžia, nemoko, bet ir nebaudžia. Tai – sąlyginai saugi teritorija, kuri negali fiziškai sužaloti nei tavęs, nei kitų. Ir vis dėlto tu jų vengi. Vengi, nes čia esi verčiamas patirti tai, ką kadais išgyvenai. Kas buvo labai seniai, bet veikia taip pat skausmingai.

Iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. / Ingridos Mockutės-Pocienė nuotr.

Visa tai – apie mylimus ir nemylimus, apie prarastus ir tebeprarandamus. Apie vizijas, ryškesnes už realybę ir gyvenimą, kuriame nebedalyvauji, bet stebi save iš šalies. Sapnuose yra viskas, bet nėra ribų. Jokių, nei tarp tikėjimo ir prakeiksmo, nei tarp išminties ir beprotybės, nėra jų nei tarp gyvenimo ir mirties. Viskas susimaišo tirštoje, daugiasluoksnėje minčių ir prisiminimų masėje, į kurią nugrimztame kartu su miegu. Kasnakt.

Kovo 19 d. 13 val. bibliotekos edukacinėje erdvėje (Herkaus Manto g. 9A) bus atidaryta Egidijaus Skipario fotografijų paroda „Socialiniai portretai“, supažindinanti su neįgaliųjų gyvenimo ypatumais.

Fotografijų personažai laužo įsigalėjusius stereotipus, kad kartu su negalia baigiasi aktyvus gyvenimas. Jis nesibaigia, jis atrandamas iš naujo. Neįgalieji drąsiai meta iššūkį juos užklupusiai lemčiai ir mokosi naujų dalykų. Fotografijose atsispindi žmonių su negalia pomėgiai, kasdienybė ir šventės. Čia nėra gailesčio sau, apatijos ar nevilties. Žmonės sportuoja, dirba kasdienius darbus, keliauja, tobulina įvairius meninius įgūdžius ar tiesiog džiaugiasi šeimos ir draugų artuma.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė ir Vilniaus neįgaliųjų dienos centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė teigė, kad „Socialiniai portretai“ atskleidžia visuomenei neįgalaus žmogaus galimybę visavertiškai dalyvauti kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

Fotografijų projektą pristato LŽNS – savanoriška, nepriklausoma, nepolitinė, visuomeninė organizacija jungianti organizacijas, dirbančias žmonių su negalia integracijos srityje. Pagrindinis organizacijos tikslas – mažinti žmonių su negalia socialinę atskirtį ir siekti neįgaliųjų integracijos į visuomenę.

E.Skipario fotoparoda „Socialiniai portretai“ Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos edukacinėje erdvėje bus eksponuojama iki balandžio 15 d.

Iš Pietų Amerikos – į Lietuvą

Kovo 23 d. 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks knygos „Pieno ežeras. Tukanų mitas“ pristatymas. Šios knygos kelias buvo ilgas – tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu – iš Pietų Amerikos į Lietuvą.

Išskirtinis, rašytiniam žodžiui iki tol nepavaldus turinys, trijų vyrų, kilusių iš dviejų žemynų, valia ir užsispyrimu pasiekia jūsų akis – o per jas, viliamės, ir šiek tiek giliau. „Pieno ežeras. Tukanų mitas“ – tai Brazilijos indėnų genties – tukanų – išmintis, žodinis pasakojimas, kurį šioje šalyje gyvenusiam ir dirbusiam kunigui Kazimierui Bėkštai ir ateities kartoms patikėjo tukanų žynys Gabrielis Gentilas (Gabriel dos Santos Gentil). 2000 m. Šveicarijoje pasaulį išvydusios knygos leidimas iki šiol buvo vienintelis. Iki šiol, kai ją į lietuvių kalbą išvertė kun. Antanas Saulaitis.

A.Saulaitis, kunigas jėzuitas, keliuose žemynuose lietuvių žinomas ir mylimas dvasininkas, daugelio knygų autorius, įvairių dvasinių centrų steigėjas ir bendradarbis prieš daugelį metų tarnavo ir lietuvių parapijoje Brazilijoje. Dėstė jėzuitų studentams, bičiuliavosi su brazilų misionieriais, iki šiol renka medžiagą apie įvairias kultūras, lietuvius misionierius ir misionieres savo įsteigtai „Misijų stotelei“.

Tukanas G.Gentilas kaimo bendruomenėje atliko seniūno, žynio, žolininko, šokių ir dainų užvedėjo pareigas. Mokėjo genties istorijas, legendas, mitus, apeigas, išmanė čiabuvių muziką ir meną. Šio palikimo pėdsakų galima rasti ir pristatomoje knygoje.

Renginyje dalyvaus kunigas Antanas Saulaitis, knygos redaktorė Elvyra Kučinskaitė. Renginį ves Jonas Mikaliūnas. 

Balandžio 22 d. (šeštadienis). Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymas

12–16 val. Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka

Orientacinis žaidimas Klaipėdos mieste „Iškoduok Eglaitę“. Būtina išankstinė registracija iki balandžio 20 d. Daugiau informacijos: www.klavb.lt

Balandžio 24 d. (pirmadienis)

12–13 val. Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka, Saulės laikrodžio kiemelis

Garsiniai skaitymai. Kiemelio lankytojai kviečiami pasiklausyti aktorės Virginijos Kochanskytės įgarsintų tekstų apie rašytoją I. Simonaitytę.

12 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Periodikos skaitykla

Pano „Vietinė spauda Klaipėdos krašte“ atidengimas.

12.30 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Kraštotyros skaitykla

Istorinių Mėmelio ir Priekulės regalijų perdavimas I. Simonaitytės bibliotekoje saugomam AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V.) archyvui.

12–13 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Ekskursija-viktorina „Pietūs su rašytoja I. Simonaityte“. Būtina išankstinė registracija, daugiau informacijos: tel. 846412529

18 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, 1 a. fojė

Ėvikės skaitytojų teatrėlio „Žvakių vakaras“. Skiriama rašytojos Ievos Simonaitytės metams.

Balandžio 25 d. (antradienis)

16 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Periodikos skaitykla

Studentų protmūšis „Atėjau. Paskaičiau. Nugalėjau!“. Būtina išankstinė registracija. Daugiau informacijos: www.klavb.lt

17 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Konferencijų salė

Undinės Radzevičiūtės knygos „Kraujas mėlynas“ pristatymas.

17 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Renginių salė

Koncertas J. Haydno atminčiai „Iš praeities epochų“.

Balandžio 26 d. (trečiadienis)

16 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Konferencijų salė

Paskaita „Iki PATYČIŲ mylios ar minutės?“

17–18 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Ekskursija-viktorina „Pavakarių arbata su rašytoja I. Simonaityte“. Būtina išankstinė registracija, daugiau informacijos: tel. 846412529.

18 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Gerlacho palėpė

Susitikimas su harizmatiškąja parfumerijos blogere, dizainere Anisia Nykoniuk.

Balandžio 27 d. (ketvirtadienis)

17 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Gerlacho palėpė

Trumpametražių filmų konkursas/peržiūra „Trumpas kinas. Daina ekrane“.

17 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Konferencijų salė

Haiku skaitymai. Dalyvauja japonologas Vytautas Dumčius.

Balandžio 28 d. (penktadienis)

10–14 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Galerija 13L

VĮ Nacionalinis kraujo centras, Klaipėdos filialas kartu su Klaipėdos apskrities viešąja I. Simonaitytės biblioteka organizuoja neatlygintinos kraujo donorystės akciją.

17 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Konferencijų salė

Viešoji paskaita „Gydantis rašymas“.

17 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Renginių salė

Vienuolio Bo Haeng Sunimas (Kęstutis Marčiulynas) paskaita.

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu vyks AKCIJA - 50 % nuolaida delspinigiams.

Pasižymėjo gausa

Eglučių kiemelis atidarytas ir uždarytas trečią kartą. Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Daiva Nakrošienė tvirtino, kad šis renginys tampa tradiciniu.

Šiemet organizatorius nustebimo dalyvių gausa ir išradingumas. Bibliotekos kiemelį papuošė 20 eglučių. Šventiniai medeliai buvo patys įvairiausi – nuo tradicinių iki įmantrių.

Pasigrožėti buvo galima ir ekologiškomis eglutėmis, o, pavyzdžiui, kariai medelyje atspindėjo savo veiklą. Gidai kalėdinį simbolį papuošė žaisliukais su vėliavomis šalių, kurių piliečiai viešėjo Klaipėdoje.

„Fantazijos kūrėjams tikrai netrūko“, – tvirtino vedėja.

Apdovanojo geriausiuosius

Visoms organizacijoms, puošusioms eglutes, buvo įteiktos padėkos. Įvertintos ir pačios gražiausios. Jas rinko bibliotekos skaitytojai.

Daugiausia simpatijų sulaukė Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro elegantiška eglutė. Antras liko Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybės, trečias – Klaipėdos Vydūno gimnazijos medelis. Įvertintos ir trejus metus iš eilės prie iniciatyvos prisidedančios organizacijos, kurių buvo devynios.

Šiemet prie iniciatyvos prisijungusios organizacijos sutiko ir kitais metais papuošti po eglutę. Tai daryti buvo kviečiamos ir kitos įstaigos, įmonės.

„Tagul skambina mums. Vietos visiems užteks. Jei ne kiemelyje, tada už jo ribų. Bibliotekos globėjas miesto meras Vytautas Grubliauskas žadėjo, kad eglutėms vietos atsiras. Plėstis yra kur“, – pabrėžė D.Nakrošienė.

Sulaukė didelio susidomėjimo

Šiemet eglučių kiemelis išsiskyrė tuo, kad visą mėnesį čia skambėjo pasakos apie žiemą. Buvo leidžiamas jų įrašas. Įgarsinimu neatlygintinai rūpinosi bibliotekos partneris salonas „Garso Harmonija“. Pasakas skaitė savanoriai – ir suaugusieji, ir vaikai.

Padėkota ir kitiems partneriams, prisidėjusiems prie renginio, – šokių studijai „Intrus“, studijai „Grock“, grupei „Verona muzika“.

„Džiaugiamės, kad eglučių kiemelis sulaukė didelio miestiečių susidomėjimo. Laikyti atidarytus bibliotekos vartus turėjome ilgiau, nei dirba įstaiga“, – džiaugėsi vedėja.

Šiemet į padėkos popietė pirmą kartą buvo pakviesti ir bibliotekos skaitytojai. Padėkos įteiktos aktyviausiems – dažniausiai apsilankantiems įstaigoje ir daugiausia skaitantiesiems miestiečiams: Irmai Antanaitytei, Gintarui Jarašiūnui, Urtei Gedvilaitei, Birutei Pratašienei, Vidai Vitkienei.

„Drukos“ atspausdintas almanachas „Baltija“, kurio viršelį puošia jauno, bet jau plačiai žinomo dizainerio ir meno tyrėjo Julijono Urbono darbas „Orgazmo karuselė“, greitai pasieks skaitytojus. Ko galima tikėtis iš šiemečio leidinio?

Be J.Urbono, ten galima rasti ir daugiau buvusių klaipėdiečių, nes beveik visas leidinys skirtas palikusiems Klaipėdą kūrėjams. Aptiksime Tomo Venclovos, Edmondo Kelmicko, Vytauto Rubavičiaus, Romo Sadausko ir Vytauto Gocento eilių, Kazio Sajos, Vido Morkūno bei Romo Daugirdo prozos. Apie išeivių iš Klaipėdos krašto – memelenderių organizacijos AdM veiklą rašo jos pirmininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis Uvė Jurgštys, apie savo bibliofilinius polinkius – irgi buvęs klaipėdietis, žymus ekonomistas Gitanas Nausėda. Įžymų tapytoją Praną Domšaitį pristato menotyrininkė, Klaipėdos kultūros magistrė Kristina Jokubavičienė.

Nemažai vietos leidinyje skirta kuriančiam jaunimui. Publikuojami poezijos, prozos tekstai bei Viktorijos Dambrauskaitės komiksas. Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatus pristato literatūrologas Romualdas Skunčikas, Klaipėdos rašytojai, švenčiantys jubiliejus, pateikia savo kūrybos bei svarstymų, ką jiems reiškia laikas. Spausdinama miesto kultūrinio gyvenimo kronika.

„Baltijos“ sutiktuvės – spalio 17 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). Dalyvaus leidinio projekto vadovas rašytojas Juozas Šikšnelis, sudarytoja Kristina Sadauskienė, spaustuvės „Druka“ atstovai.

Projekto vadovė Toma Gergelienė trumpai apžvelgė įvykusias projekto veiklas, pasidžiaugė sukurtais elektroniniais produktais – Krašto paveldo gidu (www.krastogidas.lt), mobilia aplikacija „Klaipeda Heritage Guide“ ir edukaciniu žaidimu „Žaliapėdis“, pastaruosius 2 produktus galima parsisiųsti iš Google Play parduotuvės. Šie elektroniniai produktai leidžia kiekvienam Klaipėdos miesto ir rajono bei Kretingos ir Plungės rajonų gyventojams rasti patikimą, išsamią ir įdomią informaciją, beto suteikia galimybę turiningai, efektyviai ir maloniai leisti laisvalaikį gryname ore. Vaikai ir suaugusieji gali žaisti edukacinį žaidimą „Žaliapėdis“, kuriame gali susipažinti su linksmu marsiečiu bei sužinoti apie Klaipėdos miestą daug įdomių faktų ir atrasti dar neaplankytų vietų. O tada keliaujant su „Klaipeda Heritage Guide“ programėle gyvai šias vietas pamatyti.

Taip pat projekto vadovė apibendrindama veiklas pasidžiaugė darbščiais ir atsidavusiais projekto partneriais bei prisidėjusiais projekto rėmėjais. Visiems Jiems buvo įteiktos padėkos iš direktoriaus Juozo Šikšnelio rankų ir stilizuotos bibliotekos vėtrungės.

Savo kalboje bibliotekos direktorius J.Šikšnelis pasidžiaugė, kad projekto komanda labai kruopščiai, darbščiai padirbėjo ir sėkmingai įvykdė numatytus projekto planus, o sukurti produktai yra išliekamąją vertę turintys kūriniai.

Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir Kretingos rajono savivaldybės viešosios M. Valančiaus bibliotekos projekto koordinatorės – Asta Kuktorovienė ir Otilija Juozapaitienė, pademonstravo filmuką – ekskursiją Kretingoje ir surengė mini konkursą apie Krašto Paveldo Gido objektus Plungėje.

Bibliotekos globėjas – V.Grubliauskas, teigė, kad tokio pobūdžio projektai yra labai svarbūs Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse, nes jie skatina ne tik pažinti savo kraštą ir naudingai leisti laisvalaikį, bet ir skatina smalsumą.

Susirinkusius maloniai nuteikė Juozo Staniulio ir Sauliaus Šaučiulio muzikinis duetas.

Trečius metus Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka organizuoja netradicinį renginį – „Literatūrinį furšetą“. Tai rekomendacijos, kokią literatūrą, kada ir prie kokio maisto turėtume skaityti. Sujungtos dvi skirtingos ir tarpusavyje atrodytų nederančios formos: maistas ir knygos. Renginio metu susirinkusiųjų laukia pokalbis, patarimai, rekomendacijos, ką ir kaip skaityti patiems ir savo vaikams, bei knygomis serviruotas stalas.

2013 m. „Literatūriniame furšete“ pristatyti europarlamentaro Leonido Donskio, rašytojų Rolando Rastausko ir Kęstučio Navako bei dainininko Marijono Mikutavičiaus sudaryti literatūros meniu. 2014 m. „Literatūrinis furšetas“ pristatė dviejų Lietuvoje žinomų atlikėjų šeimų – Jurgos Šeduikytės ir jos vyro Vido Bareikio bei Aistės Smilgevičiūtės ir jos vyro Roko Radzevičiaus literatūros meniu. Klaipėdoje gimęs „Literatūrinis furšetas“ aplankė Tauragę, Jurbarką, Gargždus, Šilalę bei Vilnių. Po metų pertraukos simboliškai Bibliotekų metais sugrįžęs „Literatūrinis furšetas“ birželio pradžioje Klaipėdos, Palangos ir Nidos gyventojams bei svečiams pasiūlė rašytojos Rebekos Unos literatūros meniu, o „Literatūrinis furšetas“ su A.Landsbergiene birželio 20 d. svečiuosis  Jurbarke ir Gargžduose, birželio 21 d. 11 val. vyks Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje.

A.Landsbergienė – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja.

Galerijoje 3A iki liepos 25 d. eksponuojama Zbigniewo Polito fotografijų paroda „Lenkijos peizažas“.

Zbignewas Politas – mašinų gamintojas, išradėjas ir satyrikas. Su fotografija ėmė draugauti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Rimčiau fotografuoti pradėjo prieš 4 metus. Ypač domisi peizažų, pilių griuvėsių ir senų mašinų fotografija. Pastaruoju metu susidomėjo akrobatinio skraidymo tematika.

Viena vertus, autoriui tikrai labai patinka Lenkijos peizažai. Jis visada stengiasi kuo tiksliau užfiksuoti jų platybę ir kvapą. Stengiasi tai daryti taip, kad kiekvienas žiūrovas patirtų tokius pat įspūdžius kaip jis. Kita vertus, mėgina įrodyti, kad Lenkijos peizažai nėra prastesni nei kitų kraštų peizažai.

Pilių griuvėsiai visada autoriaus vaizduotėje sužadindavo stiprius romantiškus jausmus, kuriuos sukeldavo tie, kadaise buvę didingi ir pagarbos verti, pastatai. Fotografas norėtų, kad dabar šie griuvėsiai simbolizuotų karų ir tarptautinės nesantaikos kultūros nuopuolį. 

Autorius pastebi, kad žiūrovai pasidaliję į tuos, kurie, žvelgdami į fotografijas, analizuoja vien tik techninius dalykus, t. y. domisi naudojamu aparatu, ryškumu, baltos spalvos balansu ir pan., ir tuos, kurie išgyvena vaizdus ir bando perskaityti autoriaus intencijas ir sumanymus. Z. Politas priklauso pastarajai grupei. Jis mano, kad mėgėjiškoje kūryboje, toje pačioje tikriausioje, sužadintoje vidinio poreikio, pati meninė kūryba yra svarbesnė už kūrinį.

Antroji paroda – interaktyvi paroda „Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“ – laukia Galerijoje 13L, kur iki liepos 20 d. galima sužinoti, ką bendro turime su ES šalimis narėmis.

Ji Lietuvą pristato per įdomias ir netikėtas sąsajas su visomis Europos Sąjungos valstybėmis. Kiekvieną sąsają vaizduoja specialiai sukurtas eksponatas, patalpintas į permatomą šešiakampę dėžę, o visos 28 dėžės sudėtos į interaktyvų stendą, primenantį bičių korį. Žiūrovas kiekvieną sąsajos objektą gali apžiūrėti, o lietimui jautriame ekrane sužinoti sąsajos istoriją bei priežastį, kodėl sąsają įprasmina tam tikri objektai.

Paroda sužadins lankytojų smalsumą, nes Lietuvos ryšiai su kitomis Europos valstybėmis yra netikėti ir galbūt dažnai nežinomi. Pavyzdžiui, Lietuvos ryšį su Liuksemburgu žymi ypatingą reikšmę šalies kultūrai sovietmečiu turėjęs Liuksemburgo radijas, kurį iliustruoja specialios ausinės su šio radijo simboliais. Ryšį su Graikija simbolizuoja pirmasis „Šiaurės Atėnų“ laikraščio numeris, priminsiantis, jog Vilnių žymus lietuvių tautos intelektualas Oskaras Milašius pavadino Šiaurės Atėnais.

Paroda parengta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva. Ekspozicijos idėjos autorius – skulptorius Aivaras Stasiškis. Eksponatus kūrė ir gamino Lietuvos menininkai bei amatininkai.

Parodą organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje.

2012-aisiais „Bassenge“ aukcione Vokietijoje vokiškai rašytą „Nidos mokyklos kronikos“ rankraštį įsigijo dr. Gitanas Nausėda. 2013-aisiais Vilniuje išleista šio šaltinio vokiška publikacija, o 2016-aisiais – antroji lietuviška ir papildyta šios trijų mokyklos kronikos rankraščių, kuriuos rašė mokyklos mokytojai nuo 1894 iki 1944 m., publikacijos dalis. Mokyklų kronikas privalėjo rašyti vyriausieji jų mokytojai – jose būdavo aprašomas ne tik ugdymo įstaigos gyvenimas, atsispindėdavo ir viso kaimo, visos bendruomenės įvykiai. Tai ir lėmė, kad „Nidos mokyklos kronika“ vertinama kaip neįkainojamos vertės istorinis dokumentas, atskleidžiantis dar niekur nepublikuotų Kuršių nerijos istorijos faktų.

Šiuose dokumentuose išsamiai aprašoma Nidos bažnyčios ir mokyklos įkūrimo ir pastatymo istorija, žvejų bendruomenės kasdienybė, reikšmingi kaimo, Kuršių nerijos ir Klaipėdos krašto įvykiai: abiejų pasaulinių karų baisumai ir ideologinis gyventojų susipriešinimas politinių perversmų laikotarpiu. Kronikoje atsispindi Nidos dailininkų kolonijos veikla, pirmieji poilsiautojai, Tautinių drabužių draugijos sukūrimas, nerijos muziejaus Nidoje įkūrimas daugiau kaip prieš 80 metų. Leidinį papildė Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus žodis skaitytojams, dr. G.Nausėdos, šio leidinio iniciatoriaus, žodis, įvadiniai dr. Nijolės Strakauskaitės, habil. dr. Christiane's Schiller ir Vilijos Gerulaitienės straipsniai, originalios rankraščio ir kitos iliustracijos bei dalykiniai komentarai.

Šiandien „Nidos mokyklos kronikos“ rankraštis yra kur kas daugiau nei karo audros svetur nublokštas mokyklos metraštis. Tai istorinis šaltinis, padedantis plačiau pažinti unikalaus Lietuvos kampelio – Kuršių nerijos – ir ne mažiau savitos ten gyvenusios bendruomenės istoriją XX a. pirmoje pusėje. Kronika padeda atkurti tai, ko neįstengia padaryti įprastiniai archyviniai dokumentai ar šaltiniai: vaizduotės akimis apžvelgti ne tik pačią vietovę, bet ir čia gyvenusius žmones, bendruomenę istorijos virsme.

Knygos „Nidos mokyklos kronika“ sutiktuvės – gegužės 2 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25). Renginyje dalyvaus knygos sudarytojai G.Nausėda ir V.Gerulaitienė, Berlyno Humboldtų universiteto habilituota daktarė Ch.Schiller, Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė, Istorijos ir archeologijos katedros docentė daktarė N.Strakauskaitė.

„Pristatyti G.Nausėdos rūpesčiu gimusią šią nepaprastą knygą – mums ypatinga garbė. Juolab kad jos sudarytojas, dabar garsus Lietuvos finansininkas, mokslininkas ir senų knygų kolekcininkas, gimęs Klaipėdoje. Mes labai dėkingi G.Nausėdai, kuris yra mūsų bibliotekos globėjas. Šiemet bibliotekos gimtadienio proga jis apdovanojo geriausiai dirbusią mūsų bibliotekininkę“, – sakė I.Simonaitytės bibliotekos Bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Daiva Nakrošienė.